Projektas bitės

12,685 views

Published on

0 Comments
1 Like
Statistics
Notes
  • Be the first to comment

No Downloads
Views
Total views
12,685
On SlideShare
0
From Embeds
0
Number of Embeds
4
Actions
Shares
0
Downloads
56
Comments
0
Likes
1
Embeds 0
No embeds

No notes for slide

Projektas bitės

  1. 1. Sudaryti sąlygas moksleiviams įgyti apibendrintų žinių apie bites, gebėjimų,kurie padėtų pažinti pasaulį. 1. Supažindinti su bičių pasauliu; 2. Padėti suvokti bičių produktų svarbą; 3. Skatinti vaikų kūrybiškumą ir saviraišką; 4. Ugdyti siekimą nuolat mokytis, gebėjimą įvairiais būdais ir iš įvairių šaltinių rinkti informaciją, ją analizuoti, suvokti, taikyti toliau mokantis ir kasdieniniame gyvenime; I – IV klasių mokiniai ir mokytojai.
  2. 2. Apie bites Bitės – naudingi naminiai vabzdžiai. Jos neša saldų medų, apdulkina žydinčiusaugalus, kad užmegztų vaisių. Seniau bitės gyveno girioje, medžių drevėse, o dabar – iš lentųpadarytuose aviliuose. Bičių šeimoje yra motinėlė, bitės darbininkės ir tranai. Motinėlė yra visųbičių mama. Tranai ją apvaisina, ir motinėlė padeda daugybę kiaušinėlių. Iš jų išsirita mažosbitelės. Bitės darbininkes renka iš žiedų nektarą ir perdirba jį į medų, siuva vaško korius,maitina ir globoja mažas biteles. Kai avilyje susikuria nauja bičių šeima, bitės spiečia –išskrenda ieškoti kito būsto. Medų supila į vaško korių akeles. Bitininkas dūzgiantį spiečių,pakibusį ant medžių šakos, susemia ir įkurdina kitame avilyje. Senovėje bitės buvo laikomosšventomis. Naminės bites, kamanes ir paprastąsias vapsvas visi esame matę, tačiau esamatūkstančių kitų bičių rūšių, tokių kaip bitės dailidės, negeliančiosios bitės, purvinės vapsvos,vapsvos lipdytojos. Bitės ir vapsvos atsirado jau prieš daug milijonų metų ir gyvena beveikvisose pasaulio dalyse.Šie vabzdžiai gerai skraido, o jų galingų sparnelių plakimas sukeliazyziantį garsą. Daug bičių ir vapsvų yra vienišės ir gyvena lizde žemėje arba medžiodrevėje.Kai kurios, pavyzdžiui, naminės bitės ir kamanės, gyvena didelėmis šeimomismedžiuose,po stogais ir tarp uolų. Kamanių šeimose motinėlė panaši į savo darbininkes irdažnai darbuojasi drauge su jomis. Naminių bičių šeimose motinėlė nieko nedirba ir didžiąjąsavo gyvenimo dalį deda kiaušinėlius. Naminių bičių šeimoje gali būti iki 50 000 bičių. Bičių šeima Dauguma bitinių gyvena pavieniui. Vienintelis bendravimas, kai motinėlėsporuojasi su patinais. Vabzdžių sistemoje iš 30 būrių 8 vienaip ar kitaip bendrauja. Bičių šeimos nariai: Bičių šeimą sudaro motina, bitės darbininkės ir tranai . Vasarą šeimoje būna įvairių vystymosi stadijų perų. Motina (2) - stambiausia iš visų šeimos narių. Jos kūno ilgis - 20-25 mm. Itin didelis pilvelis: jo neuždengia sparneliai, kaipbitės darbininkės. Motina išgyvena iki 5 metų. Daugiausia kiaušinėlių sudeda antraisiaisgyvenimo metais. Kai motina deda kiaušinėlius, bitės darbininkės ją nuolat prižiūri, maitinalabai baltymingu maistu - bičių pieneliu, kurį pačios gamina. Geros motinos palankią vasarą
  3. 3. per parą gali sudėti 1500 kiaušinėlių, o geriausios - iki 2000 ir daugiau. Per metus motinasudeda 150-200 tūkst. kiaušinėlių, per parą atstato savo svorį. Motina - vienintelė šeimoje visiškai išsivysčiusi patelė, galinti dėti apvaisintus irneapvaisintus kiaušinėlius, priklausomai nuo korio akelių rūšies. Tranas (1) - trumpesnis, bet storesnis už motiną. Jo kūno ilgis - 15-17 mm. Tranaiišsirita pavasarį ir vasarą. Išsiritę lytiškai subresta per dvi savaites. Šiltomis saulėtomis dienomis skraidydami ore jie ieško jaunų motinėlių ir,susitikę su jomis, poruojasi. Tranai - patinai. Normaliose šeimose vasaros pabaigoje,pasibaigus medunešiui (ir vasarą), bitės išveja tranus. Jie paliekami tik šeimose, kuriose nėravaisingos motinos: Čia jie gali išgyventi ir iki pavasario. Tranų buvimas rudenį bičių šeimojepaprastai reiškia, kad šeimą ištiko nesėkmė - joje arba visai nėra motinos, arba ji nevaisinga. Bitės darbininkės (3) - patelės, jos smulkesnės už motiną ir tranus. Jų gyvenimo trukmė prikiauso nuo sąlygų, kuriomis gyvena ir dirba. Pavasarį stipriose, sveikose šeimose bitės vidutiniškai gyvena 28-32 dienas, o silpnose, kuriose bičių mažai ir gyvenimo sąlygos ne tokios palankios - trumpiau. Vasarą stipriose šeimose bitės išgyvena apie 35 dienas, o žiemojimo laikotarpiu per žiemą. Kinta ir bičių darbininkių kiekis šeimoje: pavasario sulaukia iki 15-20 trūkst.; vasarą -40-60 tūkst., rudeniop vėl sumažėja iki 20-25 tūkst. Visus darbus, kad bičių šeima galėtų gyventi ir daugintis, atlieka bitėsdarbininkės. Darbo pasidalijimas priklauso nuo bičių amžiaus. Jaunos dirba avilio viduje irvadinamos avilio bitėmis. Dvi savaites po išsiritimo bitės pradeda skraidyti: pradžiojeorientuotis, vėIiau žiedadulkių ir nektaro rinkti. Tokios tampa rinkėjomis, arba lauko bitėmis.Pirmąsias tris dienas išsiritusios iš narvelių bitės valo korių narvelius. Jų organizmas dirbanttvirtėja, ir jos pradeda dirbti sudėtingesnius darbus: 4 dienų amžiaus bitės maitina lervutes,pradžioje vyresnes - medaus ir žiedadulkių mišiniu, o nuo septintos dienos jaunas maitinapieneliu, gaminamu žandų bei ryklės liaukų. 6-14 dienų amžiaus bitės šiltomis saulėtomis dienomis išlekia apsiskraidyti. lšeinaant prielakio, pasikelia ir, atsigręžusios galvomis į avilį, lekioja priešais jį, įsidėmėdamos lakosvietą, avilio spalvą ir formą, jo padėtį, kitų avilių ar daiktų atžviIgiu. Truputį palakščiusios irišsivaliusios grižta į avilį. Vėliau bitės palaipsniui laksto vis ilgiau ir toliau. Avilyiepasimaitinusios ir pailsėjusios jos toliau augina perus. Nuo 8 iki 18 dienų, kai geras medunešis, bitė priiminėja iš skraidančių bičiųnektarą ir perdirba jį į medų. 12-18 dienų amžiaus medunešio metu gamina daug vaško ir siuva
  4. 4. korius. Be šių darbų, kai kurios bitės ir toliau valo korio narvelius, taiso juos, kad motinagalėtų dėti kiaušinėlius. Maždaug nuo 14-tos dienos bitės pradeda rinkti nektarą, žiedadulkes ir vandenį.Jos saugo avilio laką, neįsileidžia į jį pašalinių gyventojų, palaiko avilyje švarą ir prireikus jįvėdina. Normalioje šeimoje bitėmis rinkėjomis tampa trijų savaičių bitės. Supaprastintai bičiųdarbai atrodytų taip: tris savaites vystosi; tris - avilio bitės ir likusias tris - lauko bitės rinkėjos. Bičių darbai renkant maistą priklauso nuo šeimos būklės ir medunešio pobūdžio:juo daugiau šeimoje perų, tuo daugiau bitės neša žiedadulkių, juo geresnis medunešis gamtoje,tuo labiau bitės renka žiedų ar lipčinį nektarą. Optimaliausia, kai šeimoje 2/3 avilio bičių. Aprašyta darbų tvarka keičiasi ir dėl daugelio kitų priežasčių: jeigu, pavyzdžiui,šeimoje žūsta daug lauko bičių, tai jaunosios pradeda intensyviau skraidyti maistonesulaukusios 14 dienų amžiaus. Bičių kalba Bičių lankuolių fizinės signalizacijos (šokio) figūros: rodyklės koryje atitinka surasto maisto kryptis Bitės keičiasi informacija naudodamos garsus, kvapus, specialius judesius. Bičiųmotinėlė prieš išsirisdama skleidžia tam tikrą garsą. Jei bitės ruošiasi spiest, pagal tą garsąpasirenka tinkamiausią laiką. Spiečiančios bitės skleidžia specifinį kvapą, pagal kurį surenkabites į spiečių. Tas kvapas turėtų būt visų bičių panašus, nes jei tuo pat metu bityne eina kelispiečiai, jie dažnai susimeta į vieną jau ore, kai kurie bitininkai specialiai tos pat dienosspiečius leidžia po kelis į vieną avilį. Radę gyvenamą vietą, spiečiaus bitės tupi prie įėjimo irskleidžia kvapą, kad kitos rastų laką. Dar sudėtingiau informaciją perduoda lankuolės, radęžiedadulkių ar nektaro ir mobilizuodamos rinkėjas darbui: šokiu, specialiu garsu, atneštomaisto kvapu. Pamaitinus bites sirupu, lankuolės ant korių laksto tiesiomis linijomis,pudindamos pilvelius į abi puses. Visai kitaip jos elgiasi grįžusios iš lauko. Kailankuolę su nešuliu ant prielakio pasitinka priėmėjos, ji signalizuoja: prabėga du kartus saulėskryptimi nuotolį, lygų savo kūno ilgiui, jei maisto šaltinis rastas saulės pusėje, ir, apsisukusi180 laipsnių, grįžta atgal. Apsisukimus paeiliui kartoja į kairę ir į dešinę. Bitės orientuojasipagal saulę, o apniukusią dieną - pagal poliarizuotus saulės spindulius. Elektoniniu mikroskoputiriant bitės sandarą, biologai rado pilvelio gale visiškai mažytį magnetito kristalą, kurisreaguoja į magnetinį lauką. Gali būti, kad jis padeda bitėms orientuotis skrendant. Aviliovertikaliuose koriuose lankuolė orientuojasi pagal korio (rėmo) viršų. Jei maisto šaltinis yrasaulės kryptimi, lankuolė ant korio pirmiausiai bėga vertikaliai aukštyn. Jei šaltinis rastasvidudienį rytuose, tai pradeda bėgti kairėn, imituodama augalus dešinėje. Kai šaltinis šiaurėje,pirmiausia bėga į apačią.
