Fizika ir lauko žolelių arbatos gerai savijautai

1. Fizika ir lauko žolelių
arbatos gerai savijautai

2. Be galiniam laiko
srovenime kunkuliuoja
V isatos sakmė , o
kasdieniniame mūsų
gyvenime sl ypi fizikos dėsnių
pr asmė...

3. Spektras - vaivorykštė , tai 7
spalvų juosta: R. O, G, Ž, Z, M, V. Kiekvienoje
pievoje, šlaite ar miške rasime visų šių spalvų
žydinčius žolynus.
Žmogui reikalingos visos šios spalvos, nuo
jų kiekio priklauso žmogaus charakteris ir
sveikata, gyvenimo būdas . Kiekvienam mūsų
organas reikalinga vis kita spalva: širdžiai – žalia, virškinimo
organams geltona, smegenims mėlyna, ...

4. Kapiliariniai reiškiniai. Kapiliarai, tai –
ploni vamzdeliai, kuriais skystis su maitinamom
medžiagom pasiekia pačias tolimiausias augalo ar
organizmo dalis, kuo jie plonesni tuo skystis kyla
aukščiau ir nukeliauja toliau. Kapiliarais augaluose
ir medžiuose maisto medžiagos iš dirvožemio
ištirpusios vandenyje pasiekia lapus, žiedus.

5. Šiluminis skysčių, dujų ir kietų kūnų
plėtimasis. Visos medžiagos keliant temperatūrą
plečiasi. Nepilkite labai karšto H2O į storasienę
stiklinę, nes vidinis sluoksnis greitai išsiplečia, o
išorinis nespėja, stiklinė trūksta. Būtinai įdėkite
metalinį šaukštelį, jis laidininkas ir apsaugos nuo
šio pavojaus.

6. Šiluminis laidumas
Puodeliai gerti arbatai arba kavai gali būti gaminami iš porceliano,
stiklo, molio, metalo, plastiko, medžio, popieriaus. Šių medžiagų
skirtingas šiluminis laidumas, tai - medžiagos savybė perduoti šilumą iš
šiltesnių vietų į vėsesnes. Greičiausiai arbata atvės arbata metaliniam
puodelyje o ilgiausiai bus karšta moliniam arba pagamintam iš medžio.

7. Difuzija, tai – vienos medžiagos
dalelių įsiskverbimas į kitą medžiagą, dėl to
pasikeičia skysčio, dujų ar kietų kūnų spalva,
skonis. Dėka difuzijos mes geriame įvairių spalvų
ir nuostabių aromatų arbatą

8. Virimas ir garavimas.
Garavimas tai – greičiausių skysčio dalelių
pabėgimas iš medžiagos į erdvę. Kad
greičiau garuotų – atvėstų, mes maišome ,
pučiame .
Virimas tai – garavimas netik išorėje , bet ir
skysčio viduje. Skystyje esanti oras
kaupiasi į burbuliukus, jie kyla į paviršių ir
sprogsta.

9. Mechaniniai bei
elektromagnetiniai virpesiai.
Rezonansas
Kiekvienas daiktas, augalas ar gyvūnas turi savąjį svyravimo
dažnį, jeigu savasis svyravimo dažnis sutampa su išoriniu dažniu
veikiančiu tą kūną svyravimas sustiprėja, įvyksta rezonansas.
Geriant gydomųjų augalų arbatas reikia atkreipti dėmesį, jeigu
nusilpęs organas žolelių virpesiai turi sutapti su organo virpesiais,
kad jis sustiprėtų. Esant organizme augliui, kadangi jo ląstelės
bujoja, reikia naudoti žoles, kurių svyravimo dažnis slopintų
vėžinių ląstelių dažnį.

10. Susisiekiantys indai tai - keli
telkiniai turintys bendrą talpą –
pagrindą.

11. Vaistingų žolelių arbatos
Nuo ankstyvo pavasario iki pirmojo sniego
žaliuoja, auga, žydi, kvepia ir barsto sėklas
nuostabiausi žydintys augalai, krūmai ar medžiai.
Nesvarbu pažįstame juos ar ne, šiandien padarykime
vaizdinę ekskursiją po kerintį augalų pasaulį gal ir
įminsime paslaptingas jų mįsles.

12. Labai vertingas ir naudingas,
Tik auga jis ne bet kur.
Jeigu rasi – nepraeik,
Ir širdelę atgaivink.

13. Adonio preparatuose esantis, įvairių širdį
veikiančių glikozidų, mišinys stiprina širdies raumens darbą, kelia bendrą
tonusą, skatina šlapimo išsiskyrimą, pasižymi raminančiu poveikiu. Veikia
greitai. Organizme nesikaupia, greitai pasišalina, todėl vartojant
terapinėmis dozėmis nėra pavojaus apsinuodyti.
Vartojama esant lengvam lėtiniam širdies nepakankamumui, o taip pat
centrinę nervų sistemą raminantys vaistai esant nervinei tachikardijai,
neurozėms.
Gydymą adonio preparatais skiria tik gydytojas!

14. Stiebo – eglės šakotumas,
Lapų sodrus dygliuotumas.
Gydo jis visas ligas,
Net ir veido problemas.

15. Alijošius naudojamas kosmetikoje, pagrindas yra iš šio
augalo lapų gaunama alijošiaus želė. Jos poveikis gerai žinomas jau
nuo senų laikų. Alijošius naudojamas sergant įvairiomis ligomis:
reguliuoja skrandžio virškinamąjį traktą, padeda gydyti kraujagyslių,
kvėpavimo sistemos ligas, vidurių užkietėjimą, mažakraujystę, lytines
ligas, malšina uždegimą, greitina žaizdų gijimą, pagerina medžiagų
apykaitą, apetitą, vartojamas akių ligų profilaktikai, stiprina imunitetą.
Alijošiuje esančios medžiagos pasižymi antibakteriniu poveikiu. Išoriškai
vartojamas pūliniams, egzemoms, nušalimams gydyti.

16. Prosenelis visų žolynų –
Žalsvas, kuklus ir ger as.
Iš nar elių sudar ytas,
Dėl lankstumo
pr amanytas.

17. Asiūklis
Vartojama sergant šlapimtakių uždegimu, inkstų
akmenlige (tirpdo susidariusius akmenis), plaučių
tuberkulioze, pleuritu. Išoriškai daromi pavilgai ir
gydomos odos ligos, sunkiai gyjančios žaizdos.
Nuoviru išplovus galvą, plaukai sustiprėja, įgauna
blizgesį.
Liaudies medicina asiūklio žolę siūlo vartoti esant
viduriavimui, žarnyno opoms, reumatui,
kraujavimams stabdyti.

18. Dangus pasiekti ne gali,
Saulutė pati pasilenkia.
Jo kvapas k yla į padangę –
Galvelę apsvaigina
kiekvienam.

19. Čiobrelis - ramina, šalina
skysčių perteklių, mažina karščiavimą,
padeda suvirškinti riebalus, skatin a
virškinimą.
Paprastasis
Vaistinis

20. Šventasis augalėli, kodėl gi nesakai,
Sukaupęs slaptą galią,
Tik vienas tu žinai.
Tu saugoji šventyklas ir mūsų namučius

21. Verbena senovėje buvo vienas
iš labiausiai vertinamų augalų ,
turi nčių slaptų galių. Romėnai jį
vadino šventu augalu, kurį
naudodavo šventyklų ir namų
šventinimui
Verbena skatina
prakaitavimą, todėl tinka
karščiuojant, 100
80
vartojama esant
60
centrinės nervų sistemos Rytai
40 Vakarai
sutrikimams: gydo 20 Šiaurė
nemigą, nervinę įtampą, 0
išsekimą, depresiją. 1-as
ketvirtis
4-as
ketvirtis

22. Kai skaudinu – atleisk,
Nes vaistą dovanoju.
Aš gydau lapais, šaknim is,
žiedais,
Ypač po birželio spinduliais.

23. Dilgėlė : valo kraują, šalina iš
organizmo skysčių perteklių yra
vitaminų ir mineralų
šaltinis .

24. Ankstyviausia tu viešnia
Su geltona galvele.
Mūsų džiaugsmui begaliniam,
Saulės dukrele vadinam.

25. Šalpusnis - atsikosėjimą lengvinanti priemonė. Lapų
sirupas padeda sergant plaučių ligomis ir bronchitu. Yra puiki
profilaktinė priemonė nuo peršalimų ir gripo. Pavasarį, esant
astmai, lėtiniam bronchitui ir kvėpavimo takų katarui, reikia
kasdien gerti 2-3 arbatinius šaukštelius šviežių šalpusnių sulčių,
sumaišytų su sultiniu ar šiltu pienu.
Nuplautų ir sutrintų šviežių lapų tyrė dedama ant krūtinės –
padeda nuo plaučių uždegimo, raudonligės, mėlynių ir tinimų, są
narių uždegimų.
Šviežios sultys lašinamos į ausį esant ausų uždegimui.

26. Su spindinčia aukso
karūna.
Nenulenks jam niekas
galvos,
Paklūsta tik r udenio
šar moms.

27. Jonažolė - padeda įveikti
stresą, depresiją, širdies negalavimus ,
tačiau didina kraujo spaudimą, vasarą –
kai daug saulės
nerekomenduojama

28. Žiemužė jokia nebaisi,
Labai esi kantri.
Žaliuoji žiemą vasarėlę,
Ir padedi, kai nėra vilties.

29. Žiemė – bervinka: padedanti nuo
galvos svaigimo, širdies ligų, ir neurozių. Tai šlapimą
varantis vaistas nuo tinimų dėl širdies ar inkstų
nepakankamumo, nuo plaučių tuberkuliozės, dizenterijos,
viduriavimo, skorbuto ir dantenų kraujavimo, lytinio
nepajėgumo, gimdos ir žarnyno kraujavimo. Išoriškai
mažoji žiemė vartojama nuo anginos, dantų skausmo,
tinka skalauti burną ir gerklę, daryti pavilgus žaizdoms
gydyti ir nuo egzemos.

