SlideShare a Scribd company logo
Konversijos projektų reikšmė šalies ekonomikai

                 Robertas Dargis
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas




                                                               1
Demografinės Europos perspektyvos
                   
                                                             • Dauguma Europos regionų traukiasi.
                                                               Kai kur scenarijus 2050 m. – net iki 50
                                                               proc. gyventojų sumažėjimas.
                                                             • Labiausiai nuo to kenčia centrinė ir rytų
                                                               Europa.
                                                             • Auga tik dalis Didžiosios Britanijos,
                                                               Airijos, Prancūzijos, Italijos ir Ispanijos
                                                               regionų
                                                             • EU-27 gyventojų dalis pasaulyje nuolat
                                                               menksta – 13.3 proc. (1960 m.); 7,5
                                                               (2005 m.) 5,4 proc. (2050 m.)



Šaltinis: ESPON European Observation Network, Territorial Development and Cohesion; United Nations



                                                                                                        2
Lietuvos miestai traukiasi...
         553904
600000
                  539000
500000
                               378943
400000
                                         321200
300000
                                                     192954    161300
200000
                                                                           133883    113100      119749
                                                                                                               103500
100000

    0
           Vilnius                Kaunas                 Klaipėda                Šiauliai             Panevėžys

                                                        2001    2011

                           Šaltinis: LR Statistikos departamentas, išankstiniais 2011 m. surašymo duomenimis



                                                                                                                        3
Vilnius 20,6 GJ/1 gyv. per metus




                                   4
Veiksniai, labiausiai įtakosiantys
         valstybės gyvenimą
• Demografija
• Energetika
• Finansai ir ekonomika:
- valstybės įsipareigojimai
- ekonomiškai aktyvių piliečių santykis su valstybės
   išlaikomais
- medicininės ir socialinės išlaidos

                                                       5
Du miesto modeliai

Plėtra į pakraščius



   Vidinė plėtra

                      6
Plėtra į pakraščius
    Privalumai                       Trūkumai
• Lengvai įsisavinamos       • Dideli atstumai iki darbo vietų
  naujos teritorijos         • Privataus automobilio
• Sąlyginai pigi žemė          naudojimas vs visuomeninis
• Mažiau sąlygojimų ir         transportas = kamščiai
  apribojimų                 • Teritorija be socialinės
• Žmonių noras gyventi         infrastruktūros ir paslaugų
                               kompleksų
  didesnėje erdvėje
                             • Nesusiformavusi socialinė
• Panaši socialinė aplinka
                               aplinka

                                                                 7
Vidinė plėtra
     Privalumai                      Trūkumai
• Išvystyta socialinė ir       • Nuosavybės santykiai
  paslaugų infrastruktūra      • Miesto BP sprendinių
• Inžinerinė ir viešojo          galimas neatitikimas
  transporto infrastruktūra    • Kultūros paveldo įtakoje
• Susiformavusi socialinė ir     esanačios zonos
  kultūrinė aplinka
• Suformuotos viešosios
  erdvės
          Miesto prioritetas – vidinė plėtra

                                                            8
Prielaidos (1)
• Valstybės urbanistinė politika
• Savivalda turi tapti miesto šeimininku ir turėti
  instrumentus spręsti plėtros klausimus
• Aktyvus miesto bendruomenės dalyvavimas
• Aiški ir profesionali kultūros paveldo politika orientuota
  į išsaugojimą naudojant
• Mokesčių politika
• Visuomenės požiūris


                                                               9
Prielaidos (2)
•   Teritorijos objektų daugiafunkciškumas
•   Viešieji pastatai
•   Galimybė transformuoti objektus
•   Architektūrinė ir urbanistinė aplinka




                                             10
Hafencity – didžiausias Europoje
        miesto atnaujinimo projektas
Tūkst. kv. m.
 1500                      Gyvenamoji

 1000                      Konerscinės ir
                           viešosios
   500                     Biuro

       0                   Kultūros
            Zonos plotas

     • apie 700.000 kv.m. GFA gyvenamosios paskirties
     • apie 215.000 kv.m. komercinės ir viešosios poilsio zonos GFA pirmuosiuose
     aukštuose (pvz., mažmeninės prekybos, viešojo maitinimo, parodos ploto ir
     paslaugos)
     • apie 1.100.000 kv.m. biuro patalpos
     • apie 310.000 kv.m. GFA švietimo, akademinės, kultūros, laisvalaikio,
     viešbučių ir kitų

