Successfully reported this slideshow.
We use your LinkedIn profile and activity data to personalize ads and to show you more relevant ads. You can change your ad preferences anytime.

Kūno tendencijos: Lietuva pasaulio kontekste

415 views

Published on

Pirmą kartą Lietuvoje atlikto kūno tendencijų tyrimo pristatymo medžiaga.
Prezentacijoje aptariami šie klausimai: Lietuvių požiūris į savo kūną, kūno įvaizdį ir reikšmes, sportą ir sveiką gyvenimo būdą bei ateities pokyčius.

Published in: Business
  • Be the first to comment

  • Be the first to like this

Kūno tendencijos: Lietuva pasaulio kontekste

  1. 1. KĄ DARYTI SU KŪNU?KŪNO TENDENCIJOS: LIETUVA PASAULIO KONTEKSTE
  2. 2. KAS KONTROLIUOJA KŪNĄ?
  3. 3. KŪNAS
  4. 4. KŪNASkuri kontroliuoja įvairių produktų papildomą apmokestinimą, pvz. „fat tax“ kurie nuolatos skelbia ir keičia savo nuomonę apie tai, „kas sukelia ką“ kuri nusprendžia, kaip turi būti apmokestinimas sveiką gyvenimo būdą propaguojantis klientas ir kaip – sveiko gyvenimo būdo nesilaikantis kurios ne tik matuoja, bet ir liepia judėti kuri nuo pat mažens apibrėžia, ką reiškia žodžiai storas ar gražus
  5. 5. KŪNAS kuri įveda naujas kūno ribas, nustatydama grožio, vyriškumo ir moteriškumo bei fizinės galios standartus kuri nuolatos skelbia sveiko arba tinkamo gyvenimo būdo horoskopus kurių pagrindinė valiuta yra tapęs nuogas arba atvirai demonstruojamas kūnas kurie mus įkvepia, skatina ir dabar net apdovanoja už aktyvumą ir fizinę veiklą kuris pradeda sekti ir matuoti mūsų kūno parametrus ir kuris įsikiši tam, kad mes išliktumėme geriausios formos
  6. 6. KĄ DARYTI SU KŪNU?
  7. 7. TYRIMAS
  8. 8. apie mus, Lietuvos gyventojus, kurie dar tiek mažai sukuria ir taip daug sugeria šis tyrimas yra
  9. 9. 10 131 28 respondentas šalys 450 respondentų Lietuvoje
  10. 10. ATEITIS tendencijas mes išskiriame atskirai fiksuodami „trendsetterių“ arba „prosumerių“, nuomonę – skirtumas tarp jos ir bendrosios populiacijos nuomonės nusako galimus pokyčius ateityje taip atsitinka dėl to, kad laikui bėgant bendroji populiacija perima prosumerių požiūrį, įsitikinimus ir elgesį 1 2
  11. 11. KŪNAS KAIP ĮVAIZDIS
  12. 12. KĄ LIETUVIUI REIŠKIA JO KŪNAS?
  13. 13. 49 % 66 % 41 % trys lietuvių dažniausiai pasirenkamos kūno reikšmės
  14. 14. Estija Airija Italija Ispanija su tokiu kūno reikšmių profiliu LIETUVA patenka tarp šių EUROPOS valstybių
  15. 15. bet tai tik DALIS istorijos…
  16. 16. 5 dažniausiai pasaulyje minimų kūno reikšmių
  17. 17. LIETUVIŲ KETVIRTA DAŽNIAUSIAI MINIMA KŪNO REIKŠMĖ YRA
  18. 18. LIETUVIŲ KETVIRTA DAŽNIAUSIAI MINIMA KŪNO REIKŠMĖ YRA DROVĖJIMASIS
  19. 19. LIETUVA DROVĖJIMASIS LATVIJA ESTIJA 32% 6% 4% drovėjimasis kūnu, rodos, yra išskirtinai lietuvių problema – latviai ir estai šios reikšmės beveik nemini skirtingų drovėjimosi (embarrassment) vertinių semantinis krūvis nėra reikšmingai kitoks – t. y. kalbos specifika nepaaiškina rezultatų skirtumų
  20. 20. JAPONAI išsiskiria kaip labiausiai nusivylę savo kūnu KOLUMBIEČIAI išsiskiria kaip labiausiai pavydintis kitų kūno BRITAI išsiskiria kaip labiausiai nerimaujantys dėl savo kūno LIETUVIAI išsiskiria kaip labiausiai besidrovintys savo kūno
  21. 21. 11% 4%MOTERYS VYRAI GĖDA
  22. 22. 13% 9%MOTERYS VYRAI NUSIVYLIMAS
  23. 23. negatyvus scenarijus pozityvus scenarijus-vyriškumo krizė -užsidarymas -savo kūno „neigimas“ ?