30. Augant kvapas nemalonus,
Atbaidau net tarakonus.
Bet subrendusi kvapni
Ir skilandžiams - populiari.

31. Kalendra - padeda nuo
skrandžio ir žarnyno veiklos sutrikimų,
pilnumo jausmo. Sergant bronchitu,
skystina gleives.

32. Išdidi, storais stiebais
Aš linguoju patvoriais.
Jei pamėgsi tu mane,
Prisiminsi net ir danguje.

33. Vaistinės gelsvės nuoviras skatina
šlapimo išsiskyrimą, gerina virškinimą ir
medžiagų apykaitą, gydo žarnyno atoniją,
rekomenduojamas reumatu, podagra
sergantiems asmenims, gydo kvėpavimo takų
negalavimus, pagreitina žaizdų gijimą, šalina
odos dėmes (atnaujina pigmentaciją).

34. Svyr uoju, linguoju visur pakelėm,
Suteikiu ramybę visiems iš eilės.
Pavasarį gir dau savuoju krauju,
Sustiprinu kūną šakelių smūgiu.

35. Beržų pumpurų arbatos, tinktūros, tepalai.
lapų užpilas tradiciškai vartojamas sergant reumatinėmis
ligomis, skleroze, vandenlige,gerai valo iš inkstų smėlį, o
iš kepenų – akmenis. Jauni ūgliai ir lapeliai laisvina
vidurius.Išoriškai - plaukų šaknims stiprinti ir
pleiskanoms šalinti.
Juodasis beržo grybas naudojama gydyti navikinius
susirgimus. Ypač tinka sergant kraujo ligomis.

36. Ar tai kekės obuolių?
Ne, oranžinių mažų.
Bet jų dieviška galia,
Neatsispiria net ne galia.

37. Šaltalankis - vertingiausias polivitamininis
augalas, medicinoje naudojami lapai, jaunos augalų
šakutės (vonioms ir arbatai), aliejus, juo mažinamas
skausmas, gydomos gleivinės ir odos žaizdos, pragulos .
Uogos ir jų sultys laikomos viena geriausių
hipovitaminozių ir avitaminozių profilaktikos ir gydymo
priemonių.

38. Šis kvapnusis augalėlis,
Tiks visiems be išeities.
Ne tik riebalus prarasi,
Bet ir svorį greitai mesi.

39. Mairūnas - žadina
apetitą, skatina riebalų
skaidymąsi, padeda greičiau
suvirškinti riebalus.

40. Kur šaltiniai kunkuliuoja,
Ten krūmeliai šie bujoja.
Jo uogelės labai veiklios,
Net baisius auglius įveikia.

41. Šaltekšnis padeda normalizuoti žarnyno veiklą.
Tradicinėje medicinoje šis augalas naudojamas gydant
onkologines ligas. Žievė švelniai valo žarnyną ir varo
šlapimą. liaudies medicinoje vartojamas nuo šlapimo
pūslės ir inkstų akmenligės. Šaltekšnio aliejus atstato ir
jaunina odą.

42. Ne taip dažnai esu matyta,
Jau nuo senovės pramanyta.
Prašyk, jeigu ištiesiu ranką,
Tau nebereiks nuo metų naštos lenktis.

43. Skėtinė Marenikė - Stanaunykas
pasižymi uždegimą ir spazmus slopinančiomis, skausmą
malšinančiomis, sutraukiančiomis savybėmis.Liaudies
medicinoje žolės nuoviru nuo seno gydomos akių ligos.
Šis augalas varo šlapimą, , dezinfekuoja inkstų –
šlapimo sistemą, pasižymi priešuždegiminiu poreikiu ir
vartojamas minėtų organų švarinimui bei sergant
akmenlige, gonorėja, prostatitu. moteriškomis ligomis,
didina potenciją.

44. Sėju oranžinę saldžia gėlele,
Bičių meduolių ugnelę užbur tą.
Švies man žiedeliai aukso
skaidr umo,
Kvies jie kamanę šauni ai
papuotaut.

45. NASTURTĖ: Žydinčios šakelės palengvina
atsikosėjimą, numalšina kosulį, praplečia širdies
kraujagysles.
1 arb. š. sulčių 3 k. p. d. padės
nuo šlapimo takų uždegimo, cistito ir uretrito,
nenaudojant antibiotikų. Skatina riebalų šalinimą iš
organizmo.

46. Nors mažyčia kaip nykštukai,
Bet jų kvapas malonus.
Daug kam draugas nuoširdus,
O navikams ir kandims priešas - nuožmus.

47. Gvazdikėliai, vartojami virškinimui gerinti, atminčiai
stiprinti. Vandeniniu gvazdikėlių ekstraktu gydomos akių ligos. Gvazdikėli ų
aliejus — stiprus antiseptikas, gydoma odos ligos, o žiedpumpurių dedama į
vaistažolių mišinius nuo piktybinių auglių, žarnyno parazitų, bakterijų ir virusų.
Tai efektyvi vietinio nuskausminimo priemonė, ilgai naudota dantų
gydytojų. Be to, tai natūralus konservantas.
Gvazdikėlių ištrauka lengvina pykinimo ir vėmimo priepuolius (tinka
nėščiosioms), suaktyvina virškinimą. Teigiama, kad gvazdikėliai yra puikus
afrodiziakas, panašiai kaip raganosio rago milteliai.
Gvazdikšėlių kvapas gerai apsaugo nuo kandžių.
Gvazdikėliai neutralizuoja toksinus, gelbsti nuo peršalimo.

48. Su dilgėle ją maišo,
Tačiau jinai labai maloni.
Kiekvienam padėt gali,
Širdelę nuramint, aromatu atgaivint.

49. Melisa - mažina depresiją,
dezinfekuoja, atpalaiduoja
spazmus, skatina tulžies
išsiskyrimą .

50. Tai ne Jonas ir ne ponas,
Tik širdelės jis valdovas.
Katinam tai tikras rojus,
Jie apsvaigę net voliojas.

51. Valerijonas - ramina, tačiau
sustiprina pojūčius .

52. Jis galingas ir laimingas,
Su sagutėm stebuklingom.
Jei nebūsi apdairus,
Tuoj prikibs jų tau visur.

53. Varnalėšų preparatai varo šlapimą, laisvina
vidurius, skatina prakaitavimą ir tulžies išsiskyrimą,
pasižymi priešuždegiminiu poveikiu. Iš varnalėšų
žaliavos ruošiami aliejai pūliuojančioms žaizdoms,
nudegimams, egzemoms, seborėjai, pleiskanoms ir
įvairiems odos susirgimams gydyti. Taip pat vartojama
sutrikus virškinimo traktui, gydo reumatą, podagrą ir
šlapimo ar tulžies pūslės ligas.

54. Viską skauda, susisukęs,
Būk brangusis apsukr us.
Mano var das tau pasako,
Kad neliksi sukata.

55. Sukatžolė. Jos preparatais gydoma
širdies ir kraujagyslių neurozė, hipertoninė
liga . Raminamasis poveikis stipresnis nei
valerijonų

56. Vis po žingsniais , vis po kojom,
Ji visiems nuolat kartoja:
Leisk man, žalią širdį tau atskleist:
Šauksiu saulę tamsoje, nešiu žvaigždę
rasoje Ir nutiesiu tolių tolin šviesų taką
tau.

57. Takažolė - v artojama sergant inkstų ir
šlapimo pūslės akmenlige . Šalin a akmenims ,
ypač efektyvu pradinėse stadijose . Naudojama
viršutinių kvėpavimo takų ligomis ,
atsikosėjimui lengvinti.

58. Pilnos pievos aukso
Ant žalių stiebelių,
Lietūs jas išprausia,
Vėjas glamonėja, saulė išbučiuoja.

59. Vaistams vartojamos šaknys, lapai,
sultys . Kiaulpienės preparatai
pagreitina tulžies išsiskyrimą,
suaktyvina kepenų ir kasos fermentų
veiklą, gerina apetitą .

60. Prie pušyno, pievelėj žaliojoj,
Suspindo riteris žavus.
Prašysime vėjų visų, kad rūsčiai jo
nebartų, Kad žmonių kojelės galvelės
nesutryptų ...

61. Šalavijo preparatai pasižymi
uždegimą mažinančiu, sutraukiančiu,
dezinfekuojačiu , nervų sistemą raminančiu
poveikiu.
Įeina į viduriavimą stabdančių, atsikosėjimą
gerinančių ir dezinfekuojačių vaistažolių
mišinių sudėtis. Slopina pieno liaukų
sekreciją, todėl vartojami nutraukiant kūdikių
maitinimą krūtimi.

62. Leiski man tik atsiremti,
Pamatysi, ką galiu.
Atgaivinsiu po kelionės
Ir grąžinsiu tau jėgas.

63. Citrinvyčio preparatai stimuliuoja
centrinę nervų sistemą, gerina impulsų
perdavimą jutimo organams - pagerėja klausa
ir regėjimas, gilėja ir dažnėja kvėpavimas,
dingsta nuovargis, padidėja kraujospūdis,
dažnėja širdies ritmas. Mažina cukraus kiekį
kraujyje, didina smegenų refleksų jautrumą,
išplečia periferinius kraujo indus. Jų arbatos
atgaivina, gražina jėgas, vartojamos
profilaktikai gripo epidemijos metu.

64. Aukšta, liekna ir išdidi,
Gėlių princesė aš šauni.
Žavėkitės manim jūs kasdiena
Ir nuotaika bus tikrai gera.

65. Piliarožės šaknų nuoviras vartojamas, sergant
katariniu kvėpavimo takų, skrandžio bei žarnyno gleivinės
uždegimu, kosint. Žolės gleivės apsaugo šių organų vidinio
sluoksnio nervų galūnes nuo dirginančių medžiagų veikimo,
tirpdo ataugas. Be to, gleivės sulėtina rezorbciją, o dėl to
vaistinės mtedžiagos ilgiau veikia. Liaudies medicinoje šaknų
nuoviru plaunamos akys, skalaujama burna, daromos klizmos.
Lapų ir žiedų nuoviras vartojamas kompresams.

66. Ši gražuolė purpurinė,
Tai gėlelė ne eilinė.
Ji kovotoja puiki,
Žudo virusus pati.

67. Ežiuolės žaliavos sudėtyje yra
veikliųjų medžiagų, jos natūraliai žudo
ląsteles naikintoj as ir gerina or ganizmo
atspar umą, slopina užde gimą, sujungia
laisvuos radikalus , slopina vir usų
poveik į .

