Ziniasklaidos tyrimu apzvalga 2012

887 views

Published on

  • Be the first to comment

  • Be the first to like this

Ziniasklaidos tyrimu apzvalga 2012

  1. 1. Ţiniasklaidos tyrimųapţvalga 2012 Ţiniasklaidos tyrimų apţvalga 2012 ©TNS 2012
  2. 2. Turinys Kontaktai TNS LT M. Valančiaus g. 1A Vilnius, LT-03155 tel. +370 5 2106600 faks. + 370 5 2106601 www.tns.lt www.tnsglobal.com1 5 9Įţanga 03 Radijo auditorijos 19 TNS Atlas™ 42 tyrimas2 6 10Reklamos monitoringas 04 Nacionalinis skaitytojų 23 Media Day 40 tyrimas3 7 11Komunikacijos 08 Interneto naudotojų 35 Semiometrie ™ 42monitoringas ir analizė tyrimas4 8 12Televizijos auditorijos 10 TNSMetrix™ 36 Ţodynėlis 45tyrimas Ţiniasklaidos tyrimų apţvalga 2012 ©TNS 2012 2
  3. 3. Gerbiamieji,tradiciškai pristatome Jums „TNS LT“ parengtą 2012 metų Lietuvos ţiniasklaidos ir reklamos rinkos apţvalgą.2012 metais Lietuvos reklamos rinka išliko stabili. Palyginti su 2011 metais, ji paaugo vos 0,7 proc. ir sudarė apie 343 milijonuslitų. Sparčiausiai augantis ţiniasklaidos kanalas – internetas – surinko didţiausią reklamos biudţetą per visus metus nuo pat šiomedijos kanalo atsiradimo. Vertinant bendrą reklamos rinką matyti, kad pernai kai kurie didieji tarptautiniai ir vietiniai reklamosuţsakovai nedidino reklamos biudţetų (kiti netgi sumaţino), tačiau 2012 metais vykę svarbūs Lietuvai įvykiai – Seimo rinkimai,referendumas dėl Visagino atominės elektrinės uţdarymo bei skaitmeninės televizijos įvedimas – papildė ţiniasklaidos kanalųpajamas.„TNS LT“ atliktos didţiausių ţiniasklaidos planavimo agentūrų, reklamos davėjų, ţiniasklaidos priemonių savininkų ir vadovųapklausos duomenimis, 2013 Lietuvos reklamos rinka turėtų augti 4,7 proc.Kalbant apie pokyčius atskiruose medijų kanaluose, visų pirma reikia paminėti svarbiausią 2012 metų medijų rinkos įvykį –analoginių antţeminių TV transliacijų nutraukimą spalio pabaigoje ir su tuo susijusią sparčią skaitmeninės TV plėtrą. TVskaitmenizacija lėmė naujas tendencijas – TV kanalų auditorijos dalies „smulkėjimą“, nulemtą auditorijos išsibarstymo tarp ţymiaididesnio TV kanalų skaičiaus, atotrūkio tarp didţiųjų ir nišinių TV kanalų auditorijos dalies maţėjimą, TV kanalų grupiųformavimąsi.Kalbant apie spaudą, pastebėjome tendenciją, kad vis daugiau laikraščių skaitytojų skaito ir internetinę leidinio versiją. 2012metais stabilizavosi mėnesinių ir rečiau leidţiamų ţurnalų rinka, skaitomumas nebekrito. Deja, daugumos spaudos leidiniųpajamos iš reklamos krito, spausdintinių leidinių pajamų kritimo nekompensavo reklamos pajamos iš internetinių leidinių versijų.Taigi didţiausias iššūkis šiam verslui – surasti sėkmingą verslo modelį dabartiniame skaitmenizacijos amţiuje.Radijas 2012 m. buvo išliko vienu stabiliausių medijų kanalų tiek reklamos pajamų, tiek pasiektos auditorijos prasme. Radijas ir2012 m. išliko medijų kanalu, per dieną pasiekiančiu didţiausią auditoriją po televizijos. Tiek Lietuvos, tiek kitų šalių praktikanepatvirtino prognozuotų televizijos ir interneto, kaip konkuruojančių medijų kanalų, grėsmių radijui. Atvirkščiai, daugelis radijostočių internetą išnaudoja kaip priemonę pasiekti jaunesnes auditorijas ir prisitaikyti prie kintančio medijų kanalų vartojimo. Taigi,įvairūs medijų kanalų sąveikos sprendimai šiandien radijui padeda sėkmingai konkuruoti ir pasiekti fragmentuotą auditoriją.Svarbiausiems 2012 m. interneto pokyčiams Lietuvoje galima priskirti spartų išmaniųjų įrenginių naudotojų skaičiaus didėjimą,technologijų skvarbos augimą tarp vyresnių Lietuvos gyventojų, augančias audiovizualinio turinio apimtis ir vartojimą, didėjančiąelektroninės komercijos paklausą.Tikiuosi, kad mūsų pastebėjimai ir įţvalgos bus Jums naudingi.Pagarbiai,Gytis JuodpusisDirektoriusTNS LT Ţiniasklaidos tyrimų apţvalga 2012 ©TNS 2012 3
  4. 4. Reklamos monitoringasLietuvos reklamos rinkaPraėjusiais metais Lietuvos reklamos rinka paaugo 0,7 proc. Pernai išleistos lėšos reklamos rinkoje siekė 343 mln. litų. Šiemet reklamos rinkaiprognozuojamas didesnis – iki 4,7 proc. – augimas.Iš visų ţiniasklaidos sričių interneto reklama, kuriai prieš metus ekspertai numatė apie 14 proc. augimą, šoktelėjo sparčiausiai. Jos didėjimas ţymiaipranoko išankstines prognozes ir, lyginant su 2011 m., siekė 21,4 proc. Televizijos reklamos rinka pernai ūgtelėjo 1,2 proc., o radijo ir ţurnalųreklamos apimtys, lyginant su 2011 m., išliko nepakitusios. Atitinkamai 6 ir 13,5 procentų krito lauko ir vidaus reklama. Sąlyginai maţą dalį rinkosuţimanti reklama kino teatruose rodant filmus išaugo 40 proc. Jai skirtos lėšos padidėjo nuo 1 iki 1,4 mln. litų.Pernai vienam gyventojui tenkantis reklamos ţiniasklaidoje lėšų kiekis sudarė 114 litų, arba 8,6 proc. daugiau nei 2011 m. Media priemonės 2011, mln. Lt 2012, mln. Lt Pokytis 2012-2011 Dalis 2012TV 162 164 1,2% 47,80%LAIKRAŠČIAI 60 56 -6,7% 16,32%ŢURNALAI 35 35 0,0% 10,20%RADIJAS 27 27 0,0% 7,87%LAUKO REKLAMA* 24 22,5 -6,3% 6,56%INTERNETAS** 28 34 21,4% 9,91%KINAS*** 1 1,4 40,0% 0,41%VIDAUS REKLAMA**** 3,7 3,2 -13,5% 0,93%Iš viso 340,7 343,1 0,7% 100,00% *įskaitant ir lauko vaizdo reklamą ir „Fillboard“ (reklamą ant degalinių degalų pylimo pistoletų) reklamą ** banerinė interneto reklama *** kino reklama - reklama kino filmų metu **** vidaus-TV reklama - ekranai prekybos centruose„TNS LT“ atliktos didţiausių ţiniasklaidos planavimo agentūrų, reklamos davėjų, ţiniasklaidos priemonių savininkų ir vadovų apklausos duomenimis,šiemet Lietuvos reklamos rinka turėtų augti 4,7 proc. Kaip ir kelis praėjusius metus, reklamos rinkos ekspertai didţiausią augimą, t. y. 16,8 proc.,ţada interneto reklamai. Pasak specialistų, televizijos reklama turėtų augti 4,4 proc., kino – 2,7 proc., lauko – 0,1 proc. Radijo ir ţurnalų reklamojeekspertai pokyčių neprognozuoja, o laikraščių reklamos rinkai ţadamas 8,8 proc. kritimas.Vertinant atskiras veiklos kategorijas, dauguma reklamos rinkos specialistų geriausias perspektyvas 2013 metais numato bankų ir farmacijossektoriams, tuo tarpu gaiviųjų ir alkoholinių gėrimų, saldumynų, konditerijos, kavos reklamos apimtys neturėtų keistis. Ekspertų nuomone,telekomunikacijų ir prekybos tinklų reklamos apimtys turėtų sumaţėti.Lietuvos reklamos rinkos tyrimą „TNS LT“ atliko pagal savo 2012 m. reklamos monitoringo duomenis, apklausdama rinkos dalyvius,bendradarbiaudama su Lietuvos radijo ir televizijos komisija, ţiniasklaidos planavimo agentūromis, šalies komercinėmis televizijomis, Lietuvosnacionaliniu radiju ir televizija, interneto ţiniasklaidos asociacija, didţiausiais interneto paslaugų teikėjais, kino, lauko ir vidaus reklamos davėjais,Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūra (LATGA-A). Ţiniasklaidos tyrimų apţvalga 2012 ©TNS 2012 4
  5. 5. Baltijos šalių reklamos rinka Lietuva Latvija Estija Baltijos šalys 2012 metaiMln. eurų 99,4 70,9 72,5 242,7Augimas 0,7% 2,9% 0,3% 1,2% suma dalis 2012/11 suma dalis 2012/11 suma dalis 2012/11 suma dalis 2012/11TV 47,5 47,8% 1,2% 32,0 45,1% 3,0% 22,3 30,8% -2,3% 101,8 41,9% 1,0%Radijas 7,8 7,8% 0,0% 7,5 10,6% 3,2% 7,3 10,1% 2,2% 22,6 9,3% 1,8%Laikraščiai 16,2 16,3% -6,9% 6,4 9,0% -12,7% 19,4 26,8% -1,8% 42,0 17,3% -5,6%Ţurnalai 10,2 10,3% 1,0% 7,0 9,8% 4,8% 4,8 6,6% 3,2% 21,9 9,0% 2,6%Laukas 7,4 7,4% -7,5% 6,8 9,6% 5,3% 6,7 9,2% 0,5% 20,8 8,6% -1,1%Internetas 9,9 10,0% 22,2% 10,9 15,4% 11,1% 12,0 16,6% 7,0% 32,8 13,5% 12,6%Kinas 0,4 0,4% 33,3% 0,3 0,5% 3,5% NA NA NA 0,7 0,3% 17,7%Iš viso praėjusiais metais Baltijos šalių reklamos rinkos generavo 837,3 mln. litų (242,7 mln. eurų) pajamų. Daugiausia lėšų reklamai buvo išleistaLietuvoje – 343,1 mln. litų (99,4 mln. eurų).Estijoje investicijos į reklamos rinką 2012 metais vidutiniškai sudarė 54,1 euro vienam gyventojui, Latvijoje – 34,7 euro, o Lietuvoje – 33 eurus.Baltijos reklamos internete rinka pernai padidėjo 13 proc. iki 32,8 mln. eurų, ţurnaluose- 2,6 proc. iki 21,9 mln.eurų, radijuje - 1,8 proc. iki 22,6mln. eurų, televizijoje – 1 proc. iki 101,8 mln. eurų, reklamos kino teatruose rinka augo 17,7 proc. iki 0,7 mln. eurų.Laikraščiuose reklamos pajamos maţėjo 5,6 proc. ir sudarė 42 mln. eurų., lauko reklamos rinka smuktelėjo 1 proc. iki 20,8 mln. eurų.Reklamai televizijoje pernai teko 42 proc. visos Baltijos reklamos rinkos. Reklamos laikraščiuose dalis sudarė17,3 proc., o reklamos internete – 13,5procentų. Radijo reklamos, reklamos ţurnaluose ir lauko reklamos dalys sudarė po 9 proc., o reklamos kino teatruose dalis siekė 0,3 procento.Estijoje reklamai ţiniasklaidoje teko 0,43 proc, bendrojo vidaus produkto (BVP), Latvijoje – 0,32 proc., o Lietuvoje – 0,30 procento. Ţiniasklaidos tyrimų apţvalga 2012 ©TNS 2012 5
