Metodinė medžiaga Operacinių sistemų praktiniams darbams 2008-2010mm. Gal kam pravers

2. Turinys
OPERACINĖS SISTEMOS SĄVOKA .......................................................................................................................... 4
OPERACINIŲ SISTEMŲ ISTORIJA IR RAIDA ........................................................................................................ 4
OPERACINIŲ SISTEMŲ RAIDA.......................................................................................................................................... 4
Multiprogramavimas................................................................................................................................................. 5
OPERACINIŲ SISTEMŲ ISTORIJA ...................................................................................................................................... 7
OPERACINIŲ SISTEMŲ SANDARA, STRUKTŪRA ................................................................................................ 7
OPERACINIŲ SISTEMŲ SANDARA..................................................................................................................................... 7
OPERACINIŲ SISTEMŲ LOGINĖ STRUKTŪRA .................................................................................................................... 8
OS STRUKTŪROS ............................................................................................................................................................ 9
OPERACINIŲ SISTEMŲ FUNKCIJOS ..................................................................................................................... 10
ĮVESTIES IR IŠVESTIES VALDYMAS................................................................................................................................ 10
TVARKYKLĖS ............................................................................................................................................................... 11
TVARKYKLIŲ RYŠYS SU OS BRANDUOLIU .................................................................................................................... 11
FAILŲ SISTEMOS ........................................................................................................................................................... 12
BENDRAS FAILŲ SISTEMOS MODELIS ............................................................................................................................ 13
FAILŲ SISTEMOS ARCHITEKTŪRA IR STRUKTŪRA.......................................................................................................... 13
KIETOJO DISKO SKIRSNIAI, KURIUOS VALDO FAILŲ SISTEMA ........................................................................................ 14
KONKREČIOS FAILŲ SISTEMOS...................................................................................................................................... 14
FAT ......................................................................................................................................................................... 14
NTFS....................................................................................................................................................................... 16
UNIX TIPO FAILŲ SISTEMOS......................................................................................................................................... 16
PROCESAI, PROGRAMŲ VALDYMAS............................................................................................................................... 17
PROCESŲ PLANAVIMAS................................................................................................................................................. 19
FUNKCIONAVIMO MECHANIZMAS ................................................................................................................................. 19
Proceso sukūrimas.................................................................................................................................................. 19
Kritinė sekcija......................................................................................................................................................... 20
Pertrauktys.............................................................................................................................................................. 20
Aklavietės................................................................................................................................................................ 21
Gijos........................................................................................................................................................................ 22
ATMINTIES VALDYMAS................................................................................................................................................. 22
VIRTUALIOJI ATMINTIS................................................................................................................................................. 23
Virtuali atmintis -.................................................................................................................................................... 23
Virtualios atminties realizavimo būdai ................................................................................................................... 24
ATMINTIES APSAUGA.................................................................................................................................................... 24
PROGRAMŲ IR VARTOTOJŲ APSAUGA ........................................................................................................................... 25
OPERACINIŲ SISTEMŲ KLASIFIKAVIMAS......................................................................................................... 25
DAUGIAPROCESORINĖS OS........................................................................................................................................... 27
Daugiaprocesorinės arba multiprocesorinės sistemos -......................................................................................... 27
VIENAUŽDUOTINĖS IR DAUGIAUŽDUOTINĖS OPERACINĖS SISTEMOS............................................................................. 28
Vienprogramės arba vienprocesinės operacinės sistemos...................................................................................... 28
Multiprograminėse OS............................................................................................................................................ 28
Paskirstyto laiko sistemos -..................................................................................................................................... 28
REALAUS LAIKO OPERACINĖS SISTEMOS....................................................................................................................... 28
TINKLO OPERACINĖS SISTEMOS .................................................................................................................................... 29
VARTOTOJO SĄSAJOS.................................................................................................................................................... 31
Komandų eilutės sąsaja .......................................................................................................................................... 31
Grafinė sąsaja......................................................................................................................................................... 31
Linux, Unix operacinių sistemų grafiniai apvalkalai.............................................................................................. 31
WINDOWS ŠEIMOS OPERACINĖS SISTEMOS..................................................................................................... 33
WINDOWS ŠEIMOS OS ISTORIJA.................................................................................................................................... 33
WINDOWS XP............................................................................................................................................................... 37
WINDOWS XP VERSIJOS ............................................................................................................................................... 38
WINDOWS XP HOME EDITION IR XP PROFESSIONAL SKIRTUMAI.................................................................................. 43

3. UNIX ŠEIMOS OPERACINĖS SISTEMOS............................................................................................................... 46
UNIX ISTORIJA............................................................................................................................................................. 46
UNIX RŪŠYS ................................................................................................................................................................ 47
UNIX STANDARTAI ....................................................................................................................................................... 47
BSD ISTORIJA IR KAITA ................................................................................................................................................ 48
BSD OS PALYGINIMAS................................................................................................................................................. 49
VYSTYMOSI KRYPTYS................................................................................................................................................... 51
FREEBSD..................................................................................................................................................................... 51
OPENBSD .................................................................................................................................................................... 51
NETBSD....................................................................................................................................................................... 51
LINUX OPERACINĖS SISTEMOS............................................................................................................................. 52
DISTRIBUCIJOS ............................................................................................................................................................. 52
MACINTOSH OPERACINĖ SISTEMA ..................................................................................................................... 52
MAC OS ISTORIJA........................................................................................................................................................ 53
MAC OS KAITA IR VYSTYMOSI KRYPTYS ................................................................................................................... 53
MAC OS „CEETAH“..................................................................................................................................................... 54
MAC OS „PUMA“ ......................................................................................................................................................... 54
MAC OS „JAGUAR“...................................................................................................................................................... 54
MAC OS „PANTHER“.................................................................................................................................................... 54
MAC OS „TIGER“......................................................................................................................................................... 54
MAC OS „LEOPARD“................................................................................................................................................... 55
KITOS OPERACINĖS SISTEMOS............................................................................................................................. 55
OS/2............................................................................................................................................................................. 55
BEOS ........................................................................................................................................................................... 59
SOLARIS ....................................................................................................................................................................... 60
QNX ............................................................................................................................................................................ 62
POPULIARIAUSIOS OPERACINĖS SISTEMOS SKIRTOS DELNINIAMS KOMPIUTERIAMS IR
MOBILIESIEMS TELEFONAMS............................................................................................................................... 62
SYMBIAN OS................................................................................................................................................................ 62
PALM OS...................................................................................................................................................................... 63
WINDOWS CE (POCKETPC).......................................................................................................................................... 64
GPS NAUDOJAMOS OPERACINĖS SISTEMOS................................................................................................................... 65
DOS OPERACINĖS SISTEMOS ................................................................................................................................. 66
DOS OS ISTORIJA......................................................................................................................................................... 66
DOS TIPO OPERACINĖS SISTEMOS................................................................................................................................. 66
MS-DOS.................................................................................................................................................................. 66
DR-DOS.................................................................................................................................................................. 67
Free-DOS................................................................................................................................................................ 67
PTS-DOS................................................................................................................................................................. 67

4. Operacinės sistemos sąvoka
Operacinė sistema (OS) - tai speciali programinė įranga, abstrahuojanti naudotojo bei
programų darbą. Moderniausios operacinės sistemos sudaro galimybę dirbti daugeliui vartotojų
vienu metu daugialypėje aplinkoje, užtikrina bylų (failų) apsaugą, turi daug kitų naudingų savybių.
Kompiuterio naudotojo požiūriu, operacinė sistema veikia kaip aplinka, daugiau ar mažiau
supaprastinanti darbą su:
 taikomosiomis programomis ar kita programine įranga (interneto naršyklėmis, teksto
redagavimo ar internetinių pokalbių programomis);
 Bylomis (failais) ir aplankais (katalogais) ;
 Įvairiais vidiniais bei išoriniais įrenginiais (spausdintuvu, monitoriumi, pele,
klaviatūra, skaitmeniniu fotoaparatu ir kitais).
Programuotojo ar administratoriaus požiūriu, operacinė sistema yra tam tikra programinė
aplinka, abstrahuojanti kompiuterio aparatūrą ir vykdanti sistemines procesų/programų aptarnavimo
funkcijas.
Pagrindinė operacinės sistemos paskirtis – koordinuoti ir valdyti kompiuterio resursus.
Operacinė sistema užtikrina visų kitų programų darbą su kompiuterio aparatine įranga. Kitaip
tariant yra tarpininkas tarp vartotojo ir kompiuterio aparatinės ir programinės įrangos. Vartotojo
komandos yra verčiamos į mašininius kodus, kuriuos atlieka centrinis procesorius.
Operacinių sistemų istorija ir raida
Operacinių sistemų raida
Pirmasis periodas (1945-1955 m.)
 Pirmosios mašinos – t.y. lempiniai įrenginiai;
 Specialistai – universalai: ir projektuoja, ir eksploatuoja, ir programuoja;
 Programavimas mašinine kalba;
 OS užuomazgos: jos tebuvo matematinių ir tarnybinių paprogramių biblioteka.
Brangi aparatūra, pigus žmogaus darbas. Kompiuteriai kainuoja milijonus, reikia optimizuoti
aparatūros naudojimo efektyvumą!
Darbo principai:
 Vartotojas prie konsolės: vienu metu - vienas vartotojas;
 Paketo monitorius: įkrauti programą, ją paleisti, spausdinti. Apsaugos nėra, kad
programa dėl klaidos nesugadintų paketo monitorių?
 Duomenų kanalai, pertraukimai: I/O ir skaičiavimų perdengimas.
Antrasis periodas (1955-1965 m.)

5.  Išaugo kompiuterių patikimumas (puslaidininkinės schemos);
 Sukurtos pirmosios algoritminės kalbos;
 Sukurtos pirmosios paketinio apdorojimo sistemos.
 Sukurtos užduočių valdymo kalbos.
 Sisteminės programos, užduočių paketai.
Pigi aparatūra, brangus žmogaus darbas. Platesnis kompiuterių panaudojimas.
Darbo principai:
 Interaktyvus laiko skirstymas: naudojami pigūs terminalai, kad daug vartotojų
dirbtų su sistema tuo pačiu metu;
 Procesoriaus laikas aukojamas, siekiant vartotojams gauti mažesnį reakcijos
laiką. Problema: perkrova (thrashing) – prisijungė per daug vartotojų - našumas
smarkiai krinta.
Trečiasis periodas (1965-1980 m.)
 Integrinės mikroschemos;
 Programiškai suderintų mašinų šeimos (IBM/360);
 OS suderinamumas;
 Multiprogramavimas;
 Daugiaprogramės sistemos;
 Virtualūs įrenginiai (spooling);
 Laiko paskirstymo sistemos;
 Atminties apsauga.
Labai pigi aparatūra, labai brangus žmogaus darbas. Iš pradžių OS vėl tebuvo paprogramių
biblioteka, tačiau po to buvo pridėta atminties apsauga, multiprogramavimas. Spulingas- naujas
skaičiavimo proceso organizavimo būdas, kai perfo kortos nuskaitomos į diską, vos tik pasirodę
skaičiavimo cente, ir po to kaip eilinė užduotis pasibaigdavo. Multiprogramavimas - tai
skaičiavimo proceso organizavimas, kai pakaitomis viename procesoriuje vykdoma keletas
programų.
Multiprogramavimas
Multiprogramavimą užtikrinančią OS sudaro dviejų tipų programos:
 valdančios programos, kurios valdo sistemos funkcionavimą ir užduočių apdorojimo
procesą;
 apdorojančios programos, kurios dirba valdančiųjų programų priežiūroje ir sistemoje
yra kaip atskiri darbo vienetai; šios programos nenaudoja privilegijuotų komandų ir
dirba uždavinio režime.
Valdančios programos - tai sistemos branduolys, sukurtas kompiuterinės sistemos
resursams valdyti.
Valdančias programas galima skirstyti į tris grupes:

6.  Uždavinių valdymo programas;
 Užduočių valdymo programas;
 Duomenų valdymo programas;
 Apdorojančias programas.
Uždavinių valdymo programos užtikrina loginį interfeisą tarp aparatūros ir likusios
programinės įrangos. Kai kuriose sistemose jos vadinamos OS supervizoriumi.
Supervizorius vykdo tokias funkcijas:
 apdoroja pertrauktis;
 skirsto pagrindinę atmintį;
 realizuoja dinaminį atminties valdymą;
 stebi taimerį, užduočių vykdymą.
Užduočių valdymo programos užtikrina loginę sąsają (interfeisą) tarp uždavinių valdymo ir
operatoriaus. Jos vykdomos lygiai taip pat, kaip ir vartotojo užduotys, bet dažnai turi kiek
aukštesnes teises.
Užduočių valdymo programos vykdo tokias funkcijas:
 analizuoja užduočių srautą;
 paruošia užduotis vykdymui;
 gauna sistemos resursus;
 apdoroja užduočių vykdymo pabaigas;
 analizuoja ir apdoroja operatoriaus komandas;
 perduoda vykdomos programos pranešimus operatoriui.
Duomenų valdymo programos užtikrina programinę sąsają (interfeisą) tarp apdorojančių
programų ir išorinės atminties. Jos atlieka tokias funkcijas:
 išskiria sritis išorinėje atmintyje;
 tvarko duomenų rinkinių katalogus;
 vykdo kai kurias pagalbines I/O operacijas (OPEN, CLOSE ir t.t.);
 vykdo I/O operacijas, įskaitant operacijų vyksmo stebėjimą, paieškos programas ir
t.t.
Apdorojančias programas galima skirstyti į tris grupes:
 programavimo kalbų kompiliatorius;
 aptarnaujančias programas (pvz., ryšių redaktorius);
 taikomąsias programas (pvz., finansinės apskaitos programa).
Ketvirtasis periodas (1980 m- iki dabar)
 Aukšto integracijos lygio integracijos mikroschemos;
 Personalinių (asmeninių) kompiuterių era;
 MS-DOS, Unix, Windows pirmosios versijos;
 „Draugiškos” (User friendly) operacinės sistemos;
 Tinklo operacinės sistemos, vietinio (LAN) ir globaliojo (http, ftp, pop,smtp ir t.t.)
tinklo resursų naudojimas;
 Linux, Windows NT šeimos operacinės sistemos.

