1. Kaip mes kovojame su
stereotipais
Vilkaviškio rajono Pilviškių „Santakos“ gimnazija
2013 m.
2. Nėra vyriškų ir moteriškų
profesijų
Taip – nėra vyriškų ir moteriškų profesijų!
Štai sovietiniais laikais buvo manoma, kad
ko jau ko, bet vairuoti moteris nesugeba.
Net moksliniai straipsniai buvo apie tai
rašomi!
3. Nėra vyriškų ir
moteriškų
profesijų
Gyvenimui pasikeitus, atsiskleidė ir nauji moterų
sugebėjimai. Dabar moterys dirba įvairius darbus.
Krašto apsaugos ministerijos atlikta moterų ir
vyrų lygių galimybių krašto apsaugos sistemoje
analizė rodo, kad krašto apsaugos sistemoje
tarnaujančių moterų, einančių vidutinio lygmens
karines pareigas (atitinkančias puskarininkių ir
jaunesniųjų karininkų laipsnius), dalis yra
didesnė, nei atitinkamas pareigas uţimančių vyrų
dalis.
4. Nėra vyriškų ir moteriškų
profesijų
Tuo tarpu policijoje dirbančios moterys
gali būti būdas paţaboti korupcijos
apraiškas kelių policijoje. Dabar jau
bandoma padaryti taip, kad moterų
skaičius sudarytų 50 proc. ir kad kelių
ekipaţe būtų moteris ir vyras.
5. Nėra vyriškų ir moteriškų
profesijų
Taip pat moterys dabar neprisibijo skristi ir į kosmosą. Per
60 kosminės epochos metų tapo įprasta matyti kosmonauto
kostiumais vilkint vyrus. Tačiau dabar NASA’oje vis daţniau
galima pamatyti moteris, kurių skaičius šiuo metu jau
siekia penktadalį viso korpuso.
6. Nėra vyriškų ir moteriškų
profesijų
O vyrai tuo pat metu tampa puikiomis auklėmis. Švietimo
ir mokslo ministerijos duomenimis, iki praeitų metų
pradţios dirbo 164 pedagogai vyrai ir 67 jų - vaikų
darţelių auklėtojai. Tai ypač svarbu vaikams, kurie auga
tik su motinomis.
Vyriškas poţiūris auklėjant ypač naudingas
berniukams. „Berniukai savotiškai kenčia,
visą laiką susidurdami tik su moteriškais
reikalavimais ir vertinimais, moteriška
kontrole ir tvarka. Juk yra dalykų, kurių
berniukai gali išmokti išskirtinai iš vyrų“, -
aiškino psichologė Rasa Bieliauskaitė. Taigi
galima daryti išvadą, kad vyriškas ir
moteriškas profesijas galbūt galima skirti
tik pagal vyrų ir moterų mąstymo
ypatumus.
7. Svarbiausias moters darbas –
vaikų auginimas ir namų
ruoša
Netiesa! Vyrai moka susitvarkyti su namų ruoša.
Tarkime tarnaudami kariuomenėje jie puikiai
apseina be moters dalyvavimo ir rūpesčio. Netgi ir
„pasaulietiniame“ gyvenime jie puikiai susitvarko
su daugeliu buitinių problemų, todėl ir namuose
daugelis vyrų neprisibijo išplauti indus ar pagaminti
maistą.
8. Svarbiausias moters darbas –
vaikų auginimas ir namų
ruoša
Pirmiausia, vyras ir moteris santuokoje turi vienas kitą
gerbti, o šeimoje atsiradusi atţala ją padaro
pilnavertiška šeima. Kadangi vaikas yra vyro ir moters
kūrinys, todėl jų atţalą turi auklėti tiek motina, tiek
tėvas. Vadinasi, jie yra atsakingi uţ vaiko saugumą ir
ateitį. Pirmaisiais vaiko augimo metais tėvams
suteikiama galimybė - motinystės (tėvystės) atostogos.
Remiantis statistikos duomenimis Lietuvoje net 3,6
tūkst., arba 7,5 proc., nusprendusių rinktis šią galimybę,
yra vyrai. Tad vaiko auginimas nėra tik moters rūpestis.
9. Moterų mąstymas remiasi
emocijomis, vyrų - faktais
Mes manome, kad ne!