  24. 24. +30% +12% +10% galia malonumas pasididžiavimas prosumerių nuomonė
  25. 25. +30% +12% +10% galia malonumas pasididžiavimas dėl aktyvios sportinės veiklos, domėjimosi technologijomis, bandymų sveikai gyventi dalis Lietuvos gyventojų jaučia, kad kūnas suteikia jiems galios prosumerių nuomonė
  26. 26. negatyvus scenarijus pozityvus scenarijus-vyriškumo krizė -užsidarymas -savo kūno „neigimas“ -prosumeriams, kurie dažniau sportuoja ir rūpinasi savo sveikata, jų kūnas dažnai tampa galios šaltiniu
  27. 27. tam, kad išsipildytų teigiamas scenarijus ar kažkokia jo versija, reikia atviro ir pozityvaus požiūrio į savo kūną
  28. 28. ATVIRAS KŪNAS
  29. 29. „galiu rodyti savo kūną tokį, koks jis yra“ vs „norėčiau tam tikras savo kūno dalis užmaskuoti arba paslėpti“ 1. China 2. India 3. Portugal 4. Brazil 5. Italy 6. Germany 7. Estonia 8. Saudi Arabia 9. United Arab Emirates 10. Columbia 11. France 12. Mexico 13. Singapore 14. Japan 15. South Africa 16. Czech Republic 17. Latvia 18. Canada 19. Belgium 20. United States 21. Malaysia 22. Spain 23. Ireland 24. Poland 25. Netherlands 26. Australia 27. Lithuania 28. United Kingdom LIETUVA
  30. 30. 1. China 2. India 3. Portugal 4. Brazil 5. Italy 6. Germany 7. Estonia 8. Saudi Arabia 9. United Arab Emirates 10. Columbia 11. France 12. Mexico 13. Singapore 14. Japan 15. South Africa 16. Czech Republic 17. Latvia 18. Canada 19. Belgium 20. United States 21. Malaysia 22. Spain 23. Ireland 24. Poland 25. Netherlands 26. Australia 27. Lithuania 28. United Kingdom LIETUVA „galiu rodyti savo kūną tokį, koks jis yra“ vs „norėčiau tam tikras savo kūno dalis užmaskuoti arba paslėpti“
  31. 31. 1. China 2. India 3. Portugal 4. Brazil 5. Italy 6. Germany 7. Estonia 8. Saudi Arabia 9. United Arab Emirates 10. Columbia 11. France 12. Mexico 13. Singapore 14. Japan 15. South Africa 16. Czech Republic 17. Latvia 18. Canada 19. Belgium 20. United States 21. Malaysia 22. Spain 23. Ireland 24. Poland 25. Netherlands 26. Australia 27. Lithuania 28. United Kingdom LIETUVA „galiu rodyti savo kūną tokį, koks jis yra“ vs „norėčiau tam tikras savo kūno dalis užmaskuoti arba paslėpti“ su teiginiu „galiu rodyti savo kūną tokį, koks jis yra“ sutinka 29% su teiginiu „norėčiau tam tikras savo kūno dalis užmaskuoti arba paslėpti“ sutinka 71%
  32. 32. 7. Estonia 17. Latvia 27. Lithuania LIETUVA „galiu rodyti savo kūną tokį, koks jis yra“ vs „norėčiau tam tikras savo kūno dalis užmaskuoti arba paslėpti“ su teiginiu „galiu rodyti savo kūną tokį, koks jis yra“ sutinka 29% su teiginiu „norėčiau tam tikras savo kūno dalis užmaskuoti arba paslėpti“ sutinka 71% 49% / 51% 39% / 61% taip kaip yra maskuoti taip kaip yra maskuoti
  33. 33. 75% 54% 63% KINIJA INDIJA PORTUGALIJA LIETUVA 29% JK 24% procentas sutinkančių su teiginiu „galiu rodyti savo kūną tokį, koks jis yra“
  34. 34. ar tokioje situacijoje yra nors kažkoks pozityvus aspektas?
  35. 35. KŪNO DALYS KURIOS MUMS YRA GRAŽIAUSIOS +_ ++
  36. 36. KŪNO DALYS KURIOS MUMS YRA GRAŽIAUSIOS +_ ++VYRAI VEIDAS UŽPAKALIS KOJOS RANKOS vyrai apie patrauklias savo kūno dalis mąsto gerokai siauriau nei moterys
  37. 37. KŪNO DALYS KURIOS MUMS YRA GRAŽIAUSIOS +_ ++VYRAI MOTERYS VEIDAS UŽPAKALIS KOJOS RANKOS VEIDAS KRŪTINĖ KOJOS UŽPAKALISvyrai apie patrauklias savo kūno dalis mąsto gerokai siauriau nei moterys
  38. 38. 18% 31% 20% 18-29 30-44 45+ 22% VEIDAS veido suvokimas turi su amžiumi susijusią specifinę logiką – jis patraukliausias pasidaro 30-44 m. amžiaus grupėje, o vėliau patrauklumą praranda ir beveik grįžta į 18-29 m. amžiaus grupės lygį.
  39. 39. NETOBULUMO PROFILIS
  40. 40. jei galėčiau pakeisti vieną kūno dalį, tai būtų...