                                                                                   11
Hafen City
                                                  • Vieta – Vokietija, Hamburgas
                                                  • Bendras plotas - 154 ha
                                                  • Namai – 6 000
                                                  • Darbo vietos – 45 000
                                                  • Investicijų dydis -




Hafen City – tai vienas žinomiausių pasaulyje
vidinės miesto plėtros projektų. Vykdant
krantinės teritorijos konversiją sukuriama
kosmopolitiška aplinka. Teritorijoje apjungiami
gyvenamieji namai, verslo, turizmo,
laisvalaikio, kultūros centrai, išsaugomos
tipiškos uosto konstrukcijos.
                                                                                   12
Hafen City vystytojai ir partneriai
• 1997 metais uostas ir vietinė plėtros bendrovė (toliau - GHS) buvo įsteigta
  valdyti Hafen City plėtrą
• Nuo 2004 metų kompanija žinoma kaip Hafen City Hamburg GmbH
• Ji atsakinga už "specialų miesto ir uosto fondą“, sutartis su NT vystytojais bei
  viešuosius ryšius ir komunikaciją.




                                                                                     13
Hafen City investicijos ir projekto
         įgyvendinimas
                                                              1.5 mlrd. gaunami
• 1997: HafenCity projekto paskelbimas                        pardavus žemę
• 2000: Bendrojo plano priėmimas Senate               2.4,
• 2000 m.: infrastruktūros priemonių kūrimo
pradžia; teritorijos tvarkymo darbai, įmonių          23%
perkraustymas,
• 2003: pradedama intensyvi pastatų statyba
(Am Sandtorkai / Dalmannkai kvartalai)
• 2007: statybų pradžia centriniame
Überseequartier rajone
• 2007: U4 metro linijos statybos pradžia
• 2009: visiškas pirmojo gyvenamojo rajono
užbaigimas, Am Sandtorkai / Dalmannkai
• 2010: viešai pristatytas, peržiūrėtas ir aptartas
rytų HafenCity dalies bendrasis planas
• 2011:, Am Sandtorpark Grasbrook (išskyrus                                        8,
vieną gyvenamąjį namą) ir Brooktorkai /
Ericus patalpos                                                                   77%
• 2012: Startuoja naujas U4 metro
                                                             Privačios investicijos
• 2013: užbaigiamas HafenCity universiteto,
Elbe Arcades                                                 Valstybės investicijos



                                                                                        14
Vilniuje - Šiaurės miestelis
              • Karinis dalinys įkurtas XIX a.
              • Teritorijos plotas - 53 ha
              • Konversijos idėja – sukurti
                daugiafunkcinį kvartalą,
                kuriame vyrautų komercija
              • 1988 įkurta UAB “Šiaurės
                miestelis”, kuriai išnuomota
                visa teritorija




                                                 15
Šiaurės miestelis
   „North star“
                    • 1998-2005 m. daugelis Šiaurės
                      miestelio pastatų buvo nugriauti ir
                      suformuotas miesto gatvių tinklas
                      (Ulonų, P. Lukšio, J. Kubiliaus, S.
                      Žukausko, Žygio ir kt. gatvės).
                      Didelė dalis Šiaurės miestelio
 „Ogmios miestas“     teritorijos užstatyta gyvenamaisiais
                      pastatais, taip pat čia įsikūrę
                      komerciniai objektai.
                    • Subnuomota teritorija
                      investuotojams. Už gautą
„Domus galerija“      infrastruktūros mokestį -
                      suformuotas miesto gatvių tinklas,
                      nutiesti tinklai.


                                                             16
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija LNTPA – atvira nevyriausybinė nekilnojamojo turto
ekspertus vienijanti organizacija, siekianti verslo aplinkos šalyje gerinimo, užtikrinant šalies ūkio ir
tarptautinio konkurencingumo stiprinimą. Asociacija – aktyvi valdžios institucijų bei nevyriausybinių
asocijuotų organizacijų partnerė; jos nariai atstovauja svarstant NT sektoriui aktualius klausimus darbo
grupėse LR Seime, Vyriausybėje, ministerijose, savivaldybėse.

