Utenos apskritis MÛSØ BALSAS 1
Valentinas Bubulis
LSDP kandidatas vienmandatëje Utenos rinkimø apygardoje Nr. 51
V
alentinas Bubulis gimë 1959 m. rugsëjo 9 d. Vil- Valentinas Bubulis vadovaujasi
niuje. 1974 m. baigë Utenos rajono Antalgës að- tokiomis gyvenimo taisyklëmis
tuonmetæ, 1977 m. – Utenos 2-àjà vidurinæ mo-
kyklà, 1982 m. – Vilniaus valstybiná pedagoginá institutà • Rask darbà, kurá tu myli, ir tau nereikës dirbti në
ágydamas geografijos ir fizinio lavinimo mokytojo specia- vienos dienos gyvenime.
lybæ. • Jei manai, kad tu gali, vadinasi – gali. Jei manai,
Nuo 1982 m. yra Utenos rajono Antalgës 8-metës
kad negali – tai tu teisus.
mokyklos geografijos ir kûno kultûros mokytojas, nuo
1992 m. – Utenos kûno kultûros ir sporto centro beis- • Saugiausia laivams yra uoste, taèiau statomi jie ne
bolo treneris (1997 m. suteikta trenerio eksperto kate- tam, kad ten stovëtø.
gorija), nuo 2002 m. – Utenos „Saulës“ gimnazijos di- • Jeigu tau spjaudo á nugarà, reiðkia – tu priekyje!
rektorius (2007 m. suteikta II-oji vadybinë kategorija). • Niekada nespræsk apie þmogø pagal jo draugus. Ju-
Valentinas – aktyvus visuomenininkas. Jis – pasauli- do draugai buvo nuostabûs.
nës Vaikø beisbolo lygos (Little League Baseball) admi- • Problemos, kaip ir ðunys, puola tuos, kurie jø bijo.
nistratorius Lietuvai (1992–2007 m.), Lietuvos beisbolo
• Gyvenime – kaip orientaciniame sporte. Labai ge-
asociacijos prezidiumo narys, beisbolo pradininkas Ute-
rai, kai bëgi greitai, bet labai blogai, kai greitai bëgi ne á tà
noje (1987 m.), beisbolo klubo „Vëtra“ (1991 m.) ákûrëjas
pusæ.
ir prezidentas.
V.Bubulio vadovaujamos ávairaus amþiaus komandos •Tai, kas vikðrui pasaulio pabaiga, drugeliui – gimta-
– daugkartinës Lietuvos ir Europos Vaikø beisbolo lygos dienis.
èempionatø nugalëtojos ir prizininkës. Vyrø komanda þai-
dë Europos beisbolo konfederacijos (CEB) taurës turny- Kodël kandidatas eina á rinkimus,
ruose, jauniø ekipa 1997 m. buvo Europos Vaikø beisbolo kokie jo siekiai
lygos èempionato nugalëtoja ir dalyvavo pasaulio èempio-
nate Majamyje (JAV). Paèio aukðèiausio rango varþybose Kandidatui pabodo matyti ir girdëti visiðkai nekonst-
Utenos beisbolininkai yra þaidæ su 41 pasaulio ðalies at- ruktyvius ir beprasmius tarpusavio ginèus Seime, kai svar-
stovais ir daugelá jø nugalëjæ. biausiu tikslu tampa grupiniø interesø tenkinimas, kai daþ-
Vadovaudamas Utenos „Saulës” gimnazijai, V.Bubu- nai sukuriami ástatymai nemodeliuojant situacijos ir ne-
lis nuolat rûpinasi jos materialinës bazës ir infrastruktû- numatant pasekmiø, kai nebelieka elementaraus lietuvið-
ros gerinimu (ðiais metais baigta pagrindinio pastato re- ko padorumo. Uteniðkiai puikiai þino, kad Valentinas ne-
novacija), mokytojø kvalifikacijos këlimu, mokiniø inicia- dalija tuðèiø paþadø ir savo ásipareigojimus vykdo. Jis tvir-
tyvos ir kûrybiðkumo ugdymu. Direktoriaus prioritetas – Pomëgiai tai ásitikinæs, kad savo þiniomis ir gebëjimais pasitarnaus
sisteminio màstymo, inovacijø diegimas ir efektyvus pa- mûsø kraðto þmonëms.