  41. 41. VEIDAS PEČIAI RANKOS PILVAS KOJOS UŽPAKALIS KLUBAI NUGARA KAKLAS PĖDOS PLAŠTAKOS KRŪTINĖ
  42. 42. VEIDAS PEČIAI RANKOS PILVAS KOJOS UŽPAKALIS KLUBAI NUGARA KAKLAS PĖDOS - LT vidurkis PLAŠTAKOS KRŪTINĖ
  43. 43. VEIDAS PEČIAI RANKOS PILVAS KOJOS UŽPAKALIS KLUBAI NUGARA KAKLAS PĖDOS - LT vidurkis PLAŠTAKOS KRŪTINĖ Lietuvos vyrai gali būti ramūs dėl savo užpakalio pilvas yra didžiausia mūsų bėda kojos gali kartais būti negražios Veidas išlieka svarbus, bet nuo pilvo dėmesio neatitraukia
  44. 44. VEIDAS PEČIAI RANKOS PILVAS KOJOS UŽPAKALIS KLUBAI NUGARA KAKLAS PĖDOS KRŪTINĖ PLAŠTAKOS - LT vidurkis kaip ir vyrams, pilvas išlieka opi vieta
  45. 45. NEKEISČIAU
  46. 46. NEKEISČIAU 24% 34% LIETUVA PASAULIS
  47. 47. NEKEISČIAU 24% 34% LIETUVA PASAULIS Lietuviai yra linkę daryti pakeitimus
  48. 48. NEKEISČIAU 30% VYRAI 18% MOTERŲ
  49. 49. NEKEISČIAU 30% VYRAI 18% MOTERŲ Vyrai mažiau pasiryžę pokyčiams nei moterys
  50. 50. NEKEISČIAU 18% 26% 31% 18-29 30-44 45+
  51. 51. NEKEISČIAU 18% 26% 31% 18-29 30-44 45+ su amžiumi pokyčių poreikis mažėja
  52. 52. NEKEISČIAU 18% 26% 31% 18-29 30-44 45+ 18% LT PRO
  53. 53. NEKEISČIAU 18% 26% 31% 18-29 30-44 45+ 18% LT PRO tendencija – didėjantis pokyčių poreikis
  54. 54. panašu, kad lietuvių nepasitenkinimas savimi yra įsitvirtinęs ir gali tik stiprėti ateityje KEISČIAU
  55. 55. VEIDRODĖLI, VEIDRODĖLI
  56. 56. ABUišorinis aš vidinis aš KURIS GRAŽESNIS?
  57. 57. ABUišorinis aš vidinis aš KURIS GRAŽESNIS? 30% 2% 69%
  58. 58. ABUišorinis aš vidinis aš KURIS GRAŽESNIS? 30% 2% 69%
  59. 59. ABUišorinis aš vidinis aš KURIS GRAŽESNIS? 30% 2% 69% 40% pasaulio vidurkis
  60. 60. ABUišorinis aš vidinis aš KURIS GRAŽESNIS? 30% 2% 69% 40% pasaulio vidurkis pasaulio vidurkis 50%
  61. 61. TOBULIAUSIAS VIDAUS IR IŠORĖS BALANSAS
  62. 62. TOLERANCIJA
  63. 63. 71%AR ŽMONĖS ELGIASI SU MANIMI KITAIP DĖL TO, KAIP AŠ ATRODAU? LT respondentų teigia, kad NE
  64. 64. 71%AR ŽMONĖS ELGIASI SU MANIMI KITAIP DĖL TO, KAIP AŠ ATRODAU? LT respondentų teigia, kad NE LYGINANT SU 60% pasauliniu vidurkiu
  65. 65. 71%AR ŽMONĖS ELGIASI SU MANIMI KITAIP DĖL TO, KAIP AŠ ATRODAU? LT respondentų teigia, kad NE LYGINANT SU 60% pasauliniu vidurkiu nors tai netrukdo mums galvoti, kad stori žmonės yra tingūs
  66. 66. per daug nesureikšminam arba neatskleidžiam savo kūno problemų
  67. 67. TOBULUMAS
  68. 68. Kaip mes suvokiame tobulumą ir koks yra to tobulumo šaltinis?
