Successfully reported this slideshow.
We use your LinkedIn profile and activity data to personalize ads and to show you more relevant ads. You can change your ad preferences anytime.
Žarnyno toksinai ir kaip jų išvengti (pagal Ajurvedą) 
Kas yra priešingas polius žmogaus smegenims? Iš dvasinės pusės galė...
 
Storąjį žarnyną sudaro apendiksas, akloji žarna, gaubtinė žarna ir tiesioji žarna. Gaubtinė                       
žarna...
užfiksuojama po apendikso išoperavimo. Todėl apendiksą reikėtų šalinti tik kraštutiniu atveju,                     
kai iš...
6. Nosį, ausis ir akis;  
7. Plaučius ir odą.  
Jeigu kuri nors iš šių sistemų neatlieka savo funkcijos, tai į pagalba ate...
– tai medžiaga, atsirandanti iš bet kokios rūšies nesuvirškinto maisto. ​Āma gali susidaryti dėl                          ...
● Apnašos ant liežuvio bei nemalonus burnos kvapas; 
● Stiprus prakaitavimas; aitrus prakaito kvapas, drumstas šlapimas; 
...
● 100 g linų sėmenų (būna vaistinėse ir prekybos centruose); 
● 300 g kviečių gemalų sėlenų (būna prekybos centruose); 
● ...
Ispėjimas: ​trūkstant skysčių, vartojant šį produktą galima pradėti žagsėti. Nevartoti                   
kapsulių, jei su...
šaukštelio. Geriau vartoti valgant arba po valgio užgeriant šiltu gėrimu. Puikiai šalina iš                         
organ...
 
 
Patologojos simptomai, storosios žarnos darbo  
reguliavimas ir normalaus darbo požymiai 
(Pagal G. Malachovą) 
 
Nema...
storojoje žarnoje išsausėjusi, sukietėja, ir, jeigu ji neįstringa storosios žarnos klostėse, tuštinantis                  ...
visiškai gali pakeisti kietą maistą. Paprastai jos geriamos noriai. Kai tik jausmas išnyksta,                         
pro...
Jei rimtai nusprendėte pasirūpinti savo sveikata ir visapusiškai išvalyti savo                   
organizmą nuo šlakų ir t...
Tikslinga, kad atsiranda aštrus skausmas – jis signalizuoja apie pavojingo                   
patologinio proceso organizm...
I visapusiško organizmo išvalymo etapas. ​Valymo proceso metu šlakai iš                   
organizmo pašalinai, nepakeitus...
 
 
 
 
 
 
 
 
 
16 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
17 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
GERBIAMIEMS SENJORAMS 
 
Apie plonojo ir storojo žarnyno svarbą ir jų vidinės švaros palaikymą...
Upcoming SlideShare
Loading in …5
×

Žarnyno toksinai ir kaip jų išvengti (pagal ajurvedą)

1,163 views

Published on

Toksinai

Published in: Health & Medicine
  • Be the first to comment

  • Be the first to like this

Žarnyno toksinai ir kaip jų išvengti (pagal ajurvedą)