7.  Bendrų duomenų perdavimo protokolų sukūrimas, leidžiančių skirtingoms mašinoms
naudotis tinklo resursais.
Operacinių sistemų istorija
 Pirmoji OS (šiuolaikinės prototipas) sukurta 1960 m. (pavadinimas – CTSS, firma -
IBM);‫‏‬
 1966 m. sukurta DOS (IBM)‫‏‬;
 1969 m. sukurta UNIX (AT&T – Amerikos telefonų ir telegrafų korporacija)‫‏‬;
 1981 m. MS-DOS (Microsoft)‫‏‬;
 1987 m. OS/2 (IBM)‫‏‬;
 1991 m. Linux (Linus Torvald, Suomija)‫‏‬;
 1992 m. Windows 3.1 (Microsoft)‫‏‬;
 1993 m. FreeBSD (Kalifornijos universitetas, Berklis)‫‏‬;
 1995 m. Windows 95;
 1995 m. Windows NT;
 1997 m. Windows 98;
 1998 m. Windows 98 Se;
 1999 m. Windows 2000;
 2000 m. Windows Milennium Edition;
 Linux distribucijų gausa – Redhat, Mandrake, Debian
 2001 m. Windows XP;
 2003 m. Windows Server 2003;
 2004 m. Linux Live CD gausa.
 2007 m. Windows Vista;
 2007 m. Windows Server 2008;
 ……..
Operacinių sistemų sandara, struktūra
Operacinių sistemų sandara
Operacinę sistemą sudaro:
 Programų/procesų paleidimo posistemė (angl. loader, liet neįsitvirtinę pakaitalai: kėlyklė,
vykdyklė), užtikrinanti programų ar bibliotekų kodo perkėlimą į operacinę atmintį bei su tuo
susijusius pagalbinius veiksmus (pvz., kodo išpakavimą);
 Operacinės atminties adresų transliavimo posistemė (angl. linker, liet. neįsitvirtinę
pakaitalai: saistyklė, siejyklė, rišyklė), užtikrinanti simbolinių objektinio kodo adresų
transliaciją į fizinius;
 Procesų valdymo posistemė (angl. process manager), užtikrinanti procesoriaus, atminties ir
pan. resursų paskirstymą, procesų valdymą ir pan.;
 Branduolys (kernel) ir apvalkalas (shell);
 Pagalbinės bibliotekos (angl. libraries, liet. neįsitvirtinę pakaitalai: tvarkyklė, rinkmena),
suteikiančios programoms standartinį interfeisą darbui su OS funkcijomis;
 Draiveriai (angl. drivers, liet. neįsitvirtinę pakaitalai: tvarkyklė, vedyklė, varyklė, valdyklė,
vertyklė, rinkmena), suteikiantys programoms standartizuotą interfeisą darbui su aparatine
įranga;

8.  Pagalbinės posistemės, pvz., virtuali atmintis, failų sistema ir pan.
Operacinių sistemų loginė struktūra
Pav. Nr. 1 Operacinių sistemų loginė struktūra.
Dauguma operacinių sistemų turi daugelio lygių hierarchines struktūras (Žr. Pav. Nr. 1).
Kiekvienas šios struktūros lygis valdo jam pavaldžius žemesnius lygius ir formuoja ryšiams su
aukštesniais lygiais skirtas priemones (interfeisus).
Žemiausiame OS struktūros lygyje yra fizinių kompiuterio įrenginių valdymo primityvai,
kurie leidžia likusias OS dalis padaryti nepriklausomas nuo įrenginių techninio realizavimo būdo. Ši
OS dalis dažnai dar vadinama OS branduoliu. Jam priskiriamos programos, kurios tiesiogiai valdo
išorinius įtaisus, parengia jiems perduodamą ir iš jų gautą informaciją, užtikrina teisingą
kompiuterio darbą, aptikus klaidą ar gedimą, reakcija į vartotojo veiksmus kompiuterio darbo metu
ir valdymo signalus, pasiekiančius procesorių iš kitų sistemos įtaisų. Fizinių valdymo primityvų
pavyzdžiais gali būti diskus sukančio variklio įjungimas, įrenginio būvio patikrinimas ir kiti
panašaus pobūdžio veiksmai. Loginių primityvų lygyje visi nurodymai yra formuojami ne realiems
kompiuterio įrenginiams, o juos valdančioms OS struktūroms, kurios vadinamos loginiais
įrenginiais.
Viduriniame lygyje parodytos tos OS programos, kurios aprūpina vartotojo (ir pačios OS)
programas ištekliais. Vartotojas jų darbo tiesiogiai nepastebi. Šios programos rūpinasi, kad be
prastovų ar minimaliomis prastovomis dirbtų procesorius, parinkdamas užduotis, aprūpindamas jas
reikiamu atminties kiekiu, esant reikalui išplėsdamos užduočiai reikalingą darbinės atminties sritį
išorinės atminties sąskaita ir užtikrindamos informacijos persiuntimą tarp pagrindinės ir išorinės
atminties.
Aukščiausiame lygyje parodytos programavimo sistemų ir OS programos, tiesiogiai
sąveikaujančios su vartotoju. Šios išorinės sąsajos pobūdis priklauso nuo OS paskirties ir techninių
kompiuterio galimybių. Asmeniniuose kompiuteriuose grafinės sąsajos priemonėmis užtikrinamos
nuolatinis tiesioginis vartotojo ryšis su kompiuteriu ir jame vykdomomis programomis, tvarkoma
visa informacija, padeda prisijungti prie kompiuterio tinklo ir naudotis visomis paslaugomis,
palaikomas lygiagretus kelių užduočių vykdymas.

9. OS struktūros
Per kelis dešimtmečius OS struktūros keitėsi. Išskiriami keli pagrindiniai jų struktūrų variantai:
 monolitinės sistemos;
 kelių lygių sistemos;
 kliento-serverio sistemos;
 mikrobranduolio sistemos;
 objektiškai orientuotos sistemos.
Monolitinės OS
Monolitinė OS - tai tarsi jokios struktūros išskyrimas. Tokia OS parašyta kaip rinkinys
procedūrų, kurios esant reikalui kreipiasi į kitas procedūras. Tokios struktūros OS kiekviena
procedūra turi savo parametrų rinkinį, kreipiniai į kitas realizuojami standartiniu iškvietimo –
grąžinimo būdu. Atskiros procedūros sukompiliuojamos, o po to susiejamos į vieningą objektinį
failą. Tokios buvo pirmosios Unix ir NetWare branduolių versijos.
Ir monolitinės OS gali būti šiek tiek struktūrizuotos, išskiriant:
 pagrindinę programą, kuri iššaukia servisines procedūras;
 rinkinį servisinių procedūrų, kurios realizuoja sistemines iškvietas;
 rinkinį pagalbinių procedūrų (utilities), aptarnaujančių servisines procedūras.
Kiekvieną sisteminę iškvietą atitinka sava servisinė procedūra.
Kelių lygių sistemos
Aukščiau pateiktas struktūrizavimas apibendrinamas kelių lygių hierarchija. Lygiai atitinka
OS funkcijų grupes - failų sistemą, procesų valdymą, įrenginių valdymą ir t.t. Kiekvienas lygis
bendrauja tik su kaimyniniu.
1968 m. sukurta paketinė sistema THE turėjo 6 lygius:
 0 - procesoriaus laiko skirstymas;
 1 - atminties valdymas;
 2 - ryšys tarp konsolės ir proceso;
 3 - procesų ryšys su abstrakčiais I/O įtaisais;
 4 - vartotojų programos;
 5 - sisteminis operatorius.
Šis principas panaudotas kai kuriems Unix variantams realizuoti.
Klientų – serverių modelis
Tai - dar vienas struktūrizavimo apibendrinimas. Šiame modelyje išskiriame serviso
naudotoją – klientą ir šio serviso teikėją - serverį. Jų sąveika standartizuojama. Klientai gali būti
skirtingi, tačiau užsakyti paslaugas privalo serveriui suprantamu būdu. Klientas paprastai būna
iniciatoriumi. Klientų-serverių modelis patogus kaip koncepcinis modelis. Jis sėkmingai
naudojamas ir kitokiai programinei įrangai kurti. OS pagal funkcijų grupes gali būti išskirti keli
serveriai. Kiekvienas iš jų dirba vartotojo režime.

10. Mikrobranduolio sistemos
Mikrobranduolys realizuoja gyvybiškai svarbias OS funkcijas. Kiti moduliai (pvz., failų
sistema, apsaugos užtikrinimas) tokiu atveju tampa periferiniais. Apibrėžiant funkcijos realizavimo
vietą, priimama, kad mikrobranduolyje realizuojamos tos funkcijos, kuris yra privilegijuotos ir turi
būti vykdomos supervizoriaus režime - pvz., pertraukčių realizavimas, kai kurios procesų valdymo
funkcijos, pranešimų perdavimas. Mikrobranduoliai naudojami ir Windows NT bei Unix
sistemose.
Objektiškai orientuotos sistemos
Kuriant šiuolaikines OS plačiai naudojamos objektiškai orientuotos technologijos, kai
kiekviena programinė komponentė yra funkciniu požiūriu izoliuota nuo kitų. Objektas - tai
programų ir duomenų vienetas, sąveikai su kitais objektais naudojantis pranešimų perdavimą.
Objektu gali būti laikomas konkretus dalykas - programa ar dokumentas, taip pat ir abstraktus -
procesas ar įvykis. Vidinė objekto duomenų struktūra yra nematoma. Norint duomenis perduoti į
objektą ar iš jo gauti, reikia iškviesti tam tikras objekto funkcijas. Taigi, iš išorės objektas - tai juoda
dėžė. Kol išorinė objekto reakcija nesikeičia, jo vidinės realizacijos procedūra neiškviečiama. Tai
patogu išplėtimo, techninės bazės keitimo atveju. Objektiškai orientuotos technologijos ypač
efektyvios kuriant aktyviai besivystančią programinę įrangą, pavyzdžiui, skirtą įvairioms
aparatinėms platformoms. Šios technologijos labai naudingos realizuojant paskirstytas aplinkas.
Operacinių sistemų funkcijos
Galima išskirti dvi operacinių sistemų funkcijų grupes pagal jų paskirtį. Operacinės sistemos
funkcijos gali būti skirtos vartotojo veiksmams interpretuoti ir kompiuterio sistemai valdyti.
Operacinių sistemų funkcijos:
1) vartotojui skirtos funkcijos:
 įvesties ir išvesties valdymas;
 failų sistemos tvarkymas;
 programų valdymas;
2) sisteminės funkcijos:
 atminties valdymas;
 atminties apsauga;
 resursų tvarkymas;
 apskaita.
Įvesties ir išvesties valdymas
Įvesties ir išvesties posistemis atlieka sąsajos (interfeiso) tarp pagrindinės ir išorinės
atminčių funkcijas. Operacinė sistema atsako už pagrindinėje atmintyje esančių buferių
aptarnavimą. Joje yra ir įrenginių tvarkyklės (driver - OS modulių, tiesiogiai bendraujančių su
įvesties ir išvesties įrenginiais) rinkinys. Įvesties ir išvesties posistemio darbas tarpusavyje tampriai
susietas su failų bei išorinės atminties valdymu.

11. Pagrindinis principas:
 Programa nepriklauso nuo to, kur laikomi duomenys;
 Unifikuota išorinių įtaisų vardų sistema, kiekviena operacinė sistema naudoja savo
vardų sistemą, nurodančią įrenginio adresą ar kietojo disko numeravimą;
 Klaidų apdorojimas - pradžioje apatiniame lygyje, jei ten nepavyksta - aukštesniame.
 Dauguma įvesties ir išvesties operacijų - asinchroninės (procesorius pereina prie
kitos užduoties; apie operacijos pabaigą jis informuojamas pertraukties signalu).
 Tam skirtos programos suskirstytos į kelis lygius. Žemiausieji lygiai “ekranuoja”
aparatūros ypatumus, o aukštesnieji užtikrina patogią sąsają vartotojui.
Įvesties ir išvesties valdymo lygiai
 pertraukčių užklausos;
 įrenginių valdymo komandos;
 duomenys.
Tvarkyklės
Įvesties ir išvesties valdymo programa, kuri priklauso nuo konkretaus įtaiso, vadinama įtaiso
tvarkykle (driver). Pavyzdžiui, disko tvarkyklė operuoja tokiais objektais, kaip cilindrai, takeliai,
sektoriai, galvutės pozicionavimo parametrai, ir užtikrina teisingą disko darbą. Tvarkyklė gauna
užklausą iš programos ir sprendžia, kaip ją vykdys. Jei tuo momentu tvarkyklė laisva, ji pradeda
nedelsiant aptarnauti užklausą. Jei užimta, užklausa patenka į eilę.
Tvarkyklės pagrindinis uždavinys – loginių kreipinių vertimas į specifines komandas, skirtas
tam pačiam įtaisui (arba jų tipui).
Tvarkyklės veikimo pavyzdys: jei taikomoji programa pareikalavo rašymo į išorinės
atminties įtaisą (Pvz., atmintuką), tvarkyklė atliks tokius konkrečius veiksmus:
 patikrins ar atmintukas yra įdėtas;
 lokalizuos(aptiks) failą kataloge;
 parinks laisvą sektorių informacijai įrašyti.
Tvarkyklių ryšys su OS branduoliu
Dinaminškai prijungiamos tvarkyklės. Tvarkyklės įdiegiamos ir pakraunamos dinamiškai,
tik tada kada taikomoji programa ar operacinė sistema rengiasi naudoti įrenginį. Naudoja Windows
šeimos operacinės sistemos.
Privalumai:
 sistemos naudojimas paprastesnis (vartotojui)
 tik tuo momentu reikalingos tvarkyklės kraunamos į atmintį.
Trūkumas
 įrenginiai šiek tiek lėčiau veikia.
Statiškai prijungiamos tvarkyklės. Tvarkyklių kodas yra kompiliuojamas ir sujungiamas su
sistemos branduoliu. Operacinė sistema konfigūravimo metu pakrauna visų įrenginių tvarkykles ir
jie visada paruošti naudoti. Naudoja Unix, Linux šeimos operacinės sistemos.
Privalumai
 sistema yra efektyvesnė ir pasižymi paprastesne struktūra (programuotojui).