  69. 69. A. mano idealus kūnas yra tas, kurį man davė gamta ir kuris turėtų būti natūraliai prižiūrimas B. mano idealus kūnas yra patobulintas mokslo tam, kad visada būtų ir išliktų geriausios formos PASIRINKIMAS
  70. 70. 18-34 35-54 55+ 74% 83% 92% TARPTAUTINĖ TENDENCIJA % žmonių sutinkančių, kad mano idealus kūnas yra tas, kurį man davė gamta ir kuris turėtų būti natūraliai prižiūrimas
  71. 71. GLOBAL 74% 81%vs GLOBAL PROSUMER GLOBAL MAINSTREAM
  72. 72. GLOBAL 74% 81%vs GLOBAL PROSUMER GLOBAL MAINSTREAM bendra tendencija – liberalesnis požiūris į kūno pakeitimus ir mokslo įsikišimą stiprės
  73. 73. 91% 9%vs natūralus kūnas ir priemonės patobulintas kūnas VIETINIS POŽIŪRIS
  74. 74. 91% 9%vs natūralus kūnas ir priemonės patobulintas kūnas VIETINIS POŽIŪRIS 90% prosumerių požiūris
  75. 75. 78% BALTIJOS ŠALYS 89% 22%patobulintas kūnas 11% 91% 9% Estija labiausiai išsiskiria iš Baltijos šalių konteksto – estų pasisakančių už patobulintą kūną yra dvigubai daugiau nei latvių ar lietuvių išsakančių tą pačią nuomonę. Estų prosumerių grupė taip pat yra progresyviai nusiteikusi – 31 prosumerių pasisako už patobulintą kūną. ESTIJA LATVIJA LIETUVA natūralus kūnas ir priemonės
  76. 76. esame tvirtai įsitvėrę natūralaus kūno
  77. 77. TOBULAS KŪNAS
  78. 78. labiau pasitikėčiau savimi 45% būčiau laimingesnis 28% turėčiau gražesnių drabužių 25% būčiau aktyvesnis 24% būčiau socialesnis 13% būčiau sėkmingesnis 12% turėčiau kitą porą 11% turėčiau kitokią karjerą 8% daugiau keliaučiau 6% būčiau labiau „pasikėlęs“ 5% būčiau geresnis 4% eičiau į geresnius restoranus 2% būčiau piktesnis 1% AMŽIUS IR IŠMINTIS Vyriausių amžiaus grupių respondentai yra mažiau įsitikinę, kad geresnė išvaizdą kažką keičia: suteikia geresnę karjerą, padaro socialesniu, sėkmingesniu, garantuoja geresnius santykius ir užtikrina aktyvesnį gyvenimą. VYRAI IR MOTERYS Vyrai mano, kad geresnė išvaizda lemtų kitaip susiklosčiusius asmeninius santykius, moterys mano, kad išvaizdos pasikeitimas lemtų geresnių rūbų nešiojimą. EMOCINIAI ASPEKTAI SOCIALINIAI ASPEKTAI SVEIKATA
  79. 79. TOKSINĖS EMOCIJOS
  80. 80. mano išvaizda verčia mane vengti veiklos, kuri mane džiugina / man patinka kitų nuotraukos socialiniuose tinkluose verčia mane jaustis blogai dėl savo kūno vengiu žiūrėti į pilno-ūgio veidrodžius 35% 30% 14% LT vidurkis LT vidurkis LT vidurkis
  81. 81. mano išvaizda verčia mane vengti veiklos, kuri mane džiugina / man patinka kitų nuotraukos socialiniuose tinkluose verčia mane jaustis blogai dėl savo kūno vengiu žiūrėti į pilno-ūgio veidrodžius 35% 30% 14% 30% 22% 15% tarpt. vidurkis tarpt. vidurkis tarpt. vidurkis
  82. 82. mano išvaizda verčia mane vengti veiklos, kuri mane džiugina / man patinka kitų nuotraukos socialiniuose tinkluose verčia mane jaustis blogai dėl savo kūno vengiu žiūrėti į pilno-ūgio veidrodžius 35% 30% 14% 30% 22% 15% LT prosumer vidurkis LT prosumer vidurkis LT prosumer vidurkis
  83. 83. kitų nuotraukos socialiniuose tinkluose verčia mane jaustis blogai dėl savo kūno 30% 22% LT prosumer vidurkis tarpt. vidurkis LT vidurkis SOCIALINĖS MEDIJOS TAMPA VIENA STIPRIAUSIŲ KŪNO ĮVAIZDĮ FORMUOJANČIŲ PRIEMONIŲ
  84. 84. DETOKSIKACIJA SOCIALINĖ
  85. 85. KŪNAS IR SVEIKATA
  86. 86. MŪSŲ PASTANGOS
  87. 87. 25.6% 20% 32% 26% kokioms veikloms ir sritims skirtume daugiau laiko?
  88. 88. PEAK PERFORMANCE BANGA sportas nėra kažkas, kas suteikia man vien tik ilgaamžiškumą ar ilgalaikius sveikatos pranašumus – sportas yra mano kasdieninio darbo ar netgi karjeros dalis
  89. 89. KAM MES SPORTUOJAME?
  90. 90. 35% 35% 35% 32% GLOBAL PROSUMER DĖL KOKIŲ PRIEŽASČIŲ ŽMONĖS IMASI AKTYVIOS VEIKLOS IR SPORTO?
  91. 91. BALANSAS TARP „IMMEDIATE“ IR ILGALAIKIŲ EFEKTŲ
  92. 92. 27% 22% 27% 39% 53% 54% DĖL KOKIŲ PRIEŽASČIŲ ŽMONĖS IMASI AKTYVIOS VEIKLOS IR SPORTO?