  1. 1. Žarnyno toksinai ir kaip jų išvengti (pagal Ajurvedą)  Kas yra priešingas polius žmogaus smegenims? Iš dvasinės pusės galėtume pasakyti, kad                        širdis. Bet medikai pasakytų, kad žarnynas.  Prancūzai sako, kad grožis ir sveikata prasideda žarnyne (plg. rus. ​живот​). Bet ten pat                            prasideda senatvė ir ligos. Kiekvienas žmogus turi 6 m plonosios žarnos ir 2 metrus storosios.                              Žarnyno užimamas plotas prilygtų pusei futbolo aikštės.  Su žarnynu yra susijęs ir skrandis, kurio energetinis centras – saulės rezginys. Tai                          vegetatyvinės nervų sistemos „smegenys“, sudarančios priešingą polių nugaros smegenims,                  valdomoms galvos smegenų.  Pagal Ajurvedą plonasis žarnynas yra ​pita došos karalystė. Čia baltymai išskaidomi į                        amino rūgštis, riebalai į sočiąsias riebalines rūgštis, o angliavandeniai į gliukozę. Per kraują iš                            čia jie patenka į kepenis. Plonajame žarnyne yra specialios ląstelės, kurios išskiria medžiagas,                          reguliuojančias hormonų ir fermentų aktyvumą.     Storasis žarnynas yra ​vata došos karalystė. Jo gleivinėje daug receptorių, kurių                      dirginimas balastinėmis medžiagomis, aktyvizuoja smegenų centrus.  1   
  2. 2.   Storąjį žarnyną sudaro apendiksas, akloji žarna, gaubtinė žarna ir tiesioji žarna. Gaubtinė                        žarna sudaryta iš trijų dalelių: kylančios, skersinės ir nusileidžiančios. Ji kyla vertikaliai aukštyn                          dešinėje pilvo pusėje, po to lenkiasi ir keliauja kairėn. O kairėje pilvo pusėje vėl lenkiasi ir                                leidžiasi žemyn. Apačioje žarna daro posūkį, panašų į graikišką sigmos raidę (ta vieta vadinama                            riestine žarna), siaurėja ir baigiasi tiesiąją žarna, vedančia prie išangės, per kurią ir pašalina                            visos nereikalingos atliekos.  Tiesioji žarna skirta fekalinių masių sukaupimui ir šalinimui. Ji turi du vožtuvus                        (sfinkterius): viršutinį, kur riestinė žarna pereina į tiesiąją, ir apatinį. Apatinis – pats stipriausias,                            nes sudarytas iš vidinės ir išorinės dalies. Kai fekalinės masės iš storosios žarnos pereina į                              tiesiąją žarną, viršutinis sfinkteris užsidaro. Joms pasišalinus iš tiesios žarnos, užsidaro ir apatinis                          sfinkteris, t.y. tiesioji žarna visuomet turi būti ​tuščia, ​švari. Dažnai užkietėjant viduriams,                        viršutinis sfinkteris nusilpsta ir fekalinės masės užsiguli tiesiosios žarnos viršutinėje dalyje                      (​ampulėje​), tiesiogiai veikdamos šalia esančius organus.  Gaubtinės žarnos ilgis apie 1,5 metro, tiesiosios – 15­20 cm. Bendras storojo                        žarnyno ilgis – apie 2 m. įvairių storojo žarnyno vietų spindis skirtingas: aklosios ir kylančios                              žarnos – 7­8 cm, o riestinės žarnos tik 3­4 cm.  Aklosios žarnos gale yra kirmėlinė atauga – apendiksas, kurio ilgis nuo 3 iki 9                            cm.   Apendiksą turi tik žolėdės būtybės. Storoji žarna skirta augalinės ląstelienos                    virškinimui, todėl storojo žarnyno peristaltika sulėtinta. Jei maisto masė plonąjį žarnyną (5­7 m.)                          pereina per 4­5 valandas, tai storąjį (2 m) – per 12­18 valandų. Per šį laiką storosios žarnos                                  mikrofloras – įvairios žarnyno bakterijos, kurių yra iki 400 rūšių iš augalinės ląstelienos                          sintezuoja eilę svarbiausių vitaminų, amino rūgščių, enzimų, hormonų ir kt. maistinių medžiagų.  Apendikso gleivinė turtinga linfoidinių audiniu ir yra savotiška „žarnyno tonzilė“, kuri                      sulaiko ir sunaikina patogeninius mikroorganizmus, todėl dažnai joje kyla uždegimas. Tokius                      atvejus gydtojai rekomenduoja apendiksą išoperuoti. Bet būtina žinoti, jog, pašalinus limfinį                      barjerą, mikrobai gali daugintis ir išplisti į kitas žarnyno bei pilvo ertmės sritis. Tai dažnai                              2   
  3. 3. užfiksuojama po apendikso išoperavimo. Todėl apendiksą reikėtų šalinti tik kraštutiniu atveju,                      kai išsivysto pilvo ertmės dangalų uždegimas. Tuomet operacija atliekama nedelsiant.                    Apendiksas yra hormoninė liauka, produkuojanti fermentą, reguliuojantį storojo žarnyno                  peristaltiką. Pašalinus apendiksą, storojo žarnyno peristalika dar labiau sulėtėja, fekalinės masės                      juda dar lėčiau, dėl to prasideda puvimo procesas, atsiranda patogeninių mikroorganizmų.  Storojo žarnyno funkcijos:  Virškinimo funkcija: augalinės ląstelienos virškinimui storoji žarna išskiria virškinimo sutis                    su nedideliu kiekiu fermentų.  Įsiurbiamoji funkcija​: iš storojo žarnyno įsiurbiama gliukozė, amino rūgštys,                  vitaminai, hormonai, kuriuos gamina žarnyno bakterijos; taip pat iki 95 % vandens ir elektrolitų                            (druskų tirpalų) bei vertingų mikrolementų.  Kasdien iš plonojo žarnyno į storąjį patenka apie 2 kg maistokošelės (​chimuso​); po                          įsiurbimo lieka 200­300 g fekalijų, kurios keliauja į tiesiąją žarną.  Energinė funkcija​: lėtai skaidant ląstelieną, išsiskiria didžiulis kiekis energijos ir                    šilumos; storasis žarnynas kaip šildymo bakterija juosia visą pilvo ertmę ir šildo joje esančius                            organus bei saugo juos nuo atšalimo.  Išskyrimo (evakuacinė) funkcija​: storajame žarnyne kaupiamos ir laikomos                fekalijos, kol pasišalina iš organizmo. Nors storuoju žarnynu fekalijos juda lėtai, jos niekur neturi                            užsilaikyti.  Kaip jau minėjau, maisto masė storąjį žarnyną pereina per 12­18 val. Taigi, jei žmogus                            nepasituština per 24­32 val., tai jau galima laikyti ​vidurių užketėjimu. Viena iš dažniausių vidurių                            užkietėjimo priežasčių yra ta, kad valgome labai kaloringą maistą. Įprotis alkį malšinti                        sumuštiniu su kava ar arbata yra kenksmingas ir priveda prie to, jog nesusiformuoja reikiamas                            išmatų kiekis, o tuomet nesuveikia tuštinimosi refleksas. Todėl keletą dienų nebūna defekacijos,                        tai – ​tikriausiais vidurių užkietėjimas​! Dauguma žmonių, net ir reguliariai tuštindamiesi, kenčia                        nuo ​paslėptos ​vidurių užkeitėjimo formos.  Bet koks valgis, neteisingai maitinantis, praeidamas storąjį žarnyną, ant jo                    sienelių palieka ekskrementų plėvelę – „nuosėdas“. Šios nuosėdos kaupiasi storosios žarnos                      raukšlėse – „kišenėse“ ir, laikui bėgant, dėl dehidratacijos, iš jų susidaro ekskrementiniai                        akmenys.  Dėl nesubalansuotos mitybos, netinkamų produktų, chroniško streso, sėdimo darbo                  sutrinka virškinimo ugnis, ​reguliuojanti fermentų išsiskyrimą, peristaltiką ir skrandžio­žarnyno                  sfinkterių darbą.  Virškinimas, ​āma​ ir liga, jų tarpusavio ryšys.  Šešios ligos stadijos ajurvedoje.  Septynios organizmo apsivalymo sistemos  Kiekvieno žmogaus organizmas turi septynias sistemas apsivalyti nuo gleivių, dervingų  medžiagų ir kitokių organizmą ardančių „nešvarumų“:  1. Storąją žarną;   2. Kepenis;   3. Inkstus;   4. Riebalinį audinį;   5. Raumenis ir sausgysles;   3   