  6. 6. Reklamos apimtys Lietuvoje 2012 metaisTV reklamos apimtys, lyginant 2012 ir 2011 metų rezultatus, išaugo 20,2 proc. Didesnį augimą lėmė TV kanalų „Info TV“,„Liuks!“, „NTV Mir“ ir TV8, kurie pradėti matuoti nuo 2012 metų pradţios, apimtys. Be šių kanalų duomenų, TV reklamos laiko TV:augimas buvo 4,8 proc. Per 2012-uosius metus televizijoje buvo ištransliuoti 26 milijonai 931 tūkstantis reklamos sekundţių, 1 +4,8 %milijonas 325 tūkstančiai reklaminių klipų.Spaudos reklamos apimtys, lyginant 2012 ir 2011 sausio–gruodţio duomenis, krito 17,2 proc. Laikraščiuose reklamos plotas Laikraščiai: -23,5%maţėjo 23,5 proc., ţurnaluose reklamos plotas smuktelėjo 0,2 proc. Laikraščiuose buvo išspausdinta 14 milijonų 541 Ţurnalai : -0,2%-tūkstantis, ţurnaluose – 7 milijonai 106 tūkstančiai kvadratinių centimetrų reklamos.Radijo stotys per 2012 metus transliavo 5 milijonus 174 tūkstančius sekundţių reklamos ir tai buvo 5,1 proc. reklamos daugiau Radijas:nei per 2011-uosius. Radijo apimčių augimą lėmė 2012 metų pradţioje pradėta matuoti „Power Hit Radio“ radijo stotis.Lyginant radijų stočių sąrašą be PHR, 2012-aisiais metais radijo reklamos laikas krito 5,5 proc. - 5,5%Automatinė interneto reklamos sistema Evaliant™ per 2012 metus uţfiksavo 17,4 proc. daugiau reklamos neguper 2011-uosius. Šiais metais buvo uţfiksuota 3 milijonai 938 tūkstančiai banerinės reklamos vienetų Internetas:(Occurrencies -banerinės reklamos kartai, kuriuos uţfiksuoja Evaliant™ sistema). +17,4%Lauko statinės reklamos apimtys. Lauko reklamos vidutinis vienos dienos plotas, lyginant 2012 ir 2011 metų Lauko statinėsausio–gruodţio mėnesių duomenis, krito 14,1 proc. reklama: -14.1%Fillboard (reklamos degalinėse) apimtys. Per 2012 metus degalinėse ant degalų pylimosi pistoletų buvo uţklijuoti Fillboard:58 tūkstančiai reklaminių lipdukų. Lyginant su 2011-ųjų duomenimis, šis rodiklis krito 13,5 proc. -13,5%Vidaus TV reklamos kiekis, lyginant 2012-ųjų ir 2011-ųjų duomenis, augo 5,7 proc. Vidaus TV: +5,7%Kino reklama per 2012 metus, lyginant su 2011-aisiais, išaugo 53,2 proc. 2012-aisiais kino teatruose buvoparodyta 210 tūkstančių reklaminių klipų Kino reklama: +53,2% Ţiniasklaidos tyrimų apţvalga 2012 ©TNS 2012 6
  7. 7. TOP 10 reklamuotojų*, 2012 TOP 10 produktų grupių*, 2012Reklamuotojas Produktų grupėTELE2 PREKYBOS TINKLAISTUDIO MODERNA MOBILIOJO RYŠIO IŠANKSTINIO MOKĖJIMO KORTELĖSOMNITEL MOBILIOJO RYŠIO TELEFONAI – PREKYBAPROCTER&GAMBLE MOBILIOJO RYŠIO OPERATORIAIMAXIMA LT GREITIEJI KREDITAIBITĖ PREKYBOS CENTRAIHENKEL VAISTINĖSUNILEVER POPULIARIOS MUZIKOS KONCERTAI, FESTIVALIAIPALINK VITAMINAI, ŢUVIES TAUKAI IR KITI MAISTO PAPILDAIKRAFT FOODS LENGVIEJI KELEIVINIAI AUTOMOBILIAI * TV, radijas, spauda, lauko reklama, lauko video reklama, kino reklama, internetas, reklama degalinėse (fillboard), vidaus TV reklama)Produktų grupių pozicijų pokytis dešimtuke 2011-2012 m.Produktų grupė 2012 m. 2011 m.PREKYBOS TINKLAI 1 1MOBILIOJO RYŠIO IŠANKSTINIO MOKĖJIMO KORTELĖS 2 3MOBILIOJO RYŠIO TELEFONAI – PREKYBA 3 2MOBILIOJO RYŠIO OPERATORIAI 4 4GREITIEJI KREDITAI 5 7PREKYBOS CENTRAI 6 8VAISTINĖS 7 6POPULIARIOS MUZIKOS KONCERTAI, FESTIVALIAI 8 5VITAMINAI, ŢUVIES TAUKAI IR KITI MAISTO PAPILDAI 9 9LENGVIEJI KELEIVINIAI AUTOMOBILIAI 10 13 Duomenys apie reklamos apimtis pateikiami tik iš „TNS LT“ registruojamų ţiniasklaidos priemonių sąrašo, o tai sudaro (ekspertinis vertinimas): TV – 99 proc., spauda – 90 proc., radijas – 89 proc., lauko reklama – 95 proc., lauko vaizdo reklama – 100 proc., kino reklama – 85 proc., interneto banerinė reklama 90 proc., reklama degalinėse (fillboard) – 100 proc., vidaus TV reklama – 80 proc. reklamos rinkos apimties. Ţiniasklaidos tyrimų apţvalga 2012 ©TNS 2012 7
  8. 8. Komunikacijos monitoringas ir analizė„TNS LT“ stebi daugiau kaip 1100 Lietuvos tradicinės ţiniasklaidos ir socialinės medijos šaltinių. Kartu su grupe „Kantar Media“ ir Baltijos regionopartneriais pateikia ţiniasklaidos informaciją iš viso pasaulio. Informacija pateikiama atsiţvelgiant į skirtingus vartotojų organizacinius poreikius: jei klientui uţtenka apţvelgti ţiniasklaidos publikacijas ankstiryte, jis gauna „TNS LT“ HTML apţvalgą; tuo tarpu komunikacijos specialistai informaciją nuolat stebi internetiniame portale “TNS Media Web” beigauna automatinius „TNS Operative“ pranešimus iš interneto iškart po informacijos uţfiksavimo.Ţiniasklaidos pranešimus „TNS LT“ analitikai įvertina atsiţvelgdami į skelbiamos informacijos daţnį, sklaidą, toną, įmonės vaidmenį pranešime,pateikiamą vaizdinę ir grafinę medţiagą, įmonės atstovų komentarus. Šie parametrai siejami su auditorijos tyrimų rodikliais, taip nustatantkomunikacijos efektyvumo indeksą.Baltijos šalyse veikiančioms kompanijoms vis labiau centralizuojant komunikacijos valdymą, teikiami sujungtų verslo grupių RsV komunikacijosrodiklių analizės sprendimai.Nuomonės lyderiaiVienas iš komunikacijos analizės elementų – nuomonės lyderių stebėjimas. Nuomonėslyderių vaidmuo formuojant kompanijų įvaizdį yra ypač svarbus, todėl ir verslokomunikacijos tyrimuose jiems teikiamas išskirtinis dėmesys.2012 m. daţniausiai cituojamu įmonės atstovu tapo Nerijus Mačiulis („Swedbank“),aplenkęs kelerius metus iš eilės pirmąją vietą nuomonės lyderių dvidešimtuke uţėmusįGitaną Nausėdą (SEB). Vieną šalies gyventoją pasiekė beveik pusšimtis N. Mačiuliopasisakymų.Pagal atstovų citatų skaičių ţiniasklaidoje ir toliau tvirtai pirmavo bankai (7066pasisakymai), lenkę draudikus (1884) ir telekomunikacijos bendroves (1016). Tiesa,bankų segmentas buvo vienintelis, kurio pasisakymų spaudoje, internete, radijuje irtelevizijoje 2012 m. sumaţėjo. Vis dėl to bankų atstovai ir toliau dominuoja nuomoniųlyderių sąraše.Draudimo rinka 2012 metais išsiskyrė ne tik ryškiausiu citatų ţiniasklaidoje augimu, –draudikams pavyko išstumti iš nuomonių lyderių dvidešimtuko keletą bankų atstovų. Šiosektoriaus atstovų komentarų ţiniasklaidoje per 2012 m. padaugėjo net 37 proc.Vertinant atskirus rinkos segmentus, 2012 m. bankų pozicijai atstovavo 387 atstovai,draudimo įmonių vardu kalbėjo 176, o telekomunikacijų bendrovių – 92 asmenys.Minėto tyrimo metu buvo analizuojama kompanijų, veikiančių bankininkystės, draudimo irtelekomunikacijų sektoriuose, atstovų komunikacija 2012 m. sausio–gruodţio mėnesiais.Per šį laikotarpį buvo ištirta 9966 bankininkystės, draudimo ir telekomunikacijos rinkųatstovų citatų. Tyrimo metu buvo analizuojami 90 spaudos leidinių, 10 internetosvetainių, 4 radijo stotys ir 5 TV kanalai. Atstovų citatos reklaminiuose straipsniuosetyrimo metu vertintos nebuvo. Ţiniasklaidos tyrimų apţvalga 2012 ©TNS 2012 8
  9. 9. Socialinės medijos vartotojai daţniausiai kalba apie BMWKomunikacijos monitoringas ir analizė apima ne tik tradicines ţiniasklaidos priemones, bet ir socialinę mediją. Analizuojant populiariausias Lietuvojeautomobilių gamintojų markes paaiškėjo, kad spaudoje ir interneto portaluose 2012 m. rugpjūčio – spalio mėnesiais daţniausiai minimas„Volkswagen“, tačiau socialinės medijos vartotojai naudotojai daţniausiai kalba apie BMW.Tradicinėje šalies ţiniasklaidoje tiriamu laikotarpiu „Audi“, BMW ir „Volkswagen“ markės iš viso buvo paminėtos 1409 kartus. Daugiausia dėmesio,arba 40 proc., teko „Volkswagen“. Nedaug nuo jo pagal gautą dėmesį atsiliko BMW, pasiekęs 35 proc. visų paminėjimų. Didţioji dalis, arba 63 proc.,ţiniasklaidoje skelbtos informacijos buvo apie naujos kartos arba atnaujintus modelius, o likusi dalis – informacija apie minėtų markių gamintojus.Socialinėje interneto erdvėje bei komentaruose daugiausiai dėmesio sulaukė BMW. Šiai automobilio markei buvo skirta pusė, t. y. 49 proc. visųpaminėjimų socialinėje medijoje. Rečiausiai buvo minimas „Volkswagen”, kuriam buvo skirta 17 proc. socialinės medijos komentatorių dėmesio.Didţioji dalis atsiliepimų apie šiuos automobilių gamintojus buvo neutralūs – 81 proc., neigiami sudarė vos 7 proc. Tuo metu palankiausiaiatsiliepiama apie BMW – 14 proc. visų komentarų buvo teigiami. Daugiausiai nepalankių komentarų – 8 proc. – sulaukė „Volkswagen”“.Tiriamu laikotarpiu daugiausiai lėšų reklamai skyrė „Audi“, šio gamintojo išlaidų dalis sudarė pusę visų 3 automobilio gamintojų reklamos biudţeto,t. y. 49,4 proc. „Volkswagen“ lėšos reklamai siekė 45,9 proc. Tuo metu BMW reklamos išlaidų dalis sudarė 4,7 proc. Bendra visų trijų vokiečiųautomobilių gamintojų išlaidų reklamai dalis sudarė 12,8 proc. visos 2012 m. rugpjūčio – spalio mėnesių automobilių įvaizdinės reklamos.Tiriant ţiniasklaidos susidomėjimą automobilių tema, „TNS LT“ atliko 215 spaudos šaltinių ir 12 interneto portalų analizę. Socialinės medijos tyrimasatliktas naudojant „TNS LT“ ir „NewsPoint“ monitoringą interneto tinklalapiuose, forumuose ir socialiniuose tinkluose „Facebook“ ir „Twitter“.Reklamos monitoringas buvo vykdomas analizuojant išlaidas reklamai TV, spaudoje, radijuje, vidaus TV, kine, internete, lauko ir degalinių(fillboard) reklamos priemonėse.Šiam tyrimui 3 populiariausios automobilių markės – „Audi“, BMW ir „Volkswagen“ – buvo atrinktos remiantis automobilių pardavimo portalųstatistika. Ţiniasklaidos tyrimų apţvalga 2012 ©TNS 2012 9