  93. 93. SPORTO EFEKTAS sportas suvokiamas kaip iškart suteikiantis efektą, ilgalaikiai sporto pranašumai yra mažiau akcentuojami
  94. 94. 1. Dėl geresnės fizinės formos 2. Dėl geros savijautos 3. Kad numestume svorio 4. Nes tiesiog patinka sportuoti SPORTAVIMO MOTYVACIJOS: Iš Baltijos šalių konteksto išsiskiria estai, kurie didelę reikšmę skiria pabuvimui gryname ore bei socialinei/pramoginei sporto/mankštinimosi prasmei: išeiti iš namų, didžiuotis savimi, įveikti nuobodulį, susirasti draugų. ESTAI:
  95. 95. FIZINĖ BŪKLĖ
  96. 96. Italija 51 53 Portugalija 52 51 Lenkija 51 49 Prancūzija 47 47 Ispanija 45 46 Estija 42 39 Lietuva 40 40 Vokietija 42 36 Airija 41 34 Olandija 38 36 Belgija 37 33 D. Britanija 36 32 Čekija 36 31 Latvija 35 26 Vidurkis 42 40 ESUPATENKINTASSAVO VIDUTINIS PASITENKINIMAS Lietuviai nemano, kad pasižymi išskirtine sportine forma ar yra ypatingai liekni.
  97. 97. 40% 45% 36% 46% 35% VYRAI MOTERYS
  98. 98. 40% 51% 37% 52% 37% PROSUMERIAI BENDRA POPULIACIJA (be prosumeriu)
  99. 99. 24% 29% 36% LT LV EE MANKŠTINUOSI PAKANKAMAI
  100. 100. 4KAS JAPONIJA – 34% NYDERLANDAI – 25.5%
  101. 101. 32% 22% 27% 29% 37% 35% LT LV EE PROSUMERIAI BENDRA POPULIACIJA (be prosumeriu)
  102. 102. SVEIKI ĮPROČIAI
  103. 103. sumažinau cukraus vartojimą 52% sumažinau riebalų vartojimą 37% pakeičiau dietą, kad išvengčiau chemikalų ir dirbtinių ingredientų 36% pakeičiau dietą, kad geriau atrodyčiau (plaukai, oda) 32% pradėjau naujus pratimus 31% laikiausi dietos, kad numesčiau svorio 20% pakeičiau dietą į turinčią daugiau baltymų 17% pakeičiau dietą, kad vengčiau gliuteno 12% sumažinau mėsos vartojimą 11% laikiausi sulčių dietos ar panašių „valančių“ dietų 9% BENDRAS LT c c SUDĖTIES KONTROLĖ CUKRUS = NAUJASIS TABAKAS CUKRUS reikšmingai pralenkia riebalus ir tampa neginčijamu žalingų elementų lyderiu – daugiau nei pusė respondentų paskutiniais metais bandė kontroliuoti suvartojamo cukraus kiekį. Lietuvos gyventojai pradeda aktyviai kreipti dėmesį į produktų sudėtį ir aktyviai kontroliuoti suvartojamų medžiagų kiekį – tokia pasyvesnė sveikatingumo priemonė yra viena populiariausių. PROAKTYVUS POŽIŪRIS Nors bandymai nereiškia tęstinių pastangų, bet dalis išbandžiusių net nišines priemones yra reikšmingai didelė. Tai rodo jau įsitvirtinusį atvirumą ar net poreikį išbandyti naujus sveikatos sutvirtinimo būdus.
  104. 104. VYRŲ TOP 5MOTERŲ TOP 5 sumažinau cukraus vartojimą pakeičiau dietą, kad išvengčiau chemikalų ir dirbtinių ingredientų sumažinau riebalų vartojimą pradėjau naujus pratimus pakeičiau dietą, kad geriau atrodyčiau (plaukai, oda) sumažinau cukraus vartojimą sumažinau riebalų vartojimą pakeičiau dietą, kad geriau atrodyčiau (plaukai, oda) pakeičiau dietą, kad išvengčiau chemikalų ir dirbtinių ingredientų pradėjau naujus pratimus 54% 51% 33% 41% 40% 23% 27% 34% 34% 38%
  105. 105. pakeičiau dietą, kad geriau atrodyčiau (plaukai, oda) pakeičiau dietą, kad išvengčiau chemikalų ir dirbtinių ingredientų pradėjau naujus pratimus sumažinau cukraus vartojimą sumažinau riebalų vartojimą +20%nuo 30% +9%nuo 31% +9%nuo 36% +9%nuo 52% +8%nuo 37% ATEITIES PERSPEKTYVA
  106. 106. INFO
  107. 107. 61% 59% 47%
  108. 108. 61% 59% 47%65% 46%
  109. 109. 61% 59% 47%65% 46% ypatingai ištroškę informacijos
  110. 110. #APIE MUS
  111. 111. ATEITIES KŪNAS
  112. 112. FIZINIS INTELEKTINIS IŠVAIZDOS LYTIES
  113. 113. FIZINIS INTELEKTINIS IŠVAIZDOS LYTIES Jei fizinių pokyčių ir tyrimų atžvilgiu Lietuviai nusiteikę entuziastingai, tai pokyčiai, kurie gali daryti įtaką intelektui, išvaizdai ar lyties keitimui yra sutinkami mažiau entuziastingai
  114. 114. Vis dėlto prosumeriai labiausiai baiminasi dėl to, kad vystantis technologijoms iš tiesų bus slopinami natūralūs kūno gebėjimai savimi pasirūpinti. BENDRA POPULIACIJA PROSUMERIAI Didžiausia baimė, susijusi su naujomis technologijomis kūno kontekste, yra per didelis susirūpinimas kūnu - protas ir dvasia neturi būti pamiršti.