  4. 4. 6. Nosį, ausis ir akis;   7. Plaučius ir odą.   Jeigu kuri nors iš šių sistemų neatlieka savo funkcijos, tai į pagalba ateina kitos.                            Pavyzdžiui​, jei storoji žarna ir kepenys nebepajėgia atlikti valomosios funkcijos, tai                      įsijungia valymo per nosį, akis, odą ir plaučius sistema. Tuomet odą išberia, atsiranda                          egzemų ar kitokių alerginių reiškinių, pradedama sloguoti, šlapiuoja akys. Galima nuo                      slogos gydytis nosies lašais, dėtis ant akių pavilgus, tepti odą įvairiais tepalais, tačiau                          visomis tokiomis priemonėmis kovosime vien tik su padariniais. Tokia kova bus ilga,                        varginanti, brangi, o rezultatai menki.  Pabandykime pasekti, kaip veikia daugumos žmonių apsivalymo sistemos.  ● Storoji žarna​ taip užteršta, kad nebeaišku, ko daugiau patenka į kraują – nešvarumų ar  maistingųjų medžiagų.   ● Kepenys ​ir​ tulžies pūslė​ yra taip „prigrūsta“ akmenų, cholesterolio apnašų, žalios  pajuodavusios tulžies, kad nebeįmanoma kalbėti apie jokį kraujo išvalymą nuo  nuodijančių medžiagų.   ● Inkstai ​nebegali atlikti savo paskirties, kadangi „prifarširuoti“ akmenų ir smėlio.   ● Sąnariai ​ir ​kaulai ​padengti tokiu druskų sluoksniu, kad judinant kaklą, rankas ar kelius  kyla skausmai.Kartais būna, jog vos pasukus galvą pasigirsta traškesiai.   Ar taip užterštas organizmas gali būti sveikas?   Septyni organizmo užterštumo laipsniai  Organizmo sugebėjimą apsivalyti galime įvardinti kaip septynis jo užterštumo laipsnius.  1. Pirmas organizmo užterštumo laipsnis​ – iš pažiūros sveikas žmogus nuolat jaučiasi  išvargęs.   2. Antras organizmo užterštumo laipsnis​ – nuolat kankina nuovargis, užeina galvos  skausmai, migrena, ir pradeda mausti viso kūno kaulus.   3. Trečias organizmo užterštumo laipsnis​ – kamuoja įvairios alergijos.   4. Ketvirtas organizmo užterštumo laipsnis​ – atsiranda cistų, kitokių auglių, akmenų,  didėja antsvoris.   5. Penktas organizmo užterštumo laipsnis​ – visaus organų, kaulų ir sąnarių deformacijos.   6. Šeštas organizmo užterštumo laipsnis​ – organinės kilmės nervų sistemos ligos.   7. Septintas organizmo užterštumo laipsnis​ – dėl ląstelių ir organų irimo prasideda  navikinės ligos.   Iš pateiktų požymių galite nesunkiai nustatyti savo organizmo užterštumo lygį. Jeigu Jūs  pastebėjote antrojo ar trečiojo laipsnio užterštumo požymius, negaiškite, pradėkite viso  organizmo apvalymo kursą, nes kitaip gali būti per vėlu..              ​Gyvas ir negyvas maistas.  Mėnulio fazės ir valymasis.  Disbakteriozė.  Jeigu virškinimo ugnis nėra tokia stipri, kad galėtų visiškai suvirškinti maistą, arba jai                          tenka apdoroti sunkiai perdirbamą maistą, kaip toksiškas šalutinis produktas susidaro ​āma. Āma                        4   
  5. 5. – tai medžiaga, atsirandanti iš bet kokios rūšies nesuvirškinto maisto. ​Āma gali susidaryti dėl                            keletos priežasčių:  a) jei virškinimo ugnies veikla pernelyg silpna, suvalgytas maistas ne visiškai                      suvirškinamas ir tikra jo dalis lieka virsta ​āma;  b) kai patiriami stresai, be saiko sėdima ar dirbamas įtemptas protinis darbas;  c) neteisinga mityba: net jeigu virškinimo jėga ir veikla yra normali, ji nesugeba pilnai                            suvirškinti maisto, kai jo kiekis per didelis. Tokiu atveju susidariusi ​āma nusėda tose                          organuose bei sistemose, kurių atsparumas silpniausias. ​Āma sankaupos blokuoja                  energetinius kanalus, išbalansuoja došas, skatindamos įvairias ligas.  Dėl to žarnyne kaupiasi toksinai, kurie yra sunkūs ir lipnūs. ​Āma padengia žarnyno                          plaukelius ir vingius, trukdo virškinimui, amino rūgščių, gliukozės mikroelementų ir vitaminų                      įsisavinimui, provokuoja nuolatinę endotoksikaciją, pasireiškiančią silpnumu, nuovargiu,              dirglumu.  Ilgainiui pradedamas viso organizmo užteršimas, žmogus valgo vis daugiau, norėdamas                    aprūpinti organizmą reikiamomis medžiagomis, žarnynas pučiasi, didėja, jo sienelės pasidengia                    smalos konsistencijos mase, kuri palaipsniui cementuojasi. Žarnynas yra priverstas plėstis, kad                      galėtų tinkamai aprūpinti organizmą maisto medžiagomis; jo sienelėse formuojasi “kišenėlės“,                    kuriuose susidaro sąlygos kauptis mikrobams, virusams, ligų židiniams, grybeliui, gali atsirasti                      disbakteriozė, vidurių užkietėjimas. Nesuskaidyti baltymai tiesiojoje žarnoje sudaro sąlygas                  kauptis nuodingoms dujoms. Išsiplėtęs žarnynas spaudžia vidaus organus: skrandis ištįsta ir                      nusileidžia žemyn, sutrinka jo sekretų reguliacijos funkcija, atsiranda sąlygos opaligei atsiverti.                      Kepenys plečiasi, nes yra priversti išskirti daugiau tulžies, kad nukenksmintų nuodingas                      medžiagas. Nuodingos medžiagos iš žarnyno patenka į kraują, limfą, kaupiasi kraujo induose,                        kapiliaruose, sąnariuose. Apatinė storojo žarnyno dalis spaudžia lyties organus, dėl to pasikeičia                        kiaušidžių ir gimdos padėtis, ten patenka infekcija. Užsistovėjęs veninis kraujas tampa                      hemorojaus, venų išsiplėtimo priežastimi.   Āma gamybą skatina daugelis dažniausiai mūsų dienomis vartojamų maisto produktų. Tai                      greitasis maistas, supakuotas ir chemiškai apdorotas maistas, kepti patiekalai, baltų miltų ir                        cukraus produktai. Šie maisto produktai sunkiai virškinami. Kai įmanoma, tokio maisto reikėtų                        vengti, savo organizmą saugant nuo pernelyg gausaus ​āma​ kiekio.  Āma​ susidarymo simptomai  Āma simptomų atsiradimas – požymis, rodantis, kad organizmo ​jatharāgni yra silpna                      arba atėjo metas keisti mitybos įpročius. Minėtieji faktoriai – esminiai, skatinantys ​āma                        susidarymą. Simptomai, rodantys, kad organizme susidarė ​āma​, yra tokie:  ● Tingumas, mieguistumas ar silpnumas;   ● Fizinis ir protinis nuovargis, nusilpusi atmintis, susilpnėjęs dėmesys, nervingumas;  ● Depresija;  ● Nestiprus karščiavimas;  ● Bendras kūno maudimas;  ● Sutrikęs miegas (žmogus prasibunda naktį ir nebegali užmigti, diena jaučia                    miegūstumą);  ● Sutrikęs virškinimas, sunkumas skrandyje, pykinimas ir rėmuo;  ● Vidurių užkietėjimas, dujų formavimasis (meteorizmas);  5   
