Reguliuoti ar nereguliuoti žiniasklaidą internete?
1. Reguliuoti ar nereguliuoti
žiniasklaidą internete?
Privalumai ir trūkumai
Liutauras Ulevičius
LTU Teisinės informatikos katedra
2. Reguliavimas
neišvengiamas
Pranešimo tikslas – pateikti įžvalgas,
ką gauname ir ko netenkame
rinkdamiesi intensyvumą
3. Galimi sprendimai
Specialus reguliavimas
JAV – Komunikacijų padorumo aktas
Bendras reguliavimas
Izraelis – Defamacijos draudimo įstatymas
D.Britanija – Komunikacijų bilis
Ignoravimas
Rusija – Masinės informacijos priemonių
įstatymas
Lietuva – Visuomenės informavimo įstatymas
4. Reguliavimo privalumai
Sukuriamas teisinis mechanizmas
Nustatomi subjektai, objektai, teisiniai
santykiai, atsakomybė
Struktūrinis aiškumas
Apibrėžiamos sąvokos (pvz – interneto
paslaugų teikėjas)
Paskirstomos teisės ir pareigos
Efektyviai saugomos visuomenės vertybės
5. Reguliavimo trūkumai
Nuolatinis vėlavimas dėl besikeičiančios
aplinkos
Technologijų konvergencija
Technologijų kaita
Valstybinės priežiūros pavojai
Biurokratinio mechanizmo silpnumas
elektroninėje erdvėje
Polinkis varžyti saviraiškos laisvę
8. Optimalaus sprendimo paieška
Tarpinis sprendimas?
Sąvokos (visuomenės informavimo
priemonės, interneto svetainė/tinklapis,
viešosios informacijos rengėjas/platintojas,
galiniai įrenginiai, neskelbtina informacija,
ribojama viešoji informacija)
Kompetencija (žurnalistų ir leidėjų komisija,
žurnalistų etikos inspektorius)
Atsakomybė
9. Ačiū!
Liutauras Ulevičius
LTU Teisinės informatikos katedra
liutauras@ddbco.lt; +370-686-08820
Editor's Notes
1) Teko iš išorės įsijungti į darbo grupės dėl VIĮ pakeitimo įstatymo projekto ruošimo darbą 2) Pateikiau pasiūlymus 3) Anot mąstytojo Izajo Berlino – dvi laisvės sampratos: pozityvi ir negatyvi. Šiuo metu LT teisės mokslas nėra atsakęs, kuri yra tinkamesnė LT atveju 4) Esu doktorantas, mano darbo tema – “Teisinis elektroninės žiniasklaidos statusas”
Deja, LT teisinės sistemos pagrindas – pozityvioji teisės samprata Tikslas – pastebėjimai, ką gaunam ir ko netenkam dviem ribiniais atvejais Rezultatas – metodiniai griaučiai, kurių pagrindu galime vertinti teikiamų pasiūlymų naudą ar žalą Ribos – stengsiuosi nekalbėti apie tai, į ką koncentruosis kiti pranešėjai – Lietuvos reguliavimo konkrečias nuostatas
Specialus – tai e.karštligės sukeltos teisėkūros atvejai. 1996 metų JAV geras pavyzdys, nes Aukščiausias teismas jau pripažino kai kurias sąvokas pernelyg plačiomis teismų interpretacijai ir kartu – žodžio laisvės ribojimui. 2) Bendras – ankstesnės teisėkūros “pritaikymas” šiandienai, dažniausiai teismų pagalba. Galima ten, kur teism ai vykdo teis ėkūra – gal ir LT, jeigu tokio pobūdžio byla pasiektų Konstitucinį teismą. Shnyder & Shaw – 1965 metų įstatymą aiškina Izraelio teismai. Vaysman v. Golan ir Borochov v. Elishay bylų atvejai. Pagal ją IPT atsakys už šmeižikišką trečiosios šalies publikaciją tik tuo atveju, kai - nukentėjusi pusė IPT pateikė skundą ir pareikalavo šmeižikišką publikaciją pašalinti; publikacijoje iš tiesų yra aiškiai šmeižikiška ir draustina; IPT turi realias priemones, galinčias uždrausti publikavimą (pavyzdžiui, forumų administratorių veikla). Tai panašu į ES “notice and take down” reguliavimą 3) Ignoravimas – kai galioja anksčiau priimti teisės aktai, kurių reguliavimo sritis neapima žiniasklaidos veiklos internete. Rusijos atveju – Kurt Wimmer savo išvadose Dūmos komitetui teigia
Valstybinės valdžios įsikišimas sukuria “atsvarų” sistemą – vienam sugedus, jį patikrina kiti Vertinimo kriterijus – kiek toks mechanizmas veiksnus. Pavyzdžiui, žurnalistų etikos inspektoriaus instituto reguliavimas dabartiniame įstatyme nesuteikiant jam pakankamai teisių tampa deklaratyvia nuostata – žurnalistinės etikos normos akivaizdžiai ignoruojamos daugelyje žiniasklaidos kanalų Reguliavimas ne tik sukuria “atsvarų sistemą”, bet ir sudėlioja jos elementus į tam tikras lentynėles Vertinimo kriterijus – kiek teisės aktuose naudojamos sąvokos, atskiri elementai yra išgryninami bei kiek teisinė kalba atitinka realybėje veikiančią sistemą. Praktikoje problema – interneto paslaugų teikėjų atsakomybė. Diskursas į šoną - klausimas sprendžiamas įvairiai. Jau minėta ES/Izraelio “notice and take down” procedūra. Lietuvoje jos dar nėra – tarsi ruošiama, bet VIĮ pakeitimo įstatymo projekte jos neliko, vėl atidėta e.komercijos direktyvą įgyvendinančiam įstatymui. Nors formaliai tarsi jau senokai turėtume būti viską suderinę Kiek efektyviai saugomo visuomenės vertybės – tiek tam tikros informacijos ribojimas, tiek ir saviraiškos laisvė, teisė gauti informaciją.