  115. 115. 45% 66%VS BENDRA POPULIACIJA PROSUMER skaitmeniniai įrenginiai, kurie stebės kiekvieną fizinės sveikatos aspektą IŠRADIMŲ VERTINIMAI
  116. 116. AMŽIUS Dauguma pasaulyje nėra linkę kištis į natūralius procesus, tačiau ypač prosumeriai Lietuvoje norėtų turėti galimybę pasirinkti, kokio amžiaus jie nustotų senėti. 10% LT -14% LV -21% EE
  117. 117. SVORIS technologijos, kurios padėtų greitai numesti svorio 28% LT 50% GLOBAL VS Kadangi beveik pusė lietuvių sutinka, kad stori žmonės yra tinginiai, natūralu, kad lengva išeitis iš antsvorio problemos jiems neatrodo patraukli.
  118. 118. #APIE MUS Lietuviai yra progresyvūs tol, kol tai neliečia jautrių arba tradiciniam mąstymui iššūkių keliančių temų
  119. 119. KAS LAUKIA ATEITYJE?
  120. 120. kūno sekimas tinklinė sveikata sveikatos bendruomenės deep health trackingdalijimasis pasiekimais, patirtimi ir patarimais, profesionalai atlieka patarėjų funkciją kūno rezultatų dalinimasis, lyginimas, centralizuoti patarimai ir informacija išsamus kūno rodiklių sekimas kūno automatizavimas veiklos ir maitinimosi nurodymai pagal „gyvai“ renkamus duomenis
  121. 121. proto sveikata dėmesio treniravimas maistas protui protinis atsipalaidavimas pagerintas miegas produktai padedantis treniruoti dėmesį produktai skirti protiniam aktyvumui skatinti miego kontrolė, sekimas ir gerinimas priemonės leidžiančios atsipalaiduoti, įvairiausios „detokso“ formos
  122. 122. matuojama aplinka prenumeruojama sveikata apologetinis hedonizmas maisto edukacija specialiai kuruojamas, atrenkamas ir pristatomas maistas maisto ingredientai, oras, užterštumas sudėtis ir maisto derinimas, tinkamai kiekiai, demaskavimo projektai – maistas kaip ekosistema sveikų, natūralių ir craftinių elementų naudojimas bet kurioje maisto ir gėrimų kategorijoje maistas etiškai
  123. 123. nauji grožio apibrėžimai normalumas kitaip socialinių medijų demaskavimas kalbėjimas stigmatizuotą kūną -apie randus, deformacijas, amputuotas galūnes tolimesni bandymai plėsti grožio sąvoka socialinių konvencijų, į socialinius profilius įdedamo darbo atskleidimas ir edukacija apie tai įvaizdžio kontrolė kova dėl kūno bet koks kūno modifikavimas, retušavimas ar „kitoks“ patobulinimas gali susilaukti anti-kampanijos
  124. 124. alternatyvus atjauninimas skaitmeninis natūralumas sprendimai vietoje produktų pagrįstas, ištirtas ir optimizuotas natūralumas kitokių tipažų, svorių demonstravimas ir įtraukimas į grožio kanoną grožio produktai jungiasi į plačias ekosistemas, kurios apima skirtingas produktų kategorijas, pvz. kremas ir maisto papildai grožio kultivavimas produkto personalizavimas nemasinės gamybos, o personalizuoti specifiniam vartotojui produktai
  125. 125. atlygio vartotojai naujoji darbo vieta greiti įgūdžiai darbo vieta pritaikoma mobilumui ir fiziniam aktyvumui už atliktus veiksmus vartotojai gauna apčiuopiamą atlygį žinios ir įgūdžiai, kurie išmokstami arba pritaikomi per labai trumpą laiką efektyvumo kultūra
  126. 126. KAIP IŠNAUDOTI ŠIAS TENDENCIJAS?
