1. LOGINIO PROGRAMAVIMO PRIEMONIŲ PANAUDOJIMAS
DARBUI SU DUOMENŲ BAZĖSE SAUGOMA INFORMACIJA
Saulius Maskeliūnas
Vilniaus Gedimino technikos universitetas,
Matematikos ir informatikos institutas
mask@ktl.mii.lt
1. Horno disjungtų sintaksės ir loginio išvedimo
interpretavimas aibių teorijos pagalba
1.1. Loginių operacijų interpretavimas
aibių teorijos pagalba
1.2. Horno disjungtų išreiškimo formos
1.3. Loginio išvedimo interpretavimas
2. Žiniomis pagrįstų sistemų integravimas su
duomenų bazių sistemomis
2.1. Žiniomis pagrįstų sistemų požiūris
2.2. Duomenų bazių požiūris
3. Loginio programavimo priemonių ir duomenų bazių
siūlomas susiejimo būdas
4. Išvados

2. 1.1. Loginių operacijų interpretavimas
aibių teorijos pagalba

3. 1.2. Horno disjungtų išreiškimo formos
Klasikinė:
A  B1 & B2 & … 
Disjungtyvinė:
A  B1  B2  … 
Konjungtyvinė:
(A & B1 & B2 & …) 
Disjungtams galima naudoti taisyklę:
"perkeliant termus per implikacijos ženklą '',
perkeliami teiginiai tampa neiginiais, ir atvirkščiai"; t.y.:
(A & B1 & B2 & …) 
FALSE  A & B1 & B2 & … 
FALSE  A  B1 & B2 & … 
A  B1 & B2 & … 
A  B1  B2 & … 
A  B1  B2  … 
A  B1  B2  … & TRUE 
A  B1  B2  …  TRUE 
A  B1  B2  … .
(Čia: FALSE - loginė konstanta '0', TRUE - loginė konstanta '1').
A  B A  B
A B
(A & B) –
(–
A  B)
xxx
xxxxxxx
A xxx B x
xxxxxxx
xxxxxxx
xxx
A  B A  -
B
............................
. U ............ ........
.............. ......
........ A .... B .....
............... .....
.............. ......
................. .........
............................

4. 1.3. Loginio išvedimo interpretavimas
Loginio išvedimas gali būti aiškinamas keturiais skirtingais būdais:
1) kaip užklausos neprieštaringumo įrodymas taisyklių ir faktų
rinkinio (t.y., disjungtų bazės, kuri yra taikymo srities modeliu)
atžvilgiu. Tai - matematinės logikos požiūris
2) kaip užklausą atitinkančių procedūrų vykdymo seka. Tai -
procedūrinio programavimo (aukšto lygio programavimo kalbomis)
požiūris
'A  B1 & B2 & ... & Bm' atitikmuo procedūrinio programavimo kalboje yra:
' PROCEDURE A(...); CALL B1(...); CALL B2(...); .......; CALL Bm(...); END; '.
Valdymo grąžinimo (backtracking) mechanizmą šiuo atveju atitiktų specialus
procedūrų vykdymo sutrikimų apdorojimo būdas.
Tokiam interpretavimui taikymo srities užduočių sprendimą patogu vaizduoti
IR/ARBA grafu (medžiu).
3) kaip užklausa nusakytos srities palaipsnis konkretizavimas (t.y.,
nagrinėjamos srities siaurinimas, 'dėmesio fokusavimas'),
naudojantis disjungtų bazės taisyklėmis, iki disjungtų bazės faktų
(ar bendriausių unifikatorių). Tai - aibių teorijos požiūris
Šiuo atveju, atsakymo į užklausą radimui reikia rasti taisyklėmis ir faktais
išreikštos taikomosios srities poaibį, tenkinantį užklausos reikalavimus
(t.y., tokią taikymo srities modelio reikšmių aibę, kuri būtų ir užklausos poaibiu).
Atsakymų į užklausą paieškos procesas - tai laipsniškas užklausa nusakomos
srities siaurinimas, detalizavimas (užklausos ir ją atitinkančios taisyklės
kintamuosius unifikavus mažiausiai suvaržančia rezolvente) iki konkrečių faktų,
naudojantis taikymo srities žiniomis (Horno disjungtų rinkinio faktais) ir
šių žinių panaudojimo aprašais (Horno disjungtų rinkinio taisyklėmis).
4) kaip lygybių ir nelygybių sistemos sprendimas [Col-84]. Tai -
apribojimų programavimo (atskiros loginio programavimo šakos,
angl.: "constraint programming") požiūris.
[Col-84] A. Colmerauer, Equations and inequations on finite and infinite trees. In: Proc. of
the Int. Conference on Fifth Generation Computer systems. ICOT, 1984, pp. 85-99.