Pasak kinų filosofijos, kiekvienas ţmogus turi tiek vyriškos,
tiek moteriškos energijos ir svarbu išlaikyti šių energijų
harmoniją. Taip pat manoma, kad moterys yra ne tokios
linkusios rizikuoti kaip vyrai, tačiau pastebi, kad sunkmečio
laikotarpiu tai pasikeitė. Vyrai buvo linkę greičiau nuleisti
rankas nei moterys. Jie taip pat pasiduoda emocijoms ir
palūţta. Taip nutiko, nes moterys turi didesnį atsakomybės
ir globos jausmą.
10. Moterų mąstymas remiasi
emocijomis, vyrų - faktais
Kodėl sakoma, kad vyrai neverkia? Juk yra įvairių
asmenybių, neišskiriant nei moterų, nei vyrų. Vienas
ţmogus linkęs jautriai reaguoti, o kitas – ne. Šitas faktas
priklauso ne nuo moters ar vyro, o nuo asmenybės būdo.
Moterys yra atviresnės, todėl jos jausmus išsipasakoja, o
vyrai linkę juos laikyti viduje, todėl išsiverţus pykčiui, vyrai
gali tapti agresyvūs ir netgi naudoti smurtą.
11. Ekonomikos nuosmukis
labiau veikia vyrus
Šioje srityje pateikiama maţiau informacijos dokumentuose,
tačiau pastebima tendencija, kad poveikis moterims
nepakankamai vertinamas ir iš tikrųjų moterys nukenčia
labiau. Pagal gerderinio darbo pasiskirstymą vyrai
dominuoja srityse, labiausiai remiamose valstybės biudţeto
- tokiose, kaip krašto apsauga, valstybės valdymas; taip pat
pramonės šakose, orientuotose į eksportą , finansų,
energetikos, transporto, statybos, paslaugų sektoriuose. Tuo
tarpu moterys susibūrusios daugiausia švietimo, sveikatos
apsaugos, socialinės apsaugos veiklose, kur visada yra
biudţeto lėšų stygius; pramonės šakose, orientuotose į
vidaus rinką, - lengvojoje, maisto pramonėje, maţmeninėje
prekyboje.
12. Ekonomikos nuosmukis labiau
veikia vyrus
Tokiu būdu valstybės biudţeto lėšų sumaţėjimas
socialinėms reikmėms, švietimui, sveikatos
apsaugai, vaistams labiau paveikė moteris,
palyginti su vyrais. Taigi moterys ekonominės
krizės metu yra labiau paţeidţiama socialinė
grupė.
13. Moterys ir vyrai gali būti
stipriais lyderiais
Manome, kad tai – tiesa.
Daugumos verslo įmonių ar politikos atstovų yra vyrai,
tačiau ir moterys neatsilieka. Šiandien vis daugiau moterų
matome valstybių valdyme bei kompanijų vadovų postuose.
Jos tokios pat geros lyderės kaip ir vyrai. Moterys yra
strateginio mąstymo, turi puikių įgūdţių dirbti su ţmonėmis,
jos labiau pasiryţusios rizikuoti ir taikyti naujoves. Daugiau
nei prieš dešimtmetį moterų vadovių Lietuvoje tebuvo
penktadalis.
Apibendrinus visų biografijų ţinynų duomenis galima
konstatuoti, kad moterų dalis tarp veikliausių visuomenės
narių ne itin sparčiai, bet nuosekliai didėja. Tačiau šiuo metu
visose srityse jos dar nesudaro 30 proc.
15. Moterys ir vyrai gali būti
stipriais lyderiais
Lietuvos moterys lyderės:
Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė
Rasa Juknevičienė - Lietuvos politikė, Kovo 11-osios akto
signatarė, buvusi LR krašto apsaugos ministrė
16. Moterys ir vyrai gali būti
stipriais lyderiais
Lietuvos moterys lyderės:
Ingrida Šimonytė - Lietuvos finansininkė, buvusi LR finansų
ministrė, VU dėstytoja
Irena Degutienė - gydytoja, Lietuvos politikė bei visuomenės
veikėja, buvusi LR Seimo pirmininkė bei ministrė
17. Kaip geriausia kovoti su
visuomenėje vyraujančiais
stereotipais?
Švietimas
Viešumas
Ţiniasklaida, informacijos sklaida
Faktai
Pavyzdţiai
Įstatymai
Valdţios poţiūris ir nuostatos