  6. 6. ● Apnašos ant liežuvio bei nemalonus burnos kvapas;  ● Stiprus prakaitavimas; aitrus prakaito kvapas, drumstas šlapimas;  ● Pilkšva oda.  Toksinų pašalinimo būdai  Daugelyje leidinių rekomenduojamos valymo priemonės (t. y. klizmos) daktaro I. I.                      Vetrovo nuomone, gali išbalansuoti ​apana vāta​, kuri reguliuoja sigminės ir tiesiosios žarnos bei                          anuso, šlapimo pūslės bei lytinių organų tonusą. Be to Ajurveda draudžia naudoti klizmas                          dažniau nei 2­3 kartus per mėnesį. Be to klizma nepasiekia plonajame žarnyne susikaupusių                          toksinų.  Ajurvedoje klizmos labiau naudojamos storojo žarnyno aktyvumui mažinti bei                  maitinimui, kad maisto medžiagos patektų į kraują, aplenkdamos skrandį, kepenis (efektas                      geresnis, negu įleistume preparatus į veną).  Čia reikalingas jau cheminis valymas. Todėl Ajurveda čia siūlo ​virečanos procedūrą, t. y.                          saldžių laisvinamųjų ir enterosorbentų vartojimą.  „Kietasis“ ir „minkštasis“ žarnyno valymas  Yra du žarnyno valymo būdai: „kietasis“ (trunka 10­15 dienų) ir „minkštasis“, kuris                        trunka 2­3 mėnesius, pusę metų ar net metus.  „Kietasis valymas“ atliekamas nuo pilnaties iki jauno mėnulio (dylant).  Praėjus porai dienų po pilnaties geriamas šaukštas ricinos aliejaus (15 kapsulių), kuris                        užgeriamas stikline šviežiai išsunktų ​greipfrukto sulčių. Be to 3 kartus per dieną geriamos 3­5                            susmulkintomis anglies tabletės. Detoksikavimo efektui sustiprinti būtina ryte po miego išgerti                      gydomosios ​imbiero arbatos. Vienai porcijai yra imama ¼ arbatinio šaukštelio imbiero                      (Zingiber officinalis), 1/5 arbatinio šaukštelio ciberžolės (Curcuma longa), 1/3 arbatinio                    šaukštelio senos (Cassia anguistifolia), ¼ arbatinio šaukštelio ajerų šaknų, 1/6 arbatinio                      šaukštelio karčiojo pelyno (Artemisiae absinthii), ¼ arbatinio šaukštelio saldymedžio šaknies                    (Glizzihiza glabra), 1/5 arbatinio šaukštelio gvazdikėlių (Syzygium aromaticum), ¼ arbatinio                    šaukštelio bitkrėslės (Flores tanaceti), 1/3 arbatinio šaukštelio kmynų arba pankolio sėklų                      (Foenicum vulgaris). Arbata nėra labai skani, bet turi ir priešparazitinį poveikį!  Viskas stropiai sumaišoma ir užplikoma 300 ml verdančio vandens. Termose palaikoma                      valandą, perkošiama per marlę. Įdedamas 1 arbatinis šaukštelis medaus ir ½ vidutinės citrinos                          sulčių. Geriama mažais gurkšneliais per 15­20 min. Imbiero arbata pakeičia amos struktūrą,                        palengvina jos pasišalinimą per storąjį žarnyną, užmuša patogeninę mikroflorą bei parazitus.                      Valymosi periodu galima valgyti tik virtus ryžius (prieš tai juos reikia parą mirkyti vandenyje ir                              virti su labai nedideliu kiekiu druskos bei augalinio aliejaus), grikius arba avižas, virtas                          vandenyje. Gerti galima kompotą iš džiovintų vaisių be cukraus ar tik su medumi bei šviežiai                              išspaustų greipfruktų ar arbūzų sulčių.   Šitoks žarnyno valymo būdas netinka, jei yra skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opaligės                        paaštrėjimas, kolitas, žarnyno ar virškinamojo trakto onkologinės ligos, vaikams iki 14 metų,                        vyresniems nei 70 metų ir nusilpusiems ligoniams.  Tiems žmonėms, kuriems netinka „kietasis“ būdas, galima rekomenduoti „minkštąjį“. Be                    to jis puikiai tinka asmenims, kuriems yra vidurių užkietėjimas, ar didelis cholesterolio kiekis                          kraujuje. Galima pasidaryti ir mažesnį kiekį, tada visų komponentų imame po mažiau.  Reikia paimti:  ● 500 g sojos lecitino (būna vaistinėse, geriau tinka smulkintas, ne tabletėmis)  6   
  7. 7. ● 100 g linų sėmenų (būna vaistinėse ir prekybos centruose);  ● 300 g kviečių gemalų sėlenų (būna prekybos centruose);  ● 5 g gvazdikėlių;  ● 100 g kmynų ar pankolio (ieškoti vaistinėse);  ● 300 g moliūgų sėklų (būna prekybos centruose);  ● 300 g kedrų riešutų (jų gauti sunkiau, bet dideliuose miestuose būna; Klaipėdoje                        būna senojo turgaus „Aliejaus“ parduotuvėje);  ● 10 g ajero šaknų (ieškokite vaistinėse);  ● 50 g aguonų sėklų (būna maisto parduotuvėse).  Viską kruopščiai sumalti, sumaišius saugoti šaldytuve, stikliniame inde. Valgyti prieš                    miegą ir iš ryto po 1­2 valgomuosius šaukštus, pridėti 1­2 arbatinius šaukštelius medaus, 1                            arbatinį šaukštelį linų sėmenų aliejaus, skiltelę citrinos, 3 juodas slyvas ar kepto obuolio                          minkštimą. Nurodytą mišinį vartoti nuo pilnaties iki jaunaties pusės metų ar metų laikotarpiu.                          Šitas metodas tinka visų amžių žmonėms, mišinys valo ne tik žarnyną, bet ir kepenis bei kraują,                                suderina virškinimo organus, padeda numesti svorį, gydo psoriazę bei poliartritus. Skonis labai                        geras, primena „dievų“ maistą! Nepatingėkite susiieškoti visų komponentų!  Preparatai žarnyno valymui.    CYNARPOL PLIUS (maistas sportui).  Sudėtis: vanduo, fruktozė, juodųjų serbentų sulčių koncentratas 500 mg, juodojo ridiko                        koncentratas 450 mg (atitinka 4,500 mg juodojo ridiko), citrinos koncentratas 350 mg,                        ananasų ekstraktas 300 mg, artišokų koncentratas 250 mg, papaja 180 mg, dagio                        ekstraktas 100 mg, reiši 100 mg, vitaminas C 30 mg.  Skirtas žarnyno valymui, mikrofloros atstatymui, virškinimo gerinimui, antsvorio                mažinimui.  Padeda įveikti nuovargį ir stresą, skatina širdies veiklą, skatina regeneruotis kepenis,                      pagreitina jų gijimą, padeda malšinti reumato skausmus, skatina inkstų veiklą, tulžies                      išsiskyrimą, toksinų šalinimą iš organizmo lastelių lygyje, subalansuoja viškinimo                  sistemos darbą, ko pasekoje pasiekiamas puikus svorio kontrolės rezultatas, bei bendras                      organizmo išvalymas. ​Vartojimas: ​1 ampulę per dieną. Ryte gryną arba išmaišyti sultyse                        ar vandenyje. Prieš vartojimą suplakti.  COLON CLEANSER  Sudėtis: azijinis gyslotis (Plantago asiatica), citrusinių vaisių pektinas, auksašaknė                  (Hidrastis canadensis), šunobelės puršė(Rhamnus purshiana), kviečių želmenų sultys                (Triticum sativa), tikrasis alijošius (Aloe barbadensis), šunobelės žievė (Rhamnus                  frangula), genciono šaknis (Gentiana lutea), laktobakterijos (Acidophilus), želatina,                daržovių magnio stearatas.  Nėra maisto pakaitalas. Neviršyti rekomenduojamo kiekio. Laikyti vaikams                nepasiekiamoje vietoje. Nevartoti nėščioms, maitinančioms ar vartojančioms              medikamentus moterims.  Prieš vartojant konsultuotis su sporto gydytoju ar treneriu. Nutraukti vartoti jei pastebėjote                        šalutinius efektus. Nevartoti jaunesniems nei 18 metų. Saugoti nuo vaikų. Saugoti                      tamsioje, sausoje vietoje 10­25°C temperatūroje.   7   