12. Trūkumas
 naujo įtaiso pajungimas paprastai reikalauja branduolio regeneracijos.
Virtualūs įrenginiai
SPOOL (simultaneous peripherial operation on-line) – on-line darbo režimo
emuliavimas. Virtualus įrenginio naudojimas kartais dar vadinamas “splūlingu”, o pats
įrenginys “spūleriu”. Geriausias pavyzdys USB jungtis. Dauguma tvarkyklių įvairiems USB
įrenginiams sukuria virtualų COM jungties prievadą ir jį naudoja taikomųjų programų darbu su
šiais įrenginiais.
Buferiai
Tai duomenų laikinas patalpinimas, kol operacinė sistema suteiks prieigą prie šiuo metu
naudojamo įrenginio.
Buferiai būna:
 Programos palaikomas buferis;
 Operacinės sistemos palaikomas buferis;
 Operacinės sistemos palaikomas dvigubas buferis;
 Įvestis nenaudojant buferių.
Failų sistemos
Failų sistema - tai OS dalis, realizuojanti patogią vartotojui sąsają su jam reikalingais
duomenimis, kurie saugomi diske (diskelyje), taip pat užtikrina galimybę tuo pačiu metu kreiptis į
failą keliems vartotojams ir procesams. Failų sistema aprūpina vartotojus atmintimi ilgalaikiam
programų ir duomenų saugojimui. Tokia išorinė atmintis abstrakčiu požiūriu - tai įvardytų objektų
(failų) rinkinys. Failų sistemos funkcijų sąraše - failų ir katalogų kūrimas, manipuliavimas, failų
apsauga, buferizavimas ir t.t.
Failų sistemos objektai: failai ir katalogai. Failas – sutvarkytos informacijos rinkinys, turintis
vardą, dar vadinamas: byla, rinkmena. Failai turi turėti vardus. Vardo simbolių skaičius skirtingas ir
priklauso nuo failų sistemos. Vartotojas visada failą identifikuoja vardu, operacinė sistema
(priklauso nuo FS) - vardas.plėtinys arba pilnas_kelias_iki_failo/vardas.plėtinys.
Failų sistemos paskirtis ir funkcijos:
 diske saugomų failų visumos realizavimas ir valdymas;
 duomenų struktūros objektų, reikalinga failams tvarkyti (katalogai, failų
deskriptoriai, informacija apie vietą diske) valdymas;
 failus tvarkančios programinių priemonių (failų kūrimui, naikinimui, kopijavimui,
perkėlimui, įrašymui ir t.t.) vykdymas;
 Patogios sąsajos tarp vartotojo ir įrenginiuose saugomų duomenų užtikrinimas;
 Keliems vartotojams ar procesams bendro fialų panaudojimo užtikrinimas.
Failų tipai:
 Paprasti:
 tekstiniai (informacijos įrašymo vienetas – simbolis);
 dvejetainiai (informacijos įrašymo vienetas – žodis);

13.  Specialūs (su įvesties ir išvesties įtaisais asocijuoti failai, kad I/O operacijos būtų
vykdomos kaip failų skaitymo/rašymo operacijos. Pvz., batch, exe ir kiti
paleidžiamieji failai).
Failų atributai:
 informacija apie kreipties teises;
 slaptažodis;
 failo savininkas;
 failo autorius;
 požymiai (‘tik skaityti”, “paslėptas failas”, ‘sisteminis failas”, “laikinas
failas” ir pan.
 įrašo ilgis;
 sukūrimo, paskutinio panaudojimo ir paskutinio pakeitimo laikai;
 failo ilgis;
 maksimalus failo ilgis;
Bendras failų sistemos modelis
Failų sistemos modelis:
 Simbolinis lygmuo -unikalaus failo vardo nustatymas pagal simbolinį vardą;
 Bazinis lygmuo - failo charakteristikų nustatymas pagal unikalų vardą;
 Kreipties teisių lygmuo -patikrinimas ar galima nurodyta operacija;
 Loginis lygmuo - loginio įrašo koordinačių faile nustatymas;
 Fizinis lygmuo -fizinio bloko, kuriame yra loginis įrašas, nustatymas.
Failų sistemos architektūra ir struktūra
Failų sistemos architektūra:
 Failų sistemų dispečeris. Atlieka tarpininko vaidmenį tarp taikomųjų programų
užklausų ir konkrečios failų sistemos;
 Atitinkamos failų sistemos tvarkyklė;
 Įrenginių valdymo sistema. Inicializuoja ir valdo visus žemesnio lygio modulius,
pavyzdžiui įrenginio (konkretaus disko, USB rakto ir pan.) tvarkykles.
Failų sistemos loginė struktūra:
 Vieno lygmens;
 Hierarchinė:
 medžio tipo;
 tinklo tipo.
FS fizinė struktūra:
 Disko skirstymo metodas;
 Failo identifikavimo ir radimo būdas;
 Failų charakteristikos;
 Failai ir katalogai;
 Šakninis katalogas.

14. Kietojo disko skirsniai, kuriuos valdo failų sistema
Konkrečios failų sistemos
FAT
FAT tipo failų sistemos. Sukurta MS-DOS sistemai, plačiai paplitusi, skirta mažiems diskas
ir diskeliams.
Yra keletas modifikacijų:
 FAT12;
 FAT16;
 VFAT;
 FAT32.
FAT12
 Skirsnio dydis iki 16 Mb;
 Bloko dydis: 512 b - 4Kb;
 Failo dydis iki 16 Mb;
 Maksimalus failų skaičius šakniniame kataloge 512;
 Maksimalus failų skaičius nešakniniame kataloge 65535;
 Nėra failų lygio apsaugos;
 8.3 tipo failų vardai;
 Nėra automatinio failų atstatymo.
FAT16
 Skirsnio dydis iki 2 Gb;
 Bloko dydis: 2 Kb - 32Kb;
 Failo dydis iki 2 Gb
 Maksimalus failų skaičius šakniniame kataloge 512;
 Maksimalus failų skaičius nešakniniame kataloge 65535
 Nėra failų lygio apsaugos;
 8.3 tipo failų vardai;
 Nėra automatinio failų atstatymo.

15. VFAT
 Pasirodė su Windows 3.11 ir buvo skirta darbui apsaugotame režime (protected
mode);
 Windows 95 sistemoje pridėtas ilgų failų vardų palaikymas;
 Skirsnio dydis iki 4 Gb;
 Bloko dydis: 2 Kb - 32Kb;
 Failo dydis iki 4 GB
 Maksimalus failų skaičius šakniniame kataloge 512;
 Maksimalus failų skaičius nešakniniame kataloge neribotas;
 Nėra failų lygio apsaugos;
 Failų vardų ilgis iki 255 simbolių;
 Nėra automatinio atstatymo.
FAT32
 Pasirodė su Windows 95 OSR2;
 10-15% efektyviau panaudojama vieta diskuose lyginant su FAT16;
 Šakninis katalogas gali būti perkeltas, galima naudoti rezervinę lentelės kopiją;
 Windows NT šios sistemos nepalaiko;
 Skirsnio dydis iki 2 Tb;
 Bloko dydis: 4 Kb - 32Kb;
 Failo dydis iki 4 GB;
 Maksimalus failų skaičius šakniniame kataloge neribotas;
 Maksimalus failų skaičius nešakniniame kataloge neribotas;
 Nėra failų lygio apsaugos;
 Failų vardų ilgis iki 255 simbolių;
 Yra automatinis atstatymas.
FAT failų sistemos struktūra
Įkrovos blokas (boot block) - skirsnio vardas ir kiti parametrai bei OS įkrovos programa;
FAT (File allocation table) lentelė - informacija apie failų išdėstymą.
FAT katalogai
 Katalogai ir failai laikomi atskiromis struktūromis;
 Šakninis katalogas saugomas iš karto už FAT lentelių;
 FAT katalogas – tiesinė struktūra.

16. NTFS
NTFS (New Technology File System)
 Windows NT/2000/XPpro/2003 server operacinių sistemų failų sistema;
 Skirsnio dydis: nuo 400 Mb;
 Bloko dydis: 1 – 4 Kb;
 Failo vardo ilgis: iki 255 simbolių, Unicode;
 Failo dydis: iki 2 Tb;
 Maksimalus failų skaičius kataloguose neribotas failų lygio apsauga;
 Ilgų failų vardų palaikymas;
 Tranzakcijų registravimas;
 Automatinis atstatymas.
MFT zona - rezervuota vieta MFT plėstis, užima 12% nuo bendro skirsnio dydžio.
MFT lentelė
$MFT
$MFTmirror
$Volume
…
Atributai Failo
Vardas
Adresai Saugumo
deskriptorius
…
NTFS ypatinga savybė – susietų su failu duomenų srautų (streams) naudojimas
UNIX tipo failų sistemos
UNIX tipo failų sistemos:
 S5;
 UFS;
 EXT2;
 EXT3.

17. S5
 Klasikinė UNIX šeimos OD failų sistema, pirmą kartą panaudota UNIX System V
sistemoje;
 Skirsnio dydis: 2 Gb;
 Bloko dydis: nuo 512 b iki 1Kb;
 Failo vardo ilgis: iki 14 simbolių;
 Failo dydis: iki 2 Gb;
 Mksimalus failų skaičius nešakniniame kataloge- 65535
 Yra failų lygio apsauga;
 Nėra automatinio failų atstatymo.
UFS
 Ši failų sistema pirmą kartą panaudota BSD UNIX sistemoje;
 Skirsnio dydis: iki 1 Tb;
 Bloko dydis: 4 Kb;
 Failo vardo ilgis: iki 255 simbolių;
 Failo dydis: iki 2 Gb;
 Yra failų lygio apsauga;
 Yra automatinis failų atstatymas.
EXT2
 Ši failų sistema pradėta naudoti LINUX operacinėje sistemoje;
 Skirsnio dydis: iki 4 Tb;
 Bloko dydis: 1 – 4 Kb;
 Failo vardo ilgis: iki 255 simbolių;
 Failo dydis: iki 2 Gb;
 Yra failų lygio apsauga;
 Yra automatinis failų atstatymas.
EXT3
 Turi visus EXT2 elementus;
 Nauja savybė – registracija (journaling).
Procesai, programų valdymas
Procesu vadinama tuo metu vykdoma programa (dinaminis jos vaizdas). Ši sąvoka - tai
abstrakcija, kurią pasiūlė OS kūrėjai ir kuri duoda galimybes stebėti ir valdyti kelių vienu metu
vykdomų programų darbą.
Fiziškai proceso atvaizdą sudaro:
 vykdomasis programos kodas (dar vadinamas teksto arba programos sekcija);
 duomenys - kintamieji, buferiai ir t.t. (vartotojo duomenų sekcija);
 būsenos ar konteksto informacija - duomenys, reikalingi procesui restartuoti
(neprarandant informacijos).

18. Proceso būsenų diagrama
Proceso būsenos:
 Naujas procesas - ką tik sukurtas - turi savo proceso ID, į atmintį įvestos duomenų
struktūros.
 Paruoštas procesas - laukia, kol atsilaisvins procesorius, multiprograminėje
sistemoje gali būti daug tokių procesų.
 Vykdomas procesas - vienintelis, jei sistema vienprocesorinė; multiprocesorinėje
sistemoje tokių procesų gali būti daugiau.
 Laukiantis (blokuotas) procesas - buvo vykdomas, bet dabar laukia kokio nors įvykio
(pvz., duomenų įvedimo ar išvedimo);
 Sustabdytas (užbaigtas) procesas - buvo baigtas normaliai ar nutrauktas dėl kokių
nors priežasčių, sistema turi registruoti šį faktą.
Proceso būsenų diagramos perėjimai iš vienos būsenos į kitą:
 Proceso kūrimas baigtas, ir OS gali jį perduoti sistemai;
 Kai vienas procesas išeina iš būsenos Paruoštas į Vykdomas, planuotojas peržiūri
paruoštus procesus ir parenka vieną pagal tam tikrą algoritmą;
 Procesui neleidžiama monopolizuoti CPU visam laikui - jei procesas užsitęsia, jis
gali būti nutrauktas po nustatyto laiko arba atsiradus aukštesnio prioriteto procesui;
 Vykdomam procesui reikalingas koks nors veiksmas ar įvykis (dažniausiai
įvedimas), ir procesas turi laukti jo pabaigos;
 Kai veiksmas atliktas ar sulauktas įvykis, OS pažadina laukusį procesą ir perkelia jį
į būseną Paruoštas;
 Procesas baigiasi normaliai; kartais jis priverstinai užbaigiamas dėl klaidos;
 Procesas retais atvejais gali būti perkeltas iš būsenos Laukiantis į Sustabdytas; tai
būna šalutinis kito proceso ar įvykio poveikis.

