1. The document discusses Oslo City's work reclaiming polluted land from former industrial sites like airports, harbors, and factories.
2. It outlines the main principles for determining responsibility for pollution cleanup, including the polluter pays principle from the Pollution Act.
3. Specific examples of reclamation projects are provided for sites like Fornebu airport, Bjørvika harbor, and Ensjø industrial area, outlining responsibilities and funding sources for remediation and development.
This document provides information about Sevilla Global, the local agency for comprehensive development of Seville City Council. It is in charge of industrial site revitalization, cluster development, business innovation, incubation and promotion. Sevilla has a population of 700,000 with 1.45 million in the metropolitan area. The economy is focused on retail, aeronautics, agrofood, engineering and advanced services, and tourism. Key resources include the Cartuja Scientific Park, Aeropolis Aerospace Park, CREA incubator, and public universities of Sevilla and Pablo de Olavide. The Sevlab-Team project involves 4 phases: creating an online database of industrial sites; benchmarking projects;
The document discusses building creative industries strategies through French case studies. It describes a consulting company that addresses city and regional development issues, including innovation, cultural and creative industries, and business support. The presentation provides examples of French cities that developed creative industry clusters and districts, through long-term projects focusing on art, culture, education, and attracting creative talent. It also identifies challenges in developing creative economies and priorities like networking, incubators, and international cooperation.
The document discusses rational housing choices and provides information on evaluating former industrial sites for residential conversion. It outlines a 20-point evaluation criteria across categories like general plan compatibility, residential attributes, environmental compatibility, availability of services, and other planning considerations. Each criterion is scored on a scale of 0-4 points, with a total score over 50 generally indicating suitability for conversion. The evaluation should then be considered along with required fiscal/economic analysis before approving a proposed land use change.
1. The document discusses Oslo City's work reclaiming polluted land from former industrial sites like airports, harbors, and factories.
2. It outlines the main principles for determining responsibility for pollution cleanup, including the polluter pays principle from the Pollution Act.
3. Specific examples of reclamation projects are provided for sites like Fornebu airport, Bjørvika harbor, and Ensjø industrial area, outlining responsibilities and funding sources for remediation and development.
This document provides information about Sevilla Global, the local agency for comprehensive development of Seville City Council. It is in charge of industrial site revitalization, cluster development, business innovation, incubation and promotion. Sevilla has a population of 700,000 with 1.45 million in the metropolitan area. The economy is focused on retail, aeronautics, agrofood, engineering and advanced services, and tourism. Key resources include the Cartuja Scientific Park, Aeropolis Aerospace Park, CREA incubator, and public universities of Sevilla and Pablo de Olavide. The Sevlab-Team project involves 4 phases: creating an online database of industrial sites; benchmarking projects;
The document discusses building creative industries strategies through French case studies. It describes a consulting company that addresses city and regional development issues, including innovation, cultural and creative industries, and business support. The presentation provides examples of French cities that developed creative industry clusters and districts, through long-term projects focusing on art, culture, education, and attracting creative talent. It also identifies challenges in developing creative economies and priorities like networking, incubators, and international cooperation.
The document discusses rational housing choices and provides information on evaluating former industrial sites for residential conversion. It outlines a 20-point evaluation criteria across categories like general plan compatibility, residential attributes, environmental compatibility, availability of services, and other planning considerations. Each criterion is scored on a scale of 0-4 points, with a total score over 50 generally indicating suitability for conversion. The evaluation should then be considered along with required fiscal/economic analysis before approving a proposed land use change.
Vilnius is grateful to CityLogo (part of the URBACT program) that Vilnius was able to share its own city's practice and learned from others. Based on the best experience of the partners in the Project, Vilnius developed its own communication strategy. The Network consisted of partners in 10 cities across Europe: Utrecht, Dundee, Warsaw, Vilnius, Aarhus, Oslo, Coimbra, Zaragoza, Alba Iulia and Genoa.
Vilnius is grateful to CityLogo (part of the URBACT program) that Vilnius was able to share its own city's practice and learned from others. Based on the best experience of the partners in the Project, Vilnius developed its own communication strategy. The Network consisted of partners in 10 cities across Europe: Utrecht, Dundee, Warsaw, Vilnius, Aarhus, Oslo, Coimbra, Zaragoza, Alba Iulia and Genoa.
B-Team in Vilnius 2012: Conversion projects' impact to the local economy
1. Konversijos projektų reikšmė šalies ekonomikai
Robertas Dargis
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas
1
2. Demografinės Europos perspektyvos
• Dauguma Europos regionų traukiasi.