  8. 8. Ispėjimas: ​trūkstant skysčių, vartojant šį produktą galima pradėti žagsėti. Nevartoti                    kapsulių, jei sunku jas nuryti ar vartodami jaučiate skausmą krūtinės srityje, pykina ar                        sunkina kvėpavimą. Nevartoti prieš miegą. Išgėrus kapsules mažiausiai 2 valandas                    nevartoti jokių vaistų. Nelabai tinka asmenims, kurių skrandžio rūgstingumas padidėjęs.  Elmigone kapsulių sudėtyje: ekskliuzyvinė formulė­ 780 mg/1560 mg: juodojo graikinio                    riešuto odelė (Juglans regia), moliūgų sėklos (Cucurbina maxima), rūgties ekstraktas ­10:1                      (Polygonum cuspidatum), gvazdikmedžio pumpurai (Eugenia caryophylata), šalavijo lapai                (Salvia officinalis), česnako ekstraktas (Allium sativum L.), gencijono šaknis (Gentiana                    lutea L.), ožragės sėklos (Trigonella foenum –graecum L.), ramunėlės žiedų ekstraktas                      10:1 (Anthemis nobilis), juodojo pipiro vaisiai (Piper nigrum), mėtos lapai (Mentha                      piperita L.), čiobrelio lapai (Thymus vulgaris L.), paprastojo pankolio sėklos (Foeniculum                      vulgaris L.), chlorofilas.   Viename pakelyje 120 kapsulių Vartojimas ryte nevalgius po 2 kapsulės per dieną 10                          dienų. Po to po dvi kapsules du kartus per dieną ­ 20 dienų, užgeriant stikline vandens.                                Neviršyti rekomenduojamos paros dozės. Gamintojas Santegra  ​Čavanprašas (jame esantys augalai veikia 49 kūno energetinius centrus). ​Čavanprašas                      geriamas stojus jaunam mėnuliui iki pilnaties po 1­2 arbatinius šaukštelius (priklausomai nuo                        svorio).  Priemonės, mažinančios ​āma  Jau aptarėme, kad viena iš pagrindinių ​āma susidarymo priežasčių – prastas virškinimas.                        Norint, kad ​āma kauptųsi kuo mažiau, reikia siekti, kad maistas būtų gerai suvirškinamas.                          Atitinkama mityba, masažo terapija (​abhyanga​), tiek ir detoksikacinė terapija (​pančakarma​) yra                      skirta stiprinti virškinimo ugnį, palaikyti jos darną. Stengiantis palaikyti virškinimo sistemos                      sveikatą išvengiama daugelio skausmingų ar trikdančių negalių. Norint sustiprinti virškinimo                    ugnį reikia:  ● Pasirinkti lengvus, šviežius ir daugiausiai augalinius produktus. Sumažinti kepto ir                    apdoroto maisto, baltų miltų ir cukraus produktų, kofeino ir alkoholio vartojimą.  ● Daugiau vartoti vaisių, virtų ar troškintų daržovių, kartoko skonio maisto, daržovių                      sriubų, daržovių ir vaisių sulčių bei išrūgų. Valgyti maistą, kuris turi daugiau grubios                          ląstelienos, grūdų.  ● Kai kurios vaistažolės taip pat gali paskatinti virškinimą, pavyzdžiui mėtos ar imbierai.                        Jis ne tik „sudegina“ toksinus, bet ir mažina cholesterolio kiekį kraujuje, mažina reumato                          skausmus, padeda esant druskų nusėdimui. Arbatinis šaukštelis imbiero miltelių,                  užgeriamas vandeniu, padeda nuo dantenų uždegimo. Naminis virškinimo stimuliatorius                  – tai nuluptas ir susmulkintas šviežias imbieras su citrinos sultimis. Pusė stiklinio indelio                          užpildoma imbieru, o likusi pusė – citrinų sultimis, įbėrus žiupsnelį druskos. Vartojama                        po pusę arbatinio šaukštelio mišinio prieš valgį.  ● Virškinimą skatina tam tikrų prieskonių vartojimas su maistu. Tokie yra, pavyzdžiui,                      ciberžolė, kmynai, uoginė paprika, asafetida ir kalendra, krienai, ciberžolė, putino uogos,                      česnakas, sumaišytas su lydytu sviestu (ghi), su medumi.  ● Profilaktiškai ir imunitetui stiprinti 10 dienų siūloma vaitoti tokį mišinį: 5 arbatiniai                          šaukšteliai malto imbiero, 6 šaukšteliai lydyto sviesto (specialiai paruošto ir vadinamo                      ghi), 4 šaukšteliai medaus. Pirmą dieną – 0,5 arbatinio šaukštelio, antrą – 1, trečią – 1,5,                                ketvirtą – 2, penktą – 2,5. Nuo šeštos iki dešimtos dienos dozę reikia mažinti po pusę                                8   
  9. 9. šaukštelio. Geriau vartoti valgant arba po valgio užgeriant šiltu gėrimu. Puikiai šalina iš                          organizmo toksinus ir nuovargį.  ● Virškinimo sistemą valo ir stimuliuoja reguliari mankšta, masažas aliejumi,                  pasninkavimas (pasninkaujami po vieną dieną kas antrą savaitę). Pasninkaujant tinka                    valgyti vaisius ar neriebią daržovių sriubą, gerti sultis, žolelių, pelyno arbatą (tik                        neperdozuokite, nes augalas yra nuodingas) ir vandenį su citrinų sultimis.  Laikantis šių mitybos rekomendacijų galima susilpninti ar visai neutralizuoti silpnos                    virškinimo ugnies simptomus, išgydyti kai kurias negalias, tokias kaip nevirškinimas, apetito                      praradimas, meteorizmas. Jau po dviejų – trijų savaičių pastebimas ryškus bendros sveikatos                        būklės ir savijautos pagerėjimas.                                                          9   
  10. 10.     Patologojos simptomai, storosios žarnos darbo   reguliavimas ir normalaus darbo požymiai  (Pagal G. Malachovą)    Nemažai sužinojome apie storosios žarnos vaidmenį, jos atkūrimo būdus, bet tyliai sau                        pamanome: man viskas gerai! Pažiūrėkite į dalykus blaiviai: daugelio proktologų, iš jų ir                          proktologijos mokyklos įkūrėjo profesoriaus A. M. Minajevo, surinkti duomenys rodo, kad iki                        trejų metų amžiaus atsiranda įvairiausių virškinamojo trakto ligų (tai liudija apie vaikų mitybos                          ypatingumą, jos absoliutų netinkamumą sveikatai).  Ši informacija padės jums sužinoti, ar normaliai šalinte iš organizmo panaudotus maisto                        produktus, ar jūsų storoji žarna sveika.  Susipažinkite su išoriniais požymiais, rodančiais patogeninį procesą storojoje žarnoje. Tai                    padės jums susiorientuoti ir tiksliai pasirinkti sveikatos gerinimo priemones.  Patologijos simptomai:  a) vidurių užkietėjimas: apsinešęs liežuvis, dvokiantis kvapas iš burnos, staigūs                  galvos skausmai, apatija, mieguistumas, sunkumas pilvo apačioje, pilvo pūtimas, pilvo urzgimas                      ir skausmai, apetito sumažėjimas, priverstinis ir nepakankamas tuštinimasis (išsituštinama ne                    visiškai, tai slapta vidurių užkietėjimo forma), odos išbėrimas, nemalonus kūno kvapas,                      uždarumas, susierzinimas, niūrios mintys;  b) nespecifinis opinis kolitas (storosios žarnos gleivinės uždegimas, opų atsiradimas)                  pastebimas nuo 10 iki 30 metų amžiaus žmonėms. Išoriniai simptomai: patologinis odos                        pakitimas, burnos ertmės gleivinės uždegimas (stomatitas), akių gleivinės pažeidimas                  (konjunktyvitas), sąnarių uždegimas (artritas), kepenų ligos, gleivės išmatose;  c) polipai „signalizuoja“ apie save išaugomis ant kaklo, pažastyse kabančiais                  apgamais;  d) juodos dantų apnašos rodo latentinį degeneracinį storosios žarnos gleivinės                  pakitimą, jos pasidengimą juoda pelėsių plėvele, natūralaus vitamino A trūkumą;  e) nuo įvairiausių storosios žarnos disfunkcijų kenčia oda ir gleivinės: sinusitas,                    rinitas, angina, adenomopatija, stomatitas, bronchinė astma, pūslelinė lūpų dedervinė (tai mes                      vadiname karštlige arba lūpų išbėrimu);  f) puvėsiai iš storosios žarnos patenka į visą organizmą ir ypač kenkia artimiausiems                        organams: moterų – gimdai ir kiaušidėms, vyrų – prostatai; navikinių procesų gausa organizme                          rodo, kad jame daug blogų dujų ir kad jis labai gleivėtas (jungiamasis audinys nustojo vykdyti                              savo apsauhinres funkcijas);  Jei pastebite čia nurodytų simptomų, pradėkite vykdyti storosios žarnos valymo ir                      gydymo programą.  