19. Procesų planavimas
Procesų planavimo žingsniai:
 vykdomo proceso pakeitimo kitu momento nustatymas;
 proceso parinkimas vykdymui;
 kontekstų perjungimas.
1 ir 2 žingsniai realizuojami programiškai, 3 - pagrindinėmis aparatūros priemonėmis.
Vienas aktyvus procesas pakeičiamas kitu, kai:
 procesas sėkmingai baigiamas ir palieka sistemą;
 įvyksta klaida;
 procesas pereina į laukimo būseną;
 pasibaigia jam skirtas laiko kvantas.
Procesai būna:
 Vienalaikiai (Concurrent) procesai;
 Nepriklausomi procesai - nepalaiko ryšio, neturi bendrų duomenų. Tokio proceso
skaičiavimų rezultatai yra deterministiniai ir priklauso tik nuo įėjimo duomenų.
 Kooperuojantys procesai - komunikuoja perduodami pranešimus ar naudodami
bendrus duomenis, dirba kooperatyviai, siekdami bendro tikslo Tokių procesų
skaičiavimų rezultatai gali priklausyti nuo procesų tarpusavio sąveikos ir nuo jų
santykinio vykdymo greičio.
Procesų sinchronizavimas (sąveika):
 vienas procesas turi perduoti duomenis kitam procesui;
 keli procesai apdoroja duomenis, esančius tame pačiame faile.
Funkcionavimo mechanizmas
Proceso sukūrimas
Programinis kodas bus pradėtas vykdyti tik tada, kai jam OS bus sukurtas procesas.
Proceso sukūrimui skirti operacinės sistemos veiksmai:
 sukurti informacines struktūras, aprašančias procesą, t.y. jo deskriptorių ir kontekstą;
 įtraukti naujo proceso deskriptorių į paruoštų procesų eilę;
 užkrauti proceso kodo segmentą į operatyviąją atmintį arba mainų su išorine
atmintimi (svapingo) sritį.
Proceso kontekstą sudaro:
• registrų ir programos skaitiklio būsena;
• procesoriaus darbo režimo būsena;
• atidarytų failų rodiklių būsenos;
• informacija apie neužbaigtas įvedimo-išvedimo operacijas;
• šio proceso vykdomų sisteminių užklausų klaidų kodai ir t.t.

20. Proceso deskriptorių sudaro:
• proceso identifikatorius,;
• proceso būsena;
• duomenys apie proceso privilegijas;
• kodo segmento vieta.
Kritinė sekcija
Kritinė sekcija - tai programos dalis, kurioje atliekami veiksmai su bendrai naudojamais
duomenimis. Kad programa duotų teisingus rezultatus, reikia užtikrinti, kad kritinėje sekcijoje tuo
pačiu metu būtų tik vienas procesas. Geras būdas kritinei sekcijai tvarkyti - semaforų naudojimas.
Semaforu vadinamas sveikąsias teigiamas reikšmes įgyjantis kintamasis S, kurio reikšmes nustato
du primityvai - P ir V:
V(S): nedalomu veiksmu S reikšmė padidinama 1;
P(S): jei galima, nedalomu veiksmu S reikšmė sumažinama 1; jei S=0, tai S sumažinti
negalima, todėl procesas laukia, kol sumažinimas bus galimas.
Pertrauktys
Pertrauktys – tai vykdomo proceso vykdymo sutrikimas, dėl kurio sutrinka operacinės
sistemos, taikomosios programos ar kitų procesų vykdymas.
Pertraukčių priežastys:
 išorinės;
 vidinės.
Pertrauktys gali atsirasti dėl išorinių arba vidinių priežasčių. Išorinės priežastys dažniausiai
sukeliamos vartotojo. Vidinės – tai sisteminės, procesų ar kitų taikomųjų programų sukeltos
klaidos.
Pertraukties apdorojimo procedūros:
 Pertraukties signalo priėmimas. Operacinė sistema priima signalą apie pertraukties
atsiradimą procesų vykdyme;
 Pertraukties atpažinimas. Operacinė sistema atpažįsta pertraukties priežastį ir
konkretų procesą (us) dėl kurio sutriko vykdymas;
 Būsenos įsiminimas. Operacinė sistema išsaugo dar vykdomų procesų duomenis ir jų
būsenas tam, kad panaikinus pertrauktų procesų vykdymas būtų tęsiamas toliau;
 Pertrauktį apdorojančios programos vykdymas. Operacinė sistema paleidžia
programines priemones pertraukčiai panaikinti. Kai kada tenka įsikišti ir vartotojui.
 Būsenos atstatymas. Panaikinus pertrauktį kitų veikiančių procesų vykdymas
tęsiamas toliau nuo tos vietos, kurioje jų būsena buvo įsiminta.
Pertraukties parametrai:
 įėjimo signalų skaičius;
 reakcijos laikas;
 perjungimo laikas;
 gylis.

21. Aklavietės
Sakoma, kad procesai atsidūrė aklavietėje, kai kiekvienas iš jų laukia įvykio, kurį sukelti
gali tik kitas procesas.
Sąlygos aklavietei susidaryti:
 Abipusio išskyrimo sąlyga. Bet kuris resursas yra arba laisvas arba naudojamas tik
vieno proceso;
 Valdymo ir laukimo sąlyga. Procesas, jau naudojantis tam tikrus resursus gali
prašyti naujų resursų;
 Pirmumo teisės sąlyga. Resursai skirti tam tikram procesui, negali būti iš jo atimti.
Juos turi atlaisvinti pats procesas;
 Ciklinio laukimo sąlyga. Tarp procesų turi susidaryti ciklinė grandinė.
Aklaviečių modeliavimas
Aklavietės pavyzdys:
 Procesas A turi R ir reikalauja S
 Procesas B nieko neturi, reikalauja T
 Procesas C nieko neturi, reikalauja S
 Procesas D turi U ir reikalauja S ir T
 Procesas E turi T ir reikalauja V
 Procesas F turi W ir reikalauja S
 Procesas G turi V ir reikalauja U
Aklavietės problemos sprendimo būdai:
 “Stručio algoritmas” (ignoravimas);
 Sekimas - aklavietė “pašalinama” tik po to, kai ji jau įvyko;
 Profilaktika (prevencija)- taikoma tokia resursų skirstymo strategija, kad aklavietė
negalėtų įvykti;
 Vengimas - draudžiamas toks resursų skirstymas, kuris veda į aklavietės būseną;
 Sekimas - procesas naudoja tik vieną resursą (Procesų-resursų diagramos), procesas
naudoja keletą resursų.
Aklavietės panaikinimo būdai:
 Pirmumo teisės naudojimas;
 Paskutinio veiksmo atšaukimas;
 Procesų stabdymas.
PR Resursas R priklauso P
procesui
P R
Procesas P reikalauja
resurso R

22. Saugios ir nesaugios situacijos. Situacija laikoma saugia, jei procesai nėra aklavietėje ir
egzistuoja tokia resursų skirstymo tvarka, kad visi procesai darbą baigs taip pat nepatekę į aklavietę.
Jei nepatenkinama bent viena saugios situacijos sąlyga, tai situacija laikoma nesaugia.
Gijos
Gija - tai sąlyginai savarankiškas programos fragmentas. Kiekvienas procesas gali būti
suskaidytas į atskiras gijas. Tokiu atveju uždavinys gali būti išspręstas greičiau, panaudojant
pseudolygiagretų (vienprocesorinėje sistemoje) arba lygiagretų (multiprocesorinėje sistemoje) jos
atskirų dalių vykdymą. Tradicinėse OS gijos sąvoka atitinka proceso sąvoką. Tačiau skirtingos gijos
vieno proceso ribose mažiau nepriklausomos lyginant su skirtingais procesais.
Skirtumai:
 visos tokios gijos turi tą pačią adresų erdvę;
 nėra reikalo apsaugoti vieną giją nuo kitos;
 tokios gijos sprendžia tą pačią vartotojo užduotį.
Gijos turi savo:
 programos skaitiklį;
 steką;
 registrus;
 gijas-palikuonis;
 būseną.
Gijos bendrai naudoja:
 adresų erdvę;
 globaliuosius kintamuosius;
 atidarytus failus;
 taimerius;
 semaforus;
 statistinę informaciją.
Atminties valdymas
Pagrindiniai atminties valdymo posistemės uždaviniai:
 vesti atminties apskaitą;
 išskirti atminties vietas keliems procesams, vykdomiems vienu metu;
 leisti procesams bendrai naudotis atminties sritimis;
 užtikrinti pakankamą procesų vykdymo greitį;
 apsaugoti vykdomuosius procesus ir OS;
 suteikti programuotojui adresavimo ir atminties valdymo priemones.

23. Atminties skirstymo metodai
Vieno proceso skirstymas
Operacinė sistema
Procesui skirta ir
naudojama atmintis
Procesui skirta bet
nenaudojama atmintis
Fiksuoto padalijimo metodas
Operacinė sistema
Procesui A skirta ir
naudojama atmintis
Procesui A skirta bet
nenaudojama atmintis
Procesui B skirta ir
naudojama atmintis
Procesui B skirta bet
nenaudojama atmintis
Laisva atmintis
Kintamo padalijimo metodas
Naudojama viena iš šių strategijų:
 Pirmo atitikmens strategija
 Geriausio atitikmens strategija
 Blogiausio atitikmens strategija
Virtualioji atmintis
Virtuali atmintis - viena pagrindinių OS funkcijų yra efektyviai ir kruopščiai paskirstyti
atmintį. Virtualios atminties atveju vartotojui visai nesvarbu, kur bus patalpinta jo programa.
Programa dalijama į modulius ar mažas sekcijas, kurios prireikus įrašomos į pagrindinę atmintį.
Laikinai nenaudojami moduliai saugomi greitaeigiame diske. Seniau visos OS buvo suprojektuotos
taip, kad visa programa turėjo būti įrašyta į pagrindinę atmintį prieš ją vykdant. Be abejo, virtuali
atmintis palengvina multiprogramavimą , nes leidžia laikyti operatyviojoje atmintyje kelių
programų modulius, tuo metu reikalingus šioms programoms vykdyti. Valdant išorinę atmintį, OS
realizuoja šios atminties paskirstymą failams, kaupia informaciją apie užimtas bei laisvas atminties
sritis.
Operacinė sistema
Procesui A skirta ir
naudojama atmintis
Procesui B skirta ir
naudojama atmintis
Laisva atmintis

24. Virtualiosios atminties savybės:
 Procesas gali būti perkeltas į atmintį dalimis;
 Atminties adresai gali būti apskaičiuojami dinamiškai;
 Vienu metu gali būti vykdomas didesnis skaičius procesų;
 Kiekvienas procesas gali turėti daugiau (virtualios) atminties nei realiai yra.
Virtualios atminties realizavimo būdai
Segmentinis adresavimo būdas:
 Privalumai:
 Segmentavimas atspindi loginę programos struktūrą ir todėl minimizuoja
procesų pakrovimą;
 Leidžia procesams bendrai naudotis atmintimi;
 Trūkumai:
 Sudėtinga realizuoti segmentų mainus;
 Lėtesnis fizinio adreso formavimas.
Puslapinis adresavimo būdas:
 Privalumai:
 Puslapiavimas leidžia išvengti fragmentavimo;
 Paprastas ir aiškus programuotojui.
 Trūkumas – Esant mažam puslapio ilgiui, OS gali sunaudoti didelę laiko dalį
tuščiai (vien tik puslapių keitimui).
Pagrindinės puslapių apsikeitimo strategijos:
 LRU - puslapis, mažiausiai naudotas pastaruoju metu;
 NRU - nenaudotas pastaruoju metu;
 FIFO - eilės metodas: keičiamas puslapis, kuris ilgiausiai buvo atmintyje ;
 NWPF - išankstinis laisvų atminties blokų paruošimas puslapių pakrovimui.
Atminties apsauga
Multiprograminėse ir multiterminalinėse sistemose galima išskirti:
 atminties apsaugą;
 programų apsaugą;
 vartotojų apsaugą;
 informacijos apsaugą.
Atminties apsauga privalo aptikti bet kokias adresavimo klaidas prieš joms iššaukiant
nuostolius. Programų apsauga turi apsaugoti, kad vartotojų programos nepadarytų pakeitimų OS.
Vartotojų apsauga turi saugoti vartotojus vieną nuo kito. Informacijos apsauga turi riboti vartotojų
prieigą prie informacijos.