naudojimas ugdymo procese. Valentinas mëgsta spræsti sudëtingus kryþiaþodþius. Jis
Nuo 2001 m. V.Bubulis yra Lietuvos socialdemokratø dvejus metus ið eilës buvo populiaraus televizijos þaidimo
partijos Utenos rajono skyriaus narys. 2007 m. iðrinktas á „Þodþiø mûðis“ finalininkas ir abu kartus laimëjo antros
Utenos rajono tarybà, taèiau mandato atsisakë dël eina- vietos prizà.
mø pareigø. Domisi psichologijos mokslo naujienomis, ypaè atmin-
Kalba rusiðkai, angliðkai, prancûziðkai, italiðkai, len- ties lavinimo, greitojo skaitymo, mokymosi mokytis klau-
kiðkai. simais. Jis sukaupæs daug knygø ir turi didelæ elektroninæ
Þmona Rûta dirba Utenos rajono Leliûnø pagrindi- bibliotekà neurolingvistinio programavimo tema.
nëje mokykloje rusø kalbos mokytoja. Kelis kartus per vasarà Valentinui atgyja þvejo instink-
Duktë Rasa – Liverpulio scenos menø instituto stu- tas, o rudená, nutaikæs progà, su ðuneliu keliauja á savo
dentë. grybø vietas.
Pirmieji þingsniai Seimo link. Kandidatas visada màsto globaliai. Kandidatas pirma ásibëgëja, o tik tada ðoka.
2
1. V.Bubulis visuomet gerbia þmogø.
2. Vyras paèiame jëgø þydëjime.
3. Kandidatas visada þino, kà daro.
1 3
2 MÛSØ BALSAS
Petras Papovas
LSDP kandidatas vienmandatëje Zarasø–Visagino rinkimø apygardoje Nr. 52
LSDP Zarasø rajono ir Visagino savivaldybës skyriai þmonës. Jis jiems padëjo ir nebûdamas Seimo nariu. Rû-
atsiþvelgdami á þmoniø palaikymà vël pakvietë gráþti á di- pinosi darbo vietø kûrimu Visagine. Padëjo valstybës lëðo-
dþiàjà politikà Lietuvos Respublikos Aukðèiausiosios Ta- mis pastatyti Visagino siuvimo fabrikà (dabar „Visoteks“),
rybos – Atkuriamojo Seimo deputatà, Visagino miesto ir lietuviðkos mokyklos priestatà, rûpinosi baþnyèios statyba.
Zarasø kraðto Garbës pilietá Petrà Papovà. Simboliðka, kad Bendromis pastangomis pavyko pasiekti, kad IAE regio-
ðis P.Papovo gráþimas á aktyvesnæ politinæ veiklà sutampa no gyventojai iki ðiol naudojasi 50 proc. sumaþintu elek-
su Atgimimo Lietuvoje pradþios dvideðimtmeèiu. Tuomet tros tarifu.
P.Papovà pakvietë ásilieti á politinæ veiklà Zarasø rajono P.Papovas puikiai þino Lietuvos, Zarasø rajono ir Visagi-
þmonës ir tada jis pasakë: „Tarnausiu tol, kol manimi pa- no savivaldybiø bei jø þmoniø problemas, interesus ir lûkes-
sitikësite.“ Petru pasitikëjo ir pasitiki Zarasø ir Visagino èius, turi gerà patirtá, kaip juos iðspræsti arba ágyvendinti. Be
kraðto þmonës. Tai vienintelis politikas Lietuvoje, kuris abejo, svarbiausiais ir sudëtingiausiais klausimais ir toliau
iðrinktas toje paèioje Zarasø–Visagino rinkimø apygardo- lieka IAE ateities, Lietuvos energetinës sistemos integravi-
je keturis kartus ið eilës ir iðbuvo Seimo nariu iki visø ka- mo á vieningà Europos Sàjungos rinkà, daugiabuèiø namø
dencijø pabaigos. Daug þmoniø pasitikëjimà pareiðkë Pet- renovacijos ir kitos problemos, kurios turi bûti iðspræstos vi-
rui ir per 2004 m. Seimo rinkimus. Jis laimëjo pirmame sø bendromis pastangomis, bet ne rinkimø ðûkiais ir populis-
ture. Ir tik antrajame Visagino rinkëjai atidavë prioritetà tiniais paþadais. Taip mano mûsø iðkeltas kandidatas á LR
kitam kandidatui. Seimà P.Papovas.
