Lietuvos veikėjų vystomojo bendradarbiavimo gebėjimų tyrimo ataskaita

Lietuvos savivaldybių asociacija
Nacionalinė nevyriausybinių vystomojo bendradarbiavimo
organizacijų platforma

VIETOS VEIKĖJŲ VYSTOMOJO BENDRADARBIAVIMO
GEBĖJIMŲ TYRIMAS

Tyrimo ataskaita

Parengė tyrėjų grupė:

V.Ilgius

A. Gražulis

O. Žuravliova

Vilnius 2010

Vietos veikėjų vystomojo bendradarbiavimo gebėjimų tyrimas

Turinys

Įvadas...............................................................................................................................................3
Socialinės-demografinės apklaustųjų charakteristikos....................................................................4
Tyrimo rezultatai............................................................................................................................10

2


Įvadas

2010-2011 m. Lietuvos savivaldybių asociacija kartu su Nacionaline nevyriausybinių
vystomojo bedradarbiavimo organizacijų platforma bei Suomijos vietos ir regionų valdžių
asociacija (suom. Kunttalitto) įgyvendina Europos Sąjungos įšorės pagalbos agentūros
(EuropeAid) ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos finansuojamą projektą
„Informacija apie vystomąjį bendradarbiavimą Lietuvos vietos pareiškėjams“ (angl.
Development Education Reaching Out Lithuanian Local Players). Vienas šio projekto tikslų –
ištirti Lietuvos vietos veikėjų – potencialių ir esamų vystomojo bendradarbiavimo
iniciatyvų dalyvių požiūrį į vystomąjį bendradarbiavimą ir vystomąjį švietimą bei
pasirengimą dalyvauti vystomojo bendrdarbivimo ir vystomojo švietimo iniciatyvose
Lietuvoje ir užsienyje. Vykdant šį projektą, naudojant internetinę apklausų platformą ir
organizuojant ekspertinius interviu, 2010 m. balandžio-liepos mėn. buvo atliktas Lietuvos
vietos veikėjų tyrimas. Šių metodų derinimas leido tiek sužinoti bendras visuomenės
nuostatas vystomojo bendradarbiavimo koncepcijos atžvilgiu, tiek ir įvertinti atskirų,
specifiniais kultūriniais ir profesiniais bruožais (pvz. tautinių mažumų atstovų bei jau
turinčiųjų patirties vystomojo bendradarbiavimo srityje) pasižyminčių visuomenės
sektorių atstovų nuostatas.

Vietos veikėjų vystomojo bendradarbiavimo gebėjimų tyrimas atliktas siekiant
įvertinti Lietuvos savivaldos institucijų politikų ir tarnautojų, savivaldos mastu paslaugas
teikiančių biudžetinių švietimo, kultūros, socialinių ir kitų įstaigų darbuotojų, vietos
nevyriausybinių organizacijų, bendruomenių ar neformalių grupių lyderių, vietos aktyvistų
požiūrį, poreikius ir galimybes dalyvauti vystomajame bendradarbiavime.

Tyrimas buvo vykdomas trimis etapais. Pirmojo etapo metu buvo parengtas
klausimynas ir identifikuoti respondentams patogiausi informaciniai kanalai. Antrojo etapo
metu savivaldos institucijų politikai bei tarnautojai, biudžetinių švietimo, kultūros,
socialinių ir kitų įstaigų darbuotojai, vietos nevyriausybinių organizacijų, bendruomenių ar
neformalių grupių lyderiai bei vietos aktyvistai buvo paprašyti atsakyti į klausimus,
pateiktus internetinėje apklausų platformoje „publika.lt“ (pilnas adresas
http://www.publika.lt/apklausa-15-4bdf3681b1f36.html, žr. priedą Nr. 1). Trečiojo etapo
metu atliktas atsakymų apibendrinimas ir suformuluotos išvados.

Tyrimo anketą paprašėme atsakyti 102 respondentų, reziduojančių Vilniaus, Kauno,
Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus apskrityse. 97 respondentai atsakė į klausimus, 60 iš
jų save intentifikavo kaip vietos veikėjus. Struktūruotos apklausos klausimyną sudarė tiek
tiesioginiai, tiek atviri klausimai, sudarant galimybę respondentams pateikti savo
vertinimų bei sąvokų formuluotes.

3


Socialinės-demografinės apklaustųjų charakteristikos
Tyrimo metu apklausti 97 tyrimo respondentai, 60 iš jų save intentifikavo kaip
vietos veikėjus ir pateikė atsakymus į tyrėjų suformuluotus klausimus. Daugiausiai tarp
atsakiųsiųjų į klausimus buvo vietos nevyriausybinių organizacijų aktyvistų (36,62 proc.
respondentų) bei vietos savivaldos institucijų tarnautojų (30,99 proc.) (žr. 1 pav.).

Toks respondentų pasiskirstymas iš esmės atitinka tradicinę vystomojo
bendradarbiavimo iniciatyvų dalyvių struktūrą: daugelyje Vakarų šalių didžiają vystomojo
bendradarbiavimo veiklų dalį atliekanevyriausybinės organizacijos, dažnai
besispecializuojančios tam tikruose sektoriuos, pvz., kovos su skurdu, žmogaus teisių
apsaugos, moterų teisių, vaikų ir jaunimo laisvalaikio organizavimo, plietinės visuomenės ir
nevyriausybinių organizacijų gebėjimų stiprinimo ir pan. Greta šių, jau tradiciniais tapusių
vystomojo bendradarbiavimo veikėjų, itin didelis vaidmuo tenka vietos savivaldos
institucijoms, kaip arčiausiai piliečių esančioms valdžios struktūroms, turinčioms stabilius
finansavimo šaltinius ir pakankamus administracinius gebėjimus tiek pagalbos kolegoms iš
menkiau išsivytsčiusių šalių projektų organizavimui ir administravimui, tiek ir ir gerosios
patirties, kurią gali perduoti savo partneriams.

1 pav. Respondentų atsakymų į klausimą „Kuriai iš vietos veikėjų grupių save priskirtume“ pasiskirstymas.

Tyrimo respondentai pasižymi aukštu išsilavinimo lygiu: didžioji dauguma
atsakiusiųjų turi universitetinį aukštąjį išsilavinimą (86,89 proc.), beveik visi kiti
respondentai yra įgiję neuniversitetinį aukštąjį išsilavinimą (9,84 proc.) (žr. 2 pav.). Tai iš

4


da;ies paaiškinama respondentų grupės specifika – pvz. reikalavimu, kad valstybės
tarnautojai turėtų aukštąjį išsilavinimą.

2 pav. Respondentų išsilavinimas.

Beveik trys ketvirtadaliai – 72,31 proc. – respondentų yra moterys. (žr. 3 pav.). Tai
nestebina, mat moterys aktyviai veikia nevyriausybinėse organizacijose, taip pat, remiants
Vastybės tarnybos departamento prie VRM teigimu, daugiau nei du trečdalius valstybės
tarnautojų sudaro moterys1.

3 pav. Respondentų lytis.

Tarp tyrimo respondentų daugiausia buvo 35-50 metų suaugusių asmenų (31,15
proc.), taip pat 26-35 metų amžiaus tyrimo dalyvių (27,87 proc.). Beveik ketvirtadalis
respondentų yra vyresnio amžiaus – 50-65 metų (24,59 proc.). Jaunimas (18-26 metų
amžiaus grupė) sudarė 13,11 proc. atsakovų, vyresni nei 65 metų senjorai – 3,28 proc. (žr.
4 pav.).

Toks respondentų pasiskirstymas, turint omenyje vystomojo bendradarbiavimo
sąvokos sąyginį naujumą Lietuvoje, leidžia daryti prielaidą, jog tik nedidelė respondentų
dalis – jaunesni asmenys, su vystomuoju bendradarbiavimu galėjo susipažinti mokslo ar
studijų metu. Kartu galima teigti, kad didžioji respondentų dalis su vystomojo
bendradarbiavimo ir vystomojo švietimo sąvokomis susipažino profesinės veikslos metu.
Savo ruožtu, tai reiškia, kad ši sąvoka daugeluiui respondentų yra pažįstama labiau iš

1
Valstybės tanybos departamento prie VRM duomenys

5


praktinės pusės, kaip praktiniai įgyvendinimo aspektai, tuo tarpu teoriniai jos aspektai,
fundamentalūs tikslai turėtų būti menkiau pažįstami.

4 pav. Respondentų amžius.

Analizuojant respondentų užsiėmimą matyti, kad dažniausiai atsakymus į tyrimo
klausimu pateikė vidurinio lygmens vadovai (41,67 proc.) bei specialistai (37,5 proc.).
Aukščiausio lygmens vadovai sudarė 11,48 proc. respondentų (žr. 5 pav.).

Pažymėtina, kad šios trys respondentų kategorijos apima beveik visus tyrimo
dalyvius. Menkas kitų užsiėmimų atstovų dalyvavimas aiškintinas tiek menku studentų,
pensininkų ar verslininkų įsitraukimu į vystomojo bendradarbiavimo veiklą (kas aiškintina
tiek sąvokos naujumu, tiek ir kiek besiskiriančiu pagrindinės veiklos pobūdžiu), tiek ir
tyrimo specifika (pasirinkta internetinės apklausos forma bei orientavimusi į turinčius ar
galinčius turėti patirties vystomojo bendradarbiavimo ar vystomojo švietimo srityje).

5 pav. Respondentų užsiėmimas.

6


Respondentai pateikė duomenis apie savo darbo užimamose pareigose ar veiklos
organizacijoje trukmę. Trečdalis respondentų nurodė 2-5 metų darbinės veiklos patirtį,
labiau patyrusių (5-10 metų dirbančių) tyrimo dalyvių buvo 22,92 proc. 10-15 metų
išdirbusių dabartinėse pareigoe asmenų skaičius sudaro 14,58 proc., o didžiausią (didesnį
nei 15 metų) stažą turintys vietos veikėjai sudarė net 18,75 proc. (žr. 6 pav.).

6 pav. Respondentų stažas dabartinėje darbovietėje.

Kaip jau buvo minėta, į tyrimo klausimus daugiausiai atsakė respondentai,
gyvenantys Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio ir Vilniaus apskrityse. 39,58 proc.
respondentų yra sostinėje gyvenantys vietos veikėjai, 22,92 proc. atsakiusiųjų gyvena
daugiau nei 100 000 gyventojų turinčiame mieste – Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ar
Panevėžyje. 16,67 proc. respondentų gyvena vidutinio dydžio miestuose (turinčiuose 20
000 – 100 000 gyventojų). Mažiausia respondentų dalis – kiek daugiau nei šeši procentai
gyvena nedideliuose miestuose, o dešimtadalis – mažuose miesteliuose ar gyvenvietėse
(500 – 5 000 gyventojų) (žr. 7 pav.).

Gautas respondentų pasiskirstymas iš dalies atitinka gyventojų pasiskirstymą
Lietuvos miestuose (16,4 % sostinėje, 23,8 % kituose didžiuosiuse miestuose), 2 visų pirma
dėl pernelyg didelio sostinės atstovų lyginamojo svorio turime. Kitą vertus, atsižvelgiant į
tai, jog didžioji dalis institucinių vystomojo bendradarbiavimo veikėjų yra iš sostinės, toks
pasiskirstymas laikytina duokle realiai situacijai.

2
Žr. M3010210: Gyventojų skaičius metų pradžioje. Požymiai: miestas ir metai, Statistikos departamentas prie
Lietuvos Respublikos Vyriausybės, http://db1.stat.gov.lt/statbank/selectvarval/saveselections.asp?
MainTable=M3010210&PLanguage=0&TableStyle=&Buttons=&PXSId=3239&IQY=&TC=&ST=ST&rvar0=&rva
r1=&rvar2=&rvar3=&rvar4=&rvar5=&rvar6=&rvar7=&rvar8=&rvar9=&rvar10=&rvar11=&rvar12=&rvar13=&rv
ar14= <2010 m. birželio mėn.>

7


7 pav. Respondentų gyvenamoji vieta.

Galiausiai, atlikdami tyrimą siekėme įvertinti respondentų požiūrio priklausomybę
nuo gaunamų pajamų lygio. Apibendrinant gautus rezultatus, pažymėtina, kad didžiausia
dalis – daugiau nei trečdalis (37,7 proc.)respondentų, teigė gaunantys vidutines (1 500 – 2
500 Lt/mėn.)3 pajamas, daugiau nei penktadalio (22,92 proc.)pajamos svyruoja tarp 800 ir
1 500 Lt. Beveik šeštadalis respondentų (16,39 proc.) teigė gaunantys didesnes nei
vidutines – (2 500 – 3 500 Lt) per mėnesį pajamas. Pačiai turtingiausiai grupei – gaunančių
didžiausias (> 3 500 Lt/mėn.) pajamas save priskyrė taip pat beveik šeštadalis (16,39
proc.) atsakiusiųjų į klausimus (žr. 8 pav.).

