Successfully reported this slideshow.
We use your LinkedIn profile and activity data to personalize ads and to show you more relevant ads. You can change your ad preferences anytime.

Sparciausiai lietuvoje nykstantys gyvunai

139 views

Published on

gyvūnai

Published in: Education
  • Be the first to comment

  • Be the first to like this

Sparciausiai lietuvoje nykstantys gyvunai

  1. 1. Darba atliko:Greta Zdanauskaite 7b
  2. 2. • Tikutis (lot. Tringa glareola, angl. Wood Sandpiper) – tilvikinių (Scolopacidae) šeimos paukštis. Kūno viršutinė pusė juosvai pilka su baltomis ir juodai rudomis dėmelėmis. Antuodegis baltas. Uodega su skersais juodais dryžias. Pilvinė pusė balta. Galvos, kaklo, kūno šonai ir krūtinė rudai dėmėti. Snapo pamatas žalsvas, toliau juodas. Kojos šviesios, gelsvai žalsvos. • Lietuvoje retas. Aptinkamas balandžio-rugsėjo mėn. Peri pelkėse, raistuose, miškingų upelių ir ežerų pakrantėse. Lizdą krauna ant kupstų, po nulinkusiais augalais. Deda 4 žalsvus ar rusvus kiaušinius, išmargintus rudomis dėmelėmis. Peri 22-23 d. Maždaug dar po 30-35 dienų jaunikliai pradeda skraidyti. Minta įvairiais vandens bestuburiais. • Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.
  3. 3. • Baltamargė meškutė (lot. Arctia villica, vok. Schwarzer Bär) – meškučių (Arctiidae) šeimos drugys. Skraido naktimis nuo birželio pradžios iki liepos vidurio sausose smėlėtose dirvonuojančiose pievose, smėlėtuose dideliuose soduose. Vikšras juodas, gausiai rudai, plaukuotas, randamas nuo rugpjūčio mėn. iki rudens, o peržiemojus – iki gegužės vidurio. Vikšrai minta daugeliu žolinių augalų. Gegužės viduryje virsta juodai ruda lėliuke, kuri būna retame plikame kokone. Kokonas tarp augalų lapų. • Lietuvoje labai reta rūšis, įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.
  4. 4. • (lot. Coracias garrulus, angl. European Roller, vok. Blauracke) – žalvarninių (Coraciidae) šeimos vienas iš gražiausių Lietuvos paukščių, lengvai atpažįstamas iš ryškių spalvų. Galva, sprandas ir kūno apatinė pusė šviesiai mėlyni, žalsvo atspalvio. Sparnai ir uodega tamsiai mėlynos, nugara ir pečiai ryškiai rudos spalvos. Snapas juodas. Kojos gelsvai pilkšvos. Jaunikliai ne tokių ryškių spalvų. • A. Diurerio nupieštas žalvarnio sparnas (1952 m.) • Lietuvoje vietomis retas, miškingose vietose dažnesnis. Aptinkamas gegužės – rugpjūčio mėn. Gyvena retuose pušynuose. Mėgsta tupėti ant sausų šakų. Kiaušinius deda genių iškaltuose uoksuose. Deda 4-6 baltus kiaušinius. Peri 18-19 d. Po 4 savaičių jaunikliai lizdą palieka. Gaudo stambius vabzdžius.
  5. 5. • Veisimosi metu neretai girdimas šių paukščių balsas. Viena iš frazių primena volungės "ju-ek". • Nuo labai panašaus žuvininko ir šviesiosios formos paprastojo suopio labiausiai skiriasi tuo, kad neturi tamsių dėmių ties dilbio ir plaštakos sąnariu. Taip pat skiriasi ir uodegos raštu. Ilgiausių plasnojamųjų plunksnų galai šiek tiek tamsesni už pamatus, tačiau skirtingai nei paprastųjų suopių ir žuvininkų, sparnų galai nėra juodi. • Paplitimas ir buveinės • Peri miškuose palei atvirumas, pelkes, kur gausu roplių. • Lietuvoje labai retas, aptinkamas Čepkelių rezervate (IV-X mėn.). Anksčiau buvo spėjama, kad nedaug porų peri, bet lizdų jau keli dešimtmečiai nerandama. Dabar, miško ūkiui tapus intensyvesniam nei prieš dešimt metų, lieka vis mažiau vilčių rasti gyvatėdį perintį. • Išvaizda • Pastebimai didesnis už paprastąjį suopį. Galva didelė, kiek primena pelėdos. Kūno viršus ir sparnų viršutinės dengiamosios plunksnos pilkai rudos spalvos. Apačia labai šviesi – beveik balta su nedidelėmis tamsiomis dėmėmis, tik galva, gerklė ir pagurklis tamsūs. Pilvas, krūtinė ir sparnai išmarginti nedidelėmis tamsiomis dėmelėmis. Skersai šviesios uodegos vienodais atstumais išsidėsčiusios 3-4 tamsios juostelės. Snapas tamsiai pilkas. Kojos melsvos, nagai juodi.