5. 2. Požiūriai į žiniomis pagrįstų sistemų integravimą su DB sistemomis
Naudojami pažymėjimai:
DBS - duomenų bazių sistema ES - ekspertinė sistema - raidos seka
DedDB - dedukcinė DBS EDS - ekspertinė DBS - panaudojimas
IDBS - intelektuali DBS GES - "giluminė" ekspertinė sistema
GIDBS - "giluminė" IDBS GEDS - "giluminė" ekspertinė DBS
DB - duomenų bazė PTS - produkcinių taisyklių sistema
GŽB - giluminių žinių bazė D&ŽBS - integruota duomenų ir žinių bazių sistema

6. 3. Loginio programavimo priemonių ir
duomenų bazių susiejimas
Interfeiso tarp Prolog'o ir reliacinių duomenų bazių
realizavimo pavyzdžiai:
• ILEX
[LiHe-84] D.J. Li, F.G. Heath, Elaborating PROLOG/DBMS
interface techniques and interface structures. In: 1st Int.
Conf. Comput. and Appl., Beijing. Silver Spring, Md,
June 1984, pp. 134-138.
• micro-Prolog—dBASE II
[Ber-85] H.L. Berghel, Simplified integration of Prolog with
RDBMS. Data Base, Vol. 16, No. 3, Spring 1985,
pp. 3-12.
• PRIMO
[GLC-90] F. Gozzi, M. Lugli, S. Ceri, An overview of PRIMO:
a portable interface between Prolog and Relational
Databases. Information Systems, Vol. 15, No. 5, 1990,
pp. 543-553.
• CGW
• PRO-SQL
• EDUCE
• Quintus-Prolog—Unify
• BERMUDA
• ESTEAM

7. [RVM-99] A. Ribikauskas, O. Vasilecas, S. Maskeliūnas. Investigation of
architecture of the intellectualised product quality control system.
Information Technology and Control, Technologija, Kaunas,
1999, Nr. 2 (11), pp. 43-56.
Išvados
1. Loginio programavimo teiginių ir taisyklių esmės supratimui ir
teisingumo patikrinimui tikslinga naudoti interpretavimą, paremtą
aibių teorija.
Loginio išvedimas LP sistemose gali būti interpretuojamas kaip:
(1) użklausos neprieštaringumo įrodymas,
(2) użklausą atitinkančių procedūrų vykdymo seka,
(3) sprendimas lygybių ir nelygybių sistemoje arba
(4) użklausa nusakytos zonos (t.y., leistinų reikšmių aibės
taikymo srities erdvėje) ribų nustatymas, palaipsniui
atmetant draudžiamų reikšmių poaibius.
2. Žiniomis pagrįstų sistemų ir duomenų bazių sistemų integravimas
gali būti nagrinėjamas tiek ŽPS, tiek ir duomenų bazių sistemų
požiūriu.
Bendru atveju - šie požiūriai yra lygiaverčiai. Kuris iš jų yra
perspektyvesnis priklauso nuo konkretaus nagrinėjamo atvejo
ypatumų, spręstinos problemos formuluotės (t.y., kas jau turima,
kuo reikia papildyti).
3. Interfeiso tarp loginio programavimo posistemio ir duomenų
bazių sistemos realizavimui bendru atveju rekomenduotina
naudoti atvirąją duomenų bazių sąsają ODBC.