Vienas iš reiškinių – detalus konkrečią situaciją reglamentuojantis teisės aktas pasmerktas žlugti. Plačiajuosčiam ryšiui po 3-5 metų de facto tapus daugelio kasdienybe, TV, radijas ar interaktyvios paslaugos radijo bangų eteryje praras prasmę dėl žemos kokybės. D.Britanijos komunikacijų bilis – vienas iš pavyzdžių. Ekspertų svartymai: “ ectronic publications" would be: "such programme contents transmitted... through information-communications connections... as the Minister so declares by law Vertinimo kriterijai – kiek reglamentavimas yra pagal subjektyvaus vartojimo požymius, o ne pagal išorinę išraišką (kiek svarbu vartotojo suvokimas, o ne naudojama technologija) Elektroninėje erdvėje neįmanoma efektyvi turinio policinė kontrolė – statinio interneto turinio praktiškai nebelikę, absoliuti dauguma yra kuriame “gyvai” pagal konkretaus vartotojų užklausas Vertinimo kriterijus – kaip sukurtas teisinis mechanizmas veikia procesinių teisės aktų apimtyje, kokia teisių užtikrinimo procedūra ir kiek ji paprasta naudoti Reguliuojant valstybinėms ar para-valstybinėms natūraliai atsiranda “valdžios cenzūros” pavojus Vertinimo kriterijus – kiek reguliavimas nori “eiti į mano namus”. Atvejis su FA veiklos reguliavimo – visos apimties ar tik ūkinės veiklos.
Interneto turinio nevaržymas = galimybės internetinei žiniasklaidai aplenkti įprastus žiniasklaidos kanalus Kavkazcenter niekada nebūtų galėjęs veikti Rusijoje, o internetas suteikia tam realią galimybę Kinijoje vartotojai nebūtų galėję “išlįsti” į pasaulį pro filtruojamą “google.com” langą, bent jau laikinai Vertinimo kriterijus – kiek konkretūs įpareigojimai sudaro “įėjimo į interneto žiniasklaidos rinką” Savitvarka efektyviausia ten, kur pagrindiniai dalyviai to siekia Oksfordo Sociologinių ir teisinių tyrimų centro 2004 pavasrį vykdytas tyrimas. 18 rekomandacijų. Vertinimo kriterijus – kiek savitvarkos institucijos yra nepriklausomai audituojamos. Kitas aspektas – pakankamų išteklių skyrimas. Klausimas, ar dalyviai tam jų gali skirti apskritai? Menkos finansinės galimybės Turinio reitingavimas – savanorišku pagrindu. Erotinio/pornografinio turinio plitimas įprastinėse žiniasklaidos priemonėse akivaizdžiai liudija egzistuojančio mechanizmo neefektyvumą
Šalutinių kontrolės sistemų taikymas žiniasklaidai internete – iškreipiami teisės principai, jų esmė ir tikslai Vertinimo kriterijus – galimybės gintis Faktas, kad egzistuoja pavojai visuomenės vertybėms Vertinimo kriterijus – kiek egzistuojanti bendras teisių apsaugos mechanizmas leidžia gintis prieš tokius pažeidimus? Reguliavimo galima būtų vengti, jei egzistuotų stiprios tradicinės žiniasklaidos savitvarkos tradicijos Vertinimo kriterijus – ar alternatyvos egzistuoja, kiek efektyviai jos veikia
Pagal apibrėžtus vertinimo kriterijus būtina nagrinėti mažiausiai tris dabar siūlomo įstatymo projekto aspektus Sąvokas – t.y. siūlomo teisinio reguliavimo mechanizmo ribas Kompetenciją, atsakomybę – t.y. mechanizmo veikimo principus