Migracija lietuvoje

4,284 views

Published on

Some information about migration

Published in: Travel
0 Comments
1 Like
Statistics
Notes
  • Be the first to comment

No Downloads
Views
Total views
4,284
On SlideShare
0
From Embeds
0
Number of Embeds
2
Actions
Shares
0
Downloads
27
Comments
0
Likes
1
Embeds 0
No embeds

No notes for slide

Migracija lietuvoje

  1. 1. LIETUVIŲ EMIGRACIJA: PROBLEMA IR GALIMI SPRENDIMO BŪDAI LIETUVIŲ EMIGRACIJA: PROBLEMA IR GALIMI SPRENDIMO BŪDAI VILNIUS 2005 1
  2. 2. PILIETINĖS VISUOMENĖS INSTITUTASUDK 325.2(=882) Li-192Šis dokumentas parengtas remiantis seminaro „Šiuolaikinė lietuviųemigracija: praradimai ir laimėjimai“, kurį 2004 m. gruodžio 2 d.Kauno Vytauto Didžiojo universitete surengė Lietuvių išeivijosinstitutas ir Pilietinės visuomenės institutas, pranešimais bei disku-sija, taip pat LR Seimo Informacijos analizės skyriaus surinkta beiparengta medžiaga. Už konstruktyvias pastabas Institutas dėkojaJOVITAI PRANEVIČIŪTEI ir RAMŪNUI JANUŠAUSKUI.Leidinio dailininkas TOMAS VYŠNIAUSKAS© PILIETINĖS VISUOMENĖS INSTITUTAS, 2005© LR SEIMO INFORMACIJOS ANALIZĖS SKYRIUS, 2005 2
  3. 3. LIETUVIŲ EMIGRACIJA: PROBLEMA IR GALIMI SPRENDIMO BŪDAI TURINYS I. Įvadas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 5 II. Pasekmės ir poveikis . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .......7 1. Grėsmės pilietinei visuomenei ir intelektualiniam tautos potencialui . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .......7 2. Ekonominis ir socialinis poveikis . . . . . . . . . . . . .......8 3. Poveikis valstybės įvaizdžiui ir reputacijai pasaulyje .......9 III. Mastai, kryptys, tendencijos . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 11 1. Mastai: emigracijos statistika . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 11 2. Kryptys . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 12 3. Tendencijos ir prognozės . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 13 IV. Motyvai, priežastys ir pobūdis . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 14 1. Emigracija kaip socialinis ir kultūrinis reiškinys . . . . . . . . 14 2. Ekonominiai aspektai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 15 3. Emigracija ir viešasis diskursas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 16 V. „Protų nutekėjimo“ problema ir jos sprendimo galimybės . . . . 18 1. Kas yra „protų nutekėjimas“? . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 18 2. Paskiri protų nutekėjimo fenomeno bruožai . . . . . . . . . . . 19 3. Protų nutekėjimas ir Lietuva ................................................ 20 4. Protų sulaikymo politika: bendrojo pobūžio priemonės. . . . . 22 5. Protų sulaikymo strategijos: specifinės rekomendacijos . . . . . 26 6. Protų susigrąžinimo politika: užsienio pavyzdžiai . . . . . . . 29 7. „Mokslinės diasporos“ variantas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 31 8. ES politika protų nutekėjimui stabdyti . . . . . . . . . . . . . . 32 9. Specialistų išvažiavimas iš Lietuvos . . . . . . . . . . . . . . . . 36 VI. Dabartinė valstybės institucijų veikla emigracijos klausimu . . 38 VII. Problemos ir pasiūlymai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 40VIII. Šaltiniai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 47 3
  4. 4. PILIETINĖS VISUOMENĖS INSTITUTAS 4
  5. 5. LIETUVIŲ EMIGRACIJA: PROBLEMA IR GALIMI SPRENDIMO BŪDAI I. ĮVA DAS Kiek Lietuvos piliečių paliko šalį per nepriklausomybės metus? Kuogresia Lietuvai specialistų ir protų nutekėjimas? Kas jį galėtų pristabdy-ti? Ar Lietuva laukia sugrįžtančiųjų? Ar jai teberūpi emigrantų lietuvybė?Kokios ekonominės ir socialinės emigracijos pasekmės? Ar mūsų valstybėturės aiškią politiką ir ilgalaikę strategiją emigracijos atžvilgiu? Nors šiuo metu emigracija gali tapti Lietuvai viena didžiausių nekari-nių grėsmių, atsakymų į keltus klausimus kol kas nėra. Emigracijos stab-dymas, „kad Lietuva neišsivaikščiotų“, kartais deklaratyviai pasirodo poli-tiniuose rinkimų manifestuose, tačiau nei nuoseklios valstybės strategijosemigracijos atžvilgiu, nei politinės valios jai sukurti kol kas nėra. Dabartinė Lietuvos Respublikos Vyriausybė deklaruoja siekį „rūpin-tis Lietuvos Respublikos piliečių, pasinaudojusių laisvo asmenų judėjimoteise, geresniu socialinių ir kultūrinių poreikių tenkinimu užsienio valsty-bėse“ bei „parengti ir įgyvendinti priemones, skatinančias ekonominiusmigrantus grįžti į Tėvynę“ (LR Vyriausybės 2004–2008 metų programa,8.31). Tai – paskutinis socialinės programos dalies punktas. Tiek jo vieta,tiek formuluotė rodo, kad nei iššūkio masto bei pobūdžio, nei problemossudėtingumo dabartinė Vyriausybė kol kas nėra įsisąmoninusi. Emigracijasuvokiama visų pirma kaip ekonominė migracija, dėmesio neskiriama pro-tų ir specialistų nutekėjimui, bene opiausiai Lietuvai kylančių emigracijosproblemų. Tad šiuo atžvilgiu dabartinė Lietuvos valdžia gerokai atsilieka netginuo prieškarinės, turėjusios aiškią strategiją ir vykdžiusios nuoseklią švie-čiamąją bei nuomonės formuojamąją politiką emigracijos procesams pa-kreipti. Dabartinės sąlygos ir šiuolaikinių visuomenės mokslų metodaiįgalina žymiai tiksliau modeliuoti, aprašyti ir prognozuoti emigracijos pro-cesus bei jų pasekmes Lietuvai. Dabarties valstybės rankose taip pat yra irdaugiau instrumentų, leidžiančių emigracijos procesus įtakoti bei panau-doti valstybės labui. Tačiau tam reikalingas ne tik kompleksinis problemi- 5
  6. 6. PILIETINĖS VISUOMENĖS INSTITUTASnio reiškinio matymas, bet ir politinė valia spręsti iškylančius uždavinusir problemas. Svarbesniąsias ir giliąsias emigracijos pasekmes Lietuva pajus po10–15 metų. Ar savo socialinėje politikoje jos valdžia ir toliau rūpinsistik paliatyvais, „vietinėmis nuskausminamosiomis priemonėmis“, kuriosįgalintų dabartinę valdžią išgyventi dar vienus Seimo rinkimus, ar ji ryšisstoti akistaton su iššūkiais, nuo kurių priklauso Lietuvos valstybės ateitiesperspektyvos? Šis dokumentas sieka apibendrinti preliminarias įžvalgas, duomenisir pasiūlymus emigracijos klausimais, apžvelgti su ja susijusius klausimusir problemas. Nemaža jų dalis buvo iškelta bei suformuluota 2004 m.gruodžio 2 d. Kaune įvykusiame seminare, kurį surengė Pilietinės visuo-menės institutas ir Lietuvių išeivijos institutas. Pirmiausia bus žvelgiamaį emigracijos keliamas grėsmes ir galimas socialines bei ekonomines pasek-mes. Toliau bus aptariami jos mastai, tendencijos, priežastys ir pobūdis,emigracijos ir emigrantų temų atspindėjimas viešajame Lietuvos diskurse.Kaip atskiras probleminis reiškinys bus analizuojamas specialistų ir protųnutekėjimas. Galiausiai, trumpai apžvelgus dabartinę valstybės institucijųveiklą emigracijos srityje, pateikiamos preliminarios išvados ir siūlymai. Dokumento tikslas nėra pateikti išbaigtą ir išsamią veiksmų progra-mą, kaip su emigracijos keliamomis grėsmėmis tvarkytis. Dabarties sąlygo-mis, trūkstant duomenų ir kompleksinių reiškinio tyrimų, tai nė nebūtųįmanoma. Jo tikslas – paskatinti viešą susirūpinimą, inicijuoti visuomenėsbei valdžios dialogą šiuo Lietuvai opiu klausimu. Jis galėtų vesti tiek priederamos tyrimų programos sukūrimo, tiek prie nuoseklios bei kryptingosvalstybės strategijos formavimo, tiek prie visuomenės nuostatų emigraci-jos atžvilgiu kaitos. 6
  7. 7. LIETUVIŲ EMIGRACIJA: PROBLEMA IR GALIMI SPRENDIMO BŪDAI II. PA SEK MĖS IR PO VEI KIS 1. GRĖS MĖS PI LIE TI NEI VI SUO ME NEI IR IN TELEKTUALINIAMTAUTOS PO TEN CIA LUI Emigracijos metu prarandami ne tik ir ne tiek mokesčių mokėtojai,kiek piliečiai, lemiantys Lietuvos politinį likimą, – ir, galimas daiktas,aktyviausia ir savarankiškiausia jų dalis. Nepaisant diplomatinių atstovy-bių pastangų įtraukti emigravusius Lietuvos piliečius į balsavimo sąrašus,nemaža jų dalis rinkimuose nedalyvauja (ši tendencija turbūt labiausiaipaplitusi tarp legalaus statuso neturinčių migrantų). Taip, viena vertus,Lietuvos likimą sprendžiant nedalyvauja daug aktyvių ir jaunų jos pilie-čių. Antra vertus, didėja ir jų pačių susvetimėjimas Lietuvos politiniamsprocesams, silpnėja ryšiai su tėvyne ir jos visuomene, o sykiu – ir perspek-tyvos vėl į ją sugrįžti. Galiausiai, jų pasitraukimas iš visuomenės gyvenimodaugybe sunkiai užčiuopiamų ir kvantifikuojamų būdų skurdina viešąjįgyvenimą pačioje Lietuvoje. Migravimas ypač silpnina ir taip sunkiai besiformuojantį vidurinįjįvisuomenės sluoksnį, be kurio negalima tikėtis stabilios ir pažangios de-mokratinės valstybės susiformavimo. Emigracijos reiškinys išryškina vadinamosios „infantilios pilietybės“problemą (Kuzmickaitė (2004)). Pilietinis infantilumas būdingas ir tai Lie-tuvos piliečių grupei, kuri išvykdama pabrėžtinai atsisako atsakomybės ir įsi-pareigojimų gimtajai šaliai, ir tai, kuri pasilikdama Lietuvoje beatodairiškaiišvykstančiuosius smerkia. Emigracijos spartėjimas skatina išvykstančiųjųsmerkimą bei „geto mentaliteto“ stiprėjimą tarp pasiliekančiųjų; visuome-nėje didėja resentimento ir susvetimėjimo savimonė. Galiausiai pilietiškaiinfantiliai elgiasi ir tie, kurie neatsižvelgia į emigracijos iššūkius bei porei-kius formuodami valstybės politiką. Nūdienė valstybės emigracijos politika„narcizistinė“: „įsimylėjusi“ savas senas problemas, vengianti įsisąmonintinaujus iššūkius. Siūlomi projektai dažnai neatsižvelgia į tikruosius visuome-nės poreikius, ypač ten, kur būtini ryžtingi sprendimai (pavyzdžiui, protųnutekėjimo srautų mažinimo ir susigrąžinimo strategijų kūrimo srityje). 7
  8. 8. PILIETINĖS VISUOMENĖS INSTITUTAS Kaip atskirą grėsmę galima išskirti bendrąją visuomenės demoralizaci-ją ir bendruomeninių struktūrų bei visuomeninių saitų irimą vietovėse, iškur svetur išvažiuoja vis daugiau žmonių. Sunkiai ir lėtai Lietuvoje besiformuojančią viduriniąją klasę, be ku-rios neįsivaizduojamas pilietiškos visuomenės bei tvirtos, pažangios vals-tybės gyvavimas, retina tiek kitų užsienio valstybių taikoma „selektyviosmigracijos“ politika („žaliosios kortelės“ loterijos JAV ir pan.), tiek įsibėgė-jantys protų bei specialistų nutekėjimo procesai. 2. EKO NO MI NIS IR SO CIA LI NIS POVEIKIS Ekonominio ir socialinio poveikio požiūriu dera išskirti ilgalaikę irtrumaplaikę migraciją (čia ir toliau remiamasi: Gliosaitė (2004)). Ilgalaikė migracija kilmės valstybei yra žalingesnė: prarandamos lėšos,investuotos į žmonių išsilavinimą, prarandami specialistai, blogėja demo-grafinė situacija. Tarp privalumų galima paminėti nebent su grįžtančiaisemigrantais įgyjamą patirtį ir kompetenciją (tačiau tik tuo atveju, jeiguemigrantai grįžta dar darbingo amžiaus). Geresnė išeitis kilmės valstybei yra trumpalaikė migracija. Trumpalai-kės migracijos trūkumai: socialinio draudimo einamojo finansavimo mažė-jimas ir staigus atlyginimų kilimas sektoriuose, iš kurių nuteka reikalingadarbo jėga. Jos privalumai: nedarbo lygio mažėjimas (Lietuvai šis sumeti-mas svarbus tik iš dalies, nes specialistų darbo vietų pasiūla didesnė, negupaklausa), migrantų su nauja patirtimi grįžimas, į kilmės šalį srūvantyspinigų srautai. (Iš dalies pastaraisiais reikėtų aiškinti tą paradoksą, kad vi-dutinė lietuvių perkamoji galia neproporcingai aukšta uždarbių atžvilgiu;tai yra, Lietuvoje išleidžiama daugiau lėšų, negu uždirbama.) Vertinant poveikį Lietuvai, kaip teigiamus emigracijos aspektus gali-ma nurodyti: tikėtinumą, kad nemaža dalis migrantų sugrįš (nors dėl šiosprognozės ir kyla daugiausia abejonių); didelė dalis lėšų suvartojamos irinvestuojamos Lietuvoje; mažėja bedarbių skaičius, kartu ir socialinės pa-ramos poreikis; migrantai įgyja naujos patirties. Neigiami emigracijos poveikiai: demografinės situacijos pokyčiai (dar-bingo amžiaus žmonių mažėjimas, produktyvumo mažėjimas, socialineisistemai iškylančios problemos dėl mokesčių mokėtojų pasitraukimo); 8