68. Mano lapai sidabriniai,
O žiedeliai net auksiniai.
Vis dėlto ne puošeiva,
Tik žolytė paprasta.

69. Miškinė, žąsinė, tikroji, krūminė,
pelkinė
Sidabražolė. Šakniastiebių nuoviras
vartojamas išoriškai - gerklei ar burnai skalauti
sergant angina, stomatitu, kraujuojant
dantenoms. Taip pat dedami pavilgai ant
nudegusių, nušalusių odos plotų, suskeldėjusių
rankų ir kojų, spuoguotos odos. Į vidų nuoviras
vartojamas viduriuojant, skrandžio ir gimdos
kraujavimams stabdyti, lėtiniams virškinamojo
trakto uždegimams gydyti.

70. Aš stiprus lapotas,
Debesų valdovas.
Daug energijos turiu,
Gal ir tau padėt galiu?

71. Debesylas - labai vertingas
žmonėms, sergantiems širdies -
kraujagyslių sistemos ligomis, stiprina
imunitetą “dievetsyl”

72. Pavasario gatvėj ant kampo,
Bokšteliai žiedus putojančius kelia.
O žvaigždės nustebusios klausia,
Iš kur tas baltumas,
Nors kelias dulkėtas čia raitos.

73. Kaštonai: Gydymo reikalams naudojama
jaunų kaštonų šakelių žievė, žiedai, lapai ir vaisiai.
Pasak žolininkų, kaštonai labiausiai gydo venų
išsiplėtimą, hemorojų, vidurių užkietėjimą. Tinka odos
ligoms, sunkiai gyjančioms žaizdoms, ūmiam bronchitui
gydyti. Kaštono preparatai mažina kraujo krešėjimą,
didina venų pralaidumą, stiprina kraujagyslių sieneles .

74. Jis darželyje močiutės,
Karaliavo amžinai.
Arbatėlės jo išgėrus
Viskas bus labai gerai.

75. Vaistinis bijūnas . Vartojama kaip
raminanti, migdanti, prieštraukulinė priemonė.
Gydoma neurastenija , nemiga , skystina
kraują .
–

76. Tai uogelės stebuklingos,
Visom medžiagom turtingos.
O kalorijų mažai,
Gali valgyti ištisai.

77. Aviečių uogose yra salicilo rūgšties,
vitaminų C, B1, B2, PP, karotino. Jose yra ir
sterinų, kurie padeda mažinti cholesterino kiekį,
slopina aterosklerozę, daug fruktozės, todėl
uogos tinka ligoniams, sergantiems cukriniu
diabetu.

78. Tave sodinam prie vartų
Ir prašom ašaras surinkt.
Uogelės aitrios, gal nuo skausmo,
Tik pirmos šalnos apramins.

79. Šermukšnis yra maistinis ir vaistinis
augalas. Jo uogose yra daug vitamino C (5 kartus
daugiau nei obuoliuose ir 3 kartus daugiau nei
citrinose). Veikliosios šių uogų medžiagos gerina
kraujagyslių elestingumą, mažina kraujospūdį. Šviežių,
visiškai subrendusių uogų sultys geriamos po arbatinį
šaukštelį, pusvalandį prieš valgį, skrandžio
rūgštingumui didinti.

80. Išsiraitęs, išsiraizgęs šeimininkas jis visur,
Daržuose didžiausias priešas.
Tačiau mūsų organizmui duoda daug naudos
Ir išgelbėti nuo labai sunkios ligos.

81. Varputis – naikina ataugas,
vėžines ląsteles, lietuviška viagra
vyrams ir moterims

82. Pavasaris, einu
pušynan
pailsėti ir
pabendrauti su
gamta.
Randu šlaite aš
nuostabią
pievelę, gėlytės
čia suktinį
šoka ir
apsvaigina jos

83. Šaukštis Vaistams naudojami jauni plačialapių šaukščių
lapai ir šakniastiebiai. Lapai pjaunami vasaros pradžioje, kai tik visiškai
išsiskleidžia. Švieži švarūs lapai dedami ant vočių ir žaizdų. Preparatai t
pagerina tulžies nutekėjimą, skrandžio ir žarnyno veiklą, stiprina širdį,
skatina šlapimo skyrimąsi ir prakaitavimą. Nuoviras ypač veiksmingas
gydant kvėpavimo takų ligas, pavyzdžiui, astmą, peršalimą, bronchitą,
laringitą, gripą, kai kuriuos šlapimo sistemos sutrikimus. Išoriškai
plačialapių šaukščių lapų ir šakniastiebių šuteklia džiovinami gerai
vėdinamoje patalpoje arba džiovykloje. Šakniastiebiai kasami rudenį,
naudojami ūmiai ir įsisenėjusiai neuralgijai gydyti.

84. Oranžinės gėlytės kaip puošniosios mergytės,
Gamta nepagailėjo grožio.
Bet šito misėms dar per maža,
Jos veržiasi ir į vaistų barą.

85. Medetkos n uovir as skatina
tulžies ir šlapimo išsisk yrimą,
malšina skausmus, atpalaiduoja
spazmus, r amina, stabdo
kr aujavimą, g ydo žaizdas,
užde gimines ligas, ...

86. Sūpuoja žolynas žiogelį,
Tar ytum žalią žiedelį.
Var gdienis žolynas esu,
Stipriausias kar tuoklis visų.

87. Pelyno nuoviras var tojamas
apetitui sužadinti ir virškinimui
pa gerinti , stimuliuoja virškinimo tr akto
liaukų sekr eciją, tulžies veikimą.
V eiksmingas antibiotikas, tad šios žolės
arbatos bei užpilai jau nuo senų laikų yr a
var tojami sutrikus žar nyno ar skr andžio
veiklai , žar nyno parazitams naikinti .

88. Nematyta, neregėta tik truputį ji dėmėta,
Nors graži, bet paslaptinga.
Atsargiai, o gal nuodinga,
Jei naudosi po lašelį, nesibaimink viską gali.

89. Dėmėtoji mauda.Nepaisant nuodingumo,
galinčio pasibaigti mirtimi, liaudies medicina vartoja
dėmėtąją maudą kaip vaistą nuo įvairiausių susirgimų,
tame tarpe ir nuo vėžio.

90. Be gailesčio mindot ir trypiat,
Vis tiek aš išdidus.
Nekeršiju, bet ištiesiu pagalbos ranką,
Kai ištinka nelaimė tave.

91. Gyslotis stabdo viduriavimą, mažina
kraujo spaudimą, palengvina kosulį. Iš šviežių
lapų galima spausti sultis, jomis gydomas
gastritas, opaligės. Sulčių kompresai dedami ant
sumušimų, mėlynių, žaizdų. Sėklos ir visas
augalas, žarnyno šveistukas.

92. Žalia , gležnutė, paprasta,
Kaip piktžolė aš - metama.
Prašau, pamilkit jūs mane
Ir šypsena ne išliks veide.

93. Žliūgė - viena iš sudėtinių arbatos
dalių tiems, kas linkę priaugti svorio. Mažina
cholesterolio kiekį kraujyje. Iš švieži ų sul čių
pagaminus aliejų ar vazeliną, galima gydyti
įvairius odos susirgimus.

94. Poetų žodžiais apdainuota,
Vėjelio vygėj išsūpuota.
Viršūne sveikina ji dangų,
Jaunom šakelėm gydo žmogų brangų.

95. Pušų pumpurai ir jauni
kankorėžiai su cukrum, laikyti 15-30
dienų, po 1 arb. š. 3 kart dienoje nuo
bronchito, kosulio, plaučių ir gerklės
ligų.

96. Maža laukų gėlelė,
Tvirta vidaus galia.
Širdies puikusis eleksyras,
Privers ją plakt savu ritmu.

97. Tvertikas: gydo inkstų ir tulžies pūslės
akmenliges. Šviežios lapų sultys, sumaišytos su
aliejumi, gydo žaizdas. T ai - širdies eleksyras:
sutvarko kraujospūdį, aritmiją, valo kraujagysles.

98. Neišvaizdi, tačiau labai veikli,
Jos šaknys primena žmogaus skeletą.
Nenusigręžki tu nuo jos,
Ir sveikas būsi visados.

99. Kaulažolė, kaštavolas, taukė -
naudojama skaudant nugarą, alkūnių ir kelio sąnario
sumušimams, patempimams.
Odos priežiūrai ir atstatymui - egzemai, opoms, mėlynėms, sausai
ir trūkinėjančiai odai, kulnų skilinėjimui.
Gerina kaulų lūžių suaugimą (atstato pažeistą antkaulį), stuburo
slankstelių kremzlės pažeidimus.

100. Tai stipruolis, tai drąsuolis,
Lapai sodrūs ir išlakūs.
Šaknys storos bei šakotos,
Tiks visur: vaistams ir puotom.

101. Krienai valo organizmą nuo neorganinių
rūgščių ir nuodų. Skatina kepenų ir skrandžio
veiklą, naudoti su medum. Sergant sloga, esant
gerklės uždegimui - atidarius indelį įkvėpti.

102. Tik pažiurk, į medį įsikoręs,
Žiemužę žalias kamuolys.
Gyvybės semiasi iš kito syvų,
O gal tai - gamtos vėžys.

103. Amalas dažniausiai
naudojamas nervinio pobūdžio
širdies veiklos sutrikimams
gydyti, mažina kraujospūdį.
Naudoti atsargiai, nes turi
stiprių nuodingų baltyminių
medžiagų , naikina vėžines ląstelias.

104. Gal medaus bitutės krėtė,
Į šio augalėlio rėtį.
Tiktai musės jį aplenkia,
Gal žinai, kodėl jo vengia.

105. Bitkrėslė lėtina širdies darbą,
didina kraujaspūdų, pasižymi prakaito
išsiskyrimą skatinančiu ir karščiavimą
mažinančiu, tulžies išsiskyrimą skatinančiu,
prieškirmėliniu ir antiseptiniu poveikiu .
Atsargiai - nuodinga.