25. Programų ir vartotojų apsauga
Programų ir vartotojų apsauga skirstoma:
 nehierarchinė sistema,;
 hierarchinė (žiedinė) sistema.
Nehierarchinėje apsaugos sistemoje kiekvienai užduočiai nustatomas operacijų sąrašas,
nurodantis tas operacijas, kurios gali paveikti kitas sistemos užduotis. Tai sudėtinga sistema. Kai
kurie procesoriai turi du darbo režimus (privilegijų lygius) - supervizoriaus ir vartotojo.
Supervizoriaus režime realizuojamos OS funkcijos, o vartotojo - taikomosios programos.
Operacinių sistemų klasifikavimas
Operacines sistemas galima klasifikuoti pagal keletą kriterijų. Išskiriami pagrindiniai
kriterijai:
 Pagal bazinio žodžio ilgį;
 Pagal veikimo pobūdį;
 Pagal paskirtį;
 Pagal vartotojo sąsają;
 Pagal šeimas;
 Ir pan.
Pagal bazinio žodžio ilgį operacinės sistemos skirstomos į:
 8 bitų (DOS)‫‏‬;
 16 bitų (Windows 1.0 ... Windows 2.0)‫‏‬;
 16/32 bitų (Windwos 3.11, Windows 95, Windows 98, Windows ME)‫‏‬;
 32 bitų (Windows 95 ... Windows 3.1, Windows NT 3.5, Windows 2000,
Windows XP, Windows Server 2003 x86, Windows Server 2008 X86, Windows
Vista x86;
 64 bitų (Windows XP x64, Windows Server 2003 x64, Windows Vista x64,
Windows Server 2008 x64)‫‏‬;
 128 bitų ...
Pagal naudojimo pobūdį operacinės sistemos skirstomo į:
 Daugiavartotojiškos (vienu metu dirba keli vartotojai)‫‏‬;
 Vienvartotojiškos;
 Daigiaprocesorinės (gali aptarnauti keletą procesorių)‫‏‬;
 Vienprocesorinės;
 Daugiaprocesės (daugiaužduotinės) (gali vienu metu vykdyti keletą procesų)‫‏‬;
 Vienužduotinės;
 Daugiasrautės (leidžia vienu metu vykdyti keletą tos pačios programos kopijų)‫‏‬;
 Realaus laiko (reaguoja į duomenų įrašymą tuoj pat)‫‏‬.

26. Pagal paskirtį operacinės sistemos skirstomo į:
 Asmeniniams kompiuteriams skirtos OS;
 Darbo stotims skirtos OS (daug CPU)‫‏‬;
 Serveriams skirtos OS (daug programų);‫‏‬
 Tinklo operacinės sistemos;
 Realaus laiko OS (tinkamos automatinių įrenginių (palydovų, laivų, lėktuvų, etc.)
valdymui)‫‏‬;
 Prietaisams skirtos (mikrovaldikliai);
 Delniniams kompiuteriams bei mobiliesiems telefonams skirtos OS (mažos OS)‫‏‬;
Pagal sąsajos su vartotojų tipą operacinės sistemos skirstomo į:
 Tekstinė sąsaja (Console);
 Grafinė sąsaja (GUI)‫‏‬.
Pagal šeimas operacinės sistemos skirstomos į:
 DOS šeimos OS;
 Microsoft Windows šeimos OS;
 Unix (Posix) šeimos OS;
 Unix BSD šeimos OS;
 Unix Linux šeimos OS.
Pagal paleidimo būdą operacinės sistemos skirstomo į:
 Diegiamos į kietąjį diską;
 Live CD;
 USB.
Pagal kompiuterio architektūrą operacinės sistemos skirstomo į:
 IBM tipo;
 Apple tipo;
 RISC;
 RISP;
 Ir t.t.

27. Daugiaprocesorinės OS
Daugiaprocesorinės arba multiprocesorinės sistemos - tai žymiai sudėtingesnės sistemos.
Čia iškart vykdomos kelios programos, naudojant du procesorius ar daugiau. Gali būti lygiagrečiai
vykdomos ir kelios tos pačios programos komandos, suskaldžius programą į kelias lygiagrečias
šakas (gijas). Multiprocesorinė konfigūracija labai populiari didelėse kompiuterinėse sistemose ir
galinguose mikrokompiuteriuose.
Multiprocesorinių sistemų privalumai:
 programas galima įvairiai paskirstyti tarp kelių procesorių;
 didėja skaičiavimų greitis (sulygiagretinus skaičiavimus keliuose procesoriuose);
 didėja patikimumas (sugedusį vieną procesorių gali pakeisti kitas).
Daugiaprocesorinės arba multiprocesorinės operacinės sistemos struktūra:
 Vartotojams nežinoma kiek kompiuterių sudaro sistemą;
 Nutolę resursai pasiekiami taip pat kaip ir vidiniai.
Daugiaprocesorinių sistemų veikimo būdai:
 Kiekvienas procesorius aptarnauja atskirą operacinę sistema;
 Vienas pagrindinis procesorius aptarnauja operacinę sistema ir skirsto procesus
kitiems procesoriams.
 Simetriškai.
Kai kiekvienas procesorius aptarnauja atskirą OS:
 Atrodo ir veikia, kaip N atskirų kompiuterių;
 Gali būti naudojamas bendras OS kodas;
 Atskirti duomenys;
 I/O įrenginai gali būti naudojami bendrai.
Privalumas – bendrai naudojama aparatinė įranga. Trūkumai – nesidalinama atmintimi.
Kai vienas (master) CPU aptarnauja OS ir skirsto procesus kitiems procesoriams:
 Kiti CPU aptarnauja procesus;
 Atmintis ir I/O įrenginiai gali būti naudojami bendrai;
Privalumai - dalinamasi procesais, dalinamasi atmintimi. Trūkumai - esant dideliam
procesorių skaičiui pagrindinis procesorius perkrautas, o šalutiniai – nepakankamai panaudojami.
Kai naudojamas simetriškas metodas:
 Priklausomai nuo situacijos kiekvienas CPU gali būti pagrindinis arba šalutinis;
 Atmintis ir I/O įrenginiai gali būti naudojami bendrai;
Privalumai - dalinamasi procesais, dalinamasi atmintimi, optimaliai panaudojami
procesoriais. Trūkumai -sudėtinga procesų sinchronizacija ir resursų skirstymas.

28. Vienaužduotinės ir daugiaužduotinės operacinės sistemos
Vienprogramės arba vienprocesinės operacinės sistemos. Jau minėta, kad pirmosios OS
buvo suprojektuotos nedidelio greičio kompiuteriams su ribota atmintimi. Jos buvo skirtos vienam
vartotojui, nes galėjo priimti komandas tik iš vieno terminalo. Tokios OS galėjo valdyti tik vienos
vartotojo programos, įrašytos į pagrindinę atmintį, vykdymą. Be abejo, viena programa negali
efektyviai naudoti centrinį procesorių, ypač kai dažnai tenka laukti, kol koks nors įrenginys atliks
savo funkcijas (tai būdinga ekonominiams uždaviniams). Vienprogrames OS šiuo metu dažniausiai
turi personaliniai kompiuteriai - vartotojas paprastai ir neplanuoja atlikti kelių užduočių vienu metu.
O šiuolaikinės didelės kompiuterinės sistemos projektuojamos taip, kad vienu metu galėtų atlikti
daug užduočių, ir vadinamos multiprograminėmis.
Multiprograminėse OS visų vykdytinų programų kopijos įrašomos į pagrindinę atmintį. OS
koordinuoja kiekvienos programos vykdymą. Ji nurodo centriniam procesoriui skirti tam tikrą laiko
intervalą kiekvienai programai. Prieš tai joms dar suteikiami vadinamieji prioritetai. Iškart vykdoma
tik viena programa. Bet procesorius dirba taip greit, kad atrodo lyg visos programos būtų vykdomos
tuo pačiu metu. Be abejo, OS sudėtingėja – iškyla persijungimo nuo vienos programos prie kitos
uždavinys, atminties valdymo problema. Be to, reikalinga tam tikra strategija, kaip parinkti
vykdytinas užduotis, laiko intervalo dydį ir pan.
Paskirstyto laiko sistemos - tai multiprograminė OS, kuriai būdinga tai, kad vienu metu su
kompiuteriu dirba daug vartotojų. Kyla poreikis, kad sistemos atsakymas į kiekvieno vartotojo
veiksmus būtų kuo spartesnis. Todėl kiekvienai vykdomai programai čia skiriamas trumpas
procesoriaus laiko intervalas. Po to persijungiama iš eilės prie kitos programos. Jei per nustatytą
laiko intervalą kurios nors programos skaičiavimo procesai nesibaigia, OS turi įsiminti esamą būvį,
nutraukti jos vykdymą ir pereiti prie kitos programos vykdymo. Nutraukta programa bus tęsiama,
kai vėl ateis jos eilė.
Realaus laiko operacinės sistemos
Realaus laiko OS, RTOS - operacinės sistemos, garantuojančios programoms maksimalų
uždelsimą, kuris gali trukti tarp momento, kai tam tikras prietaisas sugeneravo valdantį signalą iki
tol, kol programa gaus valdymą. Taip pat garantuojamas ir tam tikrų resursų (pvz., procesoriaus
laiko) rezervas. Realaus laiko OS naudojamos tais atvejais, kai reikia užtikrinti efektyvų darbą su
išoriniais įvykiais, pvz., valdant šviesoforus, lėktuvus, laivus, stakles, robotus ir pan. Sistemose,
dirbančiose realiame laike, skaičiavimų teisingumą sąlygoja ne tik loginis tų skaičiavimų
teisingumas, bet ir laikas, per kurį skaičiavimai buvo įvykdyti. Pvz., akivaizdu, kad jei lėktuvą
valdanti programa suveiks per vėlai, gali kilti katastrofa. Todėl sistema turi būti prognozuojama ne
tik loginiu, bet ir laiko požiūriu (turi būti galimybė iš anksto apskaičiuoti vykdomų užduočių laiką).
Laiko prognozė vykdoma, remiantis uždaviniui sunaudotų procesoriaus ciklų skaičiumi (įvykdytų
procesoriaus operacijų skaičiumi). Sistemos, dirbančios realiame laike, turi specifines savybes - jų
darbas visada turi būti prognozuojamas (esant tam tikroms sąlygoms, turi būti galimybė pilnai
apskaičiuoti procesoriaus ciklų skaičių, kuris gali būti sunaudotas, perduodant valdymą programai),
taip pat - turi būti rezervuojamas pakankamas kiekis resursų, kad valdymą perėmusi programa
galėtų atlikti reikalingus veiksmus.

29. OS gali dirbti realiame laike, jei ji atitinka šiuos reikalavimus:
 OS darbas turi būti multiprograminis, kad vienu metu veiktų kelios programos, kurių
veikimas turi būti kontroliuojamas OS;
 OS turi valdyti procesų prioritetus;
 OS turi palaikyti prognozuojamus procesų komunikacijos metodus.
Vadinasi, realaus laiko OS veikimas turi būti prognozuojamas. Turi būti žinomi pertraukimų
lygiai, sistemos funkcijų charakteristikos ir laikai:
 Maksimalūs uždelsimų laikai, tarp įrenginio sugeneruoto pertraukimo ir valdymo
perdavimo draiveriui;
 Maksimalūs laikai, kuriuos draiveris sunaudos pertraukimui apdirbti bei pertraukimo
prioritetai;
 Bendras pertraukimo uždelsimas (laikas praėjęs nuo pertraukimo pradžios iki vykdymo
perdavimo programai).
Tinklo operacinės sistemos
Siaurąja prasme tinklo OS - tai atskiro kompiuterio OS, kuri įgalina kompiuterį dirbti tinkle.
Pirmosios tinklo OS taip ir buvo kuriamos - turimai lokaliai OS buvo pridedamas tinklo apvalkalas.
Šis principas (tiesa, kiek rečiau) naudojamas ir dabar. Geresnis kelias - kurti OS, kurios iš karto
sumanytos kaip tinklo OS. Tokių OS tinklo funkcijos giliai integruotos į pagrindinius sistemos
modulius. Tai užtikrina jų loginį grakštumą, eksploatavimo ir modifikavimo paprastumą, didesnį
našumą.
Tinklo OS struktūra
Lokalių resursų valdymo priemonės
(Lokali OS)
Serverio dalis
Savo resursų pateikimo
bendram naudojimui
priemonės
Kliento dalis
Nutolusių resursų ir
paslaugų užklausimo
priemonės
Ryšio (komunikavimo) priemonės
Jungimas prie
tinklo
Apvalkalas

30. Tinklo OS struktūroje galima išskirti tokias dalis:
 kompiuterio lokalių resursų valdymo priemones: atminties skirstymą procesams,
procesų planavimą ir dispečerizavimą, procesų valdymą, periferinių įrenginių valdymą ir
kt.;
 savo resursų ir paslaugų pateikimo bendram naudojimui priemones (serveris): failų ir
įrašų blokavimą (būtiną kartu naudojant informaciją), tinklo resursų vardyno vedimą,
svetimų kreipinių į savo failų sistemą ir DB apdorojimą, kitų kreipinių į savo
periferinius įrenginius eilių tvarkymą ir kt.;
 nutolusių resursų ir paslaugų užklausimo priemones (redirektorius): nutolusių resursų
užklausų atpažinimą ir nukreipimą, atsakų iš serverių priėmimą ir pertvarkymą į lokalų
formatą;
 ryšio (komunikavimo) priemones, užtikrinančias pranešimų mainus tinkle (pranešimų
adresavimą ir buferizavimą, maršruto parinkimą, perdavimo patikimumo užtikrinimą).
Tinklo komponentų sąveika
Pirmasis kompiuteris - klientas, o antrasis - serveris. Pirmajame nėra serverio dalies, užtat
išskirtas kliento redirektorius, kuris perima visas taikomųjų programų užklausas ir jas analizuoja: jei
užklausa skirta savo resursui, ji nukreipiama į lokalios OS posistemę, jei nutolusiam - ji
nukreipiama į tinklą. Tokiu atveju pakeičiamas formatas, ir užklausa perduodama į transporto
posistemę, atsakingą už jos persiuntimą serveriui. Antrojo kompiuterio serverio dalis priima atėjusią
užklausą, ją pertvarko ir perduoda į savo lokalios OS posistemę, gavęs rezultatą, serveris kreipiasi į
transporto posistemę ir nukreipia atsakymą klientui, pasiuntusiam užklausą. Kliento dalis rezultatą
pertvarko į reikiamą formatą ir nukreipia ją tai taikomajai programai, kuri pasiuntė užklausą.
Tinklo operacinių sistemų skirstymas
Tinklo operacinės sistemos skirstomos:
 Vieno rango tinklo OS;
 Dviejų rangų tinklo OS.
Vieno rango tinklo OS. Taip vadinamos tos tinklo OS, kuriose visi kompiuteriai gali dirbti
tiek kaip klientai, tiek ir kaip serveriai. Jei kompiuteris pats suteikia kitam kompiuteriui savo
resursus, jis tuo metu dirba kaip serveris. Jei kompiuteris naudojasi kito kompiuterio resursus, jis
tuo metu dirba kaip klientas.
Dviejų rangų tinklo OS. Taip vadinamos tos tinklo OS, kuriose vienas ar keli kompiuteriai
vykdo tik serverių funkcijas. Priklausomai nuo to, kokias funkcijas vykdo serveris (kokius resursus
ar paslaugas teikia kitiems), jis vadinamas failų serveriu, fakso serveriu, spausdinimo serveriu,
taikomųjų programų serveriu ir t.t. Tokiuose išskirtuose serveriuose tikslinga turėti OS,
optimizuotas konkrečioms funkcijoms atlikti.