P.Papovas po Seimo rinkimø netrenkë durimis ir ne-
pabëgo ið savo kraðto. Atvirkðèiai, nors ir ásidarbino (tik LSDP Zarasø–Visagino skyriø rinkimø á Seimà ðtabo vardu
po 3 mën.) Vilniuje, bièiuliø pakviestas nuo 2005 m. grá- Rolandas Urnieþius
þo á Zarasø rajono savivaldybës Tarybà ir aktyviai joje
dirbo, perduodamas savo didþiulæ Valstybës valdymo ir
savivaldos srityje patirtá kolegoms.
Petras nenutraukë turimø gerø bendradarbiavimo ryðiø je svarbiais klausimais nesulaukia reikiamo dëmesio, o pri-
Petro Papovo rinkimø programa
su ávairiø partijø atstovais, Seimu, Vyriausybe, ministerijo- imtais sprendimais bloginamas þmoniø, ypaè kaimo, gyve-
Gerbiami ir mieli Zarasø–Visagino kraðto þmonës,
mis bei kitomis valstybinëmis institucijomis. Jis rûpinosi, kad nimas. Ir taip kaimo mokyklø tinklo optimizavimas virto
ið anksèiau patvirtintø ilgalaikiø Valstybës programø nebûtø drastiðkomis mokyklø naikinimo tendencijomis, suprieði-
Prieð 28 metus gráþau gyventi ir dirbti á gimtàjá kraðtà
iðbraukti svarbûs Zarasø–Visagino kraðtui infrastruktûros ob- nant mokymo ástaigø bendruomenes, skatinant kaimo þmo-
su eþeringuoju Zarasø rajonu bei ðalia besikurianèiu uni-
jektai, tokie kaip Zarasø ligoninës, vieðosios bibliotekos, po- niø migracijos procesus. P.Papovas kilæs ið kaimo, 10 metø
kaliu atominës energetikos Visagino miestu (tuomet va-
licijos komisariato pastatø statybos, Dusetø gimnazijos re- dirbo bei savo vaikus augino kaime, gerai þino jo unikalu-
dinosi Snieèkaus vardu). O prieð 20 metø vieðai pasa-
novavimo, þvyrkeliø asfaltavimo – Zarasai–Antalieptë, Tur- mà ir iðskirtinumà, todël jam kaimo naikinimo skatinimo
kiau: „Tarnausiu tol, kol manimi pasitikësite.” Atsiþvelg-
mantas–Tilþë – ir kiti objektai. Su buvusiu meru Baliu Vili- politika nepriimtina.
damas á pasitikëjimà, pareikðtà per savivaldybiø tarybø
mu inicijavo, kad bûtø vykdoma Dusetø kultûros namø re- P.Papovas niekada nebuvo ir nëra abejingas Zarasø ir Vi-
rinkimus, ávertinæs dabartinæ sudëtingà politinæ bei eko-
konstrukcija. Daug rûpinosi ir padëjo, jog bûtø tinkamai pa- sagino miestams. Visagino miestas yra unikalus savo tautine
nominæ padëtá ir savo galimybes daryti Zarasø–Visagino
siruoðta Zarasø miesto 500 metø jubiliejaus minëjimui. Dël sudëtimi, paskirtimi, infrastruktûra bei geografine padë-
kraðtui ir valstybei daugiau, negu galiu daryti dabar, da-
ðio rûpesèio LR Vyriausybë patvirtino Zarasø aikðtës ir timi. Todël problemos, kurias P.Papovui teko spræsti, ðiek
lyvauju rinkimuose ir teikiu savo programos nuostatas:
centro ðaligatviø tvarkymo projektus bei skyrë ir dabar ski- tiek yra kitokio pobûdþio. P.Papovas daug bendradarbiavo
- Ryþtingai ir aktyviai palaikyti IAE uþdarymo atidëjimà
ria lëðas. P.Papovas kasmet pasirûpina ir valstybës parama
iki elektros perdavimo jungèiø ir naujos AE pastatymo, uþ-
baþnyèioms. Ðiais klausimais daug padëjo buvæs premje-
tikrinant 50 proc. sumaþinto tarifo uþ elektrà iðsaugojimà.
