Successfully reported this slideshow.
We use your LinkedIn profile and activity data to personalize ads and to show you more relevant ads. You can change your ad preferences anytime.

Protezavimo tiltais nesekmes pabaig

1,006 views

Published on

Published in: Devices & Hardware
  • Be the first to comment

Protezavimo tiltais nesekmes pabaig

  1. 1. Protezavimo daliniai ais (tiltiniais) prote-zais nesėkmės. Priežastys ir prevencija. Techniniaifaktoriai Gyd. odontologas ortopedas atsicementuojantis vainikëlis dar smarkiai T. Linkevièius nejuda. Daþniausiai tada padeda ádëmi ap- þiûra. Diagnozavus atsicementavimà bûtina Pabaiga. Pradþia „Stominfo“ 2003/Nr. 5 kuo greièiau protezà nuimti. Visiðkai atsicementavæs protezas, prik- Paskutinëje ðios temos dalyje apþvelgia- lausomai nuo prieþastie dël kurios taimos protezavimo techninës nesëkmës, ávyko, gali bûti arba percementuojamas,kurios gali sumaþinti protezo ilgaamþiðku- panaudojant stipresná cementà, arba per-mà. daromas ið naujo. Galima iðskirti penkias grupes: Taigi protezas gali atsicementuoti:1. Protezo atsicementavimas. 1. Nepakankama retencija preparavimo2. Protezo apdailos vientisumo paþeidi- metu. mas. 2. Nepaðalintas protezo balansas ant atra-3. Protezo lûþis. miniø dantø.4. Atraminio danties lûþis. 3. Antrinis ëduonis.5. Kultinio kaiðtinio ákloto lûþis. 4. Konsolës. Daþniausia techninë komplikacija – prote- 5. Fiksuotas protezas sujungia labai skirtin-zo atsicementavimas. Tai pavojinga bûklë, go paslankumo dantis.nes daþnai atsicementavus vienam atrami- Visiems seniai þinoma tiesa, kad kuoniam vainikëliui protezas ið pradþiø neiðkren- maþesnis nupreparuotø dantø kûgis, tuota, nes já laiko kitas atraminis dantis. Esant didesnë retencija iðgaunama. Aiðku, kadtokiai situacijai protezas gali sulûþti, gali bûti didþiausià retencijà turi vainikëlis, kurio kû-perkraunamas atraminis dantis, nes likusi giðkumas lygus 0°, t. y. dantis nupreparuo-protezo dalis veikia kaip ilga konsolë. Ypaè tas cilindru. Taèiau daþnai stengiantis gautisunku nustatyti pradinæ atsicementavimo fa- toká rezultatà yra sukuriamos neigiamoszæ, kai cemento vientisumas jau paþeistas, zonos danties kaklelio srityje. Dël to prote-mikropralaidumas jau progresuoja, taèiau zo visai galima neuþdëti ant dantø. Todëlpacientas dar niekuo nesiskundþia, nes be- rekomenduojama, kad atraminio danties sieneliø konvergencija bûtø 6° (þr. 1a pav.). a b Jeigu nuðlifuoto danties kûgiðkumas yra 20° ir daugiau (þr. 1b pav.), tada protezas ant dantø laikosi tik dël cemento ir tik laiko klausimas, kada jis atsicementuos. Taèiau atlikti tyrimai parodë, kad daþnai preparuojant (ypaè jei yra daugiau nei 2 at- raminiai dantys) yra gaunama didesnë nei 6° konvergencija, tad klinikinëje praktikoje daþniausiai pasitaiko apie 10° sieneliø sta- tumas. To visiðkai turëtø pakakti, kad prote-1 pav. Rekomenduojama 6° konvergencija (a), zas neatsicementuotø. Yra gana paprastasper didelë 20° konvergencija (b). bûdas, kaip patikrinti, ar nuðlifuotas dantis
