Successfully reported this slideshow.
We use your LinkedIn profile and activity data to personalize ads and to show you more relevant ads. You can change your ad preferences anytime.

Gyvunai keliuose3

782 views

Published on

Published in: Business, Real Estate
  • Be the first to comment

  • Be the first to like this

Gyvunai keliuose3

  1. 1. Keliuose žūstančių gyvūnų problema Samanta Šeženytė, Nojus Verbickas, Vita Smailytė, Ukmergės Dukstynos pagrindinė mokykla, 5-6 kl., mokytoja Audronė Vildžiūnaitė Nacionalinė mokinių gamtamokslinė konferencija Mokyklinė aplinkotyra – 2010 2010 m. lapkričio 26 d.
  2. 2. Įvadas • Intensyvėjant eismui, didėja ir gyvūnų mirtingumas keliuose. Susidūrimai kelyje su mažesniais žvėrimis – lapėmis, mangutais, kiaunėmis, kiškiais – dažniausiai baigiasi pastarųjų žūtimis. Didžiųjų – briedžių, stirnų, šernų – išbėgimas į kelią gali būti mirtinai pavojingas ir vairuotojams. • Dauguma yra matę ir ne kartą ant kelio po automobilio ratais žuvusį gyvūną, tai ir žinduoliai, ir varliagyviai, ypatingai gausiai žūvantys pavasarinės migracijos metu. Jų žūtis – vienas dalykas, kitas dalykas – ilgalaikis jų lavonėlių traiškymas ant kelio – niekas jų nesurenka ir net nepatraukia nuo kelio. • Specialistai sako, kad neretai žvėrių žūtį keliuose lemia ir neatsakingas mūsų elgesys.
  3. 3. • Dažniausiai kalbama apie nuostolius. Sudaužytos ir apgadintos mašinos – dideli pinigai, o sužeisti ar žuvę autoavarijose susidūrus su gyvūnu žmonės – neįkainojami. Be to, niekada nėra analizuojama ir vairuotojo psichologija. • Tyrimo problema: Ar gyvūnų žūtis keliuose yra problema? Ar žmonės turi jaustis atsakingi už gyvūnų gyvybę? Ar reikia suteikti veterinarinę pagalbą sužalotiems gyvūnams? Kaip būtų galima sumažinti žuvusių gyvūnų skaičių keliuose?
  4. 4. • Tyrimo tikslas – išsiaiškinti mokinių ir jų tėvų patirtį, susijusią su keliuose žūstančiais gyvūnais ir jų nuomonę apie problemos sprendimo galimybes.
  5. 5. Tyrimo metodika • Prieš tyrimą buvo organizuota diskusija, per kurią kelti tokie klausimai: – kaip žmonės elgiasi automobiliu pertrenkę gyvūną? – Kaip žmonės elgiasi matydami kitų vairuotojų ant kelio automobiliu pertrenktus gyvūnus? – Kokios priežastys skatina žmones vienaip ar kitaip elgtis, nutrenktus automobiliu gyvūną ar pastebėjus tokį nukentėjusį gyvūną? – Kaip būtų galima situaciją pagerinti, kad mažiau gyvūnų žūtų keliuose, kad tie, kuriuos galima išgydyti, būtų išgydyti, o žuvę gyvūnai negulėtų ant kelio savaitėmis ir mėnesiais?
  6. 6. Tyrimo metodika • Pagrindinis tyrimo metodas – anketinė apklausa. • Diskusijos pagrindu buvo sudaryta anketa, kuri pateikta tyrimo dalyviams. Į anketos klausimus atsakė kiekvienas individualiai (mokinys ir vienas iš tėvų). • Tyrimo rezultatai analizuoti ir apibendrinti etikos pamokose. • Tyrimas vykdytas 2010 metų spalio mėnesį. • Tyrimo dalyviai - 70 penktų-šeštų klasių mokinių, lankančių etikos pamokas, ir jų tėvai.
  7. 7. Tyrimo rezultatai • Tyrime dalyvavo dešimties-dvylikos amžiaus vaikai: 29 berniukai ir 41 mergaičių ir jų tėvai: 19 vyrų ir 51 moteris, iš kurių 56 vairuotojai. Tėvų amžius nuo 30 iki 50 m. • Iš dalyvavusių tyrime tik 4 šeimos niekada augintinių neturėjo, 10 turėjo, o 56 turi tyrimo metu.
  8. 8. Dauguma tyrimo dalyvių matė pertrenktus gyvūnus kelyje. Klausimai Ne Kartą Du-tris kartus Daugiau kartų Tėvai Moki- niai Tėvai Moki- niai Tėvai Moki- niai Tėvai Moki- niai Matė pertrenktą gyvūną 2% 2% 3% 13% 12% 24% 83% 61% Matė pertrenktą gyvūną būnant keleiviu 76% 89% 18% 11% 4% 2% Matė vairuotoją, kuris sustojo pertrenkęs gyvūną 79% 84% 18% 12% 3% 4% Pertrenkė gyvūną vairuodamas 82% 12% 6%
  9. 9. Tyrimo rezultatai • Dauguma mokinių ir jų tėvų pertrenktus gyvūnus keliuose matė daugiau nei tris kartus. 18 proc. tėvų pertrenkė gyvūnus patys vairuodami, tačiau jų reakcija buvo skirtinga: – vieni sustojo ir bandė suteikti pagalbą, – kitų pertrenkti gyvūnai pabėgo, – tačiau visi džiaugėsi, kad liko gyvi ir šis įvykis nesukėlė rimtesnės avarinės situacijos.
