Šilutės rajono, Katyčių pagrindinė mokykla 2 kl., 7 kl., mokytojos: Ina Stankevičiūtė, Viliutė Vindžigelskienė

1. ,,Žalios pasakos”
2 kl. mokinių kūrybiniai darbai
Šilutės r. Katyčių pagrindinė
mokykla

6. Pasaka apie varlytę
 Žalios pievos
pakrašty, prie Šyšos
upės gyveno išdykusi
varlytė. Kartą, kai
tėvelių nebuvo namie,
ji išbėgo į mišką.
 Ten žaidė, kol
pavargo ir užsinorėjo
namo. Tik neberado
kelio ir pradėjo verkti.

7. Pasaka apie varlytę
 Pro šalį ėjo du ežiukai.
 Ko tu verki, varlyte?
 Paklydau, nerandu namų.
Noriu pas mamytę!
 Ežiukai geri. Jie ramina
varlytę:
 Mes nežinom, kur gyveni,
bet tavęs nepaliksim.

8. Pasaka apie varlytę
 Bėga pro šalį kiškutis.
Ežiukai jį sustabdo:
 Kiškuti, gal žinai, kur
varlytė gyvena?
 Ne, nežinau. Bet
kokia jinai mažytė.
Jos negalima palikti
vienos.

9. Pasaka apie varlytę
 Skuba pro šalį dvi
skruzdelytės.
 Skruzdelytės
darbštuolytės, gal
žinot, kur varlytė
gyvena? – klausia
kiškutis.
 Žinom, žinom. Tuoj ją
namo palydėsim.

10. Pasaka apie varlytę
 Palydėjo visi varlytę,
kur jau laukė tėveliai.
 Atsisveikindamos
skruzdelytės pasakė:
 - Daugiau neik viena į
mišką. Kitą kartą gali
nerasti namų.

11. Paršelio viešnagė
 Netoli miško, mažame
namelyje gyveno
zuikis. Jis turėjo
daržą, kuriame
augino morkas,
kopūstus ir daug kitų
gėrybių. Kiekvieną
rytą jis eidavo bėgioti
miško takeliais.

12. Paršelio viešnagė
 Gal ilgai taip būtų
gyvenęs, bet kartą
sulaukė svečių. Iš
labai toli, iš už jūrų
marių atkeliavo
paršelis.
 Ir taip jam patiko
zuikio namas, kad
nusprendė ten
vasaroti.

13. Paršelio viešnagė
 Zuikis apsidžiaugė svečiu
– juk tiek visko matęs. Tai
ne jis – vieną mišką
težinantis.
 Atsivežė paršelis ir vaišių:
šokoladų, traškučių,
įvairiausių gėrimų.
Pamiršo zuikis savo
morkas bei kopūstus.
Neliko laiko ir miško
takeliams.

14. Paršelio viešnagė
 Nežinia, kiek laiko tai
būtų trūkę, tik vieną rytą į
zuikio kiemą atšlubavo
kažkas – žvėris ne žvėris,
paukštis ne paukštis.
 Išsigando zuikis. Ir
galvoja, kaip jam dabar
nuo šito siaubūno reikės
namus ginti. Gal geriau
bėgti ir slėptis? Bet negi
paršelį paliksi?

15. Paršelio viešnagė
 Tuo tarpu, nuo medžio
nusileido senoji pelėda,
sena zuikio pažįstama.
 Zuikeli, zuikeli, ko bijai?
Ar nematai, kad tai varna,
tik sukrypusi, nusišėrusi.
O žinai kodėl? Gi
praėjusią vasarą paršelis
pas ją viešėjo, nežinia
kuo vaišino. Po tos
viešnagės varna
nebepaskraido. Visi
paukščiai jos baidosi.

16. Paršelio viešnagė
 Išsigando zuikis, kad
ir jam gali taip atsitikti.
Pradėjo vėl bėgioti,
daržu rūpintis,
morkas, kopūstus
valgyti.