31. Vartotojo sąsajos
Darbo kompiuteriu patogumas ir efektyvumas labai priklauso nuo sąsajos “draugiškumo”
vartotojui. Sąsajos yra įvairios: nuo labai vaizdžių grafinių vartotojo sąsajų iki vartotojui
nepastebimų, bet būtinų aparatūrinių sąsajų.
Yra trys pagrindiniai vartotojo sąsajų tipai:
 komandų eilutės;
 meniu tipo;
 grafinė sąsaja.
Komandų eilutės sąsaja
Komandų eilutės tipo sąsajose numatomos komandų grupės darbui su katalogais, failais,
nustatoma sistemos konfigūracija ir pan. OS komanda įvedama atsiliepiant į pakvietimą.
Pakvietimas gali atrodyti įvairiai, bet dažniausiai jame nurodomas aktyvus katalogas ir ženklas „>”.
Kreipiantis į aktyviojo katalogo elementus – failus ar katalogus – kelią į šį katalogą nurodyti
nebūtina. Tai palengvina vartotojo darbą įvedant komandas, ypač kai reikalingi duomenų failai yra
dideliame katalogų medžio gylyje. Be to, dalis komandos parametrų gali būti nenurodoma – tada
priimamos jų reikšmės “nutylint” (angliškai - by default). Komandų vykdymo rezultatai gali būti
išvedami ir į ekraną, ir į failus, o reikalingi pradiniai duomenys įvedami klaviatūra arba iš failų. Be
to, komandos gali turėti keletą atlikimo variantų (angliškai - options), kurie nurodomi raktais
komandos eilutėje.
Meniu tipo sąsaja
Naudojama daugumoje šiuolaikinių taikomųjų programų. Ji siūlo vartotojui panaudoti
reikalingą komandą iš pateikto sąrašo (meniu) paspaudus kai kuriuos klavišus arba pele.
Grafinė sąsaja
Grafinė sąsaja būdinga vadinamųjų „langų” sistemų savybė. Šios sistemos vaizduoja
programas, dokumentus ir kitus objektus paveikslėliais (piktogramomis) kompiuterio ekrane
atidarytuose languose. Grafinėse sąsajose naudojamos tradicinės priemonės ir metaforos, pvz.,
darbo stalas ir įvairūs įrankiai.
Iš grafinių aplinkų (GUI – Graphics User Interface) populiariausia yra Microsoft Windows.
Bendras Windows šeimos operacinių sistemų bruožas – grafinės vartotojo sąsajos priemonėmis
realizuotas sistemos ir dirbančių taikomųjų programų valdymas. Windows aplinka realizuoja
principą WYSIWYG (“What You See Is What You Get” – ką matai, tą ir gauni).
Linux, Unix operacinių sistemų grafiniai apvalkalai
KDE
KDE – šiuo metu tai pati populiariausia langų tvarkyklė (Windows Manager), kuriuo
naudojasi apie 60 procentų *nix vartotojų. KDE yra daugiau negu vien tik langų tvarkyklė, kadangi
jame integruota nemažai konfigūravimo priemonių, žaidimų bei kitų programų.
Nerekomenduojamas silpnesnių kompiuterių vartotojams, nes naudoja nemažai operatyvios
atminties.

32. Gnome
Gnome – antra pagal populiarumą langų tvarkyklė. Dabar naujausia versija 2.6. Kaip ir KDE,
Gnome nėra vien tik langu tvarkyklė, joje taip pat daug įrankių, skirtų palengvinti vartotojo darbą.
Mažiau reiklus kompiuterio resursams.
IceWM
IceWM – ši langų tvarkyklė nuo pat pradžių buvo kuriama taip, kad reikalautų kuo mažiau
sistemos resursų bei būtų greitesnė. Ši langų tvarkyklė ne tik greita, bet turi ir kitų gerų savybių -
lengvai konfigūruojama (tam skirtos kelios konfigūravimo programos).
XFCE 4
XFCE 4 – dar viena greita bei nedaug resursų reikalaujanti langų tvarkyklė. Vienas geriausių
šios langų tvarkyklės bruožų – integruotas konfigūravimo įrankis, kuris leidžia konfigūruoti ją vien
tik pelės pagalba. Į XFCE paketą įtraukta failų tvarkyklė, kalendorius, bei dar keletas modulių. Nėra
Start meniu. Meniu pasirodo tik paspaudus dešinį pelės mygtuką ant XFCE darbalaukio.

33. Windows šeimos operacinės sistemos
Windows šeimos OS istorija
Windows 1.0
16 bitų operacinė aplinka su grafine vartotojo sąsaja, išleista 1985 m. lapkričio 20 d. Tai
buvo Microsoft kompanijos pirmas
bandymas įdiegti daug užduočių vienu
metu vykdančią, grafine vartotojo sąsaja
pagrįstą operacinę aplinką asmeninių
kompiuterių platformai.
Skirtingai negu kitos Windows
versijos, Windows 1.0 siūlė ribotą
daugiaprogramį režimą (angl.
multitasking) egzistavusioms MS-DOS programoms ir buvo iš esmės sukurta siekiant sukurti
sąveikos paradigmą, programų vykdymo modelį ir stabilią aplikacijų programavimo sąsają (angl.
API) vietinėms programoms ateičiai. Dėl Microsoft kompanijos pastangų išlaikyti ankstesnių
versijų suderinamumą, šiuo metu ne tik įmanoma gana stabiliai paleisti daugelį Windows 1.0
sistemai sukompiliuotų programų dabartinėse Windows versijose, bet taip pat perrašyti jų kodą
atitinkamoje „modernioje“ programavimo kalboje be didesnių modifikacijų.
Windows 1.0 buvo dažnai apibūdinama kaip „grafinė aplinka MS-DOS operacinei
sistemai“. Windows 1.0 pasileisdavo iš MS-DOS sistemos, Windows 1.0 programos galėdavo
„iškviesti“ MS-DOS funkcijas bei grafinę sąsają turinčios programos buvo paleidžiamos iš .exe
bylų lygiai taip pat kaip MS-DOS programos. Tačiau Windows .exe bylos turėjo savo modifikuotą
„naujosios paleisties“ (new executable) bylos formatą, kuris veikė tik Windows aplinkoje.
Aplikacijos turėjo pasiekti atmintį tik per Windows nuosavą atminties valdymo sistemą, kuri
įgyvendino programine įranga pagrįstą virtualios atminties schemą, leidžiančią programoms
adresuoti ne tik fiziškai prieinamą operatyvinę atmintį.
Sisteminiai reikalavimai Windows 1.0
 384 KB RAM (rekomenduojama 512KB);
 dvipusio disko arba kietojo disko.
Windows 2.0
Windows 2.0 išleista 1988 metais kaip
pakaitalas tuo metu rinką užėmusiam Windows 1.0.
Šešiolikos bitų operacinė sistema skirta 286 ir 386
platformoms. Nepaisant tuo metu didesnių
reikalavimų Windows 2.0 puikiai veikė ir ant
senesnių 8086 ir 8088 platformų.
Nuo antrosios versijos sistema ėmė palaikyti pelę, ir
šiuolaikinę 101 klavišo klaviatūrą. Leido
persidengti langams, stumdyti sumažintas ikonas po darbalaukį, pradėjo palaikyti ir dabar
naudojamus klaviatūros trumpinius. Ėmė suprasti gerokai daugiau grafinių adapterių, dėl to ją
galima paleisti ir ant dabartinių kompiuterių. Windows 2.0 versijoje jau veikė pirmosios Microsoft
Word ir Microsoft Excel versijos bei pirmoji PAINT versija Nuo pat pradžių Windows pagrindinė
užduotis buvo leisti vienu metu dirbti kelioms MS-DOS programoms.

34. Sisteminiai reikalavimai Windows 2.0
 Personalinio kompiuterio su 80286, 80386SX, 80386DX procesoriaus;
 1MB RAM;
 1.2 MB diskinio įrenginio ir kietojo disko;
 EGA, VGA, 8514/A grafinės kortos;
 Microsoft pelytės.
Windows 3.0, 3.1, 3.11
Microsoft Windows 3.0. 1990 metais Microsoft sukūrė naują
Microsoft Windows versiją: buvo patobulinta grafinė vartotojo
aplinka, todėl buvo galima tvarkyti labai daug duomenų. Microsoft
Windows 3.0 tiko Intel 8086, 80286 ir aukštesnės eilės
mikroprocesorinėms sistemoms. Ji paleisdavo 16 bitų Microsoft
Windows ir MS DOS/ PC DOS taikomąsias programas naudodama
programų ir failų valdymo bei tvarkymo programas Program Manager
ir File Manager, kurios užėmė mažiau RAM atminties negu OS/ 2
Presentation Manager. Displėjuje buvo naudojami trimačiai objektai.
Microsoft Windows 3.1. 1992 metais patobulinta Microsoft
Windows 3.0 versija. Ji papildoma šiomis galimybėmis: leidžiama
naudotis multimedijos programine įranga, šrifto, kurį turi displėjus ir
spausdintuvas, stiliais, kurti dokumentus įkeliant paveikslėlius, pele
traukti ir numesti objektus ekrane. Microsoft Windows 3.1 stabilesnė
nei 3.0. Microsoft Windows 3.1 tapo populiari, nes vartotojai galėjo naudoti ne komandinę, bet
grafinę aplinką turėdami pirmąsias negreitas mikroprocesorines sistemas. Microsoft Windows 3.0,
3.1 galimybės – vienas vartotojas, daugiaprogramis režimas.
Microsoft Windows for Workgroups 3.11. Tai Microsoft Windows 3.1 versija, papildyta
galimybe asmeniniams kompiuteriams dirbti grupėmis, t. y. kompiuterių tinkluose.
Sisteminiai reikalavimai Windows 3.0, 3.1, 3.11
 8086/8088 procesoriaus arba geresnio;
 640K RAM;
 Kietojo disko su 6-7 Mb atminties;
 CGA/EGA/VGA/Hercules/8514/a vaizdo plokštės.
Windows 95
Microsoft kompanijos masinei rinkai skirta grafinė
operacinė sistema. Ji buvo išleista 1995 m. rugpjūčio 24 d.
Ši versija buvo žymus žingsnis į priekį lyginant su
ankstesnėmis Windows versijomis. Operacinės sistemos
kūrimo metu ji buvo vadinama kodiniu vardu Chicago.
Windows 95 buvo skirta integruoti Microsoft
kompanijos kadaise atskirtus MS-DOS ir Windows
produktus. Šiai operacinei sistemai būdingi žymūs tuo metu
populiarios Windows 3.1 patobulinimai, iš kurių labiausiai
pastebimi buvo grafinė vartotojo sąsaja (angl. GUI), kurios
pagrindinė koncepcija, formatas ir struktūra yra vis dar

35. naudojama visose vėlesnėse Windows versijose. Taip pat buvo atlikta daug pakeitimų susijusių
su operacinės aplinkos darbu, įskaitant 255 ženklų palaikymą ilgiems bylų pavadinimams ir
apsaugotas režimas daugiaprogramiu režimu vykdomoms 32 bitų programoms. Jeigu ankstesnės
Windows versijos buvo „operacinės aplinkos“ reikalaujančios MS-DOS operacinės sistemos
(dažniausiai siūlomos atskirai), Windows 95 buvo pripažinta kaip operacinė sistema, kuri pakeitė
operacinių sistemų rinkos situaciją.
Sisteminiai reikalavimai Windows 95
 Personalinio kompiuterio su 386DX ar aukštesniu procesorium (486 rekomenduojama);
 4 MB RAM (8 MB RAM rekomenduojama);
 35-40 MB Kietojo disko vietos talpos;
 Lanksčiūjų diskų įrenginio;
 VGA ar aukštesnės rezoliucijos (256-color SVGA rekomenduojama).
Windows 98, SE
Windows 98 (pilnas pavadinimas „Microsoft®
Windows® 98“, kodinis pavadinimas Memphis) –
grafinė operacinė sistema, išleista 1998 metų birželio
25 kompanijos Microsoft. Naujoji operacinė sistema iš
esmės buvo tik pataisyta Windows 95 operacinė
sistema, ji buvo 16/32 bitų hibridas. Tarp naujų
galimybių galima paminėti geresnį AGP palaikymą ir
funkcionalesnes USB tvarkykles. Taip pat buvo įdiegta
FAT32 failų sistema, leidusi palaikyti didesnius nei 2
GB kietuosius diskus. Kaip ir vėlyvesnėse Windows 95
versijose, Windows 98 Internet Explorer buvo
integruota į Windows Explorer vartotojo sąsają. Taip
pat Windows 98 buvo pirma operacinė sistema, palaikanti ACPI. Įdiegus naujas galimybes,
pasirodė jog Windows 95 dirba greičiau negu Windows 98.
Windows 98 Second Edition (Windows 98 SE) išleista 1999 metų gegužės 5 dieną. Šioje
versijoje buvo ištaisyta daug klaidų, pakeistas Internet Explorer 4.0 į kompaktiškesnį ir greitesnį
Internet Explorer 5.0. Taip pat įdiegtas Internet Connection Sharing leido keletui kompiuterių
sujungtų į vientinį tinklą (LAN), naudotis internetu per Network Address Translation protokolą.
Taip pat buvo įdiegtas Microsoft NetMeeting 3.0 ir DVD Playback palaikymas.
Sisteminiai reikalavimai Windows 98, SE
 Personalinio kompiuterio su 486DX 66 megaherzų (MHz) ar greitesnio procesoriaus;
 16 MB RAM;
 195 MB laisvos kietojo disko vietos. MB;
 Lanksčiūjų diskelių įrenginio;
 16-bit ar 24-bit spalvų SVGA rezoliucijos;
 Tinklo adapterio.