  10. 10. Respondentų atsakymai (proc.) į klausimą „Ar gyvūnų žūtis keliuose yra problema?“
  11. 11. • Iš anketos atsakymų galima pastebėti, kad 23% tėvų niekada neieškojo pagalbos, 77% – labai retai ieškojo pagalbos nukentėjusiam gyvūnui. 77% atsakiusiųjų labai retai patraukė žuvusį gyvūną nuo kelio. • Įdomu buvo sužinoti, ar žmonės apskritai turi galvoti apie žūstančius keliuose gyvūnus, kol neišspręsta pačių žmonių žalojimo keliuose problema. 91% tėvai ir 85% mokinių atsakė teigiamai ir tik 9 % tėvų ir 15 % mokinių teigia, kad pirmiausiai reikia spręsti žmonių žalojimo keliuose problemą.
  12. 12. Respondentų atsakymai (proc.) į klausimą „Ar žmonės turi jaustis atsakingi už gyvūnų gyvybę keliuose?“
  13. 13. • Priežastys, kurios neleidžia padėti keliuose nukentėjusiems gyvūnams labai įvairios: – tiek mokiniai, tiek tėvai, pirmumą teikia žmonių negailestingumui ir abejingumui, – skubėjimui, – išgąsčiui, – kaltės baimei, – eismo trukdymui. Panašios priežastys neleidžia ir patraukti žuvusio gyvūno nuo kelio (patraukti gyvūną nuo kelio negali dėl nemalonių vaizdų bei baimės užsikrėsti ligomis).
  14. 14. • Mažinti žuvusių gyvūnų skaičių keliuose, respondentai siūlo taip: – vairuotojams būti atidesniems, atsakyti už savo veiksmus, – dar daugiau įrengti tvorų, perėjų gyvūnams bei informacinių kelio ženklų, o taip pat kvapų ir garso įrenginių keliuose, kurie atbaidytų gyvūnus, – už naminių gyvūnų saugumą keliuose turėtų būti atsakingi jų šeimininkai.
  15. 15. Respondentų atsakymai (proc.) į klausimą „Ar reikia organizuoti veterinarinę pagalbą sužalotiems keliuose gyvūnams?“
  16. 16. • Dauguma tėvų mano, kad sužalotiems gyvūnams suteikta veterinarinė pagalba padėtų gyvūnams nesikankinti. Net 43% tėvų teigė, kad nėra informacijos, kur kreiptis ir siūlo įvesti pagalbos telefoną (vet. pagalbos) arba steigti savanoriškas organizacijas ar spec. tarnybas, kurios rūpintųsi sužalotais keliuose gyvūnais. • Keliuose žūstančių gyvūnų lavonėlius 41% mokinių ir 39% tėvų siūlo pirmiausiai patraukti nuo kelio, 28% mokinių ir 19% tėvų siūlo vairuotojams vežiotis kastuvėlius ir maišelius ir juos palaidoti, 11% mokinių ir 7% tėvų mano, kad ne jie turi spęsti gyvūnų lavonėlių problemą, o likusieji nežino, kaip tai reikėtų spręsti.
  17. 17. Išvados • Dauguma mokinių ir tėvų mano, kad gyvūnų žūtis keliuose yra problema. • Svarbu, kad kiekvienas žmogus jaustų atsakomybę už žuvusį kelyje gyvūną – jais tinkamai pasirūpintų. • Kad sumažėtų žuvusių gyvūnų skaičius keliuose, vairuotojams reikia būti atidesniems, dar daugiau įrengti tvorų, perėjų gyvūnams bei informacinių kelio ženklų, o taip pat kvapų ir garso įrenginių keliuose, kurie atbaidytų gyvūnus. • Tėvai teigia, kad reikėtų platesnės informacijos, kur kreiptis sužalojus gyvūną, įvesti pagalbos telefoną (vet. pagalbos) arba steigti savanoriškas organizacijas ar spec. tarnybas, kurios rūpintųsi sužalotais keliuose gyvūnais.
  18. 18. Rekomendacijos • Kelkraštyje pamačius gyvūno siluetą ar naktį blizgančias akis yra tik vienas būdas išvengti susidūrimo: radikaliai, iki 20–30 km/val., mažinti važiavimo greitį. • Reikėtų turėti galvoje ir tai, kad intensyviausiai žvėrys keliauja tamsoje ar prieblandoje, esant prastam matomumui. • Svarbu suvokti, kad bandydami garsiniu signalu ar ilgom ir trumpom šviesom pabaidyti stambųjį kanopinį galime tik dar labiau viską komplikuoti – apakintas žvėris greičiausiai tik dar labiau sutriks ir jo elgesys taps visiškai neprognozuojamas.
  19. 19. Rekomendacijos • Būtina žinoti, kad, tarkime, šernai itin retai vaikšto po vieną. Jei prieš automobilį išniro ir skersai kelio pralėkė vienas knyslys, galima tikėtis, kad jam iš paskos praliuoksės dar iki dešimties jo bandos narių. Taigi pamatęs šerną rimtų problemų nenorintis vairuotojas turėtų kiek įmanoma sulėtinti mašinos greitį.
  20. 20. „Nė vienas žvėris nėra vairavęs automobilio, tad neįsivaizduoja, kokiu greičiu prie jo artėja vairuotojas“.

×