106. Obuoliukas, obuolys,
Kas gi slepias viduryj?
Daug sėklelių nuostabių,
Jos sukaupę galių įvairių.

107. GRANATAS malšinta
skrandžio skausmus, kai sumažėjęs
skrandžio sulčių rūgštingumas .
Gydo skaudamas ausis, akių uždegimus, mažina
gerklės skausmą, naudojama skaudant
širdžiai, norit atstatyti sutrikusį ritmą.
Efektyviai kovoja su AIDS
virusu, stabdo navikų plitimą bei
naikina vėžio ląsteles.
Vartojama norint išvalyti toksinus,
pašalinti nemalonų pykinimo pojūtį,
išvalyti visą virškinimo traktą.
Granatas laikomas šventu vedybinių ryšių vaisiumi,
drauge su išrinktuoju ar išrinktąja pakaka suvalgyti septynis
granato grūdelius, kad santuoka būtų vykusi, tai ištikimos
 .
draugystės ir nuodėmės vaisius.

108. Kokių gi galių turi ji,
Kad tokį vardą pasirinko?
Gal iš aukštybių atsiųsta,
Išgelbėti nuo susirgimų.

109. Juozažolė
Vartojama sergant bronchitu, bronchine astma.
Juozažolė pasižymi nervus raminančiu poveikiu.
Tinka vartoti esant nerimui, isterijai ir lengvai
epilepsijai.
Skatinima prakaitavimą, naudinga karščiuojant,
sergant gripu, peršalus.

110. Pas močiutę prie trobelės,
Visad augo šis krūmelis.
Jo kvapelis mums malonus,
Bet muselėms tai – pavojus.

111. kitomis vaistažolėmis nuo dantų
skaudėjimo, peršalimo, reumato,
skrandžio ligų, taip pat įvairiems
kompresams, praplovimams ir kt.
Homeopatijoje diemedžio šaknų
preparatais gydoma epilepsija ir
tuberkuliozinis meningitas.

112. Krapas mano brolis,
Jis daržų valdovas.
Jūs atskirsit mus iš kvapo
Ir vidum mes ne panašūs.

113. Pankolis vartojamas gydant
skausmingą dujų susikaupimą žarnyne,
vidurių pūtimą, aštrų pilvo skausmą
kūdikiams, gerina virškinimą ir virškinamojo
trakto motoriką . Vartojamas sergant
bronchitu, laringitu, ar varginant sausam
kosuliui . Pankolis turi apetitą mažinančio
augalo reputaciją, todėl vartojamas svoriui
mesti.

114. Pavasariais balta ar purpurinė,
Ruduo nuspalvina raudonumu.
Jos uogos sodrios bet kietokos,
Širdelei Dievo dovana.

115. Gudobelė
Iš gudobelės žaliavos pagaminti vaistai laikomi gera
širdies ligų profilaktikos ir gydymo priemone senyvo,
pagyvenusio amžiaus žmonėms. Jie vartojami ankstyvoje
hipertonijos stadijoje ar kaip pagalbinė priemonė sergant
aritmija ir tachikardija, gerina sergančiųjų širdies ligomis
sutrikusį miegą, širdies ir smegenų kraujotaką.
Rekomenduojama vartoti aterosklerozės gydymui ir
profilaktikai.

116. Kur mėšlynas ar šiūkšlynas,
Tu pirmoji ten esi.
Tik nuskynus geltonuoji,
Karpas puikiai naikini.

117. Ugniažolė.
Galvos skausmas. Smulkiai sutrintą ugniažolę sumaišyti su actu ir tepti šiuo mišiniu
smilkinius, prieš tai išplovus galvą vandeniu su druska.
Cholecititas. 2 valgomuosius šaukštus sausos ugniažolės žolės užplikyti 2 stiklinėmis
verdančio vandens, palaikyti 6 val. Gerti po 150-200 ml ryte prieš valgį ir vakare prieš
miegą.
Skrandžio ir žarnyno spazmai. Gegužę skintą šviežių ugniažolių žolę užpilti
degtine, santykiu 1:1, sandariai uždaryti ir palaukti 9 dienas. Vartoti po 1 valgomąjį
šaukštelį 3 kartus per dieną 30 min. prieš valgį. Dozę palaipsniui galima padidinti iki 40
lašų.
Padidėjęs skrandžio rūgštingumas. Sumaišyti 10 g ugniažolės žolės ir po 20 g
kraujažolės, vaistinių ramunių žiedų ir jonažolės žolės. 1 valgomąjį šaukštą mišinio
užplikyti stikline verdančio vandens, palaukti 30 min. ir perkošti. Išgerti po 2-3 stiklines per
dieną.
Glaukoma, konjunktyvitas. Ugniažolės sultis sumaišyti su medumi santykiu 1:1.
Kaitinti ant silpnos ugnies, kol nustos formuotis puta, o mišinys sutirštės iki medaus
konsistencijos. Mišiniu tepti akių vokus.

118. Paprasta , neišvaizdi,
Bet viliokė apsukri.
Kur papuola ten lakstai,
Savo vaikučius barstai.

119. Kalankė - Paleistuvė
Prieš ruošiant preparatus rekomenduojama augalo nelaistyti
savaitę, o nuskintus augalo lapus reikia šaltai palaikyti 5–7 dienas. Iš
kalankės lapų išspaustos sultys naudojamos gydant žaizdas (turi
unikalią savybę gydyti žaizdas nepaliekant randų) ir opas,
parodontozę, ginekologines ligas, akių, ausų, nosies ir gerklės ligas,
maitinančių motinų spenelių įtrūkimus (rekomenduojama užlašinti 3
lašiukus sulčių ant spenelio po kiekvieno maitinimo). Įrodyta, jog
kalankės sultys turi antivirusinių savybių, iš jų buvo išskirtas
antivirusinis faktorius, skatinantis medžiagos, panašios į interferoną,
gamybą.

120. Su ūsiukais paraitytais,
Iš narelių sudarytais.
Raukim ūsą tą auksinį,
Ir užpilkime namine.

121. Aukso ūsas padeda gydyti sumušimus ir randus,
ilgai negyjančias žaizdas, nudegimus.
Šio augalo preparatai gerina kasos, blužnies ir
antinksčių darbą, gydo tulžies pūslės, skrandžio ir
plonosios žarnos uždegimus, plaučių ligas, bronchinę
astmą, pankreatitą.
Sergantiems bronchine astma gerai „aukso ūsą“
laikyti ir prie lovos, nes jis palengvina kvėpavimą.
„Aukso ūso“ nuoviras – puikus dezinfekuojantis
vaistas, jis net keletą mėnesių nesugenda laikant
kambario temperatūroje.

122. Man nereikia daug globos,
Niekas žiemą neužklos.
Jei tik atramą turėčiau,
Net į dangų palypėčiau.

123. Gebenės lapai – dažnas sirupų nuo kosulio
ingredientas. Žaliuose lapuose yra 5-8 procentai
veikliųjų medžiagų, kurios mažina bronchų spazmus ir
skystina gleives, todėl gerina atsikosėjimą. Gebenės
preparatai vartojami bronchitui, astmai ir plaučių
uždegimui gydyti.

124. Ar tai uoga o gal vaisius,
Tai puikiausias dietų maistas.
Valgyk, smaguriauk, gardžiuokis,
Iš ligų išsivaduoki.

125. Kivis turi vitaminų E, B1 ir B2, PP ir A.
Valgant kivius galima išvengti trombų
atsiradimo. Kivis padeda normaliam maisto
virškinimui ir yra ideali antistresinė
priemonė. Šis vaisius stiprina žmogaus
imuninę sistemą ir kraujagysles. Taip pat
kivius galima vartoti laikantis įvairių dietų.
Šalina riebalus iš organizmo.

126. Nors smėlynai, bet ji veši
Ir neprašo, kad ją tręštų.
Sau visai ji nereikli,
Už tai mums gyduoklė nuostabi.

127. Tūbė gerina atsikosėjimą ir vartojama sergant
bronchitu, labai tinka skaudant gerklei, esant skrandžio bei
žarnyno uždegimams.
Vartojant į vidų pagreitina opų gijimą ir stabdo
viduriavimą.
Smulkiažiedė tūbė slopina niežulį ir skausmą, sukeltą
hemorojaus.
Išoriškai vartojami kompresai: nutrynimas,
įbrėžimams, nudegimams, vabzdžių įkandimams gydyti.
Smulkiažiedės tūbės sėklos yra nuodingos.

128. Kai dangus nusileidžia lig žemės,
Nuvingiuoja melsvoji banga.
Žmogaus kūną ir sielą apgaubia,
Jų gelsvųjų stiebelių skara.

129. Linas: Linų sėmenų aliejuje esančios omega-3
riebalų rūgštys padeda apsisaugoti nuo aterosklerozės,
aukšto kraujospūdžio ir širdies ligų.
Skatina susikaupusių riebalų sudeginimą, saugo nuo
vidurių užkietėjimo, padeda užgyti išeinamosios angos
įtrūkimams .
Padeda įveikiant padidėjusios prostatos simptomą,
kaip dažnas ir skausmingas šlapinimasis. Omega–3 rūgščių
dėka paspartėja kraujo tekėjimas dubens srityje, todėl mažėja
nevaisingumo bei impotencijos rizika.

130. Labai keistas ir spygliuotas,
Užsilipki - liksi luošas.
Savyje sukaupęs tokių galių,
Gali išprašyt net baisų piktavalį.

131. Dagys. Liaudies ir tradicinėje medicinoje
naudojamas kepenų ir tulžies ligoms gydyti. Jo
preparatai švelniai valo, gydo ir stiprina kepenis. Labai
tinka žmonėms, kurie riebiai valgo, vartoja daug
alkoholio, vaistų ar nikotino, Naikina navikinias
piktybinias ląstelias.

132. Nors stipri, tačiau lanksti,
Stumbro jėgą tu turi.
Naikini visus blogius
Ir sveikatos vis linki.

133. Zubražolė – stumbražolė
Kaip prieskonis vartojama gėrimams
aromatizuoti. Natūraliai augančių
stumbražolių rinkti nepatartina. Jas
reikia auginti soduose. Stimuliuliuja
organizmą, ramina, naikina virusus.

134. Ir pakrantėj, ir pievelėj,
Visur siaučia pūgos rausvos.
Aromatas jų malonus,
Apsvaigins visai nenorom.

135. Raudonėlis padeda pakilus
kraujospūdžiui, sergant gripu,
bronchitu, diabetu. Raudonėlis gerai
valo kraują. Raudonėlio arbata
vartojama kaip priešvėžinis vaistas
. ...