Asociaciją šiuo metu sudaro 22 nariai (nekilnojamojo turto vystymo bendrovės)

Asociacija veiklą vykdo pasitelkdama temines darbo grupes:
•    Teritorijų planavimo ir statybos teisėkūros
•    Privataus ir viešo sektoriaus partnerystės iniciatyvos (VPP)
•    Mokesčių sistemos ir monopolinių įmonių įkainių
•    Viešosios infrastruktūros plėtros
•    NT plėtros strategija (municipalinis būstas, energetinis efektyvumas)


 Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija yra:




                                                       Darnios plėtros            Lietuvos Verslo          FIABCI (Tarptautinė
Urbanistinio Forumo        Prizo “Už darnią
                                                        akademijos              Forumo iniciatorė ir       Nekilnojamojo Turto
iniciatorė ir partnerė      plėtrą” steigėja                                          partnerė
                                                          įkūrėja                                            Federacija) narė




                                                                                                                                 17

More Related Content

More from Vilniaus miesto savivaldybė / Vilnius City Municipality

Vilnius logic: what makes Vilnius "Vilnius"
Vilnius logic: what makes Vilnius "Vilnius"Vilnius logic: what makes Vilnius "Vilnius"
Vilnius logic: what makes Vilnius "Vilnius"
Vilniaus miesto savivaldybė / Vilnius City Municipality
 
Bukčiai 2014 09 17
Bukčiai 2014 09 17Bukčiai 2014 09 17
Vilniuje nauji pavadinimai suteikti 10-iai bevardžių gatvių
Vilniuje nauji pavadinimai suteikti 10-iai bevardžių gatviųVilniuje nauji pavadinimai suteikti 10-iai bevardžių gatvių
Vilniuje nauji pavadinimai suteikti 10-iai bevardžių gatvių
Vilniaus miesto savivaldybė / Vilnius City Municipality
 

More from Vilniaus miesto savivaldybė / Vilnius City Municipality (20)

Vilnius logic: what makes Vilnius "Vilnius"
Vilnius logic: what makes Vilnius "Vilnius"Vilnius logic: what makes Vilnius "Vilnius"
Vilnius logic: what makes Vilnius "Vilnius"
 
Bukčiai 2014 09 17
Bukčiai 2014 09 17Bukčiai 2014 09 17
Bukčiai 2014 09 17
 
Vilniuje nauji pavadinimai suteikti 10-iai bevardžių gatvių
Vilniuje nauji pavadinimai suteikti 10-iai bevardžių gatviųVilniuje nauji pavadinimai suteikti 10-iai bevardžių gatvių
Vilniuje nauji pavadinimai suteikti 10-iai bevardžių gatvių
 
Zalatoriaus a4
Zalatoriaus a4Zalatoriaus a4
Zalatoriaus a4
 
Vaidilutes a4
Vaidilutes a4Vaidilutes a4
Vaidilutes a4
 
Raipolio a4
Raipolio a4Raipolio a4
Raipolio a4
 
Kaltanenu keitimai a4
Kaltanenu keitimai a4Kaltanenu keitimai a4
Kaltanenu keitimai a4
 
Kaltanenu a4 mxd
Kaltanenu a4 mxdKaltanenu a4 mxd
Kaltanenu a4 mxd
 
Gimzausko a4
Gimzausko a4Gimzausko a4
Gimzausko a4
 
Augustu a4 mxd
Augustu a4 mxdAugustu a4 mxd
Augustu a4 mxd
 
Anupriskiu a4
Anupriskiu a4Anupriskiu a4
Anupriskiu a4
 
Ajeru a4
Ajeru a4Ajeru a4
Ajeru a4
 
Abromiskiu a4
Abromiskiu a4Abromiskiu a4
Abromiskiu a4
 
Umiastovskienes a4
Umiastovskienes a4Umiastovskienes a4
Umiastovskienes a4
 
Zalatoriaus gatvė
Zalatoriaus gatvėZalatoriaus gatvė
Zalatoriaus gatvė
 
Vaidilutės gatvė
Vaidilutės gatvėVaidilutės gatvė
Vaidilutės gatvė
 
Umiastovskienės gatvė
Umiastovskienės gatvėUmiastovskienės gatvė
Umiastovskienės gatvė
 