ras, Prezidentas Algirdas Mykolas Brazauskas ir dabarti-
- Padëti Zarasø ir Visagino savivaldybëms bei Utenos ap-
nis premjeras Gediminas Kirkilas, ypaè po pastarojo apsi-
skrièiai ágyvendinti su valstybës ir Europos Sàjungos finansi-
lankymo Dusetose ir Zarasuose 2007 m. pradþioje. Valsty-
ne parama patvirtintus strateginius planus ir programas.
bë neliko abejinga Dusetø muzikos mokyklos blogos bûk-
- Tæsiant ir kasmet atnaujinant valstybës investicijø pro-
lës pastato, Zarasø ligoninës naujos medicininës árangos
gramà vykdyti Zarasø rajono ir Visagino savivaldybiø bei
ir kitoms problemoms iðspræsti ir spræsti.
valstybiniø institucijø infrastruktûros objektø statybà.
Matyt, todël didþiausià pasitikëjimà P.Papovui ir LSDP
- Baigti Zarasø vieðosios bibliotekos priestato, Duse-
Zarasø rajono skyriaus sàraðui pareiðkë Zarasø rajono þmo-
tø kultûros namø statybà, Zarasø vaikø globos namø, Za-
nës ir per 2007 m. savivaldybës tarybos rinkimus. Deja, po
rasø pensiono ir kitø objektø renovacijos projektus.
rinkimø þmoniø pasitikëjimas dabartinës konservatoriø ir
- Atnaujinti mokyklø, kultûros (Dusetø biblioteka),
„darbieèiø“ valdanèiosios daugumos savivaldybës taryboje bu-
medicinos ir kitø ástaigø objektø renovacijos programas.
vo pamintas. Ðiuo klausimu atvirame laiðke rajono þmonëms
- Valstybës ir savivaldybiø lëðomis spartinti mokyklø
iðsakæs savo pilietinæ pozicijà, P.Papovas toliau kompeten-
sporto aikðteliø sutvarkymà bei árengimà.
tingai, konstruktyviai ir aktyviai dirba savivaldybës taryboje
- Skatinti savivaldybes nustatyti prioritetus, naudo-
su opozicine LSDP frakcija ir kitais atstovais. Tenka apgai- Àþuoliuko sodinimas Oþkabaliuose. Petras su þmona Audrone. jant ávairiø ðaltiniø lëðas, ypaè efektyviai naudojant IAE
lestauti, kad jo argumentuoti ir nepolitizuoti pasiûlymai, 2002 m. uþdarymo fondo lëðas sveikatos, aplinkos apsaugos, so-
pastabos, patarimai bei prieðtaravimai svarstomais tarybo-
cialinës ir komunalinës paskirties objektams árengti bei
su IAE statytojais nuo 1980 m. dirbdamas Zarasø rajono modernizuoti.
þemës ûkio valdyboje gamybos virðininko pavaduotoju. Jis - Atnaujinti ir paspartinti vandens nugeleþinimo áren-
dar ið arèiau turëjo galimybiø paþinti Visagino þmones nuo giniø árengimà visose kaimo gyvenvietëse.
1992 m. pabaigos, kai jø dëka buvo iðrinktas á LR Seimà. - Esmingai pakeisti valstybës ir savivaldybiø instituci-
Tuomet Visaginas buvo Ignalinos rajono teritorinis pada- jø poþiûrá á daugiabuèiø gyvenamøjø namø administravi-
linys, kuriame buvo ávestas LR Vyriausybës tiesioginis val- mo bei renovavimo spartinimo problemø sprendimà.
dymas. P.Papovas, siekdamas kuo greièiau susipaþinti ir ge- - Tæsti bendradarbiavimo per sienà ir Neries baseino
riau suprasti Visagino þmoniø problemas, interesus bei lû- projektø ágyvendinimà, ypaè vandentvarkos sektoriaus ið-
kesèius, daug bendravo su vietos þiniasklaida, visuomenës plëtimo bei modernizavimo srityse.
ir vyriausybinës valdþios atstovais. Jis suprato, kad daugu- - Padëti ir skatinti kaimo bendruomenes, seniûnijas
ma visaginieèiø yra lojalûs nepriklausomai Lietuvos vals- dalyvauti projektø veikloje tvarkant gyvenvieèiø infra-
tybei ir nori, jog valstybë jais pasitikëtø. struktûrà, puoselëjant kultûrà, iðsaugant kultûros pavel-
1993 m. pradþioje valstybë pasitikëjimo link þengë pir- dà.
mà þingsná – ðeðtoji LR Vyriausybë, P.Papovo iniciatyva, - Padëti savivaldybëms plëtoti turizmo infrastruktû-
Vyriausybës ágaliotiniu Visagine paskyrë visaginieèiø at- rà, ásilieti á Aukðtaitijos turistiniø marðrutø árengimo ir
stovø pasiûlytà kandidatà Vladimirà Sèiurovà. 1994 m. buvo kitas investicijø programas.