8 pav. Respondentų pajamų lygis.

Apibendrinant pažymėtina, jog tyrime dalyvavę respondentai pasižymėjo didesniu
nei vidutinis pajamų lygis Lietuvoje. Šiuo atveju respondentų koreliacija su vidutiniu šalies
3
Tyrimo atlikimo laikotarpiu (2010 m. birželio mėn.) vidutinis atlyginimas Lietuvoje sudarė 1673,2 Lt, Statistikos
departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, <2010 m. birželio mėn.>

8


gyventojų pajamų lygiu nėra tiek svarbi, nes tikslinė respondentų grupė nėra tolygiai
pasiskirsčiusi visoje socialinėje struktūroje, o koncentruojasi tam tikrose veiklos
sektoriuose (žr. pav. 5).

9


Tyrimo rezultatai
Atlikdami potencialių ir esamų Lietuvos vystomojo bendrdarabiavimo iniciatyvų
dalyvių požiūrio į vystomąjį bendradarbiavimą ir gebėimų tyrimą siekėme patikrinti tiek jų
subjektyvų suvokimą, tiek ir objektyvias aplinkybes, galinčias įtakoti konkretaus požiūrio
susiformavimą.

Paprastumo dėlei, vertindami požiūrį galinčius įtakoti veiksnius, apsiribojome
respondentų užsienio kelionių tyrimu. Ttinkamai, pirmiausiai tyrimo dalyvių prašėme
apibūdinti jų asmeninę patirtį, susijusią su apsilankymu turtingesnėse, panašaus
išsivystymo ir skurdesnėse šalyse. Formuluodami šį klausimą tyrimo autoriai sąmoningai
nepateikė turtingų ir skurdžių valstybių sąrašo, vietoje to leisdami patiems respondentams
nuspręsti kokias šalis jie laiko turtingesnėmis, panašaus lygmens ar skurdesnėmis nei
Lietuva šalimis.

Apklausa parodė, kad daugiau nei pusė respondentų teigia, kad nėra buvę
skurdesnėje nei mūsų šalis valstybėje (51,11 proc.). Neseniai buvusios besivystančios
valstybės gyventojus natūraliai traukė domėtis ir lankytis tvirčiau ant kojų stovinčiomis
šalimis – Europos Sąjungos šalimis-narėmis, JAV, Kanada ir pan. Akivaizdžiai turtingesnėse
šalyse 1-2 kartus yra pabuvoję bent pusė rspondentų (50,88 proc.), daugiau nei 5 kartus
tokiose šalyse lankėsi 10,53 proc. atsakiusiųjų (žr. 9 pav.).

Nemažai respondentų teigia buvę panašaus išsivystymo šalyse, kuriomis
respondentai įvardino buvusio socialistinio lagerio valstybes, kaimynines šalis, buvusias
sovietines respublikas. Nemažai respondentų ten lanko gimines, vyksta darbo reikalais ar
poilsiauti (58,18 respondentų tokiose valstybėse lankėsi bent 1-2 kartus).

Atsakymai į šį klausimą parodė, jog didesnė respondentų dalis neturi asmeninės
patirties, susijusios su gyvenimu skurdesnėse nei Lietuva valstybėse. Iš to galima daryti
išvadą, jog realūs vystomojo bendrdarabiavimo su itin skurdžiomis šalimis poreikiai visų
pirma bus suvokiami remiantis netiesiogiai gaunama informacija, bei asmeniniu suvokimu,
paremtu visų pirma savo šalies ar savo regiono aktualijomis. Atitinkamai šis klausimas
leidžia daryti išvadą, jog formuojant nacionalinius vystomojo švietimo prioritetus
ypatingas vaidmuo turi būti skiriamas informacinėms priemonėms ir uo jų tikslingo
parinkimo priklausys potencialių ir realių vystomojo bendrdarabiavimo dalyvių suvokimo
lygmuo. Šiuo atveju tampa itin svarbus tampa audiovizualines priemones naudojančių
informacinių kanalų vaidmuo sikiant vaizdžiai iliustruoti vystomojo bendradarbiavimo
poreikius ir prioritetus.

10


9 pav. Respondentų patirtis keliaujant.

Tyrimo metu buvo svarbu sužinoti, kaip respondentai supranta vystomojo
bendradarbiavimo ir vystomojo švietimo sąvokas, kokias asociajacijas jos jiems kelia, ar
sugeba identifikuoti konkrečių vystomojo bendradarbiavimo ir vystomojo švietimo
pavyzdžių.

Visų pirma tyrimo dalyviai buvo paprašyti savo žodžiais apibūdinti, kaip jie suvokia
vystomojo bendradarbiavimo sąvoką. Iš atsakiusiųjų tik 18 respondentų gana tiksliai ir
teisingai apibūdino vystomojo bendradarbiavimo turinį. Beveik tiek pat tyrimo dalyvių
(19) tik apytikriai galėjo pasakyti, kas yra vystomasis bendradarbiavimas. 24 respondentai
negalėjo pateikti teisingos vystomojo bendradarbiavimo definicijos (plačiau žr. 2 priedo 1
lentelę).

Į klausimą apie vystomojo bendradarbiavimo sąvoką gana didelė dalis respondentų
nurodė klasikiniu tampantį apibrėžimą, jog tai yra „parama taikai, ekonominiam saugumui
ir socialiniam stabilumui pasaulyje“ (20,55 proc.) bei teisingai nurodė, jog tai neatsiejama
užsienio politikos dalis (19,18 proc.). Tačiau daugiausia respondentų vystomąjį
bendradarbiavimą sieja su specialistų mainais ir technine pagalba skurdesnėms valstybėms
(24,66 proc., plačiau žr. 10 pav.), kas nebūtinai gali būti vystomasis bendradarbiavimas per
se. Peršasi išvada, kad ši vietos veikėjų pozicija labiau atspindi jų praktinę patirtį.

11


10 pav. Respondentų atsakymai į klausimą, kas yra vystomasis bendradarbiavimas.

Tarp pateikusių savo atsakymus rasime tokius apibūdinimus: (vystomasis
bendradarbiavimas – tai...) „skurdo mažinimas“ arba „specialistų mainai su labiau
išsivysčiusiomis šalimis”. Vienas respondentas vystomojo bendradarbiavimo sąvoką
pakomentavo taip: „visos išvardintos paramos dažniausiai yra nieko vertos prieš tai
neatlikus specialių tyrimų”.

Į klausimą, su kokiomis veiklomis vietos veikėjams asociacijuojasi vystomasis
bendradarbiavimas, dažniausi atsakymai buvo „specialistų stažuotės, mokymai, mainai“
(61,7 poc.), „bendradarbiavimas abipus sienų“ (55,32 proc.) bei „užsienio ryšiai“. Tai rodo,
jog daugelis šių sąvokų yra naudojamos kaip sinonimai, nesistengiant įsigilinti į jų platesnę
reikšmę. Savo ruožtu, tai reiškia, kad daugelio jų turinys dar nėra aiškiai nusistovėjęs tiek
visuomenėje, tiek ir tarp specialistų.

Akivaizdu, kad būtina išsamiai atlikti didesnį aiškinamąjį darbą apie įvairių Lietuvos
ir Europos Sąjungos vykdomų užsienio politikos priemonių ir instrumentų panašumus ir
skirtumus tam, kad vietos veikėjai geriau suprastų šią sąvoką (žr. 11 pav.)

12


11 pav. Respondentų atsakymai į klausimą, su kokiomis veiklomis asociacijuojasi vystomasis
bendradarbiavimas.

Tyrimo dalyvių taip pat paprašėme pateikti bent vieną vystomojo
bendradarbiavimo pavyzdį mūsų šalyje. Kiek daugiau nei pusė respondentų sugebėj
pateikti tinkamą atsakymą į šį klausimą, o 46,61 proc. negalėjo tokio pavyzdžio įvardinti
(žr. 12 pav.).

13


Geriausiai Lietuvos vietos veikėjams pavyko atpažinti Afganistane vykdomas mūsų
šalies vystomojo bendradarbiavimo veiklas: „Lietuvos pagalba Afganistanui“, „pagalba
Afganistanui atstatyti“, „pagalba Afganistanui mezgimu”, „pagalba Goro provincijai“, „Goro
provincijoje mokyklų renovavimas”, „Lietuvos dalyvavimas atstatant Afganistano Goro
provincija“. Dažnai buvo minėta ir Lietuvos pagalba Gruzijai: „koncertas rinkti aukas
Gruzijai”, „parama Gruzijai“, „Pagalba Gruzijai po Rusijos-Gruzijos konflikto“.

Pastaruosius atsakymus galima vertinti kaip įtakotus tyrimo atlikimo laikotarpio
informacinių aktualijų, dominavusių žiniasklaidoje. Greta šių temų, kur kas įdomiau yra
nustatyti kokias dar asociacijas visuomenei bei specialistams kelia „vystomojo
bendradarbiavimo“ ir „vystomojo švietimo“ sąvokos, taip nustatant kokie vystomojo
bendrdrabiavimo projektai bei svokos elementai geriausiai įsisavinti visuomenės
sąmonėje.

Atsakydami į aptariamą tyrimo klausimą respondentai pakankamai dažnai minėjo ir
kitus konkrečius projektus, vykdomus įvairose besivystančiose šalyse – „Lietuvos parama
Ukrainai dėl stojimo į ES“, „NVVO Platformos projektas "Lietuvos visuomenės grupių
informuotumo apie vystomąjį bendradarbiavimą didinimas", „mūsų organizacija perteikia
savo patirtį Kaliningrado srities ( Rusija ) gyventojams politinėje, socialinėje, kultūrinėje
srityje“; „"TV BELSAT" (radijo kanalas Baltarusijai)“, „Lietuvos-Baltarusijos pasienio postų
infratsruktūros sukūrimas“ ir kt.

Kitą vertus, pažymėtina, kad nemaža dalis pateiktų atsakymų buvo itin abstraktūs,
pvz., tokie respondentų įvardinti pavyzdžiai kaip „URM finansuojami projektai”; „Lietuvos
parama demokratijai buvusiose SSRS šalyse“, „Struktūrinių fondų pagalba“, „visuomenės
švietimas apie vystomąjį bendradarbiavimą”; „skatinti skurdo mažinimą atsilikusiose
šalyse. besivystančiose skatinti demokratijos vystymasi“; „bendri verslo projektai,
susigiminiavę miestai. specialistų stažuotės“; „besikuriančios įstaigos konsultacijos su
įstaiga, kuri jau teikia neįgaliesiem paslaugas“; „gerosios patirties sklaida tarp
savivaldybių“, „švietimo mainų programos, gerosios patirties sklaida“.

Taip pat pažymėtina, kad tyrimo respondentai pateikė ir nemaža tokių pavyzdžių,
kuriuos vargu ar gali būti priskirti vystomajam bendradarbiavimui – pvz., „neformaliojo
švietimo plėtra (bendradarbiavimas su nevyriausybiniu sektoriumi Lietuvos bendrojo
lavinimo mokyklų)“, „vieno langelio principas“, „Lietuvos-Lenkijos kaimynystės programa“,
„ES bendradarbiavimo per sieną programų remiami projektai, pvz. SouthBaltic programa”.

Žinoma, pasitaikė ir visiškai neadekvačių įrašų – pvz., „pavyzdžių yra visose srityse“
ar „Kubiliaus pastangos gelbėti Lietuvą“. Pažymėtina, kad tokių atsakymų dalis nedaug
viršijo statistinės paklaidos ribą, kas įrodo, kad dauguma tyrimo respondentų rimtai ir
kruopščiai ieškojo atsakymų pateiktus klausimus.

Taigi toli gražu ne visi respondentai sugebėjo pateikti tinkamus vystomojo
bendradarbiavimo pavyzdžius Lietuvoje. Tokie atsakymai liudija menką dalies
respondentų sugebėjimą skirti vystomąjį bendradarbiavimą nuo ES teritorinio
bendradarbiavimo iniciatyvų, ar naujų švietimo bei valdymo metodų diegimo.

14


12 pav. Respondentų atsakymai į klausimus apie vystomojo bendradarbiavimo veiklos pavyzdžius Lietuvoje
ir kitose šalyse.