  10. 10. Televizijos auditorijos tyrimasTelevizija yra ţiniasklaidos rūšis, keletą pastarųjų metų išgyvenanti Praėję metai Lietuvos TV rinkai buvo išskirtiniai tuo, kad 2012 m. spalioypatingai sparčius pokyčius. Televizijos turinys tapo prieinamas ne 29 d. buvo baigtas perėjimas nuo analoginių prie skaitmeniniųtik televizoriuje, bet ir kituose prietaisuose – kompiuteryje, antţeminių TV transliacijų. „TNS LT“ kasmet atliekamas tyrimas apieplanšetiniame kompiuteryje, išmaniajame telefone; atsirado daugiau televizorius ir kitą vaizdo aparatūrą (Establishment Survey) patvirtino,galimybių įrašytas laidas perţiūrėti ţiūrovui patogiu laiku; dabar kad 2012 m. Lietuvos namų ūkiai sparčiai naujino savo turimą vaizdoįmanoma ne tik ţiūrėti daug įvairiausio turinio kanalų, bet ir matyti įrangą.juos aukštos kokybės „raiškiuoju“ (HD) būdu. Įdomu tai, kad visi šie Tyrimo rezultatai rodo, kad:skaitmenizacijos įtakoti procesai ne sumaţino TV ţiūrėjimątelevizoriuje, bet dar labiau jį paskatino – TV programų ţiūrėjimo  namų ūkių, turinčių LCD, plazminį arba LED televizorių, dalis 2012 m.trukmė televizoriuje (neskaičiuojant ţiūrėjimo kituose prietaisuose) antrąjį pusmetį pasiekė 45,5 proc. Išorinius skaitmeninius priedėliusaugo. TV turinio vartotojui pastarieji metai yra tikras „aukso amţius“, 2012 m. antrąjį pusmetį turėjo 45,6 proc., o televizorius sunes, skaitmenizavus TV rinką, ţiūrovas gavo ne tik TV kanalų integruotais priedėliais – 36,8 proc. namų ūkių.įvairovę, priemonių tą įvairovę pasiekti, bet ir aukštą techninę TV  Namų ūkių, kuriuos TV signalas pasiekė skaitmeniniu būdu, dalis pervaizdo bei garso kokybę. 2012 m. išaugo 1,5 karto – nuo 51,6 proc. 2012 m. pradţioje iki 73,9 proc. 2012 m. ketvirtąjį ketvirtį.  2012 m. sparčiausiai augusi TV signalo priėmimo platforma buvoTV auditorijos matavimas skaitmeninė antţeminė TV.  2012 m. antrąjį pusmetį 53,9 proc. namų ūkių, turinčių televizorių, galėjo matyti skaitmeninę antţeminę televiziją, 7,6 proc. –Šiuo metu dauguma šalių, kuriose atliekamas TV auditorijos internetinio protokolo skaitmeninę televiziją (IPTV), 8,1 proc. –matavimas, naudoja TV metrus kaip tiksliausią šiuo metu ţinomą palydovinę televiziją, 45,2 proc. naudojosi kabelinių televizijųmatavimo metodą. Lietuvoje, kaip ir daugelyje paţangiausių pasaulio teikiamomis paslaugomis.valstybių, TV auditorija matuojama naudojant TV metrus, kuriuos„TNS LT“ pradėjo diegti 1999 metais. Šiuo metu „TNS LT“  Tiek televiziją ţiūrinčių gyventojų, tiek televizorių turinčių namų ūkiųatliekamame TV auditorijos tyrime dalyvauja daugiau nei 1150 dalis beveik nesumaţėjo: 2012 m. 97,1 proc. gyventojų teigėLietuvos gyventojų nuo 4 m. amţiaus. ţiūrintys TV, o 98,1 proc. Lietuvos namų ūkių turėjo bent vieną televizorių. Ţiniasklaidos tyrimų apţvalga 2012 ©TNS 2012 10
  11. 11. TV ţiūrėjimo apimtysVystantis skaitmeninėms technologijoms, vis didesnei gyventojų daliai tapo prieinama galimybė TV turinį ţiūrėti ne tik televizoriuje, bet irkompiuteryje ar mobiliajame telefone. Vis dėlto technologijų plėtra TV ţiūrovų nuo jiems įprastų televizorių nenuviliojo – TV ţiūrėjimo televizoriuosetrukmė ne tik nesumaţėjo, bet gerokai paaugo. 2012 metais kiekvienas Lietuvos gyventojas per dieną prie televizoriaus praleido vidutiniškai 3 val.36 min. – dvylika minučių daugiau nei 2011-aisiais. Moterys prie TV ekrano praleido beveik valanda daugiau nei vyrai – jei vyrai nuo 15 m. amţiausprie TV ekranų kiekvieną dieną praleido vidutiniškai po 3 val. 14 min. (6 min. daugiau nei 2011 m.), tai moterys nuo 15 m. amţiaus – po 4 val. 11min. (19 minučių daugiau nei 2011 m.), o 4–14 m. amţiaus vaikai – po 2 val. 21 min. (4 min. maţiau nei 2011 m.).Remiantis TV metrų duomenimis matyti, kad laikas, kurį Lietuvos gyventojai praleidţia prie televizoriaus, skirtingais metų laikais gerokai skiriasi.Ţiemą Lietuvos gyventojai televizorių ţiūri visa valanda per parą daugiau nei vasarą. Lapkritį, gruodį, sausį prie TV ekranų praleidţiama daugiausialaiko – vidutiniškai net po 4 valandas ir 16 minučių, o birţelį, liepą, rugpjūtį – po 3 val. per parą.TV kanalų auditorijaTV rinkos skaitmenizavimas lėmė keletą rinkos tendencijų:• TV kanalų auditorijos dalies „smulkėjimą“, nulemtą auditorijos išsibarstymo tarp ţymiai didesnio TV kanalų skaičiaus;• atotrūkio tarp didţiųjų ir nišinių TV kanalų auditorijos dalies maţėjimą;• TV kanalų grupių formavimąsi.Svarbu paminėti, kad nepaisant šių tendencijų, rinkos lyderiai išliko tiepatys – didţiausią auditorijos dalį pagal ţiūrėtą laiką turėjo TV3 (16,6proc.) ir LNK (16,0 proc.). „LRT Televizijos“ auditorijos dalis buvo 9,9proc., o ketvirtą poziciją uţimančios BTV – 5,8 proc. Ţiniasklaidos tyrimų apţvalga 2012 ©TNS 2012 11
  12. 12. TV kanalų seka pagal pasiektą dienos ţiūrovų auditoriją išliko tokia pati,kaip ir ankstesniais metais: pirmąsias vietas dalijosi TV3 ir LNK (atitinkamai39,5 proc. ir 39,4 proc. vyresnių nei 4 m. amţiaus Lietuvos gyventojų 2012metais bent 1 minutę per dieną ţiūrėjo kiekvieną šių kanalų). Trečiojevietoje, kaip ir ankstesniais metais, išliko „LRT Televizija“ (31,8 proc.), oketvirtoje – BTV kanalas (25,6 proc.). Visų šių TV kanalų pasiekta dienosauditorija, lyginant su 2011 m., šiek tiek maţėjo. Tuo tarpu „Info TV“,„Liuks!”, TV6, TV1, „LRT Kultūra“, TV8, „NTV Mir“ pasiekta dienos auditorija,lyginant su ankstesniais metais, padidėjo. Tam įtakos turėjo ir perėjimasnuo analoginių prie skaitmeninių analoginių transliacijų, kuomet daugiauţmonių įgavo technines galimybes šiuos kanalus matyti. Ţiniasklaidos tyrimų apţvalga 2012 ©TNS 2012 12
  13. 13. Analizuojant, kokią ţiūrėto laiko dalį uţima didieji TVkanalai tarp skirtingo dydţio vietovių gyventojų,matyti, kad svarbiausiais didţiųjų TV kanalų ţiūrovaisišlieka ţmonės iš vietovių, turinčių maţiau nei 2 tūkst.gyventojų. Iš dalies tai lemia ir techninės sąlygos –maţų ir labiau nutolusių vietovių nepasiekia ne tikkabelinės, bet neretai – ir IPTV transliacijos. Kitavertus, „TNS LT“ atliekamų tyrimų duomenys rodo, kadsparčiausia daugiakanalės TV plėtra vyko būtentmaţesnėse gyvenamosiose vietovėse, ir galimybėsmatyti didelį TV kanalų skaičių atsiradimas lėmė tai,kad pastaraisiais metais skirtumai tarp miesto ir kaimogyventojų laiko dalies, skirtos ţiūrėti didţiuosiusnacionalinius ir kitus vietinius ar uţsienio kanalus („Kitikanalai“), sparčiai maţėjo.Skirtingu paros laiku prie TV ekranų susirenka skirtingoamţiaus auditorija. Didţiausia dalis 35–54 m. amţiaus irvyresnių nei 55 m. amţiaus ţiūrovų TV programas ţiūrivakare, „geriausiu laiku“ tarp 18 ir 23 val. Tuo tarpu 4–17m. amţiaus vaikų kategorijoje pirmas TV ţiūrėjimo pikasfiksuojamas gerokai anksčiau – 14–16 val. Įdomu tai, kadnet vėlyvu laiku, 22–23 val., prie televizoriaus laikąleidţia vidutiniškai 85 tūkstančiai vaikų ir paauglių nuo 4iki 17 m. amţiaus. Ţiniasklaidos tyrimų apţvalga 2012 ©TNS 2012 13
  14. 14. Populiariausios laidos Laidos pavadinimas Kanalas Ţanras TV reitingas %2012 metais didţiausio populiarumo sulaukėir aukščiausius reitingus turėjo muzikiniai ir 1 EUROVIZIJOS DAINŲ KONKURSAS 2012. FINALAS LRT televizija MUZIKINĖ LAIDA 15,5pramoginiai projektai. Pirmąją ir ketvirtąją 2 MOTERYS MELUOJA GERIAU 5 SEZONAS TV3 SERIALAS 14,4populiariausių laidų sąrašo vietas uţėmė 3 AUKSINIAI SVOGŪNAI 2012 BTV PRAMOGINĖ LAIDA 14,2Eurovizijos dainų konkurso, kuriameLietuvai atstovavo Donatas Montvydas, 4 EUROVIZIJOS DAINŲ KONKURSAS 2012. ANTRASIS PUSFINALIS LRT televizija MUZIKINĖ LAIDA 13,9transliacijos. Į antrąją vietą pakilo vienas 5 KAUKAZO BELAISVĖ, ARBA NAUJI ŠURIKO NUOTYKIAI LNK FILMAS 13,3sėkmingiausių lietuviškų serialų „Moterys 6 MOTERYS MELUOJA GERIAU 6 SEZONAS TV3 SERIALAS 12,1meluoja geriau“. Daug metų vienapopuliariausių laidų buvę „Auksiniai 7 ILGO PLAUKO ISTORIJA TV3 FILMAS 12,1svogūnai“, 2012 m. rodyti per BTV kanalą, 8 CHORŲ KARAI TV3 MUZIKINĖ LAIDA 12uţėmė trečiąją populiariausių laidų sąrašo 9 BRILIANTINĖ RANKA LNK FILMAS 11,9vietą. 10 OPERACIJA Y IR KITI ŠURIKO NUOTYKIAI LNK FILMAS 11,9 Filmo pavadinimas Kanalas Data TV reitingas %Atsirandant naujoms technologijoms,atsinaujinant TV įrangai, patys TV ţiūrovai ir 1 KAUKAZO BELAISVĖ, ARBA NAUJI ŠURIKO NUOTYKIAI LNK 2012.01.15 13,3jų įpročiai keičiasi nedaug. Jie renkasi tuos 2 ILGO PLAUKO ISTORIJA TV3 2012.10.07 12,1pačius filmus, kuriuos ţiūrėjo prieš 10 ar net50 metų. Populiariausių 2012 m. filmų 3 BRILIANTINĖ RANKA LNK 2012.01.22 11,9dešimtuke matome klasika tapusius senus 4 OPERACIJA Y IR KITI ŠURIKO NUOTYKIAI LNK 2012.01.08 11,9rusiškus filmus „Kaukazo belaisvė, arba 5 VIENAS NAMUOSE 2. PASIKLYDĘS NIUJORKE TV3 2012.12.21 11,3nauji Šuriko nuotykiai“, „Briliantinė ranka“, 6 ĮSIKŪNIJIMAS TV3 2012.12.25 10,8„Operacija Y ir kiti Šuriko nuotykiai“. 7 AUKLĖ TV3 2012.03.09 10,7 8 VIENAS NAMUOSE TV3 2012.12.14 10,7 9 TRYS MUŠKIETININKAI TV3 2012.01.28 10,3 10 EISAS VENTŪRA. KAI GAMTA ŠAUKIA TV3 2012.01.21 10,3 Ţiniasklaidos tyrimų apţvalga 2012 ©TNS 2012 14