136. Sena senutė, tačiau
nepamiršta.
Senoj dainoj visad viešėjo
Ir vaiko burnelėj kvepėjo
Saldainiais – močiutės
lauktuvėm.

137. Mėtos - padeda esant virškinimo
problemoms, diegliams, dujų pertekliui
žarnyne, padidėjus skrandžio rūgštingumui.

138. Ji išdidi, tačiau labai kukli,
Nesirenka puikiausios vietos.
Kas pastebės, visada laimės,
Turės skaisčiausią jis veidelį.

139. Veronika. Vaistinė veronika vartojama
persisaldžius, sergant bronchine astma, šlapimo ir
lytinių organų ligomis, tulžies ir inkstų akmenlige,
skrandžio ir žarnyno ligomis, viduriuojant.
Išoriškai vartojama nuo odos ligų: išbėrimų,
pleiskanojimo, spuogų.
p

140. Kur takelis ar kelelis,
Mėlynuoja šios akelės.
Jų šaknelės tikrai karčios,
Tau palengvins pilvo kančias.

141. Trūkažolė - cikorija skatinama
skrandžio ir žarnyno veikla, sergant
virškinamo trakto uždegimais, gydomas
apetito nebuvimas.
Vartojama organizmui stiprinti, inkstų
akmenligei gydyti.
Išoriškai dedami šaknų nuoviro pavilgai
gydant sunkiai gyjančias žaizdas ir odos ligas.

142. Paukštis nešė šitą uogą,
Ruošėsi surengti puotą.
Kur sėklelė nubyrėjo,
Ten krūmelis suvešėjo.

143. Gervuogė vartojama žarnyno peristaltikai
skatinti, organizmui stiprinti, nervams raminti. Skatina
prakaitavimą, šlapimo išsiskyrimą.
Vartojama karščiuojant, esant šlapimo takų
uždegimui, kraujuojant dantenoms.
Išoriškai - kompresai pūlingoms žaizdoms
gydyti. Nepakeičiama menopauzės laikotarpiu.

144. Į kemsyną įbridau
Ir galvelės netekau.
Viskas sukasi ir banguoja,
Gal jūs žinot, kas vilioja?

145. Gailis: v aistinė žaliava tai - pirmamečia
gailio ūgliai, pjaunami rudenį (rugpjūčio, rugsėj
mėnesiais), subrendus vaisiams. Vartojami
užpilai, milteliai sergant kvėpavimo takų ligomi
taip pat mažina galvos skausmus. Nuodingas. J
eteriniai aliejai veikia dirginančiai, gali net
paralyžuoti centrinę nervų sistemą.
Atbaido kandis, jų kvapo vengia pelės.

146. Buvau aš balta gėlytė,
Glaudžiausi prie žalio lapelio.
Birželyj prieš saulę rausvėju –
Žemelės aš kvepiantis lašas.

147. Žemuogė - daug vitaminų bei
naudingų medžiagų turinti uoga, jas vartoti
tinka sergantiems širdies ir kraujagyslių,
inkstų, kepenų ligomis. Tai gali būti puikus
papildomas vitamino C šaltinis.
Uogos vartojamos kaip organizmo
stiprinamoji priemonė, taip pat žarnyno veiklai
reguliuoti , esant mažakraujystei.

148. Nebūna raudono krūmelio.
Pradžioje jis Tau žalias,
Paskui gelsvėje ir pajuosta.
Uogų nevalgyki, būk atsargus ...

149. Šaltekšnis
Liaudies medicinoje šaltekšnio žievės, žiedai ir
vaisiai naudojami vidurius laisvinanti, priešhemorojinė,
žarnyno veiklą skatinanti priemonė. Ja gydoma podagrą,
karštligę, kepenų ligas, geltą, kirmėles iš organizmo.
Dabar dedama į gydomąsias medžiagas arba
parduodama ekstraktų miltelių pavidalu. Patiems ruošiant
vaistinę žaliavą, reikia būti atsargiems, šviežioje žievėje
yra nuodingųjų junginių.

150. Vos praeini tu pro šalį,
Kelnės prisegtos šapelių.
Bet nepyki tu ant jų,
Nes prireiks šitų spyglių.

151. Lakišiaus preparatai skatina
prakaitavimą, veikia priešuždegimiškai,
antiseptiškai, virškinimą gerinančiai,
priešalergiškai, stabdo kraujavimą.
Liaudies medicina lakišiumi gydo alergiją,
odos ligas (pūlinius, votis). Užpilu prausiamas
inkštiruotas ir spuoguotas veidas. Iš nuoviro
daromos vonios vaikams nuo odos išbėrimo,
galvos seborėjos.

152. Pasodinki prie vartelių,
Saugos nuo piktų kalbelių.
Nešals kojos ir rankelės,
Būsi sveikas visada.

153. Rozmarinas : Lapelių beriama į padažus,
prieskonių mišiniais su rozmarinu marinuojama mėsa.
Ypač tinka avienos patiekalams. Rozmarino dedama į
gaivinančius gėrimus, nes jis atgaivina, sugrąžina jėgas
ir gyvybingumą. Jo vaistiniai preparatai veikia mikrobus,
tinka peršalus, gerina virškinimą, skatina tulžies
išsiskyrimą, gerina kraujotaką.

154. Laukai jam platūs, kvapai stebuklingi,
Puošias darželiai jų žalumu...
Saulės bučiuoti, vėjo kvėpinti
Tavo virtuvėn labai naudingi.

155. Bazilikas: Liaudies medicina antžemine dalimi gydo
karštligę, kosulį, šlapimą, vartoja jį kaip minkštinantį ir
dezinfekuojantį vaistą. su kitomis žolėmis jo dedama į
vonias, skalavimui, gydyti ir kompresams ypač ilgai
negyjančioms žaizdoms.

156. Jaunutė aš labai gležna, pilka
Ir visai nepastebima.
Suaugusi įgaunu tokią galią,
Kad patenku net į karališką skilandį

157. Čiužutė: išoriškai žaizdoms ir
nudegimams gydyti. Žolės antpilas naudojamas
sergant skrandžio ligomis, mažakraujyste,
pervargus, esant impotencijai. Puikus prieskonis
mėsai, skilandžiams.

158. Augalėli papurgalvi,
Kas šukavo tavo plaukus?
Ar laumužė paslaptinga,
Gal naktužė stebuklinga.

159. Dobilas: koncentruoto užpilo
pavilgais gydomi nudegimai, šalinami sąnarių
skausmai, stabdomas kraujavimas. Liaudies
medicinoje dobilų preparatai saugo nuo
cholesterolio kaupimosi kraujyje, vartojami
aterosklerozės profilaktikai, skausmingų
menstruacijų metu , gydo bronchitus, astmą,
dusulį. Atsargiai - didina kraujo spaudimą.

160. Augalėli – botagėli,
Skaudžios tavo plaštakėlės.
Ką per Verbą tu nuplaksi
Tą iš negalios prikelsi.

161. Kadagio uogos – tai visą
organizmą stiprinanti ir medžiagų
apykaitą reguliuojanti priemonė.
Beveik nėra ligų, kuriomis
sergant nepadėtų kadagio uogos.
Jomis gydoma: moteriškos ligos,
nutukimas, sanariai, vėžiniai
susirgimai, neurozė, širdis...

162. Upa upa upapą, kas čia bendro su pupa,
Gal lapeliai jūs panašūs?
Augi kūdrų pakraštyj,
Gydai klumpančius kelyj.

163. Trilapis pupalaiškis vartojamas kaip stiprinamoji
priemonė sveikstantiems po ligų, nusilpusiems
žmonėms, jis žadina apetitą, padeda sergant
anoreksija, gerina virškinimo liaukų veiklą, skatina
tulžies išsiskyrimą, gydo gastritą. Lapų arbata
geriama nuo maliarijos, sutrikus virškinimui, nuo
kirmėlių. Išoriškai pupalaiškis vartojamas gydant
skaudančius sąnarius, spuogus, sumušimus,
negyjančias žaizdas.

164. Ar pažysti žolę, gėlę
Lapai lyg armonikėlė.
Nusiprauski sidabru
Ir veidelis be raikšlės.

165. Rasakilų preparatais gydomos išorinės
žaizdos, į vidų – žarnyno opos, uždegimai, lengvas
viduriavimas.
Liaudies medicina rasakila gydo mažakraujystę, įvairias
moteriškas ligas, cukraligę, reumatą, bronchitą.
Šviežiai išspaustos sultys gydo odos ligas, įvairios
kilmės spuogus

166. Gražūs lapai, puikios uogos,
Keičia spalvą nuolatos.
Nebijoki nors jis duria,
Tačiau gydo jis tave.

167. Raugerškis:
Šaknys ir žievė mažina karštį, ramina, naikina mikrobus, o
vaisiai stiprina kapiliarus ir atitolina sklerozę. Liaudies medicinoje
paprastasis raugerškis yra labai populiarus. Žievė, šaknys ir
uogos vartojamos sergant virškinamojo trakto ligomis, kai pučia
vidurius, skauda pilvą, kai blogas apetitas

168. Tie karališki vainikai ant mažų galvelių,
Ir žalių šilkų kasnykai iki kelių.
Lyg plaštakės, dirvų saulėj, linksmos sukas,
O gražumo joms pavydi paukščiai mažučiukai.

169. Ramunėlės. Vaistinių ramunėlių preparatai
skatina apetitą tulžies išsiskyrimą, gerina virškinimą.
Skatina prakaitavimą, veikia raminančiai,
sutraukiančiai, antiseptiškai ir priešuždegimiškai.

170. Ir palaukėj ir kemsyne
Puikios rykštės jau pražydo.
Nesibaimink, tik priglausk,
Ir jų poveikį pajausk.

171. Vingiorykštė turi panašų poveikį į aspiriną,
todėl ji mažina temperatūrą, malšina sąnarių skausmą sergant
reumatu ar artritu, nepasižymi šalutiniu poveikiu, būdingu
aspirinui, t.y. nesukelia skrandžio opos ir kraujavimo iš
virškinamojo trakto;
Pelkinė vingiorykštė vartojama skrandžio sutrikimams
gydyti. Ji viena iš geriausiai virškinimo sistemą veikiančių
augalų.
Vingiorykštė apsaugo virškinamojo trakto gleivinę,
mažina padidėjusį rūgštingumą, malšina pykinimą. Vaikų ligų
praktikoje vartojama viduriavimui gydyti;
Skatina kraujo krešėjimą.