Aptariant atsakymus į klausimus dėl susipažinimo su vystomojo bendradarbiavimo
praktika, pažymėtina, kad tik vos trečdalis respondentų pripažino galį pateikti užsienio
šalių vystomojo bendradarbiavimo veiklos pavyzdžių (žr. 12 pav.). Vietos veikėjams
akivaizdžiai trūksta daugiau informacijos apie šioje srityje vykstančius procesus ar
pasiekimus, užsienio veikėjų patirties pristatymo, kas liudija atitinkamo bendradarbiavimo
ar bent jau informacijos apie tokį bendradarbiavim trūkumą.

Taip pat pažymėtina, kad net ir tuo atveju, kai buvo pateikiami pavyzdžiai, daugelis jų
buvo ganėtinai abstraktūs, tokie kaip „ES pagalba Afganistanui”, „tarptautinės
bendruomenės veikla kuriant naujas visuomenes Irake, Afganistane“, “Zonta tarptautinio
klubo pagalba besivystančioms šalims”, „pagalba nukentėjusioms nuo stichinių nelaimių
šalims“, „bendradarbiavimas su Afrikos šalių mokyklomis tarp Britanijos mokyklų“,
„Lenkijos parama Gruzijai“, „originali informacija iš Afrikos šalių Lenkijos media“, „pagalba
skurstančioms pasaulio šalims“, „Parama Afrikos salims, Afganistanui ir t.t.“.

Kai kuriais atvejais sunku pasakyti, ar pavyzdžiai galėtų tikrai būti siejami su
vystomuoju bendradarbiavimu: pvz., „kaimynė Lenkija Wergozevo mieste gyvuojantis
muziejus aktyviai bendradarbiauja tiek su Lietuvos, tiek su kt. miestais“, „Žmogaus teisės“
arba „Įvairios partnerystės abipus sienos programos”. Tokių pavyzdžių buvo ir daugiau

15


(pvz., “specialistų mainų projektai”, “Suomija“, „bendri verslo projektai“, „tarpinstitucinis
bendradarbiavimas“, NVO forumai“, . Būta ir visai neadekvačių pavyzdžių (pvz.: „ES parama
Graikijai“, „pavyzdžių labai daug”).

Galiausiai buvo užduotas klausimas apie tai, ar vietos veikėjai buvo susidūrę/žino
kokią nors jo/jos mieste ar rajone vykdytą vystomojo bendradarbiavimo veiklą.

Pateikti atsakymai rodo, kad tik 41,67 proc. respondentų galėjo prisiminti ir įvardinti
konkrečią vietos lygmens vystomojo bendradarbiavimo veiklą (žr. 13 pav.).

13 pav. Respondentų atsakymai į klausimus apie vystomojo bendradarbiavimo veiklos pavyzdžius savo
mieste ar rajone.

Tarp tokių veiklų buvo įvardintas „paramos rinkimas Gruzijai“, „pagalba Gruzijos
pabėgėliams“, „foto parodos, informacinės akcijos ir paramos rinkimo kampanijos”, “Foto
parodos, sekiant pristatyti situaciją besivystančiose šalyse“, „suaugusiųjų švietimo savaitės
metu visoje šalyje vykę regioniniai seminarai testuojant vystomojo švietimo programą“,
„yra pasirašytos kelios bedradarbiavimo sutartys su savivaldybėmis iš kitų ES valstybių,
vyksta pažintiniai vizitai“,

Tarp pateiktų pavyzdžių būta ir ne visai tikslių ar teisingų: „darėme projektą“;
„bendri projektai, renginiai su užsienio partneriais“; „vykdome bendradarbiavimo
projektą”; „bendravimas su užsienio partneriais (mokyklos, savivaldybė)”; „senamiesčio
vystymo pilotinis projektas”; „mūsų mieste veikia vokiečių, lenkų, ukrainiečių ir kitos
draugijos“; „studentų nacionalinių ir vietinių organizacijų patirties mainai, mokymų ciklas“;
‚Kauno rajono edukacinė mokykla "Sniego gniūžtė", vykdoma Šalčininkų ir kt. rajonuose“;
„Savo organizacijoje“; „keitimasis įvairių sričių specialistų delegacijomis, bendrų projektų
vykdymas, ekonimikos ir kt. ryšių vystymas“; „mėgėjų meno koncertinės veiklos
keitimasis“; „Vykdomi Norvegijos remiami partnerystės tarp organizacijų projektai“;
„Klaipėdoje veika bendruomenės bendradarbiavimo taryba“; „vieno langelio“ principas;
„projektai per sieną, susigiminiavę miestai, stažuotės“; „pavyzdžių yra visose veiklos
srityse“.

16


Iš šių atsakymų peršasi išvada, kad dalis vietos veikėjų jei ne klaidingai, tai tikrai
netiksliai geba identifikuoti vystomojo bendradarbiavimo veiklas, vykdomas vietos
lygmenyje. Todėl ganėtinai akivaizdus yra asmeninės patirties, pavyzdžių ir išmoktų
definicijų „suvedimo“ poreikis.

Analogiškas klausimų blokas buvo susijęs su vystomuoju švietimu. Pirmiausiai
tyrimo dalyviai buvo paprašyti savo žodžiais apibūdinti, kaip jie suvokia vystomojo
švietimo sąvoką. Dauguma - 42 respondentai - negalėjo pateikti teisingos vystomojo
švietimo definicijos. Ši proporcija yra daug didesnė, nei vystomojo bendradarbiavimo
atveju. 13 respondentų tiksliai ir teisingai apibūdino vystomojo švietimo sąvokos turinį.
Penki tyrimo dalyviai tik apytikriai galėjo pasakyti, kas yra vystomasis švietimas. (plačiau
žr. 2 priedo 2 lentelę).

Atsakydami į klausimą, kas yra vystomasis švietimas, dažniausi atsakymai buvo
„visuomenės švietimas apie globalias problemas ir jų sprendimo būdus“ (20,6 proc.),
„neformalus švietimas apie pasaulio problemas” (17,09 proc.), „specialistų gebėjimų
ugdymas“ (17,09 proc.) bei „šalies gyventojų informavimas apie valstybės paramą
besivystančioms šalims“ (15,58 proc.) – žr. 14 pav.

17


14 pav. Respondentų atsakymai į klausimą, kas yra vystomasis švietimas.

Atsakydami į klausimą, su kokiomis veiklomis vietos veikėjams asociacijuojasi
vystomasis švietimas, respondentai dažniausi nurodė bendrai įgyvendinamus projektus su
partneriais iš skurdesnių šalių (59,57 proc.), tinklalapius ir žiniaraščius vystomojo
bendradarbiavimo tema (49,18 proc.), kultūrinius mainus abipus sienos (44,26 proc.) ar
jaunimo savanoriavimą trečio pasaulio šalyse (42,16 proc.). Taip pat reikia pasakyti, kad
nemažai tarp pasirinkti galimų variantų išvardintų vystomajam švietimui tinkamų veiklų
buvo atsargiai susietos (nurodant atsakymą „veikiau taip“) - žr. 15 pav.

15 pav. Respondentų atsakymai į klausimą, su kokiomis veiklomis asociacijuojasi vystomasis švietimas.

Tyrimo dalyviai buvo paprašyti pateikti bent vieną vystomojo švietimo pavyzdį
Lietuvoje, užsienio šalyje bei savo mieste/rajone.

18


Gerokai mažiau respondentų, nei vystomojo bendradarbiavimo atveju, galėjo
pateikti bent vieną vieną vystomojo švietimo veiklos pavyzdį mūsų šalyje – vos trečdalis į šį
klausimą atsakė teigiamai, o 67,21 proc. negalėjo tokio pavyzdžio įvardinti (žr. 16 pav.).
Dar mažiau – 28,57proc. atsakiusių į klausimą – žinojo bent vieną vystomojo švietimo
veiklos užsieninį pavyzdį. Tuo tarpu savo mieste ar rajone vykusios vystomojo švietimo
veiklos pavyzdį pateikusiųjų buvo nežymiai daugiau – 36,07 proc.

16 pav. Respondentų atsakymai į klausimus apie vystomojo švietimo veiklos pavyzdžius Lietuvoje ir kitose
šalyse.

Iš Lietuvoje vykdomų vystomojo švietimo veiklų respondentai paminėjo tinklalapį
pagalba.org, pamokas apie besivystančių šalių švietimo problemas mokyklose, švietimo
savaitę "maisto trūkumo" pasaulyje tema (LVJC organizuotas maisto rinkimas mokyklose
"Maisto bankui"), globalaus švietimo savaitę, tarptautinę vystomojo švietimo vasaros
stovyklą, RAIN projektą, Baltarusijoje ir Kaliningrado srityje nevalstybinio vaikų darželio
"Nendrė" vykdomus projektus, ES savanorės iš Gruzijos ir Armenijos pagalbą
2010-2011metais. Vienas respondentas nurodė, jog „pati Lietuva, vykdydama vystomojo
bendradarbiavimo politiką, aktyvina regioninį ir tarpregioninį bendradarbiavimą, plėtoja
dvišalius ir daugiašalius santykius, stiprina politinius, ekonominius ir kultūrinius ryšius su

19


įvairiomis valstybėmis, gerina savo įvaizdį pasaulyje.“ Kitas respondentas atsakė į klausimą
apie vystomojo švietimo veiklą šitaip: „konkretaus [pavyzdžio] nežinau, bet antropologijos
disciplina, dėstoma kai kuriuose Lietuvos universitetuose, padeda studentams išmokti
mąstyti už Lietuvos visuomenės ribų, t.y. mąstyti globaliai. Taip pat galbūt tiktų ir
organizuojami multikultūriškumo seminarai.

Buvo ir ne visai tikslių ar teisingų atsakymų: pvz., „informacinės kampanijos“,
„mokymasis visą gyvenimą“, „įvairūs mokymo projektai, skirti įvairių sričių darbuotojų
gebėjimų ugdymui iš ES struktūrinių fondų“, „švietimo įstaigų tarptautinio
bendradarbiavimo programos, bendrai vykdomi projektai“, „akcijos skirtos gamtos
saugojimui („Darom“), akcijos paremti ligonius, neįgaliuosius, technologinių naujovių
diegimas į pilitines, socialines sferas ir pan.“, „aukštųjų mokyklų bendradrabiavimas
specialistų rengime, savanorystė“, „visi iš ES struktūrinių fondų vykdomi ,,minkštieji"
projektai”, „mokymai, seminarai, suaugusiųjų švietimas, įvairios informacijos sklaida
visuomenei“, „ekologinis švietimas“, „studentų mainai“, „savanoriavimas“.

Užsienyje vykę vystomojo švietimo pavyzdžiai buvo retesni. Tarp jų buvo paminėtos
Europos vystymosi dienos (European development days), „1 GOAL” projektą pasaulinio
futbolo čempionato metu Pietų Afrikoje, Estijos pedagogų darbas Afganistano mokyklose,
"Nendrės" projektas su Latvija "Jaunimas demokratijai", Europos globalaus švietimo
savaitė

Dalis respondentų negalėjo pateikti konkretesnio vystomojo švietimo pavyzdžio, bet
pasidalino savo samprotavimais, pvz. „ES tikslas – paremti darnų, nešališką ir visuotinį
žmogiškąjį ir socialinį valstybių partnerių vystymąsi. Žmogaus teisių, demokratijos,
įstatymų viršenybės, lyčių lygybės ir gero valdymo skatinimas – neatsiejama šios politikos
dalis.“ Kiti respondentai bandė spėlioti, nurodydami abstrakčius pavyzdžius, tokius kaip
„mokymasis visą gyvenimą”, „jaunimo aktyvumas išsivysčiusiose šalyse dėl globalių
problemų”, „tarptautiniai ryšiiai, bendri projektai su užsienio šalių valstybėmis“, „Testinė
veikla, akcijos skirtos ugdyti požiūrį į skurdą, lyčių nelygybę, ekologines problemas ir t.t.“,
„telecentrų steigimas“, „savanorystė, kultūriniai mainai”, „studentų mainų programos“.
Vienas respondentas nurodė žinantis Suomijoje, Estijoje, Austrijoje vystomojo švietimo
veiklas, tačiau jų neįvardino.

Galiausiai buvo užduotas klausimas apie tai, ar vietos veikėjai buvo susidūrę/žino
kokią nors jo/jos mieste ar rajone vykdytą vystomojo švietimo veiklą. 36,07 proc.
respondentų galėjo prisiminti vietos lygmens vystomojo švietimo veiklą, tuo tarpu beveik
du trečdaliai apklaustųjų nebuvo girdėję apie savo vietovėje vykdytą vystomojo švietimo
veiklą (žr. 17 pav.).