Funkcijos reguliavimas. ​Iš to, kaip ir kokio pavidalo išmatos šalinamos iš storosios                        žarnos jums tuštinantis, galima spręsti, tinka jums šie maisto produktai ar ne, kaip dažnai galima                              juos vartoti, kad nesutriktų normalus šalinimas.  Prisiminkite: visos mėsos rūšys, žuvis, kiaušiniai, pienas, varškė, sūriai, sriubos,                    sultiniai, kisieliai, kakava, kava, stipri arbata, balta duona, pyragaičiai, tortai, baltas cukrus,                        trintos tyrelės, vernišeliai, balti džiuvėsiai, ­ ir yra tai, dėl ko sukietėja išmatos (ievos,                            gervuogės, kriaušės, svarainiai paprasčiausiai sukietina.) Šie produktai yra vienalytė masė, kuri                      10   
  11. 11. storojoje žarnoje išsausėjusi, sukietėja, ir, jeigu ji neįstringa storosios žarnos klostėse, tuštinantis                        gali pažeisti išangę. Kaupdamiesi vadinamieji išmatų kamščiai apsunkina tuštinimąsi, verčia                    stengtis, todėl ištrūkinėja išangė, atsiranda hemorojus, varikozė ir kitų nemalonumų. Dėl to                        matote, kad iš pradžių išeina „avies išmatos“ (riešutų pavidalo), paskui kiek minkštesnės. Kad                          taip neatsitiktų, stenkitės riboti minėtus produktus arba derinkite juos su augaliniu maistu,                        turtingu grubių skaidulų.  Maistinės skaidulos užlaiko vandenį, todėl išmatų masė neišdžiūva, nekeičia osmosinio                    spaudimo virškinimo sistemos erganų ertmėje ir formuoja reikiamos konsistencijos masę.  Vos pasirodžius „avies išmatoms“, galima daryti klizmą su pienu – tai dar                        veiksmingiau. Pasistenkite prisiminti (geriausia rašykite dienoraštį), kokį iš minėtų maisto                    produktų valgėte. Kurį laiką jo atsisakykite, valgykite daugiau salotų (troškintų daržovių),                      neapdorotų kruopų, paskui retkarčiais įtraukite šį produktą į savo valgiaraštį. Tai padės                        sureguliuoti tuštinimąsi, ir žarnynas funkcionuos normaliai.  Normalaus darbo požymiai. Atidžiai stebėkite savo tuštinimąsi. Jis turi būti                    reguliarus, o geriausiai būtų, kad pasituštintumėte praslinkus 1­2 valandoms po kiekvieno                      valgymo. Išmatos savo konsistencija turi būti panašios į vienlytę pastą primenančią dešrelės                        pavidalo masę, be kvapo ir nuleidus vandenį neištepti unitazo (prilipusias prie jo sunku nuvalyti).                            Defekacija turi vykti lengvai, vienu kartu.  Po kiekvieno tuštinimosi išangę reikia nusiplauti (o ne nusišluostyti popieriumi). Tai                      galima padaryti vonios kambaryje po vandens čiurkšle. Vanduo turi būti vėsus, čiurkšlė nestipri,                          nedirginanti. Nusiplovus tarpvietę reikia sausai nusišluostyti specialiu minkštu rankšluosčiu.  Tai svarbiausia, ką reikia žinoti apie storąją žarną norint savarankiškai ją regeneruoti ir                          išgydyti. Dar kartą primenu: pradėkite nuo valomųjų klizmų. Kad būtų stimuliuojama peristaltika                        ir gerinama sveikata apskritai, darykite fizinius pratimus. Tinkiamai maitinkitės. Jeigu iš esmės                        nepakeisite savo mitybos, vėl užteršite storąją žarną, o per ją – visą organizmą, ir jūsų pastangos                                nueis niekais.  Storosios žarnos valymas ir funkcijos atkūrimas mityba  „Remdamiesi patirtimi, nustatėme, kad storoji žarna negali normaliai vystytis ir veikti                      žmogui maitinantis iš esmės tik virtu ir termiškai apdorotu maistu. Todėl beveik neįmanoma                          sutikti žmogaus, kurio storoji žarna būtų idealiai sveika. Jei blogai jaučiatės, pirmiausia atlikite                          storosios žarnos praplovimų arba klizmų seriją. Po to šviežios daržovių sultys efektyviai atliks                          jos atkūrimo procesą. Nustatyta, kad geriausia yra maitintis morkų ir špinatų sulčių mišiniu. Toks                            mišinys maitina storosios ir plonosios žarnų nervus ir raumenis“ (Normanas Vokeris).  Storosios žarnos valymo mityba procesas gana ilgas ir krupštus. Nereikia turėti iliuzijų, kad                          pakanka keletą kartų suvalgyti šviežių morkų ir kopūstų salotų be pagardų ir aliejaus. Ne. Reikia                              iš esmės peržiūrėti ir keisti savo mitybą.  Maistas turi būti natūralus ir neapdorotas. Tai reiškia, kad kasdien turite valgyti natūralius                          produktus (vaisius, daržoves, kruopas), neapdorotus (kruopas su apvalkalu, uogas, vaisius,                    sėklas, lapus, šaknis – pagal metų laikus). Natūralūs produktai garantuoja natūralų medžiagų                        srautą organizme. Juose yra visko, kad produktai būtų normaliai suvirškinti ir pašalinti (daug                          ląstelienos, visokių žarnyno motorikos regulaitorių ir kt).  Labai gerai storąją žarną valo ir jos (apskritai visos virškinimo sistemos) darbą                        normalizuoja šviežios daržovių sultys. Ypač efektyviai storąją žarną veikia sultys: morkų ­ 10                          dalių (300 g), špinatų – 6 (180 g); kiek silpnesnis mišinys: morkų – 10 dalių (300 g), burokėlių –                                      3 dalys (90 g). Šių sulčių kasdien reikia išgerti po 1­3 litrus ir jas vartoti 1­2 mėnesius.jos                                  11   
  12. 12. visiškai gali pakeisti kietą maistą. Paprastai jos geriamos noriai. Kai tik jausmas išnyksta,                          profilaktiškai jų išgeriama rytais vietoj pusryčių (nuo 200 g iki 1 l) arba prieš valgį (200­300 g).  Jeigu negalite sau to leisti, išgerkite kasdien ne mažiau kaip 500 g grynų morkų sulčių. Jos                                veikia ne taip efektyviai, bet tai daug geriau nei nieko, apskritai.  Storosios žarnos motorika normalizuojasi ir gerėja įtraukus į mitybą pakankamą kiekį                      maistinių skaidulų turtingų produktų – daržovių ir vaisių, neapdorotų kruopų. Be to, toks maistas                            lavina vidurius, nes storojoje žarnoje jo susikaupia labai daug ir taip sustiprinama jo judinamoji                            funkcija. Skaidulos stipriai apsorbuoja tulžį, kuri dirgina storosios žarnos sieneles ir taip                        stimuliuoja motoriką ir net padeda normaliai tuštintis.  Peristaltiką stimuliuoja figos, slyvos, vynuogės, džiovinti vaisiai. Žarnyne jie smarkiai                    išbrinksta, padidėja jų tūris ir masė.  