  15. 15. Populiariausios laidosPopuliariausių serialų dešimtuko lyderis, be Serialo pavadinimas Kanalas TV reitingas %abejonės, yra jau šeštą sezoną rodomas 1 MOTERYS MELUOJA GERIAU. 5 SEZONAS TV3 14,4lietuviškas serialas „Moterys meluojageriau“. Aukštus auditorijos rodiklius turėjo 2 MOTERYS MELUOJA GERIAU. 6 SEZONAS TV3 12,1ir kiti lietuviški serialai – „Vyno kelias“, 3 VYNO KELIAS TV3 7,7„Pavogta laimė“, „Naisių vasara“. 4 PAVOGTA LAIMĖ LNK 7 5 NAISIŲ VASARA TV3 6,5 6 MOTINA IR SŪNUS TV3 6,5 7 NAMAI, KUR ŠIRDIS LNK 6,1 8 NUSIVYLUSIOS NAMŲ ŠEIMININKĖS TV3 5,9 9 KOBRA-11 TV3 5,7 10 PONAS BYNAS LNK 5,5Populiariausios reguliarios 2012 m. ţinių Ţinių laidos pavadinimas Kanalas TV reitingas %laidos buvo šios: 1 18:45 LNK 8,7 2 TV3 ŢINIOS TV3 7,9 3 TV3 VAKARO ŢINIOS TV3 7,1 4 22:00 LNK 6,5 5 PANORAMA LRT televizija 4,4 Ţiniasklaidos tyrimų apţvalga 2012 ©TNS 2012 15
  16. 16. Radijo auditorijos tyrimasRadijo auditorijos tyrimas Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, atliekamas naudojant dienoraščio metodą. Dienoraštis išlieka labiausiai paplitusiuradijo auditorijos matavimo metodu pasaulyje ir 2012 metais. 27-iose pasaulio šalyse buvo naudojamas radijo dienoraštis, 23-ose – Day-after-recall („ką klausė vakar“) metodas, 7-iose – elektroninis auditorijos matavimas (PPM ir kt.).Pagal atsitiktinės atrankos principus atrinktas respondentas vieną savaitę pildo pateiktą lentelės formos dienoraštį: 15 minučių tikslumu ţymi,kokiomis valandomis klausėsi tam tikros radijo stoties.Nuo 2009 metų Radijo tyrimas Lietuvoje yra atliekamas 2 kartus per metus. 2012 metais tyrimas buvo atliekamas pavasario (kovas–geguţė) irrudens (rugsėjis–lapkritis) periodais. Per vieną ketvirtį yra apklausiama apie 2600 12–74 metų amţiaus Lietuvos gyventojų.Tokiu būdu surinkta ir apibendrinta informacija leidţia analizuoti radijo stočių auditoriją pagal atskirus laiko intervalus, taip pat pagal demografinesklausytojų charakteristikas. 2012 metais Radijo auditorijos tyrime dalyvavo 5312 12–74 metų amţiaus visos Lietuvos gyventojų, buvo matuojama33 nacionalinių ir regioninių radijo stočių klausytojų auditorija.Tiek Lietuvos, tiek kitų šalių praktika nepatvirtino prognozuotų televizijos ir interneto, kaip konkuruojančių medijų, grėsmių radijui. Atvirkščiai,daugelis radijo stočių internetą išnaudoja kaip priemonę pasiekti jaunesnes auditorijas ir prisitaikyti prie kintančio medijų vartojimo. Radijoformatas lieka panašus, auga platformų gausa bei įvairovė įrenginių, kuriais radijo transliacijų turinys pasiekiamas. 2012 metais tiesioginių radijotransliacijų internete klausė 24 proc. 12–74 metų amţiaus Lietuvos gyventojų. Dauguma radijo stočių turi ir savo Facebook profilius, kurių gerbėjųskaičius siekia kelis šimtus tūkstančių. Radijuje, kaip ir televizijoje, itin svarbus vaidmuo tenka ir laidų vedėjams – asmenybėms, atliekančiomspramoginę, edukacinę ar tiesiog įdomaus pašnekovo funkciją. Nors dauguma radijo klausytojų vakarus praleidţia prie TV ekranų, čia jie neretai galipamatyti ir savo mėgstamus radijo laidų vedėjus. Taigi įvairūs medijų sąveikos sprendimai šiandien radijui padeda sėkmingai stiprinti savo pozicijasir pasiekti fragmentuotą auditoriją.Klausymosi trukmė ir vietaLietuvoje radijas yra viena svarbiausių medijų, per dieną pasiekianti 73 proc., o persavaitę – 87 proc. 12–74 metų amţiaus gyventojų. Absoliuti dauguma – 52 proc. –radijo klausytojų jo kasdien klausosi namuose, 23 proc. teigia kasdien radijąįsijungiantys automobilyje ir 11 proc. jo klauso darbe. Radijas ţymiai daugiauauditorijos pasiekia darbo dienomis nei savaitgaliais. 2012 metais darbo dienomis radijoklausė 79 proc., t. y. 5 procentiniais punktais daugiau nei prieš metus. Savaitgaliaisradijo kasdien klausė 59 proc. Lietuvos gyventojų.Nors technologijos pamaţu keičia medijų vartojimo dienotvarkę, radijas ir 2012 metaissavo tvirtų rytinio laiko pozicijų kitoms medijoms neuţleido. Tais pačiais metaisatliekant Media Day tyrimą buvo nustatyta, kad darbo dienomis nuo 8 iki 16 val. radijassulaukia daugiau Lietuvos gyventojų dėmesio nei bet kuri kita medija.Nuo 2011 metų radijo klausymo trukmė per metus paaugo vidutiniškai 6 minutėmis perdieną. Ţymiausiai, t. y. 18 minučių per dieną, klausymosi trukmė pailgėjo tarp 30–39metų Lietuvos gyventojų ir tarp 12–19 metų amţiaus jaunimo – 9 minutėmis. Tikėtina,kad tai susiję su augančiu skaičiumi jaunų ţmonių klausančių radijo internete. Ţiniasklaidos tyrimų apţvalga 2012 ©TNS 2012 16
  17. 17. Radijo stočių auditorija Lietuvos radijo rinkoje dominuoja 3 pagrindinės radijo stočių grupės: nacionalinis transliuotojas („LRT Radijas“, „LRT Klasika“, LRT „Opus“), M-1 stočių grupė (M-1, „M-1 plius“, „Lietus“, „Raduga“, „Laluna“) bei „Radiocentro“ grupė („Radiocentras“, ZIP FM, „Relax FM“, „Russkoje radio Baltija“, „Classic Rock FM“). Radijo auditorijos tyrimo duomenimis, didţiausia klausytojų auditorijos dalis tenka būtent šių didţiųjų grupių stotims. Pagal pasiektą savaitės auditoriją 2012 m. lyderiu išlieka M-1, antrąją poziciją uţima „Lietus“, trečioje – „LRT Radijas“, ketvirtąja ir penktąja vietomis atitinkamai dalijasi „Radiocentras“ ir „Pūkas“. Daugiausia lojalių klausytojų 2012 m. turėjo M-1 ir „LRT Radijas“ – kasdien šios abi stotys pasiekė tiek pat klausytojų – 18 proc. Antroji ir trečioji vieta pagal šį rodiklį atitinkamai atitenka radijo stotims „Lietus“ ir „Pūkas“. 2012 metais, kaip ir prieš metus, daugiau nei pusę viso klausyto laiko – 54 proc. – pasidalijo keturios radijo stotys: „LRT Radijas“, M-1, „Lietus“ ir „Radiocentras“. Likęs laikas atiteko kitoms radijo stotims ir muzikos įrašams.Ţiniasklaidos tyrimų apţvalga 2012©TNS 2012 17
  18. 18. Tiek lojalių, tiek savaitės radijo klausytojų 2012 metais Kaune savaitės pasiekimas Klaipėdoje pirmoje vietoje tarpauditorija Vilniaus mieste per 2012 m. ţymiai išaugo tarp jaunųjų – 12–29 metų klausomiausių išlieka ilgametis lyderisūgtelėjo. Į sostinės klausomiausių dešimtuką amţiaus – radijo klausytojų. Nuo 2011 radijo stotis „Laluna“, kuri 2012 metais perpakliuvo įvairaus formato ir į skirtingas metų savaitės radijo auditorija šioje savaitę pasiekė 4 procentiniais punktaisauditorijas orientuotos radijo stotys. amţiaus grupėje ūgtelėjo 11 procentinių daugiau miesto gyventojų nei prieš metus.Daugiausia vilniečių per savaitę pasiekė M-1 punktų ir siekė 87 proc. Lojali auditorija Kitų vietinių radijo stočių – „Raduga“ irir „M-1 Plius“, rusišką muziką transliuojanti šioje amţiaus grupėje per metus paaugo 10 „Kelyje“ – savaitės auditorija kilo neţymiai.„Russkoje Radio Baltija“ ir didţiąją dalį procentinių punktų ir 2012 metais pasiekėvyresnės auditorijos turintis „LRT Radijas“. 65 proc. Kaip ir tarp vilniečių, tarp Kauno miesto gyventojų 2012 m. populiariausios buvo M- 1 grupės radijo stotys – M-1 ir „Lietus“ bei „LRT Radijas“. Ţiniasklaidos tyrimų apţvalga 2012 ©TNS 2012 18
  19. 19. Nacionalinis skaitytojų tyrimasŢvelgiant į pasaulines spaudos tendencijas, matyti, kad skaitytojų šiuo metu pasaulyje yra daugiau nei bet kada, –tai dėl atsiradusių galimybiųpasiekti savo mėgstamą leidinį įvairiais formatais. Tačiau leidėjai dar nerado būdų, kaip suderinti šį augimą su grąţa, gaunama iš skaitmeniniųplatformų. Problema slypi ne auditorijos dydyje, auditorija yra pakankama. Remiantis World Press Trends 2012 metų ataskaita, naujieji on-line ţiniųskaitytojai praleidţia maţiau laiko ir perţiūri maţiau puslapių laikraščio tinklalapyje nei skaitydami spausdintinį leidinio numerį. Ta auditorijos dalis,kuri skaito laikraščio internetinę versiją, vidutiniškai į savo mėgstamo laikraščio tinklalapį uţsuka 5,4 kartus per mėnesį, perţiūrėdami vidutiniškai4,2 puslapius. Šis intensyvumo nebuvimas atsispindi laikraščių pajamų dalyje, gaunama iš interneto. Net nedidelis vizitų daţnio, laiko trukmės irperţiūrėtų puslapių skaičiaus padidinimas suteiktų spaudos leidinių tinklalapiams daugiau patrauklumo reklamuotojams ir prisidėtų prie vartotojųpasiryţimo mokėti uţ turinį. Taigi vartotojų įsitraukimo didinimas išlieka pagrindinis uţdavinys spaudos leidėjams šiuo metu visame pasaulyje.Nacionalinis skaitytojų tyrimas Lietuvoje, kaip ir daugelyje pasauliošalių, yra atliekamas tiesioginio interviu metu naudojant CAPI Leidinių kaita(Computer Assisted Personal Interview) apklausos metodą.Klausimai respondentams pateikiami nešiojamojo kompiuterio 2012 metais buvo nuolat tiriami 167 periodiniai leidiniai* – 17ekrane, kuriame matomi tiriamų leidinių logotipai, atsakymus dienraščių, 56 savaitraščiai, 94 mėnesiniai/dvimėnesiniai/ketvirtiniaiinterviuotojas taip pat ţymi kompiuteryje. Kiekvienąkart leidiniai.kompiuteryje atveriant naują anketą, leidinių sąrašas pateikiamas vis 2012 metais Lietuvos spaudos rinkoje įvyko keletas pokyčių: leidybąkita tvarka. nutraukė ţurnalai „Privatu +TV gidas“, „Gala“, „Palmiros ţvaigţdės“,Nacionalinio skaitytojų tyrimo tikslas – nustatyti laikraščių ir ţurnalų „Sveikatos ABC“, „Ţūklė+“, „SPO:)“, „Jurgita“, laikraštis „Savaitė“skaitytojų auditoriją. Tyrimas atliekamas kiekvieną mėnesį, o jo (Sūduvos reg. laikr.). Leidybą atnaujino ţurnalas „GEO“, pradėti leistiduomenų ataskaitos pateikiamos kas sezoninį ketvirtį (ţiemos, ţurnalai „ŢvejOK“, „Mieste“. Laikraštis „15 minučių“ pakeitėpavasario, vasaros ir rudens mėnesiais). Kiekvieną ketvirtį periodiškumą ir nuo 2012 m. pradţios leidţiamas 1 kartą per savaitęapklausiama daugiau nei 1500 15–74 metų amţiaus respondentų. (buvo 3 k./sav.).2012 metais buvo apklausti 6557 respondentai.Tyrimo duomenys leidţia įvertinti vidutinę vieno numerio ir bendrąleidinių skaitytojų auditorijas bei jų dinamiką, leidinių auditorijospersidengimą, nustatyti leidinių tikslines grupes, leidinių grupiųjungtinę auditoriją. Dar vienas skaitytojų tyrimo privalumas –kompleksinė jungtinių duomenų analizė, jungiant Spaudos tyrimo,Interneto ir kompiuterių naudotojų bei „TNS Atlas™“ vartotojų tyrimoduomenis. Galima nustatyti leidinių skaitytojų ar tinklalapių lankytojųvartojimo įpročius arba atvirkščiai – ką skaito, kuriose internetosvetainėse naršo tam tikrų prekių ţenklų vartotojai. Ţiniasklaidos tyrimų apţvalga 2012 * Nacionaliniam skaitytojų tyrimui renkami duomenys ne apie visus Lietuvoje leidžiamus leidinius ©TNS 2012 19