  5. 5. K.Frišo ilgamečių tyrimų duomenimis, surasto maisto šaltinio vietą bitės nusakotiksliai, net nurodydamos kampą. Apie surasto maisto šaltinio nuotolį lankuolė signalizuojašokio ritmu. Kai augalai yra arčiau negu 50 m nuo avilio, lankuolė bėgioja ratukais ir kryptiesbei atstumo nenurodo. Kai atstumas 100 m - per 15 sekundžių lankuolė bėga 15 kartų, kai 500m - 6, kai 5000 m - tik 2 kartus. Kuo surasto maisto šaltinis arčiau, tuo lankuolės šokiaidažnesni, šokio aštuoniukės tiesioji (vidinė) linija trumpesnė. Apie maisto gausumą pranešama šokio trukme. Jei surastas šaltinis menkas, šokiaitrunka iki keliasdešimt sekundžių, jei gausus - net iki 3 minučių. Surasto maisto kokybė (nektaro cukringumas) nusakoma specialiais garsais, kuriuoslankuolė išskiria šokdama, kai bėga tiesiosiomis linijomis. Šie garsai labai trumpučiai,žmogaus ausis jų negirdi. Apie atneštą maistą signalizuoja ir jo kvapas, nes lankuolės savo nektaro nešulėliusišdalija mažėjančiu kiekiu kelioms bitėms priėmėjoms. Dalijant būdingas maisto kvapasišplinta visame avilyje. Bičių rasės BEGELUONINĖS BITĖS (Melipona ir Trigona)-dažniau pasitaiko PietųAmerikoje.Yra įvairių rūšių, kurios skiriasi dydžiais: nuo 2 iki 20 mm ilgio. Lizdo centrekorius siuva vertikaliai perams auginti, pakraščiuose (krūvelėmis) - korius narveliais įviršųmedui pilti. Į pero korio narvelį prideda maisto, po to kiaušinėlį ir narvelį uždengia.Lervutėišsivysto iš maisto atsargų. Jeigu maisto žymiai daugiau, išsivysto motinėlė, kuri smulkesnėuždarbininkes ir tik pradėjusi dėti kiaušinėlius sustorėja, ištįsta jos pilvelis.Motinėlėskiaušidėse yra po 4-8 spirelinius kiaušintakius. Darbininkės už namines bites gyvena trigubaiilgiau. Darbininkės deda stambius kiaušinėlius, kuriuos suvalgomotinėlės, o jeigu išlieka, iš jųišsirita tranai.Lizdus ruošia medžių drevėse, uolienų plyšiuose, tuščiuose termitynuose ar nettisiog žemėje.Medus rūgštokas ir skystas, turi mažiau cukraus už naminių bičių medų. Išimtaslaikomas buteliuose. Iš vienos šeimos gaunama tik keli litrrai medaus.Tačiau jis labai brangus,1990 m. kainavo 20 dolerių už litrą.Meliponos ir Trigonos sparčiai nyksta.1956 m. įvežus išAfrikos geluonines (scutellata) bites, sutriko begeluonių bičių ekologinės sąlygos. Afrikietėstapo labai agresyvios - užvaldė ganyklas, plėšia vietinių bičių lizdus, naikina jų perus.Sparčiaikertami Pietų Amerikos miškai, plinta kavos plantcijos.Ankstesnėse ganyklose bitininkailaikydavo po 100 bičių šeimų ir surinkdavo vidutiniškai po 15 l medaus, dabar laiko po 5šeimas ir surenka po 2 - 5 l medaus. Meliponos išsivystė maždaug prieš 80 mln. metų, omedunešės - "tik" prieš 15 mln . metų. INDIJOS DIDŽIOJI BITĖ (A.dorsata) - išplitusi Indijos tropikuose.Medžių šakosesiuva vieną 1 - 1,5 m ilgio korį, kuriame visi narveliai panašūs. Bitės savo lizdavietes dažnai
  6. 6. keičia. Ūkiniu požiūriu menkavertės, nes į avilius nesiduoda perkialiamos. (žr. 1 pav. 1-motina, 2- korys po medžio šaka) INDIJOS MAŽOJI BITĖ (A.floreae) - smulkiausia medaus gamintoja.Medžiųšakose siuva vieną žmogaus plaštakos dydžio korį, bet skirtngų narvelių skersmenų. Praktinėreikšmė - apdulkina kai kurių medžių žiedus. (žr.1 pav. 3-motina, 4- darbininkė bitė, 5- tranas,6- korys po medžio šaka) INDIJOS VIDUTINIOJI BITĖ (A.indica arba cerana) - panašiausia naminėmsbitėms.Gyvena medžių drevėse, uolose ir kitur. Siuva kelis skirtingų narvelių korius. Leidžiasiapgyvendinama aviliuose, nors sujaudintos, dažniausiai apžiūrint, avilius palieka. (7- motina,8- darbininkė bitė, 9- tranas, 10- uždengti darbininkių bičių perai, 11- uždengti traniniai perai -dangteliai su skylutėmis) Į LIETUVĄ bitės atskrido pasitraukus paskutiniąjam ledynui, maždaug prieš 5,5 - 6tūkst. metų.Dabar pasitaiko kelios naminių bičių rasės, laikomos ir kitose Europos valstybėse. VIETINĖS (A.mellifica mellifica) - už kitas stambesnės.Kūnas stambus ir tamsus.Straublelių ilgis - 5,9-6,3 mm. Medų koriuose dengia sausai (baltai). Bitės piktos. Apžiūrintšeimas labai reaguoja į dūmus: kabinasi korių apačioje.Spiečia rytojaus dieną po pirmojomotininio narvelio uždengimo.Pagrindinio medunešio metu medų noriai pila į magazinųkorius.Šeimos išsivysto antroje vasaros pusėje. Gerai žiemoja ir gana atsparios varoatozei.Jųpagamintas medus dietiškesnis, nes renka tirštesnį nektarą.Lietuvoje grynos laikomos Viešvilėsvietiniame bičių "draustinyje". KAUKAZO KALNŲ PILKOSIOS (A.m.caucasica) - raudonųjų dobilų bitės, nesturi ilgiausius (6,9-7,2 mm.) straublelius. Nepiktos, ramios, medų dengia šlapiai (tamsiai).Surenka daugiau pikio, kai kurios šeimos žiemai juo susiaurina net lakas. Pagrindiniųmedunešių metu medum užpildo lizdo centrą: taip apriboja perų kiekį. Po rudeninio medunešioiš raudonųjų dobilų sėklojų, esant varoatozei, šeimos labai susilpnėja. Blogiau vystosi ir išpavasario. Silpnai reaguoja į dūmus irapžiūrint lizdą ant korių ramios.Blogiau žiemoja. KARNIKOS (A.m.carnica) - tai Europos bitės. Grakščios. Kūno paviršius tamsus,veltininės tergitų juostelės trumpais tankiais plaukeliais. Plaukeliai ilgi, o jaunų bičių pilvelioplaukeliai sidabrinio atspalvio. Medų dengia baltai. Bitės vidutinio ramumo. Anksčiau už kitaspradeda auginti perus, todėl iš pavasario šemos grečiau sustiprėja.
  7. 7. 1 pav. Indijos bitės2 pav. Naminė bitė:
  8. 8. 1-motina, 2-tranas, 3- darbininkė bitė, 4-Kaukazo kalnų pilkoji bitė, 5- Kaukazo slėniųgeltonoji bitė, 6-Italijos bitė, 7-Afrikos (Egipto) bitė, 8-motina, apsupta palydovių bičių, 9-korio dalys; b-bitinės akelės, p-pereinamosios akelės, t-traninės akelės; 10-korio pjūvis:m-pagilintos medaus akelės, b-bitinės akelės, t-traninės akelės (platesnės); 11-korys rėme; um-korys su uždengtu medum, d-duona koryje, p-perai koryje, m-motinos 2 perai (akelės) ITALIJOS (A.m.ligustica) - bičių pilvelio segmentai šiek tiek geltoni, jos panašios įvapsvas. Nepiktos. Perus auginti pradeda anksti ir augina visą vasarą (gausios šeimos).Žiemoja stipriomis šeimomis, todėl žiemą suvartoja daugiau maisto.Geriau panaudoja gausiusir vėlyvus medunešius. Vidutinio spietlumo, bet žiemoja blogiau. Linkusios vagiliauti. KAUKAZO KALNŲ PILKŲJŲ MOTINĖLĖS + VIETINIAI TRANAI - žiemojageriau, nei kaukazietės, šeimos anksčiau sustiprėja pavasarį, gerai dirba raudonuosiuosedobiluose. Šeimos tinka bitėms dauginti, mažiau nukenčia nuo varoatozės. Mišrūnės piktesnės. ITALIJOS + KAUKAZO - labai ramios, anksti pradeda auginti perus, nelinkusiosspiesti, išaugina labai stiprias šeimas, tinkančias bičų pieneliui gaminti.Žiemoja blogiau užkitas mišrūnes. KAUKZO + KARNIKOS - pačios produktyviausios ir labiausiai tinkamoskompleksiniam naudojimui.Anksti pavasarį pradeda auginti perus, gerai panaudoja pavasarinįmedunašį, intensyviai neša žiedadulkes,nelinkusios spiesti.Medunešio metu pirmiau užpildolizdą, o po to magaziną.Nigra bičių motinėlėtranas, motinėlė, darbininkė
  9. 9. bitė darbininkėbitės sparnas bitės vystymasis (paromis) Šis tas iš bitės anatomijos Bitė yra maždaug 12 – 14 milimetrų ilgio ir 5 – 6 milimetrų aukščio. Sveria jimaždaug vieną dešimtąją gramo. Tai alkanos bitės svoris. Maisto pasikrovusi bitė sveria ikipusantros dešimtosios gramo. Bitė pakelia į orą du kartus sunkesnį krovinį, negu pati sveria. Chemiškai analizuojant išdžiovintą bitės kūną pastebėta, kad jame yra apie 20elementų, įskaitant tokius, kaip aliuminis ir kt., bet daugiausia yra anglies, azoto, deguoniessudėtinguose sieros ir fosforo junginiuose. Mažytė gležna bitė savo plonamespyruokliuojančiame šarve iš chitino verta dėmesio ne tiktai kaip skraidomasis aparatas, betkartu ir kaip cheminė laboratorija. Daugiau arba mažiau vandeningas nektaras, išsiurbtas išžiedų, jau skrendančios bitės kūne pradeda virsti medaus pusfabrikačiu, kuris avilyje busperdirbtas į medų. Iš augalų kuokelių surinktų ir nešamų žiedadulkių miltai, šiek tiek pagardinamimedumi, ir virsta chemiškai nuo žiedadulkių skirtinga tešla, kuri lizde bus paversta “bičiųduona”. Bičių duona – svarbiausia sudėtinė suaugusių vabzdžių ir vikšrų maisto dalis. Tamsi galva, turinti porą į pynę panašių dvylikanarių ūselių ir besilaikanti antbalto plono kaklo, tamsi krūtinė su dviem poromis permatomų sparnų ir trimis nepanašiomisviena į kitą poromis kojyčių, nuolat judąs pilvelis – štai ir visa bitė, iš pirmo žvilgsnio. Tačiau verta į ją atidžiau pasižiūrėti. Trikampė bitės galva apaugusi pilkais plaukeliais. Galvos šonuose dviem iškiliaisšviesą koncentruojančiais lęšiais pūpso dvi didelės akys, sudarytos maždaug iš 15 tūkstančiųvamzdelinių stulpelių – facečių kiekviena. Regėjimo pojūčiai, suvokiami šiomis sudėtingomisakimis, susideda, kaip parodė tyrimai, iš atskirų taškų, tartum fotografijų, spausdinamųknygose. Tokie regėjimo pojūčiai specialistų kalba vadinami mozaikiniais, arba tinkliniais.Bitės viršugalvyje yra trys paprastos mažos akelės. Giedriausią saulėtą dieną bitė išeina iš tamsaus lizdo ir skrenda žiūrėdama visadešimtimi tūkstančių nemirkčiojančių šoninių facečių ir trimis ciklopinėmis akimis antviršugalvio. Bitė mato tik sudėtingomis akimis, o pastarosios akys jai padeda sustiprinti bendrąjautrumą šviesai. Juo senesnė bitė, tuo geriau ji atskiria šviesą.
  10. 10. Dauguma mokslininkų, tyrinėjusių bičių regėjimą, sutaria tuo tarpu tiktai dėl to,kad bitės yra gana trumparegės ir net nedideliu atstumu gerai mato tik judančius daiktus. Bičiųsugebėjimas skirti spalvas išvystytas silpnai, bet vis tik truputį jos suvokia spalvas. Darant bandymus su medžiaginiais ir popieriniais žiedais, buvo nustatyta, kadbitė mato baltą, geltoną ir mėlyną spalvas, o visas kitas atskiria tik pagal ryškumo laipsnį. Taippat yra duomenų, leidžiančių įtarti, kad mums tamsioje ultravioletinėje šviesoje bitės galimatyti pro žiedų vainiklapius, kaip mes matome pro stiklą. Bitės išilginis pjūvis Universalus aparatas maistui paimti Apatinę bitės galvos dalį sudaro keturžandis burnos aparatas (du apatiniai žandaiyra lūpų dalis). Nors ir tiek daug žandų turėdama, bitė, priešingai tam, kas apie ją dažnaikalbama, negali prakąsti vaisių žievelės. Jos žandai dvigubomis žnyplėmis atsidaro iš šonų.