þengtas antras þingsnis – Lietuvos Respublikos Preziden- - Paspartinti Zarasø aplinkkelio projektavimo ir tie-
tui A.M.Brazauskui, Vyriausybei ir Seimui pritarus P.Pa- simo darbus.
povo pasiûlymui, ástatymu ásteigta Visagino miesto savi- - Atnaujinti þvyrkeliø asfaltavimo ir kietos dangos at-
valdybë, Visagino apylinkës teismas. Tuo metu buvo ne- statymo programas, didinti finansavimà keliø ir gatviø
maþai politikø, kurie prieðtaringai vertino ðá þingsná, ypaè remontui bei prieþiûrai.
tai atsispindëjo 1996 m. svarstant IAE ir ðalia jos esanèios - Skatinti ir palaikyti savivaldybiø institucijø, verslo
teritorijos priskyrimà prie Visagino miesto savivaldybës struktûrø, bendruomeniø bei þmoniø iniciatyvas, projek-
teritorijos. Dël to galutinai Visagino savivaldybës terito- tus ir programas, sudarant geras sàlygas jaunimui likti
rijos klausimas buvo iðspræstas tik 2002 m. Vëlgi su prem- gimtajame kraðte, ypaè iðsaugant kaimo ðvietimo, kultû-
jero A.M.Brazausko palaikymu. ros ir medicinos þidinius.
P.Papovas daug padëjo Visagino gyventojams spren- - Dëti visas pastangas, kad bûtø ágyvendinta LSDP
dþiant jø migracijos, imigracijos, nuolatinës ar laikinos gy- rinkimø programa „SOCIALDEMOKRATAI – UÞ
P.Papovas – LR valdymo reformø ir savivaldybiø reikalø venamosios vietos Lietuvoje, pilietybës suteikimo ir kitus VALSTYBËS RÛPESTÁ ÞMONËMIS” ir ambicingi ási-
ministras. 1996 m. socialinius klausimus. Ðiais ir kitais klausimais á já kreipësi pareigojimai.
MÛSØ BALSAS 3
Algirdas Ivanauskas
LSDP kandidatas vienmandatëje Ignalinos–Ðvenèioniø rinkimø apygardoje Nr. 53
A
lgirdas Ivanauskas gimë 1959 m. lapkrièio 2 d. Ig- kybæ. Ne maþiau svarbu ir susitikimai su rinkëjais, tarppar-
nalinos rajone, Aþvinèiø kaime. Mokslus pradëjo lamentiniai ryðiai, pasikeitimas nuomonëmis ir praktinio
Ðvedriðkës mokykloje. Nors vëliau gyventi teko ávai- darbo patirtimi su uþsienio kolegomis, tuo labiau kad bend-
riuose Lietuvos regionuose, bet gimtinës trauka bëgant me- ravimà ir ryðius su þmonëmis A.Ivanauskas laiko viena svar-
tams tik stiprëjo. Kandidatuodamas Seimo rinkimuose vien- biausiø vertybiø.
mandatëje Ignalinos–Ðvenèioniø apygardoje Nr. 53, jis pa- Seimo nario komunikabilumas, nuoðirdus domëjimasis,
siryþæs atstovauti gimtojo kraðto þmoniø interesams, paspar- kuo kiti gyvena, matyt, nulëmë ir jo laisvalaikio pomëgá –
tinti uþsitæsusi þemës gràþinimà, ginti ir saugoti unikalià ðio keliauti ir bendrauti. Nëra vietelës Lietuvoje, kurios nebû-
kraðto gamtà, miðkus, kad jie nesulauktø Anykðèiø ðilelio tø aplankæs A.Ivanauskas su þmona Lina ir vaikais, o rytø
likimo. Aukðtaitija visada bûdavo kiekvienos vasaros kelionës pra-
A.Ivanauskas vienu ið savo, kaip tautos atstovo, veiklos dþia ir pabaiga. Tiesa, dabar jau suaugæ vaikai – teisininkë
prioritetø laiko socialinës atskirties maþinimà bei valdþios Kristina, informaciniø technologijø specialistas Andrius ir
rûpestá þmogumi ir neabejoja, kad socialdemokratams tu- architektûros studentë Agnë – patys renkasi keliones.
