2. Šiam eksperimentui reikės :
100 g vario sulfato/alūno pudros (bus bespalviai kristalai);
Skystų maisto dažiklių (jeigu naudosite bespalvę alūno pudrą);
Vandens; 3 stiklinių; pieštuko; pinceto; valgomo šaukšto; šaukštelio; vilnonio siūlo; maistinės plėvelės.
Dėmesio: Su vario sulfatu reikia elgtis labai atsargiai, padedant suaugusiems.
3. Vanduo turi būti karštas kad geriau tirptų druska.
Karštame vandenyje dedant po truputį tirpiname vario sulfatą kol vanduo taps persotintas, druska nebetirps o
ant dugno matysis nebetirpstantys jo grudeliai. Atsargiai perpilti karštą tirpalą į švarią stiklinę, kad neištirpusi
druska liktų pirmojoje. Leidžiame tirpalui atvėsti, kol taps šiltas.
4. Pieštuko viduryje užrišame vilnonį siūlą. Padedame pieštuką su siūlu per vidurį stiklinės, kad kitas siūlo galas
kabotų centre ir būtų panardintas.
5. Stovėdamas tirpalas toliau vės, o praėjus kelioms valandoms, ant stiklinės dugno ir siūlo pasirodo pirmieji
kristaliukai. Išimame juos, o tirpalą perpilame į kitą indą, kad inde atsiradę kristaliukai liktų ant dugno.
Pastaba: su pincetu galima nurinkti mažuosius kristalus ir palikti tik didžiausius
6. Merkiam kristaliukus į naują talpą su likusiu tirpalu ir apvyniojam plėvele, kad skystis ne per greitai atšaltų. Ir
paliekam ramiai stovėti kelias dienas ar net savaitę.
7. Po savaitės jau turim užaugusį kristalą.
Pastaba: Jeigu eksperimentą darysite su alūno pudra, į tirpalą reikia įdėti 2 valgomuosius šaukštus maistinių
dažų, kad kristaliukai būtų spalvoti.
8. EKSPERIMENTO IŠVADOS
• Karštame vandenyje ištirpsta daugiau druskos negu šaltame.
Tokiu būdu gaunamas persotintas tirpalas, o tai atsitinka
todėl, kad kai druska ištirpinama karštame vandenyje ir jis
atšąla, ji tarsi užsidaro jame. Druskos perteklius nebegali
ištrūkti iš tirpalo ir jis ieško “durų”, o “durimis” tapti gali
įmerktas siūlas – kristalizacijos centras. Jis tarsi suteikia
druskai “duris” – išlaisvina tą druską, tik jau sustambėjusių
kristalėlių pavidalu.