  11. 11. Žemyn eina ilgas straubliukas, kuris veikdamas išsitiesia, atsilenkia kaip peiliuko ašmenys. Išgilių žiedų dugno bitės straubliuku tartum tuščiaviduriu šiaudeliu siurbia nektarą. Jeigunektaras tirštas, vamzdelio, kurį sudaro burnos įtaisas, skersmuo padidėja, o tuo atveju, kainektaro maža, jis išlaižomas liežuvėliu. Bitės ležuvėlis yra lankstus, raitytas, tartum plonassliekelis, gauruotas ir visiškai raudonas. Liežuvėlio ilgis – beveik pusė viso bitės kūno ilgio.Sudėtingi žandų ir straubliuko su liežuvėliu judesiai leidžia bitei, jei reikia, maistą lakti, laižytiarba čiulpti. Bitės darbininkės galva. Uoslės antenos Bitės skonis gana gerai išsivystęs. Rūgštumą ir sūrumą ji skiria ne blogiau užžmogų. Ilgi, nariuoti bitės ūseliai nuolat juda ir, būdami, kaip ir plaukeliai, išmėtyti po visąkūną, jie yra lytėjimo organai. Tie patys tuščiaviduriai ūseliai su jų šešiais tūkstančiais jautriųporų (skylučių) kartu yra tartum uoslės antenos. Bitė su nukirptais ūseliais nesurasdavo maistopagal kvapą. Girdi, ko mes negirdime
  12. 12. Lig šiol nenustatyta, kokiais organais bitės suvokia garsus. Neseniai,pasinaudojant prietaisu, registruojančiu trumpų bangų garsinius virpėjimus, pasisekė išgirstiapskritai žmogaus klausos nesuvokiamus įvairių bičių šeimos garsus: ir begarsį bičių,suskridusių į lovelį su medumi, dainavimą, ir šaukiamuosius prie avilio lakos ir ant prielakčiobesigrūdančių bičių signalus, ir net kelio signalus, kyriuos duoda lekianti bitė. Kuo nuodugniau tiriamas bitės jutimo organų darbas, tuo aiškiau iškyla prieš muskeistas vaizdas to pasaulio, kuriame greta mūsų gyvena šis ketursparnis padaras. Ir saulė šviečia kitaip Visa šiame pasaulyje yra netikėtai kitaip, visa pasižymi fantastišku savotiškumu.Maisto skonį čia galima pažinti letenėlėmis. Uoslės ir lietimo dirginimai, kurie sustiprina eileišdėstytų nervinių lastelių, susilieja, kaip įrodo kai kurie tyrinėtojai, į vieną, žmogui pažystamąpojutį. Balsai ir ūžesiai, kurie pasiekia mūsų klausą, bitėms pasirodo begarsiai, nors jos ir girdiultragarsus, kurių negirdi žmogus. Net paprastas dangaus ir žemės spalvas bitės mato ne tokiaskaip žmonės. Raudonų aguonų lysvę, apsodintą baltomis saulutėmis, bitės mato visiškai netaip, kaip žmonės: aguonos joms beveik juodos, saulutės – žalios, veja – šviesiai geltona. Netpati saulė šviečia joms kitaip. Ir vis dėlto žmonės sėkmingai tiria šį “nežmonišką” pasaulį, sužino, kadegzistuoja tai, apie ką jie nežinojo, ko jie negirdi, ko nemato, ko nejaučia patys. Bitė skrenda 65 kilometrų per valandą greičiu Bitės krūtinė, žymiai mažesnė už žirnelį, iš viršaus į apačią apjuosta chitinopusžiedžiais, kurie dengia rezginį raumenų, judinančių šešias kojytes ir keturis sparnus. Tie keturi sparnai gali nešti bitę oru iki 65 kilometrų per valandą greičiu. Su pilnukrūviu bitė skrenda lėčiau ir nulekia vieną kilometrą per tris minutes. 25 tūkstančiai mostelėjimų per minutę Bitei skrendant, jos sparnas sudaro per minutę daugiau kaip 25 tūkstančiusmostelėjimų, per sekundę – 440 mostelėjimų. Norint suskaidyti sparnų darbą į atskirus judesius, teko panaudoti greitinįfilmavimą “laiko lupa” – aparatu, kuris padaro tūkstantį ir daugiau nuotraukų per sekundę. Kaitokia “lupa” padarytos fotografijos paskui demonstruojamos kinui įprastu greičiu – 24 kadraiper sekundę, mes ir pamatome ekrane svarbias skridimo technikos smulkmenas. Sparnų judesiųtyrimas padėjo suprasti, kodėl bitė, kaip helikopteris, iš vietos pakyla į orą. Bitei, dirbančiai žieduose, toks sugebėjimas labai reikalingas. Geria neatsikvėpdama
  13. 13. Kvėpuoja bitė taip pat pilveliu, pro kelias poras jame esančių tarpelių, vadinamųstigmomis.oras eina į galvoje, krūtinėje ir pilvelyje esančius oro maišelius ir į visą kūną. Taiduoda bitei galimybių siurbti nektarą neatsikvepiant. Nuolatinis pilvelio judesys – pusantrošimto kvėpuojamųjų susitraukimų per minutę – siurbia orą į oro maišelius. Bitė įvairiais metųlaikais suvartoja nevienodą oro kiekį: žiemą penkiolika kartų mažiau negu vasarą. Su dviem pintinėmis produktų Grįždama į avilį, darbininkė bitė ore toliau šepetėliais vis valo nuo kūno irkojyčių žiedadulkes, kurias ji, taip pat beskrisdama, suspaudžia ir sudeda įįdubimusužpakalinėse kojytėse. Apskritai žiedadulkių gumuliukai kabo ant bitės paskutiniųjųkojų panašiai kaip tikros pintinės. Ir senose vaikų pasakose bitė su žiedadulkėmis dažnaivaizduojama kaip rūpestinga šeimininkė, skubanti iš turgaus su dviem pintinėmis maistoproduktų. Jėga, kurią bito išvysto vaikščiodama, gana didelė: šiurkščiu paviršiumi bitė galinešti krovinį 20 kartų didesnį už jos kūno svorį. Universalūs darbo įrankiai Bitė kojomis ne tik vaikščioja ir renka maistą, bet siuva korius, valosi kūną,žodžiu, jos kojos tai tikri darbo įrankiai. Priekinių kojyčių letenėlių pirmuosiuose nareliuoseyra gana taisyklingos apskritos išpjovos: jas aklinai uždaro dygliuota blauzdos anga,sudarydama su jomis žiedines šukas, pro kurias bitė traukia valomus ūselius. Ant viduriniųkojyčių blauzdos yra mažytė yla – pentinėlis, kuriuo numetamos į akelę avilin atneštosžiedadulkės. Tarp užpakalinės kojytės blauzdos ir pirmojo letenėlės narelio yra žiedadulkiųreplelės, kuriomis formuojami surinktų žiedadulkių gumulėliai. Ant užpakalinių letenėlių nesunku įžiūrėti tankius plaukelius. Jais jauna bitė labaivikriai nuima nuo savęs penkiakampes vaško plokšteles, kurias išskiria liaukų lastelės apatinėjepilvelio pusėje. Širdis pilvelyje Pilvelyje yra svarbiausias kraujo apytakos organas – vamzdiška širdis, kuriaineatsirado vietos krūtinėje. Bitės “kraujyje” yra apie 3% cukraus, o kai kada ir žymiai daugiau. Medaus skilvelis Greta širdies pilvelyje yra medaus skilvelis. Jeigu tik yra kokia nors galimybė,bitė godžiai ir nepailstamai siurbia maistą, visiškai pripildo juo skilvelį, kuris gali,
  14. 14. ištempdamas pilvelį, sutalpinti iki 80 kūbinių miligramų medaus ir tuo būdu paversti bitę tikruoriniu nektaro vežėju. Tačiau bitės godumas anaiptol ne rajumas. Tai rodo jau tas faktas, kadskilvelis iš vidaus sandariai išklotas chitinu, pro kurį nektaras negali prasiskverbti. Apsigynimo įrankis Pačiame pilvelio gale paslėptas visiems žinomas geluonis. Geluonį turi tiktaidarbininkė bitė ir bičių motina. Motina žmogaus negilia, geluonį ji naudoja dėdamakiaušinėlius, kurie išeina laukan slinkdami geluonies taku. Motinos geluonies liaukos gaminatam tikrą lipnų skystimą, kuriuo prilipdomas kiaušinėlis korio akelėje. Be to, motina geluonįnaudoja ir kovodama su kita motina. Tranas visai beginklis, ir jokio geluonies neturi. Darbininkės bitės gale pilvelio yra vamzdelis, kuriame yra tuščiaviduris iešmelis.Iešmelio viršutinė pusė apvali, o apatinėje pusėje yra lėkštas griovelis, kuriame išilgai visoiešmelio eina 2 skiauterėlės. Ant jų yra užmauta po tuščiavidurį smaigelį. Darbininkės bitėssmaigeliai viršūnėje turi po 10 akstinėlių, kurie viršūnėmis nukreipti į bitės kūną. Bitės pilvelyje yra dvišaka liauka, kuri gamina nuodus. Iš liaukos nuodai latakueina į pūslę, o iš pūslės eina trumpu latakėliu prie geluonies, ir atsiveria į vamzdelį, kurį sudarogeluonies smaigeliai. Prie geluonies angos yra dar viena liauka su nuodais. Bitė naudojasimaišytais nuodais, nes jie stipresni. Bitė, norėdama įgelti, suriečia pilvelį, geluonies vamzdelį prispaudžia priežmogaus kūno ir iešmeliu su smaigeliais praduria odą. Smeigdama į odą iešmelį, smaigeliuskiloja aukštyn ir žemyn. Tie patys raumenys, kurie judina smaigelius, kartu spaudo ir nuodųpūsleles, ir nuodai smaigelių vamzdeliu teka į padarytą žaizdą. Geluonies padaryta žaizda greitsusičiaupia, smaigelių danteliai užkliūva, ir bitė geluonies negali ištraukti. Apgynusi savobendruomenės reikalus, bitė miršta, nes kartu su geluonimi ji paliko ir pilvelio galą su nuodųpūslele. Bitės geluonis
  15. 15. Bitės gyvenimas Pažinkime bičių gyvenimą Kiekvienas, kuris pirmą kartą susipažįsta su bitėmis, patenka į nuostabiai įdomų,keistą, galima sakyti, fantastišką pasaulį, puikiausiai suorganizuotą ir be galo lankstų, paprastąsavo natūraliu tobulumu ir kartu neaprėpiamai sudėtingą. Bitės gyvena tik šeimomis. Ne tik darbo pasidalijimas, bet ir daugelis kitų jųsavybių pritaikyta tik bendram gyvenimui. Bičių šeimą sudaro: motina, tranai ir darbininkėsbitės. Nė vienas šeimos narys negali gyventi atskirai ir savistoviai. Šeimoje yra viena motina,nuo kelių šimtų iki tūkstančio tranų ir nuo penkių iki šimto tūkstančių darbininkių bičių, tai yranuo 0,5 kg iki 10 kg vienoje šeimoje. Nuo kiaušinėlių padėjimo momento motina išsivysto vidutiniškai per 16 dienų,darbininkė bitė – per 21 dieną ir tranas per 24 dienas. Pavasarį ir vasarą gimusios bitės vidutiniškai gyvena 30 – 35 dienas. Juo daugiaubitės dirba, tuo greičiau pasensta ir miršta. Vasaros pabaigoje ar rudenį gimusios bitės išgyvenaiki pavasario. Motina gali išgyventi iki penkerių metų, bet ją laikyti ilgiau kaip dvejus metusneverta. Tranai gyvena tik iki rudens, nes medonešiui pasibaigus bitės juos išvaro iš avilio. Kai žmogus pasidarė stiklinį stebėjimo aviliuką ir išmoko bites ženklinti,paaiškėjo daug bičių gyvenimo paslapčių, kurių anksčiau nežinota ir nesuprasta. Bitėms ženklinti dažai gaminami iš atitinkamos spalvos dažų miltelių, praskiestųšelaku ar spiritu. Ženklinamos tik ką iš akelių išsiritusios bitės. Kad pažymėtąją bitę šeimapriimtų į avilį, ji ištepama praskiestu medumi. Bitėms ženklinti vartojami tokie sutartiniaiženklai: krūtinės priešakinėje dalyje baltas taškelis reiškia 1, raudonas – 2, mėlynas – 3,geltonas – 4, žalias – 5. Užpakalinėje krūtinės dalyje baltas taškelis reiškia 6, raudonas – 7,mėlynas – 8, geltonas – 9, žalias – 0. Du taškeliai ant krūtinės reiškia dviženklį skaičių. Norintpažymėti dešimtis, taškelis daromas arba didesnis arba brūkšnelio pavidalo. Šimtams irtūkstančiams pažymėti atitinkamos spalvos taškelis ar brūkšnelis dedamas ant pilveliopriešakinės ar užpakalinės dalies. Naudojant šį ženklinimo būdą, atskirais numeriais galimapažymėti 9999 bites. Tikslus pasiskirstymas darbais Tiriant bičių gyvenimą, o ypač jų pasiskirstymą darbais, labai didelį mokslo įnašąpadarė Tulos bitininkystės bandymų stotis. Žiūrint pro stiklinį aviliuką matyti, kad bitės tiksliai pasiskirščiusios atskiraisdarbais. Čia randama: maisto rinkėjų, korių valytojų, vikšrų maitintojų, statybininkių,auklėtojų, maisto priėmėjų, vandens nešiotojų, vandens saugotojų, avilio vėdintojų,sanitarų, sargų.
  16. 16. Anksčiau buvo manoma, kad bitė, išsiritusi iš akelės, iki savo amžiaus galo einavienas ir tas pačias pareigas, bet Tulos bitininkystės bandymų stoties ir kitų mokslininkųstebėjimai parodė,kad bitės pareigos, jos amžiui bėgant, keičiasi. Kiekviena bitė iki savoamžiaus galo pereina visus darbus. Bitė išsiritusi iš akelės ir apsivaliusi nuo plėvelės liekanų,pradeda valyti akelę. Jai padeda ir kitos senesnio amžiaus bitės. Ketvirtą gyvenimo dieną jiliaujasi valiusi akeles, pradeda maitintis pati ir dalinti maistą suaugusiems vikšrams. Taigi, išvalytojos pareigų pereina į auklės pareigas. Šias pareigas bitė eina tik apie keturias dienas.Aštuntąją gyvenimo dieną ji jau yra jaunesniojo amžiaus vikšrų maitintoja. Bet ir šiosepareigose teišbūna vos keturias dienas.dvyliktąją dieną, pametusi pirmykštį savo darbą, jiužsirašo į statybininkų brigadą, kur, susikabinusi kartu su tūkstančiais kitų bičių, pradeda siūtikorius. Pradėjusi priiminėti maistą iš rinkėjų, bitė – maitintoja, virsta priėmėja. Šiaspareigas ji eina apie savaitę laiko, o po to užsiima lizdo valymu. Pastebėta, kad bitės,išnešdamos šiukšles, nemeta jų už lakos, bet nuneša apie 10 – 20 metrų į šalį nuo avilio. Taigražus pavyzdys daugeliui mūsų šeimininkių, kurios įvairias šiukšles, sąšlavas, atmatas irpaplovas pila pravėrusios duris, prie namų slenksčio. Neseniai pastebėta, kad bitės – sanitarės drauge eina ir “šukuotojų” pareigas.joseina nuo vienos bitės prie kitos, valo, tartum šukuoja, ir lygina kojyčių šepetėliais,tvarkydamos žandais, plaukelį po plaukelio ant galvos, ant nugaros. Paskutinėmis avilio gyvenimo valandomis bitės saugo lizdą. Sargybą einaįvairaus amžiaus bitės, išskyrus jauniausias. Atlikus sargybinio pareigas, bitė virsta skraidančiabite ir renka žiedadulkes, nektarą, neša vandenį, reikalingą neišskrendančioms iš lizdomaitintojoms girdyti ir medui atskiesti, kuriuo auklės maitina vikšrelius. Norėdami atnešti 100gramų vandens, bitė turi padaryti tris tūkstančius skridimų. Bitės sudaro vandens atsargas, betniekas nėra matęs, kur laikomas vanduo avilyje. Tik neseniai nudažius vandenį, pasisekėnustatyti, kad bitės – vandens nešiotojos vandenį perpila į kitų bičių skilvelius. Šios išpūstaisšonais ištisomis dienomis snaudžia ant korių ir laukia kada iš jų bus pareikalauta vandensatsargos. Garinant nektarą ir paverčiant jį medumi, avilyje susirenka vandens garų, okarštomis valandomis avilio viduje pasidaro karšta. Dėl to grupė bičių – vėdintojų stovi tarpkorių, avilio dugne iki pat lakos išskėstais sparnais, tartum skrisdamos vietoje, vėdina avilį irpalaiko reikiamo lygio temperatūrą (25º C). Jų sparnai dirba ritmingai ir sutartinai, sukeldamiavilyje oro sroves. Šeima be paliovos juda Bičių šeima nuolat budri. Daug kas tyrė ją, bet niekam dar nepasisekė pastebėti,kad visa šeima kada nors “miegotų”.