Iš daržovių labai palaisvina vidurius morkos, burokėliai ir šviežių kopūstų salotos.                      Baltagūžiuose kopūstuose yra daug skaidulų, jie padeda viduriams užkietėjus. Tačiau sergant                      kolitu jie nerekomenduojami, nes skaidulos yra grubios. Kad jos „suminkštėtų“, kopūstus šiek                        tiek patroškinkite ir valgykite šiltus.  Taip pat naudingi yra arbūzai, melionai, medus, aliejus, daigintų grūdų duona.   Daiginti kviečiai (šilta jų duona) palengvina tuštinimąsi ir reguliuoja visą virškinamąjį                      traktą.  Kai kurie žmonės, valgantys labai daug daovių ir vaisių, skundžiasi pilvo pūtimu, dujų                          kaupimusi ir išsiskyrimu. Jiems patartina valgyti troškintas karštas arba šiltas daržoves.   Daugiausi dujų kaupiasi nuo žirnių, pupelių, svogūnų, kopūstų, burokėlių, tačiau būtent                      jieir padeda ištuštinti žarnyną. Mažiau dujų kaupiasi valgant bulves, agurkus, morkas, grybus,                        beveik visas uogas ir vaisius, taip pat juodą duoną ir pieną. Šie produktai labai sužadina Vėją,                                todėl organizme ir ima kauptis dujos. Tai pastebėjus, šių produktų nereikėtų valgyti žalių, ypač                            šaltuoju metų laiku, o troškintus ir virtus.  Ypač vertingos šiuo atžvilgiu yra žalių kopūstų sultys, turinčios daug sieros ir chloro,                          valančių skrandžio ir žarnyno gleivinę.  Pratinkitės gerti žalių kopūstų sultis pamažu. Iš pradžių gerkite jas perpus atskiestas morkų                          sultimis. Paskui morkų sulčių dalį vis mažinkite. Pasak daktaro Vokerio, 300 g šviežių kopūstų                            sulčių per dieną gali duoti jums pakankamą kiekį tikro organinio maisto, kurio neduos ir 50 kg                                virtų arba konservuotų kopūstų. Be to, jis įspėja, kad druska, dedama į kopūstus ir jų sultis,                                sunaikina šių vertę. Jei pajutote, kad kopūstų jums netinka, pakeiskite jas morkų sultimis.  Dujos kaupiasi ir netinkamai derinant produktus, pavyzdžiui, žirnius su duona, pupeles su                        mėsa ir kt. Minėtus „dujas išskiriančius“ produktus reikėtų valgyti atskirai, po šviežių nevirtų                          salotų ar troškintų daržovių; skysčiai, taip pat ir sultys, gertini prieš valgį. Tada, jei jūsų žarnyno                                gleivinė normali, nėra teršalų sankaupų, dujos nesikaups.  Vis dėlto, jei augalinis maistas sukelia žarnyne rūgimą, jis negali jame irti, nes jo rūgštys                              pašalina jį iš organizmo šiek tiek suminkštindamos išmatas. Tai natūraliai stimuliuoja žarnyną ir                          greitai jį išvalo.   Smarkiai pučiant pilvą, galima vartoti vaistų nuo vidurių pūtimo mišinius – ramunėlių                        žiedų ir krapų sėklų užpilus. Tačiau geriausia pradėti valgyti troškintas karštas arba šiltas                          daržoves su trupučiu aliejaus (ne kartą išbandyta praktikoje).  Kai kurios organizmo valymo taisyklės  12   
  13. 13. Jei rimtai nusprendėte pasirūpinti savo sveikata ir visapusiškai išvalyti savo                    organizmą nuo šlakų ir toksinų, tai turite atlikti teisingai.  Organizmas valomas laikantis tam tikrų taisyklių.  Pirmoji taisyklė. ​Laipsniškumas. ​Žmogaus organizmas – sudėtingiausia sistema.                Grubus įsikišimas į jo darbą gali sukelti rimtas komplikacijas. Įsiklausykite į savo organizmą,                          pajauskite, ko jam reikia. Nesigriebkite visų valymo būdų iš karto, viską darykite palaipsniui.                          Pirmiausia pradėkite nuo paprasčiausių dalykų, vėliau pereidami prie sudėtingesnių.                  Nesusikurkite sau papildomų problemų neteisingai atlikdami valymą: neišsklaidykite vienoje                  vietoje susikaupusių šlakų po visą organizmą. Valymas neturi pasibaigti viso organizmo                      apsinuodijimu, kai neteisingai šalinami šlakai per šalinimo sistemas pakartotinai patenka į                      organizmą.  Antroji taisyklė. ​Per daug nesijaudinkite! ​Žmogaus organizmas – save                  reguliuojanti sistema t.y. idealiu atveju jis turi atlikti viską pats. Jam reikia tik padėti, o ne                                perduoti jo funkcijas vaistams , procedūroms ar aparatams. Valymas neturi perkrauti šalinimo                        sistemų.  Trečioji taisyklė. ​Nuo vienkartinių veiksmų pereikite prie sistemingų. ​Organizmo                  valymas – nenutrūkstantis procesas ir vienkartiniai veiksmai čia nepadės. Būtina pakeisti požiūrį                        į save ir savo organizmą. Tai nebūtinai turi būti globalios permainos, kartais užtenka ir nedidelės                              korekcijos, bet pokyčiai turi tapti nauja gyvenimo norma.  Ketvirtoji taisyklė. ​Turėkite konkretų tikslą ir realų jo įgyvendinimo terminą. ​Jei                      valysite organizmą neturėdami konkretaus tikslo, bus mažai naudos ir daug klaidų. Jūsų galutiniu                          tikslu galėtų būti savijautos pagerinimas, ligos įveikimas, grožio sugrąžinimas, konfortiškos                    organizmo būsenos sukūrimas. Svarbu – konkreti programa ir teisingai pasirinkti savo būklės                        įvertinimo kriterijai (skausmų pranykimas, meteorizmo nebuvimas, paskaistėjusi veido oda,                  lankstesni sąnariai ir t.t.).  Penktoji taisyklė. ​Atraskite savo būdus. Paraidžiui taikyti knygose aprašytus                  būdus – nėra optimaliausias sprendimas. Bet koks būdas turi būti adaptuotas tik jūsų organizmui                            ir konkrečioms jūsų gyvenimo sąlygoms. Naudokitės savo intuicija ir rinkitės tai, kas jums                          atrodo geriausia, kas sulaukė gerų atsiliepimų iš kitų žmonių. O rinktis tikrai yra iš ko: valgymo                                būdų – gausybė.  Šeštoji taisyklė. ​Nuoseklumas. ​Šlakai iš organizmo turi būti šalinami nuosekliai:                    pirmiausia šalinami tie šlakai, kurių nereikia skaidyti ir keisti jų fizinių­cheminių savybių.  Tikslingumas – pagrindinis principas  Naujai pasižiūrėkime į kai kuriuos organizme vykstančius procesus. Tai labai                    įdomi ir svarbi informacija.  Tikslinga, kad pakyla arterinis kraujospūdis ​sutrikus kraujo apytakai kokiame                  nors organe ar sistemoje. Spazmai ir kapiliarų užterštumas priverčia širdį energingiau                      susitraukinėti ir varinėti kraują su didesniu spaudimu. Tai padeda atsistatyti kapiliarinei                      kraujotakai probleminėje zonoje.  Hipertonija yra natūralus reiškinys esant viršsvoriui: papildomus svorio                kilogramus būtina aprūpinti maistu ir todėl padidinamos apkrovos širdžiai bei kraujagyslėms.  Nereguliuojamas hipotenzinių preparatų vartojimas gali pabloginti organų, visų                pirma, širdies ir galvos smegenų, trofiką. Šie organai yra ypač jautrūs deguonies trūkumui: gali                            ištikti infarktas ir insultas.  13   