  127. 127. NATŪRALUMAS Lietuviai yra konservatyviai nusiteikę drastiškų kūno ir išvaizdos pokyčių atžvilgiu, bet ypač pozityviai žiūri į natūralias priemones, kurios gali paveikti mūsų išvaizdą ir fizinę būklę. Atsižvelgiant į tokį "natūralistinį" Lietuvos vartotojų požiūrį į poveikį kūnui ir išvaizdai, akivaizdu, kad prekių ženklai, siūlantys natūralių ingredientų produktus, susilauks vis didėjančio dėmesio. Bet tai nereiškia, kad vartotojų pasitikėjimas natūralumu yra bekompromisis. Didėjant vartotojų susidomėjimui produktų sudėtimi ir gamybinėmis praktikomis, prekės ženklams bus keliami aukštesni skaidrumo ir etiškos gamybos principų reikalavimai. Natūralumas taip pat nebėra priešinamas moksliškumui - vartotojas tikėsis, kad prekės ženklo suteikiamos vertės pažadas bus ne "ezoterinis", bet pagrįstas.
  128. 128. MAISTO KULTŪRA Vartotojai pradeda nusivilti nuolatiniu magiškus rezultatus žadančių dietų srautu - jų vietą po truputį užima sveikos mitybos įpročių formavimas. Lietuvos vartotojai jau šiuo metu bando įvairiais būdais "sutvarkyti" savo kasdieninį racioną, atsisakyti perteklinių medžiagų ar rinktis natūralių, mažiau sintetinių ingredientų produktus. Tyrimas rodo, kad ši tendencija stiprės ir ateityje. Vartotojams prekės ženklai gali pagelbėti aiškiai pateikdami produktinę informaciją, t. y. nurodydami gamybos principus ar ingredientų kilmę. Sveikesnės ar natūralesnės, unikalaus gamybos proceso maisto produktų alternatyvos atsiras ir tradicinėse maisto kategorijose. Prekių ženklams taip pat svarbu suvokti, kad pirkėjai nevartoja tik išskirtinai jų produktų - produktai yra derinami, atrandami nauji deriniai, užmirštami seni. Vartotojams aktualus ne individualus produktas, bet vieta, kurią jis užims tarp kitų vartojamų maisto produktų. Prekės ženklai turi į tai atsižvelgti tiek komunikuodami savo produktus, tiek pateikdami su produktais susijusį naudingą ar įdomų turinį.
  129. 129. SPRENDIMAI VS PRODUKTAI Vartotojai, kurie susiduria su sveikatos ar grožio problemomis, vis dažniau ryžtasi ieškoti ne specifinių produktų, kurie galėtų jas pašalinti, o kompleksinių sprendimų, kurie gali jas išspręsti efektyviau nei vienas atskirai pateikiamas produktas. Jei prekės ženklas yra susijęs su sveikata, grožiu, sportu ar aktyviu laisvalaikiu, jam reikia galvoti, kaip vartotojams pateikti kompleksinius pasiūlymus, kurie leistų rezultatų pasiekti greičiau arba užtikrinti tų rezultatų tvarumą. Jei prekės ženklas vartotojams padeda sudaryti savaitinius maitinimosi planus, tai kitas žingsnis - padėti vartotojui įsigyti reikiamus produktus ar netgi juos reikiamu metu pristatyti. Jei tai kremas, kuris suteikia aiškią funkcinę naudą, galbūt jo veikimas bus efektyvesnis, jei jis bus derinamas su maisto papildais ar specifiniais kitų kategorijų produktais. Atskirus produktus keis kompleksiniai produktai arba produktų ir paslaugų deriniai.
  130. 130. TURINYS Lietuvos vartotojai yra nusiteikę informacijos apie sveikatą ieškoti internete. Šiuo atžvilgiu lenkiame tiek pasaulio, tiek Europos šalis. Lietuvių žingeidumas gali būti susijęs su noru kontroliuoti informacijos srautą ir turėti galimybę patiems atsirinkti patikimus informacijos šaltinius. Du pagrindiniai su sveikata susijusiam turiniui keliami reikalavimai: informacijos autentiškumas ir patikimumas. Prekių ženklams reikėtų įsitikinti, ar jų kuriamas ir vartotojams pateikiamas turinys yra aktualus ir kartu kažkuo išsiskiriantis iš dabartinio masinės žiniasklaidos priemonėse pateikiamo turinio. Šiuo metu vartotojų vertinamas turinys: -kuris pristatytų užsibrėžtų tikslų pasiekusių žmonių istorijas ir patarimus - vartotojai renkasi informaciją pagal jos autentiškumą -kuris leistų greitai įgyti naudingų ir pritaikomų žinių -kuris ne epizodiškai, bet išsamiai atskleistų pasirinktą temą -kuris padėtų palaipsniui keisti savo įpročius
  131. 131. PERSONALIZAVIMAS Pastaruoju metu atsirandant daugiau internetinių platformų ir skaitmeninių produktų vartotojai pripranta gauti personalizuotus produktus ir jų funkcijas, personalizuotus pasiūlymas ir asmeninę komunikaciją. Personalizavimo tendencijos tik stiprės ir vartotojai tikėsis vis daugiau produktų, kurie būtų skirti ne visiems, o būtent jam ar jai. Pavyzdžiui, kremo, kurį galima nusipirkti parduotuvėje, suvokiama vertė ir efektyvumas yra gerokai mažesnis nei tas, kuris pagaminamas ar atrenkamas atsižvelgiant į pirkėjo poreikius ir odos savybes.