20


17 pav. Respondentų atsakymai į klausimus apie vystomojo švietimo veiklos pavyzdžius respondentų
gyvenamame mieste ar rajone.

Tarp vietinių veiklų buvo nurodyta paskaita apie klimato kaitą, Kvalifikacijos kėlimo
projektai savivaldybėje, muziejuje, parodos apie besivystančių šalių situaciją, švietimo
savaitė „Maistas visiems“, Lietuvos vaikų ir jaunimo centre vykusi Vystomojo švietimo
savaitė, konferencija ,,Visuotinio švietimo galimybės ir perspektyvos Lietuvoje – 2010“,
globalaus švietimo savaitė. Taip pat kaip vystomojo švietimo pavyzdys buvo nurodyta
apskrities administracijos vykdoma regioninė politika pasienyje su Kaliningrado sritimi,
apimanti mokymus socialiniais, ekonominiais, politiniais ir kitais klausimais.

Vienok ne visi pateikti pavyzdžiai buvo tiklsūs – pvz. „minkštieji projektai“,
„konferencijos, seminarai, diskusijos”, ‘akcija Darom”, „Kauno rajono sveikatą stiprinančių
mokyklų veikla“, „kultūriniai mainai, savanorystė, informacija tinklalapyje“, „Visuomenės
sveikatos biuro vykdoma veikla“, „mokyklų projektai su užsienio valstybėmis“,
„savivaldybes politikai ir specialistai išvykos į kitas šalis pasisemti geros patirties“,
„„bendradarbiavimo projektai su užsienio šalimis švietimo, kultūros ir kt. srityse“,
„bendruomenių asociacijos“. Vienas iš respondentų nurodė, jog „daugelis mokyklų mieste
vykdo bendrus tarptautinius projektus su užsienio šalimis“, kita tyrimo dalyvė nurodė „pati
organizanti asmenybės pažinimo mokymus pabėgėliams ir kt.“, o vienas respondentas
išvendė tiesaus atsakymo teigdamas, kad „tokių pavyzdžių yra daug“.

Tyrimo rengėjams rūpėjo sužinoti, kokiose vystomojo švietimo veiklose yra
dalyvavę vietos veikėjai. Dažniausiai respondentai skaitė leidinį, straipsnį, informaciją
internete ar klausėsi reportažo vystomojo švietimo tema (48,94 proc. respondnetų tai darė
dažnai, 36,17 proc. retai), pastebėjo socialinę reklamą (38,3 proc. tai darė dažnai, 40,43
proc. retai) bei dalyvavo konferencijoje, seminare ar diskusijoje (34,04 proc. respondentų
nurodė tai darę dažnai, 46,81 proc. – retai). Mažiausiai patyrimo respondentai turėjo
dalyvaudami piešinių, videoklipų ar panašiuose konkursuose (95,74 proc. to nėra darę
niekada) ar patys vedę teminę paskaitą ar pamoką (tokią veiklą dažnai vykdė 12,77 proc.
apklaustųjų, retai – 17,02 proc.) – žr. 18 pav.

21


18 pav. Respondentų atsakymai į klausimus apie dalyvavimą vystomojo švietimo veiklose.

Atsakydami į klausimą apie įsitraukimo į vystomojo švietimo veiklas laipsnį, 22,95
proc. respondentų nurėodė patys planuojantys bei organizuojantus šias veiklas, dar 19,67
proc. apklaustųjų nurodė vystomojo švietimo veiklose dalyvaują aktyviai (žr. 19 pav.).

22


19 pav. Respondentų atsakymai į klausimus apie įsitraukimą į vystomojo švietimo veiklas savo mieste ar
rajone.

Paprašyti įvertinti vystomojo bendradarbiavimo veiklų, kuriose teko dalyvauti,
efektyvumą, tvarumą, pasiektus rezultatus ir naudą, respondentai šias veiklas įvertino
teigimai. Veiklų efektyvumą gerai vertino 46,55 proc. apklaustųjų, veiklų naudingumą gerai
įvertino 40,68 proc. respondentų. Veiklų tvarumą bei tęstinumą ir jų pasiektus rezultatus
gerai vertino trečdalis apklaustųjų (žr. 20 pav.).

23


20 pav. Respondentų vystomojo bendradarbiavimo veiklų vertinimai.

Iš respondentų atsakymų apie dalyvavimo vystomojo švietimo veiklose stažą
paaiškėjo, kad daugumai respondentų tai yra naujas patyrimas. 29,15 proc. apklaustųjų iki
šiol nėra dalyvavę vystomojo švietimo projektuose ar renginiuose. Trečdalis respondentų
neseniai susiduria su šia veikla. Tuo tarpu ne pirmus metus dalyvaujantys vystomojo
švietimo veiklose nurodo 22,58 proc. respondentų, o vystomojo švietimo senbuviais save
laiko 12,9 proc. apklaustųjų (žr. 21 pav.)

24


20 pav. Respondentų atsakymai į klausimą apie dalyvavimo vystomojo švietimo veiklose trukmę.

Tyrimo metu respondentams uždavėme klausimą, kokios jų manymu institucijos
atsakingos už vystomąjį bendradarbiavimą ir vystomąjį švietimą mūsų šalyje.

Iš pateiktų atsakymų į klausimą, kas atsako už vystomąjį bendradarbiavimą, matyti,
kad kad dažniausiai teisingai įvardinta Užsienio reikalų ministerija (42 atsakymai), tuo
tarpu kitos valstybės užsienio reikalų politiką kuruojančios institucijos paminėtos rečiau
(Seimas pažymėtas 22 kartus, Prezidentūra 20 kartų). Kiek stebina tai, jog nemažai tyrimo
dalyvių mano, jog už vystomąjį bendradarbiavimą atsako nevyriausybinės organizacijos
(44 atsakymai). Tuo tarpu savivaldybes kaip atsakingas už vystomąjį bendradarbiavimą
regi tik 28 tyrimo dalyviai. Neramina ir tai, kad dalis respondentų atsakomybę už
vystomojo bendradarbiavimo įgyvendina priskiria žinyboms, kurioms ši veikla tikrai
nebūdinga (pvz., Finansų ministerija paminėta 19 kartų, Vidaus reikalų ministerija 17
kartų, Ūkio ministerija – 14 kartų. Kultūros ministeriją kaip vystomojo bendradarbiavimo
įgyvendintoją pažymėjo pusė respondentų (31)) – žr. 21 pav.)

25


21 pav. Respondentų atsakymai į klausimą apie už vystomąjį bendradarbiavimą atsakingas institucijas.

Atsakydami į klausimą, kurios institucojos atsako už vystomojo švietimo
įgyvendinimą, didesnė dalis respondentų įvardino Švietimo ir mokslo ministeriją (50
atsakymų) ir Užsienio reikalų ministeriją (33 atsakymai). Nemažai respondentų mano, kad
už vystomojo švietimo įgyvendinimą atsakingos švietimo įstaigos ar universitetai, taip pat
neformalaus švietimo institucijos (po 41 atsakymą), bei nevyriausybinės organizacijos (39
respondentai). Savivaldybes kaip v ystomojo švietimo įgyvendintojas pažymėjo 31 tyrimo
dalyvis – žr. 22 pav.

26


22 pav. Respondentų atsakymai į klausimą apie už vystomąjį švietimą atsakingas institucijas.

Tyrimo dalyvių teiravomės, kaip jie vertina skirtingų institucijų tarpusavio sąveiką
įgyvendinant vystomąjį bendradarbiavimą ir vystomąjį švietimą mūsų šalyje. Abiejose
srityse institucijų bendradarbiavimą respondentai buvo linkę vertinti patenkinamai ar
prastai.

Vystomojo bendradarbiavimo srityje geriausiai įvertinta nevyriausybinių
organizacijų tarpusavio sąveika – ją gerai įvertino ketvirtadalis respondentų (24,19 proc.),
patenkinamai 33,87 proc. Palankiai vertintas Europos Sąjungos ir Lietuvos vyriausybės
institucijų bendravimas šioje srityje (16,39 proc. vertino gerai, 32,79 proc. patenkinamai).
Tuo tarpu ministerijų tarpusavio bendradarbiavimas įvertintas kritiškai (31,15 proc.
vertino blogai), taip pat labiau neigiamai vertinti savivaldybių ir nevyriausybinių
organizacijų tarpusavio santykiai (30,65 proc. vertino blogai) – žr. 23 pav.)

27


23 pav. Respondentų atsakymai į klausimą apie už vystomąjį bendradarbiavimą įgyvendinančių institucijų
bendradarbiavimo vertinimą.

Vystomojo švietimo srityje geriausiai įvertinta nevyriausybinių organizacijų
tarpusavio sąveika – ją gerai įvertino 22,95 proc. respondentų, patenkinamai 32,79 proc.
Santykinai neblogai įvertintas savivaldybių ir joms palankių institucijų darbas (19,67 proc.
vertino gerai, 29,51 proc. patenkinamai). Tuo tarpu ministerijų tarpusavio
bendradarbiavimas bei ministerijų ir savivaldybių institucijų sąveikavimas įvertinti

28


kritiškai (po 26,23 proc. įvertino blogai). Labiau neigiamai įvertinti ir savivaldybių ir
nevyriausybinių organizacijų tarpusavio santykiai (24,59 proc. vertino blogai) – žr. 24 pav.

24 pav. Respondentų atsakymai į klausimą apie už vystomąjį švietimą įgyvendinančių institucijų
bendradarbiavimo vertinimą.

Tyrimo dalyviai turėjo įvertinti už vystomąjį bendradarbiavimą ir vystomąjį
švietimą mūsų šalyje atsakingų institucijų veiklą. Abiejose srityse institucijų veiklą
respondentai įvertino patenkinamai ar prastai.

29


Nepalankiausių vertinimų už darbą vystomojo bendradarbiavimo srityje sulaukė LR
Seimas (34,43 proc. įvertinusių blogai) ir žiniasklaida (atitinkamai 27,42 proc.). Geriausiai
vertinamas nevyriausybinių organizacijų (27,87 proc. vertino gerai), savivaldybių ir
neformalaus švietimo institucijų darbas (po 19,67 proc. atitinkamai) – žr. 25 pav.

25 pav. Respondentų atsakymai į klausimą apie už vystomąjį bendradarbavimą atsakingų institucijų
vertinimą.

Vystomojo švietimo srityje taip pat kritiškiausiai įvertintas Seimo (37,1 proc.
įvertinusių blogai) ir žiniasklaidos darbas (24,19 proc.), nepalankiai įvertinta ir Švietimo ir
mokslo ministerija (22,58 proc.). Geriausiai vėl gi vertinamas nevyriausybinių organizacijų
(29,03 proc. vertino gerai), savivaldybių ir neformalaus švietimo institucijų darbas (po
17,74 proc.), palankiai vertinama Prezidentūros veikla (16,13 proc.) – žr. 26 pav.

30


26 pav. Respondentų atsakymai į klausimą apie už vystomąjį švietimą atsakingų institucijų vertinimą.

Respondentams buvo užduotas spcifinis klausimas apie vieną iš vystomojo
bendradarbiavimo sričių – sąžiningą prekybą. Didesnė dalis respondentų nurodė, kad jiems
ši sąvoka yra žinoma (58,06 porc.) – žr. 27 pav. Tačiau paanalizavus tyrimo dalyvių
pateiktus akivaizdžiai matyti, kad dalis jų turi miglotą ar netikslų sąžiningos prekybos
supratimą (žr. 2 priedo 3 lentelę).

31


27 pav. Respondentų atsakymai į klausimą apie už sąžiningą prekybą.

Tyrimo dalyvių prašėme pateikti vystomojo bendradarbiavimo ir vystomojo
švietimo savivaldos lygmenyje vertinimus.

Respondentai teigiamai vertino teiginius, jog vystomasis bendradarbiavimas ir
vystomasis švietimas yra reikalingi savivaldos lygmenyje (80,95 proc. ir 84,13 proc.
pritariančių teiginiams), taip pat sutinka, kad vystomasis bendradarbiavimas ir vystomasis
švietimas gali būti naudingi vietosa bendruomenėms (po 84,13 proc.). Kiek santūriau
įvertinti teiginiai, jog vietos veikėjai yra pajėgūs dalyvauti vystomojo bendradarbiavimo
(58,73 proc.) ir vystomojo švietimo (60,32 proc.) veiklose. Mažiau nei pusė respondentų
sutiktų, kad vystomasis bendradarbiavimas ir vystomasis švietimas būtų efektyvesni juos
vykdant ne vien nacionaliniam, bet ir vietiniame lygmenyje (po 46,03 proc. sutinkančių su
šiais teiginiais). Mažiausiai pritarimo sulaikė teiginys, kad vietos veikėjams vystomojo
bendradarbiavimo veiklose verta dalyvauti tik buv. Sovietų Sąjungos valstybėse (65,08
proc. respondentų nesutiko su šiuo teiginiu) – žr. 28 pav.

