R. Jasinavicius: Kodel toks mazas ekonominis derlius Lietuvoje?

4,844 views

Published on

R. Jasinavičiaus pasisakymo LPK metiniame susirinkime skaidrės

Published in: Economy & Finance
0 Comments
0 Likes
Statistics
Notes
  • Be the first to comment

  • Be the first to like this

No Downloads
Views
Total views
4,844
On SlideShare
0
From Embeds
0
Number of Embeds
4,112
Actions
Shares
0
Downloads
6
Comments
0
Likes
0
Embeds 0
No embeds

No notes for slide

R. Jasinavicius: Kodel toks mazas ekonominis derlius Lietuvoje?

  1. 1. KODĖL TOKS MAŽAS EKONOMINIS DERLIUS LIETUVOJE ? (pasisakymo LPK metiniame susirinkime skaidrės) Rimvydas Jasinavičius LPK Garbės prezidentas, Vilniaus miesto ir apskrities verslininkų-darbdavių konfederacijos prezidentas, MRU profesorius, Dr. Trakai, 2011 m. liepos 1 d .
  2. 2. Ar krizė (sunkmetis) – duotybė ? <ul><li>Kažkodėl pastaroji ekonominė krizė vadinama išskirtine nelaime, kurios niekas negalėjo nei numatyti, nei tinkamai jai pasiruošti. </li></ul><ul><li>Taip, daugeliui ji nukrito, tarsi “iš dangaus” netikėtai, panašiai kaip ženklus sniego kiekis iškrintantis beveik kasmet kelininkams ir komunalininkams Lietuvoje. Jie visada tvirtina: “tokio sniego kiekio numatyti negalėjome, todėl ir išvalyti nėra galimybių”. </li></ul><ul><li>Krizė prasidėjo, kai daugelis jai visai nesiruošė, ir todėl pažėrė visiems gana didelę problemų laviną. </li></ul>
  3. 3. Nepageidaujamos pasekmės užvaldė <ul><li>Jau treti metai visi informacijos šaltiniai tiesiog springsta neigiamų ir nepageidaujamų pasekmių iš visų mūsų gyvenimo kerčių vardijimo. Visos tos nutikusios blogybės traktuojamos tarsi duotybės, apvaizdos inspiruotos. </li></ul><ul><li>Beveik visi didieji valstybės darbai skiriami kovai su krizės padariniais. Pagrindinis tų darbų bruožas – taupymas, „diržų suveržimas“, veiklos išlaidų ir etatų mažinimas . </li></ul>
  4. 4. Kova su pasekmėmis - imitacijos <ul><li>Produktyvios (ne imitacinės) vadybos elementoriuose rašoma, kad kova tik su mūsų pačių darbų pasekmėmis – beprasmė, kol mes neįtakojame į esmines priežastis , pagimdžiusias tas pasekmes. </li></ul><ul><li>„ Neįmanoma išspręsti jokių problemų, naudojant tuos pačius mąstymo ir veiklos metodus, kurie tas problemas pagimdė“ /A. Einšteinas/ </li></ul>
  5. 5. Sunkmetis – maisto stoka žiemą <ul><li>Mano senelis tvirtino, kad kiekviena žiema kaime – sunkmetis tiems, kam stinga maisto atsargų išgyventi žiemą. O maisto atsargų stygių sąlygoja trys priežastys: </li></ul><ul><li>Per mažai augintojų augino derlių; </li></ul><ul><li>Menkas buvo auginto derliaus derlingumas ; </li></ul><ul><li>Per daug nuimto derliaus buvo atimta iš tų augintojų. </li></ul>
  6. 6. Nūdienos derlius – ekonominė vertė <ul><li>Visos tos senelio taisyklės pilnai tinka ir nūdienai, tik vietoje maisto derliaus reikia naudoti ekonominio derliaus – pridėtinės vertės sąvoką . </li></ul><ul><li>Krizė pas mus kilo staiga visuotinai netekus pigių ir neribojamų finansinių išteklių savo darbams – tarsi ūkininkai pavasarį būtų netekę skolinamos sėklos. Per mažas ekonominio derliaus augintojų skaičius šalyje bei menkas jų veiklos derlingumas iki šiol negali normaliai išmaitinti mūsų visuomenės (patenkinti jos svarbiausių poreikių). </li></ul><ul><li>Todėl sunkmetis ir tęsiasi. </li></ul>