  9. 9. LIETUVIŲ EMIGRACIJA: PROBLEMA IR GALIMI SPRENDIMO BŪDAIinvesticijų į žmogų praradimas; staigus atlyginimų šuolis kai kuriuose sek-toriuose. Negana to, vis didės kvalifikuotų specialistų poreikis (žr. V sk.).Jeigu jų išvykimo nepavyks pristabdyti tikslinėmis socialinio bei ekonomi-nio pobūdžio priemonėmis, o jų skaičiaus mažėjimas nebus kompensuo-tas strategiškai orientuoto švietimo svertais, tokių specialistų reikės įsivežtiiš svetur. Tai savo ruožtu sukels naujų socialinio, kultūrinio ir politiniopobūdžio problemų (žr. demografinės Lietuvos raidos scenarijus, kuriuospateikia Janušauskas, Janušauskienė (2002)). 3. POVEIKIS VALSTYBĖS ĮVAIZDŽIUI IR REPUTACIJAI PASAULYJE Iš kitų emigracijos padarinių dera paminėti tai, kad nusikaltėlių mig-racija (nusikaltimų eksportas ir internacionalizacija) taip pat turi kraštuineigiamų pasekmių. Tereikia prisiminti didelį atgarsį įgijusias publikaci-jas Airijos, Norvegijos, Ispanijos ir Vokietijos laikraščiuose: lietuvių mig-rantai ten vaizduoti kaip nusikalstamas elementas, nusikaltimų, neskaid-rių praktikų ir socialinių problemų šaltinis. Viena vertus, lietuviai tampastatistiškai mažiau pageidautini, krenta jų „patikimumo indeksai“ ir plin-ta neigiamas įvaizdis: taip sumažėja darbo ieškančių Lietuvos piliečių ga-limybės legaliai įsidarbinti. Kita vertus, padaroma ekonomiškai sunkiaiišmatuojama žala visos šalies įvaizdžiui: nežinia, kokio masto informaci-nė kampanija reikalinga tam, kad Švedijoje pavyktų atstatyti Lietuvos irlietuvių reputaciją, kurią sugriovė dviejų Lietuvos piliečių nežmoniškasnusikaltimas. Kita vertus, užsienyje egzistuojančias lietuvių bendruomenes galimapanaudoti Lietuvai palankiais lobistiniais tikslais, remtis tenykščių lietu-vių balsais formuojant viešąją opiniją ir įtakojant užsienio valstybių politi-kų sprendimus (pavyzdžiui, šitaip sėkmingai naudotasi Amerikos lietuviųbendruomene Lietuvos stojimo į Nato byloje). Tuo tikslu reikalingi glau-dūs, abipusiu pasitikėjimu grįsti ryšiai tarp vietinių lietuvių emigrantųbendruomenių ir valstybės institucijų, taip pat kryptinga valstybės inte-resų plėtros tokiomis priemonėmis strategija. Nūnai tokią veiklą stabdošie sumetimai: pirma, didelė dalis naujųjų lietuvių emigrantų nėra tapęvisateisiais piliečiais tose šalyse, kuriose gyvena (ilgainiui ši būklė keisis,o ir Europos Sąjungos narystė sustiprino naujųjų lietuvių bendruomenių 9
  10. 10. PILIETINĖS VISUOMENĖS INSTITUTASpolitinio dalyvavimo ir viešosios veiklos galimybių mastą); antra, su dau-gybe naujųjų migrantų bendruomenių Lietuvos valstybės institucijos nėraužmezgusios arba nepalaiko pastovių ryšių; trečia, neturi jos nė tokiai veik-lai deramos strategijos. 10
  11. 11. LIETUVIŲ EMIGRACIJA: PROBLEMA IR GALIMI SPRENDIMO BŪDAI III. MAS TAI, KRYP TYS, TEN DEN CI JOS 1. MAS TAI: EMIG RA CI JOS STA TIS TI KA Kaip emigracijos problema atrodo iliustruota skaičiais? Čia išsyk susi-duriama su faktu, kad tikslių ir nekontroversiškų duomenų apie emigraci-jos mastus nėra. Kita vertus, būtina sukurti modelius, kurie leistų išmatuo-ti realius emigracijos mastus – antraip problemų spręsti bus neįmanoma. Statistikos departamento turimi duomenys pateikia kelis skaičius,padedančius apytiksliai įsivaizduoti procesų mastą, nors galutinio atsaky-mo dėl emigracijos apimties šie skaičiai neduoda. Statistikos departamen-to duomenimis, nuo 1990 iki 2003 m. iš Lietuvos išvyko apie 303000gyventojų, o vien 2004 m. – 15165 gyv. (t. y. apie 4000 daugiau neguankstesniais metais; preliminarūs Statistikos departamento duomenys).Skaičiuojant atvykimo-išvykimo saldo, nuo 1990 iki 2003 m. iš Lietuvosišvyko 236500 žmonių daugiau negu atvyko. Pradedant 1992 m., Lietu-vos gyventojų skaičius pradėjo mažėti; iki dabar jis yra sumažėjęs maždaug250 tūkst. (2003 Demografijos metraštis). Statistikos departamento turimi duomenys susiję su keleriopomis pro-blemomis, kurios neleidžia jų laikyti tiksliu emigracijos mastų paveikslu.(i) Emigracijos apibrėžimas – emigravusiais laikomi tik tie žmonės, kurieoficialiai pranešė apie savo išvykimą iš šalies.1 Pavyzdžiui, žmonės, pragy-venę užsienyje kad ir daugelį metų, tačiau oficialiai apie tai nepranešę irvieną ar du sykius per metus į ją sugrįžtantys, emigrantais nelaikomi irstatistikoje neatsispindi, nors jų situacija realiai – socialiai, kultūriškai irekonomiškai – atitinka „emigranto“ statusą. (ii) Dalis atvykusiųjų į šalįyra imigrantai, o ne grįžtantieji emigrantai; taigi, emigrantų skaičius dides-nis, negu atvykimo-išvykimo saldo. (iii) Išvykstantieji dažnai slepia savo 1 „Statistika apskaito asmenis, kurie išvyksta iš Lietuvos ar atvyksta į Lietuvą, keti-nant apsigyventi pastoviai ar ilgesniam negu vienerių metų laikotarpiui. Emigruojantysar imigruojantys asmenys turi pranešti teritorinei migracijos tarnybai, kur yra užpildomasatitinkamai – atvykimo ar išvykimo statistinis apskaitos talonas. Statistinė informacija gau-nama šių talonų pagrindu“ (2003 Demografijos metraštis, p. 190) 11
  12. 12. PILIETINĖS VISUOMENĖS INSTITUTASišvykimą ir buvimą užsienio šalyse. Šis reiškinys galėjo iškraipyti net peri-odinio gyventojų surašymo, kuris turėtų pakoreguoti neišsamius ir netiks-lius turimus statistinius duomenis, rezultatus: surašymo metu galėjo būti„deklaruoti“ iš šalies išvykę žmonės. Jungtinės Karalystės Vidaus reikalų ministerijos (Home Office) duo-menimis, po naujųjų narių priėmimo į Europos Sąjungą, 2004 m. gegu-žės-gruodžio mėnesiais, darbo leidimo Didžiojoje Britanijoje pasiprašė20095 lietuviai (Accession Monitoring Report, p. 8). Be abejo, toli gražu nevisi šie žmonės yra naujai atvykę; tačiau tai – tik vienos šalies duomenys.Juo remiantis galima pagrįstai manyti, kad emigrantų skaičius šiemet, poįstojimo į Europos Sąjungą, gerokai viršija Statistikos departamento turi-mus duomenis. Kiti pateikti emigracijos mastų vertinimai tokie: 200–250 tūkstančiaižmonių, iš kurių apytiksliai 50 tūkst. JAV, 50 tūkst. Didžiojoje Britanijo-je, po 30 tūkst. Airijoje ir Ispanijoje, 10 tūkst. Vokietijoje, 5 tūkst. Nor-vegijoje, po 1 tūkst. Kanadoje, Australijoje, Švedijoje, Danijoje, po kelisšimtus – kitose Vakarų Europos šalyse (LR URM, Morkvėnas, 2004). An-tra vertus, vien Ispanijos Andalūzijos provincijoje deklaravusių savo gyve-namąją vietą lietuvių yra apie 35000 (Bagdonavičienė, 2004). Pasak Socia-linės apsaugos ir darbo ministerijos užsakyto ir „Spinter“ atlikto 2001 m.tyrimo, dar 2001 m. lapkritį ES valstybėse legaliai ir nelegaliai dirbančiųlietuvių buvo 118 tūkst., taigi, 13 kartų daugiau, negu tuomet EuroposKomisijos pateiktieji duomenys. Pasak šio tyrimo vertinimų, užsienyje dir-bo 14,7 % darbingų Lietuvos gyventojų, o 2006 metams tyrimas progno-zavo, kad užsienyje dirbs tarp 284 tūkst. ir 314 tūkst. darbingų lietuvių(Potencialaus laisvo darbo jėgos judėjimo į ES valstybes įvertinimas, 2001). 2. KRYP TYS Remiantis tuo pačiu prognostiniu tyrimu, 63 % Lietuvos gyventojų2001 m. buvo pasiryžę išvykti svetur. Iš tų, kurie apsisprendę išvykti tvir-tai, daugiausia vyktų į JAV, Vokietiją ir Didžiąją Britaniją (Potencialauslaisvo darbo jėgos judėjimo į ES valstybes įvertinimas (2001)). Kiek šie prognostiniai tyrimai atitinka dabartinę tikrovę? Neprogno-zuojami istoriniai posūkiai (prieš pat ES išsiplėtimą įvestos darbo jėgos 12
  13. 13. LIETUVIŲ EMIGRACIJA: PROBLEMA IR GALIMI SPRENDIMO BŪDAIimigracijos kvotos) pakreipė emigracijos srautus kitomis linkmėmis: dau-giausia lietuvių važiuoja į Didžiąją Britaniją, Airiją, Ispaniją. Tradiciniaiekonominiai bei kultūriniai lietuvių emigravimo polinkiai (JAV, Vokie-tija), susidūrus su legalaus įsidarbinimo kvotomis, vizų problemomis irpan., užleido kelią kitoms kryptims. 3. TEN DEN CI JOS IR PROG NO ZĖS Pasak cituotojo tyrimo, emigracija po įstojimo į Europos Sąjugą tu-rėtų augti ir apie 2008 m. emigrantų kiekis pasiektų 320 tūkst. žmonių(Potencialaus laisvo darbo jėgos judėjimo į ES valstybes įvertinimas (2001)). Statistikos departamento paskelbtos Lietuvos gyventojų skaičiaus kai-tos prognozės teigia, kad iki 2010 m. iš Lietuvos kasmet emigruos apie15000 žmonių, po to emigruojančiųjų skaičius mažės, tačiau iki 2030 m.kasmet maždaug 2000–3000 žmonių išvyks daugiau negu atvyks. Iki2030 m. Lietuvos gyventojų skaičius turėtų sumažėti maždaug 300000gyv. (Svidlerienė (2004), p. 11, 16). Po įstojimo į Europos Sąjungą emigracijos iš Lietuvos mastai po pir-minio „šuolio“ ilgainiui turėtų mažėti ir normalizuotis. Stabilizacijos prie-žastys: (i) migracija daug kainuoja patiems migrantams dėl gana griežtaireguliuojamos darbo rinkos ir darbo santykių; (ii) šalys konverguoja irpajamų bei užimtumo skirtumai nustoja būti svarbiu emigracijos moty-vu (Gliosaitė, 2004). Kita vertus, tokios prognozės galbūt nepakankamaidiferencijuotos ir tinka daugiausia mažai kvalifikuotos darbo jėgos judėji-mui. Specialistų migracija ir protų nutekėjimas įsibėgėja lėčiau ir pasireikšvėliau, negu pirmoji suintensyvėjusios emigracijos banga, kilusi išsyk poįstojimo į Europos Sąjungą. 13
  14. 14. PILIETINĖS VISUOMENĖS INSTITUTAS IV. MO TY VAI, PRIE ŽAS TYS IR PO BŪ DIS 1. EMIG RA CI JA KAIP SO CIA LI NIS IR KULTŪRINIS REIŠKINYS Aptariant emigracijos procesus, Lietuvoje dažniausiai kalbama tikapie ekonominę migraciją ar politinio prieglobsčio ieškojimą. Tačiau pirmiausia dėmesys atkreiptinas į tai, kad emigracija toli gražunėra vien ekonominis procesas. Emigraciniais polinkiais lenkai ir lietuviaiišsiskiria tarp Vidurio ir Rytų Europos tautų (iš visų naujųjų ES narių pilie-čių, 2004 m. gegužės–gruodžio mėn. prašiusių darbo leidimo DidžiojojeBritanijoje, toli gražu daugiausia yra lenkų (56 %) ir lietuvių (15 %; Acces-sion Monitoring Report, p. 8) – visiškai neproporcingai Lietuvos gyventojųskaičiui lyginamajam svoriui tarp Rytų Europos tautų). Sakydami, kadlietuvius migruoti verčia tik ekonominės priežastys, šias tendencijas igno-ruojame: juk zonoje tarp Slovakijos ir Estijos vyrauja daugmaž vienodosekonominės sąlygos, tačiau emigruojama nevienodai. Migraciją, kaip irsavižudybes, socialinės-kultūrinės nuostatos lemia ne mažiau, negu ekono-miniai motyvai. Tiriant ir vertinant migraciją, itin svarbus ne tik ekonominis, bet irsocialinis bei kultūrinis aspektai. Deja, šių aspektų svarbą temdo tai, kadgyvenimo būdas, tradiciškai laikytas socialiniu-kultūriniu būsenos aspek-tu, paverčiamas ekonominės, materialios būsenos atributu ir simboliu. Negana to, į migracijos reiškinį dera žvelgti kaip į pasaulinės pokyčiųgrandinės dalį, dinamišką ir įvairialypį procesą, kuris vyksta sąveikaujantįvairiems faktoriams. Lietuvių migracija nėra izoliuota nuo šiuolaikiniotautų kraustymosi, nuo dabartinio „migracijos amžiaus“. Migracija pakei-čia ne tik dalyvaujančias valstybes, bet ir jų visuomenes. Lietuvos emigracijos procesus geriau atspindi vadinamoji „transnacio-nalizmo samprata“ (Kuzmickaitė (2004)). Pasak jos, svarbi yra istorinėemigracijos patirtis. Praeityje patirtų ekonominių ir pragyvenimo sunku-mų sukelta emigracija tampa tautos įpročiu, atmintimi. Šie emigracijosįpročiai, susidarius palankioms sąlygoms, pasikartoja globaliame pasauly-je. Kultūrinė migracijos atmintis tampa tarsi „pramintas takas“, ir taip is- 14