rint reikðmingà vietø skaièiø Seime, tai bus galima pasiekti. Nuo pat vaikystës aktyviai sportavæs ir jëgas iðbandæs
Bûtent vienas ið svarbiausiø Socialdemokratø partijos rin- ávairiose sporto ðakose, A.Ivanauskas laisvà valandëlæ mëgs-
kimø programos akcentø ir yra efektyvi socialinë politika. ta pamiklinti kojas bëgimo takelyje ar paþvejoti. Bet þvejø
Kiekvieno þmogaus gyvenime ateina svarbiø apsispren- varþytuvëse dar nesiryþta dalyvauti.
dimø metas. Reikðmingas posûkis A.Ivanausko gyvenime Dienos ir darbai veja vienas kità. Ketveriø metø Seimo
– 2004 m., kai iki tol nedalyvavæs politikoje, iðskyrus veiklà kadencija artëja prie pabaigos. O dirbanèiam þmogui vieno
Sàjûdyje, ryþosi dalyvauti Seimo rinkimuose. Sprendimà darbo pabaigtuvës reiðkia naujo darbo pradþià ir galimybæ
lëmë neabejingas poþiûris á tai, kas vyksta mûsø visuome- ágyvendinti naujus sumanymus. Tai ir skatina A.Ivanauskà
nëje, aktyvaus ir jau patirties sukaupusio þmogaus noras dalyvauti Seimo rinkimuose, panaudoti sukauptà parlamen-
esmingiau dalyvauti sudëtingame jaunos valstybës kûrimo tinio darbo patirtá, siekiant sukurti þmonëms kuo geresnæ
darbe ir svarbiausia – socialinio teisingumo siekis. bûtá ir buitá.
Inþinierius elektrikas, Lietuvos þemës ûkio akademijos
auklëtinis A.Ivanauskas nuo 1982 metø dirbæs ir gyvenæs
Vilkaviðkio rajone, nuolat bendravæs su kaimo, nedideliø
miesteliø þmonëmis puikiai þinojo jø problemas ir rûpes- ávairiose srityse A.Ivanauskas dirbo Seimo Uþsienio reika-
èius. Vienai sistemai griuvus, kitai kuriantis, þmonëms bu- lø, vëliau Kaimo reikalø komitetuose. Dabar jis yra Seimo
vo nelengva ið naujo stotis ant kojø, ieðkoti naujø veiklos Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys, nuo 2005
srièiø, darbo. O ir valdþios dëmesio pritrûkdavo. metø spalio vadovauja Operatyvinës veiklos parlamenti-
A.Ivanauskas taip pat pakeitë veiklos pobûdá – ûkinin- nës kontrolës komisijai.
kavo, vëliau iki pat sëkme pasibaigusiø 2004 m. Seimo rin- Pirmieji metai Seime, kaip viename interviu atvirai pri-
kimø vadovavo Vilkaviðkio nekilnojamojo turto agentûrai. sipaþino vienas ið Lietuvos politikos autoritetø Seimo pir-
Kitas svarbus posûkis politiko gyvenime buvo 2005 me- mininkas Èeslovas Jurðënas, yra tik parlamentinio mokslo
tø pavasará, kai pasitraukë ið Darbo partijos, su kuria daly- metai.
vavo Seimo rinkimuose. Ne paslaptis, kad Darbo partija jun- Greitai ásisavinæs ðá mokslà, A.Ivanauskas ëmësi kurti
gë skirtingø paþiûrø ir socialinës padëties þmones. Poþiûriø ástatymus, pateikë 10 projektø, 35 pasiûlymus teisës ak-
á politinius procesus nesutapimas lëmë A.Ivanausko spren- tams. Daugelis jø susieti su ðeimø, atskirø þmoniø grupiø
dimà pasukti socialdemokratø keliu. socialinës padëties, verslo sàlygø gerinimu. Taèiau ne vien Seimo spaudos konferencijoje – apie operatyvinës veiklos
Siekdamas kuo geriau susipaþinti su parlamentine veikla tik pateiktø projektø gausa lemia parlamentaro darbo ko- parlamentinës kontrolës problemas.