32


28 pav. Respondentų atsakymai į klausimą apie vystomojo bendradarbiavimo ir vystomojo švietimo
savivaldos lygmenyje vertinimą.

Tyrimo dalyvių paprašėme aptarti galimus pavojus, susijusius su vietos lygmens
vystomojo bendradarbiavimo veikla. 87,3 proc. respondentų kaip didžiausią pavojų
įvardino nepakankamą šių veiklų finansavimą. Du trečdaliai respondentų atkeipia dėmesį į
gresiančią motyvacijos stoką bei žinių ir informacijos trūkumą (atitinkamai 66,67 proc. ir
65,08 proc. apklaustųjų) – žr. 29 pav.

33


29 pav. Respondentų atsakymai į klausimą apie vietos lygmens vystomojo bendradarbiavimo veiklos pavojus.

Analogišką klausimą uždavėme apie vietos lygmens vystomojo švietimo veiklą. Kaip
ir vystomojo bendradarbiavimo atveju, 87,3 proc. respondentų didžiausią pavojų įžvelgė
nepakankamame šios veiklos finansavime. Kitos grėsmės įvertintos apylygiai – didesnė
pusė respondentų atkeipia dėmesį į gresiančią motyvacijos stoką (58,73 proc.), menką
valdžios palaikymą (60,32 proc.), nedidelį vietos gyventojų susidomėjimą (60,32 proc.) bei
žinių ir informacijos trūkumą (61,9 proc.) – žr. 30 pav.

34


30 pav. Respondentų atsakymai į klausimą apie vietos lygmens vystomojo švietimo veiklos pavojus.

Tyrimo metu buvo svarbu išsiaiškinti vietos veikėjų požiūrį į vystomojo švietimo
įgyvendinimą Lietuvoje. Didžiausia respondentų grupė – 82,54 proc. atsakiusių – mano, kad
vystomasis švietimas turėtų būti integruotas tiek į formalaus, tiek į neformalaus švietimo
programas. Tuo pačiu nemaža dalis respondentų akcentuoja preferenciją vykdyti vystomąjį
švietimą neformaliomis priemonėmis (76,19 proc.), gi formalaus švietimo įstaigų funkciją
vykdyti vystomąjį švietimą palaikytų kiek mažesnis respondentų skaičius - 58,73 proc.
Tyrimo dalyviai nepritaria tam, kad vystomasis švietimas apsiribotų vien visuomenės
informavimu – žr. 31 pav.

35


31 pav. Respondentų atsakymai į klausimą apie vystomojo švietimo vykdymo formas.

Šio tyrimo kontekste buvo svarbu ištirti vietos veikėjų paskatus ir motyvaciją
įsitraukti į vystomojo bendradarbiavimo ir vystomojo švietimo veiklas. Pirmiausia tyrimo
dalyvių paprašėme įvertinti aplinkybes, kurioms esant galėtų atsirasti stipresni paskatai
aktyviau dalyvauti šiose veiklose. Matyti, kad didžiausias faktorius aktyvesniam
dalyvavimui – pasitikėjimas veiklų organizatoriais (46,03 proc. visiškai sutinka su teiginiu,
31,75 proc. veikiau sutinka). Kitas ne mažiaus svarbus paskatas – galimybė jungtis į
nacionalinį projektą – šiam teiginiui visiškai pritaria 44,44 proc. apklaustųjų, veikiau
pritaria 20,63 proc.). Taip pat vietos veikėjams svarbu matyti realią naudą paramos
gavėjams – šį aspektą pabrėžia 42,86 proc. respondentų. Veiklose visai nedalyvautų vos 1
respondentas (1,59 proc.) – žr. 32 pav.

36


31 pav. Respondentų atsakymai į klausimą apie aplinkybes, kurioms esant dalyvautų vystomojo
bendradarbiavimo/švietimo veiklose.

Vertindami savo motyvaciją dalyvauti vystomojo bendradarbiavimo ir vystomojo
švietimo veiklose, respondentai abiem atvejais demonstravo daugmaž vienodą interesą.
Vidutiniškai suinteresuota buvo apie 60 proc. respondentų, aukštą motyvaciją turi
katvirtadalis apklaustųjų – žr. 32 pav.

37


32 pav. Respondentų atsakymai į klausimą apie aplinkybes, kurioms esant dalyvautų vystomojo
bendradarbiavimo/švietimo veiklose.

Apklausos dalyviams pateikėme plačią skalę veiklų, kuriose respondentai galėtų
galyvauti, ir paprašėme vietos veikėjų įvertinti savo galimybes ir pageidavimus į šias
veiklas įsitraukti. Pasirodo, kad patraukliausiomis veiklos formomis vietos veikėjams yra
kursai bei mokymai (47,62 proc.), susitikimai su įžymiais žmonėmis (47,62 proc.) ir
diskusijos (46,03 proc.). Gana patrauklios veiklos būtų stažuotės ir pažintinės išvykos
(42,86 proc.) bei dalyvavimas pagalbos projektuose (38,1 proc.). Tuo tarpu viktorinos,
specializuotų leidinių prenumerata ar lėšų rinkimas būtų mažiausiai inspiruojančios
veiklos – žr. 33 pav.

38


33 pav. Respondentų atsakymai į klausimą apie dalyvavimą įvairiose vystomojo bendradarbiavimo ir
švietimo veiklos formose.

Panašų klausimą uždavėme apie pasirengimą organizuoti vystomojo
bendradarbiavimo ir vystomojo švietimo veiklas. Čia vietos veikėjai išreiškė santūresnius
ketinimus imtis veiklų organizavimo. Patraukliausios veiklos formos nurodomos interesų
atstovavimas (33,33 proc. ketinančių organizuoti šią veiklą ir 30,16 proc. kiek dvejojančių),
draugystės abipus sienos iniciatyvos (atitinkamai 28,57 proc. ir 28,57 proc.), kursai,
mokymai (28,57 proc. ir 33,33 proc.)ir pažintinės išvykos/stažuotės (28,57 proc. ir 31,75
proc.). Viktorinos, specializuotų leidinių prenumerata ar lėšų rinkimas vėl taptų
nepatraukliausių veiklų tarpe – žr. 34 pav.

39


34 pav. Respondentų atsakymai į klausimą apie ketinimus organizuoti įvairias vystomojo bendradarbiavimo
ir švietimo veiklos formas.

Ieškodami atsakymų į klausimus apie motyvatorius, matome, kad vietos veikėjai
labiauisiai vertintų galimybes tobulėti (58,73 proc.) bei geriau pritaikyti įgytas žinias ir
patirtį (58,73 proc.). Įsitraukti į vystomojo bendradarbiavimo veiklas paskatintų ir
dažnesni kvietimai ar paraginimai (47,62 proc.) bei lengviau pasiekiamos lėšos vystomojo
bendradarbiavimo veikloms organizuoti (46,03 proc.), taip pat daugiau informacijos apie
VB veiklas - žr. 35 pav.

40


35 pav. Respondentų atsakymai į klausimą apie motyvaciją dalyvauti vystomojo bendradarbiavimo veiklose.

Uždavę panašų klausimą apie motyvaciją dalyvauti vystomojo švietimo veiklose,
pastebime panašias tendencijas: labiauisiai imponuotų galimybės tobulėti (55,56 proc.) bei
geriau pritaikyti įgytas žinias ir patirtį (50,79 proc.). Įsitraukti į vystomojo švietimo veiklas
paskatintų ir dažnesni kvietimai ar paraginimai (38,1 proc.) bei lengviau pasiekiamos lėšos
vystomojo švietimo veikloms organizuoti (39,68 proc.), taip pat daugiau informacijos apie
vystomąjį švietimą (44,44 proc.) ir geresni informavimo kanalai (41,27 proc.) - žr. 36 pav.

41


36 pav. Respondentų atsakymai į klausimą apie motyvaciją dalyvauti vystomojo švietimo veiklose.

Vietos veikėjų pasiteiravome, kas jų manymu geriausiai paskatintų visuomenę
dalyvauti vystomojo bendradarbiavimo veiklose. Jų manymu svarbiausia dėmesį sutelkti
platesniam informacijos apie vystomąjį bendradarbiavimą skleidimui (65,08 proc.) bei
geresnių informavimo kanalų konstravimui (63,49 proc.). Ne mažiau svarbu būtu
palengvinti galimybes gauti finansavimą (58,73 proc.) bei dažniau kviesti dalyvauti tokiose
veiklose (57,14 proc.) - žr. 37 pav.

42


37 pav. Respondentų atsakymai į klausimą apie visuomenės motyvaciją dalyvauti vystomojo
bendradarbiavimo veiklose.

Atsakydami į tokį patį klausimą apie viusomenės motyvaciją dalyvauti vystomojo
švietimo veiklose, respondentai nurodo bemaž tas pačias aplinkybes. Labiausiai viusomenę
turėtų skatinti dalyvauti daugiau informacijos apie vystomąjį švietimą (60,32 proc.) ir
geresni informavimo kanalai (55,56 proc.)galimybės tobulėti (55,56 proc.), taip pat
lengviau pasiekiamos lėšos veikloms organizuoti (52,38 proc.) ir dažnesni kvietimai
dalyvauti (53,97 proc.) - žr. 38 pav.

43


38 pav. Respondentų atsakymai į klausimą apie visuomenės motyvaciją dalyvauti vystomojo švietimo
veiklose.

Toliau gilindamiesi į informacijos ir gebėjimų poreikius vietos veikėjų paklausėme,
kokių žinių ir kompetencijų reikėtų aktyvesniam dalyvavimui vystomojo
bendradarbiavimo veiklose. Respondentų nuomone, labiausiai reikėtų kvalifikacijos kėlimo
ir stažuočių (84,13 proc.), telkti didesnį dėmesį vystomajam bendradarbiavimui formalaus
švietimo sistemoje (80,95 proc.) bei organizuoti daugiau neformalaus švietimo renginių
(79,37 proc.). Tačiau ir kitos priemonės buvo aukštai vertintos kaip galinčios suaktyvinti
dalyvavimą vystomajame bendradarbiavime – žr. 39 pav.

44


38 pav. Respondentų atsakymai į klausimą apie didesniam dalyvavimui vystomajame bendradarbiavime
reikalingą informaciją ir kompetencijas.

Paklausėme ir apie tai, kas respondentų manymu galėtu stipriausiai skatinti kitus
vietos veikėjus aktyviau organizuoti vystomojo bendradarbiavimo veiklas. Pagrindiniu
paskatu respondentai mano esant lengviau pasiekiamas tokioms veikloms skirtas lėšas
(66,67 proc.). Taip pat akcentuotas poreikis daugiau informuoti apie vystomąjį
bendradrabiavimą (61,9 proc.) bei dažniau kviesti vietos veikėjus dalyvauti vystomojo
bendradarbiavimo veiklose (58,73 proc.) – žr. 39 pav.

45


39 pav. Respondentų atsakymai į klausimą apie vietos veikėjų motyvaciją aktyviau dalyvauti vystomojo
bendradarbiavimo veiklose.

Vietos veikėjams uždavėme klausimą apie jų manymu tinkamiausias vystomojo
bendradarbiavimo temas. Aktualiausiomis temomis nurodyta žmogaus teisių apsauga
(65,63 proc. nurodė kaip labai svarbią) ir skurdo mažinimas (59,38 proc.). Šalia rikiuojasi
aplinkosauga (57,81 proc.), sąžininga prekyba (51,56 proc.). ir lygios galimybės (48,44
proc.). Pagalba pabėgėliams ir nukentėjusiems nuo stichinių nelaimių respondentams
atrodė mažiau aktualios temos – žr. pav. 40.

46


40 pav. Respondentų atsakymai į klausimą apie tinkamiausias vystomojo bendradarbiavimo temas.

Tyrimo dalyvių paklausėme nuomonės apie šalis, kuriose Lietuva turėtų vykdyti
vystomąjį bendradarbiavimą. Vietos veikėjų geografinės preferencijos – buvusios
47


sovietinės Lietuvai draugiškos respublikos (35,94 proc. tvirtai pasisako už) ir kaimynystėje
esančios besivystančios valstybės (32,81 proc.). Kiek mažiau respondentų pritaria minčiai
sekti paskui Europos Sąjungos (29,69 proc.) ar Vyriausybės pasirinkimą (26,56 proc.). Tuo
tarpu pagalba besivystančioms Azijos ar Afrikos šalims yra kiek labiau rezervuotai
vertinama, kaip priemonė, kuri turi būti naudotina tik kartu su kitomis prioritetinėmis
priemonėmis – žr. 41 pav.

