Successfully reported this slideshow.
We use your LinkedIn profile and activity data to personalize ads and to show you more relevant ads. You can change your ad preferences anytime.

Kaip Lietuvoje matuojame sveikatos sistemos efektyvumą?

7 views

Published on

LR Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos pranešimas tarptautinėje konferencijoje "Būdai gerinti sveikatos sistemos efektyvumą", 2019 m. balandžio 26 d., LR Seimo rūmuose, Vilniuje.

Published in: Healthcare
  • Be the first to comment

  • Be the first to like this

Kaip Lietuvoje matuojame sveikatos sistemos efektyvumą?

  1. 1. LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTERIJA Aurelijus Veryga, LR Sveikatos apsaugos ministras Kaip Lietuvoje matuojame sveikatos sistemos efektyvumą? Vilnius
  2. 2. EBPO 2018M ATASKAITOJE ATKREIPIA ŠALIŲ DĖMESĮ Į DU ESMINIUS SVEIKATOS SISTEMOS FINANSINIO ŠVAISTYMO ŠALTINIUS, KURIE DAŽNIAUSI: PERTEKLINIS HOSPITALIZAVIMAS BE PAGRĮSTO KLINIKINIO POREIKIO IR VAISTŲ KAINODARA KAIP NEŠVAISTYTI? (EBPO, 2018) 1. Sumažinti perteklinį hospitalizavimą 2. Investuoti į savivaldos ambulatorines paslaugas 3. Stebėti perteklinių ligoninės paslaugų naudojimą 4. Vystyti modernias dienos chirurgijos paslaugas 5. Stebėti perteklinę hospitalizacijos trukmę 7. Skatinti hospitalinių paslaugų Saugumą, efektyvumą ir Rezultatyvumą: efektyviai naudoti sveikatos priežiūros lėšas 6. Skatinti pacientų sveikimo procesą
  3. 3. LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTERIJA Rezultato rodikliai
  4. 4. Vyrų vidutinė tikėtina būsimo gyvenimo trukmė Lietuvoje 2007–2017 m. 64.5 65.9 67.1 67.6 68.0 68.4 68.5 69.1 69.1 69.5 70.7 61 62 63 64 65 66 67 68 69 70 71 72 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 VGT,metai Metai Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas
  5. 5. Moterų vidutinė tikėtina būsimo gyvenimo trukmė Lietuvoje 2007–2017 m. 77.2 77.5 78.6 78.8 79.1 79.5 79.4 79.9 79.6 80.0 80.4 75 76 77 78 79 80 81 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 VGT,metai Metai Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas
  6. 6. LIETUVOS GYVENTOJAI, YPAČ VYRAI, GYVENA TRUMPIAUSIAI TARP ES ŠALIŲ
  7. 7. IŠVENGIAMAS MIRTINGUMAS*: nors Lietuvoje yra ypač aukštas stacionarinių aktyvaus gydymo lovų skaičius, labai aukštas lankymosi pas gydytojus dažnis, tačiau Lietuvos gyventojai negauna kokybiškų stacionarinių paslaugų, miršta dažniausiai IŠVENGIAMAS MIRTINGUMAS*: sveikatos sistemos KOKYBĖS rodiklis, kuris parodo, kiek yra efektyvus nacionalinis įstaigų tinklas, kuriama taikomas aktyvus gydymas ir teikaimos gydymo paslaugos
  8. 8. Proc. 0 - 19.13 (9) 19.23 - 21.64 (9) 21.64 - 24.32 (13) 24.32 - 27.63 (12) 27.63 - 35.14 (17) Mirštamumas nuo insulto per 30 d. po hospitalizacijos 2017 m. pagal gyvenamąją vietą
  9. 9. Mirštamumas (proc.) nuo miokardo infarkto per 30 d. po hospitalizacijos Lietuvoje 2017 m. pagal gyvenamąją vietą Proc. 0 - 1 (3) 4 - 10 (7) 10 - 16 (25) 16 - 21 (15) 22 - 38 (10)
  10. 10. Išvengiamų hospitalizacijų dalis (proc.) Lietuvos savivaldybėse 2017 m. pagal gydymo įstaigas Proc. 9.4 - 19.1 (10) 19.8 - 25.8 (16) 26.4 - 32.5 (9) 35.4 - 38.7 (5) 39.9 - 44.0 (5) 46.6 - 57.0 (6) No Data (9) (Pastaba: No Data – savivaldybėje nėra ligoninės teikiančios aktyviojo gydymo paslaugas)