1 2
1. Jei nepagausiu, tai bent
pabraidysiu po gimtinës
vandenis...
2. Tikras atokvëpis bûna tik
Aukðtaitijos nacionalinia-
me parke.
3. Ignalinos moterims –
pavasario þiedai Kovo
8-osios proga.
4. Prie Ðvedriðkës baþny-
èios, kur gautas Krikðto
sakramentas.
3 4
4 MÛSØ BALSAS
Arûnas Dudënas
LSDP kandidatas vienmandatëje Molëtø–Ðvenèioniø rinkimø apygardoje Nr. 54
J
aunas, verþlus ir nebijantis ásipareigojimø – taip gali- garbà bei pasitikëjimà ir buvo paskirtas Jaunimo, sporto ir
me apibûdinti jauniausià socialdemokratø kandidatà kultûros komiteto pirmininku. Todël beveik visos jauni-
á Lietuvos Respublikos Seimà Arûnà Dudënà. Arû- mo, sporto ir kultûros problemos gula ant jo peèiø.
nui prieð keletà savaièiø sukako 25-eri – amþius, nuo kurio Galima dràsiai A.Dudënà vadinti jaunuoju idealistu.
Lietuvos ástatymai leidþia pilieèiams siekti Seimo nario Kartu dþiugu, kad savo energijà ir laikà jaunasis idealistas
mandato. Atrodytø tokiø metø toli graþu ne politika tu- panaudoja visuomenës labui. Ukmergës visuomeninës or-
rëtø rûpëti. Atviros valstybiø sienos, tolimas uþsienis su ganizacijos su savivaldybe sutarë já skirti Ukmergës jauni-
didþiulëmis galimybëmis ar karjera „lipant per kitø gal- mo reikalø tarybos pirmininku. Arûnas aktyviai veikia tarp
vas“ kokioje nors laukinio kapitalizmo firmoje labiausiai jaunøjø socialdemokratø. Nuo 2005 metø jis vadovauja
turëtø vilioti tokio amþiaus ðiuolaikiná jaunuolá. Paklaus- Ukmergës skyriui, o nuo 2007 metø yra vienas ið vadovø
tas, kodël vietoj tokio gyvenimo bûdo Arûnas renkasi po- visos ðalies jaunøjø socialdemokratø. Be visø svarbiø pa-
litiko kelià, jaunasis politikas ðyptelëdamas trumpai atsa- reigø ir priimamø sprendimø, A.Dudënas jau nuveikë ir
ko – istorija. O politika yra vienas ið árankiø kurti savo konkreèiø darbø. Vienas ið svarbiausiø – jo iniciatyva ir
kraðto istorijà, kurti jà teisingà, be karø, be þmoniø nuos- pastangomis ákurtas Ukmergës jaunimo centras, kuris gali
kaudø, tai yra kur kas svarbiau ir prasmingiau uþ uþsienio bûti pavyzdys ir kitiems ðalies rajonams atveriant visiðkai
platybes ar besàlyginá pinigø vaikymàsi. naujas laisvalaikio galimybes jauniems þmonëms, tai puiki
2002 m. baigë Ukmergës Antano Smetonos gimnazi- alternatyva pastarøjø betiksliam ðaligatviø trynimui.
jà, kur gerai sekësi visi dalykai, o ypaè istorija. Arûnas A.Dudëno ásitikinimu, jeigu norime, kad Lietuva tu-
mokslus tæsë Vilniaus universiteto Istorijos fakultete stu-
dijuodamas archeologijà. Vien istorijos þinojimu A.Du-
dënas neapsiribojo. Noras kurti teisingà istorijà bei vai-
kystës svajonë bûti prezidentu nukreipë jaunuolá á poli- A.Dudënas – jauniausias socialdemokratø kandidatas á Seimà.