  7. 7. Dvi sunkmetį įveikiančios jėgos <ul><li>Dvi jėgos sąlygoja sunkmečio įveikimą Lietuvoje: </li></ul><ul><li>Efektyvios ekonominės veiklos darbdaviai , </li></ul><ul><li>Efektyvios sisteminės vadybos valdžia . </li></ul><ul><li>Sunkmečio įveikimo mašinų raktai – pas darbdavius, o gardo raktai, kuriame uždarytos tos mašinos, – pas valdžią. </li></ul><ul><li>Tik nuo šių dviejų jėgų sinerginio bendradarbiavimo priklauso sunkmečio pabaigos terminai ir rezultatai. </li></ul>
  8. 8. Edvardso Demingo taisyklės: <ul><li>Teisingas vieningo tikslo nustatymas ; </li></ul><ul><li>Konkretūs pačio tikslo ir artėjimo prie jo matavimai; </li></ul><ul><li>Išteklių ir pastangų koncentracija proveržiui link tikslo. </li></ul>
  9. 9. Pagrindinis tikslas ir matavimai <ul><li>Pagrindinis bendrasis tikslas darbdaviams ir valdžiai (pagal konkrečią teritoriją ir kompetencijos ribas) – ekonominės vertės ženklus padidinimas. </li></ul><ul><li>Matavimai: </li></ul><ul><li>Gauta pridėtinė vertė ; </li></ul><ul><li>Panaudotų lėšų investicinė grąža ; </li></ul><ul><li>Visų veiklos rūšių (ypač darbų) efektyvumas (produktyvumas). </li></ul>
  10. 10. Gėdinkimės bergždžios veiklos <ul><li>Bet kokia veikla, kuri nesukuria arba neapsaugo jau esamos vertės, neturėtų mūsų šalyje būti toleruojama. </li></ul><ul><li>Neefektyvi bei neproduktyvi veikla, kuri neduoda nei reikiamos pridėtinės vertės, nei investicinės grąžos, - privalo būti laikoma bergždžia, piktžoline veikla. </li></ul><ul><li>Šventa visų mūsų pareiga ją nuolat mažinti ir jos gėdytis. </li></ul>
  11. 11. Prisiimkime kaltę sau už: <ul><li>Kad per dvidešimt nepriklausomybės metų ekonominis derlius šalyje (bendrasis vidaus produktas) praktiškai nepadidėjo. </li></ul><ul><li>Kad vidutinis darbo vietų ekonominis efektyvumas dar vis kelis kartus mažesnis nei skandinavų valstybėse. </li></ul><ul><li>Kad nesukūrėme efektyvių nacionalinių darbdavių ugdymo sistemos. </li></ul><ul><li>Kad verslumas ir vertės kūrimas darbe netapo visų mūsų žmonių pagrindiniu prestižo ir garbės reikalu. </li></ul><ul><li>Kad realios vidutinės pajamos vienam gyventojui nedidėja. </li></ul><ul><li>Kad potencialiai produktyviausia šalies darbo jėgos dalis palieka mus, vis daugiau ekonominio produkto gamindama ir taip jau turtingesniems kaimynams. </li></ul><ul><li>Kad stipriausia šalies darbdavių organizacija virsta senjorų klubu. </li></ul>
  12. 12. Auginkime brandų atžalyną – jaunuosius talkininkus savo šalyje <ul><li>Išmokykime juos atskirti tikruosius vertingos ekonomikos ugdymo darbus nuo piktžolių. </li></ul><ul><li>Padėkime jiems tapti produktyviais ekonominio derliaus augintojais. </li></ul><ul><li>Skatinkime, vertinkime ir gerbkime didesnės vertės kūrėjus ir neleiskime toliau bujoti bergždžios ir imitacinės veiklos piktžolėms. </li></ul><ul><li>Ačiū už dėmesį ! </li></ul>

×