  11. 11. Kūdikių mirtingumo dinamika priklausomai nuo akušerijos lovų konsolidavimo Lietuvoje 2001–2017m. 8.0 8.1 6.9 8.1 7.1 7.2 6.3 5.5 5.6 5.0 4.8 3.9 3.7 3.9 4.2 4.5 2.9 8.2 9.8 8.2 8.5 7.8 7.7 8.0 7.4 6.9 6.5 7.0 5.3 6.3 6.2 5.7 5.9 4.9 4.0 3.6 3.3 3.1 2.8 2.8 2.7 2.7 2.6 2.6 2.7 2.6 2.8 2.7 2.5 2.2 2.1 0.0 0.5 1.0 1.5 2.0 2.5 3.0 3.5 4.0 4.5 0 2 4 6 8 10 12 14 16 18 20 10000gyv. 1000gyvųgimusiųjų Metai Perinatalinis mirtingumas 1000 gimusiųjų Vaikų iki 1 m. amžiaus mirtingumas 1000 gyvų gimusiųjų Akušerijos lovų skaičius 10 000 gyv. *Perinatalinis mirtingumas – negyvagimiai ir 0–6 parų mirę kūdikiai.
  12. 12. Mažėja kūdikių mirtingumas: per 2002 – 2017m. išsaugotos 1229 gyvybės 0 -2 34 -2 27 24 50 80 76 92 98 126 129 125 120 106 145 24.3 23.4 22.7 22.8 23.0 22.6 23.0 23.5 25.6 26.0 26.7 26.1 26.9 26.7 25.0 22.5 22.9 250 238 206 240 209 213 190 172 181 153 144 118 110 118 132 139 85 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 -50 0 50 100 150 200 250 300 -50 0 50 100 150 200 250 300 išsaugota gyvybių Pediatrijos lovų skaičius 10 000 vaikų (0-17 m.) mirė kūdikių
  13. 13. LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTERIJA Visuomenės sveikata
  14. 14. Nuo 2017 m. kovo 1 d. ženkliai padidinti akcizai alkoholiniams gėrimams: • alui 112 %, • vynams 92 - 111 %, • stipriam alkoholiui – 23 %. Akcizo už alkoholinius gėrimus surinkta: • 2016 m. – 243 mln. • 2017 m. – 304 mln. • 2018 m. - 323 mln. + 80 mln. Eurų per metus Pvz. Prienų savivaldybės biudžetas 24,5 mln. Alkoholio kontrolės politika https://www.vmi.lt/cms/documents/10162/9356963/NB_apzvalga_2018/f29a66cd-cfa5-4af7-b156-84347a665eb5
  15. 15. Apsinuodijimas alkoholiniais gėrimais: 2016 I ketv. – 1452 2018 I ketv. – 1271 (- 12 proc.) Alkoholinės psichozės: 2016 I ketv. – 1048 2018 I ketv. – 795 (- 24 proc.) Alkoholinė priklausomybė: 2016 I ketv. – 6082 2018 I ketv. – 5431 (- 11 proc.) Poveikis sveikatai
  16. 16. LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTERIJA Visuotinė sveikatos aprėptis Sveikatos paslaugų prieinamumas
  17. 17. Didžiausios nepasiturinčių gyventojų išlaidos buvo skirtos vaistams
  18. 18. 2016m Lietuvos gyventojai už vaistus mokėjo daugiau negu Švedijos, Suomijos, Latvijos, Estijos, Danijos gyventojai
  19. 19. ES šalys Vokietija, Jungtinė Karalystė, Latvija ir kitos šalys skatina generinių vaistų politiką, taip nešvaistomos lėšos
  20. 20. Pacientų priemokos už kompensuojamuosius vaistus VIDUTINĖ PACIENTO PRIEMOKA UŽ VIENĄ RECEPTĄ: 2016 m. birželis – 5,7 euro 2019 m. vasaris – 2,3 euro - 60 proc. IŠ VISO UŽ KOMPENSUOJAMUOSIUS VAISTUS PACIENTAI PRIMOKĖJO: 2016 m. – 58 mln. eurų 2018 m. – 40 mln. eurų PER VIENUS METUS PACIENTAI SUTAUPĖ 18 MLN. EURŲ
  21. 21. Pradėti kompensuoti nauji vaistai 53 NAUJI INOVATYVŪS VAISTAI: • Hepatitui C • Melanomai • Limfomai • Kiaušidžių ir (arba) kiaušintakių vėžiui • Plaučių ir krūties vėžiiui ir kt. • Vaistai retoms ligoms gydyti PRADĖTOS KOMPENSUOTI VAKCINOS NUO: • Rotavirusinės infekcijos • Meningokoko B • Pneumokoko
  22. 22. Kompensavimo lygių didėjimas • Nuo 2018-07-17 kompensavimo lygiai padidinti iš 80 % ir 90 % į 100 % (išskyrus kardiologinius vaistus) • Nuo 2019-01-01 kardiologiniams vaistams kompensavimo lygis padidintas iš 90 % į 100 %. • Nuo 2019-03-01 didžiajai daliai vaistų, kurių kompensavimo lygis dabar yra 50 % didinamas iki 100 %. • Nuo 2019-04-01 visi vaistai kompensuojami 100 % lygmeniu. 205 213 228 233 248 52 54 58 55 40 258 266 286 288 288 0 50 100 150 200 250 300 350 2014 2015 2016 2017 2018 PSDF išlaidos, mln Eur Pacientų priemokos, mln Eur Bendros išlaidos, mln. Eur