Raipolio gatvė
Raipolio gatvėRaipolio gatvė
Raipolio gatvė
 
Kaltanėnų gatvė 2
Kaltanėnų gatvė 2Kaltanėnų gatvė 2
Kaltanėnų gatvė 2
 
Gimžausko gatvė
Gimžausko gatvėGimžausko gatvė
Gimžausko gatvė
 

B-Team in Vilnius 2012: Conversion projects' impact to the local economy

  • 1. Konversijos projektų reikšmė šalies ekonomikai Robertas Dargis Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas 1
  • 2. Demografinės Europos perspektyvos  • Dauguma Europos regionų traukiasi. Kai kur scenarijus 2050 m. – net iki 50 proc. gyventojų sumažėjimas. • Labiausiai nuo to kenčia centrinė ir rytų Europa. • Auga tik dalis Didžiosios Britanijos, Airijos, Prancūzijos, Italijos ir Ispanijos regionų • EU-27 gyventojų dalis pasaulyje nuolat menksta – 13.3 proc. (1960 m.); 7,5 (2005 m.) 5,4 proc. (2050 m.) Šaltinis: ESPON European Observation Network, Territorial Development and Cohesion; United Nations 2
  • 3. Lietuvos miestai traukiasi... 553904 600000 539000 500000 378943 400000 321200 300000 192954 161300 200000 133883 113100 119749 103500 100000 0 Vilnius Kaunas Klaipėda Šiauliai Panevėžys 2001 2011 Šaltinis: LR Statistikos departamentas, išankstiniais 2011 m. surašymo duomenimis 3
  • 4. Vilnius 20,6 GJ/1 gyv. per metus 4
  • 5. Veiksniai, labiausiai įtakosiantys valstybės gyvenimą • Demografija • Energetika • Finansai ir ekonomika: - valstybės įsipareigojimai - ekonomiškai aktyvių piliečių santykis su valstybės išlaikomais - medicininės ir socialinės išlaidos 5
  • 6. Du miesto modeliai Plėtra į pakraščius Vidinė plėtra 6
  • 7. Plėtra į pakraščius Privalumai Trūkumai • Lengvai įsisavinamos • Dideli atstumai iki darbo vietų naujos teritorijos • Privataus automobilio • Sąlyginai pigi žemė naudojimas vs visuomeninis • Mažiau sąlygojimų ir transportas = kamščiai apribojimų • Teritorija be socialinės • Žmonių noras gyventi infrastruktūros ir paslaugų kompleksų didesnėje erdvėje • Nesusiformavusi socialinė • Panaši socialinė aplinka aplinka 7
  • 8. Vidinė plėtra Privalumai Trūkumai • Išvystyta socialinė ir • Nuosavybės santykiai paslaugų infrastruktūra • Miesto BP sprendinių • Inžinerinė ir viešojo galimas neatitikimas transporto infrastruktūra • Kultūros paveldo įtakoje • Susiformavusi socialinė ir esanačios zonos kultūrinė aplinka • Suformuotos viešosios erdvės Miesto prioritetas – vidinė plėtra 8
  • 9. Prielaidos (1) • Valstybės urbanistinė politika • Savivalda turi tapti miesto šeimininku ir turėti instrumentus spręsti plėtros klausimus • Aktyvus miesto bendruomenės dalyvavimas • Aiški ir profesionali kultūros paveldo politika orientuota į išsaugojimą naudojant • Mokesčių politika • Visuomenės požiūris 9
  • 10. Prielaidos (2) • Teritorijos objektų daugiafunkciškumas • Viešieji pastatai • Galimybė transformuoti objektus • Architektūrinė ir urbanistinė aplinka 10
  • 11. Hafencity – didžiausias Europoje miesto atnaujinimo projektas Tūkst. kv. m. 1500 Gyvenamoji 1000 Konerscinės ir viešosios 500 Biuro 0 Kultūros Zonos plotas • apie 700.000 kv.m. GFA gyvenamosios paskirties • apie 215.000 kv.m. komercinės ir viešosios poilsio zonos GFA pirmuosiuose aukštuose (pvz., mažmeninės prekybos, viešojo maitinimo, parodos ploto ir paslaugos) • apie 1.100.000 kv.m. biuro patalpos • apie 310.000 kv.m. GFA švietimo, akademinės, kultūros, laisvalaikio, viešbučių ir kitų 11