  15. 15. LIETUVIŲ EMIGRACIJA: PROBLEMA IR GALIMI SPRENDIMO BŪDAItoriniu tapęs migravimo įprotis tampa svarbus migracijos tąsai – į istorinįmigracijos sandą svarbu atkreipti dėmesį, tiriant migracijos procesus. Globaliame pasaulyje migravimas nebūtinai reiškia gimimo vietosapleidimą, o greičiau buvimą keliose vietose (kelių tėviškių samprata).Migravimas vertintinas kaip pasikartojančios kelionės su aiškiai išreikštasocioekonomine pozicija. Migrantai linkę išlaikyti ryšius su kilmės šalimi;jie kuria transnacionalias bendruomenes, transnacionalias erdves. Viena vertus, tai reikštų, kad globalizacijos sąlygomis Lietuvos mig-rantai liks atsigęžę į Lietuvą. Lietuvai savo ruožtu tenka pareiga neužmirštitų, kurie tikriausiai niekados galutinai fiziškai į ją nesugrįš. Globalizacijosir šiuolaikinių komunikacijų sąlygomis emigrantams turi būti sudarytossąlygos gyventi kartu su mumis. Kita vertus, globalizacijos reiškinių fone iškyla ir „fatališkoji“ emigra-cijos pusė – ieškodami lietuvių emigracijos priežasčių, nerasime jų tik Lie-tuvoje. Neretai emigravimą nulemia ir sąlygoja globalūs, makroekonomi-niai veiksniai, asimetrinis išsivysčiusių ir neišsivysčiusių šalių ekonominissantykis. Kaip atskirus grėsmingus, nuo Lietuvos nepriklausančius veiks-nius dera įvardyti ekonomiškai stipresnių šalių taikomą selektyvios imigra-cijos politiką: pavyzdžiui, Vokietija, siūlanti aukšto lygio specialistų trum-palaikį įsivežimą (į Lietuvą jie grįžta nualinti), bei JAV „žaliosios kortelės“loterija, kurios dėka prisitraukiami tie žmonės, kurių Jungtinėms Valsti-joms reikia – Lietuvai tai reiškia viduriniojo sluoksnio, aukštąjį mokslągavusiųjų praradimą. Viena iš grėsmių yra ir didžiųjų valstybių nelegaliosimigracijos de facto toleravimas. 2. EKO NO MI NIAI AS PEK TAI Svarstant emigraciją kaip ekonominį reiškinį, ją galima suvokti kaipatsaką į ekonomines geresnio gyvenimo galimybes, kurio dinamiką veikia„stūmimo-traukimo“ modelis (čia ir toliau remiamasi: Gliosaitė (2004)). Stūmimo veiksniai yra demografiniai (darbingo amžiaus gyventojųmažėjimas, dėl to silpstanti socialinės rūpybos sistema) ir ekonominiai (at-lyginimų skirtumai, užtrukęs pereinamasis ekonominės raidos laikotarpis,silpna socialinė sistema, nedarbo lygio augimas, mažos pajamos vienamgyventojui). 15
  16. 16. PILIETINĖS VISUOMENĖS INSTITUTAS Traukos veiksniai – sąmoninga ekonomiškai stipresnių valstybių de-mografinė politika (siekis pritraukti jauną darbo jėgą), geografinė padėtis,kultūrinis suderinamumas, santykiniai pranašumai, didesnės pajamos, ge-resnė gyvenimo aplinka ir infrastruktūra. Tarp tipinių Lietuvos emigrantų motyvų ir bruožų paminėtini tokiestūmimo motyvai, kaip sunkumai susirasti darbą, žemas užmokesčio ly-gis, blogos gyvenimo sąlygos, siekis gyventi kartu su (jau išvykusia) šeima.Traukos veiksniai – kultūrinis suderinamumas, administracinių kaštų ma-žėjimas dėl mažesnių mokesčių svetur. Tačiau lietuviams svarbesni stūmi-mo, o ne traukos veiksniai. (Dera pastebėti, kad emigracijos srautus po2004 m. gegužės 1 d. nemaža dalimi nulėmė tokie traukos veiksniai, kaipįdarbinimo politika: pagrindiniai migrantų srautai pakrypo į liberalesnęįdarbinimo politiką priėmusias Angliją ir Airiją, o ne tradiciškai artimesnęVokietiją.) Pagal socialinę demografinę struktūrą ekonominiais sumetimais la-biau linkę išvykti jaunesni asmenys, turintys aukštesnį išsilavinimą, bedar-biai, studentai, samdomi tarnautojai, bet ne vadovai. Didžiuma planuo-jančių migruoti asmenų ketina išvykti trumpam laikui (apie 40 % – 3–12mėn.). Tačiau neakivaizdu, kiek tokie planai atitinka realias tendencijas–ar išankstiniai planai nepakinta, kai išvykusieji neužsidirba taip greitai,kaip planavę, kultūrinis šokas pasirodo ne toks jau neįveikiamas, atsirandagyvenimo svetur įprotis etc. (žr. Lino Eriksono ir Juozo Ruzgio atliktą išva-žiavusių studentų nuostatų tyrimą: Ruzgys, Eriksonas (2004)). 3. EMIG RA CI JA IR VIEŠASIS DIS KURSAS Analizuojant žiniasklaidos šaltinius, tyrinėtos žodžio emigracija kono-tacijos viešojoje vartosenoje. Išryškėja „išeivių“ ir „emigrantų“ skirtis. Apiesenuosius išeivius kalbant, konotacija beveik visuomet teigiama. Kalbantapie šiuolaikinę emigraciją, irgi esama neutralių pasakymų, tačiau didžią-ją dalį sudaro neigiami vertinimai, ypač akivaizdūs gretinimuose, kaip,pavyzdžiui: „Telieka savižudybė, narkomanija, emigracija, pasitraukimasį nusikalstamą veiklą...“ Kalbant apie valstybę ir politinius dalykus, emig-racija dažnai politizuojama – pirmiausia kaip neigiamas reiškinys. Emig-racija yra blogis, kurį reikia vienaip ar kitaip mažinti, mėginti išvengti. 16
  17. 17. LIETUVIŲ EMIGRACIJA: PROBLEMA IR GALIMI SPRENDIMO BŪDAITiesa, politikos diskurse pasigirsta ir neutralaus, blaivaus aprašymo, o nevertinimo balsų, tačiau jų nedaug, vyrauja neigiamas požiūris. Emigraci-ją metaforizuojant, ji įsivaizduojama kaip stichinis, nevaldomas reiškinys(Marcinkevičienė (2004)). Tokio neigiamo emigracijos vertinimo ištakų derėtų ieškoti tiek mi-nėtoje infantilioje pilietiškumo sąmonėje (išvažiavusieji suvokiami kaiptautos interesų išdavikai), tiek iš žiniasklaidos pranešimų bei nuogirdųsusidėstančiame emigrantų vaizdinyje: emigrantai pasirodo nelegaliais,pastovaus būsto neturinčiais juodadarbiais, už pinigus pasiryžusiais imtisnelegalios veiklos ar net nusikaltimų. Tokių nusikaltimų, kaip turto prie-vartavimas, reketas, prekyba žmonėmis ir pan., gausa (o nusikaltėlių tesu-gaunama vos vienas kitas), sukuria įspūdį, kad darbo ieškantys emigrantaiyra tapę nusikalstamo pasaulio dalimi. Tokio neigiamo požiūrio pasekmes tiksliai įvertinti sunku; akivaizdu,kad jis kenkia ryšių su Lietuva palaikymui. Neištyrinėti tebelieka gilesni žiniasklaidos vertybinio diskurso kon-stravimo lygiai, emigracijos vaizdavimo ir propagandinės strategijos bei jųpriežastys. Taip pat analizuotinas ir netiesioginis žiniasklaidos poveikis –kiek ji skatina migraciją netiesiogiai – kurdama gyvenimo stiliaus įvaizdį,skatindama bei garbindama savitikslį nepaliaujamą vartojimą ir pan. 17
  18. 18. PILIETINĖS VISUOMENĖS INSTITUTAS V. „PRO TŲ NU TE KĖ JI MO“ PRO BLE MA IR JOS SPREN DI MO GA LI MY BĖS 2 1. KAS YRA „PRO TŲ NU TE KĖ JI MAS“? Kaip atskirą reiškinį dera aptarti „protų nutekėjimą“ ir priemones,kurių dera imtis jam mažinti. Protų nutekėjimą (angl. brain drain) Encyclopaedia Britannica apibrė-žia kaip „išsilavinusių ar profesionalių žmonių išvykimą iš vienos šalies,ekonomikos sektoriaus ar srities į kitą, paprastai dėl geresnio atlyginimo argeresnių gyvenimo sąlygų“. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros orga-nizacijos (OECD) 1997 m. pranešimas apie aukštos kvalifikacijos žmoniųmobilumą išskiria dar dvi pagrindines sąvokas, susijusias su protų nutekė-jimu: tai „keitimasis protais“ (brain exchange) ir „protų nuostolis“ (brainwaste). Keitimasis protais reiškia kompetencijos dviejų krypčių judėjimątarp išvykimo šalies ir priimančios šalies. Tačiau tuomet, kai aiškiai vyraujaviena judėjimo kryptis, vartojami terminai „protų įgijimas“ (brain gain) ir„protų nutekėjimas“ (brain drain). Terminas „protų nuostolis“ (brain was-te) apibūdina kvalifikacijų praradimą, atsirandantį, kai aukštos kvalifikaci-jos darbuotojai migruoja į tas užimtumo formas, kurioms nereikalinga pa-tirtis ir įgūdžiai, įgyti ankstesniame darbe. Apskritai kalbant, būtina skirtidu skirtingus fenomenus: laikiną išvykimą siekiant praplėsti savo mokslinįakiratį, ir išvykimą visam laikui – „protų nutekėjimą“ griežtąja prasme. Neseniai imta vartoti naują sąvoką – „protų apytaka“ (brain circula-tion), kai kalbama apie judėjimo ciklą – išvykstama į užsienį studijuoti, tenįsidarbinama, o po to grįžtama namo, norint pasinaudoti gimtojoje šalyjeatsivėrusiomis galimybėmis. Manoma, jog ši migracijos forma ateityje vis la-biau plis, ypač tuomet, jei mažės ekonominiai netolygumai tarp valstybių. Nuo pat aštuntojo dešimtmečio įvairių šalių tyrėjai mėgino nustatyti,kokia politika geriausiai padėtų šaliai išsaugoti savo aukštos kvalifikacijos 2 Šiame skyriuje beveik ištisai naudojama Rimanto Grikienio surinkta bei parengtamedžiaga, kurią Seimo nario Andriaus Kubiliaus prašymu pateikė Seimo kanceliarijos In-formacijos analizės skyrius. 18
  19. 19. LIETUVIŲ EMIGRACIJA: PROBLEMA IR GALIMI SPRENDIMO BŪDAIpotencialą. Šiuo metu daugumos paprastai sutariama, jog kol pasaulyjetebėra nevienodo lygio darbo rinkos, o keliauti tampa vis lengviau, tarp-tautinis specialistų mobilumas tik didės, ir šios tendencijos neįmanomasustabdyti. Tačiau protų nutekėjimą stengiamasi lėtinti ar bent jau kontro-liuoti, mėginant sulaikyti geriausius specialistus nuo išvykimo bei įvairiaiskatinant jų grįžimą. Derindamos apmąstytą nacionalinę politiką ir tarp-tautinį bendradarbiavimą, šalys gali paversti „protų nutekėjimą“ „protobanku“ (brain bank). Labai bendrais bruožais tokią politiką galima apibūdinti taip: reikiaremti žmogiškojo kapitalo plėtrą, gerinti aplinką naujoms technologijomskurti, intensyvinti pramonės ir tyrimo institucijų kooperaciją, plėtoti so-cialinį dialogą, kad visuomenė remtų mokslo ir technologijų plėtrą. 2. PA SKI RI PRO TŲ NU TE KĖ JI MO FE NO ME NO BRUOŽAI Vykstant globalizacijai didžiausia protų traukos iš viso pasaulio zonatapo JAV. Kita talentų traukos zona susiformavo Europoje. Tokios vals-tybės, kaip Didžioji Britanija, Vokietija, Švedija, o pastaruoju metu – irAirija, pritraukia didžiąją dalį talentingiausių ir gabiausių darbuotojų išlikusios Europos dalies, Azijos bei Afrikos. Nors JAV ir yra svarbiausias Europos protų migracijos tikslas, iš esmėsšiuos protus ypač traukia tik keletas regionų, iš kurių svarbiausi yra Kali-fornija, Niujorko valstija bei Masačusetsas. Šios vietos pasižymi tam tikrainfrastruktūra ir specifine dinamika, teikiančia pranašumo pritraukiantgeriausius mokslininkus ir inžinierius. Tokių išskirtinių centrų (centres ofexcellence) buvimas tam tikrose vietose ir jų nebuvimas kitose yra svarbusmigracijos „traukos ir stūmimo“ faktorius. Amerikoje tokių centrų yradaug; be to, JAV pasižymi ir kitais privalumais: lanksti ir atvira karjerossistema, stipri verslininkystės kultūra bei aukštas gyvenimo lygis. Panašiai yra ir Šveicarijoje, kur yra keletas svarbių mokslinių tyrimųir akademinių centrų, ir kuri pasižymi vienu aukščiausių gyvenimo lygiuEuropoje. Ši šalis sėkmingai patraukia universitetų absolventus iš kitų Eu-ropos šalių. Tačiau nors kai kuriose srityse Europos mokslinio tyrimo ins-titutai ir yra pajėgesni, negu JAV, jiems trūksta tos traukos, kuri galėtųpaversti juos savo srities centrais: antai Europos universitetai patraukia 19