172. Žydėdama vaikštau po
pievas.
Po žiedeliu sidabro
lašelis,
Vienintelis jonvabalio
langelis.

173. Kraujažolės preparatai vartojami kaip apetitą
gerinanti, bakteriocidinė priešuždegiminė priemonė.
Naudojama burnos skalavimui, kaip kraujavimą
stabdanti priemonė,
Labai tinka skrandžio, žarnyno, moteriškoms ligoms
gydyti.

174. Ežerėliai ežerai, o aplinkui stagarai,
Tai visai ne stagarai, kūdrų, tvenkinių sargai.
Stovim, šnaram, oi nebriskit
Ir vaikučiai neįkriskit.

175. Ajeras: Naudojama vaistams ir preparatams
nuo plaukų slinkimo, apetitui gerinti, aromatingoms
vonioms. Baliniu ajeru galima gydyti uždegimines
ligas, jis gerina klausą ir regą. Spiritinis užpilas su
pikiu saugo dantis ir dantenas nuo ligų, suteikia
malonų kvapą.

176. Visų stipriausias, galingiausias,
Bet visai neišdidus.
Šauniausiems galvas jis puošia,
Susirgusius išgydo lapeliu.

177. Ąžuolas gydo hipertoniją, pagreitina
medžiagų apykaitą, jo bioenergijos veikiamas
organizmas greičiau išsivalo.
Šis medis padeda gydyti alergijas, odos
uždegimus.
Be to, ąžuolas švarina žmogaus mintis, pabuvus
prie jo jaučiamas palengvėjimas.
Naudojant žievės miltelius ir gilias gerėja
virškinimas, stiprėja kaulai, tampa lankstūs sąnariai.

178. Prie miškelio, prie takelio,
Šypsos virtinės gėlelių.
Kas gal žino, ką jos slepia?
Jos įleis net į trobelę.

179. Raktažolė
Raktažolė padeda atsikosėjimui ir įeina į tam skirtų
vaistažolių rinkinių sudėtį, šaknys turi specifinį kvapą, todėl
padeda slopinti uždegimus. Liaudies medicinoje raktažolės
šaknys naudotos sergant kokliušu, astma, podagra, esant
neuralginiams skausmams.

180. Obuoliukai mažučiukai,
Tikri kraujo lašeliukai.
Jei draugausi tu su jais,
Tavo grožis nesikeis.

181.
ARONIJA Švieži aronijos vaisiai ir iš
jų gautos sultys yra geras vaistas nuo hipertoninės
ligos, vidinių kraujavimų ir nemigos. Juodavaisė
aronija yra pagrindinis vitamino P šaltinis. Jis
stiprina kraujo kapiliarų sieneles, padeda geriau
įsisavinti vitaminą C, mažina pakilusį kraujospūdį ir
galvos skausmu

182. Labai kvapnios ir medingos,
Arbata jų stebuklinga.
Ką čia bendra turi katės,
Gal pūkeliai jų panašūs.

183. Katžolių arbata mažina temperatūrą,
malšina lygiųjų raumenų spazmus, taip
pat tinka kaip pagalbinė priemonė gydant
šlapimo sistemos ligas, skatina prakaito
išsiskyrimą, ramina.

184. Aš dangaus ugnim šviečiu
Ir dainuoju, ir liūdžiu.
Ant melsvų melsvų pečių –
Dangų žemėje nešu.

185. Rugiagėlės preparatai skatina tulžies ir
šlapimo išsiskyrimą, gerina virškinimą ir apetitą, stabdo
kraujavimą ir viduriavimą, gydo konjunktyvitą, stiprina
organizmą.
 Augalas naudojamas akių nuovargiui malšinti, tikima,
kad rugiagėlė geriausiai padeda mėlynakiams, o kitiems
geriau vartoti gysločių sultis.
 Rugiagėlių užpilu skalaujama burna (nuo gleivinės
uždegimo), naikinamos pleiskanos ir stiprinamos plaukų
šaknys, valoma veido oda.

186. Aš daržo karalius esu,
Ir moterims labai jau patinku.
Negali jos virtuvėje be manęs,
Vis skina, raško šakeles.

187. Krapai
Krapas
Sėklų ir džiovintų lapų nuovirai plečia kraujagysles,
mažina arterinį kraujospūdį, skatina tulžies ir šlapimo
išsiskyrimą, mažina vidurių pūtimą, slopina kosulį,
padeda kovoti su bakterijomis. Krapai padeda esant
nemigai, neurasteniniams galvos skausmams. Vartojami
užkietėjus viduriams, hemorojaus profilaktikai.

188. Mano spurgos labai veiklios,
Ir nurimsi, ir pasveiksi.
Tiks į gėrimus visus,
O labiausiai į alučius.

189. Apynys
Preparatai iš apynių spurgų vartojami esant miego
sutrikimams, nerimui, taip pat virškinimui gerinti.
Liaudies medicinoje vartojama nuo kosulio, karščiavimo,
viduriavimo, nemigos, reumato ir nervų uždegimų.

190. Ant palangės ir darže,
Šeimininkių aš viešnia.
Skonį pakeičiu, papuošiu,
Net ir gydau paslapčia.

191. Petražolė žadina apetitą, gerina virškinimą.
Iš susmulkintų petražolių sėklų daromas nuoviras,
vartojamas kaip šlapimo išsiskyrimą skatinanti
priemonė sergant vandene, inkstų ir šlapimo
pūslės akmenlige. Sėklų nuoviras vartojamas kaip
prakaitavimą skatinantis vaistas.

192. Esu labai jau įkyrus, visur maišausi ir lendu.
Pamils mane tiktai gudrus.
Aš jam parodysiu savo kerus,
Ir išprašysiu jo negalią.

193. ``
Kietis
Paprastojo kiečio žolės ir šaknų arbata vartojama
liaudies medicinoje ir homeopatijoje nuo epilepsijos,
neurastenijos ir kitų nervų ligų kaip raminanti ir migdanti
priemonė, taip pat amenorėjai ir dismenorėjai gydyti. Ji
skatina virškinimo trakto sulčių išsiskyrimą, žadina
apetitą.

194. Suspindo miškelis r yškiu
melsvumu,
Nulinko šakelės gaiviu nektar u.
Nuo mūsų akelės tikrai sustiprės,
Nurims ir pilvelis – tikėk bus
gerai.

195. Mėlynės. Šviežios mėlynių uogos ar
sultys gerina regėjimą, mažina akių nuovargį,
didina akiplotį. Sustiprina matymą prietemoje ir
sumažina akių nuovargį ilgai būnant dirbtinėje
šviesoje ir dirbant kompiuteriu.
Ugos ir uogakrūmiai veikia žarnyno mikroflorą. Uogų
pektinai absorbuoja žarnyne esančias toksines medžiagas,
mažina rūgimo ir puvimo procesus, drauge su organinėmis
rūgštimis gerina žarnyno veiklą. Žarnyno šveitiklis.

196. Štai kemsynėj sviedinukai
Raudonskruosčiai nedidukai.
Greitai noksta, saulėj tviska,
Semkite rieškučiom viską.

197. Spanguolės
Antioksidantai – tai natūralios medžiagos.
Šios medžiagos gali užkirsti kelią širdies ligoms ir kai kurių
rūšių vėžiui. Žiemą, kai šviežių vaisių ir daržovių nėra daug,
spanguolės – vienas geriausių antioksidantų šaltinių. Be to, jų
vertėtų valgyti ir patiriantiems stresą – mat dėl jo sutrinka natūrali
antioksidantų gamyba žmogaus organizme.
Kadangi spanguolės turi daug flavonoidų ir polifenolių, jos
mažina vadinamojo blogojo cholesterolio kiekį kraujyje – taigi
padeda išvengti aterosklerozės ir infarkto.
Saugo dantenas, skrandį, inkstus ir šlapimo sistemą

198. Šitas ponas kaip sultonas
Ir lapuotas, ir gumbuotas.
Dėki visad jo į maistą –
Liksi jaunas amžinai.

199. Salieras. Juose esančios medžiagos svarbios širdies
raumens stiprinimui.
 Gerina žarnyno peristaltiką (judesius), gydo vidurių
užkietėjimą, šalina gleives kosint ar sloguojant, dezinfekuoja ir
valo burnos ir ryklės gleivinę, skrandyje ir žarnyne naikina
bakterijas ir grybelius, skatina skrandžio sulčių išsiskyrimą,
didina jų rūgštingumą, o tai labai svarbu virškinant ir įsisavinant
baltymus.
 Salierai naikina bakterijas inkstuose ir šlapimtakiuose
(puiki valomoji priemonė sergant inkstų ar šlapimo pūslės
akmenlige), šalina skysčių perteklių organizme (tai žinotina
turint antsvorį). Jie taip pat aktyvina smegenų ir visos nervų
sistemos veiklą, veikia raminančiai.
 Juose yra medžiagų, svarbių gleivinės atsinaujinimui,

200. Sirpsta uogos lyg kraujo lašai,
Tik paliesk ir pajusi jų vertę.
Netingėk, prisiskink, paragauk
Ir visų vitaminų tu gausi.

201. Putinas
Vartojama į vidų kaip kraujavimą stabdanti
priemonė: kraujuojant gimdai, nosies gleivinei,
esant gausioms menstruacijoms. Išoriškai
nuoviru skalaujama burna sergant gingivitu,
parodontoze.
Putino uogų užpilas vartojamas kaip vitamininė
žaliava, persišaldžius. Putino uogų sultys -
vitaminingas gėrimas.