  • 12. Hafen City • Vieta – Vokietija, Hamburgas • Bendras plotas - 154 ha • Namai – 6 000 • Darbo vietos – 45 000 • Investicijų dydis - Hafen City – tai vienas žinomiausių pasaulyje vidinės miesto plėtros projektų. Vykdant krantinės teritorijos konversiją sukuriama kosmopolitiška aplinka. Teritorijoje apjungiami gyvenamieji namai, verslo, turizmo, laisvalaikio, kultūros centrai, išsaugomos tipiškos uosto konstrukcijos. 12
  • 13. Hafen City vystytojai ir partneriai • 1997 metais uostas ir vietinė plėtros bendrovė (toliau - GHS) buvo įsteigta valdyti Hafen City plėtrą • Nuo 2004 metų kompanija žinoma kaip Hafen City Hamburg GmbH • Ji atsakinga už "specialų miesto ir uosto fondą“, sutartis su NT vystytojais bei viešuosius ryšius ir komunikaciją. 13
  • 14. Hafen City investicijos ir projekto įgyvendinimas 1.5 mlrd. gaunami • 1997: HafenCity projekto paskelbimas pardavus žemę • 2000: Bendrojo plano priėmimas Senate 2.4, • 2000 m.: infrastruktūros priemonių kūrimo pradžia; teritorijos tvarkymo darbai, įmonių 23% perkraustymas, • 2003: pradedama intensyvi pastatų statyba (Am Sandtorkai / Dalmannkai kvartalai) • 2007: statybų pradžia centriniame Überseequartier rajone • 2007: U4 metro linijos statybos pradžia • 2009: visiškas pirmojo gyvenamojo rajono užbaigimas, Am Sandtorkai / Dalmannkai • 2010: viešai pristatytas, peržiūrėtas ir aptartas rytų HafenCity dalies bendrasis planas • 2011:, Am Sandtorpark Grasbrook (išskyrus 8, vieną gyvenamąjį namą) ir Brooktorkai / Ericus patalpos 77% • 2012: Startuoja naujas U4 metro Privačios investicijos • 2013: užbaigiamas HafenCity universiteto, Elbe Arcades Valstybės investicijos 14
  • 15. Vilniuje - Šiaurės miestelis • Karinis dalinys įkurtas XIX a. • Teritorijos plotas - 53 ha • Konversijos idėja – sukurti daugiafunkcinį kvartalą, kuriame vyrautų komercija • 1988 įkurta UAB “Šiaurės miestelis”, kuriai išnuomota visa teritorija 15
  • 16. Šiaurės miestelis „North star“ • 1998-2005 m. daugelis Šiaurės miestelio pastatų buvo nugriauti ir suformuotas miesto gatvių tinklas (Ulonų, P. Lukšio, J. Kubiliaus, S. Žukausko, Žygio ir kt. gatvės). Didelė dalis Šiaurės miestelio „Ogmios miestas“ teritorijos užstatyta gyvenamaisiais pastatais, taip pat čia įsikūrę komerciniai objektai. • Subnuomota teritorija investuotojams. Už gautą „Domus galerija“ infrastruktūros mokestį - suformuotas miesto gatvių tinklas, nutiesti tinklai. 16
  • 17. Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija LNTPA – atvira nevyriausybinė nekilnojamojo turto ekspertus vienijanti organizacija, siekianti verslo aplinkos šalyje gerinimo, užtikrinant šalies ūkio ir tarptautinio konkurencingumo stiprinimą. Asociacija – aktyvi valdžios institucijų bei nevyriausybinių asocijuotų organizacijų partnerė; jos nariai atstovauja svarstant NT sektoriui aktualius klausimus darbo grupėse LR Seime, Vyriausybėje, ministerijose, savivaldybėse. Asociaciją šiuo metu sudaro 22 nariai (nekilnojamojo turto vystymo bendrovės) Asociacija veiklą vykdo pasitelkdama temines darbo grupes: • Teritorijų planavimo ir statybos teisėkūros • Privataus ir viešo sektoriaus partnerystės iniciatyvos (VPP) • Mokesčių sistemos ir monopolinių įmonių įkainių • Viešosios infrastruktūros plėtros • NT plėtros strategija (municipalinis būstas, energetinis efektyvumas) Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija yra: Darnios plėtros Lietuvos Verslo FIABCI (Tarptautinė Urbanistinio Forumo Prizo “Už darnią akademijos Forumo iniciatorė ir Nekilnojamojo Turto iniciatorė ir partnerė plėtrą” steigėja partnerė įkūrėja Federacija) narė 17