  20. 20. PILIETINĖS VISUOMENĖS INSTITUTASmažiau užsienio studentų, negu JAV universitetai, nepaisant to, kad dau-gelyje Europos universitetų studijos yra nemokamos. Aukštos kvalifikacijos darbuotojų mobilumas skirtingai veikia išsivys-čiusias ir besivystančias šalis. Besivystančios šalys, kurių darbuotojai išvyks-ta, gali turėti iš to ir akivaizdžios naudos, nes išvykusieji paprastai siun-čia namo nemažas pinigų sumas. Tačiau Europos šalims šis aspektas nėrasvarbus, nes dėl mažesnių gyvenimo lygio skirtumų aukštos kvalifikacijosspecialistų netekimo nekompensuoja jų siunčiama valiuta. Europoje pro-tų nutekėjimo problemos centre yra vadinamoji „grietinėlė“ – žymiausi irtalentingiausi mokslininkai. Juos į užsienį traukia kiti motyvai, negu besi-vystančių šalių mokslininkus – tai, visų pirma, būtent išskirtiniai mokslocentrai. Po kiek laiko išvykusieji paprastai patraukia išvykti ir gabesniussavo studentus. Jei besivystančiose ar menkai išsivysčiusiose Afrikos, Azijos šalyse pro-tų nutekėjimą ypač skatina nekokybiškas aukštasis mokslas, tai Rytų Eu-ropos valstybėms, kurių intelektinis kapitalas yra didesnis, svarbesnis yrakitas protų nutekėjimo ryšio su aukštuoju mokslu aspektas, kai aukštojomokslo kokybė sukuria pasiūlą protų nutekėjimui. Šis ryšys įvardijamaskaip „aukštojo mokslo paradoksas“, kadangi, viena vertus, aukštojo moks-lo nekokybiškumas skatina mokslo ir studijų srityje veikiančius asmenisemigruoti į užsienį, o kita vertus, padidėjusi aukštojo mokslo kokybė iraukšta paruošiamų specialistų kvalifikacija padidina „protų“ pasiūlą, o taidaro įtaką protų nutekėjimo iš šalies stiprėjimui. 3. PRO TŲ NU TE KĖ JI MAS IR LIE TUVA Neabejotina, kad Lietuvoje šiuo metu vyksta spartus protų nutekėji-mas, turintis didžiulę neigiamą įtaką Lietuvos mokslo raidai bei bendrajaišalies pažangai. Iš Lietuvos kasmet išvažiuoja dešimtys ar net šimtai gabiau-sių mokslininkų, gydytojų, inžinierių, kitų aukštos kvalifikacijos specialis-tų. Iš talentingiausių studentų, kurių šimtai ar net tūkstančiai studijuojaužsienyje, į Lietuvą grįžta palyginti nedaug. Šie procesai Lietuvai įsijungusį Europos Sąjungą turėtų dar paspartėti (sumažėjo kvotų ir apribojimų, Lie-tuvos studentai gali aplikuoti į bendruosius ES stipendijų fondus etc.). Tačiau tikrąją situaciją įvertinti sunku, kadangi protų nutekėjimas 20
  21. 21. LIETUVIŲ EMIGRACIJA: PROBLEMA IR GALIMI SPRENDIMO BŪDAIvisame migracijos diskurse yra savotiška pilkoji zona. Statistiškai protųnutekėjimas sudaro menką emigracijos procentą. Į žiniasklaidos akiratį iš-važiuojantys mokslininkai nepatenka, nes nekelia problemų priimančiamkraštui. Jų išvažiavimas nėra registruojamas ir Lietuvoje. Užsienio lietu-vių mokslo forumo paskaičiavimu, per nepriklausomybės metus užsienyjedaktaro laipsnį apsigynė arba artimiausiu metu ketina gintis apie tūkstantįLietuvos piliečių (palyginimui – Lietuvoje per metus apsiginama apie 150daktaro disertacijų; Stepanauskas (2003)). Be abejo, Lietuvos studentų ir jaunų mokslininkų išvykimas į Vakarųuniversitetus ir aukštųjų technologijų įmones turi ir teigiamų aspektų: tenįgyjami išsilavinimas ir patirtis, kuriuos būtų sunku ar neįmanoma įgytiLietuvoje. Beveik visais atvejais šį išsilavinimą finansuoja ne Lietuva, o pri-imančiosios šalys, tad Lietuvai jis nieko nekainuoja. Problema Lietuvai yrane pats specialistų išvažiavimas, o tai, kad išvažiavę jie nebegrįžta. Svetur gyvenantys lietuvių mokslininkai stengiasi prisidėti prie Lietu-vos mokslo būklės kėlimo. Tačiau be programiškos valstybės paramos iršios laisvalaikio iniciatyvos pasmerktos nykti, o ne plėstis. Sukūrus tikslin-gą valstybės strategiją, Vakaruose išsilavinę lietuvių mokslininkai galėtų irturėtų tapti viena iš varomųjų jėgų atstatant ir plėtojant Lietuvos mokslą. Protų nutekėjimo priežastis nėra vien bendrasis ekonominis Lietuvosatsilikimas. Protų nutekėjimą taip pat itin skatina Lietuvos mokslo bei stu-dijų sistemos ydos, rimtos ir įsisenėję jos struktūrinės problemos. PasaulioBanko atliktos analizės rodo, kad Lietuva yra viena iš labiausiai atsilikusiųšalių mokslinės produkcijos ir inovacijų srityje – netgi tarp Vidurio ir Ry-tų Europos šalių (Stepanauskas (2003)). Vienas svarbiausių protų nutekėjimą skatinančių veiksnių – Lietuvos val-džios pozicija mokslo atžvilgiu. Mokslo tyrimų finansavimo Lietuvoje dinami-ka tokia: 1993–2001 mokslo tyrimų finansavimas išaugo nuo 0,43 iki 0,68 %BVP Verslo sektoriuje mokslo tyrimų finansavimas siekia 0,14 % BVP. Pas- .taraisiais metais, nuo 2001 metų, mokslo tyrimų finansavimui skirtas BVPprocentas stabilizavosi ir netgi pradėjo smukti. Tad akivaizdu, kad moksliniaityrimai valstybėje prioriteto neturi. Nėra abejonių, kad kol nepasikeis valdžiossantykis su mokslu, nebus įmanoma ir protų susigrąžinimo strategija. 21
  22. 22. PILIETINĖS VISUOMENĖS INSTITUTAS Lietuva, kaip ir kitos Vidurio bei Rytų Europos šalys, taip pat susidu-ria su vadinamuoju „aukštojo mokslo paradoksu“, kai geresnis aukštojomokslo lygis sukuria pasiūlą nutekėjimui ir netgi taip ją spartina. Viena iš kliūčių protų nutekėjimo stabdymui ir mokslininkų grįžimoskatinimui – konkursų akademinėse bei mokslo įstaigose neskaidrumas.Konkursai dažniausiai nėra realūs, nešališki ir vieši; daugiausia lemia pažin-tys, ryšiai ir įstaigos vidaus politikos sumetimai. Taip iš išvažiavusių moks-lininkų atimama galimybė lengvai susirasti vietą Lietuvos akademinėjesistemoje ir mažinamas jų mobilumas šalies viduje. (Kai ši priežastis buvopagarsinta Švietimo ir mokslo ministerijos darbo grupėje, imtasi svarsty-ti teisės aktų pataisas, kurios suteiktų grįžtantiesiems mokslininkams pri-vilegijuotas teises, arba jiems būtų mokami didesni atlyginimai. Tačiauabiem atvejais nusižengiama teisingumui ir konkurencingumo principui.Negana to, tokios pataisos tik skatintų migraciją, kadangi „grįžtančiojo“statusas garantuotų geresnę padėtį pačioje Lietuvoje.) Mokslo sistemos atvirumui ir skaidresnei įdarbinimo praktikai įsiga-lioti trukdo ir jos finansavimo principai. Kaip ir sovietmečiu, pagrindiniaityrimų finansavimo srautai yra kasmetinės išmokos iš biudžeto tiesiogiaimokslinių institucijų vadovybės žinion. Šios lėšos nekonkursiniu būdu pa-skirstomos tarp institucijų darbuotojų. Ši tvarka neskatina nei tyrimų koky-bės, nei inovacijų, o sukuria paskatas didesniam sistemos uždarumui. Už-sienyje išsilavinę mokslininkai tokiai sistemai nereikalingi, nes jie tik įneštųpapildomą konkurenciją ir grasintų susiklosčiusioms konjunktūroms. 2002 metais prie Švietimo ir mokslo ministerijos buvo sudaryta dar-bo grupė, kuriai pavesta parengti protų sugrąžinimo programą. 2002–4m. grupė susirinko 5 kartus ir išsiskirstė, neparengusi jokio dokumentoar kito produkto. 4. PRO TŲ SU LAI KY MO PO LI TI KA: BENDROJO POBŪDŽIO PRIE-MO NĖS Protų nutekėjimo problemą nagrinėjantys mokslininkai ir ekspertaipaprastai sutaria dėl vieno – kad geriausi specialistai nepaliktų savo šalies,pirmiausia reikia, kad ji būtų trokštama vieta dirbti ir siekti karjeros. Švie- 22
  23. 23. LIETUVIŲ EMIGRACIJA: PROBLEMA IR GALIMI SPRENDIMO BŪDAIsiausi protai visada prarandami ten, kur aukštesnės pareigos, karjera ir atly-ginimas priklauso ne nuo gebėjimų ir nuopelnų, o nuo pažinčių, protekcijųar politinės konjunktūros. Tai ypač aktualu valstybiniam sektoriui, taip patir aukštosioms mokykloms bei mokslo institutams, nes profesionalai liekatiktai tuomet, kai profesionalumas yra vertinamas. Lygiai taip pat svarbus yra atlyginimas. Emigracijos lygį gali lemti irstudijų finansavimo sistema. Įvairiose valstybėse smarkiai subsidijuojamasaukštasis mokslas sukuria prielaidas absolventams išvykti – tokių subsidijųpakeitimas paskolų sistema leistų išlaikyti valstybėje daugiau kvalifikuotųspecialistų. Mėginant neutralizuoti proto nutekėjimo priežastis svarbus vaidmuotenka mokslo ir technologijų politikai. Plėtodama išskirtinius moksliniųtyrimų centrus ir kurdama sąlygas naujovių diegimui bei pažangių techno-logijų verslui, šalis gali tapti patraukli tiek vietos, tiek užsienio kvalifikuo-tiems specialistams. Tačiau šis uždavinys reikalauja nemažai laiko; Indijapradėjo investuoti į šiuos sektorius jau šeštajame dešimtmetyje. Kinija ne-seniai pradėjo programą, kuria siekiama 100 universitetų paversti pasauli-nės klasės mokslinių tyrimų centrais. Svarbus veiksnys, stabdant protų nutekėjimą, yra tinkamas tyrimųfinansavimo mechanizmas. Industrinėse šalyse tyrimų finansavimas yraparemtas visiškai kitais principais, negu Lietuvoje veikiantieji, o tai savoruožtu kuria kitokio tipo darbo aplinką. Valstybė ir privatusis sektoriusformuoja savo tyrimų ir plėtros strategijas ir pagal jas sudaro tyrimų rė-mimo programas. Per įvairius fondus šių programų lėšos yra konkursiniubūdu paskirstomos atskirų tyrėjų projektams. Dalis projektams skirtųlėšų, vadinamieji overheads, pervedama mokslinių institucijų vadovybeiadministracinėms bei logistinėms išlaidoms padengti. Veikiant šiems prin-cipams, visas mokslinės įstaigos kolektyvas suinteresuotas į savo būrį pri-sitraukti kuo geresnių mokslininkų, kurie sugebėtų dalyvauti bendruosetyrimuose, ir taip garantuotų sėkmę gaunant projektų finansavimą. Kadbūtų atnešta naujų idėjų, palyginti retai įdarbinami specialistai, paruoštitame pačiame universitete ar mokslo įstaigoje. Jeigu tokie finansavimoprincipai įsigaliotų Lietuvoje, Vakaruose lavintų specialistų grįžimas būtųnatūralus ir visiems naudingas procesas. 23