Kai kur scenarijus 2050 m. – net iki 50
proc. gyventojų sumažėjimas.
• Labiausiai nuo to kenčia centrinė ir rytų
Europa.
• Auga tik dalis Didžiosios Britanijos,
Airijos, Prancūzijos, Italijos ir Ispanijos
regionų
• EU-27 gyventojų dalis pasaulyje nuolat
menksta – 13.3 proc. (1960 m.); 7,5
(2005 m.) 5,4 proc. (2050 m.)
Šaltinis: ESPON European Observation Network, Territorial Development and Cohesion; United Nations
2
3. Lietuvos miestai traukiasi...
553904
600000
539000
500000
378943
400000
321200
300000
192954 161300
200000
133883 113100 119749
103500
100000
0
Vilnius Kaunas Klaipėda Šiauliai Panevėžys
2001 2011
Šaltinis: LR Statistikos departamentas, išankstiniais 2011 m. surašymo duomenimis
3
5. Veiksniai, labiausiai įtakosiantys
valstybės gyvenimą
• Demografija
• Energetika
• Finansai ir ekonomika:
- valstybės įsipareigojimai
- ekonomiškai aktyvių piliečių santykis su valstybės
išlaikomais
- medicininės ir socialinės išlaidos
5
7. Plėtra į pakraščius
Privalumai Trūkumai
• Lengvai įsisavinamos • Dideli atstumai iki darbo vietų
naujos teritorijos • Privataus automobilio
• Sąlyginai pigi žemė naudojimas vs visuomeninis
• Mažiau sąlygojimų ir transportas = kamščiai
apribojimų • Teritorija be socialinės
• Žmonių noras gyventi infrastruktūros ir paslaugų
kompleksų
didesnėje erdvėje
• Nesusiformavusi socialinė
• Panaši socialinė aplinka
aplinka
7
8. Vidinė plėtra
Privalumai Trūkumai
• Išvystyta socialinė ir • Nuosavybės santykiai
paslaugų infrastruktūra • Miesto BP sprendinių
• Inžinerinė ir viešojo galimas neatitikimas
transporto infrastruktūra • Kultūros paveldo įtakoje
• Susiformavusi socialinė ir esanačios zonos
kultūrinė aplinka
• Suformuotos viešosios
erdvės
Miesto prioritetas – vidinė plėtra
8
9. Prielaidos (1)
• Valstybės urbanistinė politika
• Savivalda turi tapti miesto šeimininku ir turėti
instrumentus spręsti plėtros klausimus
• Aktyvus miesto bendruomenės dalyvavimas
• Aiški ir profesionali kultūros paveldo politika orientuota
į išsaugojimą naudojant
• Mokesčių politika
• Visuomenės požiūris
9
10. Prielaidos (2)
• Teritorijos objektų daugiafunkciškumas
• Viešieji pastatai
• Galimybė transformuoti objektus
• Architektūrinė ir urbanistinė aplinka
10
11. Hafencity – didžiausias Europoje
miesto atnaujinimo projektas
Tūkst. kv. m.
1500 Gyvenamoji
1000 Konerscinės ir
viešosios
500 Biuro
0 Kultūros
Zonos plotas
• apie 700.000 kv.m. GFA gyvenamosios paskirties
• apie 215.000 kv.m. komercinės ir viešosios poilsio zonos GFA pirmuosiuose
aukštuose (pvz., mažmeninės prekybos, viešojo maitinimo, parodos ploto ir
paslaugos)
• apie 1.100.000 kv.m. biuro patalpos
• apie 310.000 kv.m. GFA švietimo, akademinės, kultūros, laisvalaikio,
viešbučių ir kitų
11
12. Hafen City
• Vieta – Vokietija, Hamburgas
• Bendras plotas - 154 ha
• Namai – 6 000
• Darbo vietos – 45 000
• Investicijų dydis -
Hafen City – tai vienas žinomiausių pasaulyje
vidinės miesto plėtros projektų. Vykdant
krantinės teritorijos konversiją sukuriama
kosmopolitiška aplinka. Teritorijoje apjungiami
gyvenamieji namai, verslo, turizmo,
laisvalaikio, kultūros centrai, išsaugomos
tipiškos uosto konstrukcijos.