Editor's Notes

  1. Nuolat auga žmonių gyvenimo trukmė (2007 m vyrų – 76,1, moterų – 82,2 m.) Pensijinio amžiaus gyventojų (virš 65 m.) dalis nuo dabartinių 17 proc. pakils iki 30 proc. 2050 m. Pensijino ir darbingo amžiaus gyventojų santykis (virš 65m. / 15-64 m.) kis nuo 25 proc. iki 50 proc. 2050 m.
  2. Europin ė s tendencijos rodo, kad gyventojai, palik ę mažuosius miestelius ir emigravę į užsienį, grįžta jau nebe į savo gimtuosius miestus, o į didžiuosius miestus, kur sukurta tinkama verslo ir socialinė infrastruktūra, darbo vietos, gyvenamasis fondas.
  3. Gross floor area (GFA) – Bendras plotas Measurement unit to describe the total floor area of all stories of a building. The exterior measurements are what count: areas that cannot be used (e.g. because walls stand on them) are therefore also part of the calculation - contrary to net floor area.
  4. Total area: 157 hectares (ha) – bendra teritorija Land area: 126 ha – žemės plotas Expansion of Hamburg City by 40 % - padidinama miesto teritorija, konversija padeda vykdyti vidinę miestų plėtra Gross floor area (GFA): new building circa 2.32 million m² 6,000 namų homes and more than 45,000 – sukuriama darbo vietų jobs will be created 10.5 km pakrantės zona of new waterfront with promenades and squares Apie 26 ha viešieji parkai, skverai, alėjos ( public parks, squares and promenades ) Baigti 49 projektai, apie 35 jau statomi arba pradedami įgyvendinti planavimo stadijoje ( Currently 49 projects are completed; another 35 under construction or planned )
  5. Pagrindinės miesto plėtros projektai reikalauja stiprios sąveikos ir vieningumo tarp koncepcijos ir realizavimo. Visų pirma, dėl didėlio plėtros masto ir sudėtingumo koordinuojant viešąsias investicijas (apie 2,4 mlrd. EUR) bei derinant jas su privačių investicijų įsigijimu (maždaug 8 milijardai eurų), atsakomybė tampa dar didesnė, tad būtinas stiprus ir atsakingas lėšų valdymas. 1997 metais uostas ir vietinė plėtros bendrovė (toliau - GHS) buvo įsteigta valdyti HafenCity plėtrą. Nuo 2004 metų kompanija žinoma kaip HafenCity Hamburg GmbH. Ji atsakinga už "specialų miesto ir uosto fondą" pagal viešąją teisę: parduodami žemės sklypai HafenCity srityse beveik visiškai priklausantys Hamburgui finansuoja viešųjų investicijų didžiąją, kitaip “liūto” dalį, ypač kelių, tiltų, aikščių, parkų, krantinių ir pasivaikščiojimo zonų tvarkymo darbus. Šio finansavimo pagalba, HafenCity Hamburg GmbH taip pat išvalo ir paruošia teritorijų planus ir sukuria infrastruktūrą ir viešąsias erdves, sutartis su nekilnojamojo turto vystytojais ir didžiaisiais vartotojais bei yra atsakingas už viešuosius ryšius ir komunikaciją. Viešoji priežiūra, bendradarbiavimas, ir atsakomybės pasidalijimas reikalauja, kad: HafenCity Hamburg GmbH stebėtojų taryba susidėtų iš miesto senato narių. Hamburgas yra savivaldybė, ir viena iš 16 Vokietijos federacinių žemių. Pardavim ai ir pasirinkim ai ( plano keitimai ) žemės įsigijimo sandoriai, turi būti patvirtinti Žemės Komisijos (Land Commission); plėtros ir zonavimo planai turi sulaukti patvirtinimo iš miestų plėtros komisijos (Commission of Urban Development)(,kuri daugiausia sudaryta iš parlamento ir vietos valdžios atstovų), zonavimo -plėtros planai yra apdorojami miestų plėtros ir aplinkos ministerijos, kuri išduoda leidimus. Miesto planavimo konkurso komisija - k onkurso žiuri yra sudarom a iš privačių užsakovų atstovų , nepriklausomų architektų, miestų plėtros ir aplinkos ministerijos atstovo - vyresniojo planavimo pareigū no , rajono taryba, HafenCity Hamburg GmbH atstovo ir keli ų politik ų ( iš rajono ar miesto parlamento).
  6. Over 1 million m² GFA already confirmed through sales of land or exclusive options with planning obligations Previous to sale approx. 99 % of sites suitable for construction are publicly owned (“Stadt und Hafen” special fund under public law represented by HafenCity Hamburg GmbH) Investment volume: private investment approx. € 8 billion ; public investment: circa € 2.4 billion , primarily financed out of sales of land in HafenCity (circa € 1.5 billion) General basis for planning: ◦Masterplan 2000 - 2000 m. generalinis (bendrasis) planas ◦ Masterplan revision eastern HafenCity 2010 - 2010 m. generalinio (bendrojo) plano peržiūra