  24. 24. PILIETINĖS VISUOMENĖS INSTITUTAS Viena iš JAV naudojamų priemonių protų sulaikymui ar įtvirtini-mui – tai protų mobilumas tarp akademinio ir viešojo-valstybinio sek-torių: akademiniai specialistai valstybės laisvai samdomi parengti tamtikroms programoms ar koncepcijoms. Tai įgalina produktyvesnį beigitaupesnį esamų intelektualinių resursų panaudojimą, didesnį žinybų in-telektualinio potencialo lankstumą (nereikia išlaikyti tokio didelio kiekionuolat samdomų specialistų) ir skatina plėtoti akademinių studijų taiko-mąjį pobūdį. Sustiprinti konkurencingumą ir padėti valstybėms pritraukti versli-ninkus (o tai paskatintų sugrįžti ir dalį išvykusių kvalifikuotų specialistų)gali informacijos ir komunikacijos technologijų „klasteriai“3. Tam tikrameregione egzistuojantys klasteriai paprastai yra ilgalaikio ekonominio vysty-mosi ir regiono klestėjimo šaltinis, suteikiantis regionui ypatingą konku-rencinį pranašumą tam tikrame versle. Jie aprėpia svarbius tarpšakiniusryšius, technologijų ir inovacijų diegimą, informaciją, koordinuoja veiks-mus ir suderina skirtingus interesus, užtikrina efektyvų dialogą tarp gimi-ningų kompanijų bei jų tiekėjų su vyriausybe ir kitomis institucijomis.Tokie tarpšakiniai ryšiai yra svarbūs konkurencinėje kovoje bei siekiantpadidinti darbo našumą ir užtikrinti naujų verslų atsiradimą bei naujoviųdiegimą regione. Didesnis ir paprastesnis darbo jėgos mobilumas gali padėti tiek ir pri-imančiai, tiek ir išvykimo valstybei. Kuo sunkiau migrantams išvažiuotiį užsienio valstybę, tuo mažiau jie norės rizikuoti grįžti namo. O kuo il-giau jie lieka užsienyje, tuo labiau tikėtina, kad jų gyvenimas taps pasto-vus – dings seni ryšiai, o tėvynėje bus sunkiau prisitaikyti. Tad pagrindinėmobilumo skatinimo idėja ta, kad sudarius palankias sąlygas mokslininkųmobilumui, suteikiančiam galimybes tobulintis įvairiuose Europos moks-lo centruose, jie bus sulaikomi nuo ilgalaikės emigracijos. Didinant mobi-lumą, internetu kuriamos emigrantų bendruomenės, rengiamos konferen- 3 Klasteris (angl. cluster, pramoninė grupė) – tai pagal geografinį principą sukon-centruotos tarpusavyje sąveikaujančios, vykdančios bendrą veiklą ir savo specifine veiklapapildančios viena kitą kompanijos, specializuoti tiekėjai, paslaugų teikėjai ir įvairios or-ganizacijos (pvz., universitetai, standartizacijos agentūros, prekybiniai susivienijimai). Taitam tikro regiono ribose egzistuojanti ryšių struktūra, sudaranti sąlygas glaudžiam įvairiųformų bendradarbiavimui. 24
  25. 25. LIETUVIŲ EMIGRACIJA: PROBLEMA IR GALIMI SPRENDIMO BŪDAIcijos, iš kurių dažnai gimsta bendri projektai. Emigrantai neretai pritrau-kiami trumpiems projektams, suteikiant jiems garantijų, jog jie galės grįžtiį juos priglaudusią valstybę. Pavyzdžiui, pastaraisiais metais Graikijoje irRytų Europoje paplito vadinamieji „skrajojantys profesoriai“, turintys ke-letą darbo vietų. Specialistai, analizuojantys proto nutekėjimo iš pereinamosios eko-nomikos šalių problemas sutaria, kad norėdamos ne tik išlaikyti, bet irgausinti savo intelektinį kapitalą, jos turi imtis valstybiniu lygmeniu sude-rintų priemonių, kurios aukštos kvalifikacijos specialistams bei mokslinin-kams sudarytų sąlygas dirbti savo šalyje, t.y. sukurtų tinkamą socialinę irekonominę aplinką. Valstybiniame sektoriuje darbo apmokėjimo sistematurėtų užtikrinti, kad materialiai mokslininkas priklausytų bent vidurineiklasei. Vienu svarbesnių faktorių taip pat laikomas bendras gyvenimo ko-kybės augimas. Kitas labai svarbus faktorius, padedantis sulaikyti specialistus nuoemigravimo (taip pat įtikinti juos grįžti), yra patraukli aukštojo mokslosistema ir mokslinių tyrimų infrastruktūra, atverianti daugiau galimybiųtobulėti ir panaudoti turimai kompetencijai. Sveika mokslinė konkurenci-ja, atviri tarptautiniai konkursai į laisvas dėstytojų (mokslininkų) vietas,kai pirmenybę nulemia visų pirma moksliniai rezultatai, padėtų gerintiparengiamų mokslo daktarų, o kartu ir mokslo lygį, o tai labiau skatintųpasilikti savo šalyje. LIETUVOJE protų nutekėjimą gerokai sumažintų reali ir kardinalimokslo ir studijų sistemos reforma, derinama su mokslininko veiklos beimokslininko profesijos prestižo didinimu valdžios bei visuomenės akyse.Šios reformos tikslas neturėtų būti vien protų nutekėjimo stabdymas:mokslininkų gyvenimo kokybės ir, atitinkamai, darbo kokybės pakėlimasyra ir bendrasis strateginis Lietuvos interesas. Tačiau vienas iš šalutinių po-veikių būtų ir protų nutekėjimo stabdymas. Tarp tokių bendrojo pobūdžio priemonių turėtų būti (i) kokybiškąmokslinį darbą, mokslinę kūrybą skatinančios finansavimo sistemos įdie-gimas; (ii) skaidrių, viešų, tarptautiškai skelbiamų ir prieinamų konkur- 25
  26. 26. PILIETINĖS VISUOMENĖS INSTITUTASsų mechanizmo sukūrimas; (iii) mokslininkų mobilumo didinimas; (iv)efektyvios studijų paskolų sistemos įdiegimas. Mokslininkų mobilumas(galimybė dažnai išvykti trumpesniems laikotarpiams į geriau aprūpintasmokslo įstaigas, konferencijas, galimybė išvažiuoti trumpam padėstyti,užsidirbti ir pasisemti patirties, galimybė nesunkiai grįžti sykį jau išvažia-vus) – viena pagrindinių priemonių, padedančių išlaikyti mokslininkusekonomiškai labiau atsilikusiose šalyse. Reikia svarstyti, kaip pasinaudotiesamo mobilumo teigiamais privalumais, ir kaip įtakoti šį procesą, kad jisvalstybei duotų kuo didesnę naudą. Lietuvoje taip pat būtų pravartu skatinti protų mobilumą tarp vals-tybinio, akademinio ir privataus sektorių, plačiau samdant tam tikrossrities specialistus ministerijų ir vyriausybės koncepcijoms, strategijomsbei programoms rengti. Viena vertus, tai sukurtų papildomų pajamų šal-tinių akademiniam personalui (taip padedant išlaikyti jį Lietuvoje), kitavertus, būtų ir šalutinių teigiamų poveikių: padidėtų valstybinių žinybųintelektualinis potencialas ir jo naudojimo lankstumas bei efektyvumas,nes nereikėtų remtis vien pastoviai įdarbintų specialistų kompetencijossritimis (dabartinė situacija lemia, kad jeigu vienos kokios srities – pavyz-džiui, emigracijos – specialistų tarp ministerijos darbuotojų nėra, ja ir ne-sirūpinama). Galiausiai, kistų ir intelektualinis valstybės administravimoklimatas, jame gausėtų naujų idėjų, labiau teigiamas darytųsi požiūris įmokslą. Tačiau bendrojo pobūdžio priemonių nepakanka, kadangi Lietuvosakademinę-mokslinę infrastruktūrą protų nutekėjimas gali sugriauti grei-čiau, negu bendrojo pobūdžio priemonių teigiami efektai įgis juntamąpoveikį nutekėjimo procesui. 5. PRO TŲ SU LAI KY MO STRA TE GI JOS: SPECIFINĖS REKOMEN-DA CI JOS Kuriant protų sulaikymo ir susigrąžinimo programas, reikia orientuo-tis į tokias priemones, kurios nenusižengtų teisingumui privilegijuodamosgrįžtančiuosius prieš šalyje gyvenančius mokslininkus beigi neiškreiptųbendrųjų konkurencingumo mechanizmų akademinėje plotmėje. Protųnutekėjimo stabdymo programos turėtų būti ne spragų kaišymas, o į tiks- 26
  27. 27. LIETUVIŲ EMIGRACIJA: PROBLEMA IR GALIMI SPRENDIMO BŪDAIlines grupes orientuotos kompleksiškos programos dalis. Šias programaskuriant, galima pasinaudoti daugybės tiek moksliškai ir akademiškai, tiekekonomiškai stipresnių valstybių pavyzdžiais, kaip kurti priemones protųnutekėjimui pristabdyti. Vienas iš siūlomų būdų, leidžiančių spręsti aukštojo mokslo kokybėsdidėjimo keliamą paradoksą, yra aukštos kvalifikacijos specialistų ir moks-lininkų partnerystės tinklų kūrimas, kuris leistų mokytis, keistis idėjomis,patirtimi ir žiniomis, sudarant „protų apytakos“ galimybes. Lietuvoje visųpirma būtų reikalinga įvairiopa bendradarbiavimo su užsienio lietuviaismokslininkais tikslinga plėtotė. Taip pat kurtini išskirtiniai mokslo ir studijų centrai, kurie leistųmokslininkams bei aukštos kompetencijos specialistams tinkamai panau-doti turimą kompetenciją ir potencialą. Tokio centro pavyzdys – 1994 m.Vengrijoje pagal JAV Princetono Instituto (Princeton Institute for Advan-ced Studies) modelį įkurta Budapešto kolegija (Collegium Budapest). Ji ta-po prestižiniu išskirtiniu tyrimų ir studijų centru Europoje. Kasmet į jįnuo 3 iki 10 mėn. trunkančiam laikotarpiui atvyksta biologijos, teorinėsfizikos, socialinių mokslų atstovai. Ten taip pat organizuojami studijų cik-lai, prie kurių rengimo prisideda žymūs pasaulio mokslininkai. Kolegijospagrindas – ryšiai tarp įvairių mokslo šakų, taikomieji mokslai. Iš pradžiųfinansuojama iš biudžeto, šiuo metu kolegija turi daug kontraktų, finan-suojamų pagal 6-ąją Europos struktūrinę mokslo programą (FP6), vykdoMarie Curie programą nanostruktūrų srityje. Taigi kolegija faktiškai ska-tina mokslinius ryšius, kai protai atvyksta iš Vakarų, taip atlikdama protonutekėjimo į Vakarus prevenciją. Taip pat manoma, jog protų nutekėjimo iš naujųjų ES narių rizikągalima sumažinti sukuriant sąlygas aukštos kvalifikacijos darbo jėgos pa-naudojimui šalies ekonomikoje, ypač palaikant tiesiogines užsienio inves-ticijas į gamybos šakas ir paslaugas, susijusias su informacinėmis techno-logijomis. Realios valstybės priemonės (gal net privilegijos), skatinančiosnedidelių pažangios technologijų firmų kūrimąsi gali teigiamai paveiktiinformacinių technologijų, biotechnologijų, tiksliųjų ir gamtos mokslųspecialistų grįžimą. Tokios praktikos pavyzdys yra Graikija, kurioje pastaruoju metu, 27
  28. 28. PILIETINĖS VISUOMENĖS INSTITUTASypač šaliai prisijungus prie euro zonos, proto nutekėjimas faktiškai liovėsi.Šalies verslo pasaulis pradėjo suvokti vietos mokslo institucijų galimybesir pajėgumus. Kompanijos ieško mokslininkų, orientuotų į galutinį rezul-tatą, suvokiančių laiko terminų svarbą, siekiančių konkretaus rezultato irturinčių darbo pramonėje patirtį. Savo ruožtu mokslininkai tampa realis-tiškesni ir pradeda geriau suvokti komercinius verslo pagrindus. Tikslinių stipendijų skyrimas galėtų būti dar viena priemonė, kuriskatintų atvykti kitų šalių mokslininkus, ypač gyvenančius ekonomiškaivis dar skurdersniuose kraštuose, tačiau turinčius intelektualinį potencia-lą. Be to, derėtų remti (tiek, pagal išgales, ekonomiškai, stipendijomis,tiek sukuriant kitokio pobūdžio lengvatų bei galimybių ir teikiant pripa-žinimą) kitų kraštų mokslininkus, tyrinėjančius Lietuvą ir jos gyvenimoprocesus (jos ekonomiką, politiką, verslą, visuomenės gyvenimą, kultūrąbei istoriją). Jų patirtis gali būti vertingas naujų idėjų ir sprendimų šalti-nis, jeigu šie mokslininkai, neretai galintys pasinaudoti žymiai didesniaisVakarų tyrimų institucijų ištekliais ir pasauline patirtimi, bus veiksmingaiįtraukti į Lietuvai rūpimų problemų svarstymą. K A I K U R I E P RO T Ų S U L A I K Y M O P O L I T I K O S P R I E M O N I Ų P A -VYZDŽIAI VOKIETIJA. Humboldto universitetas skiria stipendijas (Kosmos Award)užsienio mokslininkams, kuriantiems mokslininkų grupes darbui Vokietijo-je, taip prisidėdami prie to, kad jauni mokslų daktarai nevyktų į užsienį. JUNGTINĖS KARALYSTĖS vyriausybė 2002 m. paskelbė ketinanti 25%pakelti baigusių doktorantūrą mokslininkų atlyginimus ir skirti daugiaulėšų universiteto profesoriams samdyti. Dėstytojus bandoma sulaikyti, nu-rašant studijų paskolų išmokėjimą tiems, kurie įsidarbina dėstytojais. PRANCŪZIJOJE, siekiant išsaugoti talentingiausius ir paskatinti grįžtipo doktorantūros užsienyje likusius mokslininkus, buvo sukurta 7 000dėstytojų-mokslininkų darbo vietų. MALAIZIJOJE siekiama liberalizuoti e-ekonomiką mokestinėmis bei kito-kiomis lengvatomis informacijos ir komunikacijų technologijos pramonei. Pagal FILIPINŲ investicijų prioritetų planą siekiama pritraukti užsie-nio investicijas ir kurti darbo vietas Virtualiame technologijų diegimo cen- 28