  14. 14. Tikslinga, kad atsiranda aštrus skausmas – jis signalizuoja apie pavojingo                    patologinio proceso organizme vystymąsi ir būtinumą imtis skubių priemonių jam likviduoti.  Tikslinga, kad išsivysto disbakteriozė užterštame žarnyne: pūvančioje terpėje                vystosi puvimo bakterijos (kiekvienos rūšies mikroorganizmai turi savo gyvenamąją aplinką).                    Būtent šios bakterijos dalinai neutralizuoja bei perdirba žarnyne susikaupusias nuodingąsias                    medžiagas ir neleidžia joms patekti į kraują.  Tikslinga, kas atsiranda uždegimas organuose ir audiniuose susiklosčius tam                  tikroms aplinkybėms. Nuomonė, jog uždegimo zonose rasti mikroorganizmai sukėlė uždegimą, ­                      klaidinga.  Dabartiniai tyrimai parodė šio reiškinio biologinę prasmę. Esmė ta, kad daugybė                      priežasčių – stresai, sunkios fizinės apkrovos, perkaitimas, peršalimas ir pan. – gali „atvesti“ prie                            ilgalaikio kraujagyslių spazmo arba patologinio jų išsiplėtimo, kai pažeidžiama ląstelių trofika, ir                        jos masiškai žūsta genetiškai silpniausiame organe.  Mirusių ląstelių pašalinimui, į ​nekrozės vietą organizmas siunčia „sanitarus“ –                    mikrobus, visąlaik gyvenančius mūsų organizme (stafilokokus, streptokokus, pneumokokus,                žarnyno lazdeles ir t.t.). šie „sanitarai“ savo galingais fermentais suskaido mirusias ląsteles ir                          maitinasi irimo produktais. Būtent tokią schemą sukūrė Gamta patologinių židinių likvidavimui.                      Taigi, uždegimas – tai apsauginė organizmo reakcija.  Visiškai aišku, jos kariauti su begaline daugybe mikroorganizmų, gyvenančių                  mūsų kūne, ne tik beprasmiška, bet ir kenksminga. Protingiau visas jėgas nukreipti taikiems                          tikslams – stiprinti imunitetą: organizmas taps nepažeidžiamas. Tuomet netgi AIDS virusas                      taikiai egzistuos šalia, nekeldamas jokio pavojaus.  Tikslinga, kad temperatūra pakyla iki 38­39​o​ C. Karščiavimas sudaro sąlygas                  organizmui pagaminti ​interferoną, pražūtingai veikiantį patogeninius mikrobus ir virusus. Jis taip                      pat padeda žele pavidalo šlakus paversti skysčiu ir pašalinti juos prakaituojant. Taigi, šitoks                          karštis yra apvalantis. Ligos metu, smarkiai išprakaitavus, būtinai nuo odos paviršiaus nuplauti iš                          organizmo pasišalinusias kenksmingas medžiagas. Jei ligonis silpnas, oda apvaloma drėgnu                    skudurėliu, sumirkytu vandenyje, į kurį įpilame acto. Aktyvi organizmo reakcija į virusus ir                          patogeninius mikroorganizmus – gerų vidinių rezervų požymis.  Tikslinga, kad atsiranda trofinės opos​, nes per šiuos „vožtuvus“ organizmas                    išmeta išorėn toksinius chroniško uždegimo produktus. Pvz., būna esant įsisenėjusiam                    tromboflebitui.  Tikslinga, kad išberia odą ar padidėja odos prakaitavimas, kai organizmas                    stipriai užterštas. Tai reiškia, jog kitos organizmo apvalymo sistemos perkrautos, ir organizmas                        suaktyvino šlakų šalinimą per odą, kaip jūra audros metu į krantą išmeta šiukšles.  Panašiu būdu galima paaiškinti daugybę kitų organizmo reakcijų į organizmo                    užterštumą.  Pagrindiniai organizmo valymo etapai  Nuo to, kokiu laipsniu pasikeičia šalinamų šlakų fiziniai­cheminiai rodikliai,                  skiriami ​trys ​visapusiško organizmo išvalymo etapai.  Nesvarbu, kurioje kūno dalyje susikaupę šlakai: beveik visi jie yra tvirtos                      struktūros, tam tikro dydžio ir tam tikros cheminės sudėties. Šie parametrai ir nusako jų                            fizinį­cheminį būvį.  Suprantu, kad šlakų parametrų pasikeitimas šalinimo metu turi būti minimalu,                    visapusišką organizmo išvalymą galima suskirstyti į ​tris nuoseklius etapus.  14   
  15. 15. I visapusiško organizmo išvalymo etapas. ​Valymo proceso metu šlakai iš                    organizmo pašalinai, nepakeitus jų fizinių­cheminių charakteristikų (dydžio, formos, cheminės                  sudėties). Kitaip tariant, jie pašalinami tokiu pavidalu, kokiu buvo organizme. Jų šalinimas                        vyksta tikslingai suaktyvinus kai kurias fiziologines organizmo funkcijas (sutraukiamąją, tulžies                    išskyrimo ir pan.).  Pirmajame etape valomas žarnynas, kepenys ir plaučiai, nes jie, visų pirma,                      sudaro šalinimo sistemą ir, antra, valymo metu šlakai iš jų pasišalina nepakeitę fizinių­cheminių                          charakteristikų.  II visapusiško organizmo išvalymo etapas. ​Šlakai pašalinami iš organizmo,                  pakeitus jų fizines charakteristikas, bet nepakeitus cheminės sudėties, t.y. suskaldžius juos į                        smulkias daleles ir pavertus smėliu.  Antrajame etape valomi inkstai, kraujas, limfa, tarpląstelinis skystis, kraujagyslės                  ir oda, nes valymo metu šlakai suskaidomi į smulkias daleles arba ištirpinami.  III visapusiško organizmo išvalymo etapas. ​Šlakai pašalinami iš organizmo,                  pakeitus jų fizines­chemines savybes. Kitaip tariant, šalinami šlakai ne tik suskaldomi į smulkias                          daleles, bet ir pakeičiama jų cheminės sudėties – jie virsta tirpiais junginiais.  Trečiajame etape valomi sąnariai ir jungiamieji audiniai.  Po pirmojo valymo etapo (žarnyno ir kepenų išvalymo) pereinama prie antrojo                      etapo. Tuomet tenka nuspręsti, ką valyti pirmiau: kraują, limfą ir tarpląstelinį skystį ar inkstus...  Sprendimas priklauso nuo to, kokias kraujo, limfos ir tarpląstelinio skysčio, o taip                        pat inkstų ir visos šlapimo išskyrimo sistemos būklė, kokiu būdu bus šalinami šlakai.  Tiktų palyginimas su skęstančiu laivu, kurio borte yra kelios skylės. Kurią                      pirmiausia užtaisyti? Ogi tą, kuri didžiausia, per kurią smarkiausiai veržiasi vanduo.  Jei, valant kraują, pagrindinis krūvis tenka kepenims ir žarnynui (pvz., pagal N.                        Uokerio metodiką), tada antrąjį valymo etapą galima pradėti nuo kraujo valymo.  Visais kitais atvejais pradedama nuo inkstų valymo, nes būtent inkstų išvalymas                      baigiasi pagrindinės organizmo išskiriamosios sistemos (jai priklauso žarnynas, kepenys ir                    inkstai) darbo normalizavimas.  Trečiajame valymo etape intensyviai šalinami šlakai iš sąnarių bei jungiamųjų                    audinių. Intensyvumas būtinas, kad šlakų šalinimo metu, organizmas neįsiurbtų jų vėl ir neįvyktų                          autointoksikacija.  Odos valymas teoriškai priskiriamos antrajam valymo etapui, bet praktiškai jį                    geriau atidėti iki trečiojo etapo pabaigos, t.y po sąnarių ir jungiamųjų audinių valymo.  Po teisingai atlikto žarnyno valymo, kartais ši problema savaime atkrenta.        15   
  16. 16.                   16   
  17. 17.                     17   
  18. 18.                             GERBIAMIEMS SENJORAMS    Apie plonojo ir storojo žarnyno svarbą ir jų vidinės švaros palaikymą  Apie preparatus valymui  Apie bendras organizmo švarinimo taisykles  Kanalų piešiniai tiems, kurie nori masažuotis taškus    18   

×