  17. 17. Dieną ir naktį, giedriu ar lietingu metu, šaltą ir šiltą dieną dalis bičių šeimos bepaliovos juda, nes visada reikia ieškoti maisto ir jį rinkti į avilį arba išgarinti drėgmę iš nektaro,siūti korius, valyti lizdą arba jį šildyti. Vieni darbai dirbami dieną, kiti – daugiausia naktį, treti – ištisą parą. Daugelisprocesų kartojasi, kai kurie vyksta tuo pačiu metu. Ir visa avilyje daro tik darbininkės bitės,išskyrus kiaušinių dėjimą – tuo užsiima viena motina. Tačiau motina, padėjusi kiaušinį į akelę,daugiau savo palikuonimis nesirūpina. Vieni tranai Jeigu dėl kurių nors priežasčių žūva motina, dėjusi kiaušinius, jaunos bitės –maitintojos nebeturi kam duoti savo pienelio. Tokiomis sąlygomis jos pačios pradeda dėtikiaušinius. Tačiau iš kiaušinių, kuriuos deda tokios bitės, labai netvarkingai ir netiksliai, išsiritavieni tranai. Kiaušinius dedančios bitės ir vadinamos traninėmis. Per parą valgo 100 kartų Bitininkai rūpestingai chronometravo stikliniame avilyje motinos darbo dieną.Sekundė po sekundės stebėta jos elgsena, centimetras po centimetro matuotas koriais nueitaskelias. Daugelį dienų trukę stebėjimai parodė: koriuose su tuščiomis akelėmis motina vienamkiaušinėliui padėti nueina vidutiniškai vieną centimetrą, o kiaušinėlį deda apie pusę minutės.Padėjus apie 30 kiaušinėlių, motina ilsisi ir ima maistą. Per parą motina suspėja beveik 100kartų pavalgyti, padėdama daugiau kaip 2000 kiaušinėlių. Geros šeimos motinos padeda po3000 ir daugiau kiaušinėlių per parą. Kiaušinius motina daugiausia deda iš pavasario. Prasidėjus didžiajammedonešiui, kiaušinių dėjimas sumažėja. Nevienodos akelės – nevienodi vaikai Iš į paprastas akeles dedamų kiaušinių išsirita darbininkės bitės. Tranai – iškiaušinėlių, kuriuos motina padeda (paprastai pavasarį) į šiek tiek didesnes akeles. Pati motinaišsirita iš kiaušinio, padėto į ypatingos formos erdvią akelę – lizdelį, kuriam bitė sunaudoja 100kartų daugiau vaško, negu paprastai akelei. Patiekalai Motinos vikšras, palyginus su darbininkių bičių vikšrų maistu, gauna maistedaugiau riebalų ir baltymų, mažiau cukraus. Neseniai motinos maiste aptikta daug pantatetinėsrūgšties ir kitų vitaminų, kurių vis dėl to nerandame suaugusiųjų darbininkių bičių maiste.
  18. 18. Amžinose avilio sutemose Motina nuo darbininkių bičių skiriasi ne tik išore, bet ir savo veikla. Ji neaplankonei vieno žiedo, nesurenka nei miligramo nektaro, nei grūdelio žiedadulkių. Motina,išgyvendama trejus, ketverius ir net penkerius metus ( vos ne penkiasdešimt kartų ilgiau užvasaros darbininkę bitę), visą gyvenimą praleidžia beveik neišskrisdama iš lizdo, amžinoseavilio sutemose. Čia ji dieną ir naktį, pavasarį ir vasarą klaidžioja po korius dėdama kiaušinius. Pati miršta iš bado, atiduodama paskutinį maistą motinai Bitės ima rūpintis dar negimusia motina. Kai motininė akelė užklijuota, ją iš visųpusių aplimpa naujos bitės. Užtenka šiek tiek nukristi temperatūrai, ir bitės, greit trypdamoskojytėmis vietoje, mosuodamos sparnais ir nuolat drebėdamos, tartum drugio apimtos, pradedapačios šildyti motininę akelę. Jauną, ką tik grįžusią iš vestuvinės kelionės motiną tuoj pat apsupa bitės. Jeiguatsitiko bėda, ir šeima miršta iš bado, motina ir toliau gauna maistą tol, kol lizde yra bent vienagyva judanti bitė. pAskutinį medaus lašą, paskutinį maistą atiduoda bitė motinai ir miršta. Taiyra geras pavyzdys vaikams, ne visada pagarbiai besielgiantiems su motina! Kiek kitaip yra maitinami jauniausieji darbininkės bitės vikšrai. Pirmąsias trisdienas, kol jie tebėra jautriausi išorės sąlygų pakitimams, kurie gali pasiekti juos kartu sumaistu, jie, kaip ir motinos vikšras, sustiprintai saugomi ir maitinami tuo pačiu maistu. Ketvirtądieną darbininkės bitės vikšras pradeda gauti kitokį maistą. Kas dedasi motinos netekusiame avilyje Žuvus motinai, bitės, pagautos “nerimo ir sumišimo” pradeda bėginėti poprielaktį ir išorines avilio sieneles. Avilio viduje aliarmo požymiai dar ryškesni. Čia ilgai nesiliauja viena kitąaplenkiančių bičių bėginėjimas. Praėjus 4 – 5 valandoms po motinos žuvimo, atskirų bičiųbėgiojimas susilieja į tikrą srautą. Šimtai bičių jau ne bėgioja, o tartum šliaužia koriais aplink,ragindamos save lengvais sparnų virpesiais. Jeigu lizde neliko kiaušinėlių arba jaunų perų, iš kurių gali būti išauginta naujamotina, jos netekimas tokiai “našlaite tapusiai” šeimai gali baigtis pražūtimi. Bet jeigu motinažuvo, palikusi koriuose ir jaunų vikšrų, ir kiaušinėlių, bitės išsiaugina naują motiną. Tačiaugyvenimas vis tiek dar neįeina į įprastas vėžias: kol nauja motina nėra gimusi, bitės ne taipuoliai renka maistą, nesiuva korių ir yra tokios piktos, kad geriau prie jų avilio be reikalonesiartinti.
  19. 19. Užtat vos tik motina išsirito iš motininės akelės, jau iš judėjimo prie lakos matyti,kad tvarka šeimoje atstatyta. Ir bitės avilyje zvimbia tartum linksmiau… Bičių pienelis, kuriuo motina maitinama Bičių pienelis, kuriuo maitinama motina yra labai svarbi gydomoji priemonė. Jissuteikia žmogui naujų jėgų, pagerina apetitą, sustiprina vaikų sveikatą. Be to, vartojamas nuoegzemos, furunkulų ir kitų ligų. Bičių motina, išsirisdama iš tokio pat kiaušinėlio, kaip ir darbininkė bitė, skiriasisavo didumu, anatomine sandara ir fiziologinėmis funkcijomis. Kiaušiniui, iš kurio turės išsiristi motina, bitės padaro didesnį narvelį. Betsvarbiausia, kad bitės – penėtojos motinos vikšrelį maitina kitokiu maistu. Skaitoma, kad šiamemaistevidutiniškai yra 45,15% baltymų (karvės piene – tik 3,47%), 13,55% riebalų (karvėspiene – 3,66%), 20,39% cukraus (karvės piene – 4,91%). Be to, jame yra visų 20 aminorūgščių, kurios taip pat reikalingos normaliam organizmo augimui ir veikimui. Tyrimais nustatyta, kad pienelyje, kuriuo bitės maitina motinos vikšrelį, yravitamino E, kai tuo tarpu pienelyje, kuriuo maitinami darbininkių bičių vikšrai, vitamino Enėra. Tai pagrindinė priežastis, dėl ko darbininkių bičių neišsivysto dauginimosi organai. Tingios dienos – liūdnas galas Tranai bičių šeimoje sudaro vos vieną procentą. Tie nerangūs, stori apskritgalviaipadarai yra žymiai didesni už darbininkes bites. Stiprūs trano sparnai skridimo metu sukeliažemą, bosišką garsą. Jis gali pasirodyti ir veiklus, ir grėsmingas, tačiau ir vienas, ir kitasįspūdis yra apgaulingi. Tranas visiškai nepavojingas: jis neturi geluonies, o jo žandai bejėgiai. Tranas nedirba jokio darbo. Jis paprastai laiką leidžia lizde, ant korių,išskrisdamas tik karščiausiu dienos metu. Tranas žiedadulkių nerenka, jo straubliukas tinkamaistui atvirose akelėse tikrinti arba paimti iš bičių jų surinktam maistui. Taip snausdamas, vosjudėdamas, nerangus tranas nerūpestingai leidžia dienas avilyje. Užtat artėjant santuokinio skridimo valandai, nepaslankūs ir neveiklūs tranaipasikeičia. Jie ima greičiau judėti ir traukia landos link, o kai motina prišliaužia prie išėjimo,galvotrūkščiais puola paskui ją, iškarto atsiplėšia nuo prielakčio, akimirksniu pakyla į orą irvisu būriu, stipriai zvimbdami, lekia iš paskos. Praėjus kelioms minutėms, apvaisinta motinagrįžta į avilį. Vos tik baigia žydėti madingieji augalai ir medaus nebėra iš kur nešti, bitėspradeda engti tranus, menkiau juos peni. Dėl to tranai sparčiai silpnėja. Vasarai baigiantis,nerūpestingam tranų gyvenimui ateina galas: senosios medaus atsargos jau visiškai užtaisytos,o rinkėjos grįžta iš skridimo, neatnešusios šviežio nektaro. Tai yra signalas išvyti visus tranusiš avilio. Gyva sargybos brigada užtveria tremtiniams įėjimą į šiltus namus. Kai ateina vakaras,
  20. 20. tranai vienas po kito sustingsta prie namų slenksčio. Dykaduonių dienos baigiasi. Šaltas naktiesvėjas nušluoja jų lengvus kūnus ir nuneša su pirmaisiais nukritusiais lapais. Kuo skiriasi motina nuo darbininkių išoriniais požymiais ir elgesiu Motina pusantro – du kartus didesnė už darbininkę bitę. Jos galva apvalesnė suplačiai išsikišusiomis bei žymiai didesnėmis negu darbininkių bičių šoninėmis facetinėmisakimis, o ant kaktos nusmukęs paprastųjų akių trišakis. Skiriasi ji ir kai kuriomis, tiesa, ne iškarto pastebimomis, dvylikanarių ūselių sandaros ypatybėmis. Motina neturi vašką gaminančiųliaukų, ir jos kojytės neturi prietaisų žiedadulkėms rinkti. Jos dėtys – kreivas keturdantisgeluonis, kurį apskritai labai bukšti motina vengia naudoti prieš išorinius priešus, - taip patskiriasi nuo darbininkės bitės. Toli už suglaustų ir, palyginti, silpnų sparnų galų išsikišapailgas, šiek tiek susmailėjęs motinos pilvelis, kuriame slypi dvi kiaušidės. Kiekvienoje jų yramaždaug 100 –200 kiaušinių vamzdelių. Praslinkus 50 – 60 valandų po motinos gimimo, kartais ji daro orientacinįsridimą, kurio metu susipažįsta su avilio padėtimi ir aplinkine vietove. Po kelių dienų ji vykstaį vestuvinį skridimą ir netrukus po apvaisinimo pradeda dėti kiaušinėlius. Sveikoje šeimoje motina deda kiaušinėlius kiekvieną dieną nuo pavasario ikirudens. Iš pradžių per parą ji padeda dešimtis kiaušinėlių, vėliau – ima dėti ištisais šimtais.Motina per parą gali padėti 1500 – 2000 kiaušinėlių, o atskirais atsitikimais net iki 5000. Išviso per sezoną motina padeda pusantro – du šimtus tūkstančių kiaušinėlių. Jie sveria 100 kartųdaugiau negu bitės kūnas. Dieną ir naktį vaikštinėja motina po korius, ieškodama tuščių ir gerų akelių, įkurias ji nuolat kaišioja galvą, tartum norėdama nuodugniau apžiūrėti. Po to ji deda į akelękiaušinį. Karalienės svita Bitės, kurios nuolat laiko apsupusios motiną, beklaidžiojančios po korius, sudaroaplink ją svitos žiedą. Tarp palydos bičių, paprastai, atsisukusių galva į motiną, galima matytijaunas, neseniai gimusias, kurios atsargiai čiupinėja motiną ūseliais, tartum susipažindamos sujos kvapu. Tačiau jos greitai išeina, užleisdamos vietą kitoms. Maitintojos palydoje pasiliekailgiau. Vanduo bičių gyvenime Gamtinis vanduo turi daug ištirpusių organinių ir neoeganinių medžiagų. Jislengvai reaguoja su šarminiais ir šarminių žemių metalais, sudarydamas hidroksidus. Vanduoyra mus supančios gyvosios materijos komponentas, kuriame vyksta organinių medžiagųapykaita.