  29. 29. LIETUVIŲ EMIGRACIJA: PROBLEMA IR GALIMI SPRENDIMO BŪDAItre – tai bendras Mokslo ir technologijų departamento ir Filipinų Informa-cinių technologijų fondo projektas. 6. PROTŲ SUSIGRĄŽINIMO POLITIKA: UŽSIENIO PAVYZDŽIAI Prisivilioti savo talentingus emigrantus sugrįžti sėkmingai pavyko tiknedaugeliui valstybių. Santykinė Taivanio, Pietų Korėjos, Singapūro ir Ai-rijos sėkmė šioje veikloje siejama su jų atviromis ekonomikomis ir politi-ka skatinant investicijas į mokslą, naujovių diegimą bei eksperimentinęplėtrą. Šalys, turinčios tam tikrą mokslinių tyrimų bei eksperimentinėsplėtros infrastruktūrą, lėšų ir verslo kontaktus, geriau pritraukia buvusiusemigrantus. TAIVANIO sėkmės istorija tokia: kadangi dauguma Taivanio išeiviųJAV dirbo bepradedančiame kurtis Silicio slėnyje, Taivanio vyriausybėnusprendė Silicio slėnio pavyzdžiu įkurti Hsinchu mokslu grindžiamos pra-monės parką (HSIP) bei ėmėsi kitų iniciatyvų pažangių technologijų pra-monei kurti. HSIP buvo įkurtas 1980 m. kaip naujomis technologijomisgrindžiamų firmų „inkubatorius“. Iš pradžių 605 ha plote buvo 17 kom-panijų. Vyriausybei kruopščiai viską suplanavus, parkas sugrįžusiems išužsienio suteikė geras komercijos galimybes ir paslaugas, o taip pat geroskokybės gyvenimo sąlygas, artimas toms, kurias jie turėjo užsienyje. Kar-tu su didžiausiu Taivanio mokslinių tyrimų institutu bei 2 universitetaisHSIP atvėrė sugrįžusiems plačias karjeros pasirinkimo galimybes. Šalia tinkamos infrastruktūros kūrimo, vyriausybė taip pat reagavo įproto nutekėjimą mėgindama telkti išeivijos bendruomenę, kad aukštoskvalifikacijos emigrantai būtų agituojami grįžti namo. JAV ir Taivanyjegyvenantys kvalifikuoti specialistai buvo kryptingai drauge kviečiami įvyriausybės remiamus susitikimus ir konferencijas. Tai padėjo užmegztiprofesinius ir asmeninius ryšius tarp abipus vandenyno gyvenančių moksli-ninkų, verslininkų, inžinierių ir valdininkų. JAV gyvenantys mokslininkaiir inžinieriai entuziastingai patarinėjo, kaip parengti Taivanio pramonėspolitiką. Jie taip pat noriai prisidėjo prie naujų technologijų ir pramonėsšakų diegimo Taivanyje ir sudarė galimybes plėtotis naujam mikroelektroni-kos ir kompiuterių verslui. Baigiantis dešimtmečiui, HSIP parke jau buvo121 aukštos technologijos kompanija, daugumą kurių įkūrė re-emigrantai. 29
  30. 30. PILIETINĖS VISUOMENĖS INSTITUTASTaip, aktyviai įsikišus vyriausybei, prasidėjo atvirkštinis protų nutekėjimuiprocesas. Vien 1985–1990 m. į Taivanį grįžo 50 tūkst. žmonių, iš jų 30 %buvo įdarbinti kaip profesionalai ir vadovai. Dešimtąjį dešimtmetį šis srau-tas dar labiau išaugo. 2000 m. parke buvo 289 kompanijos, iš kurių 40 %buvo pradėtos sugrįžusiųjų iš JAV, paprastai turinčių darbo Silicio slėnyjepatirtį. Kita sugrįžusiųjų grupė, vadinamieji „laikinieji sugrįžėliai“ (jų šei-mos paprastai gyvena JAV), veikia kaip tarpininkai tarp Taivanio ir JAVbei nuolat keliauja, atlikdami svarbų vaidmenį užmezgant plačius verslokontaktus; Taivanyje jų įkurtos firmos turi filialus Silicio slėnyje. Kita vertus, į gimtąsias šalis grįžtantys Europos mokslininkai neretaituri didelių problemų reintegruotis į savo šalių mokslo bendruomenes. Pa-vyzdžiui, norint daryti karjerą ITALIJOJE, ypač svarbūs mokslininkų tink-lai ir ryšiai, o išvykimas į užsienį šiuos ryšius suardo. Tad grįžusieji labaisunkiai vėl priimami į pirminę akademinę aplinką, todėl neretai ryžtasivėl išvykti. Didelė problema Italijoje yra tai, kad judėjimas karjeros laip-tais nepakankamai priklauso nuo mokslininko lygio ar pasiektų rezultatų,todėl tie mokslininkai, kurie pasiliko, tėvynėje neretai būna labiau privile-gijuojami už sugrįžėlius. Protų nutekėjimas iš Italijos šiuo metu atsidūrė šalies politinėje dar-botvarkėje. Susirūpinta tuo, kad mokslininkai palieka Italiją norėdami pa-sistūmėti karjeros laiptais, o ketindami sugrįžti susiduria su didžiulėmisreintegravimosi problemomis. Šis fenomenas siejamas su vadinamųjų „ba-ronų“ įtaka – tai profesoriai, kaip teigiama, valdantys universitetų darborinką. Tokie „baronai“ dažnai reikalauja iš siekiančių karjeros mokslininkųiki dvejų metų dirbti jiems nemokamai. Dėl tos pačios priežasties Italijapritraukia mažai mokslininkų iš užsienio. Išvykę iš Italijos, mokslininkaiį ją sugrįžta retai – dažniausiai tuomet, kai yra specialiai pakviečiami, tamtikrų specifinių kontaktų dėka arba šeimos interesais (kas jiems patiemsprofesiniu atžvilgiu dažnai nebūna naudinga). Nedidelis grįžusiųjų skai-čius ir reintegracijos problemos atspindi ribotas investicijas į mokslą, nepa-kankamas mokslinių institucijų turimas lėšas ir infrastruktūrą, skaidrios irnuopelnais pagrįstos įdarbinimo sistemos nebuvimą, protegavimo domi-navimą. Visa tai riboja galimybę grįžus rasti gerą darbo vietą. Išvykusiems mokslininkams neretai sugrįžti būna nelengva ir todėl, kad 30
  31. 31. LIETUVIŲ EMIGRACIJA: PROBLEMA IR GALIMI SPRENDIMO BŪDAIviešasis sektorius nepajėgia priimti visų šių žmonių. Išeitis galėtų būti rastatuomet, jei daugiau mokslininkų skatintų grįžti ir įdarbintų privatus sek-torius. Antai JAV privatus sektorius pagal baigusių doktorantūrą įdarbintųasmenų skaičiaus dalį (30 %) užima antrą vietą po akademinio sektoriaus.Privatus sektorius galėtų suvaidinti svarbų vaidmenį bendrose įmonėse suviešuoju sektoriumi, kuriantis išskirtiniams mokslo ir inžinerijos centrams.Tad valdžia turėtų sudaryti galimybes ir paskatas žinių bei technologijų per-davimui, ypač palankiam smulkiam ir vidutiniam verslui plėtoti. KAI KU RIE „ PRO TŲ SU SI GRĄ ŽI NI MO “ PO LI TI KOS PRIE MO NIŲ PA -VYZ DŽIAI AIRIJOS kalėdinis verbavimas (Irish Christmas recruitment). 1999 m.Verslo, prekybos ir plėtros ministerija verbavo airių išeivius grįžti ir prisidė-ti prie programinės įrangos pramonės kūrimo; šios politikos taikinys buvoišeiviai, atvykstantys į Airiją Kalėdų atostogų. KANADOJE kurį laiką galiojo tvarka, kai grįžę kvalifikuoti emigrantaibuvo iki trejų metų atleidžiami nuo federalinio pajamų mokesčio (dabaršios praktikos nebėra). MEKSIKOJE vyriausybės programa Becas CONACYT teikia paskolasstudijuojantiems užsienyje; jei jie sugrįžta, didelė skolos dalis yra dovanoja-ma, o jei įsidarbina Meksikos universitetuose – dovanojama visa skola. Malaizijoje specialistų grįžimas skatinamas, suteikiant mokesčių leng-vatas bei nuolatinio gyventojo statusą šeimos nariams. Internete specialuspuslapis informuoja išeivius apie vakuojančias aukštos kvalifikacijos reika-laujančias darbo vietas tėvynėje. 7. „MOKS LI NĖS DIAS PO ROS“ VA RIAN TAS Kitas kelias, kaip protus eksportuojančioms šalims pasinaudoti išvy-kusiųjų teikiama nauda ir žiniomis, yra „mokslinė diaspora“ ir „imigran-tų iniciatyviniai tinklai“. Pavyzdžiui, pirmiausia Pietų Afrikoje ir LotynųAmerikoje buvo sukurti ryšių tinklai, siejantys išvykusius į užsienį moks-lininkus tarpusavyje ir su jų gimtosiomis šalimis (ypač pagarsėjo Caldastinklas Kolumbijoje). Jie sudaro galimybę keistis informacija ir žiniomis,inicijuoti ir vykdyti bendrus projektus nesiekiant, kad išvykusieji būtinai 31
  32. 32. PILIETINĖS VISUOMENĖS INSTITUTASgrįžtų visam laikui. Taip eksportuojanti protus šalis gali pasinaudoti ne tikišvykusiųjų žiniomis ir patyrimu, bet ir įsitraukia į priimančios šalies žiniųtinklą. Esminis šio varianto elementas – efektyvi informacijos sistema. KOLUMBIJOS Caldas tinklo nariai, pavyzdžiui, gyvena 23 pasauliovalstybėse, nors didžiausia jų dalis – JAV, Didžiojoje Britanijoje ir Ispa-nijoje. Šie diasporos tinklai laikomi nepriklausomomis, nepolitinėmis irpelno nesiekiančioms organizacijomis, tačiau daugelis jų palaiko ryšiussu savo šalių vyriausybinėmis institucijomis, iš kurių jie gauna institucinęparamą – tai mokslo ir technologijų departamentai, švietimo ministerijos.Pavyzdžiui, prie Kolumbijos išeivių tinklo sukūrimo, laiku palaikydamair paremdama pačių išeivių iniciatyvumą, daug prisidėjo COLCIENCIASįstaiga, atsakinga už valstybės mokslo politiką. Indijos vyriausybė prisidė-jo prie privačių išeivių tinklų atsiradimo, priimdama įstatymus ir mokes-čių taisykles, lengvinančius išvykusių indų uždirbtų pinigų pervedimus irinvestavimą. Kaip žinia, Indijos profesionalai JAV buvo svarbiausi žinių irkapitalo srauto į Indiją varomoji jėga. Praeito dešimtmečio pabaigoje pasaulyje veikė daugiau kaip 40 tokiųtinklų, jungiantys mokslininkus ir / arba studentus išeivius iš įvairių ša-lių – Europos (Prancūzija, Airija, Norvegija, Lenkija, Rumunija, Vengrija,Kroatija), Azijos (Kinija, Indija, Iranas, Japonija, Pietų Korėja, Pakistanas,Filipinai, Libanas, Tailandas), Pietų Amerikos (Argentina, Kolumbija, Ve-nesuela, taip pat bendras Lotynų Amerikos tinklas), Afrikos (Pietų AfrikosRespublika, Nigerija, Marokas, Tunisas) ir kt. Diasporos idėja pasinaudojo ir išsivysčiusios šalys, pavyzdžiui, Švei-carija – ten buvo įsteigtas internetinis tinklas Swiss-List.com, skatinantisŠveicarijos mokslininkų, esančių JAV, tarpusavio ryšius bei kontaktus susavo kolegomis Šveicarijoje. 8. EU RO POS SĄ JUN GOS PO LI TIKA PROTŲ NUTEKĖJIMUISTAB DY TI 2000 m. Europos Sąjungos viršūnių susitikimas Lisabonoje iškėlėtikslą iki 2010 m. paversti Europą dinamiškiausiai besivystančiu pasau-lio regionu, turinčiu žiniomis grindžiamą ekonomiką, ir sukurti Europosmokslinių tyrimų erdvę (European Research Area). 32
  33. 33. LIETUVIŲ EMIGRACIJA: PROBLEMA IR GALIMI SPRENDIMO BŪDAI Tačiau šį tikslą įgyvendinti trukdo atsiliekanti nuo JAV mokslo irtechnologijų raida. Dvi didžiausios grėsmės žinių visuomenės kūrimui yranepakankamas tyrimų ir technologinės plėtros finansavimas bei protų nu-tekėjimas į JAV. 2003 m. kovo mėn. buvo paskelbtas Europos Komisijos tyrimas apieprotų nutekėjimą. Jame ES apibūdinama kaip „didžiausia pasaulyje protųgamykla“, paruošianti daugiau tiksliųjų ir techninių mokslų specialistųnegu JAV ar Japonija, tačiau vargiai pajėgianti juos išlaikyti. Kaip rodotyrimas, trys ketvirtadaliai Europos mokslininkų, išvykusių į JAV, užuotpo kurio laiko grįžę namo, pasilieka dėl JAV siūlomų konkurencingesniųkarjeros ir įsidarbinimo galimybių. Savaitraščio „Time“ duomenimis, JAVgyvena apie 400 tūkst. gamtos, tiksliųjų ir technikos mokslų specialistųiš Europos, ir šią problemą iš dalies sukelia vis didėjantys skirtumai tarpmokslui tenkančių investicijų. ES-15 šalyse, kur gyvena 379 mln. žmo-nių, moksliniams tyrimams ir jų plėtrai išleidžiama 1,94 % BVP (Lietuvo-je – tik 0,63 % BVP; žr. Key Figures 2003–2004), o tuo tarpu 289 mln.gyventojų turinčiose JAV šiems tikslams skiriama 2,8 % BVP. Japonijoje,kur gyvena 126 mln. žmonių, tam skiriama 2,98 % BVP. ES mokslo finan-savimo srityje atsilieka jau nuo dešimtojo dešimtmečio vidurio. Pagrindinės ne pirmus metus vykstančio kraustymosi į užjūrį prie-žastys – menki biudžetai, inertiška biurokratija ir konservatyvūs vadovai,užkertantys kelią profesiniam tobulėjimui bei „gniaužiantys“ mokslinesidėjas. AFP biurų Europoje surinktais duomenimis, išvykusių per pasta-ruosius penkerius metus skaičius viršija keliasdešimt tūkstančių. Didžiau-sią grupę (apie 80 %) profesionalų ES emigrantų į JAV sudaro vadovai iradministratoriai; tai dažnai laikinai perkeltieji tos pačios įmonės darbuoto-jai, vėliau pasiliekantys ilgesniam arba ir visam laikui. Tačiau padėtis ne visoje Europoje vienoda. Švedijoje ir Suomijoje,kuri yra vienintelė ES šalis, skirianti mokslui 3 % BVP, protų nutekėjimasnėra problema; kai kurie mokslininkai trumpam išvyksta iš šalies, bet dau-guma į ją sugrįžta. Stengdamasi sustabdyti protų nutekėjimą, 2002 m. kovo mėn. ESVadovų Taryba Barselonoje iškėlė uždavinį mokslo ir tyrimų finansavimą 33