  20. 20. Spaudos skaitomumo rodikliaiWorld Press Trends 2012 m. ataskaitos duomenimis, pasaulyje daugiaunei 2,5 milijardų ţmonių skaito spausdintus laikraščio numerius ir 600milijonų skaito laikraščius internete. 500 milijonų iš minėtųjų skaito irspausdintiniu, ir skaitmeniniu formatu, o 100 milijonų skaito savomėgstamus laikraščius tik internete.Skandinavija, Šveicarija, Austrija, taip pat ir Japonija ilgą laiką buvopopuliariausios laikraščių skaitytojų rinkos, jose laikraščius skaitančiųgyventojų skaičius didţiausias. Pastaraisiais metais prie šių šaliųprisijungė ir Honkongas bei Pietų Korėja. Įdomu tai, kad šalys suaukščiausiu laikraščių skaitomumo lygiu taip pat yra ir šalys, turinčiosaukščiausius plačiajuosčio interneto paplitimo rodiklius.Nacionalinis skaitytojų tyrimas parodė, kad 2012 metais Lietuvojeperiodinės spaudos popierinio formato skaitomumas stabilizavosi irnebekrito, kaip buvo pastebima pastaraisiais metais. Bent vienąpopierinio leidinio numerį skaitė 86 proc. 15–74 m. Lietuvos gyventojų.Reguliariai spaudą skaitančių gyventojų dalis 2012 metais pakilo 2procentiniais punktais – iki 75 proc.Pastaruoju metu pastebima tendencija, jog vis daugiau laikraščiųskaitytojų skaito ir internetinę laikraščio versiją. Lietuviškų laikraščių irţurnalų internetines versijas skaitė 39 proc. Lietuvos gyventojų ir 58proc. interneto naudotojų.Vertinant spaudos leidinių skaitomumą pagal jų periodiškumą būtinapastebėti, kad 2012 metais atsigavo mėnesinių ir rečiau leidţiamųţurnalų rinka – tiek bendra, tiek vidutinė skaitytojų auditorija išaugo 4proc. punktais ir siekė atitinkamai 49 proc. ir 36 proc. Dienraščių irsavaitraščių skaitytojų auditorija per metus nepakito. Kaip irankstesniais metais, savaitraščiai išlieka populiariausia periodinėsspaudos forma.2012 metais Lietuvos gyventojai laikraščius skaitė vidutiniškai 19minučių per dieną, t. y. tik 1 minute maţiau nei 2011 metais, ţurnalusskaitė vidutiniškai 16 minučių per dieną, tiek pat kiek ir 2011 metais, irtai visiškai atitinka pasaulines tendencijas – spaudos leidinių skaitymotrukmė pastaraisiais metais išlieka praktiškai nekintanti. Ţiniasklaidos tyrimų apţvalga 2012 ©TNS 2012 20
  21. 21. Ţvelgiant į tai, kaip spaudą skaito kaimo ir miesto gyventojai, matyti,kad 2012 metais, kaip ir praėjusiais, daugiau reguliarių skaitytojų buvotarp miesto gyventojų nei kaimo vietovėse – 76 proc. ir 74 proc. Permetus kaime reguliarių skaitytojų dalis padidėjo 3 proc. punktais,mieste – 2. Pastebėtina, kad tarp kaimo gyventojų išaugo savaitraščių irmėnesinių leidinių skaitytojų auditorijos dalis – vidutiniškai vienąsavaitraščio numerį skaitė 58 proc. (4 proc. punktais daugiau nei 2011metais), mėnesinius/dvimėnesinius – 34 proc. (5 proc. punktaisdaugiau). Mieste mėnesinių leidinių auditorija padidėjo 4 proc. punktaisir 2012 metais siekė 37 proc., tuo tarpu dienraščių ir savaitraščiųauditorija liko tokia pat.Kaip jau buvo minėta anksčiau, mėnesinių ir rečiau leidţiamų spaudos leidinių auditorija išaugo, tai pastebima visose amţiaus grupėse, išskyrus50–59 metų amţiaus gyventojus, kurių vidutinė auditorija išliko tokia pat – 33 proc. Daugiausia lojalių skaitytojų šioje spaudos leidinių kategorijojeyra tarp 15–39 metų amţiaus gyventojų. Savaitraščiai populiariausi vyresnėje 40–74 metų amţiaus grupėje, o didţiausias lojalių skaitytojų augimasbuvo tarp 60–74 metų gyventojų – nuo 57 proc. 2011 metais iki 62 proc. 2012 metais. Dienraščių reguliarioji auditorija reikšmingai nesikeitė ir,kaip ir praėjusiais metais, labiausiai juos skaitė 40–74 metų amţiaus respondentai. Ţiniasklaidos tyrimų apţvalga 2012 ©TNS 2012 21
  22. 22. Rinkos lyderiaiJau trečius metus iš eilės populiariausių dienraščių trejetukas išlieka stabilus –„Lietuvos rytas“, „Vakaro ţinios“ ir „Respublika“. Toliau rikiuojasi„Šiaulių kraštas“ bei „Kauno diena“.Tarp savaitraščių jau antrus metus iš eilės lyderiauja „Ţmonės“ su 17 proc. vidutinės vieno numerio auditorijos. Į antrąją vietą uţtikrintai pakilo„Savaitė“, kurios auditorija per metus išaugo 2,5 procentinio punkto. Trečioje vietoje – nemokamas laikraštis „15 minučių“, turintis stabilią 10 proc.vidutinę skaitytojų auditoriją, toliau savaitraščių penketuke – „TV Antena“ ir „Ji“.Mėnraščių ir rečiau leidţiamų leidinių tarpe jau daugelį metų pirmosios trys pozicijos uţimtos ţurnalų „Panelė“, „Moteris“ ir „Laima“. Ketvirtoje –„Edita“, penktoje – kryţiaţodţių leidinys „OHO“. Ţiniasklaidos tyrimų apţvalga 2012 ©TNS 2012 22
  23. 23. Interneto naudotojų tyrimasTechnologijų plėtra Lietuvoje įgauna vis didesnį pagreitį. Tai rodo ne tik didėjantis interneto naudotojų skaičius, auganti medijų konvergencija,daugiafunkcinių įrenginių paklausa, spartėjantis internetas, bet ir didėjanti pajamų dalis, tenkanti interneto reklamai. 2012 m. pabaigoje 73 proc.šalies gyventojų namuose turėjo kompiuterius, o 95 proc. turimų namuose kompiuterių buvo prijungti prie interneto. Naudojančių internetą dalispasiekė 71 proc. Lietuvos gyventojų, o didţioji dauguma auditorijos yra brandi – trečdalis jų internetu naudojasi daugiau nei 10 metų, daugiau neipusė – 5–10 metų.Svarbiausiems 2012 m. interneto pokyčiams tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje galima priskirti spartų mobiliųjų įrenginių naudotojų skaičiaus didėjimą,technologijų skvarbos augimą tarp vyresnių Lietuvos gyventojų, augančias audiovizualinio turinio apimtis ir vartojimą, didėjančią elektroninėskomercijos paklausą.Interneto naudotojų tyrimas Lietuvoje atliekamas nuo 1998 m., kiekvieną sezoninį ketvirtį tiesioginio interviu metodu apklausiant apie 1500 15–74metų amţiaus respondentų. Šio tyrimo tikslas – nustatyti interneto naudotojų auditoriją, naudojimosi vietą ir veiklos ypatumus, besinaudojančiųsocialinių tinklų svetainėmis, elektronine prekyba, išmaniaisiais įrenginiais rodiklius, interneto naudojimo potencialą, besinaudojančiųtechnologijomis sociodemografinį paveikslą.Auga reguliarių interneto naudotojų skaičius Interneto naudotojai pirmenybę teikia tradiciniams įrenginiamsVis daugiau Lietuvos gyventojų internetas tampa kasdiene medija – Lietuvoje pamaţu auga įrenginių, kuriuose prisijungiame prie interneto,nuo 2011 m. kasdien besinaudojančių internetu skaičius paaugo 4 įvairovė. 99 proc. interneto naudotojų 2012 metais prie interneto jungėsiprocentiniais punktais ir 2012 m. siekė 56 proc., o tai sudaro 81 stacionariajame arba nešiojamame kompiuteryje, o 25 proc. internetuproc. visų besinaudojančių internetu. naudojosi šiuose abiejuose įrenginiuose. Nors pagrindiniai įrenginiai lieka stacionarusis ir nešiojamasis kompiuteriai, beveik penktadalis – 18 proc. – internautų naršymui naudoja ir telefonus. Nors planšetiniais kompiuteriais 2012 metais naudojosi 2 proc. šalies gyventojų, šio įrenginio paklausa greitai auga. Ţiniasklaidos tyrimų apţvalga 2012 ©TNS 2012 23
  24. 24. Daugėja vyresnių interneto naudotojų – 40–59 metų amţiaus Lietuvos gyventojai sudaro 41 proc. visųinterneto naudotojų.Besinaudojančių internetu dalis, kaip ir praėjusiais metais, daugiausia augo tarp vyresnių Lietuvos gyventojų. Ţymiausiai išaugo 40–59metų amţiaus interneto naudotojų dalis, per metus padidėjusi 6 procentiniais punktais ir 2012 m. sudariusi daugiau nei trečdalį internetonaudotojų. 2012 m. 50–59 metų amţiaus grupėje interneto naudojimas siekė 54 proc., 2011 m. šis rodiklis buvo 47 proc.Nors kaime gyvenančių interneto naudotojų dalis per metus paaugo neţymiai – 2 procentiniais punktais, tarp pačių kaimo gyventojųinterneto naudojimas nuo 2011 m. išaugo 10 procentinių punktų ir 2012 m. siekė 59 procentus. Šis pokytis gali būti susijęs suVyriausybės vykdoma plačiajuosčio interneto prieigos didinimo programa ir edukacinių naudojimosi internetu programų taikymu. Ţiniasklaidos tyrimų apţvalga 2012 ©TNS 2012 24