12
13. Hafen City vystytojai ir partneriai
• 1997 metais uostas ir vietinė plėtros bendrovė (toliau - GHS) buvo įsteigta
valdyti Hafen City plėtrą
• Nuo 2004 metų kompanija žinoma kaip Hafen City Hamburg GmbH
• Ji atsakinga už "specialų miesto ir uosto fondą“, sutartis su NT vystytojais bei
viešuosius ryšius ir komunikaciją.
13
14. Hafen City investicijos ir projekto
įgyvendinimas
1.5 mlrd. gaunami
• 1997: HafenCity projekto paskelbimas pardavus žemę
• 2000: Bendrojo plano priėmimas Senate 2.4,
• 2000 m.: infrastruktūros priemonių kūrimo
pradžia; teritorijos tvarkymo darbai, įmonių 23%
perkraustymas,
• 2003: pradedama intensyvi pastatų statyba
(Am Sandtorkai / Dalmannkai kvartalai)
• 2007: statybų pradžia centriniame
Überseequartier rajone
• 2007: U4 metro linijos statybos pradžia
• 2009: visiškas pirmojo gyvenamojo rajono
užbaigimas, Am Sandtorkai / Dalmannkai
• 2010: viešai pristatytas, peržiūrėtas ir aptartas
rytų HafenCity dalies bendrasis planas
• 2011:, Am Sandtorpark Grasbrook (išskyrus 8,
vieną gyvenamąjį namą) ir Brooktorkai /
Ericus patalpos 77%
• 2012: Startuoja naujas U4 metro
Privačios investicijos
• 2013: užbaigiamas HafenCity universiteto,
Elbe Arcades Valstybės investicijos
14
15. Vilniuje - Šiaurės miestelis
• Karinis dalinys įkurtas XIX a.
• Teritorijos plotas - 53 ha
• Konversijos idėja – sukurti
daugiafunkcinį kvartalą,
kuriame vyrautų komercija
• 1988 įkurta UAB “Šiaurės
miestelis”, kuriai išnuomota
visa teritorija
15
16. Šiaurės miestelis
„North star“
• 1998-2005 m. daugelis Šiaurės
miestelio pastatų buvo nugriauti ir
suformuotas miesto gatvių tinklas
(Ulonų, P. Lukšio, J. Kubiliaus, S.
Žukausko, Žygio ir kt. gatvės).
Didelė dalis Šiaurės miestelio
„Ogmios miestas“ teritorijos užstatyta gyvenamaisiais
pastatais, taip pat čia įsikūrę
komerciniai objektai.
• Subnuomota teritorija
investuotojams. Už gautą
„Domus galerija“ infrastruktūros mokestį -
suformuotas miesto gatvių tinklas,
nutiesti tinklai.
16
17. Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija LNTPA – atvira nevyriausybinė nekilnojamojo turto
ekspertus vienijanti organizacija, siekianti verslo aplinkos šalyje gerinimo, užtikrinant šalies ūkio ir
tarptautinio konkurencingumo stiprinimą. Asociacija – aktyvi valdžios institucijų bei nevyriausybinių
asocijuotų organizacijų partnerė; jos nariai atstovauja svarstant NT sektoriui aktualius klausimus darbo
grupėse LR Seime, Vyriausybėje, ministerijose, savivaldybėse.
Asociaciją šiuo metu sudaro 22 nariai (nekilnojamojo turto vystymo bendrovės)
Asociacija veiklą vykdo pasitelkdama temines darbo grupes:
• Teritorijų planavimo ir statybos teisėkūros
• Privataus ir viešo sektoriaus partnerystės iniciatyvos (VPP)
• Mokesčių sistemos ir monopolinių įmonių įkainių
• Viešosios infrastruktūros plėtros
• NT plėtros strategija (municipalinis būstas, energetinis efektyvumas)
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija yra:
Darnios plėtros Lietuvos Verslo FIABCI (Tarptautinė
Urbanistinio Forumo Prizo “Už darnią
akademijos Forumo iniciatorė ir Nekilnojamojo Turto
iniciatorė ir partnerė plėtrą” steigėja partnerė
įkūrėja Federacija) narė
17
Editor's Notes
Nuolat auga žmonių gyvenimo trukmė (2007 m vyrų – 76,1, moterų – 82,2 m.) Pensijinio amžiaus gyventojų (virš 65 m.) dalis nuo dabartinių 17 proc. pakils iki 30 proc. 2050 m. Pensijino ir darbingo amžiaus gyventojų santykis (virš 65m. / 15-64 m.) kis nuo 25 proc. iki 50 proc. 2050 m.