  34. 34. PILIETINĖS VISUOMENĖS INSTITUTASpadidinti nuo 1,9 % BVP 2000 m. iki 3 % BVP 2010 m. (Į šią sumą įeitų2/3 privataus sektoriaus lėšų.) Kad šis finansavimo rodiklis būtų pasiektas,investicijos į mokslą Europoje kasmet turi augti vidutiniškai po 8 %. Tačiau jau 2002 m. gruodžio mėn. 10 Europos mokslo akademijųprezidentai laiške ES Vadovų Tarybai kritikavo ES vykdomą mokslo politi-ką bei paragino vykdyti reformas ir skirti daugiau lėšų protų nutekėjimuiį JAV stabdyti. Laiške nurodyta, kad 2001–2003 m. laikotarpiu JAV pla-nuoja padidinti mokslo finansavimą dar 20 %, daugiau lėšų mokslui ski-ria ir Japonija, tuo tarpu Europoje bendros augimo tendencijos, išskyruskelias šalis, kaip kad Didžioji Britanija, nėra. JAV daug geriau nei ES seka-si pritraukti jaunus talentingus daktaro laipsnį turinčius mokslininkus išviso pasaulio. Mokslininkų nuomone, Europa turi ne tik mažinti mokslotyrimų finansavimo atotrūkį nuo JAV bei Japonijos, bet ir perimti JAVuniversitetų sistemos patirtį – atvirumą, efektyvumą bei lankstumą. Beto, didžioji valstybės finansavimo dalis turėtų būti skiriama pagrindiniamsmokslo tyrimams, paliekant taikomuosius tyrimus verslo sektoriui. Svarbiausias ES mokslo finansavimo ir Europos mokslinių tyrimųerdvės kūrimo instrumentas yra Europos struktūrinės mokslo programos(Framework Programmes, arba FP). Dabartinei Šeštajai programai (FP6,2002–2006 m., finansavimo apimtis 20 mlrd. eurų) paraiškas pateikė dau-giau kaip 100 tūkst. institucijų. Didžiausia FP6 finansavimo dalis skiria-ma prioritetinėms mokslo ir technologijų šakoms, kurių pažanga lemiaekonomikos konkurencingumą pasaulio rinkose – tai nanotechnologija,biotechnologija, informacinės technologijos ir t.t. Tačiau žinių visuome-nės kūrimo interesais finansuojami taip pat ekonomikos, politikos, sociali-nių ir humanitarinių mokslų tyrimai. Komisijos užsakymu atliktas išsamus mokslinis tyrimas, pavadin-tas „Mokslininkai Europos tyrimų srityje: viena profesija, daug karjerų“(2003 m. liepa). Tyrimas parodė, kokie faktoriai labiausiai įtakoja tyrimųbei naujovių diegimo sferos karjeros perspektyvas: tai tobulinimosi galimy-bės, naujų darbuotojų paieškos metodai, įdarbinimo sąlygos, pasiekimųvertinimo mechanizmas bei galimybė kilti karjeros laiptais. ES yra sąlygi-nai daugiau diplomuotų mokslininkų nei JAV, tačiau dirbančių mokslinin-kų Europoje kur kas mažiau (5,36 iš 1000 dirbančių asmenų lyginant su 34
  35. 35. LIETUVIŲ EMIGRACIJA: PROBLEMA IR GALIMI SPRENDIMO BŪDAI8,86 JAV bei 9,72 Japonijoje). Norint padidinti investicijas į moksliniustyrimus iki 3 % BVP ES papildomai reikia dar 700 000 mokslininkų. To-kiam poreikiui patenkinti būtina pagerinti mokslininkų įvaizdį visuome-nėje bei skatinti jų mobilumą Europoje, taip pat bandyti susigrąžinti jauišvykusius mokslininkus. Pabrėžta, jog išlieka daug neišspręstų problemų,susijusių su sunkumais keičiant darbo sektorių (pavyzdžiui, iš universiteti-nio į privatų) bei pradedant karjerą užsienyje esančiame universitete. Reaguodama į tyrimo rezultatus, Europos Komisija nutarė imtis šiųpriemonių: priimti „Europos mokslininko chartiją“ – mokslininkų verba-vimo elgesio kodeksą, turintį palengvinti žmogiškųjų resursų bei karjerųvaldymą mokslo srityje. Taip pat bus tobulinamas mokslininkų mobilu-mo portalas (Researchers’ Mobility Portal), siejantis 3000 Europos moksli-nių tyrimų institucijų ir Europos mobilumo centrų tinklas, jungiantis 200mokslo centrų 33 šalyse (ši priemonė turi pagerinti praktinę paramą Euro-pos mokslininkams ir jų informavimą). Pagal FP6 žmogiškiesiems resursams, t.y., visų pirma kovai su protųnutekėjimu, 2002–2006 m. skiriama 1,58 mlrd. eurų. Ypač svarbi priemo-nė – teisinių ir administracinių kliūčių mokslininkų mobilumui Europoješalinimas. Mobilumas skatinamas panaudojant specialią programą Marie CurieActions. Pagrindinės jos kryptys yra dvi. Pirmoji iš jų – tai mokslininkųtobulinimasis pradiniame jų karjeros etape. Paprastai tobulinimuisi panau-dojami tarptautiniai moksliniai projektai arba labiau struktūruotas moky-mas akademiškesnėje aplinkoje. Antroji kryptis – rūpinamasi individua-liomis stipendijomis, skirtomis darbo patirtį turinčių mokslininkų tobulini-muisi, kai keičiamasi personalu, kad būtų užmezgami partnerystės ryšiai irperduodamos žinios. Programa yra atvira visų mokslo ir technologijų sričiųtyrėjams iš ES valstybių narių, asocijuotų FP6 programos valstybių, beitrečiųjų šalių. Galimybė dalyvauti įvairiuose projektuose grindžiama pir-miausia moksliniais kriterijais, joje gali dalyvauti tiek pradedantys, tiekpasaulinės klasės mokslininkai. Programa taip pat atvira verslo įmonėms,universitetams ir institutams, vykdantiems mokslo tiriamąją veiklą; ypačpalaikomas mažų ir vidutinių įmonių dalyvavimas. Kita programa – EURYI (European Young Investigators Award) siekia 35
  36. 36. PILIETINĖS VISUOMENĖS INSTITUTASpaskatinti 25 geriausius jaunus pasaulio mokslininkus įkurti laboratorijasEuropoje. Pagal šią programą penkeriems metams skiriama 1,25 mln. eu-rų. Projektą finansuoja daug 15-os senųjų Europos Sąjungos šalių moks-linių organizacijų. Tikimasi, kad projektui pasibaigus, atsiradę jau kiti fi-nansavimo projektai padės išlaikyti Europoje dirbančius aukščiausio lygiomokslininkus. 9. SPE CIA LIS TŲ IŠ VA ŽIA VI MAS IŠ LIETUVOS Patikimų ir nesenų tyrimų, pateikiančių specialistų (gydytojų, inžinie-rių, programuotojų ir pan.) emigracijos duomenis bei prognozuojančiųjų tendencijas, nėra. Tačiau remiantis sporadiškais bei nesisteminiais duo-menimis, matyti, kad specialistų emigracijos procesas – Lietuvai vienaspavojingiausių, galinčių sukelti sunkiausių padarinių socialinei infrastruk-tūrai ir gyvenimo kokybei. Be to, tikėtina, kad, skirtingai negu bendro-ji emigracija, gilėjant integracijai į ES jis turėtų įsibėgėti. Nesant šiomsgrėsmėms spręsti skirtos valstybinės strategijos, savieigai palikti specialistųmigracijos procesai turės ilgalaikių neigiamų padarinių Lietuvos socialinėsgerovės perspektyvoms. 2002 metais atliktas galimos medicinos specialistų migracijos tyrimasparodė, kad 60,7 % rezidentų ir 26,8 % gydytojų ketina išvykti iš Lietu-vos į Europos Sąjungą ar kitas šalis. Pagrindinės planuojamos migracijoskryptys – Šiaurės šalys, Jungtinė Karalystė ir Vokietija, pagrindinės priežas-tys – aukštesni atlyginimai, geresnės profesinės perspektyvos ir aukštesnėgyvenimo kokybė. Nors galutinio apsisprendimo procentai žymiai mažes-ni (atitinkamai 2,5 ir 3,5 %), tikėtina, kad Lietuvai esant Europos Sąjun-goje ir lygioms įdarbinimo galimybėms realiai atsiveriant, galutinai apsi-sprendusiųjų išvykti nuošimtis augs – juolab kad, kaip apklausa parodė,ankstesnių profesinių išvykų į užsienio valstybes buvimas gerokai padidinaemigravimo rizikos faktorių, o vieningoje ES erdvėje tokių išvykų neišven-giamai daugės (Stankūnas, Lovkytė, Padaiga (2004)). Nors Lietuvos me-dicinos specialistų bendrosios emigravimo intencijos mažesnės, negu kitųtrijų apklausoje dalyvavusių šalių (Lenkijos, Vengrijos ir Čekijos), emigra-cija drauge su kitais faktoriais turėtų nulemti, kad, palyginti su 2000 metųlygiu, medikų kiekis Lietuvoje 2015 metais nukris 20 % (iki 296 medikų 36
  37. 37. LIETUVIŲ EMIGRACIJA: PROBLEMA IR GALIMI SPRENDIMO BŪDAI100 tūkst. gyventojų neskaičiuojant medicinos administratorių). Tai smar-kiai mažiau, negu 1990 m. padėtis (401,3 mediko 100 tūkst. gyventojų)ar net 2000 m. būklė (atitinkamai 379,8 mediko), bet taip pat žymiai ma-žiau, negu rekomenduojama 335 medicinos specialistų 100 tūkst. gyven-tojų proporcija (Physician Planning in Lithuania in 1990–2015). Jau dabar pastebimas dėl migracijos paaštrėjęs medicinos specialistųstygius. Šiuo metu visose Lietuvos apskrityse stinga daugiau negu 250 gy-dytojų; per septynis mėnesius nuo 2004 m. gegužės 1 d. Sveikatos apsau-gos ministerija išdavė 390 pažymų gydytojams, norintiems išvykti dirbtiį užsienį („Medikų emigracija“ (2005)). Tai – 2,85 % viso Lietuvos gydy-tojų kiekio (Lietuvos Sveikatos informacijos centro duomenimis, 2003m. Lietuvoje buvo 13682 gydytojai). Pasak sveikatos apsaugos ministropadėjėjos Liudvikos Lovkytės, „Nors išduotų pažymų skaičius nereiškia,jog visi šie specialistai išvyko į užsienį, tačiau kelia didelį susirūpinimą, juo-lab, kad išduotų pažymų skaičius per septynis mėnesius viršijo per metusstudijas baigiančių absolventų skaičių“ (cit. Svirbutavičiūtė (2005)). Pa-žymos taip pat išduotos 73 odontologams (3 % visų Lietuvos specialistų)ir 79 slaugytojoms. Labai tikėtina, kad panaši situacija vyrauja ir kituose specialistų emig-racijos sektoriuose. Tad vienas primygtiniausių Vyriausybės darbo priori-tetų – sukurti strategiją ir priemonių sistemą, kurios įgalintų pristabdytispecialistų migraciją, tam panaudojant ir ES struktūrinius fondus. 37
  38. 38. PILIETINĖS VISUOMENĖS INSTITUTAS VI. DA BAR TI NĖ VALS TY BĖS INS TI TU CI JŲ VEIK LA EMIG RA CI JOS KLAU SI MU a. DIPLOMATINĖ TARNYBA pasiekia nemažą dalį po pasaulį išsibarsčiu-sių lietuvių kolonijų ir skiria dėmesį santykiams su išeivija. Tam tiesiogiaiįpareigoja Konsulinis statutas; pagrindinis darbo su išeivių bendruomenė-mis krūvis tenka konsuliniams pareigūnams. Svarbi diplomatų praktinėpagalba; atstovybės yra tapusios natūraliais traukos centrais išeiviams. Prieambasadų ir konsulatų veikia lituanistinės mokyklėlės, diplomatai dalyvau-ja išeivijos kultūriniuose renginiuose ir atlieka „cementuojantį“ vaidmenį.Tipinis atstovybės modelis – apie 5 žmones. Didėjančios darbo apimtysir maži personalai daro santykių su išeivija palaikymą vis sunkesnį; esamiresursai tam nepakankami. Kadangi diplomatinė tarnyba dažnai būna tiežmonės, per kuriuos su išeiviais ryšį užmezga kitos su išeivija dirbančios or-ganizacijos, reikalingas platesnis institucinis bendradarbiavimas, ypač tarpdiplomatinės tarnybos bei Tautinių mažumų ir išeivijos departamento. b. TAUTINIŲ MAŽUMŲ IR IŠEIVIJOS DEPARTAMENTAS, kurio „Užsie-nio lietuvių bendruomenių rėmimo programa 2004–2006 m.“ buvo Vy-riausybės patvirtinta 2004 m. birželio 8 d., yra sukūręs kompleksinę darbosu išeivija, taip pat ir su naujosiomis lietuvių bendruomenėmis programą.Šis departamentas taip pat formaliai yra atsakingas už NVO tipo lietuviųbendruomenių kūrimą ir jų veiklos palaikymą. Departamento veikla aprėpia du aspektus – (i) paslaugas išvykusie-siems (švietimas, kultūra, informacijos sklaida bei socialiniai bendruome-nių projektai); (ii) informaciją besirengiantiems išvykti žmonėms. Galiau-siai, teisiniai migraciją ir reintegraciją reguliuojantys dokumentai bei ben-droji informacija šiomis temomis pateikiama Departamento parengtamedokumente Valstybinė ryšių su užsienio lietuviais politika (2004). Sėkminga šio Departamentos veikla svarbi, padedant išlaikyti lie-tuvybę užsienyje. Jo veiklą šioje srityje būtina plėsti: itin svarbu, kadnaujųjų emigrantų vaikai neatitrūktų nuo lietuvių kalbos ir kultūros, 38