41 pav. Respondentų atsakymai į klausimą apie šalis, kuriose turėtų būti vykdomas vystomasis
bendradarbiavimas.

Respondentai turėjo atsakyti į klausimą, kokiu būdu tiklsingiausia organizuoti
vystonojo bendradrabiavimo veiklas. Daugiausia pritarimo sulaukia ilgalaikių projektų
kūrimas (82,81 proc.) bei kelerių metų trukmės veiklų organizavimas (65,63 proc.).
Vienmetės veiklos ir pasyvi laukiančiojo pozicija yra mažiausiai patrauklios organizavimo
formos – žr. 42 pav.

48


42 pav. Respondentų atsakymai į klausimą apie tikslingiausias organizuoti vystomojo bendradarbiavimo
veiklos formas.

Vietos veikėjai turėjo galimybę pateikti rekomendacijas dėl Lietuvos vystomojo
bendradarbiavimo politikso įgyvendinimo.Stipriausiai palaikyta pozicija, jog Lietuva savo
vystomąjį bendradrabiavimą turėtų vykdyti derindama su Europos Sąjungos prioritetais
(40,57 proc.), nors kiek daugiau nei ketvirtadalis respondentų pasisako už savarankiškos
vystomojo bendradarbiavimo politikos vykdymą (25,47 proc.) – žr. 43 pav.

49


42 pav. Respondentų atsakymai į klausimą Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo veiklas.

Tyrimo dalyviai buvo paprašyti pasirinkti tinkamiausią atsakymą į klausimą, ko
reikėtų siekiant yužtikrinti geresnę už vystomąjį bendradarbiavimą atsakingų institucijų
tarpusavio sąveiką. Daugiau nei trečdalis – net 35,71 proc. respondentų mano, kad
svarbiausia daugiau dėmesio skirto tarpusavio koordinavimui. Pažymėtina, kad didesnį
finansavima svarbiausia sąlyga nurodė tik 28,57 proc. apklausos dalyvių (žr. 43 pav.).

Taip pat vertėtų atkreipti dėmesį, jog respondentai buvo gana skeptiški dėl vienos
vystomojo bendradarbiavimo veiklas koordinuojančios institucijos įkūrimo – tokį poreikį
įvardijo tik kiek daugiau nei šeštadalis.

50


43 pav. Respondentų atsakymai į klausimą apie už vystomąjį bendradarbiavimą atsakingų institucijų
bendradarbiavimo gerinimą.

Vienas pagrindinių šio tyrimo tikslų buvo ištirti vietos veikėjų nuostatas nacionalinės
vystomojo švietimo strategijos atžvilgiu. Tokia strategija, kaip atskiras dokumentas, būtų
rengiama siekiant suteikti aiškią kryptį vystomojo švietimo politikai, nustatyti tikslus bei
suplanuoti priemones jų įgyvendinimui. Pažymėtina, kad tyrimo autoriai įvardijo kelias
galimybes – tiek paremtas „iš viršaus į apačia“, tiek ir ir „iš apačios į viršų“ prieigomis“,
suformuoti ir patvirtinti tokį dokumentą.

Savo ruožtu, tyrime dalyvavę vietos veikėjai pasisakė už tai, kad nereikėtų kurti
atskiros vystomojo švietimo politikos, o ją integruoti bendrojoje švietimo politikoje ir jos
strateginiuose dokumentuose (26,67 poc. respondentų). Nedidelė dalis apklausos dalyvių
visgi norėtų, kad nacionalinė vystomojo švietimo strategija būtų priimta atskiru teisės aktu
(15,56 proc. taip manančių). Apie ketvirtadalį respondentų sutiko, kad rengiant tokį
politikos dokumentą yra būtina pasiekti neformalų susitarimą arba suformuluoti
vystomojo švietimo krypčių gaires mūsų šalyje (24,44 proc.).

Kartu pažymėtina, kad pasiūlymą rengti vystomojo švietimo strategijas ar bent jau
atitinkamus planus savivaldybių lygmeniu palaikė daugiau nei šeštadalis respondentų
(17,04 proc.). Taip pat svarbu akcentuoti tai, kad nacionalinio vystomojo švietimo
strategijos poreikį skeptiškai įvertino tik 2,22 proc. apklaustų vietos veikėjų (žr. 44 pav.).

Atsakymai į šiuos klausimus leidžia daryti išvadą, kad bent jau vietos veikėjų tarpe
egzistuoja tam tikras neaiškumas dėl vystomojo švietimo programos vietos, nors tuo pat
metu neabejojama dėl jos poreikio. Atitinkamai, dauguma respondentų siūlo iš pradžių
pasiekti tam tikrą susitarimą tarp pagrindinių veikėjų dėl šios iniciatyvos vietos ir poreikio,
o po to – regti atskirus nacionalinius teisės aktus, galima šią veiklą integruojant į
nacionalines švietimo programas.

51


44 pav. Respondentų atsakymai į klausimą apie už nacionalinės vystomojo švietimo strategijos poreikį.

Įvertinus vystomojo švietimo poreikį, tyrimo dalyvių paprašėme pateikti savo
nuomonę dėl siūlomų nacionalinės vystomojo švietimo strategijos įgyvendinimo priemonių
ar elementų.

Atsakydami į šį klausimaią respondentai labiausiai palaikė siūlymą integruoti
vystomojo švietimo temas bei metodus į jau egzistuojančias mokymo programas – tokią
būtinybę mato pusė apklaustųjų (50 proc.), tokiai galimybei pritaria dar 40,63 proc.
apklaustųjų. Ta pati respondentų dalis mano, kad vystomąjį švietimą turėtų vykdyti
nevyriausybinės organizacijos ir bendruomenės organizuodamos viešinimo ir švietimo
veiklas (50 proc. ir 40,63 proc.) – žr. 45 pav.

Pažymėtina, kad respondentai labiausiai skeptiškai vertino atskirų vystomojo
švietimo pamokų vidurinėse mokyklose poreikį – jį matė mažiau nei penktadalis
respondentų. Panaši respondentų dalis palaikė fakultatyvinių vystomojo švietimo mokymų
atsiradimą.

52


Atitinkamai, apibendrinant galima teigti, jog efektyviausiomis vystomojo švietimo
priemonėmis būtų galima įvardinti vidurinių mokyklų mokymo programų (galimai istorijos
ar politologijos) papildymą vystomojo švietimo tematika, pristatant bendras sąvokas bei
specializuotą atitinkamų nevyriausybinių organizacijų veiklą, suteikiant specializuotą
informaciją tuo besidominantiems ne vien mokiniams.

45 pav. Respondentų atsakymai į klausimą apie už nacionalinės vystomojo švietimo strategijos nuostatas ir
kryptis.

Tęsiant vietos veikėjų nuostatų vertinimą nacionalinės vystomojo švietimo strategijos
atžvilgiu buvo užduotas klausimas apie šios strategijos finansavimą. 71,88 proc.
respondentų tvirtai nusistatę už programinį vystomojo švietimo projektų finansavimą.
Daugiau kaip pusė tyrime dalyvavusių vietos veikėjų sutinka, kad finansuojamos turėtų

53


būti tiek nacionalinės, tiek vietinės vystomojo švietimo veiklos (56,25 proc.). 29,69 proc.
respondentų pritaria esant būtina skirti finansavimą koordinuojančioms vystomojo
švietimo institucijoms (žr. 46 pav.)

46 pav. Respondentų atsakymai į klausimą apie nacionalinės vystomojo švietimo finanasavimą.

Dar viena svarbi tyrime paliesta tema – tinkamų informavimo priemonių
pasirinkimas. Tyrimo ayutoriaims buvo svarbu sužinoti, kokiais informacijos kanalais
vietos veikėjams yra priimtiniausia gauti informaciją apie vystomąjį bendradarbiavimą ir
vystomąjį švietimą.

Respondentai pažymėjo, jog jiems priimtiniausia informaciją rasti internete
(specializuotos svetainės, specializuota informacija konkrečių organizacijų svetainėse ir
pan.) (20,24 proc.) bei elektroniniu paštu (naujienlaiškiai ir pan.) (15,48 proc.), tačiau
nemažai respondentų pageidautų „gyvų“ susitikimų (15,08 proc.). Tradiciniai informacijos

54


kanalai – televizija ir spauda – lieka svarbūs sąlyginai nedidelei daliai respondentų (13,49
proc. ir 13,1 proc. atitinkamai) – žr. 47 pav. Pastarąją nuostatą ko gero galima aiškinmti
tuo, jog iki šiol šiose žiniasklaidos priemonėse buvo skelbiama sąlyginasi nedaug
informacijos vystomojo bendrdarabiavimo ir/ar vystomojo švietimo tema, todėl
visuomenėje nėra susiformavę atitinkamų asociacijų. Tuo tarpu internetas ir naujienlaiškiai
jau yra įsitvirtinę kaip tokiso informacijos šaltiniai visų pirma dėl to, jog būtent šiais
kanalais planatinama informacija apie galimus finansavimo šaltinius, neretai ir teikiamos
paraiškos jai gauti.

47 pav. Respondentų atsakymai į klausimą apie informacijos kanalus.

Tyrimo dalyvių taip pat paklausėme, kokie, jų manymu, informacijos kanalai būtų
priimtiniausi kitiems vietos veikėjams bei tikslinėms grupėms juos informuojant apie
vystomąjį bendradarbiavimą ir vystomąjį švietimą.

Respondentai nurodė platų spektrą naudotinų informavimo priemonių - internetą
(16,44 proc.), spaudą (15,44 proc.), elektroninį paštą (14,43 proc.), informacinius
susitikimus (15,08 proc.) ir televiziją (13,76 proc.). Respondentai nemano, kad būtų
efektyvu naudoti įprastinius laiškus, paštu platinamą spausdintą informaciją – tokią
komunikavimo formą tinkama įvardino vos 3,69 proc. respondentų) – žr. 48 pav.

55


48 pav. Respondentų atsakymai į klausimą apie informacijos kanalus kitiems vietos veikėjams ir auditorijoms.

Respondentų paprašėme pateikti nuomonę apie tai, koks jų manymu yra jų aplinkos
(struktūruotos pagal temines-funkcijnes sritis) požiūris į vystomąjį bendradarbiavimą bei
vystomąjį švietimą. Vietos veikėjai mano, kad palankiausiai vystomąjį bendradarbiavimą
bei vystomąjį švietimą priima nevyriausybinės organizacijos ir bendruomenės (67,19 proc.
su tuo sutinkančių). Respondnetų nuomone gana imlūs vystomojo bendradarbiavimo bei
vystomojo švietimo idėjoms ir veikloms yra kultūros srityje veikiantys žmonės (48,44 proc.
mano požiūrį eant palankų, 43,75 proc. – neutralų). Nedaug nuo kultūrininkų šiuo požiūriu
atsilieka švietimiečiai (45,31 proc. ir 39,06 proc. atitinkamai) – žr. 49 pav.

Pažymėtina, kad respondentai nurodė pasigendasntys teigiamo valdžios požiūrio į
vystomąjį bendradarbiavimą ir vystomąjį švietimą. Tai, jog beveik pusė respondentų
valdžios požiūrį įvardijo neutraliu reiklauaja papildomo tyrimo dėl to, kas lemia tokią
nusotatą – ar lėšų trūkumas ar sąlyginai nedidelės žinios ir paprasčiausias nacionalinę
vystomojo bendrdarabiavimo politiką formuojančių ir įgyvendinančių institucijų
tarpusavio suporatimo trūkumas.

56


49 pav. Respondentų atsakymai į klausimą apie aplinkos požiūrį į vystomąjį bendradarbiavimą bei vystomąjį
švietimą.

57


Kokybinė apklausa

Vystomojo bendradarbiavimo gebėjimų pagilintos kokybinės apklausos tikslai buvo
išsiaiškinti tikslinės auditorijos žinias apie vystomąjį bendradarbiavimą, išsiaiškinti
tikslinės grupės patyrimus ir lūkesčius vystomojo bendradarbiavimo srityje. Aklausoje
dalyvavo aštuoni tikslinės grupės atstovai, iš jų trys savivaldos darbuotojai, keturi
nevyriausybinių organizacijų atstovai, vienas vietinės veiklos grupės ekspertas.
Apklaustieji dirba Vilniaus, Kauno, Utenos, Klaipėdos miestuose. Telefoninė apklausa
įvykdyta 2010 m. lapkričio-spalio mėnesiais respondentams pateikiant struktūruotus
klausimus.