tikà. 2003 metais Arûnas ástojo á Vilniaus universiteto
Tarptautiniø santykiø ir politikos mokslø institutà studi-
juoti politikos mokslø. Studijuodamas èia Arûnas mokë- bininkø ðeimos, galima priskirti prie ðiø þmoniø. Gal dël
si ávairiø dalykø, pradedant nuo valstybës valdymo pa- to, paklaustas, kodël jaunas þmogus renkasi socialdemok-
grindø ir baigiant tarptautiniu bendradarbiavimu. 2006 ratus, A.Dudënas atsako, kad jo socialdemokratinis po-
metais sëkmingai apsigynë bakalauro diplomà Istorijos þiûris pradëjo formuotis dar vaikystëje. Arûnas kilæs ið ei-
fakultete ir ágijo pirmà aukðtàjá iðsilavinimà. Ðiuo metu linës darbininkø ðeimos, jo visos vasaros praleistos ne va-
jaunasis politikas jau raðo bakalauro darbà politikos sri- saros stovyklose, o kaime. Graþø, bet sunkø seneliø gyve-
tyje ir greitai turës antrà aukðtàjá. nimà palengvindavo Arûniuko atliekami þemës ir buities
darbai. Kad ir nedaug fizinës jëgos, vis dëlto papildomos
rankos. Anot Arûno, nëra teisinga, kai vieni þmonës visà
gyvenimà nugarà lenkia ir vos galà su galu suduria, o kiti
tuo tarpu vaþinëja „mersais” ir dar ðaiposi ið sunkiai dir-
banèiøjø. Gyvenimo naðta reikia dalytis. Jaunesni turi pa-
dëti vyresniems. Turtingesni maþiau uþdirbantiems. Tai pa- Kandidatas su bièiuliais kovoja, kad bûtø árengti dviraèiø takai.
grindinës socialdemokratø vertybës, kuriomis ði partija ski-
riasi nuo kitø. rëtø ateitá – turime pasirûpinti ir þmonëmis, kurie jà kurs:
A.Dudëno ryþtà bûti teisingu politiku ir spræsti visuo- kad jie neiðbëgiotø á sveèias ðalis, kad nenueitø blogais
menës problemas atsakingai ir pasvertai árodo jo pasirin- keliais ir kad rastø savo ateitá èia, Lietuvoje. Kandidatuo-
kimas studijuoti politikos mokslus. Anot A.Dudëno, bûti damas á Seimà A.Dudënas siekia ágyvendinti savo ásitiki-
politiku nepakanka vien noro. Bûtina turëti ir þiniø, to- nimus ir ginti paprastø þmoniø interesus. Jei tikite, kad
dël visas ágytas þinias Vilniaus universitete studijuojant pagaliau atëjo laikas suteikti jaunimui galimybæ tiesiogiai
politikos mokslus stengiasi realizuoti. Neátikëtinai jaunas dirbti LR Seime dël valstybës, palaikykite artëjanèiuose
(bûdamas tik 23-ejø) jis iðrinktas Ukmergës rajono savival- LR Seimo rinkimuose spalio 12 d. ðá jauniausià socialde-
dybës tarybos nariu. Jaunasis politikas pelnë kolegø pa- mokratø kandidatà.
Laisvalaiká A.Dudënas mëgsta leisti ramiai: pasinerti á
apmàstymus apie padarytus ir bûsimus darbus ar tiesiog
paþvejoti.
Arûno ðeima nebuvo ið labai pasiturinèiø, todël atvy-
kus á sostinæ studijuoti jam teko dirbti pavienius darbus,
kad bûtø galima susimokëti uþ nuomà ir pragyvenimà. Ið
pradþiø teko bûti ir aktoriumi ávairiose masinëse filmø sce-
nose. Vëliau dirbo Lietuvos Respublikos ginklø fonde san-
dëlininku. Susikûrus Jaunimo reikalø departamentui dir-
bo vyriausiuoju specialistu Informacijos analizës ir tarp-
tautiniø ryðiø skyriuje. Ðiuo metu Arûnas dirba Seimo na-
rio padëjëju.
A.Dudënui nesvetima þemës ûkio veikla, kadangi ûkio
darbuose tenka pagelbëti þmonos tëvams.
Akivaizdu, kad vyras yra didelis aktyvistas, puikiai su-
geba suderinti mokslus, darbà bei visuomeninæ veiklà. Ne-
lengvos gyvenimo sàlygos uþgrûdina þmogø ir suteikia jam
ryþto kovoti uþ geresná gyvenimà, geresnes sàlygas. Tik tas,
kuris pats gyvena nelengvomis sàlygomis, gali suprasti pa-
prasto þmogaus kasdienybæ, jo buitá, rûpesèius ir bëdas.
A.Dudënà, kilusá ið paprastos ir ne itin pasiturinèios dar- A.Dudënas ir Prezidentas A.M.Brazauskas. Iðklauso patarimus ir perima patirtá ið politikos grandø.
0 comments
Post a comment