  6. 6. • Didžioji kuolinga (lot. Numenius arquata, angl. Eurasian Curlew, vok. Großer Brachvogel) – tilvikinių (Scolopacidae) šeimos paukštis. Tai didžiausias Lietuvoje šios šeimos paukštis. Skiriamasis požymis – vienodai išilgai dryžuotas viršugalvis. Kūno viršutinė pusė išmarginta juosvomis ir rusvomis dėmėmis, plunksnų pakraščiai šviesesni. Antuodegis baltas, uodega skersai dryžuota. Apatinė kūno pusė balsva, rusvo atspalvio ir su išilginėmis tamsesnėmis dėmėmis. Dėmės tankesnės ant kaklo ir krūtinės, o retesnės ant pilvo. Snapas ilgas, nulinkęs, juosvai rusvas. Kojos ilgos, melsvai pilkos. • Lietuvoje aptinkama kovo – rugpjūčio mėn. Gyvena pelkėse, samanotose, šlapiose pievose, apaugusiose krūmais ir retais medžiais. Lizdą įsiruošia ant kupsto, duobutėje, kurią iškloja sausa žole. Deda 4 kiaušinius, kurie žalsvi, išmarginti rusvai pilkomis dėmėmis. • Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knyg
  7. 7. • Raudonkojis tulikas (lot. Tringa totanus, angl. Common Redshank, vok. Rotschenkel) – tilvikinių (Scolopacidae) šeimos paukštis, kuris lengvai atpažįstamas pagal didelę baltą juostą sparne, baltą antuodegį ir ilgas oranžiškai raudonas kojas. Kūno viršutinė pusė rusvai pilka su juosvomis dėmelėmis. Uodega su sersinėmis juodai baltomis juostomis. Pilvo pusė balta, kaklas ir krūtinė išmarginti juodomis dėmelėmis. Snapo pamatas raudonas, likusi dalis juoda. • Lietuvoje aptinkamas kovo – rugsėjo mėn. Gyvena žemapelkėse, drėgnose pievose bei ganyklose. Lizdą suka duobutėje, kurią iškloja sausų žolių stiebeliais. Deda 4 rusvai gelsvus ar pilkus kiaušinius su vyšniniu atspalviu ir rusvai pilkoms dėmelėmis. Peri abu porelės nariai, o naktį tik patelė. Po 23 dienų išsirita jaunikliai, kurie apdžiūvę palieka lizdą. • Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.
  8. 8. • Patelė iki 2 cm, patinėlis – 1,0-1,6 cm. Labai panašus į juostuotąjį plūdvorį (Dolomedes fimbriatus), bet šviesesnis ir su neryškiom juostomis. Patelės epigyna centrinėje dalyje be šviesių plaukelių. Vorų kūnas rudas, su šilkiniu blizgesiu ir keletu mažų baltų taškelių. • Pusiau vandens voras, gyvena vandens telkinių pakrantėse, pelkėtose pievose ir užpelkėjusiuose miškuose. Vikriai bėgioja vandens paviršiumi, esant pavojui, paneria. Gaudo įvairius, į vandenį įkritusius nariuotakojus. • Kiaušinėlių kokonas rudas, jame būna iki 350 kiaušinių. Iš pradžių patelė kokoną nešiojasi su savim, prieš išsiritant jaunikliams, gerokai padidėjusį kokoną patelė prikabina prie augalų ir aprezga voratinkliu. Išsiritę voriukai pirmą savaitę dar laikosi kartu, sudarydami purų kamuolį. Lytiškai subręsta antraisiais metais.
  9. 9. • P • Pūstoji suktenė (lot. Vertigo moulinsiana, angl. Desmoulin's whorl snail, vok. Bauchige Windelschnecke) – pilvakojų moliuskų (Gastropoda) sukteninių ( Vertiginidae) šeimos rūšis. Paplitusi Pietų Europoje nuo Pirėnų iki Užkaukazės, šiaurėje – iki Didžiosios Britanijos šiaurės, taip pat Danijoje, Švedijoje. • Pūstoji suktenė (eksponatas) • Pūstosios suktenės kriauklė • Kriauklės profilis • Suktenė vokiškame pašto ženkle, 2002 m. • Pūstosios suktenės holotipas Tulūzos gamtos muziejuje (Prancūzija) • Pūstoji suktenė įrašyta Lietuvos raudonojoje knygoje kaip saugoma reta rūšis, kurios populiacijų mažai dėl biologinių ypatybių. Taip pat įtraukta į Europos bendrijos svarbos gyvūnų ir augalų rūšių sąrašą.

×