Pirmiausia apklaustiesiems uždavėme klausimą apie vystomojo bendradarbiavimo
sampratą. Respondentų dauguma gana tiksliai įvardijo atsakymus, pažymėdami, kad
vystomasis bendradarbiavimas yra valstybės užsienio politikos dalis, vykdoma siekiant
paremti besivystančius kraštus, spręsti globalias ekonomikos, socialines, sveikatos,
aplinkos apsaugos ir panašias problemas.

Atsakydami į klausimą, su kokiomis veiklomis respondentams asociacijuojasi
vystomasis bendradarbiavimas, respondentai dažniausi nurodė bendrai nevyriausybinių
organizacijų ar savivaldos institucijų įgyvendinamus projektus padedant besivystančiose
Afrikos, Azijos, buvusios Sovietų Sąjungos šalyje (75 proc.), techninę pagalbą vykdant
reformas šiose šalyse (50 proc.), kultūrinį bendradarbiavimą (37,5 proc.). Apklausos
dalyvių paprašius pateikti bent vieną vystomojo bendradarbiavimo pavyzdį Lietuvoje,
užsienio šalyje bei savo mieste ar rajone, repondentai paminėjo nemažai atsakymų. Tarp
vystomojo bendradarbiavimo pavyzdžių pasaulyje buvo paminėta airių muzikanto
inicijuotos „Red“, „One“, „Live Aid“ kampanijos kovojant su AIDS ir maliarija Afrikos
žemyne, organizacijos „Amnesty International“ veikla kovojant už žmogaus teises Birmoje,
Kuboje ir kituose kraštuose, Europos Sąjungos parama tarptautinės vystomojo
bendradarbiavimo organizacijoms . Apkausos dalyviai žinojo ir ne vieną Lietuvos
vystomojo bendradarbiavimo projektą – Lietuvos paramą Gruzijos vaikų namų
auklėtiniams, mokyklų statybą Afganistane, kultūrinius mainus su baltarusių
organizacijomis. Mažiau pavyzdžių buvo pateikta iš vietinių vystomojo bendradarbiavimo
veiklų – paminėta savivaldybės pagalba nukentėjusiems nuo potvynio Ukrainoje, Panevėžio
moterų šiltų drabužių mezgimas Afganistano bendruomenėms, drabužių siuntos rinkimas
Gruzijai, ukrainiečių darbininkų migracijos tyrimas, kultūriniai mainai ir susigiminiavusių
miestų bendradarbiavimas savivaldybėje.

Paprašius apibūdinti savo įsitraukimo į vystomojo bendradarbiavimo veiklas
intesyvumą, dauguma nurodė įsitraukiantys retai ar periodiškai. Trys iš aštuonių
apklaustųjų vystomojo bendradarbiavimo projektuose ar renginiuose sakėsi dalyvaujantys
dažnai. Paklausti apie savo vaidmenį vystomojo bendradarbiavimo veikloje, ketvirtadalis
respondentų nurodė patys planuojantys bei organizuojantus projektus ir veiklas, dar trys
apklaustieji nurodė esantys aktyvūs vystomojo bendradarbiavimo projektų dalyviai.

58


Pasiteiravus apie apklaustųjų stažą dalyvaujant vystomojo bendradarbiavimo
veiklose paaiškėjo, kad daugumai tai yra santykinai naujas patyrimas. Ketvirtadalis
apklaustųjų sakėsi iki šiol nebuvę asmeniškai įtraukti į vystomojo bendradarbiavimo
projektus, nedalyvavimo renginiuose. Trys apklaustieji nurodė tik neseniai susiduriantys
su šia veikla. Tuo tarpu ne pirmus metus dalyvaujantys vystomojo bendradarbiavimo
veiklose prisipažino pusė apklausos dalyvių, o nuolat vystomojo bendradarbiavimo
projektuose dalyvaujantis nurodė vienas iš apklaustųjų. Pagrindinės kliūtys, trukdančios
aktyviau dalyvauti vystomojo bendradarbiavimo veiklose, buvo nurodyti laiko,
motyvacijos, informacijos ir išteklių stoka.

Paklausus apie labiausiai dominančias vystomojo bendradarbiavimo temas,
respondentai pažymėjo dalyvavimą socialinėse ir sveikatos apsaugos reformose, kultūrinio
bendradarbiavimo projektuose ir jaunimo mainuose. Vienas respondentas aktualia
pažymėta ekonominės migracijos problemą, pabrėždamas svarbą šalinti migracijos
priežastis pagerinant gyvenimo kokybę besivystančiose šalyse. Kitas atsakovas nurodė
besidomintis sąžiningos prekybos tema, kaip galimybe plėtoti ekonominius, socialinius ir
kultūrinius santykius tarp vietos bendruomenių išsivysčiusiose ir besivystančiose šalyse.
Paklausus apie klimato kaitos problemos aktualumą vienas apklausos dalyvis tvirtino, kad
ji „sunkina pasaulio ekonomikos ir socialines problemas, todėl būtina solidariai siekti
aplinkos taršos mažinimo“.

Atsakydami į klausimą, kurios institucijos atsako už vystomojo bendradarbiavimo
įgyvendinimą, didesnė dalis apklausos dalyvių įvardino Užsienio reikalų ministeriją, trys
repondentai nurodė Lietuvos Respublikos Prezidentą, kaip svarbiausią užsienio politikos
įgyvendintoją . Nemažai respondentų mano, kad už vystomojo bendradarbiavimo
įgyvendinimą taip pat atsakingos įvairios nevyriausybinės organizacijos, jaunimo ir
bendruomenės grupės, švietimo įstaigos. Savivaldybes kaip vystomojo bendradarbiavimo
įgyvendintojas pažymėjo vienas apklausos dalyvis.

Apklausos dalyvių pasiteiravus, kaip jie vertina skirtingų institucijų tarpusavio
sąveiką įgyvendinant vystomąjį bendradarbiavimą, respondentai buvo linkę pateikti
patenkinamus ar prastus vertinimus. Vystomojo bendradarbiavimo srityje geriausiai
įvertinta nevyriausybinių organizacijų tarpusavio sąveika – ją teigiamai apibūdino trys
ketvirtadaliai respondentų. Palankiai vertintas Europos Sąjungos ir Lietuvos valstybės
valdymo institucijų bendravimas šioje srityje. Nacionalinių ministerijų tarpusavio
bendradarbiavimas buvo įvertintas kritiškiau („formalus“, „stokojantis intensyvumo“ ir
„priklausantis nuo turimo finansavimo“ (37,5 proc. ). Keli respondentai pažymėjo ir
nepakankamą savivaldybių ir nevyriausybinių organizacijų tarpusavio sąveiką,
motyvuodami menku nevyriausybinių organizacijų gebėjimu pristatyti rezultatus ir siekti
pripažinimo, taip pat politikų savanaudiškumu. Santykinai neblogai įvertintas savivaldybių
ir joms pavaldžių institucijų darbas (gerai ir patenkinamai vertino pusė respondentų).

Kalbėdamiesi apie nacionalinių institucijų pastangas plėtojant vystomąjį
bendradarbiavimą, respondentai kritiškiau atsiliepė apie Seimo veiklą, nurodydami
nepakankamą dalies Seimo narių domėjimąsi vystomuoju bendradarbiavimu ir šios srities
palaikymą, pažymėjo pasitaikantį populistinį neigiamų (neretai nepagrįstų) vertinimų ir

59


nuostatų eskalavimą. Kritiškai vertinta ir žiniasklaidos įtaka (25 proc. respondentų vertino
palankiai), nurodant dėmesio vystomojo bendradarbiavimo temoms trūkumą, įtaką
formuojant neigiamus stereotipus. Apklausos dalyviai palankiai vertinta Užsienio reikalų
ministerijos veiklą skiriant paramą vystomojo bendradarbiavimo projektams, tačiau
nurodė veiklos trūkumus viešinant informaciją apie teikiamą paramą ir konkursus jai gauti.
Apklausos dalyvai kalbėjo apei būtinybę didinti finansavimą vystomojo bendradarbiavimo
projektams, pažymėjo nepakankamą finansavimo skyrimą vietiniams projektams,
orientuotiems į vystomąjį švietimą ir visuomenės informuotumo didinimą. Palankiausiai
apklausos dalyviai kalbėjo apie nevyriausybinių organizacijų (62,5 proc. įvertino gerai),
savivaldybių ir neformalaus švietimo institucijų vykdomus projektus, pažymėjo svarbias
galimybes pritraukiant Europos Sąjungos ir kitų tarptautinių donorų finansavimą
vystomojo bendradarbiavimo veikloms organizuoti ir įgyvendinti.

Su apklausos dalyviais kalbėjomės apie jų požiūrį į vystomojo bendradarbiavimo
įgyvendinimą Lietuvoje. Daugiausia respondentų (82,5 proc.) sutinka, kad vystomasis
bendradarbiavimas būtų laikoma integruota užsienio politikos sritimi. Vienas apklaustųjų
nurodė, kad kai kuriose valstybėse yra praktika išskirti vystomąjį bendradarbiavimą ir
humanitarinę pagalbą kaip atskiras politikos šakas, tą patį esą byloja ir Europos Komisijos
narių atsakomybės pasidalijimo logika. Nevyriausybines organizacijas atstovaujantys
pašnekovai kalbėjo apie būtinybę geriau išnaudoti NVO vystomojo bendradarbiavimo
srityje, ypač tose šalyse, kuriose valdo nedemokratiniai režimai. Vietos veikėjų „žmonių-
žmonėms“ įgyvendinami projektai padeda „įgyvendinti ir užtvirtinti mikro pokyčius,
informuojant ir šviečiant bendruomenės narius suteikti alternatyvą valstybinei, dažnai
klaidinančiai, propagandai, skleisti ir ugdyti supratimą apei demokratinės sanklodos
privalumus.“

Apklausos dalyvių paprašėme įvertinti ir pakomentuoti teiginius apie vystomojo
bendradarbiavimo reikšmę ir svarbą vietiniame lygmenyje. Dauguma kalbėjusių pareiškė
pritariantys, jog savivaldos lygmeniu vykdomi vystomojo bendradarbiavimo projektai ir
veiklos yra naudingi (82,5 proc. pritariančių teiginiui). Dauguma apklausos dalyvių sutiko,
kad vystomasis bendradarbiavimas solidarizuoja ir sutelkia vietos bendruomenes, padeda
aktyviau įsilieti į šalies ir regiono problemų sprendimą. Kiek santūriau vertintas vietos
veikėjų pajėgumas savarankiškai organizuoti ir dalyvauti vystomojo bendradarbiavimo
veiklose. Pažymėta, kad vystomasis bendradarbiavimas būtų efektyvesnis jį vykdant ne
vien nacionaliniame, bet ir vietiniame lygmenyje, taip įtraukiant daugiau veikėjų ir
vykdytojų, tačiau tam esą reiktų skirti pakankamai lėšų.

Apklausos metu uždavėme klausimą, kas pašnekovų manymu jiems trukdo plėtoti
vietos lygmens vystomojo bendradarbiavimo veiklas. Dauguma atsakiusių didžiausią
pavojų įžvelgė lėšų trūkume. Nesuteikiant pakankamų išteklių vykdyti vystomojo
bendradarbiavimo veikloms, vietos veikėjų motyvacija savarankiškai organizuoti projektus
ar renginius nėra pakankama („vietos bendruomenės menkai domisi tarptautine situacija ir
globaliomis problemomis“), taip pat pažymėtinas menkas atsakingų vietos institucijų
(savivaldybių, apskričių) palaikymas, specialistų, žinių ir informacijos trūkumas.

60


Apklausos dalyvių prašėme paanalizuoti savo paskatus ir motyvaciją labiau
įsitraukti į vystomojo bendradarbiavimo veiklas. Pirmiausia tyrimo dalyvių paprašėme
įvertinti aplinkybes, kurioms esant galėtų atsirasti stipresni paskatai aktyviau dalyvauti
šiose veiklose. Didžiausias faktorius aktyvesniam dalyvavimui – pasitikėjimas veiklų
organizatoriais, jų kompetencija ir intencijomis (75 proc. pritarė šiam aspektui). Vienas
respondentas pabrėžė nacionalinio vystomojo bendradarbiavimo organizacijų tinklo
svarbą, rengiant bendrus nacionalinius projektus, į juos įtraukiant vietos lygmeniu
besireiškiančias institucijas ir nevyriausybines organizacijas. Kitas apklausos dalyvis
nurodė, kad „svarbu matyti realią naudą paramos gavėjams besivystančioje šalyje –
nebūtinai vien finansinę, materialią. Jei bendruomenės pajus susidomėjimą, atsiras
platesnės galimybės įsitraukti, jausti pasididžiavimą ir skleisti palankią nuomonę apie
veiklas, kuriose dalyvaujama“.