36. Windows 2000 (Windows 2k)
Windows 2000 (taip pat kartais vadinama Win2K)
yra grafinė , į verslo klientus orientuota operacinė sistema,
kuri buvo suprojektuota vieno ar kelių procesorių 32 bitų
Intel x86 architektūros kompiuteriams. Ji yra Microsoft
Windows NT operacinių sistemų linijos dalis ir buvo
išleista 2000 m. vasario 17 d. Windows 2000 yra
hibridinio branduolio operacinė sistema, o jos architektūra
yra išskirstyta į du režimus: naudotojo režimą ir branduolio
režimą. Branduolio režimas suteikia neapribotą sistemos
resursų prieinamumą bei palengvina naudotojo režimą,
kuris yra smarkiai apribotas ir sukurtas daugumai aplikacijų.
Windows 2000 buvo išleistas 4 versijomis: Professional, Server, Advanced Server ir
Datacenter Server. Papildomai Microsoft pasiūlė Windows 2000 Advanced Server Limited Edition
bei Windows 2000 Datacenter Server Limited Edition leidimus, kurie buvo išleisti 2001 m. ir veikė
64 bitų Intel Itanium mikroprocesoriuose. Visi Windows 2000 leidimai turi bendrąsias funkcijas,
įskaitant daugumą pagalbinių aplikacijų (angl. utilities) tokių kaip Microsoft Management Console
bei tokias standartines sistemos valdymo programas kaip disko defragmentacija. Buvo pagerinta
pagalba žmonėms su negalia dėka gausių naujų Microsoft pagalbinių technologijų. Microsoft taip
pat padidino skirtingų kalbų pasirinkimą bei vietinės informacijos pasirinkimus. Visos Windows
2000 versijos palaiko Windows NT failų sistemą, NTFS 5, Encrypting File System, taip pat
pagrindinę ir dinaminę disko talpą. Windows 2000 Server šeima turi išplėstą funkcionalumą,
įskaitant galimybę palaikyti Aktyvaus katalogo funkciją (hierarchinė resursų konstrukcija),
Distributed File System palaikymą (bylų sistema, kuri palaiko bylų dalinimąsi) bei atsarginius
laikmenų skirsnius. Windows 2000 gali būti įdiegta į kolektyvinius stalinius kompiuterius per
prižiūrimą arba neprižiūrimą įdiegimo procesą. Neprižiūrimas sistemos įdiegimas pasikliauja
„atsakymų bylų“ naudojimu, užpildant diegimo informaciją ir gali būti atliktas naudojantis
paleisties CD, naudojantis Microsoft Systems Management Server įrankiu, kuris įeina į „sistemos
paruošimo įrankius“. Windows 2000 yra paskutinė NT pagrįsta operacinė sistema, nereikalavusi
produkto aktyvacijos.
Sisteminiai reikalavimai Windows 2000
 133 MHz arba galingesnio procesoriaus;
 64 MB RAM;
 2 GB kietojo disko kuris turi 650 laisvos vietos;
 VGA ar aukštesnės rezoliucijos monitoriaus;
 Klaviatūros;
 Pelytės;
 CD/DVD įrenginio.

37. Windows Millennium Edition (Windows Me)
Windows Millennium Edition (Windows Me) yra
hibridinė 16/32 bitų grafinė operacinė sistema, kurią 2000
m. rugsėjo 14 d. išleido Microsoft kompanija. Originalus
versijos kodinis pavadinimas buvo Millennium (pagal
anglišką žodį Millenium reiškiantį tūkstantmetį). Išleista po
Windows 95 ir Windows 98 pasirodymo rinkoje, Windows
Me buvo rinkoje pažymima kaip Windows 2000 (išleistos
septyneriais mėnesiais anksčiau) versijos „namų rinkai skirta
versija“ (angl. home edition). Į ją įėjo Internet Explorer 5.5,
Windows Media Player 7, ir pirmą kart pasirodžiusi Windows Movie Maker programinė įranga,
kuri suteikė pagrindines video medžiagos montavimo ir karpymo galimybes ir buvo sukurta kaip
intuityvi montavimo programa namų vartotojams. Microsoft taip pat šioje versijoje atnaujino
grafinę vartotojo sąsają įskaitant tuos grafinės sąsajos atributus, kurie buvo šiek tiek anksčiau
pristatyti Windows 2000 operacinėje sistemoje. Windows Me yra MS-DOS (Windows 9x) grįsta
versija kaip ir jos pirmtakai, tačiau turėjo „real mode“ MS-DOS (realiojo režimo MS-DOS sistemai)
suvaržymus siekiant greitesnio sistemos užkrovimo laiko. Tai buvo vienas iš labiausiai
aptarinėjamų pakeitimų Windows Me sistemoje, kadangi tos programos (tokios kaip senesnių diskų
draiveriai), kurių veikimui reikėjo real mode DOS, nebeveikė Windows Me operacinėje sistemoje.
Sisteminiai reikalavimai Windows Me
 150 Mhz ar galingesnio procesoriaus;
 32 MB RAM;
 420 MB Kietojo disko talpos;
 VGA ar aukštesnės rezoliucijos vaizdo plokštės;
 Pelytės;
 CD/DVD įrenginio .
Windows XP
Yra Microsoft kompanijos sukurta komercinių
operacinių sistemų serija, skirta bendrosios paskirties
kompiuterių sistemoms, įskaitant namų ir verslo stalinius
kompiuterius, nešiojamuosius kompiuterius, bei kompiuterius
skirtus daugialypės terpės peržiūrai (angl. Media center).
Raidės „XP“ kilo iš angliško žodžio eXPerience, reiškiančio
patirtį. Pradinės versijos kodinis pavadinimas buvo „Whistler“.
Windows XP yra pirma Microsoft pagaminta į
vartotojus orientuota operacinė sistema, sukurta naudojant
Windows NT branduolį ir architektūrą. Windows XP buvo
išleista 2001 m. lapkričio 25 d. Windows XP yra žinoma kaip Windows sistema, kurioje buvo
ženkliai pagerintas stabilumas bei efektyvumas palyginus su ankstesnėmis versijomis. Ši operacinė
sistema taip pat pristatė naują papildytą grafinę vartotojo sąsają, kurią Microsoft reklamavo kaip
labiau „draugiška vartotojui“, bei kuri pakeitė nuo Windows 95 nesikeitusią vartotojo sąsajos
išvaizdą. Naujos operacinės sistemos programų valdymo galimybės buvo pristatytos kaip
vengiančios ankstesnių su „dll“ bibliotekomis susijusių problemų, kurios buvo ankstesnių Windows
versijų silpnoji vieta. Taip pat tai yra pirmoji Windows versija naudojanti produkto aktyvaciją,
skirtą kovoti su nelegaliais naudotojais. Windows XP taip pat buvo kritikuota dėl saugumo spragų,

38. taip pat dėl per glaudžios tokių programų kaip Internet Explorer ir Windows Media Player
integracijos, bei vartotojo sąsajos kai kurių aspektų.
Sisteminiai reikalavimai Windows XP
 Kompiuterio su 300 MHz procesoriumi ar galingesnio;
 128 MB RAM;
 1.5 GB laisvos kietojo disko vietos;
 Super VGA (800 x 600) ar aukštesnės rezoliucijos vaizdo kortos;
 CD-ROM or DVD įrenginio;
 Klaviatūros ir pelės.
Windows XP versijos
Yra keletas pagrindinių Windows XP išleidimo versijų: Windows XP Home Edition –
apkarpyta Windows XP versija, skirta namų vartotojams, o Windows XP Professional – versija,
kuri turi tokių papildomų ypatybių kaip Windows Server domain ir dvigubų branduolių kompiuterių
palaikymą, bei ji savo ruožtu nukreipta į turtingesnius namų bei į verslo klientus. Windows XP
Media Center Edition turi papildomų daugialypės terpės ypatybių, kurios išplečia galimybes
įrašinėti bei žiūrėti TV laidas, patobulinta DVD peržiūra bei muzikos klausymasis. Windows XP
Tablet PC Edition yra sukurtos veikti ant Tablet PC platformos. Dar buvo išleistos Windows XP
Professional N ir Windows XP Home Edition N, "N" reiškia "Ne su Windows Media Player."
Windows XP Home Edition N ir Windows, XP Professional N apima tą patį funkcionalumą kaip
Windows XP Home Edition ir Windows XP Professional, išskyrus tai, kad Windows XP Home
Edition N ir Windows XP Professional N neturi Microsoft Windows Media Player. Windows XP
Starter Edition yra žemesnės kainos versija Windows XP, skirtos besivystančiom šalims su silpnais
kompiuteriais. Taip pat buvo išleistos dvi atskiros Windows XP 64 bitų versijos: Windows XP 64-
bit Edition skirta IA-64 (Itanium) procesoriams bei Windows XP Professional x64 Edition skirta
x86-64 procesoriams.
Windows XP Home Edition
Pirmosios dvi Microsoft Windows XP versijos yra Windows XP Home Edition, skirtos
namų vartotojams, ir Windows XP Professional, skirtos verslui, įmonėms ir taip pat individualiems
vartotojams.
Operacinė sistema Windows XP Home Edition suteikia laisvę dirbant kompiuteriu ir
naudojantis internetu išbandyti daugiau galimybių. Tai labai panaši sistema į Windows XP
Professional, tik turinti šiek tiek mažiau galimybių ir yra skirta darbui namuose.
Windows Xp Professional
Ši operacinė sistema skirta bet kokio dydžio įmonėms ir individualiems asmenims.
Windows XP Professional iš Windows 2000 paveldėjo visas nuotolinio įdiegimo bei valdymo
galimybes, tarp jų – centralizuotą administravimą, nuotolinį programinė įrangos įdiegimą ir
perkeliamus vartotojų profilius. Be to, Windows XP Professional turi keletą naujų savybių,
pavyzdžiui, pagerintą diagnostinių įrankių rinkinį bei gerokai patobulintas bevielio tinklo
galimybes. Windows XP Home šių galimybių neturi ir net negali prisijungti prie vietinio tinklo,
sukurto domeno pagrindu.
Naujas tinklo diagnostikos (Network Diagnostics) puslapis – tinklo jungčių katalogas, bei
pagalbos meniu – gali sumažinti pagalbos tarnybų išlaidas, vartotojams suteikdamas galimybę

39. padėti patiems sau. Tinklo diagnostikos puslapyje atrasite išsamią ir naudingą informacija apie
modemus, tinklo plokštes bei protokolus.
Atsidarius tinklo diagnostikos puslapį, “Windows XP” patikrins visą su tinklu susijusią
techninę bei programinę įrangą ir pateiks jums išvadas – žaliai pažymėtus sėkmingai įvykdytus ir
raudonai – nesėkme pasibaigusius testus. Tinklo jungčių lange išvysite visų fizinių ir virtualių
jungčių, įskaitant LAN adapterius ir VPN jungtis, būklę. Dukart paspaudę pele ant LAN plokštės,
išvysite jungties parametrus, o dukart paspaudę ant komutuojamosios ar VPN jungties – ją
aktyvuosite.
Bandant išspręsti tinklo problemas, dažnai naudinga nustatyti, ar kompiuteris mato kokį nors
judėjimą (traffic) tinkle. Naujasis skyrelis užduočių valdiklyje (Task Manager) pateikia tokio
judėjimo grafiką. Žemiau esančioje lentelėje išvysite išsamią tinklo informaciją, įskaitant judėjimą
iš ir į jūsų kompiuterį bei bendrą tinklo panaudojimą.
Siekiant dar sumažinti pagalbos išlaidas, “Windows XP” atsirado nuotolinės pagalbos
(Remote Assistance) galimybė. Ja galėsite pasikviesti ką nors matyti ir valdyti jūsų kompiuterį
nuotoliniu būdu. Saugumo sumetimais galite nustatyti pagalbos laiko limitą, be to, jūs turite būti
prie kompiuterio, kai nori prisijungti nutolęs vartotojas.
Windows XP Professional siūlo daug funkcijų kurių nėra Home Edition, įskaitant:
 Galimybė tapti Windows Server domeno dalimi, grupė kompiuterių, nuotoliniu būdu
valdomos taikant vieną ar daugiau centrinių serverių.
 Sudėtingos prieigos kontrolės sistema leidžia sukurti konkrečius įgaliojimus, susijusių
rinkmenų, kurios turi būti skiriamos konkretiems vartotojams įprastomis aplinkybėmis.
Tačiau, vartotojai gali naudoti kitus įrankius be "Windows Explorer" (kaip failų tvarkytuvė),
arba paleisti į Safe Mode pakeisti prieigos valdymo sąrašus.
 Nuotolinio darbalaukio serveris leidžia kompiuteriui būti valdomam kito kompiuterio per
vietinį tinklą arba internetą.
 Šifravimo failų sistema, kuria užkoduojami failai saugomi kompiuterio kietajame diske taip,
kad jie negali būti perskaityti kito vartotojo, net ir turintiems fizinę prieigą prie informacijos
laikmenos.
 Centralizuotos administravimo funkcijos, įskaitant grupes, automatinis programinės įrangos
diegimas ir priežiūra, tarptinklinio ryšio vartotojo profilio, ir nuotolinio diegimo tarnybos
(RIS).
 Internet Information Services (IIS), Microsoft HTTP ir FTP serveriai.
 Palaiko du fizinius centrinius procesorius (CPU)
 Windows Management Instrumentation Console (WMIC): WMIC yra komandų eilutės
įrankis, skirtas palengvinti BIM informacijos paieškos apie sistemą naudojant tik įvesti
paprastus reikšminius žodžius (slapyvardžiai).
Kiti Windows XP Professional privalumai:
 Didesnė akumuliatoriaus eksploatavimo trukmė
 Sistemos pristabdymas ir užmigdymas.
 Sudėtinio ekrano ir dvigubo rodinio palaikymas.
 Autonominiai failai ir aplankai.
 Karštasis prijungimas prie doko ir atjungimas. Mobilusis ryšys
 Darbas bevielio ryšio tinkle.
 Terpės aptikimas.
 Tinklo vietos aiškumas.
 Reikia išnaudoti visas darbo tinkle efektyvumo galimybes
 Supaprastinta pažangi technologija.
 Galiniams vartotojams skirtos naujos charakteristikos