  2. 2. 3 pav. Perpjautas karkasas. plastmase ir siøsti á laboratorijà sulituoti (þr. 3 pav.). Kitas bûdas – perimti atspaudà ir ið naujo perlieti karkasà. Kas atsitiks, jei bus cementuojamas protezas, kuris balansuoja ant atraminiø dantø? Ið pradþiø cementas savo stiprumu kompensuos esantá balansà, taèiau po kurio laiko kramtymo jëgos virðys2 pav. Retencijos patikrinimas: paspaudus pro- cemento patvarumà, ávyks cemento lûþis irtezà jis neturi pakilti nuo atraminio danties. vientisumo paþeidimas, iðryðkës mikropra- laidumas, cementas dar labiau pradës tirptituri pakankamà retencijà (þr. 2 pav.). ir protezas atsicementuos. Daþnai protezas atsicementuoja dël nepa- Protezas gali atsicementuoti ir dël antrinioðalinto balanso. Balansas – tai savotiðkas ëduonies. Jei protezas yra netikslus, tirps-protezo „siûbavimas“, kai jis yra uþdëtas ant tant cementui iðsivysto antrinis ëduonis.atraminiø dantø: paspaudus vienà atraminá Jis progresuoja ir apima visà dantá, o ne tikdantá, pakyla kitas ar kiti, ir atvirkðèiai. Prieð priekaklelinæ sritá. Iðtirpsta visas cementas irátariant protezo balansavimà reikia ásitikinti, protezas atsicementuoja (þr. 4 pav.).ar karkasas yra visiðkai pritaikytas. Kà daryti, Konsoliniø protezø naudojimas taip patjei nustatoma, kad protezas tikrai balansuo- didina rizikà, kad anksèiau ar vëliau pro-ja? Vienas ið bûdø – perpjauti matuojamà tezas atsicementuos. Kai protezà veikiakarkasà 0,2 mm diskeliu, uþdëti ant atrami- kramtymo jëgos, distalinis atraminis dantisniø dantø, suklijuoti „Pattern resin“ ar kita yra lauþiamas, o medialinis verèiamas á virðø4 pav. Atsicementavæs protezas dël antrinioëduonies. 5 pav. Konsolinio protezo biomechanika.
  3. 3. Metalas Porcelia- Lûþis6 pav. Koadhezinis keramikos atskilimas.(þr. 5 pav.). Daugelis gydytojø sutinka, kadgeriausia konsoliniø protezø visai nenaudo-ti, taèiau klinikinë situacija kartais verèia taidaryti. Ðtai keletas rekomendacijø, kaip su-maþinti atsicementavimo ir kitø komplikacijø Metalasrizikà, jei protezas yra su konsole: Porce- a) bent 2 atraminiai dantys turi palaikyti lianaskonsolæ, apie 1 atraminá dantá ir konsolænegali bûti net kalbos; b) konsolë á medialinæ pusæ yra prognos- Lûþistiðkai palankiau nei á distalinæ; c) pageidautina, kad atraminai dantys bû- 7 pav. A ir C – teisingai iðmodeliuotas karka- sas; B ir D – neteisingai.tø gyvi, nes gyvi dantys palankiau reaguojaá lauþimo jëgas nei negyvi; koadhezinis, kai atskilus keramikai matosi d) konsolë premoliaro dydþio. karkasas. Pastaruoju atveju galima átarti, Kartais protezas gali atsicementuoti, jei kad atskylimas ávyko dël blogos jungtiesjis á vienà visumà sujungia skirtingo paslan- tarp keramikos ir karkaso (þr. 6 pav.).kumo dantis, o jø iðsidëstymas yra linijinis. Pirma prieþastis, kuri lemia keramikosPavyzdþiui, dalinis fiksuotas protezas sujun- atskilimà, yra neteisingai iðmodeliuotasgia 15–17 dantis. Jei dantø paslankumas karkasas. Metalas turi „palaikyti“ keramikà,labai skiriasi, tai yra tikimybë, kad protezas t. y. nerekomenduojama, kad keramikosatsicementuos nuo maþiau paslankaus dan- sluoksnis bûtø storesnis nei 2 mm (idealuties, nes jø átvërimas yra linijinis. Ði taisyklë – 1,5 mm). Jeigu yra daug vietos tarp pro-yra maþiau reikðminga, jei protezas sujungia tezuojamo danties ir antagonistø, tai turidantis, iðsidësèiusius lanku. Svarbu suprasti, bûti storinamas karkasas, o ne keramikakad sujungiant silpnesná dantá su stipresniu (þr. 7 pav.).nesustiprinamas silpnesnis, o susilpnina- Neteisingai suplanuota okliuzija, jei nau-mas stipresnis. dojami metalizuoti okliuziniai pavirðiai, irgi Protezo apdailos vientisumo paþeidi- gali paskatinti keramikos atskilimà. Þiûrintmas – taip pat gana daþna komplikacija. grynai mechaniniu poþiûriu, metalizuotasPradþioje keramikoje atsiranda áskilimas okliuzinis pavirðius, kuriame yra metalo per-arba átrûkimas, kuris veikiant funkcinëms ir ëjimas á keramikà, yra silpnesnis nei visiðkaiparafunkcinëms jëgoms progresuoja, kol keraminis ar visiðkai metalinis pavirðius, to-keramika atskyla. Pats keramikos atskilimas dël labai svarbu apsaugoti ðià „silpnà gran-gali bûti adhezinis, kai keramika atskyla dá“. Okliuzinis kontaktas turi bûti ne arèiauiki opako, neapnuogindama karkaso, ir kaip 1,5 mm nuo metalo perëjimo á kerami-
  4. 4. kà ir jokiu bûdu negali kontaktuoti tiesiai á Protezo lûþis pasitaiko ne taip daþnai,ðià jungtá (þr. 8 pav.). Jeigu to nepavyksta kaip anksèiau minëtos techninës kompli-pasiekti, reikia metalizuotø pavirðiø atsisa- kacijos, taèiau jei protezas lûþta, tai jokyti moliarø ir premoliarø srityje ir planuoti intraoraliai jau pataisyti nepavyks ir reikësvisiðkai keraminius ar metalinius pavirðius, ið naujo perdaryti. Paprastai protezas lûþtao priekiniuose dantyse reikia keramikà iðtæs- per jungtá, labai retai – per tarpinæ dalá.ti ir planuoti okliuziná kontaktà joje. Protezas gali lûþti dël nekokybiðko ly- Neteisingai suformuota metalo ir kera- dinio, kuris naudojamas lieti karkasà, dëlmikos jungtis yra dantø techniko klaida, poros susidarymo jungtyje tarp protezotaèiau gydytojas turi laiku jà pastebëti, kad daliø ir kt.iðvengtø gresianèio atskilimo. Keramika turi Neatstaèius taisyklingos Spee kreivëspereiti á metalà 90° kampu ir technikas jau ðoniniø dantø srityje ir protezuojant ne-turi bûti iðmodeliavæs karkase minëtà perëji- kreipiant dëmesio á antagonistø bûklæ,mà. Jis turi bûti panaðus á laiptelá karkase, sukuriama situacija, kurioje protezo lûþiskuris suformuojamas, kai gaminamas me- yra ámanomas (þr. 10 pav.). Ðiuo atvejutalokeramikos vainikëlis metaline girlianda iðilgëjæ virðutiniai moliarai sukeltø jëgos(þr. 9 pav.). koncentracijà tiesiai á jungtá tarp atraminio Visi laboratoriniai keramikos apkepimo danties ir tarpinës dalies. Didelë tikimybë,etapai, paciento valgymo ir gyvensenos kad protezas lûð.áproèiai taip pat turi didelës átakos kerami- Nepakankamai ilgos jungtys irgi gali lûþti.kos vientisumo paþeidimui. Minimalus reikalavimas – 3 mm vertikalioje plokðtumoje. 9 pav. Metalo ir keramikos jungtis. 10 pav. Neatsiþvelgus á antagonistus apatinio þandikaulio dalinis fiksuotas protezas galëtø8 pav. Metalizuoto pavirðiaus okliuzija. lûþti.