  25. 25. Pagrindiniai internautų poreikiai – informacijos paieška ir bendravimasVisus interneto naršytojų poreikius galimasuskirstyti į 4 sritis – bendravimą, pramogavimą,informacijos gavimą ir valdymą beiadministravimą. 2012 m. tyrimo duomenimis,pagrindiniai Lietuvos naršytojų poreikiai apimainformacijos paiešką ir bendravimą. Nors paslaugųįvairovė internete auga, plačiausiai naudojamomisir universaliausiomis lieka naujienos, paieškossistemų naudojimas ir el. paštas – jospopuliariausios visose amţiaus grupėse.Informaciją dauguma interneto naudotojų gaunanaujienų formatu, besinaudodami paieškossistemomis, skaitydami internetinius spaudosleidinius bei komentarus naujienų portaluose,forumuose, tinklaraščiuose. Unikalus irspecializuotas turinys interneto naudotojams taippat svarbus ir tai rodo didelė tinklaraščių paklausa– bent kartą per mėnesį juos skaito 38 proc.internautų.Pagrindinėmis bendravimo priemonėmis internete,kaip ir pernai, buvo elektroninis paštas ir greitojosusirašinėjimo ar vaizdo skambučių paslaugos(pvz., Skype, Google Talk). Trečiąja lieka tarpjaunimo populiariausia komunikacijos platforma –socialinių tinklų svetainės.Audiovizualinio turinio paklausa tarp internetonaudotojų didelė: 66 proc. interneto naudotojųţiūri vaizdo įrašus vaizdo portaluose, o 58 proc.internete klausosi muzikos, 42 proc. teigiabesisiunčiantys filmus, TV laidas ar muziką, o 31proc. ir 28 proc. atitinkamai internete ţiūri TVlaidas bei jų įrašus ir klausosi radijo. Informacijos gavimas PramogavimasDaugumai interneto naudotojų svarbus finansų Informacijos apie prekes/paslaugas ieškojimas Asmeniniai pomėgiai, hobisadministravimas bei maršrutų, kelionių Ţinios, mokymasis Multimedijaplanavimas. Nepaisant didelio augimo, pirkimas Naujienos, sportas, orai Ţaidimaiinternete 2012 metais buvo tarp maţiausiai Valdymas ir administravimas Bendravimasnaudojamų interneto paslaugų, kuria bent kartą Piniginės operacijos Planavimas ir administravimas Socialiniai tinklai El. paštasper mėnesį naudojosi 17 proc. internautų. Pirkimas Ţiniasklaidos tyrimų apţvalga 2012 ©TNS 2012 25
  26. 26. Socialinių tinklų auditorijos augimas sustojoSocialinių tinklų svetainių auditorija Lietuvoje, pasiekusi 40 proc.šalies gyventojų dalį, nustojo augti. 2012 metais socialiniaistinklais naudojosi 40 proc. šalies gyventojų, sudarančių 59 proc.interneto naudotojų, 2011 m. šie rodikliai atitinkamai buvo 39proc. ir 61 proc. Socialinių tinklų naudotojų dalies sumaţėjimą2012 metais galėjo lemti padaugėjimas vyresnių internetonaudotojų, kurie nesinaudoja socialiniais tinklais.Populiariausiomis socialinės medijos platformomis išliekaFacebook.com, Youtube.com, One.lt ir Draugas.lt. Mikrotinklaraštis Twitter.com, socialinių tinklų sistema Google+ irspecializuota profesinių tinklų paslauga LinkedIn.com Lietuvojelieka nišinės. Naujiena galima laikyti šiais metais išpopuliarėjusiasdalijimosi vizualiniu turiniu platformas – Instagram ir Pinterest.Nors didţiąją dalį socialinių tinklų auditorijos sudaro jaunimas,pamaţu susidomėjimas jais auga ir tarp vyresnių gyventojų beikaime gyvenančių interneto naudotojų. 2012 metais vyresnių nei30 metų socialinių tinklų naudotojų dalis nuo 2011 metų paaugo 3procentiniais punktais ir sudarė 41 proc. Taip pat 3 procentiniaispunktais padidėjo ir dalis kaimo gyventojų, besinaudojančiųsocialinių tinklų svetainėmis. Ţiniasklaidos tyrimų apţvalga 2012 ©TNS 2012 26
  27. 27. Informacijos paklausa apie prekes ir paslaugas augaLietuvoje, kaip ir pasaulyje, elektroninės komercijos plėtra buvoviena svarbiausių 2012 metų tendencijų. Didţiausius pokyčiusšioje srityje skatino auganti išmaniųjų įrenginių skvarba,aktyvėjanti įmonių komunikacija socialinėje medijoje, kainųpalyginimo paslaugų atsiradimas, vartotojų grįţtamasis ryšyssocialiniuose tinkluose ar el. parduotuvėse.Internete vartotojų balsas įgauna didelį svorį ir pranašumą pačiųįmonių komunikacijos atţvilgiu – daugeliui pirkėjųrekomendacijos, atsiliepimai, reitingai ir produktų apţvalgos turilemiamą svarbą. Paslaugų teikėjai ir gamintojai turėtų išnaudoti šįporeikį ir apie paslaugas vartotojams suteikti kuo daugiausvarbios informacijos, pavyzdţiui, apie vartotojų patirtį,konkurencinius privalumus ir prekybos vietas.Pirkimo procesas nuo pirminės informacijos gavimo iki įsigijimoapima daugybę etapų. Dauguma internautų apie dominančiasprekes ar paslaugas pirminės informacijos ieško paieškos sistemųpagalba. Todėl vienas iš paslaugų tiekėjų prioritetų turėtų būtiraktinių ţodţių paieškos sistemose optimizavimas. Norselektroniniu būdu bent kartą per mėnesį perka 17 proc.internautų, daugiau nei dvigubai tiek jų naršo elektroninėseparduotuvėse ten nieko neįsigydami. Pusė interneto naudotojųteigia prieš įsigydami prekių ar paslaugų pirmiausia jas ištyrinėjainternete. 37 proc. internete lygina prekių kainas, 17 proc. lankosikolektyvinio pirkimo svetainėse. Taigi el. prekybos paslaugųtiekėjai turėtų prisijaukinti elektroninį pirkėją skatindami teigiamąpatirtį, pasitikėjimą bei suteikdami vartotojui visą reikiamąinformaciją. Ţiniasklaidos tyrimų apţvalga 2012 ©TNS 2012 27
  28. 28. Lietuvos internautai aktyviai skaito kitų vartotojų atsiliepimus apie prekes ir paslaugas internete. Kitų išsakyta nuomonė ar komentarai internete dėlpirkinio padeda apsispręsti 24 proc. vartotojų.Daugiau nei trečdalis, arba 36 proc. potencialių pirkėjų internete įsitikinę, kad kitų ţmonių atsiliepimai yra patikimesni nei įmonių teikiamainformacija apie savo produkciją. Kas trečias interneto naudotojas labiausiai pasitiki draugų išsakyta nuomone ar komentarais apie produktus beiprekės ţenklus. Nepaţįstamų ţmonių komentarais teigia pasitikintys 19 proc. interneto naudotojų.Daugiausia mūsų šalies internautų domisi bei dalijasi patirtimi apie tokias paslaugų ar prekių kategorijas kaip filmai, muzika, kosmetika ir veidoprieţiūros produktai, apranga, mobilieji telefonai. Komentarai apie padėvėtus automobilius, lyginant su kitomis kategorijomis, vartotojųapsisprendimui turi didelę įtaką, tačiau internete apie juos kalbančiųjų yra maţai.Maţiausiai patirtimi besidalijančių vartotojų internete turi kreditinių kortelių, gyvūnų ėdalo, draudimo polisų, konditerijos gaminių, saldumynų iruţkandţių, nealkoholinių gėrimų kategorijos bei bankų produktai – paskolos, einamosios sąskaitos ir kt.„TNS LT“ atliktos pasaulinės studijos „DigitalLife“ duomenimis, kitose šalyse vyraujapanašios tendencijos – vartotojų asmeninėspatirties paklausa internete labai didelė. Jeilyginti su Vakarų šalimis, Lietuvoje prekių irpaslaugų gamintojai kol kas neišnaudoja visųkomunikacijos galimybių skatinant prekiniųţenklų advokatavimą internete ir maţinantneigiamų atsiliepimų įtaką jų apsisprendimui.Tai ypač aktualu maisto, gėrimų,telekomunikacijų, bankų bei draudimosektoriams. Ţiniasklaidos tyrimų apţvalga 2012 ©TNS 2012 28
  29. 29. El. prekybaDidėjant elektroninių parduotuvių ir kolektyvinio pirkimosvetainių įvairovei, pirkimas internete pamaţu tampa Lietuvosgyventojų įpročiu – 2012 m. prekes ar paslaugas elektroniniubūdu kada nors pirko 43 proc. interneto naudotojų, tuo metu2011 m. elektroninių pirkėjų buvo 7 proc. punktais maţiau. TarpLietuvos pirkėjų populiariausios el. parduotuvės 2012 metaisbuvo Bilietai.lt, Tiketa.lt ir Pigu.lt. Augo ir nelietuviškos el.parduotuvės Ebay.com populiarumas – 2012 m. metų pradţiojeja naudojosi 10 proc. el. pirkėjų, tuo metu paskutinį ketvirtįteigusių, kad pirko šioje svetainėje buvo 15 proc.Kol kas pirkimo internete įpročiai mūsų šalyje dar tik formuojasi,o gyventojai internete daţniausiai perka nereguliariai. Tik kasdešimtas elektroninis pirkėjas internete perka bent kartą persavaitę, 17 proc. tai daro bent kartą per mėnesį. Didţiojidauguma perkančiųjų internete – 60 proc. – perka rečiau neikartą per mėnesį.Kas trečias perkantysis elektroninėje erdvėje perka bilietus įrenginius, teatrą ar kiną. Drabuţius, batus ir aksesuarusinternete renkasi 26 proc. pirkėjų. Į populiariausių prekių irpaslaugų internete trejetuką patenka ir lėktuvų bilietai, kuriuosįsigyja kas penktas vartotojas.Rečiausiai mūsų šalies pirkėjai elektroninėje erdvėje renkasiinterjero prekes, leidinių prenumeratą bei maistą. Tyrimoduomenimis, 2012 m. el. erdvėje labiausiai augo aprangos,sporto, laisvalaikio ar turizmo prekių bei mobiliųjų telefonųpaklausa. Ţiniasklaidos tyrimų apţvalga 2012 ©TNS 2012 29
  30. 30. Pirkimas internete populiariausias tarp 20–39 metų amţiaus gyventojų, jie sudaro daugumą, t. y. 58 proc. perkančiųjų internete. Per metus ţymiaiišaugo vyriausių pirkėjų skaičius. 2012 metais 40 metų ir vyresni pirkėjai sudarė 7 proc. punktais daugiau – 45 proc.Nors pagrindiniai pirkėjai yra didmiesčių gyventojai, pirkti tokiu būdu pamaţu įpranta ir maţųjų miestų, miestelių bei kaimų gyventojai (30 tūkst.gyv. ir maţiau). Per metus tokių pirkėjų dalis paaugo 6 procentiniais punktais ir sudarė 40 proc. visų pirkėjų internete. Ţiniasklaidos tyrimų apţvalga 2012 ©TNS 2012 30