Europin ė s tendencijos rodo, kad gyventojai, palik ę mažuosius miestelius ir emigravę į užsienį, grįžta jau nebe į savo gimtuosius miestus, o į didžiuosius miestus, kur sukurta tinkama verslo ir socialinė infrastruktūra, darbo vietos, gyvenamasis fondas.
Gross floor area (GFA) – Bendras plotas Measurement unit to describe the total floor area of all stories of a building. The exterior measurements are what count: areas that cannot be used (e.g. because walls stand on them) are therefore also part of the calculation - contrary to net floor area.
Total area: 157 hectares (ha) – bendra teritorija Land area: 126 ha – žemės plotas Expansion of Hamburg City by 40 % - padidinama miesto teritorija, konversija padeda vykdyti vidinę miestų plėtra Gross floor area (GFA): new building circa 2.32 million m² 6,000 namų homes and more than 45,000 – sukuriama darbo vietų jobs will be created 10.5 km pakrantės zona of new waterfront with promenades and squares Apie 26 ha viešieji parkai, skverai, alėjos ( public parks, squares and promenades ) Baigti 49 projektai, apie 35 jau statomi arba pradedami įgyvendinti planavimo stadijoje ( Currently 49 projects are completed; another 35 under construction or planned )
Pagrindinės miesto plėtros projektai reikalauja stiprios sąveikos ir vieningumo tarp koncepcijos ir realizavimo. Visų pirma, dėl didėlio plėtros masto ir sudėtingumo koordinuojant viešąsias investicijas (apie 2,4 mlrd. EUR) bei derinant jas su privačių investicijų įsigijimu (maždaug 8 milijardai eurų), atsakomybė tampa dar didesnė, tad būtinas stiprus ir atsakingas lėšų valdymas. 1997 metais uostas ir vietinė plėtros bendrovė (toliau - GHS) buvo įsteigta valdyti HafenCity plėtrą. Nuo 2004 metų kompanija žinoma kaip HafenCity Hamburg GmbH. Ji atsakinga už "specialų miesto ir uosto fondą" pagal viešąją teisę: parduodami žemės sklypai HafenCity srityse beveik visiškai priklausantys Hamburgui finansuoja viešųjų investicijų didžiąją, kitaip “liūto” dalį, ypač kelių, tiltų, aikščių, parkų, krantinių ir pasivaikščiojimo zonų tvarkymo darbus. Šio finansavimo pagalba, HafenCity Hamburg GmbH taip pat išvalo ir paruošia teritorijų planus ir sukuria infrastruktūrą ir viešąsias erdves, sutartis su nekilnojamojo turto vystytojais ir didžiaisiais vartotojais bei yra atsakingas už viešuosius ryšius ir komunikaciją. Viešoji priežiūra, bendradarbiavimas, ir atsakomybės pasidalijimas reikalauja, kad: HafenCity Hamburg GmbH stebėtojų taryba susidėtų iš miesto senato narių. Hamburgas yra savivaldybė, ir viena iš 16 Vokietijos federacinių žemių. Pardavim ai ir pasirinkim ai ( plano keitimai ) žemės įsigijimo sandoriai, turi būti patvirtinti Žemės Komisijos (Land Commission); plėtros ir zonavimo planai turi sulaukti patvirtinimo iš miestų plėtros komisijos (Commission of Urban Development)(,kuri daugiausia sudaryta iš parlamento ir vietos valdžios atstovų), zonavimo -plėtros planai yra apdorojami miestų plėtros ir aplinkos ministerijos, kuri išduoda leidimus. Miesto planavimo konkurso komisija - k onkurso žiuri yra sudarom a iš privačių užsakovų atstovų , nepriklausomų architektų, miestų plėtros ir aplinkos ministerijos atstovo - vyresniojo planavimo pareigū no , rajono taryba, HafenCity Hamburg GmbH atstovo ir keli ų politik ų ( iš rajono ar miesto parlamento).
Over 1 million m² GFA already confirmed through sales of land or exclusive options with planning obligations Previous to sale approx. 99 % of sites suitable for construction are publicly owned (“Stadt und Hafen” special fund under public law represented by HafenCity Hamburg GmbH) Investment volume: private investment approx. € 8 billion ; public investment: circa € 2.4 billion , primarily financed out of sales of land in HafenCity (circa € 1.5 billion) General basis for planning: ◦Masterplan 2000 - 2000 m. generalinis (bendrasis) planas ◦ Masterplan revision eastern HafenCity 2010 - 2010 m. generalinio (bendrojo) plano peržiūra