  5. 5. Atraminio danties lûþis – labai nemaloni daþnumo. Daugelá metø endodontiðkai gy-komplikacija ir gydytojui, ir pacientui. Kaip dytø dantø lûþimai buvo siejami su tariamuir protezo lûþio atveju, neiðvengiamai tenka jø trapumu, kuris iðsivysto dël desikacijosperdarinëti protezà. Taèiau dël atraminio po pulpos paðalinimo. Buvo teigiama, kaddanties lûþio daþnai tenka keisti ne tik prote- negyvas dantis yra trapesnis, todël daþniauzo konstrukcijà, bet ir rûðá. Pavyzdþiui, lûþus lûþta. Pastarøjø metø tyrimai parodë, kadgaliniam atraminiam danèiui jau nebebus gyvo ir negyvo danties dentino sudëtisgalima pagaminti tradicinio dalinio fiksuo- skiriasi menkai ir kolageniniø skaidulø, ku-to protezo, o reikës svarstyti implantacijos rios ir suteikia danèiui elastingumà, kiekisgalimybæ ar protezavimà iðimamu protezu. gyvame ir negyvame dantyje statistiðkaiTaigi galima teigti, kad atraminio danties patikimai nesiskiria.lûþis sukelia labai daug komplikacijø ir gali Atraminis dantis gali lûþti dvejopai: dan-pakirsti paciento pasitikëjimà gydytoju (þr. ties vainikinës dalies nulûþimas, daþniausiai11 pav.). atsitinkantis dël nepakankamo apgaubimo Nustatyta, kad endodontiðkai gydyti ir per maþo likusio dentino kiekio, bei atra-dantys lûþta 10 kartø daþniau nei gyvi minio danties ðaknies skilimas. Pirmuojuatraminiai dantys. Tai paaiðkinama tuo, atveju, esant palankiai lûþio linijai, dar gali-kad endodontiðkai gydytas dantis turi ma atraminá dantá, atitinkamai já parengus,kiekybiðkai maþiau dentino. Be to, gyvo panaudoti protezavimui, o esant ðakniesdanties yra nesuardytas pulpos kameros skilimui dantis ðalinamas.stogas. Tai suteikia papildomo atsparumo. Kultinio kaiðtinio ákloto lûþis yra pakan-Árodyta, kad pulpos kameroje yra ir proprio- kamai reta komplikacija, nors pastaruojureceptoriai, kurie tiesiogiai yra atsakingi uþ metu vis daþniau klinikinëje praktikoje nau-nesàmoningà kramtymo jëgos kontroliavi- dojant kompozicinius, keraminius kultiniusmà. Taigi endodontiðkai gydytas dantis, kaiðtinius áklotus, lûþiø tikimybë iðaugo.neturëdamas pulpos propriorecepcijos, Geriausi visiðkai lieti kultiniai kaiðtiniai áklo-blogiau kontroliuoja kramtymo krûvá. Tai tai, ið metalø priimtiniausias yra auksas,taip pat gali prisidëti prie didesnio lûþimo kurio elastingumo modulis yra artimiausias dentinui ir minimalus reikalavimas ðio ákloto ðakniniai daliai yra 1 mm storio. Ðiame straipsniø cikle bandyti nagrinëti pagrindiniai faktoriai, kurie gali lemti prote- zavimo eigà, o kartu ir gydytojø sëkmingà ar nesëkmingà darbà. Tikimasi, kad pateikta informacija padës visiems geriau orientuotis atsiradus komplikacijø ir suteiks galimybæ jø iðvengti.11 pav. Atraminio danties ðaknies skilimas

×