Ne paslaptis, kad Vyriausybė norėdama padidinti pajamas į šalies biudžetą nori įvesti nekilnojamojo turto (NT) mokestį visiems gyventojams. Skirtingi ekspertai tai įvertino vienareikšmiai – pajamos nedidelės, administravimo kaštai brangūs, o ir toliau eidami šiuo keliu, paskandintume paskutines viltis, siejamas su nekilnojamojo turto rinkos atsigavimu.

1. Pirmiausia - nekilnojamojo turto mokestis valstybės ir savivaldybių turtui
Ne paslaptis, kad Vyriausybė norėdama padidinti pajamas į šalies biudžetą nori įvesti
nekilnojamojo turto (NT) mokestį visiems gyventojams. Skirtingi ekspertai tai įvertino
vienareikšmiai – pajamos nedidelės, administravimo kaštai brangūs, o ir toliau eidami šiuo keliu,
paskandintume paskutines viltis, siejamas su nekilnojamojo turto rinkos atsigavimu.
Mano siūlymu, būtų daug protingiau ir efektyviau įvesti NT mokestį valstybės ir savivaldybės
valdomam nekilnojamam turtui.
Kodėl? Kokie rezultatai būtų pasiekti?
 Pirmiausia, valstybės ir savivaldybių mokamas nekilnojamo turto mokestis papildytų
savivaldybių biudžetus.
 Antra – tai priverstų valstybę ir savivaldybes įvertinti savo valdomą nekilnojamą turtą: ar juo
disponuojama efektyviai ir ar tikrai jis duoda naudos žmonės. Pagaliau, tokia NT kontrolė priverstų
valstybines įmones nelaikyti NT apleisto ir nenaudojamo.
 Trečia – NT mokesčio įvedimas padėtų apskaityti nekilnojamą turtą ir sutvarkyti valstybės bei
savivaldybių nekilnojamojo turto registrą. Todėl tikėtina, kad atsiras daugiau tvarkos ir
nekilnojamasis turtas nebegalės būti suvokiamas kaip nemokama gėrybė.
Geru pavyzdžiu galėtume laikyti Jungtinės Karalystės Nacionalinės audito institucijos
paskaičiavimus. Jie parodė, kad šios valstybės ministerijos galėtų sutaupyti iki 38 proc. dabartinių
išlaidų, jei savo pastatų erdvės panaudojimu ir kaštais prilygtų privačiame sektoriuje esantiems
standartams. Taigi premjerui, nuolatos kalbančiam apie taupymą, yra apie ką pagalvoti.
Pažangios valstybės naudoja skirtingą praktiką. Vienos realiai moka už valstybinėms įstaigoms
priklausantį nekilnojamąjį turtą ir šis mokestis papildo savivaldybių biudžetus, kitos tik
apskaičiuoja ir atlieka užskaitas, bet visos sutinka, kad NT mokestis sudrausmina valstybės
institucijas ir priverčia savo turtą naudoti efektyviau.
Pavyzdžiui: Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje valstybinėms institucijoms yra taikomas kapitalo
naudojimo mokestis. Jis lygus maždaug 8-9 proc. naudojamo nekilnojamo turto vertės, kuriuo
institucijos valstybei „turi kompensuoti“ tą vertę, kuri būtų sukurta, jei institucijų naudojamo
nekilnojamojo turto vertė būtų panaudota kitoms valstybės funkcijoms įgyvendinti. Ar tai nebūtų
pažangi praktika ir mums?
Be jokios abejonės, kai kurios valstybinės įstaigos pavyzdžiui: švietimo, sporto ir kultūros funkcijas
vykdančios įstaigos, turėtų tik apskaičiuoti nekilnojamojo turto mokestį, kad bent jau žinotų, ką
reiškia išlaikyti pastatus. Tačiau ministerijos, departamentai ir kitos biudžetinės įstaigos privalo
mokėti NT mokestį. Kodėl verslo įmonės gali mokėti? Galiausiai norima apmokestinti ir fizinius
asmeninis, o taikoma išimtis valstybei bei savivaldybėms.
Pradėkime nuo valstybės NT mokesčio įvedimo, o ne nuo lengviausio ir abejotino žingsnio –
apmokestinti visų gyventojų nekilnojamąjį turtą.