  21. 21. Suaugusios naminės bitės per žiemą tenkinasi vandens atsarga, esenčia meduje.Pradėjus auginti perus, vandens poreikis išauga. Dalį jo tenkina nektaras. Bitės rinkėjosvandens ieško gamtoje: kūdroje, srutose ir kitur. Pas tvarkingą bitininką vandens randagirdykloje. Su nešvariu vandeniu gali atsinešti įvairių nuodų likučių, helmintų ar kitų ligųsukėlėjų. Vandens poreikis padidėja per vasaros karščius – bitės suvartoja iki stiklinės per parą. “Lipčinę” vasarą, stingant žiemai natūralaus medaus ar dėl ekonominioišskaičiavimo bičiuliai dalį ar net visą žieminį maistą keičia cukraus sirupu. Jis gaminamas iš 3dalių kokybiško cukraus, ištirpinti 2 dalyse minkšto (labai švaraus) vandens. Jokiu būdunetinka šaltimio, drenažo, šaltiniuoto upelio vanduo. Pagaliau ir ne visuose kaimo šuliniuosevanduo pakankamai švarus. Girdykla Pavasarį, kai oras šaltas arba lietingas, kiekviena bičių šeima girdoma atskirai,įpilant vandens į penėtuves. Orui atšilus, bityne įruošiama girdykla. Imama paprasta švaristatinaitė ir šone prie pat dugno išgręžiama skylutė, kurion įstatomas kranelis arba užkemšamamediniu kamščiu taip, kad pro jį išlėto, beveik lašais, tekėtų vanduo ant nuožulniai padėtoslentos. Įstrižai lentos prikalami pagaliukai ar įpjaunami grioveliai, kad vanduo lenta tekėtųpalengva. Statinaitė su vandeniu pastatoma ant 50-120 cm aukščio kojelių ar staliuko. Vieta bičių girdyklai parenkama šilta, saulėta ir gerai apsaugota nuo šiaurės rytųir vakarų vėjų. Kol bitės prie tokių girdyklų pripranta, ant lentos, kur bėga vanduo, padedamatruputėlį medaus ar cukraus. Ar bitėms daro įtaką elektra ? Žemės gyvus organizmus veikia kosmoso elektromagnetiniai laukai (EML). Dar1926 m. A. L. Čiževskis pastebėjo, kad EML daro įtaką ir naminėms bitėms. Šiandieniniaityrimai tai patvirtino. Per tūkstančius metų bitės prisitaikė prie natūralių EML, o jų buveinės – drevės -buvo gerai įžemintos, kaip žaibolaidžiai. Šiandien sausumos, miestai ir gyvenvietės apraizgytielektros tinklais. Elektros įtamps arti laidų sukuria ir elektros lauką (EL). Dirbtinio EL
  22. 22. poveikio bitės nepažino. Tai naujas, jų prigimčiai nežinomas poveikis. Todėl šiandieniniuoseaviliuose, pagamintuose iš sausos medienos ar plastmasės, dengtais neįžemintais skardiniaisstogeliais ar metalinio tinklo dugnais, bites veikia ne tik EML, bet ir EL. Ar galima nuo toapsisaugoti ? Žinant, kad miške oro jonizacijos poveikis silpnesnis nei atviroje vietoje,tikslinga bičių aviliams parinkti pamiškes ar proskynas miške. Tinka aikštelės po vaismedžiais,dekoratyviais medžiais. Jokiu būdu nerekomenduotina avilius statyti po elektros laidais, ypačaukštos įtampos. Galimas nuotolis – toliau kaip 50 metrų. Bitininkystės specialistai patariaavilius įžeminti. Kad bitutės būtų sveikos Bitučių gydymui nevartokite cheminių preparatų, bet visos šeimos iki žiemojimoturi būti išgydytos. Specialistai ir bitininkai praktikai pataria gydyti ekologiškais preparatais:nuo varozės – skruzdžių rūgštimi, traniniais perais, pikiu; nuo nozematozės – jonažolių arbapelynų nuoviru. Geriausiai su ligomis kovoja pačios bitės, todėl bitininko užduotis viena – kuolabiau stiprinti bičių šeimas. Bitutės turi būti aprūpintos žiedadulkėmis, reikiamu medauskiekiu, sirupu. Labai svarbu, kad bitininkai laikytųsi sanitarinių veterinarinių reikalavimų:laiku valyti ir dezinfekuoti avilius, nepirkti iš nepatikimų žmonių motinėlių, kurios dažnaiatneša ligas į sveikas šeimas. Pavasarį maitinant bitutes į sirupą reikia įdėti vitaminų ir kobalto chlorido tabletę.Vitamino B12 duoti tai šeimai, kurioje pasireiškia puvinio ligos simptomai, šiuo atveju vartoti irnatrio norsulfazolą. Nuolat reikia stebėti, ar bitutės linksmos, darbščios, žvalios, ar švarūskoriai, ar avilyje neapsigyveno skruzdėlių, graužikų, ar medžio šaka nelaužo avilio vėjeliuipapūtus. Bičių gydymas vasarą Askosferozė (kalkiniai perai) – pastaraisiais metais gerokai išplitusi liga, iš daliesdėl sumažėjusio bičių imuniteto, gausiai naudojant įvairius medikamentus (ypač nuo varozės).Organizme sutrinka medžiagų apykaita, keičiasi baltymų, angliavandenių, vitaminų,mineralinių bei kitų medžiagų pasisavinimo procesas. Dėl ligos plitimo dažnai kalti patysbitininkai, nepaisantys veterinarinių sanitarinių reikalavimų. Gydymas vaistais yra beprasmis,jeigu bičių šeimos neperkeliamos į naujus ar išdezinfekuotus avilius, seni lizdo koriainepakeičiami naujais, jeigu netaikomos kitos būtinos gydymo ir profilaktinės priemonės. Nors unisano instrukcijoje tvirtinama, jog preparatas turi teigiamą gydomąjįefektą, specialiojoje literatūroje rašoma, kad jis tik stabdo ligos plitimą, tuo tarpu jodopreparatai kalkinių perų grybelį sunaikina. Į litrą cukraus sirupo (1:1) įpilama 5 ml jodo
  23. 23. trinktūros (5 proc. koncentracijos) . šio sirupo bitėms duodama 3 kartus kas 5 dienas,tarprėmiui – po 100 – 150 ml. Profilaktiškai nuo kalkinių perų ir nozematozės galima vartoti 70 proc. actorūgšties esenciją. Litrui cukraus sirupo (1:1) imama 0,5 ml acto. Bičių šeimoms 15 dienųduodama po 200 – 250 ml. Varozė. Varozės erkės paprastai naikinamos cheminiais preparatais. Deja, jaisapdorojus bites, visą mėnesį draudžiama imti medų maistui. Medunešio metu rekomenduojamataikyti biologinį kovos su erkėmis metodą – į lizdo vidų dėti traninį dirbtinį korį, o tokioneturint – rėmelį be dirbtinio korio, į kurį bitės pasiūs tranines akutes. Traninės akutės suužakiuotais perais kas 10 dienų atakiuojamos. Koriai su erkes priviliojusiais perais iškratomi,perplaunami vandeniu ir grąžinami į avilį. Taip varozės erkės naikinamos visą vasarą. Puviniai. Jie ypač išplinta vasarą, lizduose pagausėjus perų. Šias ligas lengvaatpažinti. Pakėlus avilio viršų, sklinda nemalonus kvapas, lizdinio korio akutėse, dangtelioviduryje aptinkama pavienių skysčių, o po jomis – žuvusių, gličia mase pavirtusių vikšrelių. Ligos sukelėjo sporos itin atsparios – išlieka givibingos apie 40 metų. Žūva tikautoklavu kaitinant vaško žaliavą (2 val. 120º C temperatūroje). Puviniai gydomi natrio norsulfazolu – 1 g/1 l cukraus sirupo (1:1) po 100 mltarprėmiui kas 4 dienas iki visiško išgijimo.
  24. 24. Į pasaulio Raudonąją knygą įrašytos rečiausios, baigiančios išnykti augalų ir gyvūnų rūšys. Raudonojoje knygoje yra nurodytos įvairios gyvūnų retumo kategorijos: 0 išnykusios ar gal būt išnykusios rūšys, apie kurias neturima duomenų bent apie 100 metų; 1 beveik išnykstančios rūšys, kurioms išsaugoti reikia specialių apsaugos priemonių; 2 sparčiai nykstančios rūšys, kurių mažėja ne tik paplitimo vietų, bet ir individų skaičius; 3 retos rūšys, nedaug kur randamos; 4 retos, bet dar gerai neištirtos rūšys; 5 išsaugotos rūšys, kurios anksčiau buvo įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą, bet dabar išnykimo pavojus jau negresia. Per šimtmetį, matyt, išnyko daug vabzdžių rūšių, tačiau dar vis tikimasi jų rasti. ĮLietuvos raudonosios knygos 0 kategorijąįrašyta didžiulė mėlynoji bitė. Paskutinį kartąpastebėta 1942 m. Panevėžio rajone Mazgaigalio kaime. Tai stepinė, kamanės dydžio, tamsiaimėlynais, žvilgaičiais, žvilgančiais sparnais bitė. Ji gyvena smėlynuose.
  25. 25. Jei įgėlė bitė Bičių, širšių ir vapsvų įgėlimai gali būti pavojingi sveikatai. Pavyzdžiui, tuo pačiumetu įgėlus 5 bitėms, pavojus iškyla ne tik vaiko, bet ir suaugusio žmogaus sveikatai. Mat šiųplėviasparnių nuoduose yra biologinių medžiagų, kurios, patekusios į kraują,gali sukeltihemolizę – suardyti eritrocitus ir pakenkti inkstams. Laimei, dažniausiai įgelia pavieniai vabzdžiai, ir tokie įgėlimai sukelia tik vietinesreakcijas – skausmą, tinimą, uždegimą. Kaip elgtis įgėlus vabzdžiui? ♦Kad įgėlimo vieta mažiau tintų, reikia pincetu atsargiai pašalinti geluonį, stengiantis nepažeisti kapsulės. ♦Įgėlimo vietą reikia patrinti vata, suvilgyta vandenilio peroksidu arba odekolonu. ♦Kad sumažėtų skausmas, reikia šaldyti ledu, suvyniotu į audinį. ♦Įgėlus uodui, bitei, vapsvai, įgėlimo vietą reikia patrinti petražolės lapų arba šaknų sultimis. Alergija vabzdžių įgėlimams paprastai paveldima. Todėl labai svarbu žinoti, ar jiišsivysto artimiesiems. Beje, net esant įgimtam polinkiui į alergiją, pirmasis įgėlimasdažniausiai jos nesukelia. Bet kiti įgėlimai gali būti labai pavojingi. O kai kurie žmonės, įgėlus
  26. 26. vabzdžiui, rimtai suserga, ypač jei jie alergiški vabzdžiams. Organizmas į vabzdžio nuodus galireguoti įvairiai: nuo viso kūno niežulio iki galvos svaigimo, karščiavimo ir sąmonės praradimo.Todėl vasarą, ypač poilsiaujant gamtoje, reikia visada su savimi turėti antihistaminių vaistų. Nuo vabzdžių įgėlimo sukelto dermatito SVOGŪNAI. Naudojami nuo dermatitų, kilusių įkandus bitėms ar vapsvoms. Svogūnas įtrinamas ir ant pažeistos vietos dedama gauta košelė. Skausmas, patinimas, niežėjimas greitai išnyksta. ČESNAKAI. Trintų česnakų košelė naudojama išoriškai. PETRAŽOLĖS. Įkąstas vietas tepti petražolės sultimis. ŠEIVAMEDIS. Naudingas įkandus vorams. Daromos virtų šaknų ir vaisių vonelės. GYSLOČIAI. Jų košelė efektyvi nuo visokių vabzdžių įkandimų. AVIETĖS. Aviečių žiedus užpilti alyvų aliejumi (1 :1), palaikyti 20 dienų ir tepti pažeistas vietas. Iškylaujant gamtoje, sunku išvenkti bičių, vapsvų, kamanių ir kitokių vabzdžių.Kai kuriems žmonėms jų įgėlimai gali būti mirtinai pavojingi. Į kai kurių vabzdžių įgėlimą reguoja net sveiko žmogaus organizmas. Įgėlimovieta parausta, sutinsta, skauda. Gali pablogėti net bendra savijauta. O kai kurie žmonės, įgėlusvabzdžiui, rimtai suserga, ypač jei jie alergiški vabzdžiams. Organizmas į vabzdžio nuodus galireguoti įvairiai: nuo viso kūno niežulio iki galvos svaigimo, karščiavimo ir sąmonės praradimo.Tokios pavojingos komplikacijos vadinamos ANAFILAKSINIU ŠOKU. Anafilaksinio šokoištiktą žmogų tenka gaivinti ligoninėje. Uodai, musės, mašalai alergijas sukelia retai. Kur kas pavojingesnės vapsvos,bitės, kamanės,širšės. Bitės ir kamanės nėra agresyvios, todėl dažniausiai įgelia norėdamosapsiginti. O štai vapsvos gali gelti kiekvienam, kas joms trukdo. Juolab, kad už “malonumą”įgelti joms nereikia sumokėti gyvybe, kaip atsitinka bitėms. Dar agresyvesnės – širšės. Todėlširšynus visada geriau apeiti. Jeigu žmogus alergiškas žiedadulkėms, dulkėms, gyvūnų plaukams, jis turi būtilabai budrus. Koks vabzdys sukelia alergiją, gali parodyti spcialūs odos mėginiai, kuriuosgeriausia padaryti iš anksto. Jie ypač svarbūs tiems žmonėms, kurie kada nors jau patyrėreakciją: po įgėlimo pasunkėjo kvėpavimas, sutino liežuvis, ryklė, kamavo silpnumas, sutrikožarnyno veikla. Nelinkusiems į alergiją užtenka patikrinti, ar įgėlimo vietoje nėra geluonies, o jįradus pašalinti. Įgėlimo vietą reikia dezinfekuotis. Jeigu ji truputį sutino, galima atšaldyti ledu.Vabzdžiams alergiškas žmogus turi visada po ranka turėti individualią vaistinėlę, kuriojeyra: vienkartinių švirkštų, švirkščiamų ir geriamų antihistamininių vaistų, vaistų nuo
  27. 27. karščiavimo, tepalo arba kremo su steroidais. Linkusiems į sunkias alergines reakcijasžmonėms būtina skubi pagalba, nelaukiant, kol pasireikš dusulys ar aptems sąmonė. Savijauta gali labai pablogėti pirmosiomis minutėmis po įgėlimo. Jeigu praėjuspusvalandžiui žmogus jaučiasi maždaug normaliai, galima lengviau atsikvėpti. Išsivysčiusaudringai reakcijai, reikia nedelsiant kviesti “greitąją pagalbą”. Norint išgydyti alergiją vabzdžiams, reikia taikyti specifinę imunoterapiją.Ligoniui pagal tam tikrą schemą švirkščiami vabzdžių nuodai, kiekvieną kartą didinant dozę,kol organizmas nustoja į juos reguoti. Tokie gydymo kursai daromi 3-5 kartus per metus. Saldus Lietuvos auksas Manoma, kad medunešės bitutės Žemėje atsirado prieš 15 milijonų metų, o įmūsų kraštus atskrido iš Ispanijos, beveik prieš 6 tūkstančius metų pasitraukus ledynams.Atkeliavę lietuvių protėviai jau rado laukinių bičių liepų ir tuopų drevėse. O žinios apiebitininkystės amatą Lietuvoje, prekybą medumi ir vašku siekia XIII a. Bitininkus tais laikaisvadino drevininkais, o medumi ir vašku mokėjo duokles kunigaikščiams ir bažnyčiai. Drevė subitutėmis priklausė tam, kas pirmas ją surasdavo ir buvo paveldima. Už medaus pasisavinimąiš svetimos drevės buvo baudžiama. Net girios savininkas privalėjo atiduoti medį su dreve jįnetyčia radusiam žmogui, leisti jam medį prižiūrėti, lankyti (tik su medui kopinėti reikalingaispadargais) ir neturėjo teisės to medžio nukirsti. Daugelį amžių medus buvo ne tik maistas irvaistas, bet ir tvirta valiuta.Liepų medus – šviesiai geltonas, šviežias net turi žalsvą atspalvį, skleidžia liepų žiedų aromatą.Kiaulpienių medus – ryškiai geltonas, net su auksiniu atspalviu. Labai kvapnus, bet kartokas.Aviečių medus – šviesus, skaidrus ir aromatingas, tinka peršalimo ligas gydyti.Dobilų medus – beveik baltas, vos gelsvas, švelnaus aromato ir skonio. Kartais sakome, kad jįgalima tepti kaip sviestą.
