Successfully reported this slideshow.
We use your LinkedIn profile and activity data to personalize ads and to show you more relevant ads. You can change your ad preferences anytime.
Tai bet kokio pavidalo vanduo, krintantis i š  debes ų  arba nus ė dantis ant  ž em ė s ir kit ų  daikt ų  i š  oro.
Dulksna <ul><li>Dulksna  -  kritulių  rūšis, kuomet krenta labai smulkūs (0,05-0,5 mm) skystieji krituliai. Dėl menkos mas...
Kruša <ul><li>Kruša  - meteorologinis reiškinys, kuomet šiltuoju metų laikų iš  kamuolinių lietaus debesų  krenta sušalusi...
Rasa <ul><li>Rasa  - smulkūs  vandens  lašeliai, ryte arba vakare atsirandantys ant lauke esančių objektų. Kai objektų pav...
Šarma <ul><li>Šarma  –  ledas , susidarantis vandens lašeliams  rūke  sušalus ant įvairių objektų paviršių. </li></ul>
Šerkšnas <ul><li>Šerkšnas  –  ledo  kristalėliai, susidarantys esant  rūkui  ir plonu sluoksniu aptraukiantys medžių šakas...
Sniegas <ul><li>niegas  –  atmosferos  krituliai, susidedantys iš snaigių. Snaiges sudaro arba taisyklingi  ledo   kristal...
Šlapdriba <ul><li>šlapdriba  -  kritulių  rūšis, tarpinė tarp  sniego  ir  lietaus . Šlapdribos metu krentančios  snaigės ...
Upcoming SlideShare
Loading in …5
×

Krituliai.kursai.tinklas.lt

2,008 views

Published on

Krituliu rusys, nuotraukos su pavyzdziais.

Published in: Education
  • Be the first to comment

  • Be the first to like this

Krituliai.kursai.tinklas.lt

  1. 1. Tai bet kokio pavidalo vanduo, krintantis i š debes ų arba nus ė dantis ant ž em ė s ir kit ų daikt ų i š oro.
  2. 2. Dulksna <ul><li>Dulksna  -  kritulių  rūšis, kuomet krenta labai smulkūs (0,05-0,5 mm) skystieji krituliai. Dėl menkos masės lašelių kritimo greitis labai mažas. Dulksna krinta iš žemųjų  sluoksninių debesų  arba iš  rūko . Dulksna Lietuvoje dažniausiai būna  rudenį   </li></ul>
  3. 3. Kruša <ul><li>Kruša  - meteorologinis reiškinys, kuomet šiltuoju metų laikų iš  kamuolinių lietaus debesų  krenta sušalusio  ledo  gabalai (ledokšniai). Susidaro kuomet šiltos stiprios oro srovės pakyla į aukštesnius  atmosferos  sluoksnius, kur  vanduo  sušąla į ledo kristalus. Vėliau šie krisdami žemyn susilieja su vandens lašais ir suformuoja ledokšnius. Kalnuotose srityse kruša susidaro dažniau nei lygumose, kadangi oro masės , risdamosis per kalnus pakyla į aukštesnius atmosferos sluoksnius. Itin stiprios krušos pasitaiko šiaurės  Indijoje . </li></ul><ul><li>Krušos ledokšnių dydis būna nuo 5 mm skersmens iki 2-3 cm, o kartais net iki 15 cm skersmens. Smarki kruša gali padaryti didelių nuostolių - nusiaubti pasėlius, išdaužyti langus, šiltadaržius, apgadinti automobilius, pastatų stogus, dideli krušos ledokšniai gali sužaloti ar net mirtinai traumuoti žmones. </li></ul>
  4. 4. Rasa <ul><li>Rasa  - smulkūs  vandens  lašeliai, ryte arba vakare atsirandantys ant lauke esančių objektų. Kai objektų paviršiai vėsdami į aplinką išskiria šilumą, aplinkoje drėgmės  kondensacija  vyksta greičiau nei  garavimas , dėl to susidaro lašeliai. Kai aplinkos temperatūra yra pakankamai žema, tokiu pačiu principu iš karto susiformuoja smulkūs  ledukai  -  šerkšnas . </li></ul><ul><li>Kadangi procesas susijęs su paviršių temperatūromis, vasaros pabaigoje rasa lengviausiai susidaro ant paviršių, kurie nėra šildomi žemėje sulaikytos šilumos, tokių kaip  žolė ,  lapai , turėklai,  automobilių  stogai,  tiltai . </li></ul>
  5. 5. Šarma <ul><li>Šarma  –  ledas , susidarantis vandens lašeliams  rūke  sušalus ant įvairių objektų paviršių. </li></ul>
  6. 6. Šerkšnas <ul><li>Šerkšnas  –  ledo  kristalėliai, susidarantys esant  rūkui  ir plonu sluoksniu aptraukiantys medžių šakas, laidus ir kitus daiktus. Kristalinis šerkšnas susidaro, kai pučia nestiprus  vėjas  ir oro temperatūra žemesnė kaip -15 °C. Grūdėtasis šerkšnas susidaro vėjuotu oru iš rūko lašelių ir yra puraus, panašaus į  sniegą  ledo pavidalo. </li></ul>
  7. 7. Sniegas <ul><li>niegas  –  atmosferos  krituliai, susidedantys iš snaigių. Snaiges sudaro arba taisyklingi  ledo   kristalai  (plokštelės, stulpeliai, žvaigždutės), arba kristalų kompleksai (ežiai, sąsagos). Jų skersmuo – nuo <1 mm iki kelių milimetrų. Sukibusios snaigės sudaro sniego dribsnius (iki kelių centimetrų dydžio). Snaigių vidutinė masė 0,1–3,0 mg, stambių dribsnių – iki 0,5 g. </li></ul><ul><li>Iškritusio sniego kiekis matuojamas kritulmačiu (ištirpusio sniego vandens sluoksnis milimetrais). </li></ul>
  8. 8. Šlapdriba <ul><li>šlapdriba  -  kritulių  rūšis, tarpinė tarp  sniego  ir  lietaus . Šlapdribos metu krentančios  snaigės  yra pusiau ištirpusios, todėl limpa prie paviršių, o nusileidusios ant žemės ar kito paviršiaus dažnai išsyk ištirpsta. Tai vyksta, nes oro temperatūra prie žemės paviršiaus teigiama arba lygi 0 °C, tačiau aukštesniuose sluoksniuose ji neigiama, todėl susidaro snaigės. </li></ul><ul><li>Lietuvoje šlapdribos dažnos vėlyvą  rudenį ,  žiemos  pradžioje, taip pat per žiemos  atodrėkius . </li></ul>

×