  39. 39. LIETUVIŲ EMIGRACIJA: PROBLEMA IR GALIMI SPRENDIMO BŪDAIišlaikytų ryšį su Lietuvos kraštu ir visuomenės gyvenimu. Nors šio Departamento veikla galėtų būti geras „kristalizacijos taš-kas“ santykių ir darbo su lietuvių emigrantų bendruomenėmis programai,į emigracijos reiškinį valstybė privalo žvelgti visapusiškiau ir strategiškiau.Tai ne vieno departamento, o plataus masto vyriausybės bei visuomenėsjungtinių pastangų reikalaujantis iššūkis. c. LIETUVIŲ GRĮŽIMO Į TĖVYNĘ INFORMACIJOS CENTRAS užsiima in-formacijos įvairiais grįžimo į tėvynę aspektais platinimu. Šio Centro veiklagalėtų būti aktyvesnė ir platesnė. Nė viena iš institucijų neatlieka vaidmens, kurį kitos Europos šalysteikia su išeivija bendradarbiaujančioms savo institucijoms: būtent, nėranumatyta tikslingų institucinių priemonių (i) per išeiviją skleisti savo na-cionalinę kultūrą pasaulyje ir (ii) išnaudoti emigrantų įtaką Lietuvos labuiužsienio šalyse. d. VDU LIETUVIŲ IŠEIVIJOS INSTITUTAS vykdo išeivijos organiza-cijų ir atskirų asmenų kultūrinio, politinio bei mokslinio palikimo kaupi-mo, tyrimo, publikavimo, išsaugojimo ir eksponavimo funkcijas. e. TARPTAUTINIŲ SANTYKIŲ IR POLITINIŲ MOKSLŲ INSTITUTE for-muojama darbo grupė nagrinėti emigracijai kaip vienai svarbiausių nekari-nių grėsmių valstybei (atsakinga dr. Aušra Rauličkytė). f. SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJA. Vykdoma PHAREprograma dėl laisvo darbo jėgos judėjimo ir Lietuvos įstatymų harmoniza-vimo su Europos teise šioje srityje. Protų ir specialistų nutekėjimo pro-blemos ministerijos atstovai teigia nematantys, tačiau rengiamasi imtispriemonių Vyriausybės programos nuostatos 8.31 įgyvendinimui (dėl eko-nominių migrantų grįžimo skatinimo). g. ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTERIJA remia išeivijos lituanistiniošvietimo programas, išlaiko tremtinių vaikaičiams ir emigrantų Rytų ša-lyse vaikams skirtą mokyklą „Lietuvių namai“ Vilniuje. 39
  40. 40. PILIETINĖS VISUOMENĖS INSTITUTAS VII. PRO BLE MOS IR PA SIŪ LY MAI TY RI MAI IR PO LI TI KOS FOR MA VI MAS (1) Emigracija iškyla kaip iššūkis ir kaip galimybė – tačiau pasitiktiiššūkį ir išnaudoti galimybes galima tik gerai suprantant reiškinį ir turintaiškią viziją, apgalvotą strategiją, o svarbiausia – politinę valią į iššūkiusatsakyti. Kol kas valstybės politikos ir apmąstytos strategijos emigracijosatžvilgiu nėra. Yra paskirų pastangų, tačiau nematyti realios apgalvotosstrategijos, koordinuotų pastangų, projektai siūlomi neatsižvelgiant į tik-ruosius visuomenės poreikius. Reikalingi tarpdisciplininiai tyrimai, kom-pleksinis reiškinių aprašymas ir vertinimas. Į emigraciją reikėtų žvelgti di-ferencijuotai, matant reiškinio visumą ir įvairius jo aspektus: darbo jėgos,specialistų migraciją, protų nutekėjimą. Į emigrantus dažnai žiūrima kaipį ganėtinai vienalytę masę – būtina diferencijuoti, orientuotis į skirtingastikslines grupes, pasirenkant jas įvairių strateginių priemonių taikiniu. Pri-valu atsižvelgti ir į besikeičiančias pasaulio sąlygas: globalizacija, informa-cinės galimybės daro emigraciją nebe tokią negrįžtamą ir vienareikšmę,kaip buvo anksčiau. Šiais tyrimais remiantis reikia formuoti nuoseklią irilgalaikę migracijos politiką valstybės lygyje, makrolygmenyje. (2) Nėra tikslių duomenų apie emigracijos mastus. Šalia esamųjų šal-tinių svarbu įvairiapusiškai rinkti statistiką įvairaus lygmens institucijoseir kaip šaltinius emigracijos statistikai įvertinti naudoti tokius duomenis:kertant sieną skanuotus paso duomenis (neatskleidžiant ir neperduodanttapatybės duomenų), turistinių ir įdarbinimo agentūrų duomenis, aviali-nijų ir transporto kompanijų duomenis, darboviečių ir mokymo įstaigų,iš kurių žmonės išvyksta, duomenis. IN FOR MA CI NIO PO BŪ DŽIO PRIE MO NĖS (3) Tiesioginis emigracijos stabdymas neįmanomas; galima kuo pla-čiau informuoti apie sąlygas (iš dalies daroma TMID). Jau mokyklosereikia pradėti šviesti ir teikti informaciją, kad išvykimo motyvacija būtųteisinga; reikalingas informacijos skleidimas per savivaldos institucijas, 40
  41. 41. LIETUVIŲ EMIGRACIJA: PROBLEMA IR GALIMI SPRENDIMO BŪDAIdarbo biržas, visuomenines organizacijas. Nušviesti emigrantų teisinę pa-dėtį žiniasklaidoje. Organizuoti seminarus ir konferencijas su tarptautinė-mis žmogaus teisių gynimo organizacijomis. (4) Visuomenės požiūrio formavimas, dedantis pamatą ilgalaikiamintegralaus tapatumo ir sveikos nacionalinės savigarbos ugdymui. Dabarti-nėje auklyboje matyti prasilenkimas tarp ugdomo tapatybės suvokimo irtikrovės; „pasaulio lietuvio“ tapatybės mūsų kultūrinė atmintis neapima.Pilietinio, patriotinio ugdymo iniciatyvos, istorinės atminties ugdymas:skatinti sveiką tautiškumą, tautinę savigarbą ir savo šalies vertinimą edu-kacinėmis priemonėmis bei viešojoje erdvėje, žiniasklaidoje. Visapusiškosaugumo savijautos skatinimas. (5) Nuolatinio monitoringo vykdymas sekant, ar nepriimami sprendi-mai, kurie skatintų migraciją, ir operatyviai į juos reaguojant. (6) Dabartinis viešasis diskursas atstumia, alienuoja emigrantus. Vie-šojo diskurso, nuolatinių diskusijų kūrimas (pavyzdžiui, taip daroma mo-terų prekybos klausimais). PRO TŲ IR SPE CIA LIS TŲ NU TE KĖ JI MAS (8) Būtina reali ir kardinali mokslo ir studijų sistemos reforma, derina-ma su mokslininko veiklos bei mokslininko profesijos prestižo didinimuvaldžios bei visuomenės akyse. Jos tikslas nėra vien tik protų nutekėjimostabdymas: mokslininkų gyvenimo kokybės ir, atitinkamai, darbo koky-bės pakėlimas yra ir bendrasis strateginis Lietuvos interesas. Tačiau vienasiš jos šalutinių poveikių būtų ir protų nutekėjimo pristabdymas. (9) Įgyvendinant daugumą tolesnių pasiūlymų svarbu turėti omeny,kad vienas realiausių instrumentų jiems atlikti Lietuvoje artimiausiu metubūtų kryptingas ES paramos investavimas į žmogiškuosius išteklius. Bū-tent šioje srityje itin stinga valstybės strateginio mąstymo, kuris įgalintųkryptingą, tikslinį, pro-aktyvų iš ES ateinančios paramos investavimą įmokslo bei studijų reformą, suaugusiųjų švietimo tinklo kūrimą ir Lietu-vai trūkstamų specialistų rengimą bei jų darbo sąlygų gerinimą. (10) Ne mažiau svarbu mėginti Lietuvos sąlygomis pritaikyti sukaup-tą kitų valstybių, ypač ES narių, patirtį stabdant protų nutekėjimą beigiimtis bendrų su jomis iniciatyvų. 41
  42. 42. PILIETINĖS VISUOMENĖS INSTITUTAS (11) Kurtinos tikslinės reintegracijos programos, ypač protų susigrą-žinimui skatinti. (12) Tikslingos mobilumo, studentų pasikeitimo programos: negrįž-tamą migraciją ypač skatina mobilumo stygius. Užuot palikus Lietuvosstudentų studijas užsienyje sporadiškai savieigai, perimti daugelio netur-tingų šalių praktiką parengiant specialias mokslo daktarų ruošimo užsieny-je programas – jose dalyvaujantys mokslininkai būtų sutartimi įpareigotigrįžti į Lietuvą, drauge parsiveždami įgytą patirtį ir išsilavinimą. Jų finan-savimas galėtų būti traktuojamas kaip valstybės paskola tuo atveju, jeigustudentas apsispręstų likti dirbti svetur. (13) Atsižvelgiant į specialistų ir protų nutekėjimo tendencijas, kurtitikslines švietimo priemones iškilsiančioms reikmėms ir specialistų stygiuikompensuoti. NB: tačiau tokio pobūdžio priemonės bus neveiksmingosir bergždžios, jeigu nebus peržiūrėti studijų finansavimo principai (žr. se-kantį pasiūlymą). (14) Smarkiai subsidijuojamas aukštasis mokslas sukuria prielaidasabsolventams išvykti – tokių subsidijų pakeitimas paskolų sistema leistųišlaikyti valstybėje daugiau kvalifikuotų specialistų. Taigi būtina keisti stu-dijų finansavimo principą, paverčiant vieno studento studijoms skirtaslėšas „krepšeliu“ ir pritvirtinant jas prie studento, o ne prie akademinėsįstaigos (tokia yra, pavyzdžiui, Didžiosios Britanijos praktika): tai didintųrealią konkurenciją tarp akademinių mokslo įstaigų. Be to, šie „krepšeliai“turėtų būti teikiami kaip paskolos, kurių išmokėjimas atidedamas ar dali-nai nurašomas, jeigu studentas pasilieka dirbti Lietuvoje ar siekia tolesniųstudijų, ir visiškai nurašomas, jeigu studentas pasilieka dirbti Lietuvos aka-deminėje / valstybinėje įstaigoje. (Svarstytina, ar tokios sąlygos taikytinosvisoms, ar tik daliai tikslinių studentų stipendijų.) (15) Keisti mokslinių tyrimų finansavimo principus: valstybės ir pri-vataus sektoriaus suformuotų tyrimų bei plėtros programų lėšos turėtųbūti paskirstomi konkursų būdu; dera nedelsiant ir kardinaliai padidintivalstybinio mokslo finansavimo dalį, paskirstomą konkursine tvarka perįvairius tam sukurtus fondus. (16) Atmestini ketinimai uždrausti akademiniam personalui dirb-ti daugiau negu 1 etatu: nekeliant atlyginimų, tai gali išprovokuoti 42
  43. 43. LIETUVIŲ EMIGRACIJA: PROBLEMA IR GALIMI SPRENDIMO BŪDAImasinį specialistų pasitraukimą iš akademinės veiklos. (17) Konkursinis projektų finansavimas galėtų būti tiesiogiai panaudo-tas protų susigrąžinimui. Užsienyje dirbantiems Lietuvos mokslininkamsturi būti leista gauti finansavimą iš Lietuvos valstybinių fondų, jei tas fi-nansavimas bus panaudotas grįžus į Lietuvą. (Nors toks pasiūlymas buvodiskutuojamas Vyriausybėje formuojant aukštųjų technologijų plėtros pro-gramą, patvirtintame programos variante tokios galimybės neliko.) (18) Teisinėmis priemonėmis dera skatinti privatų tyrimų finansavi-mą. Perimti išsivysčiusių šalių praktiką, kur valstybė aktyviai dalyvauja stei-giant aukštųjų technologijų įmones. Panaši praktika Lietuvoje būtų puikiilgalaikė investicija ir būdas susigrąžinti „nutekėjusius protus“. (19) Dera plėtoti išskirtinius mokslinių tyrimų centrus ir kurti sąly-gas naujovių diegimui bei pažangių technologijų verslui: šitaip šalis galitapti patraukli tiek vietos, tiek užsienio kvalifikuotiems specialistams. (20) Užtikrinti skaidrią mokslininkų įdarbinimo programą. Universi-tetų, kitų mokslo institucijų bei Švietimo ir mokslo ministerijos internetopuslapiuose nuolat, laiku ir iš anksto turėtų būti paviešinamos visos lais-vos akademinės darbo vietos ir skelbiami atviri konkursai joms užimti. At-sisakytina daug kur de facto tebegaliojančios įdarbinimo iki gyvos galvospraktikos; įprastu dalyku turėtų tapti realiai veikiančios atestacijos, skatin-tinas kontraktinis įdarbinimas. (21) Svarbu užtikrinti ir valstybės tarnybos atvirumą, kad svetur mokslusišėję, įgūdžių bei patirties pasisėmę Lietuvos piliečiai galėtų skaidriuose, atvi-ruose ir sąžininguose konkursuose pretenduoti į vietą valstybės tarnyboje. (22) Skatinti ryšius su užsienyje dirbančiais lietuvių mokslininkais.Įsteigti lietuvių išeivijos mokslo ir inovacijų rėmimo fondą. (23) Sveikatos apsaugos sektoriuje – konkurencijos principų diegi-mas: sąlygų vienodinimas tarp viešųjų bei privačių gydymo įstaigų, di-desnis institucijų savarankiškumas valdant turtą, medicinos darbuotojųdarbo sąlygų gerinimas bei apmokėjimo didinimas, aiškus medicinos pa-slaugų apmokestinimas. (24) Švietimo sistemoje – konkurencijos principų diegimas, moksloir verslo sektoriaus bendradarbiaviamas siekiant užtikrinti išsilavinimo ati-tikimą verslo poreikiams, vykdomų tyrimų pritaikomumą. 43

×