  28. 28. Viržių medus – tamsiai geltonas, skleidžia stiprų viržių aromatą, šiek tiek karstelėjęs.Grikių medus – tamsios spalvos su rusvu atspalviu, aitraus specifinio skonio ir kvapo. Stiprinaorganizmą, ramina nervų sistemą... Kaip pasirinkti tinkamą medų? Pirmiausia, žinoma, rekomenduojama jį pirkti išpažįstamo bitininko. Kad ir kokios rūšies būtų medus, jei jis tikras – sveikatos nepagadins.Deja, šiandien turguje galima lengvai apsigauti, žmonės išmoko padirbti medų ir netpatyrusiam bitininkui sunku pažinti falsifikatą. Pirmiausia pasitelkite uoslę – medus turi būtikvapnus. Nors dažnas mėgsta skystą medų, neužmirškite, kad tikras medus, atsižvelgiant į jocheminę sudėtį, anksčiau ar vėliau neišvengiamai kristalizuojasi. Skystas medus gali būtinesubrendęs ir surūgti, todėl atkreipkite dėmesį į tirštumą. Medaus tirštumą galima patikrinticheminiu pieštuku. .. Medus – maistas ir vaistas
  29. 29. Prieš tūkstančius metų mūsų protėviai gerai žinojo apie medų, laikydami jį nepakeičiamumaistu ir vaistu beveik nuo visų ligų. Jis buvo laikomas dievų maistu. Apie medausgydomąsias savybes kalbėjo tokie žymūs antikos žmonės kaip Hipokratas, Galenas, Aristotelis,jį savo raštuose minėjo didieji graikų ir romėnų rašytojai. Ir jie neklydo, nes savo reikšmėsmedus neprarado ir mūsų dienomis.Meduje yra visos svarbiausios mineralinės medžiagos: kalcis, kalis, geležis, fosforas,natris beikt. Be to, gausu ir mikroelementų: boro, mangano, jodo, bromo, vario, cinko ir kt. Medujedaug organinių rūgščių: obuolių, vyno, pieno, rūgštynių ir kt. Medus turi 20 proc. vandens irapie 80 proc. angliavandenių.Medus – tai bičių pagamintas produktas iš nektaro ir saldžiųjų augalų sulčių. Patsvertingiausias medus yra iš lauko augalų.Medų vartojame skrandžio sulčių rūgštingumui reguliuoti, juo gydomas kepenų uždegimas.Medus tinka skalauti burnos ertmę, esant burnos gleivinės uždegimui. Bet svarbiausia, kadmedus vartojamas gydantis peršalimo ligas, avitaminozes ir daugelį kitų negalavimų. Labaitinka gydant vaikų ligas.Medus – nepakeičiamas vaistas gydant plaučių, skrandžio, šlapimtakių, inkstų ligas. Jisvartojamas nusilpus, sergant mažakraujyste, parodontoze, nervų ligomis,hipertonija, radikulitu,gydantis stenokardiją, tuberkuliozę, migreną ir daugelį kitų ligų. Liaudis šiuos receptuspatikrino per tūkstančius metų.Parfumerijoje medus įeina į daugelio grožio receptų sudėtį. Tai medaus kaukės su morkomis,miltais, citrina, sula, rūgpieniu ir kt. Šios kaukės dedamos ne tik ant veido, bet jomis tepamos irrankos, kojos, įtrinami plaukai. Labai daug kaukių daroma su vaistažolėmis. Kaip patikrinti ar medus tikras? Labai gaila, kad pasitaiko “bitininkų”, kurie medų falsifikuoja. Vartotojuinustatyti jo kokybę labai svarbu. Medaus kokybei įvertinti yra apie dešimt lobaratorinių būdų,kurie tiksliai nustato, ar medus natūralus, ar blogas. Jo vandeningumą namų sąlygomis galima patikrinti cheminiu pieštuku.Nuodidelio vandens kiekio jis tirpsta ir keičia spalvą, o jeigu vandens tik 20%, tai jis rašo taip, kaippaprastas pieštukas, netirpdamas ir nekeisdamas spalvos. Medaus reakcija visuomet rūgšti, nors valgant mes to nejaučiame. O medaus,kuriame yra įmaišyta cukraus, reakcija būna natūrali arba net šarminė. Tai galima nustatytilakmuso popierėliu. Nuo rūgščios reakcijos lakmuso popierėlis paraudonuoja, nuo neutralios aršarminės-pamėlynuoja.
  30. 30. Norint nustatyti, ar meduje nėra želatinos, į mėgintuvėlį įpilame 5ml vandens irmedaus tirpalo (santykiu 1:2) ir 5-10lašų tiamino tirpalo 5 % koncentracijos. Jeigumėgintuvėlyje matyti baltos nuosėdos, meduje yra želatinos, o jeigu medus tik susidrumsčia,vadinasi, jame želatinos nėra. Kartais medus “paskaninamas” krakmolu arba miltais. Taip daroma dažnai, matverteivoms tai nesudėtinga padaryti. Vartotojui nustatyti šį priedą taip pat nėra sunku. Imame3-5 ml vandens ir medaus tirpalo (1:2), įlašiname 3-5 lašus liugolio (vandenilio jodo tirpalo).Jeigu medaus tirpalas nusidažo mėlynai, jame yra krakmolo ar miltų. Tikri Lietuvos bitinininkai taip medaus “neskanina” , o atvežtinio medaus,nežinomoskilmės, nepatikrinto, patartina nepirkti. Specializuotose parduotuvėse medus visuometparduodamas patikrintas. Ar skystas medus saldesnis už kietą ? Naminių bičių šeima vasarą gyvena žiedinių augalų ar lipčiaus dovanomis.Žiemai nektarą paverčia medumi, žiedadulkes – bičių duonele. Bitės Lietuvoje apie pusę metųneskraido, gyvena aviliuose. Kadangi bitės nepereina į anabiozę, dalį papildomo žiemos maistosukaupia ne savo organizmuose, o koriuose, subrendusį medų akelėse užvakuoja. Net ir žiemąavilio centre temperatūra būna teigiama, neviršija 30º C, o medus išsilaiko skystas. Išsuktas iš korių ir supilstytas į švarius indus, laikomas 13 – 14º C temperatūroje,pamažu sukietėja. Juk į medų patenka mikrokristalų. Tai natūrali medaus būsena. Jei laikomasžemesnėje už nurodytą temperatūrą, medus tampa klampesnis, lėčiau kietėja. Aukštesnėjetemperatūroje dalis kristalizacijos pradų ištirpsta, medaus kietėjimas taip pat sulėtėja. Medus,kuriame nesikristalizuojančios fruktozės daugiau (akacijų medus) greitai sukietėja ir mažiausaldus. Jeigu sacharozės saldumą vertinsime 100, tai gliukozės bus apie 50, o fruktozės – 150.Štai dėl ko skystas medus saldesnis. Prekyboje skysto medaus apstu. Tačiau kokiu būdu jis suskystintas? Pastaruojumetu jis šildomas mikrobangų krosnelėse. Tačiau tokiu būdu žūvafermentai! Įvairūs receptai su medumi 1. Angina. Vandenyje ištirpinti truputį medaus ir gaututirpalu 4-5 kartus per dieną skalauti gerklę. 2. Angina. 1 valgomas šaukštas medaus, 1 valgomas šaukštas ramunėlių žiedų.Žiedus užpilti verdančiu vandeniu. Po 20 min. perkošti ir įdėti medų. Skalauti gerklę 3-4 kartusper dieną.
  31. 31. 3. Angina, stomatitas. Patartina skalauti gerklę medaus tirpalu su 2-3 lašais jodotirpalo (1 valgomas šaukštas medaus sumaišomas su 1 stikline kambario temperatūrosvandens). 4. Bronchitas. Daryti medaus inhaliacijas. Padaryti 20-30% tirpalą (su destiliuotuvandeniu arba fiziologiniu tirpalu) ir kvėpuoti. Gydytis 20 dienų po dvi inhaliacijas per dieną. 5. Bronchitas. Džiovintos kriaušės užpilamos vandeniu ir pavirinamos maždaug 1valandą. Gautas nuoviras atvėsinamas ir į jį įdedama medaus. Gerti kaip arbatą. 6. Bronchitas, plaučių uždegimas. Išvirti su medumi putino uogas. Vartoti po 1arbatinį šaukštelį 2-3 kartus dienoje. 7. Laringitas, trachėjitas, bronchitas. Naudingos medaus inhaliacijos. Imama 1valgomas šaukštas medaus ir 1 stiklinė verdančio vandens. Kvėpuoti garais 10-15 minučių 1-2kartus per dieną. 8. Gripas. Susmulkinti sausas erškėtrožės uogas. 5 valgomuosius šaukštus užpiltilitru šalto vandens.Užkaisti ir virti 10 minučių. Po to uždengti rankšluosčiu ir leisti nusistovėti.Po 8-10 valandų nukošti. Gerti po stiklinę visą dieną, kas 2-3 valandas su medumi. Tą dienąnieko nevalgyti. Kiekvieną kartą, išgėrę vaisto, skalauti gerklę šiltu vandeniu, nes rūgštis galipakenkti dantims. Erškėtuoges gerti visą savaitę, pamažu mažinant gėrimų skaičių. 9. Gripas. Imti lygiomis dalimis medaus ir sutarkuoto (smulkia plastmasinetrintuve) česnako. Vartoti po 1 arbatinį šaukštelį (ši dozė skirta vaikams) nakčiai, užgeriantvandeniu arba arbata. 10. Gripas. 100 gramų šviežių pušies spyglių nuplauti ir susmulkinti, po to užpiltilitru virinto vandens ir užvirinti. 1-2 valandas leisti nusistovėti. Nukošti. Gerti po 1/2 stiklinės3-4 kartus per dieną, gėrime ištirpinus 1 valgomą šaukštą medaus. 11. Plaučių uždegimas. Imti 1 valgomą šaukštą nasturtų žiedų ir užpilti 1 stiklineverdančio vandens. Po valando perkošti. Sumaišyti lygiomis dalimis su medumi ir degtine arbaraudonu vynu. Vartoti po valgomą šaukštą 2 kartus dienoje. Dozė skirta suaugusiems. 12. Dusulys. Sumaišyti po 100 gramų medaus, alyvų aliejaus, vynuogių sulčių irgerti po 1 taurelę 3 kartus per dieną.
  32. 32. 13. Dusulys. 1 litras medaus sumaišomas su 10 citrinų sultimis ir 10 sumaltųčesnakų galvučių. Mišinys sudedamas į sandariai uždengiamą indą ir 1 savaitę palaukus,vartojamas po 4 arbatinius šaukštelius 1 kartą per dieną (ne praryti, bet čiulpti labai lėtai). 14. Nuo kosulio. 20 gramų sviesto sumaišoma su 200 gramų kiaulės taukų, 300gr. kakavos miltelių, 200 gr. medaus ir 15 kiaušinių trynių. Gerai išmaišytas mišinys 10minučių pavirinamas ant silpnos ugnies, atvėsinamas ir vartojamas po 1 arbatinį šaukštelį 3kartus per dieną užgeriant 1/3 stiklinės karšto pieno. 15. Nuo naktinio kosulio. Jeigu naktį kamuoja kosulys, rekomenduojama priešmiegą suvalgyti 1 valgomą šaukštą nesūdyto sviesto, o po to - lėtai sučiulpti 1 valgomą šaukštąmedaus. 16. Nuo įkyraus kosulio. Supjaustyti 1 didelį svogūną ( smulkiai ) ir užpilti 2valgomais šaukštais medaus. Kai susidarys sulčių, jas vartoti po arbatinį šaukštelį su kaupu 3-4kartus per dieną. 17. Kosulys. Imti 2 arbatinius šaukštelius šviežio sviesto, 2 žalius kiaušiniotrynius, 1 arbatinį šaukštelį miltų arba krakmolo ir 2 arbatinius šaukštelius medaus. Viską geraiišmaišyti ir valgyti po arbatinį šaukštelį 4-5 kartus per dieną, prieš valgį. 18. Stiprus kosulys. Stipriai kosint, rekomenduojama per dieną suvalgyti 100-120 gramų medaus, padalinus į 6 porcijas. Valgant medų ilgai laikyti burnoje. 19. Kosulys. 500 gramų susmulkintų svogūnųužpilama 1 litru vandens, įberiama 400 gramų cukraus, 3 valandaspavirinama ant silpnos ugnies, atvėsinama, įdedama 50 gramų medaus,supilama į butelį ir sandariai užkemšama. Kosint vartojama po 4-6 valgomusšaukštus po valgio. 20. Kosulys. 4 valgomieji šaukštai putino uogų sumaišomi su 3valgomais šaukštais medaus, užpilama1 litru vandens. 10 minučiųpavirinama, perkošiama ir geriama po 0,5 stiklinės šilto nuoviro 3-4 kartus per dieną. 21. Kosulys. 2 valgomieji šaukštai anyžių sėklų sumaišomi su 1 arbatiniušaukšteliu medaus ir žiupsneliu druskos. Užpilama 1 stikline verdančio vandens, užvirinama,atvėsinama, perkošiama ir vartojama po 2 valgomus šaukštus kas 2 valandas.