Atsakant į klausimą, kaip dažnai susiduriama su vystomuoju bendradarbiavimu
paaiškėjo, kad vietos veikėjai savo profesinėje veikloje gana epizodiškai dalyvauja veiklose.
Dažniausiai bendradarbiaujama projektuose su buvusių Sovietų Sąjungos valstybių
partneriais, renkamos lėšos humanitarinių nelaimių paliestiems kraštams, priimamos šių
šalių delegacijos ir kt..

Informaciją apie vystomąjį bendradarbiavimą dažniausiai apklaustieji gauna
skaitydami leidinius, gaudami informaciją internete arba pranešimus žiniasklaidoje. Dalis
respondentų dalyvavo vystomojo bendradarbiavimo tematikai skirtuose renginiuose
(konferencijoje, seminare). Vienas apklaustųjų pažymėjo, kad „būtina visuomenę daugiau
šviesti apie ne vien apie Rytų kaimynystės valstybėse ar Afganistane vykdomas veiklas, bet
plačiau nušviesti globalias problemas Afrikos, Azijos ir Ramiojo vandenyno valstybėse.“

Apklausos dalyviai nurodė ateityje ketinantys dalyvauti švietimo renginiuose
vystomojo bendradarbiavimo temomis (mokymuose, susitikimuose su įžymiais žmonėmis,
viešose diskusijose). Apklaustieji norėtų ir galėtų vykti į užsienio šalyse vyksiančius
mokymus, stažuotes ar studijinius vizitus. Vienas dalyvis kalbėjo apie ketinimus
besimokančiam jaunimui rengti viktorinas ir konkursus, o „švietimo institucijų
darbuotojams patartų užsisakyti specializuotos informacijos ar leidinių vystomojo
bendradarbiavimo tema“.

Uždavus klausimą apie dažniausiai naudojamus informavimo kanalus, kaip
priimtiniausias būdas gauti informaciją apie vystomąjį bendradarbiavimą buvo nurodytas
internetas. Vienas apklausos dalyvis atkreipė dėmesį į būtinybę drauge rengti ir
tiesioginius („gyvus“) informacijos pristatymus, mokymus bei pasitarimus. Rajonuose ir
nedideliuose miestuose gyvenantiems veikėjams vis dar gana aktualūs lieka tradiciniai
informacijos kanalai (televizija ir spauda), ypač vyresnių žmonių tarpe. Vienas
respondentas teigė, kad „reikia naudoti įprastinius spausdintus leidinius, palaikyti
korespondenciją laiškais, nes jų išliekamoji vertė didenė“. Dažniausiai informacijos
vystymo klausimais respondentai surandama užsienio interneto svetainėse, taip pat
naujienų portaluose, socialiniame Facebook tinkle bei Užsienio reikalų ministerijos
interneto svetainėse. Keli apklausos dalyviai pažymėjo, kad Lietuvoje esantys informacijos

61


ištekliai yra nepakankami ir neišsamūs. Kadangi ši informacija domina tik siaurą
specialistų ratą, plačiajai visuomenei ji nepakankamai teikiama.

Apklausos dalyviai informacijos stygių buvo linkę sieti su tuo, kad visuomenėje nėra
didesnės jos paklausos. Pasak vieno iš pašnekovų, politikai ir žiniasklaida reaguoja į
visuomenės poreikį gauti tam tikros informacijos, atskleidžiančios vienokią ar kitokią
veiklą. Kadangi šiuo momentu tokio poreikio nėra, netgi priešingai – dabartinės
ekonominės krizės sąlygomis žmonės nėra pasirengę kuo nors dalytis ir nenori girdėti
jokių prašymų tai daryti, vystomojo bendradarbiavimo klausimai nėra prioritetiniai nei
žiniasklaidai, nei politikams. Kito apklausos dalyvio manymu, „vargu ar Lietuvos
gyventojus besivystančių šalių tema domintų ir atsidurtų pirmuosiuose puslapiuose. Mūsų
visuomenė prioritetinėmis viešojo gyvenimo, renginių ir finansavimo panaudojimo sritimis
laiko vidaus, o ne užsienio politiką.“ Pažymėtas dalies visuomenės neigiamą nusistatymą
pagalbos besivystantiems kraštams atžvilgiu.

Paprašius pateikti nuomonę apie apklausos dalyvius supančios aplinkos požiūrį į
vystomąjį bendradarbiavimą pažymėta, jog palankiausiai vystomąjį bendradarbiavimą bei
vystomąjį švietimą priima nevyriausybinės organizacijos ir bendruomenės (taip nurodė
62,5 proc.). Kultūros srityje veikiantys žmonės taip pat gana imlūs vystomojo
bendradarbiavimo idėjoms ir veikloms, nedaug nuo jų šiuo požiūriu atsilieka švietimo
įstaigų darbuotojai. Sunkiau šiomis temomis pavyksta sudominti politikus, savivaldybių
tarnautojus, vietos verslininkus.

Atsakydami į klausimą apie tai, kas apklausos dalyvių manymu galėtų padėti geriau
sudominti politikus, sprendimų priėmėjus ir padidinti jų informuotumą vystymosi tema,
respondentai buvo gana skeptiški ir tvirtino, kad šie klausimai domina tik tuos, kurie juos
sprendžia savo profesinėje srityje, ir tuos, kam jie yra hobis. Pasak vieno iš respondentų,
„neverta tikėtis platesnio susidomėjimo vystomuoju bendradarbiavimu, jis išliks atsakingų
specialistų ir vystomajame bendradarbiavime dalyvaujančių nevyriausybinių organizacijų
veiklos sritimi ir kompetencija“. Taigi esą „reikia dar kartą pabrėžti, kad politikai ir
sprendimų priėmėjai aktyviau dalyvautų ir imtųsi spręsti šiuos klausimus tik tuomet, jeigu
būtų paskatinti gyventojų susidomėjimo“. Pasak vieno respondento, net politikai
informacijos apie vystymąsi ieško labai retai, nes „paprastai ją parengia padėjėjai ar kiti
pavaldiniai“.

Paklausti apie tai, kiek apklausos dalyviai ateityje planuoja patys imtis iniciatyvos ir
atsakomybės organizuoti vystomojo bendradarbiavimo veiklas, respondentai tarp
perspektyviausių veiklos formų nurodė technines žinias ir gebėjimus perteikiančius
projektus, mokymus, švietimo ir kultūros renginių organizavimą. Aktyviau įsitraukti į
vystomojo bendradarbiavimo veiklas galėtų paskatinti naujos atsiveriančios galimybės
tobulėti bei geriau pritaikyti įgytas profesines žinias ir patirtį. Vienas apklaustųjų paminėjo,
kad „dauguma potencialių vystomojo bendradarbiavimo veiklos dalyvių tikriausiai liks
gana pasyvūs, priklausomi nuo kvietimų ar paraginimų bei pasiūlymų gauti finansavimą
[vystomojo bendradarbiavimo] projektams“. Tokias veiklas vykdyti galėtų labiau paskatinti
didesnis ir lengviau pasiekiamas projektų finansavimas bei daugiau populiarios
informacijos apie vystomąjį bendradarbiavimą.

62


Kalbėdami apie visuomenės įsitraukimą į vystomąjį bendradarbiavimą,
respondentai nurodė, kad visuomenė dažnai romantiškai vertina vystomojo
bendradarbiavimo veiklas, geriausiai reaguoja į kvietimus aukoti humanitarinių katastrofų
ištiktiems egzotiškiems kraštams. Tuo tarpu tik nedidelė dalis visuomenės domisi ir remia
mūsų šalies veikėjų vykdomais projektais kaimyninėse valstybėse. Vienas apklaustųjų
nurodė, kad „pagalba Afganistanui ar Gruzijai visuomenėje nevienareikšmiškai vertinama
dėl politinio konteksto. Žmonės disponuoja gana paviršutiniškomis žiniomis, kas vyksta
besivystančiose šalyse“. Respondentai pažymėjo pramoginių ir šviečiamųjų televizijos,
radijo laidų ir straipsnių svarbą pasakojant apie besivystančio pasaulio aktualijas.
Atsakydamas į klausimą apie visuomenės motyvavimą dalyvauti vystomojo
bendradarbiavimo veiklose, vienas apklausos dalyvių nurodė, kad labiausiai visuomenę
galėtų skatinti dalyvauti „daugiau informacijos ir įdomesnis bei patrauklesnis jos pateikimo
būdas“. Kitas respondentas pažymėjo būtinybę „siūlyti žmonėms galimybes įsitraukti
pritaikant savo žinias, sudarant palankias savirealizacijos sąlygas, taip pat pasiūlant
daugiau dalyvavimą skatinančių finansinių instrumentų“.

Su apklausos dalyviais kalbėtasi apie jų nuostatas nacionalinės vystomojo
bendradarbiavimo politikos atžvilgiu. Daugelis apklaustųjų pritarė dabartinei politikai
vystyti ir plėtoti Lietuvos pagalbą pirmiausia buvusios Sovietų Sąjungos kraštams,
pažymėtas tų šalių kultūros, socialinių ir ekonominių aktualijų geresnis suvokimas, „tam
tikra moralinė skola tiems kraštams, kuriems nepavyko išsivaduoti iš nedemokratinio
režimo“. Vienas iš pašnekovų nurodė, kad esant galimybei plėsti vystomojo
bendradarbiavimo geografiją vertėtų aktyviau padėti Centrinės Azijos valstybėms. Dalis
respondentų skeptiškai vertino savo ir bendrai paėmus mūsų šalies gebėjimus įsilieti į
vystomąjį bendradarbiavimą mums menkai pažįstamuose Afrikos, Azijos ar Ramiojo
vandenyno kraštuose, tačiau sveikintų didėjantį trišalį ar daugiašalį bendradarbiavimą su
didesnę patirtį turinčiais Europos Sąjungos šalių senbuvių partneriais. Kalbant apie ateities
vystomojo bendradarbiavimo politikos priemonių finansavimą, apklausos dalyviai dažniau
pasisakė už programinio vystomojo bendradarbiavimo projektų finansavimo didinimą
finansuojant tiek nacionalines, tiek vietinių veikėjų įgyvendinamas vystomojo
bendradarbiavimo veiklas.

Apibendrinimai ir išvados

Bendriausia prasme tyrimo išvados rodo, kad ženkli dalis vietos veikėjų yra
susidomėjusi ir vienu ar kitu laipsniu įsitraukusi į vystomojo bendradarbiavimo ir
vystomojo švietimo veiklas. Kitą vertus, nepaisant daugkartinių raginimų atsakyti į tyrimo
klausimyną, kurie buvo keletą kartų išsiųsti projekto partnerių disponuojamais
informacijos sklaidos kanalais, gautas sąlyginai nedidelis atsakymų kiekis rodo, jog ši tema
galbūt nėra itin aktualia arba labai gerai suprantama. Atitinkamai, būtent dėl šių galimų
priežasčių ir yra būtina toliau skatinti vietos veikėjų – ypač neformalių struktūrų
(nevyriausybinių organizacijų, bendruomenių, neformalių švietėjų) - įsitraukimą į šias
veiklas, gerinant įvairių institucijų tarpusavio koordinavimą, didinant galimybes
pasinaudoti finansine parama šioms veikloms organizuoti ir išnaudoti elektronines
žiniakslaidos priemones gilinant vietos veikėjų suvokimą apie vystomąjį bendradarbiavimą
ir vystomąjį švietimą.

63

Lietuvos veikėjų vystomojo bendradarbiavimo gebėjimų tyrimo ataskaita

Lietuvos veikėjų vystomojo bendradarbiavimo gebėjimų tyrimo ataskaita

Recommended

Recommended

More Related Content

Similar to Lietuvos veikėjų vystomojo bendradarbiavimo gebėjimų tyrimo ataskaita

Similar to Lietuvos veikėjų vystomojo bendradarbiavimo gebėjimų tyrimo ataskaita (16)

More from Vaidotas Ilgius

More from Vaidotas Ilgius (20)

Lietuvos veikėjų vystomojo bendradarbiavimo gebėjimų tyrimo ataskaita