  31. 31. Mobilieji įrenginiaiNors išmaniųjų telefonų naudojimas Lietuvoje kol kas maţesnis nei pasaulinis vidurkis, Lietuvos išmaniųjų įrenginių rinka sparčiai bręsta. Pasaulinėsstudijos “Mobile Life“ duomenimis, didţiausia išmaniųjų telefonų skvarba 2012 m. pasiţymėjo išsivysčiusios Azijos, šiaurinės Afrikos regionų irSkandinavijos šalys. Absoliuti dauguma gyventojų šį įrenginį naudoja Saudo Arabijos Karalystėje, Singapūre, Hong Konge, JAE, Pietų Korėjoje,Norvegijoje bei Švedijoje.Planšetinių kompiuterių naudojimu Lietuvos gyventojai neatsilieka nuo pasaulinio vidurkio – 2012 metais šiais įrenginiais naudojosi vidutiniškai 5proc. gyventojų. Didţiausi šio įrenginio naudojimo rodikliai buvo išsivysčiusiose Azijos šalyse bei Šiaurės Amerikoje, kur planšetes atitinkamainaudojo 13 proc. ir 12 proc. gyventojų.Planšetiniai kompiuteriai pamaţu skinasi kelią Lietuvos išmaniųjų įrenginių rinkoje – 2012 m. pabaigoje šį įrenginį naudojančių skaičius buvodvigubai didesnis nei metų pradţioje – 8 proc. gyventojų. Tyrimo duomenimis, šiemet didţiausią šio įrenginio naudotojų dalį – 38 proc. – sudarėdarbingo amţiaus jaunimas nuo 20 iki 29 metų. Kiek maţiau, t.y. 25 proc., sudarė 15–19 metų amţiaus jaunuoliai.2012 metų tyrimo duomenimis, metų pradţioje Lietuvoje išmaniaisiaistelefonais naudojosi 19 proc. gyventojų, o paskutinį metų ketvirtį šis skaičiusišaugo 6 procentiniais punktais. Nors išmanieji telefonai prieš kurį laiką buvoprabangos prekė, šiuo metu jais naudojasi kas antras studentas irmoksleivis.Išmaniuosius telefonus turintys mūsų šalies gyventojai juos daugiausiainaudoja skambinimui, trumposioms teksto ţinutėms siųsti, muzikai klausyti,naujienoms internete skaityti, socialinių tinklų svetainėms ir elektroniniampaštui pasiekti.Analizuojant visus išmaniųjų telefonų naudotojus pagal amţių, matyti, kadjaunesnių ir vyresnių gyventojų išmaniųjų telefonų naudojimas skiriasi.Jaunesni išnaudoja daugiau išmaniųjų telefonų funkcijų, tarp kuriųdominuoja pramoginio pobūdţio funkcijos. Kuomet vyresnio amţiaus ţmonėsišmaniuosius telefonus be skambinimo ir trumpųjų ţinučių dar naudoja el.pašto paslaugoms, naujienoms ar informacijos paieškai.Beveik trečdalis, t.y., 31 proc., šalies gyventojų teigia besinaudojantysinternetu mobiliuose įrenginiuose. 64 proc. jų šia technologija naudojasireguliariai – bent 2-3 kartus per savaitę.. Ţiniasklaidos tyrimų apţvalga 2012 ©TNS 2012 31
  32. 32. Svarbiausi Lietuvos mobiliųjų naršytojų poreikiai susiję suinformacijos paieška, bendravimu ir naujienų gavimu. Absoliutidauguma prisijungiančių prie interneto mobiliuose įrenginiuoseieško informacijos ir naudojasi elektroniniu paštu. Beveik 40proc. jų teigia daţniausiai prisijungiantys prie socialinių tinklų irskaitantys naujienas.Maţiausiai tarp mobiliųjų internautų paklausios su finansinėmisoperacijomis susijusios veiklos –el. bankininkystė ar el.parduotuvių paslaugos.Tyrimo duomenimis, 2012 m. iš visų uţsiėmimų mobiliajameinternete sparčiausiai augo vaizdo turinio vartojimas – metųpradţioje teigusių, kad ţiūrėjo vaizdo įrašus elektroninėjeerdvėje buvo 13 proc., kuomet rudenį ši dalis išaugo iki 23 proc.Šiam pokyčiui įtakos turėjo padidėjusi išmaniųjų įrenginiųskvarba.Vertinant skirtingo amţiaus mobiliųjų naršytojų įpročius, matyti,kad jauniausiems, t.y. 15-19 amţiaus tyrimo dalyviams,svarbiausias bendravimo socialiniuose tinkluose. Tarp vyresnių,nuo 20 iki 39 metų amţiaus populiariausias el. paštas. Didţiausiuelektroninės bankininkystės paslaugų mobiliajame įrenginyjenaudojimusi išsiskiria 20-29 metų amţiaus naršytojai. Ţiniasklaidos tyrimų apţvalga 2012 ©TNS 2012 32
  33. 33. Jauniausių interneto mobiliuosiuose įrenginiuose naudotojų dalis kito ţymiausiai: 15–19 metų mobiliųjų naršytojų dalis sumaţėjo 8 procentiniaispunktais, o 20–29 metų amţiaus jaunimo dalis ūgtelėjo 4 procentiniais punktais. Neţymiai – 3 procentiniais punktais – padidėjo 40–59 metųnaršytojų dalis.Tarp besinaudojančių internetu mobiliuose įrenginiuose dominuoja miestų gyventojai. Kaimo vietovėse gyvenantys mobilieji naršytojai sudaromaţiausią, t. y. 19 proc. dalį. Ţiniasklaidos tyrimų apţvalga 2012 ©TNS 2012 33
  34. 34. Interneto auditorijos segmentaiRemdamiesi tarptautine TNS metodika, atlikome interneto naudotojų segmentaciją. Atliekant šią studiją pagal tai, ką ir kaip daţnai internautaiveikia elektroninėje erdvėje buvo nustatyta, kad 45 proc. interneto naudotojų yra aktyvūs ir atviri naujai patirčiai. Absoliuti dauguma jų internetunaudojasi kasdien. Jie paţengę interneto naudotojai tiek daţno naudojimosi, tiek pasirenkamų veiklų gausos prasme. Naudodamiesi internetu jiejaučiasi saugiai, moka atsirinkti turinį, stengiasi išnaudoti visas galimybes. Ši internautų dalis skaitmeninę erdvę sieja su daugeliu gyvenimosričių: bendravimu, vartojimu, savišvieta, mokslu, darbu, pramogomis. Dalis jų aktyviai komentuoja turinį, dalijasi atsiliepimais ir nuorodomis.Likusi interneto naudotojų dalis pasiţymi maţesniu aktyvumu. Jie retai bendrauja ir perka elektroniniu būdu, vengia eksperimentuoti, saugo savoprivatumą, apsiriboja maţesniu veiklų internete spektru. Virtualios erdvės jie daţniausiai nesieja su laisvalaikiu, čia jie nesijaučia saugūs. Jiemsbūdingas rutininis elgesys.Taigi šias grupes – aktyvius ir nuosaikius interneto naudotojus – pagal veiklos pobūdį ir daţnumą suskirstėme į 6 segmentus. Aktyviųjų grupėskirstoma į tinklaţmogius, socialiuosius, tikslinguosius, pradedančiuosius, o nuosaikiųjų – į inertiškuosius ir konservatyviuosius.Tinklažmogiai yra interneto pionieriai. Didelę gyvenimo Pradedantieji labiausiai linkę į pramogas, neakcentuojadalį praleidţia internete, čia leidţia laisvalaikį, bendrauja, funkcionalumo. Daţnai naudojasi vaizdo ir muzikostvarko kasdienius reikalus. Jie mėgsta reikšti nuomonę ir svetainėmis ir komentuoja turinį internete. Po socialiųjų jiebūti išgirsti, todėl daţniau nei kiti dalinasi antrieji daţniausiai besinaudojantys socialinių tinklųrekomendacijomis, kuria naujienų, interesų grupes svetainėmis, o paţinčių svetainės šiame segmentesocialinių tinklų svetainėse, dalijasi įvairia informacija, populiaresnės nei kituose. Jie yra mobilūs internetokomentuoja įvairius socialinio gyvenimo įvykius. Iš kitų naudotojai, nes nemaţa dalis jų internetu naudojasi ne tiksegmentų išsiskiria tuo, kad aktyviai prisideda kuriant mobiliuosiuose įrenginiuose, bet ir mokymosi įstaigose,interneto turinį. svečiuose, viešose interneto naudojimo vietose. Beveik nesinaudoja su finansais susijusiomis operacijomis ir retaiSocialieji yra socialinio tinklo audėjai, naudojasi internetu perka internete.tam, kad bendrautų, dalytųsi ir praneštų apie savogyvenimą. Internetas jiems leidţia pasiekti ţmones, kurių Inertiškieji naudojasi internetu inertiškai, tačiaudaţnai negali pasiekti dėl laiko stokos, atstumo ar kitų pakankamai daţnai. Daţniausiai jau išbandytais irprieţasčių. Socialinių tinklų svetainėse aktyviau nei kiti patikrintais dalykais internete naudojasi epizodiškai,jungiasi prie naujienų grupių. Iš kitų išsiskiria tuo, kad chaotiškai ir nereguliariai, tik tuomet, kai reikia. Jo nesiejainternetinėje erdvėje aktyviausiai dalinasi įvairaus pobūdţio nei su laisvalaikiu, nei su bendravimu, nei su pirkimu. Norsinformacija – nuorodomis, muzika, nuotraukomis, vaizdo internetas nėra jų kasdienis palydovas, jie pripaţįsta, kad taimedţiaga, klausosi muzikos. padeda sutaupyti laiko ir daugeliu atvejų yra gera alternatyva. Labiausiai reikalingos veiklos – naujienos, el.Tikslingieji naudojasi internetu tam, kad pasilengvintų paštas, el. bankininkystė, ţinių plėtimas ar informacijosgyvenimą, sutaupytų laiko, bet lyginant su tinklaţmogiais ir paieška.socialiaisiais vis dar maţai bendrauja virtualiai. Internetu Konservatyvieji – pradedantieji, nepatyrę internautai. Jiedaţniausiai naudojasi kasdien, stengiasi išnaudoti visas pasiţymi maţiausiu aktyvumu. Daţniausiai naudojasi tik tuo,galimybes ir funkcijas, kurios paspartina, pvz., finansinių kuo jau moka, nemėgsta eksperimentuoti ar išbandytireikalų tvarkymą, informacijos paiešką (pvz., RSS, el. naujovių. Besinaudodami internetu pasitelkia pagrindiniusbankininkystė, pirkimas ir pan.). Internete perka daţnai. įgūdţius, ţinias ir jų nesistengia tobulinti. Iš kitų segmentųRečiau nei tinklaţmogiai ar socialieji naudojasi internetu išsiskiria tuo, kad niekuomet nesinaudoja veikla, susijusiasmobiliajame telefone. Internete visuomet tvarko finansinius su finansinėmis operacijomis, todėl pirkimas internete jiemsreikalus (el. bankininkystė, deklaravimas), naudoja el. – iššūkis.paštą, skaito naujienas, ieško informacijos. Ţiniasklaidos tyrimų apţvalga 2012 ©TNS 2012 34