202. Kietas kietas kamuoliukas,
Jo viduje mineralų ryšuliukas.
Ką tau primena šis vaisius?
Ir atsakymas bus aiškus.

203. Graikiškas riešutas. Juose yra labai daug
neprisotintų riebiųjų rūgščių. Jos yra nepakeičiamos riebalų
rūgštys, jų nuolat reikia gauti su maistu. Omega 3 riebalų
rūgštis, kuri yra riešutuose, stiprina ir aktyvina smegenų veiklą.
Suvalgykite po viena graikišką riešutą prieš priešpiečius bei
vakarienę ir jūs gausite visą reikalingą dienos rūgščių kiekį.
Jeigu esate alergiški graikiškiems riešutams, galite juos pakeisti
migdolais.

204. Kuo pakvimpa rugsėjis, lyg gegužis alyvom,
O rausvais jų takais Saulė skuba miegoti?
Jie – kaip saulės giesmė ant rudenio lūpų
Ir iš kur tiek spalvų žemė ima.

205. Šilinis viržis vartojamas gydant inkstų,
šlapimtakių, šlapimo pūslės, kepenų ligas,
peršalimą, jis taip pat skatina prakaito išsiskyrimą,
stabdo kraujavimą, valo ir stiprina organizmą,
lengvina atsikosėjimą, veikia raminamai,
migdomai.
Išoriškai vartojant gydomas artritas, reumatas,
votys, nušalimai, nudegimai, išnirę sąnariai.

206. Jeigu gerbsi ir mylėsi,
Gerą ateitį turėsi.
O jei mindysi po kojom,
Nesitikėk gražaus rytojaus.

207. Žalioji rūta
Vaistinė žaliava – antžeminė augalo dalis, pjaunama
per žydėjimą. Užpilas vartojamas norint nutraukti nėštumą,
nervų ligoms gydyti. Spiritinė tinktūra veikia taip pat. Turi
savybių, kurios didina odos jautrumą
ultravioletiniams spinduliams, vartojama nuo galvos
skausmo, tai - prieskoninis augalas.

208. Pas visus aš užklystu,
Bet tik pažeme šliaužiu.
Jei mane tu neatstumsi,
Apetitu nesiskųsi.

209. Tramažolė
Žolės nuoviras vartojamas nuo anginos, užkimimo.
Iš šviežių lapų išspaustos sultys geriamos, esant kepenų
sutrikimams.
Liaudies medicina pataria jos nuoviru skalauti
gerklę sergant angina. Pavilgais gydomos mažos
žaizdelės.

210. Šakelės – tartum gulbės,
Ant žaliojo jos rūbo.
Ar matėt, ką gražesnio,
Juk tai stebuklas mažas.

211. Alyva
Žiedų spiritinė ištrauka naudojama
kompresams ar įtrynimui esant sąnarių
skausmui, patinimams. Jaunų lapų kompresai
gydo pūlingas, ilgai negyjančias žaizdas, opas,
erozijas.
Žiedų ir pumpurų ištraukos lygina raukšles,
gydo pažeistą, pleiskanojančią, spuoguotą
veido odą,

212. Mes pavėsyje išaugom
Ir svajonių pilį saugom.
Tik nuo saulės ir nuo vėjo
Mūs varpeliai suskambėjo.

213. Pakalnutė
Širdį veikiantys glikozidai stiprina širdies susitraukimus,
retina širdies ritmą, skatina šlapimo išsiskyrimą, pasižymi
raminančiu, skausmą mažinančiu poveikiu. Organizme stipriai
nesikaupia, todėl vartojant terapinėmis dozėmis nėra didelio
pavojaus apsinuodyti. Vidiniai preparatai veikia silpnai, injekciniai
turi greitą ir stiprų poveikį.
Pakalnutės preparatais gerinama širdies veiklą esant
lengvam širdies nepakankamumui, gydomos neurozės.
Dėmesio! Gydymą pakalnutės preparatais skiria tik
gydytojas!

214. Jeigu treši, prižiūrėsi,
Puikų derlių tu turėsi.
Jos naudingos organizmui,
Tiks visiems: dideliems net ir mažiems.

215. Bulvė Šviežios nevirtų bulvių sultys, vartojamos prieš valgį,
gydo skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opą, gastritą, padeda
graužiant rėmeniui arba sukietėjus viduriams. Be to, bulvių sultys –
tai puiki organizmą stiprinanti priemonė, gydanti nervinius
sutrikimus. Sultyse esančios kalio druskos yra geras vaistas,
šalinantis iš organizmo šlakus.
Kalis normalizuoja širdies raumens funkcionavimą, todėl
bulvės yra puikus vaistas širdies ir kraujagyslių sistemos ligoms
gydyti. Daugeliu pagyvenusių žmonių bulvių vartoti tiesiog būtina.
Daugelis peršalę vaikystėje kvėpavome virtų bulvių su
lupenomis kylančiu garu.
Senovėje bulvėmis buvo gydomi net nudegimai ir nušalimai:
prie pažeistos vietos dedami bulvių tarkių „paplotėliai“. Taip pat
bulvių tarkiais galima gydyti įvairias odos ligas.

216. Gėlės šoka, žolės ploja,
O jisai visur vėluoja.
Nors ir skuba bet nespėja,
Nes nešiojas sunkų skėtį.

217. Kmyno vaisiai žadina apetitą, gerina
virškinamojo trakto organų veiklą, stiprina žarnyno
peristaltiką, slopina jame vykstančius rūgimo ir puvimo
procesus, mažina pilvo pūtimą. Juose esančios
veikliosios medžiagos atpalaiduoja žarnyno, tulžies
latakų ir šlapimo takų spazmus.
Kmyno vaisiais liaudies medicinos žinovai gydo
žarnyno ligas.
Stimuliuoja kūdikį žindančių motinų pieno liaukų
sekreciją, gydo lėtinį cholecistitą ir kosulį.

218. Vasarą – bitučių avilys,
Su varvančiais medaus koriais.
O žiemą - sutelpa tik į stiklinę,
Su geltonu žiedeliu ir medučio šaukšteliu.

219. Liepos žiedų preparatai pasižymi: raminančiu,
šlapimą varančiu, prakaitavimą skatinančiu,
karščiavimą mažinančiu, atsikosėjimą gerinančiu,
antibakteriniu ir priešuždegiminiu poveikiu.
Vartojama sergant viršutinių kvėpavimo takų
ligomis, bronchitu, gripu, burnos ertmei skalauti
esant gleivinės uždegimams, anginai ir stomatitui.

220. Ant kalnelio įsitaisius,
Šypsosi gėlytė kaip šauni mergytė.
Atgaivins ji savo syvais,
Tai širdelės eleksyras.

221. Kalninė arnika slopina uždegimą ir padeda esant
širdies ir kraujotakos sutrikimams. Arnikos tepalas arba
kompresai mažina skausmą esant kraujosrūvoms,
sumušimams ir patempimams. Įtrynimai, kraujotaką skatinančia
arnikos tinktūra, padeda esant galvos skausmui ir reumatui. 1-2
šaukštelius tinktūros įpylus į stiklinę drungno vandens
gaunamas uždegimą slopinantis tirpalas gerklei skalauti.
Dėmesio: kadangi arnika yra nuodinga, skalaujant gerklę tirpalą
būtinai reikia išspjauti.
 Ilgai negyjančias, pūliuojančias žaizdas tepant arnikos tinktūra
jos greičiau gyja.

222. Vasarą ši geltonkasė,
Paskui Saulę nuolat lakstė.
Rudenėliui atskubėjus,
Jos veidelis greit raukšlėjos.

223. Saulėgrąža. Iš saulėgrąžų graižų gaminamas pektinas, yra vaistų nuo
skrandžio ir žarnyno ligų pagrindas. Saulėgrąžų aliejus sumaišytas su
vandeniu yra vidurius paleidžiamasis vaistas žmonėms ir gyvuliams.
Aliejaus pilamas į įvairius tirpalus, tepalus, pleistrus ir kita.
Liaudies medicina spiritinę šaknų tinktūrą (laikoma 7—10
dienų, užpylus santykiu 1:1) naudoja sąnarių kompresams,
trynimui ir ataugoms tirpinti. Maliarija gydoma džiovintų saulėgrąžų
stiebų ir šaknų nuoviru (1:10). Šio antpilo geriama po valgomąjį
šaukštą kas dvi valandas ir 3—4 kartus kasdien esant karštligės
priepuoliams.

224. Lapai gražūs sukarpyti,
O žiedelių - karalystė.
Ne tik gydo ir gaivina,
Net kandim visad grasina.

225. Palargonija
 Augančio augalo skleidžiami eteriniai aliejai padeda sumažinti įtampą, stresą
ir nemigą. Gerina odos kraujotaką ir didina jos tonusą. Gerina virškinamojo
trakto veiklą, kepenų funkciją.
 Eterinis pelargonijos aliejus pasižymi stipriomis antibakterinėmis savybėmis,
mažina uždegimą. Kelis lašus eterinio aliejaus praskiedus šiltu vandeniu
skalaujama gerklė sergant burnos ir gerklės ligomis. Juo galima gydyti įvairias
odos ir gleivinės žaizdas.
 Užplikykite saują pelargonijų lapų karštu vandeniu, prauskite veidą ir plaukite,
galvą būsite gražūs ir jauni.

226. Vienam maišelyj daug kišenių,
Juose paslėpta brangenybės.
Tik tu atriški į tą maišelį,
Ir problemos nebėra.

227. Česnako skiltelėse yra pakankamas kiekis mikroelemento germanio, kuris stiprina
širdies vožtuvus ir kraujagysles, išplečia periferines vainikines kraujagysles, stiprina širdies
susitraukimus, lėtina širdies ritmą.
 Gerina apetitą, didina virškinimo fermentų ir tulžies išsiskyrimą, mažina skausmus.
 Česnakuose esančios veikliosios medžiagos raminančiai veikia žarnyną, slopina jame
vykstančius pūvimo ir rūgimo procesus.
 Česnakų trauktinė rekomenduotina sergantiems hipertenzija ir ateroskleroze. Jis veikia kaip
galvos svaigimą ir skausmą, nemigą, protinės galios nusilpimą mažinantis vaistas. Tam reikia per
dieną suvalgyti 2-3 nedideles česnako skilteles.
Svieste kepto česnako tyrelė arba piene virtas česnakas greitina pūlinių brendimą, minkština
skausmingas nuospaudas. Naudingas vėžinių susirgimų atvejais.
 Šviežio česnako tyrelė arba sultys gydo karpas, dedervines, egzemas ir kitas odos ligas. Tyrelė
užtepama ant marlės ir uždedama ant pūlinės ar blogai gyjančios žaizdos, Įtrynus į galvos odą,
stiprina plaukus..
 Stimuliuoja lytinių liaukų veiklą, lytinę funkciją. Veiksminga priemone nuo įvairių apsinuodijimų,
bičių, nuodingų vabzdžių ir gyvačių įkandimų, Česnaku varomos spalinės.