  33. 33. 22. Kosulys. 1 valgomasis šaukštas džiovintų šalpusnių užpilamas 1 stiklineverdančio vandens. Atvėsinama, perkošiama, įdedamas 1 valgomas šaukštas medaus.Vartojama po 1 valgomą šaukštą 2-3 kartus per dieną. 23. Kosulys. 20 gramų juodojo šeivamedžio žiedų užpilama 1 litru verdančiovandens. 40-60 minučių palaukiama, perkošiama ir geriama po 1 stiklinę karšto antpilo sumedumi 3 kartus per dieną. Gydantis gulėti lovoje. 24. Kosulys. 3 valgomieji šaukštai gysločio lapų sumaišomi su tokiu pat kiekiumedaus. Uždengiama ir 4 valandas palaikoma šiltai. Susidaręs sirupas vartojamas po 1 arbatinįšaukštelį 4 kartus per dieną, 30 minučių prieš valgį. 25. Kosulys. Į citrinų sultis įpilti 3 arbatinius šaukštelius glicerino ir apie 250gramų medaus, viską gerai išmaišyti ir gerti po 1 arbatinį šaukštelį prieš einant miegoti. 26. Akims. Norint pagerinti regėjimą, reikia valgyti mėlynių bei šermukšnio uogųir medaus mišinį, gerti citrinų, morkų, šaltalankio sultis su medumi arba valgyti žalių tarkuotųmorkų, graikinių riešutų bei medaus mišinį. 27. Akims. Gydant senatvinę kataraktą, šviežias korio medus užpilamas virintuvandeniu, (santykiu 1:1, 1:2, 1:3) ir gautas tirpalas lašinamas į abis akis po 1-2 lašus 3-4 kartusper dieną. 28. Akims. Išsivysčius ragenos uždegimui, akis skalaujama medaus tirpalu arbatepama medaus tepalu. Lašinimui ir pavilgams daryti gaminamas 30% medaus tirpalas. Grynasmedus naudojamas rečiau. Sergant minėtomis ligomis, galima 2 kartus per parą į akis įlašintipo 3 lašus 20-30% tirpalo, pagaminto medų užpylus distiliuotu arba virintu vandeniu. 29. Spuoguota veido oda. Citrinos ir medaus vandeniu patartina plauti spuogųpažeistą odą (jaunuoliams brendimo laikotarpiu) 2 kartus per dieną. 1 litre virinto, bet ataušintovandens ištirpinti 2 valgomus šaukštus medaus, išspausti 1 citrinos sultis ir plauti odą. 30. Plaučių tuberkuliozė. Sumaišoma po 100 gramų alavijo bei putino uogų ir po200 gramų kiaulės taukų bei medaus. Gauta masė užpilama 1 litru degtinės. 10 dienųpalaikoma tamsioje šiltoje vietoje ir vartojama po 1 valgomą šaukštą, 3 kartus per dieną,užgeriant 1 stikline karšto pieno. 31.Radikulitas. Atsiradus ūmiam skausmui oda skaudančiame plote patepamamedumi, tada juosmens sritis keletą kartų stipriai apvyniojama ilgu lininiu rankšluoščiu.
  34. 34. Vyniojama taip, kad viršutinis rankšluoščio kraštas siektų šonkaulius, o apatinis- viršutinįdubens kaulo kraštą. Tada ligonis paguldomas ant nugaros, po medumi sutepta juosmenssritimi padėjus šildyklę (termoforą). Per 2-3 val. skausmas visiškai nurimsta. 32. Išsekusiems žmonėms. Imti 100 gr. medaus, 100 gr. sviesto, 100 gr. žąsiesarba lydytų taukų, 1 valg. šaukštas alijošiaus sulčių ir 100 gr. kakavos. Mišinį pašildyti (tiknevirinti), ištirpinti stiklinėje karšto pieno ir vartoti po valg. šaukštą 2 kartus per dieną-rytą irvakare. Pastaba: šiame recepte esančios alijošiaus sultys kai kam gali pakenkti. Prieš ruošiantšiuos vaistus pasikonsultuokite su gydytoju. Vaistai laikomi vėsioje tamsioje vietoje. Kuo naudingas bičių vaškas ? Vašką gamina tam tikros vaškinės liaukos, esančios bičių darbininkių pilvelioapačioje.Įdomu, kad vašką išskiria tik jaunos (10-20 dienų amžiaus) bitutės. Šiame produkte ištiesų yra nemažai naudingų medžiagų bei vitaminų. Natūralus bičių vaškas susideda iš daugiaukaip 15 įvairių cheminių medžiagų ir junginių; tarp jų 70-75 proc. eterinių aliejų; apie 15 proc.laisvųjų riebalų rūgščių, tiek pat angliavandenių,taip pat aromatinių, dažomųjų bei mineraliniųmedžiagų, kurios jam suteikia spalvą ir labai malonų aromatą, primenantį medaus kvapą. Bičiųvaško yra kai kurių tepalų, kremų ir netgi pleistrų sudėtyje; jį gerai sugeria oda, vaškas suteikiajai elastingumo, daro odą lygią ir švelnią. Jeigu turite natūralaus bičių vaško, galite pasigaminti mišinį, kuris labai veiksmingaiatgauna odos elastingumą ir naikina veido raukšles. Reikės 30 g baltosios lelijos svogūnėliųsulčių, 30 g vaško, taip pat medaus bei30 g svogūnų slčių. Visi šie ingridientai šildomimoliniame arba fojansiniame indelyje ant nedidelės ugnies tol, kol vaškas išsilydo. Tada masėgerai išmaišoma ir atvėsinama. Šio vaško kremo teigiamas poveikis veido odai aiškinamas tuo,kad be kitų labai naudingų veikliųjų medžiagų, jame yra daug vitamino A, kuris būtinasnormaliam odos epitelio ląstelių vystymuisi. Sergant bronchitu padės tokia priemonė: į 0,5 talpos puodelį įdedama 60 g propolio ir 40g vaško ir kaitinant vandens vonelėje kvėpuojama jų aromatu. Procedūros daromos rytais irvakarais po 10-15 minučių. Bičių pikis liaudies medicinoje Bičių pikis, arba propolis, bičių klijai, - sakinga malonaus kvapo medžiaga. Bitėspikį renka iš lipnių medžių pumpurų, ūglių, augalų žiedų nektaro ir naudoja avilio plyšiamsužklijuoti, koriams užtraukti, svetimkūniams užbalzamuoti. Taip bitės pasirūpina, kad avilysvėdintųsi, išvengia produktų gedimo, užkerta kelią ligoms kilti bei plisti, aromatizuoja avilį.
  35. 35. Bitininkai drobės atraižomis užkloja korių rėmus avilyje, ir bitės jas aplipinapikiu. Kai reikia, atpjaunama reikiamo dydžio skiautė, pašildoma, kol pikis suminkštėja, ir jagalima apvynioti skaudamą sąnarį, ranką ar koją, ant viršaus aprišant vilnoniu audiniu arbaminkštu mezginiu. Senovėje natūraliu pašildytu bičių pikiu gydydavo votis. Išplotą pikį dėdavo antnesveikos vietos ir aprišdavo, kad ilgiau išliktų šiltas. Toks tvarstis mažina uždegimo skausmąir patinimą, skatina pūlių sekreciją ir pažeistų audinių gijimą. Taip pat buvo gydomos karpos,nuospaudos. Bičių pikis efektyviai gydo sąnarių ir nervinės kilmės skausmus. Atsivėrus skrandžio, žarnų opoms bičių pikio gabalėlius rekomenduojama geraisukramtyti, kad susimaišytų su seilėmis. Tulžies pūslės ligos gydytos degtinėje ištirpintu bičiųpikiu. Bičių pikio padeginus ant žarijų ne tik pasklinda malonus kvapas, bet ir dezinfekuojamospatalpos. Bičių pienelis Tai biologiškai aktyvus, koncentruotas, turintis daug aktyvių, žmogausorganizmui naudingų medžiagų bičių produktas. Jis pasižymi harmoniniu, anaboliniu,tonizuojančiu, priešuždegiminiu, stipriu baktericidiniu ir priešvirusiniu poveikiu. Jo sudetyjeyra baltymų, riebalų, angliavandenių, fermentų, mikroelementų, vitaminų B1, B2, B6, B12, C, D,E, PP, pantotetinės ir folinės rūgšties. Bičių pienelis greitai atstato jėgas po sunkių operacijų arfizinio bei nervinio nusilpimo, gerina širdies darbą, stiprina regėjimą ir atmintį, didina lytinįpajėgumą, mažina choresterolio kiekį kraujyje, reguliuoja klimakterinius reiškinius. 2 kartusper dieną (ryte ir prieš pietus) sučiulpkite po 100 mg ( ryžio grūdas). Bičių duonelė Tai užkonservuotos bičių fermentais ir medumi žiedadulkės. Bičių duonelė yraypatingos cheminės sudėties produktas. Joje yra baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų B1,B2, B6, PP, C, folinės rūgšties. Bičių duonelė stiprina žmogaus organizmą. Rekomenduojamasergantiems anemija, hepatitu, cukriniu diabetu, ateroskleroze, virškinamojo trakto, prostatosligomis, nusilpusiems žmonėms. Galima vartoti ir profilaktiškai, po 15 – 20 g per dieną. Žiedadulkės Labai vertingas, biologiškai aktyvus augalinės kilmės bičių produktas.Žiedadulkių sudėtyje yra aminorūgščių, mikroelementų, vitaminų B6 , B12 , C, fermentų,angliavandenių, riebalų. Tai koncentruotas maisto produktas, padedantis atstatyti fizines jėgas, psichinę irnervinę pusiausvyrą. Žiedadulkės pagerina apetitą, stimuliuoja protinį darbą, pagerina miegą
  36. 36. Vartokite po 15 – 30 g (1 – 2 valgomuosius šaukštus) kasdien. Jei skrandžiosulčių rūgštingumas normalus, užsigerkite vandeniu, jei sumažėjęs – gerkite su medaus tirpalu5 – 10 minučių prieš valgį. Žiedadulkės tinka įvairių ligų profilaktikai. Procemelis Procemelį sudaro medus, bičių pikis ir vitaminas C. šis produktas stiprinaorganizmo imuninę sistemą, todėl ypač naudingas šaltuoju metų laiku, kai padidėja peršalimorizika. Dėl organizmą slopinančiųjų ir dezinfekuojamųjų savybių jis yra nepamainomassergantiems ūminėmis ir lėtinėmis uždegiminėmis kvėpavimo takų ligomis, burnos gleivinėsuždegimu, parodontoze. Procemelis padeda greičiau atgauti jėgas ligos, didelio fizinio arpsichinio krūvio išsekintiems žmonėms. Vaikams ir suaugusiems rekomenduojama sučiulpti po pusę šaukštelio.Procemelio tris kartus per dieną, pusę valandos prieš valgį. Šio “Korio laboratorijoje” pagaminto produkto ieškokite vaistinėse. Prolakmelis Prolakmelis pagamintas iš trijų bičių produktų: medaus, bičių pienelio ir propolio(bičių pikio) ekstrakto. Jie subalansuoti tinkamu santykiu, todėl gydomasis efektas stipresnis. Šį produktą rekomenduojama vartoti sergantiems kvėpavimo takų ligomis, esantbendram organizmo išsekimui, aterosklerozės profilaktikai. Prolakmelis gerina širdies darbą,stiprina regėjimą ir atmintį, didina lytinį pajėgumą, reguliuoja klimakterinius reiškinius. Po 1 arbatinį šaukštelį Prolakmelio sučiulpkite prieš pusryčius ir prieš pietuskasdien. Dėl tonizuojančių produkto savybių prieš miegą vartoti nepatartina. Nuodai Bičių nuodai yra bespalvis, kartaus skonio skystis. Jų savybių nepakeičia neišaltis, nei karštis, jų neveikia nei rūgštys, nei šarmai. Renkami bičių nuodai greitai išgarinaskysčius, ir gali būti laikomi sausi labai ilgai neprarasdami savo toksiškumo. Bitininkaidažniausiai yra ilgaamžiai nuo bičių įgėlimo. Nuoduose esančios medžiagos turi dauggydomųjų savybių ir labai sustiprina žmogaus atsparumą ligoms. Alergiškiems žmonėmsnepatartina gydytis bičių nuodų preparatais.