  35. 35. „TNSMetrix™“ – tinklalapių auditorijosmatavimo tyrimas (site-centric)„TNSMetrix™” sistema skirta matuoti Kiekvieną savaitę svetainėje www.tns.lt MobiScores – tai sprendimas, skirtasinterneto svetainių auditoriją, duomenis publikuojama „TNSMetrix™“ savaitės unikalių interneto auditorijų matavimui mobilioserenkant į tinklalapius įterptų matavimo lankytojų statistika: platformose, pvz., išmaniuose telefonuose, http://www.tns.lt/lt/top/paslaugos/ziniasklaidos-auditoriju-kodų pagalba. planšetiniuose kompiuteriuose. tyrimai/tns-metrix%E2%84%A2/.Sistemos kūrimo tikslas buvo pasiūlytiprofesionalias, geros kokybės ir patikimas Šis tyrimas aprobuotas IAB (Interaktyviosinterneto svetainių lankomumo matavimo reklamos biuras), jis remiasi ESOMAR (Europospaslaugas. „TNS Metrix™“ ataskaitos pavyzdys viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų„TNS LT“ kartu su vokiečių kompanija asociacijos) nuostatais.Spring GmbH & Co interneto rinkai siūlo 4produktus: WebScores, VidScores,AdScores, MobiScores.WebScores leidţia išmatuoti svetainėslankytojų elgseną internete. Tyrimoataskaitose generuojama statistika apieperţiūrėtų puslapių skaičių, dienos,savaitės ir mėnesio unikalius beigrįţtančius lankytojus, sesijas, praleistąlaiką, pateikiami duomenys apie „TNSMetrix™“ suteikia interneto svetaineipuslapius, kuriais pradėta ir baigta galimybę pristatyti savo rezultatusnaršyti, paieškos sistemas, per kurias nepriklausomų ekspertų patikrinta forma,lankytojas atėjo į tinklalapį, raktinius t. y. įvertinta trečiosios šalies, tiesiogiaipaieškos ţodţius, frazes ir pan. nedalyvaujančios interneto reklamos rinkoje. Būtent todėl, „TNSMetrix™“VidScores leidţia kiekybiškai įvertinti pagalba gauti svetainės lankomumoaudio ir video turinio ţiūrėjimą/ klausymą rezultatai yra objektyvūs ir neabejotinaiinternete. patrauklūs reklamdaviams.AdScores tyrimas išmatuoja reklaminiųbanerių rezultatus ir pateikia pagrindiniusrodiklius: reklamos parodymus svetainėje(OTS), reklamos perţiūras, reklamosperţiūrų konversiją – pamačiusių irperţiūrėjusių santykį. Ţiniasklaidos tyrimų apţvalga 2012 ©TNS 2012 35
  36. 36. „TNS Atlas™“Vartotojų tyrimas „TNS Atlas™“ Lietuvoje atliekamas nuo 2007 m. „TNS Atlas™“ tikslas – nustatyti tikslines produktų vartotojų grupes, surinktiinformaciją apie ţmonių pirkimo ir vartojimo įpročius. Tyrimas atliekamas kartą per metus – pavasarį (vasario–balandţio mėn.), tuo metuapklausiama apie 1800 15–74 metų amţiaus nuolatinių Lietuvos gyventojų.Tyrimą sudaro klausimai apie daugiau nei 100 produktų grupių ir 1000 prekės ţenklų vartojimą, ţinomumą, teikiamą prioritetą. Klausimai apimarespondentų asmeninio vartojimo ir pirkimo įpročius, jų poţiūrį į reklamą ţiniasklaidoje, laisvalaikį, taip pat TV kanalų bei radijo stočių ţinomumąbei tai, kaip daţnai juos ţiūri, klauso.Kiekvieno produkto ar prekės ţenklo vartojimą, ţinomumą, teikiamą prioritetą galima analizuoti pagal respondentų socialines ir demografinescharakteristikas. Coca-Cola Market Map„TNS Atlas™“ analizės galimybės 19 – Teikia pirmenybę1. Automatiškai generuojami grafinės analizėsmoduliaiMarket Map yra skirtas kasdienio, plataus vartojimo produktų(gėrimų ir maisto produktų, asmeninės higienos prekių, 69 - 29 – Neutralūsnereceptinių vaistų, buitinės chemijos produktų, kačių ir šunų Bandėmaisto ir kt.) analizei.Communication Map nurodo ilgalaikio naudojimo prekių ir paslaugų(automobilių, ilgalaikio naudojimo prietaisų, buitinės elektronikos,bankų, draudimo, telekomunikacijos bendrovių ir kt.) ţinomumą, 21 – Nesirinktų kitą kartąteikiamą prioritetą, šiuo metu respondentų naudojamus prekėsţenklus.Target Map yra skirtas prekybos centrų ir parduotuvių (prekyboscentrų, drabuţių ir batų parduotuvių, vaistinių, prekybos ir 15 – Nebandėpramogų centrų, degalinių ir kt.) lankomumo analizei. Ţiniasklaidos tyrimų apţvalga 2012 ©TNS 2012 36
  37. 37. 2. Jungtiniai duomenys su kitais tyrimais„TNS Atlas™“ duomenys yra jungiami su Nacionalinio skaitytojųtyrimo bei Kompiuterių ir interneto naudotojų tyrimo duomenimis.Tai leidţia nustatyti produkto ar prekės ţenklo vartotojų skaitymo beiinterneto naudojimo įpročius ir atvirkščiai – suţinoti tiriamų leidiniųskaitytojų, interneto naršytojų vartojimo įpročius.Vienas iš pavyzdţių galėtų būti išmaniųjų telefonų naudotojų(besinaudojusių išmaniuoju telefonu per paskutinius 6 mėn.) poţiūrisį įvairią reklamą ir informacijos šaltinius.3. Vartotojo paveikslas - Consumer CV„TNS Atlas™“ tyrimo duomenų pagrindu buvo sukurtas unikalusLietuvos vartotojo aprašymas – Consumer CV. Jo pagrindas –vartotojų rinkos segmentacija, grindţiama šešių skirtingų segmentųvertybinėmis orientacijomis bei vartojimo ypatumais.Apie kiekvieną segmentą pateikiama tokia informacija:• segmento dydis visoje populiacijoje (proc.) bei segmento turimųpinigų dalies dydis vartojimo rinkoje;• segmento socialinės ir demografinės charakteristikos, lyginant suvisos populiacijos vidurkiu;• segmento mąstymo būdo aprašymas (poţiūris į prekių ţenklus,naujoves, madą, reklamą);• gyvenimo būdas;• laisvalaikio pomėgiai;• pirkimo įpročiai;• pirkimo vieta ir prekių grupių pasirinkimas (maistas, buitinėsprekės);• informacija apie medijų kanalų pasirinkimą. Ţiniasklaidos tyrimų apţvalga 2012 ©TNS 2012 37
  38. 38. Consumer CV segmentaiRizikuojantieji – tai jaunimas iki 30 metų, kuris į visas naujoves reaguoja su entuziazmu irnoru pabandyti ką nors naujo, tačiau pasiţymi nepastovumu. Šio segmento atstovai mėgstaapsipirkinėti ir tarpusavyje aptarinėti prekių ţenklus, dalytis patarimais ir klausinėti. Jieentuziastingai prisideda prie atsakingų vartojimo kampanijų, renkasi aplinkai nekenksmingasprekes ir socialiai atsakingų įmonių gaminius. Daugiau nei kiti naudojasi ţiniasklaidospriemonėmis, ypač įsitraukę į internetą.Siekėjai – vyresni uţ rizikuojančius, materialiai apsirūpinę ir karjerą padarę asmenys, kuriejaučiasi esą padėties šeimininkai ir iš anksto apgalvoja savo sprendimus. Kad būtų tikri dėlsavo pasirinkimo, siekėjai pirmenybę teikia pripaţintiems ir garsiems prekių ţenklams. Jiepasiruošę uţ kokybiškus, natūralius, ekologiškus produktus mokėti daugiau. Jie labaiaktyvūs visų medijų vartotojai – ţiūri didţiuosius TV kanalus, skaito didţiuosius dienraščius,verslo ir paţintinius ţurnalus, renkasi roko ir alternatyvią muziką transliuojančias radijostotis.Pragmatikai – tai 20–39 metų vartotojai, daţniau vyrai, siekiantys tvirtai stovėti ant ţemės ir pasitikėti savimi. Kaip vartotojai, pragmatikaipirmenybę teikia ţinomoms prekėms, tačiau nėra geri prekių ţenklų ţinovai. Jie nepasiruošę daugiau mokėti nei uţ kokybiškas, nei uţ atsakingovartojimo prekes ir renkasi tai, kas pigiau. Šio segmento vartotojai yra aktyvūs interneto vartotojai, tačiau čia apsiriboja labai siaura veikla.Konservatyvieji – iš aktyvaus darbo pasitraukę pensinio amţiaus kaimo gyventojai. Kaip vartotojai, jie gana inertiški, nes laikosi nusistovėjusiųįpročių. Pasyviai domisi prekių ţenklais, tačiau pagrindinis pasirinkimo kriterijus lieka ţemesnė kaina. Iš medijos kanalų daţniausiai renkasiteleviziją, lietuvišką muziką transliuojančias radijo stotis.Stabilieji – vidutinio ir vyresnio amţiaus, daţniau moterys su vidutinėmis šeimos pajamomis, kurios siekia stabilumo. Pirmenybę teikia jauišbandytiems, tradiciniams, savo šalyje pagamintiems produktams. Taip pat stengiasi pirkti prekes, geriausiai atitinkančias kainos ir kokybėssantykį. Tradicinės medijos vartotojai – skaito knygas ir spaudą, seka ţinias. Internetu naudojasi vidutiniškai aktyviai.Atradėjai – nuo 30 metų amţiaus, daţniau moterys, su aukštuoju išsilavinimu, didmiesčių gyventojai. Tai raktinis vartotojų segmentas. Atradėjai –aktyvūs vartotojai, taip pat ir kultūros, todėl kiti juos vertina kaip nuomonės lyderius. Palaiko socialiai atsakingas iniciatyvas. Yra pasiryţę mokėtidaugiau uţ kokybę, sveikesnį produktą, skaidrią ir sąţiningą prekybą, modernumą. Iš ţiniasklaidos kanalų daugiausia naudojasi internetu, vertinaspaudą. Ţiniasklaidos tyrimų apţvalga 2012 ©TNS 2012 38
  39. 39. „TNS Atlas™“ duomenys rodo, kad daugiausia ekologiškų prekių perkabei sutinka uţ jas mokėti didesnę kainą atradėjais vadinamas vartotojųsegmentas – tai aukštesnių pajamų, vyresnės nei 30 metų amţiausdidmiesčių gyventojos. Tačiau labiausiai prijaučia atsakingam irekologiškam gyvenimo būdui kitas vartotojų segmentas – siekėjai, arbamaterialiai apsirūpinę ir iš anksto ţinantys ko nori karjeristai. Tuo metuabejingiausi ekologiškų prekių vartojimui vadinamieji konservatyviejivartotojai – pensinio amţiaus kaimo gyventojai.Ekologiškus produktus perka beveik kas antras Lietuvos vartotojas.Įsigyti ekologiškus produktus daugiausia suinteresuoti atradėjai (55proc.), rizikuojantieji (52 proc.) ir siekėjai (51 proc.). Ekologiškųproduktų neperka maţdaug 7 iš 10 konservatyviųjų vartotojų (73 proc.)ir 6 iš 10 – iš pragmatikų (61 proc.).Beveik pusė, arba 45 proc. visų vartotojų sutinka, kad uţ natūraliusmaisto produktus verta mokėti didelę kainą. Tam daugiausia pritariaatradėjai – 61 proc., rizikuojantieji – 53 proc. ir stabilieji – 52 proc.Vertinant gyvenimo būdo ekologiškumą, net 46 proc. visų vartotojųnerimą kelia tarša ir transporto priemonių spūstys. Tai ypač aktualudaugiau nei dviem trečdaliams, arba 72 proc. siekėjų. Taip pat tuorūpinasi daugiau nei pusė stabiliųjų – 59 proc. ir atradėjų – 51 proc. Šietrys segmentai taip pat gan aktyviai rūšiuoja šiukšles – atitinkamai 57proc., 52 proc. ir 46 proc. iš kiekvieno segmento. Daugiau nei pusėsiekėjų (59 proc.) pasirengę kompromisams ir gali keisti savogyvenimo būdą į palankesnį aplinkai. Taip pat prie to prisidėtųrizikuojantieji (56 proc.) ir atradėjai (55 proc.).Maţiausią susidomėjimą ekologija – nuo maisto produktų pirkimo ikinerimo dėl aplinkos bei gyvenimo būdo – demonstruoja konservatyviejivartotojai, kurių pagrindą sudaro pensinio amţiaus asmenys. Nuo jųmaţai atsilieka pragmatikai, suinteresuoti kuo maţesne kaina irnesidomintys ekologijos idėjomis. Ţiniasklaidos tyrimų apţvalga 2012 ©TNS 2012 39

×