228. Mūs mišką labai puošia
Savo žaluma sodria .
Uogos gražios net aitrokas,
Skoniui tai ne problema.

229. Bruknė
 Gydymui vartojamos ne tik uogos, bet ir lapai. Liaudies medicinoje bruknių
lapų užpilai ir nuovirai vartojami sergant inkstų, tulžies pūslės akmenlige,
gastritais, kai sumažėjęs skrandžio sulčių rūgštingumas, kepenų ligomis,
reumatu.
 Nuoviro duodama gerti žmonėms, kurie naktį nelaiko šlapimo. Nuovirui
pagaminti reikia 20-30 g lapų ir trijų stiklinių karšto vandens. Mišinys verdamas
10 minučių, paskui perkošiamas ir geriamas tris kartus per dieną.
 Uogų užpilas labai tinka karščiuojantiems ligoniams. Virtos bruknės, pridėjus
medaus, rekomenduojamos sergant plaučių tuberkulioze. Uogas ir jų sultis
patariama vartoti, kai padidėjęs kraujospūdis.

230. Ne rageliai, o lapeliai,
Tačiau stiprūs visada.
Jei šį augalą naudosi,
Tavo kaulai bus tvirti.

231. Ožragė - vaistas nuo osteoporozės,
osteomielito ir kitų kaulinio audinio negalių.
Tiesa, vien maitintis ožragės sėklų milteliais
neužteks – prireiks ir įsitrinti kraujažolės
balzamais ir pasimėgauti kraujažolių voniomis.
Štai koks kompleksinis pasirūpinimas tavo
kūnu.

232. Oranžinis, geltonas - smėlynų aš valdovas,
Šviečiu lyg plaštakė pilkam dirvonėlyj.
Žydžiu ir nevystu.
Vėjas mane bara, bet aš nebijau.

233. Šlamutis skatina tulžies ir skrandžio sulčių
išsiskyrimą, gerina virškinimą, stabdo
kraujavimą, veikia tulžies latakus.
Vartojama kaip pagalbinė priemonė gydant
lėtinius cholecistitus (tulžies pūslės
uždegimas), hepatitus, tulžies pūslės
akmenligę. Liaudies medicina šlamučių
preparatais varo kirmėles, taip pat gydo
tulžies pūslės ir kepenų, šlapimo pūslės ir
inkstų ligas.

234. Ne toks aš išdidus,
Tik vardas nuostabiai gražus.
Aromatas mano keistas,
Visas bacilas išvaiko.

235. Jaronimas Augančio augalo skleidžiami eteriniai aliejai padeda sumažinti
įtampą ir stresą. Gerina odos kraujotaką, virškinamojo trakto veiklą, gerina
kepenų funkciją.
Eterinis aliejus pasižymi stipriomis antibakterinėmis savybėmis, mažina
uždegimą. Kelis lašus eterinio aliejaus praskiedus šiltu vandeniu skalaujama gerklė
sergant burnos ir gerklės ligomis.
Juo galima gydyti įvairias odos ir gleivinės žaizdas. Labai sveika skalauti burną
vandeniu su eteriniu aliejumi atsiradus burnoje opelių.
Užplikius saują lapų ir šviežių ūglių verdančiu vandeniu ir po 5-10 minučių užpilą
supilkite į vonią. Vonios su eteriniu aliejumi padeda atsipalaiduoti, gerina nuotaiką,
mažina depresiją.

236. Dilgėlytė dilgėlė,
Tu esi laukų gėlė.
Tavo žiedas labai baltas
Nors bekvapis, bet daug vertas.

237. Notrelė
Slopina šlapimo takų uždegimą, lengvina atsikosėjimą, mažina danties skausmą, gydo
bronchitą bei nemigą.
Plačiai vartojama kaip kraują stabdanti priemonė.
 Ramina nervų sistemą, gerina širdies veiklą. Baltažiedės notrelės žiedų užpilas
naudojamas bronchitui gydyti.
Spiritinė augalo šaknų ištrauka liaudyje buvo vartojama nuo dantų skausmo ir
nemigos.
Notrelės nuoviro kompresais gydomi odos uždegimai, egzemos.
Žiedų ištrauka naikina bakterijas, padeda nuo cistito, uretrito, egzemos, didlgelinės,
dizinterijos, malerijos.

238. Toks jis keistas, susiraitęs,
Viską sprendžia, ko tau reikia.
Kvapas nuostabiai aštrus,
Gal atstos net ir skiepus.

239. Šviežias imbieras sukelia prakaitavimą, todėl
naudojamas kaip organizmą valanti priemonė. Jis padeda
persišaldžius.
 Visi žino priešuždegiminį imbiero poveikį, arbata
stimuliuoja virškinimą.
 Efektyvus gydant neurologinius sutrikimus, migreną.
 Be to, imbieras pasižymi geromis antimikrobinėmis
savybėmis, sumažina pykinimą bei padeda nuo jūros ligos – jau
gaminamos ir imbiero kapsulės.
 Imbieras absorbuoja bei neutralizuoja toksinus ir
skrandžio rūgštį.

240. Šakų vainikas šlovę teikia,
O jo lapeliai skausmą greit
įveikia.
Organizmui jis kaip šluota,
Ne tik šveičia, bet ir kuopia.

241. Lauras. Jame esančiomis veikliosiomis
medžiagos sustabdo kraujavimą, tuberkuliozės lazdelių
vystymąsi. Lauras, kaip ir dauguma prieskonių,
pasižymi apetitą gerinančiomis bei skysčius iš
organizmo šalinančiomis savybėmis. Jo aliejus
naudojamas kaip išorinė priemonė gydanti nuo odos
ligas. Įtrintas, į gilesnius odos sluoksnius , jis sugeba
malšini varginančius raumenų ar sausgyslių
pertempimo skausmus
Pridėkime butelį lauro lapų ir užpilkime augaliniu aliejumi,
pastatykime šiltoje vietoje ir palikite 10 – čiai dienų, nukoškite. Juo įtrinkite
skaudamus sąnarius, dėkite kompresus ant negyjančių žaizdų ir pragulų.
100
50
0 Rytai
1-as 3-ias Vakarai
ketvirtis ketvirtis

242. niokota,
Niekas jos negerbia, o visi tik
engia.
Tik pavasariais pirmoji, ši
naivuolė,
Visą puokštę vitaminų dovanoja.

243. Garšva
Lapuose sukaupta vitaminų A ir C, citrinos ir
obuolių rūgščių, mineralinių druskų, šaknyse —
eterinių aliejų, krakmolo ir dervų.
Šaknų ištrauka naudojama kompresams sergant
raumenų, kaulinio audinio ir sąnarių uždegimu.
Tai priemonė slopinanti erotinius jausmus.
100
50 Rytai
0 Vakarai
1-as 3-ias
Šiaurė
ketvirtisketvirtis

244. Jos veidelis toks gražus,
Kad pavydi net dangus.
Trys spalvelės – paslaptis,
Tai atskleis tiktai širdis.

245. Trispalvė našlaitė
Šie laukiniai augalai: skatina gyvybinius
procesus, atnaujina ląstelės, ypač naudingas
jų chlorofilas mūsų kraujui. Tai pati geriausia
priemonė mažakraujystei gydyti. Žmogui tai
nepamainomas vaistas: susilpnintai nervų,
endokrininei bei imuninei sistemai.

246. Paslaptingos augalų galios primena, kad gamta mus globoja ir
saugo. Gamta – pati geriausia mokytoja, o mes kaip neklaužados mokiniai
nenorime įsiklausyt ir išgirsti jos patarimų. Susidomėkime,
įsiklausykime, pažinkime, gal tada nereikės aukoti dideles sumas pinigų
chemikalams, juos išleisim daug naudingiau.
Magiškas augalų savybes prisimename tik per šventes: Jonines,
Velykas, Kalėdas ar Žolinę, tačiau jos niekur nedingsta:
 Nedidukė gilė yra sveikatos ir vaisingumo talismanas.
 Džiovinto baziliko amuletas garantuos mylimojo ištikimybę.
 Kišenėje laikomi kraujažolės žiedai prikvies naują meilę.
 Žalių pušų spyglių ryšulėlis žada klestėjimą ir sėkmę.
 Kabanti kalendros ar rūtos šakelė suteiks namams santarvės.
 Granatas nemirtingumo ir aistros vaisius.

247. Draugaukite su žolėmis
Rinkite žoles, kalbėkime su jomis, uostykime jas ir daugybė rūpesčių
pasitrauks. Įsivaizduokime jų kvapus savo namuose darganotą rudenį
ar gilią žiemą. Čia didelių investicijų nereikia, bet nauda didžiulė,
gyvenimas atrodys gražesnis, kasdien gausite geros energijos ir
galėsite ją dovanoti kitiems. Kartą patyrus iškvepintų kambarių poveikį,
jūsų dienos bus svaiginančios, kupinos aromatų dvelksmo.

248. Aromatingos arbatos
Atsisakykite kavos virimo aparatų, arbatos maišeliuose,
ruoškite kvapnias žolelių arbatas. Sklidini jų kvapo namai
bus jaukūs ir šilti. Švelnūs mėtų, ramunėlių ar čiobrelių
kvapai išguis iš namų pyktį, susierzinimą, padės pamiršti
nuoskaudas ir buvusius ginčus. Nėra nieko nuostabesnio
už namus, kvepiančius gaiviomis lauko žolelėmis.

249. Kiek daug spalvų! Kiek daug žiedų!
Tai nuostabus gyvybės choras!
Laimingo pažinimo kelio nuostabiam
augalų pasaulyje!

250. Ačiū už
dėmesį!
Šviesių minčių, nuostabių
vaizdų, gryno oro, daug
saulės ir geros sveikatos !
Nijolė Šeškuvienė Aukštadvaris