  37. 37. (SPECIALIAI SĖJAMI BITĖMS) Ne visi augalai vienodai pagamina nektaro, todėl ir bitės juos nevienodai lanko.Nektaro kiekis augaluose priklauso nuo klimatinių sąlygų ir nuo augalų priežiūros. Kad bitės visą laiką turėtų iš kur nešti medų, reikia sėti įvairius medinguosiusaugalus ir įvairiu laiku. Juo menkesnės ganyklos ir juo daugiau laikoma bičių, tuo didesniusplotus reikia apsėti medingaisiais augalais. Šiurkščioji taukė Soduose, pagrioviuose, papieviuose bei dykvietėse savaime auga vaistinė taukė.Iš hektaro taukės bitės prirenka maždaug 15 kg nektaro. Šiurkščioji taukė yra kultūrinisaugalas. Tai daugiametis, ežeininių šeimos, 15 – 20 cm aukščio, žolinis augalas.šaknys ilgos,storos, juosvu paviršiumi. Stiebas stačias, tuščiaviduris, nuo pat žemės atsišakojęs. Lapaipražanginiai, ilgi, apaugę dygliškais plaukeliais. Žiedai stiebų viršūnėse, susitelkę į šluoteles,nusvirę. Tik ką pražydę – rausvi, vėliau įgauna melsvą atspalvį. Nektarą išskiria nektarinės,esančios žiedo vamzdelio gale, į kurį priėjimas uždarytas penkiais dygliais žvyneliais. Dėl tomedonešės bitės linkusios noriau pasinaudoti kamanių pragraužtomis, pro kurias ir išimanektarą. Pražysta gegužės 25 – 27 dienomis ir žydi 24 – 58 dienas, nelygu orai. Nupjovuspirmąją žolę prieš žydėjimą, atželia atolas, kuris pražysta birželio 23 – 30 dienomis, žydividutiniškai 24 dienas, pastiprindamas pagrindinį medonešį. Pirmą žydinčią žolę bitės ypač gausiai ir noriai lanko, nes tuo metu esti nemedonešis, be to, taukės žieduose yra daug nektaro. Kai žydi šiurkščioji taukė, orai bitėms skraidyti būna palankūs. Todėl joms galitekti apie du trečdalius nektaro. Šiurkščioji taukė
  38. 38. Vaistinė melisa Lūpažiedžių šeimos, daugiametis, stipriai besišakojantis, žolinis, vaistinis,citrinos kvapo augalas. Šį kvapą labai mėgsta bitės. Dirbant su piktesnėmis bitėmis, melisoslapais įtrinamos naujų avilių sienos, spietinės bei rankos. Jos aliejus naudojamas ir kvapuisuvienodinti, kai keičiamos bičių motinėlės. Melisos stiebai apaugę smulkiais plaukeliais, šakos keturbriaunės. Lapaikiaušiniški, su ryškiai matomomis gyslelėmis, abipusiai žali. Žiedų vainikėliai balti suvioletiniu atspalviu, išsidėstę po 3 – 5 netikrose vienašonėse kekėse prie pagrindinio stiebo.Žiedų kakleliai ilgi, be to, bitėms sunkiau prie jų prieiti dėl smailios ir ilgos taurėlapių ataugos.Nektarą gerai pasiekia Kaukazo bitės. Melisa žydi liepos – rugpjūčio mėnesiais, vidutiniškai 35 dienas. Žiedesusikauoia apie 0,1 mg nektaro. Augynas gali išskirti iki 40 kg/ha cukraus. Melisa natūraliai neišplitusi, mėgsta lengvesnes saulėtas daržų dirvas. Dauginasisėklomis ir vegetatyviškai. Kovo pabaigoje pasėjus šiltnamyje, paskui gegužės mėnesįišsodinus daigus lauke, pražysta pirmaisiais metais. Hektarui pakanka 2 kg sėklos.Vegetatyviškai dauginama šakniastiebiais, ūgliais, atlankomis ir kero dalimis. Sodinamagegužės pradžioje 60 cm tarpueiliais 45 cm atstumu augalas nuo augalo. Melisa vienoje vietoje išsilaiko apie 5 metus, tačiau besniegėmis žiemomis iššąla.Žiemai pravartu apdengti. Vaistinė melisa Bandrenis Daugiametis, graižiažiedžių šeimos, iki 2 metrų aukščio dekoratyvinis augalas.Lapai plunksniškai skaldyti su stipriais akstinais skilčių viršūnėse. Pagrindinio stiebo ir jo šakųviršūnėse susiformuoja kamuolėlių pavidalo 5 – 8 cm skersmens žiedynai. Žiedeliai baltaimelsvi, vamzdelio formos su nektarine dugne. Žydi liepos ir rugpjūčio mėnesiais. Gausiailankomas bičių, augyno hektaras gali išskirti apie 500 kg nektaro. Bandrenis mėgstalengvesnes, kalkingas dirvas. Daigai išauginami šiltlysvėse. Į nuolatinę vietą sodinami gegužėspradžioje 60 cm tarpueiliais 50 cm atstumu daigais nuo daigo. Pirmais metais užaugina stiebusir lapus, kitais – stiebus su žiedynais. Augimo metu užtenka 2 – 3 kartus papurenti tarpueilius.
  39. 39. Rekomenduotina bendrenį auginti vietoj gyvatvorės, patvoriuose bei pakelėse.Čia jis atsisėja ir neprižiūrimas gali augti daug metų. Bandrenis Vaistinė juozažolė Daugiametis, lūpažiedžių šeimos, vaistinis augalas. Savaime neauga. Stiebas stačias,šakotas. Lapai žali, lancetiški, bekočiai. Žiedai lapų pažastyse netikruose menturiuose,vienašalės varpos pavidalo kekėse. Žiedų vainikėliai tamsiai mėlyni arba rožiniai. Pražystapirmomis liepos dienomis ir žydi apie 40 – 50 dienų, drėgnais metais – ilgiau. Nektaras išskiriamas žiedelio dugne aplink mezginę ir lengvai pasiekiamas bičių. Žiedasišskiria 0,2 – 0,4 mg, o hektaras augyno apie 50 kg cukraus. Juozažolės eteriniai aliejai naudojami konditerijoje, o pati žolė – vaistams. Bitininkams jigali pakeisti melisą arba katžolę, nes labai panašiai kvepia ir ja gali būti įtrinamos rankos, kadmažiau geltų bitės. JuozažolėFacelija Iš visų sėjamųjų medingųjų augalų facelija užima pirmą vietą. Viename hektare facelijosyra nuo 150 iki 1000 kg nektaro. Facelijos medus esti šviesiai žalios arba visai baltos spalvos,malonaus kvapo ir gero skonio. Jos medus vertinamas lygiai su liepų medumi. Bitės faceliją lanko labai gausiai. Jos renka nektarą net ir sausiausiu metu. Ir sauleinusileidus, ant facelijos žiedų galima užtikti bičių, bet daugiausia faceliją bitės lanko nuo 11 iki
  40. 40. 15 valandos. Tuo metu kaip tik kiti augalai gamina mažiausiai nektaro. Nors facelija dirvai neypatingai reikli, bet geresnėse dirvose užauga tvirtesni augalai, labiau išsišakoja, turi daugiaužiedų ir pagamina daugiau nektaro. Ypač gerai facelija auga patręšta fosforo ir kalio trąšomis. Facelija – vienmetis augalas, užauga nuo 30 iki 60 cm aukščio, plačiai šakojasi, žydimėlynai. Viename hektare užauga net iki milijono žiedų. Išbirusios facelijos sėklos pasisėja pačios, bet vis tik reikia jas ir sėti kasmet. Norint, kadjos pavasarį anksčiau žydėtų, sėklos sėjamos anksti pavasarį, sniegui nutirpus, kai tik galimaįeiti į dirvą. Sėti galima eilėmis sėjamąja mašina 30 – 45 cm platumo tarpueiliais arba ir tankiau.Sėjama ir pakrikai. Esant drėgnam orui, facelija sudygsta per 8 dienas, pradeda žydėti po 6 savaičių nuopasėjimo ir žydi 30 – 50 dienų. Facelija pašarui mažai tinkama, nes jos stiebeliai apaugę aštriais plaukeliais. Poperžydėjimo stiebeliai sumedėja ir pasidaro gana kieti. Geriausia faceliją aparti žaliajai trąšai. Meiližė Meiližė – vienametis augalas, užauga iki 70 cm aukščio ir aukštesnis. Tai puikusmedingasis augalas. Iš vieno hektaro meiližės vidutiniškai gaunama daugiau kaip 200kgnektaro. Bitės meiližę lanko labai gausiai. Jos nektaras labai lengvai paimamas. Nektaras –bespalvis, labai cukringas, lengvo citrininio prieskonio. Sausrų metu nektaro pagaminamamažiau. Sėjama ji anksti pavasarį. Pražysta po dviejų mėnesių. Žydi nuo liepos vidurio iki rugsėjomėnesio. Vienam hektarui apsėti reikia nuo 1 iki 5 kg sėklų. Sėti galima ir eilutėmis per 60 cmviena nuo kitos. Auga nederlingose dirvose. Meiliže patartina apsėti kultūriniams augalamsnenaudojamus plotus. Vieną kartą pasėta meiližė pati atsisėja. Bet tokiais atvejais nektaro jipagamina 20 –25% mažiau. Yra dvi pagrindinės formos: viena žydi balsvai, kita – rausvai violetiniai. Agurklė Agurklė labai vertingas medingasis augalas. Ji žydi iki rudens ir jos žiedus labai gausiailanko bitės. Agurklės žieduose daug nektaro. Iš vieno žiedo bitės paima nuo 4 iki 12 miligramųnektaro. Agurklės nektaras labai cukringas. Jas gausiai lanko bitės net liepų žydėjimo metu beiesant nepalankiomis oro sąlygomis. Be nektaro, bitės iš agurklių renka ir žiedadulkes. Agurklėžinoma ir kaip prieskoninė daržovė, kuri jau labai seniai vartojama valgiui paskaninti. Agurklės žiedai stambūs, gražios, dangaus mėlynumo spalvos. Jie neretai vartojamivalgių papuošimui ir medicinos reikalams. Vaistinėse žiedai noriai perkami. Medicinosreikalams žiedai renkami, kai jie baigia žydėti. Surinkti žiedai išdžiovinami pavėsyje.
  41. 41. Agurklė yra vienametė žolė, užauga iki 60 cm aukščio. Gerai dera lengvesnėse irderlingose dirvose. Agurklės sėklos sėjamos eilėmis per 5 cm viena nuo kitos. Sudygsta po 8 –12 dienų. Sudygę daigai praretinami paliekant vieną nuo kito per 25- 30 cm. Praėjus 35 – 40dienų nuo sudygimo, augalai pradeda žydėti. Žydi ne iš karto ir gana ilgai. Sėklos juodos,pailgos, gana stambios. Sėklos subresta ne vienu laiku, o subrendusios greit išbyra, todėl josrenkamos per kelis kartus. Agurklių sėklos pasisėja dirvoje pačios, todėl ir kitais metais, kad ir nesėjus,galima turėtipasėlių. Agurklės toje pačioje vietoje gali būti laikomos keletą metų. Žinoma, taip auginamosagurklės duoda mažesnį derlių. Barkūnas Barkūno yra apie 7 rūšys; svarbiausios iš jų yra geltonžiedis ir baltažiedis. Augaakmenuotose vietose, pakelėmis, patvoriais, laukuose, ganyklose, kalvose, kaip piktžolėsjavuose, ypatingai kalkingose priemolio ir smėlio dirvose. Neretai užauga iki 2 – 3 metrųaukščio. Drėgnesnėse dirvose didesni ir labiau išsišakoję. Žiedai panašūs į baltųjų dobilųžiedus, bet sukrauti kekėmis. Jauni daigai panašūs į liucernos. Tiek baltasis, tiek geltonasis barkūnas turi labai daug nektaro. Viename hektare barkūnogalima rasti nuo 200 iki 600 kg nektaro. Bitės nepaprastai noriai lanko barkūno žiedus.Šiltomis drėgnomis dienomis stipri šeima gali prinešti net iki 12 kg medaus. Barkūno medus šviesiai gintarinės spalvos, o susicukravęs – baltas, malonaus skonio susilpnu vanilės kvapu. Barkūnas žydi birželio ir liepos mėnesiais. Pastaruoju metu barkūnas pradedamas plačiau auginti ne tik kaip medingasis augalas, betir pašarui, silosui bei žaliajai trąšai. Nupjovus barkūną pašarui, iš stiebų jis ...
  42. 42. Meliponos išsivystė maždaug prieš 80 mln. metų, o medunešės bitės - prieš 15 mln metų. Į Pabaltijį naminės bitės atskrido iš Ispanijos, pasitraukus paskutiniajam ledynui, maždaug priš 5,5-6 tūkst. metų, kai išplito šilummėgiai augalai: liepos, tuopos, ir kiti, suteikę bitėms buveinę (dreves) ir maistą. Kaip seniai žmogus pradėjo bičių medumi naudotis, sunkupasakyti. Netoli Ispanijos miestelio Bikorpo, greta Valensijos,kalnuose urve ant sienos rastas piešinys, vaizduojantis, kaip žmogussu indu rankoje lipa prie bičių. Bitės aplink jį skraido, o žmogusdūmais rūkina. Mokslininkai spėja, kad prieš 15 tūkst. metų tameurve žmogus gyveno. Vadinasi, jau prieš 15 tūkst. metų žmogusnaudojosi bičių medumi ir vartojo dūmus apsigynimui nuo bičių.Žiūrint į kopiančio žmogaus išvaizdą, galima spėti, kad tai moteris. Taigi, žiloje senovėje biteskopinėjo ir moterys. Kai lietuviai atėjo į mūsų dabar gyvenamas vietas, jie jau rado čia bites. Be abejo, čiaatėję lietuviai jau buvo pažinę bites ir jų naudingumą. Seniausios rašytinės žinios apie drevininkus, bites, medų ir vašką mūsų krašte siekiaXIII a. Bet X-XI a. stambiausias Europos ir Azijos prekybos centras buvo Gotlando salaBaltijos jūroje, į ją iš Rusijos buvo vežami kailiai, medus ir vaškas, todėl lietuviai, gyvenę prietokio svarbaus kelio, turėjo prekiauti jau tuo metu. Enciklopediniais duomenimis prūsai,lietuviai, kuršiai ir gudai jau mokėjo bažnytines duokles medumi bei vašku. 1253 m. magistras,dalindamas kuršių ir Livonijos žemes bažnyčioms bei vienuolynams, kartu padalijo irdrevininkus, o 1308 m. į Rygą buvo vežamas parduoti vaškas.1387 m. Lenkijos karaliausJogailos sutartyje su savo broliu Skirgaila minima medaus duoklė. XIV - XVI a. įvairioseprivilegijose dažnai kalbama apie bitynus ir medaus bei vaško duoklę, daug bitininkystėsproduktų eksportuojama. Vien per Lucko muitinę 1500 m. buvo išvežta 1000 pūdų vaško, otokių muitinių buvo 6. Per Klaipėdą 1605 - 1611 m. išvežta 14 190 l medaus ir 6610 kg vaško. Bitininkystė visada užėmė svarbią vietą, apie tai liudija daugelis Lietuvos vadovybėsdokumentų.Pavyzdžiui, 1501 m. Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras pagal tuo metuveikusius bitininkystės papročius išleido įstatymą, kurį 1529 m. išplėtė ir patvirtino
  43. 43. Žygimantas Senasis. Statutuose, tvitintuose Žygimanto Augusto (1566) ir Žygimanto Vazos(1588), daug vietos skirta bitininkų teisėms. Bendrai ankstesnieji statutai reguliavo bitininkų irbičiulių santykius, sprendė įvairius nesusipratimus, raštu įformino tradicines bitininkystėsteises. Už medaus vogimą, drevių naikinimą ar pasisavinimą buvo baudžiama net mirtiesbausme, nors bites ir "globojo" dievas Bubilas bei deivė Austėja.Paveikslas, vaizduojantis drevininkų kovos su meškomis senovėje priemones: 1. bičių lizdas, 2. meška kraitelėje, 3. meška stumia kuoką, 4. kuoka, 5. šaulys taiko nušauti mešką kritelėje, 6. šauliai valtyje baido meškas, 7. žemeje po medžiais sukalti smailūs kuolai, ant kurių nukritusios meškos pasismeigia. Įkirtimų ant drevių pavyzdžiai; tai drevininkonuosavybės žymės

×