  132. 132. BENDRAVIMAS Tarptautinės tendencijos rodo, kad kuo toliau, tuo labiau sveikata ir bendruomenės darysis vis sunkiau atskiriami. Bendruomenių nariai teigiamai veikia vienas kito rezultatus - padeda, palaiko, kelia iššūkius, rungtyniauja, teikia patarimus. Dalyvavimas sportinėse arba sveikatos bendruomenėse jų nariams padeda išsivystyti ilgalaikius įpročius ir efektyviau pasiekti rezultatų. Prekės ženklai šiose bendruomenėse pradeda vaidinti vis svarbesnį vaidmenį - Nike + buvo vienas iš pirmųjų bandymų suteikti sportinei veiklai socialinį aspektą. Šiuo metu vartotojai gali rinktis iš plataus paslaugų ir aplikacijų spektro: ar tai būtų WORKOUTBUDDIES paslauga, kuri leidžia susirasti sportavimo partnerius, ar WEILOS svorio metimo bendruomenės platforma ar GARMIN socialinė platforma GARMIN CONNECT, kuri įgalina vartotojus kurti specifinių užsiėmimų grupes ir jose kurti sportavimo programas, kelti naujus iššūkius, dalintis patarimais ir informacija.
  133. 133. BENDRAVIMAS Tarptautinės tendencijos rodo, kad kuo toliau, tuo labiau sveikata ir bendruomenės darysis vis sunkiau atskiriami. Bendruomenių nariai teigiamai veikia vienas kito rezultatus - padeda, palaiko, kelia iššūkius, rungtyniauja, teikia patarimus. Dalyvavimas sportinėse arba sveikatos bendruomenėse jų nariams padeda išsivystyti ilgalaikius įpročius ir efektyviau pasiekti rezultatų. Prekės ženklai šiose bendruomenėse pradeda vaidinti vis svarbesnį vaidmenį - Nike + buvo vienas iš pirmųjų bandymų suteikti sportinei veiklai socialinį aspektą. Šiuo metu vartotojai gali rinktis iš plataus paslaugų ir aplikacijų spektro: ar tai būtų WORKOUTBUDDIES paslauga, kuri leidžia susirasti sportavimo partnerius, ar WEILOS svorio metimo bendruomenės platforma ar GARMIN socialinė platforma GARMIN CONNECT, kuri įgalina vartotojus kurti specifinių užsiėmimų grupes ir jose kurti sportavimo programas, kelti naujus iššūkius, dalintis patarimais ir informacija. Lietuviai vis dar siaurai suvokia sportavimą ir sporto suteikiamą naudą - lietuviams tai daugiau asmeniškas užsiėmimas. Taip pat Lietuvoje egzistuoja didžiulis atotrūkis tarp palyginti mažos aktyviai sportuojančių grupės ir likusių gyventojų, kurie dažnai yra nepatenkinti savo išvaizda ir fizine būkle, bet nesiryžta imtis aktyvių veiksmų. Bendruomeniškumo aspekto komunikavimas, pagalba kuriant bendruomenes galėtų būti viena iš iniciatyvų, kuri galėtų paskatinti platesnį žmonių ratą peržengti per save ir užsiimti aktyvia fizine ar sportine veikla.
  134. 134. IŠŠŪKIAI IR ATLYGIS Sportas, aktyvi veikla, sveikas gyvenimo būdas vis dažniau tampa socialine valiuta - vis daugiau vartotojų dalinasi ir viešina savo pasiekimus ar įveiktus iššūkius, kelia nuotraukas, sveikina kitus. Prekės ženklai vis dažniau atkreipia dėmesį į socialinį sveiko gyvenimo būdo aspektą ir stengiasi prisidėti prie geresnių vartotojų pasiekimų siūlydami papildomas iniciatyvas, iššūkius ir su konkrečiais veiksmais susietus atlygius. Prekės ženklai taiko skirtingus apdovanojimų modelius: -iniciatyvos kaip CHARITY MILES už vartotojų nubėgtus ar dviračiu nuvažiuotus kilometrus perveda labdaros fondams pinigų. -sveikatos draudimo prekės ženklas PruHealth savo vykdomos programos Vitality health dalyviams suteikia nuolaidas už įvairias su sveiku gyvenimo būdu susijusias veiklas. -Wallgreens tinklo aktyvumo matuoklis apdovanoja fiziškai aktyvius klientus kreditais, už kuriuos galima apsipirkti tinklo parduotuvėse. Norint sudominti ir išjudinti vartotojus neužtenka tik mesti jiems iššūkį ar paraginti skambiu reklaminiu šūkiu - motyvaciją geriausiai sukuria ir įpročius pakeisti padeda nuolatinis dėmesys ir apdovanojimas.
  135. 135. Andrius Grigorjevas 2016

×