  23. 23. Vaistų kompensavimas pažeidžiamų grupių pacientams • Parengtas teisės aktas, kuris nuo 2020 m. leis mažas pajamas gaunantiems pacientams įsigyti kompensuojamus vaistus - be priemokų. • Asmenų grupė: pensininkai ir neįgalieji, kurių pajamos mažesnės, nei 95 % minimalių vartojimo poreikio dydžio t.y apie 245 Eur. per mėn. - 165 tūkst. gyventojų. • Numatoma skirti - 4 mln. Eur.
  24. 24. LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTERIJA Efektyvus sveikatos sistemos resursų panaudojimas
  25. 25. LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTERIJA Technologijų panaudojimas
  26. 26. www.esveikata.lt
  27. 27. E.Sveikatos naudojimas 835 įstaigų prisijungė prie e. sveikatos sistemos (ESPBI IS), kurios aptarnauja 95 % pacientų 85 % kompensuo jamų e. receptų 100 % vaistinių gali išduoti vaistus pagal e. receptus 100 % e. vaiko gimimo pažymėjimų ir e. medicininini ų mirties liudijimų 7 % e. siuntimų 75 % e. vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininių pažymų 87 % e. stacionaro epikrizių 2018 m. gruodžio mėnesio duomenys
  28. 28. Pradeda dirbti nauja Vyriausybė
  29. 29. LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTERIJA Žmogiškųjų išteklių planavimas ir motyvavimas
  30. 30. LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTERIJA
  31. 31. Lietuvos gydytojų skaičius 1000 gyventojų yra vienas didžiausių ES
  32. 32. Lietuvos slaugytojų skaičius 1000 gyventojų yra vienas mažesnių ES
  33. 33. ŠEIMOS GYDYTOJŲ SKAIČIUS 10 TŪKST. GYVENTOJŲ 37 Duomenų šaltinis: Higienos institutas 2015 2017 2018 2019 2020 Planas 7.3 7.5 7.8 8.0 Faktas 7.1 7.78 6.6 6.8 7.0 7.2 7.4 7.6 7.8 8.0 8.2Lietuvoje šeimos gydytojai sudaro 20 proc. (2016 m.) visų gydytojų (ES vidurkis 23 proc). Dėl atlygio skirtumų ES mažėja šeimos gydytojų dalis, tačiau aktyvią pirminės priežiūros politiką vykdančios Prancūzija, Suomija, Belgija pasiekė 37 proc. dalį. Šios šalys taip pat pasižymi gerais sveikatos sistemos rodikliais. Lenkijoje yra ypač maža šeimos gydytojų dalis – 9 proc., Latvijoje – 22 proc., Estijoje – 21 proc. (EBPO, Health at a Glance, 2018)
  34. 34. Gydytojų dalis (proc.), kurių amžius 65+ m. Lietuvos savivaldybių gydymo įstaigose 2017 m. Proc. 0 - 15 (13) 15 - 24 (14) 24 - 30 (13) 30 - 35 (9) 39 - 46 (11)
  35. 35. LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTERIJA Proceso rodiklių vertinimas
  36. 36. Lietuvos gyventojai yra ypač dažnai gydytojų konsultuojami, lyginant su ES vidurkiu ir Suomija, Švedija, Danija, tačiau tai nesudaro prielaidų geriems sveikatos rezultatams: paslaugų kokybė lieka rimta problema
  37. 37. Lietuvos ligoninės teikia nepakankamai dienos paslaugų, lyginant su Švedija, Suomija, Estija. Tuo galima paaiškinti žemą stacionarinių paslaugų efektyvumą, nes vyrauja „lovos užimtumas“, ne paslaugų teikimo efektyvumas
  38. 38. Lietuvoje ypač aukštas gydymo stacionare dažnis, kuris nėra susijęs su gydymo rezultatais, tad Lietuvos išvengiamo mirtingumo rodikliai lieka prasčiausi ES. Prancūzijoje kelis kartus mažesnis išvengiamas mirtingumas dėl kokybiškų sveikatos paslaugų ir rečiau gydoma stacionare.
  39. 39. Galimybė gerinti pacientų pasirinkimą (Šiaulių TLK)
  40. 40. LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTERIJA Kiti svarbūs rodikliai

×