40.  Papildoma sauga.
 Nuotolinio darbalaukio interneto ryšys.
 Nuotolinė pagalba
 Padėjėją galima išsikviesti per Windows Messenger arba el. Paštą
 Sauga ir valdymas.
 Patobulintos žinyno ir palaikymo paslaugos.
 Sistemos atkūrimas.
 Įrenginių ankstesnių tvarkyklių grąžinimas.
 Windows atnaujinimo patobulinimai
Windows Xp Home Edition N ir Windows Xp Professional N
2004 m. kovą, Europos Komisija skyrė Microsoft 497 millionų eurų baudą ir liepė, kad
kompanija aprūpintų versiją Windows be Windows Media Player. Sutikime su Europos Komisijos
Sprendimu, Microsoft išleido naujas versijas Microsoft Windows XP Home Edition ir Microsoft
Windows XP Professional platinamas Europoje. Šitas naujas versijas pavadina Windows XP Home
Edition N ir Windows XP Professional N, kur "N" reiškia "Ne su Windows Media Player."
Windows XP Home Edition N ir Windows, XP Professional N apima tą patį funkcionalumą kaip
Windows XP Home Edition ir Windows XP Professional, išskyrus tai, kad Windows XP Home
Edition N ir Windows XP Professional N neapima Microsoft Windows Media Player. Windows XP
XP Home Edition N ir Windows XP Professional N apima Windows XP Paslaugos Paketas 2
(SP2). Windows XP SP2 apima pažangias saugumo technologijas.
Windows XP Professional 64-Bit Edition
Windows XP 64-Bit Edition buvo sukurta siekiant paleisti Intel Itanium šeimos
mikroprocesorius jų gimtuoju IA-64 rėžimu.
Dvi versijos Windows XP 64-Bit Edition buvo išleistos:
 Windows XP 64-Bit Edition for Itanium, versija 2002 - Remiantis Windows XP kodu, kuris
buvo išleistas 2001 metais.
 Windows XP 64-Bit Edition Version 2003 - Remiantis Windows Server 2003 kodu, kuris
palaiko Itanium2 procesorius, buvo išleista apie 2003 metų Kovo 28 dieną.
Šis leidimas buvo nutrauktas 2005 metų pradžioje, po to kai „Hewlett Packard“, nutraukė
kompiuterįų su Itanium mikroprocesoriais pardavimą. Kadangi 2005 m. liepos, Windows XP 64-Bit
Edition yra nebe palaikoma, jokie papildomi saugumo atnaujinimai nebepateikiami.
Originali versija trūksta labiausiai žiniasklaidos programų, tokių kaip "Windows Media
Player", NetMeeting, Windows Movie Maker, yra integruota CD įrašymo programa.
Windows XP Media Center Edition
Šis leidimas yra skirta "media center" asmeniniams kompiuteriams. Iš pradžių ji buvo tik
diegiami į multimedijos kompiuterius, ir nebuvo galima nusipirkti atskirai. 2003 metais Media
Center Edition buvo atnaujinta ir pavadinta Windows XP Media Center Edition 2003, kuriai
pridedama papildomų funkcijų, tokių kaip FM radijas. Dar vienas atnaujinimas išleistas 2004
metais, ir vėl 2005 metais. Windows XP Media Center 2005 buvo prieinamas tik sistemos
kūrėjams. Daugelis funkcijų Windows XP Media Center Edition 2005 (ekrano šokėjai, automatinis
grojaraštis DJ, ir aukščiausios kokybės vaizdinės ekrano užsklandos) buvo paimti iš Windows XP
Plus! paketo. Šios funkcijos iš pradžių buvo pristatytos kaip priedas prie Windows XP.

41. Yra keturi "Windows XP Media Center Edition“ leidimai:
 Windows XP Media Center Edition (kodinis pavadinimas „Freestyle“, 2002 sausis), buvo
gaunamas tik iš Tier 1 pakopos kompiuterių gamintojų (HP, Dell, Sony, Zitech, ir kitų).
 Windows XP Media Center Edition 2003 (kodinis pavadinimas „Freestyle“, spalis 2002)
pridėta keletas funkcijų, įskaitant FM radiją.
 Windows XP Media Center Edition 2004 (kodinis pavadinimas „Harmony“, lapkritis
2003). Windows XP Service Pack 2 atnaujina ankstesnes Media Center Edition versijas į šią
vieną.
 Windows XP Media Center Edition 2005 (kodinis pavadinimas „Symphony““, lapkritis
2004) yra pirmasis leidimas MCE prieinamas ne tik 1 pakopos sistemos kūrėjams. Be kitų
dalykų, jis palaiko Media Center Extenders, ir CD / DVD-Video laikmenų įrašymą.
2005 metais buvo išleista galutinė versija, tačiau ji buvo atnaujinta keletą kartų, kad būtų
įtraukti nauji pajėgumai, pavyzdžiui, žaidimų kompiuterio „Xbox 360“ palaikymas, DVB-T
transliacijos, ir palaikymas dviejų ATSC tiunerių plokštės.
Po 2005 išleidimo, „Microsoft“ sutelkė savo pastangas į naują medijos centrą operacinėje
sistemoje "Windows Vista" Home Premium ir Ultimate versijose, kurios, skirtingai nei išleidžiamus
Windows XP Media Center Edition yra prieinami įsigyti be būtinos aparatinės įrangos.
Windows XP Starter Edition
Windows XP Starter Edition yra pigesnė Windows XP versija prieinama Tailande,
Turkijoje, Malaizijoje, Indonezijoje, Rusijoje, Indijoje, Kolumbijoje, Brazilijoje, Argentinoje, Peru,
Bolivijoje, Čilėje, Meksikoje, Ekvadore, Urugvajuje ir Venesueloje. Jis yra panašus į "Windows XP
Home, bet yra limituotas tik mažo galingumo įrangai, gali būti paleista tik 3 programas vienu metu,
ir turi pašalintas arba automatiškai išjungtas kai kurias kitas funkcijas. Pagal Microsoft pranešimą
spaudai, Windows XP Starter Edition yra "pigus įvadas į Microsoft Windows XP operacinę sistemą,
skirta pirmą kartą stalinių kompiuterių vartotojų besivystančiose šalyse."
Specializacijos
Starter Edition turi tam tikras specialias ypatybes tam tikroms rinkoms, kur vartotojai gali
būti kompiuteriškai neraštingi. Ko nebuvo Home Edition versijoje, ši versija turi lokalizuotas
pagalbos funkcijas, skirtas padėti tiems, kurie negali kalbėti anglų, turi konkrečios šalies
kompiuterio tapetus, ekrano užsklandas, ir kitus sąrankos parametrus kaip numatytuosius, skirtus
lengvesniam naudojimui nei tipiškais "Windows XP". Pavyzdžiui Malaizijos versijoje yra
darbalaukio fonas iš Kvala Lumpūre panoramos.
Be to, Starter Edition versija taip pat turi keletą unikalių apribojimų, kurie uždraudžia
perėjima prie brangesnis Windows XP versijos. Tik trys programos gali būti paleidžiamos vienu
metu ir kiekviena programa gali atidaryti ne daugiau kaip tris langus. Maksimali ekrano skiriamoji
geba yra 1024 × 768 ir nėra tinklo darbo grupės ar domenų palaikymo. Be to, Starter Edition versija
yra licenzijuojama tik mažo galingumo procesoriams kaip Intel Celeron arba AMD Duron ir
Sempron. Taip pat yra 512 MB operatyviosios atminties ir 120 GB kietojo disko dydžio limitai
("Microsoft" nėra aiškiai pareiškusi, ar tai viso vieno kietojo disko ar vienos particijos dydis). Taip
pat yra mažiau galimybių keisti temas, darbalaukį ir užduočių juostą.

42. Lietuviška Windows XP operacinė sistema
2002 m. kovo mėnesį Microsoft pateikė lietuvių kalbos interfeiso paketą (Language
Interface Pack — LIP), kuris leidžia naudotis lokalizuota Windows XP Professional operacinės
sistemos vartotojo aplinka. Kalbos interfeiso paketas yra naujas žingsnis lokalizuojant operacines
sistemas, kuris leidžia įdiegti vienos pasirinktos kalbos interfeisą į veikiančią anglų kalbos
Windows XP Professional operacinę sistemą ir gauti dalinai lokalizuotą vartotojo aplinką.
LIP licencija galioja tik kartu Windows XP Professional operacinės sistemos anglų kalbos
versijos licencija, todėl lietuvių kalbos interfeiso paketą gali įsigyti:
 įmonės, pirkdamos licencijas pagal komplektų licencijų programas (Open, OSL);
 vartotojai, įsigydami naujus kompiuterius (OEM). Windows XP kalbos interfeiso
paketo negalima įsigyti mažmeninėje prekyboje, kaip atskiro pilnos pakuotės
produkto.
Pakuotė: kalbos interfeiso paketą sudaro operacinės sistemos Windows XP Professional
anglų kalbos versijos kompaktinis diskas ir antras papildomas kompaktinis diskas, kuriame yra pats
LIP.
Lokalizacija: kuriant lietuvių kalbos interfeiso paketą, didžiausias dėmesys buvo skiriamas:
 meniu sistemai "Pradėti" (Start menu);
 valdymo skydui (Control Panel);
 programai "Windows Explorer";
 programai "Internet Explorer";
 programai "Outlook Express";
 kai kurioms Žinyno ir Pagalbos centro sritims;
 daliai pagalbinių ir žaidimų programų
 kitiems populiariems Windows vartotojo aplinkos komponentams ir elementams.
Pastaba: Kai kurie rečiau naudojami operacinės sistemos elementai šiuo metu yra pateikiami
anglų kalba (pvz. Device Manager)
Diegimas: LIP yra priedas, tinkantis tik Windows XP Professional operacinės sistemos
anglų kalbos versijai ir jis neveiks Windows XP Home Edition arba lokalizuotose Windows XP
Professional operacinėse sistemose. Antrajame kompaktiniame diske esantys failai turi būtų
įdiegiami atskirai, po Windows XP Professional anglų kalbos versijos įdiegimo. Po kalbos
interfeiso paketo įdiegimo įsiregistravęs kompiuteryje, vartotojas jau galės naudotis lokalizuota
aplinka. Kadangi kalbos interfeiso paketas yra diegiamas anglų kalbos Windows XP Professional
operacinėje sistemoje, vartotojai gali naudotis anglų kalbos pataisų paketais, atnaujinimais ir
atskiromis pataisomis, nelaukdami specifinių lokalizuotų versijų.

43. Windows Xp Home Edition ir Xp Professional skirtumai
Priemonė
WindowsXP
HomeEdition
WindowsXP
Professional
Windows Media Player + +
Tinklo parametrų nustatymo vedlys + +
Windows Messenger + +
Žinynas ir palaikymo centras + +
Papildomas nešiojamųjų
kompiuterių palaikymas (ClearType
palaikymas, DualView, maitinimo
valdymo patobulinimai)
+ +
Bevielio ryšio konfigūravimas + +
Nuotolinis prisijungimo klientas + +
Nuotolinio prisijungimo serveris - +
Autonominiai failai ir aplankai - +
Failų bendrinimas + +
Prieigos prie bendrų failų teisių
ribojimas
- +
Failų užšifravimas NTFS failų
sistemoje
+ +
Jungimasis prie Windows Server
2003/2008 domeno
- +
Prieigos prie failų ir programų
valdymas
- +
Grupių valdymo strategija (Group
Police)
- +
Tinklo vartotojų profiliai - +
Nuotolinio diegimo paslauga,
leidžianti diegti programinę įrangą į
kompiuterius tinkle.
- +
Daugiakalbė vartotojo sąsaja. - +