Ll3 personalo mokymų medžiaga 2017 12 04 05
•Download as PPTX, PDF•
0 likes•375 views
2017 m. gruodžio 4-5 d. vyko projekto „Lyderių laikas 3“ personalo – projekto komandos narių, projekto partnerio VĮ Mokyklų tobulinimo centro, specialistų, projekte dalyvaujančių savivaldybių administracijos specialistų, pokyčių projektus kuriančių savivaldybių kūrybinių komandų narių, projekte dirbančių tyrėjų ir kitų švietimo bendruomenės narių mokymai su švietimo eksperte iš Didžiosios Britanijos dr. Coleen Jackson. Per dvi mokymų dienas daugiausia dėmesio buvo skirta projekto visos komandos narių telkimui, švietimą, švietimo lyderystę ir profesinį rengimą, peraugantį į profesionalų mokymąsi, įtakojančių tarptautinių tendencijų analizei ir jų pritaikymui projekto dalyvių veikloje, planuojamų pokyčio projektų sukūrimo ir įgyvendinimo, pasirinktų kaitos krypčių bei rodiklių, kurie padėtų tinkamai išmatuoti pasiektus rezultatus, aptarimui.
Recommended
Recommended
More Related Content
Similar to Ll3 personalo mokymų medžiaga 2017 12 04 05
Similar to Ll3 personalo mokymų medžiaga 2017 12 04 05 (20)
More from Lyderių laikas
More from Lyderių laikas (20)
Ll3 personalo mokymų medžiaga 2017 12 04 05
- 1. Lyderių laikas 3 Dr. Coleen Jackson 2017 m. gruodis
- 2. Tarptautinės švietimo srities tendencijos Švietimo ateitis Netrukus prasidės radikalus pokytis...
- 3. EBPO: švietimo sritį formuojančios tendencijos Šias tendencijas pristatome siekdami apibūdinti bendrą kontekstą, kuriame veikia mūsų švietimo sistema. Svarbu turėti omenyje, kad tai tik tendencijos, o ne konkrečios prognozės. Jos skirtos skatinti tolesnius tyrimus, analizę ir diskusijas, siekiant išsiaiškinti, kaip šios tendencijos paveiks strateginį planavimą konkrečioje institucijoje.
- 4. EBPO: švietimo sritį formuojančios tendencijos GLOBALIZACIJA: VAIZDINĖ APŽVALGA Sparčiai kintančios technologijos ir mažėjančios transporto sąnaudos skatina žmones laisvai judėti iš vienos šalies ar žemyno į kitą, kartu didinant ir etninę, lingvistinę bei kultūrinę EBPO priklausančių šalių įvairovę. Politiniu lygiu pripažįstama, kad tokios globalizacijos tendencijos ir ateityje išliks nepakitusios. Tai rodo ir vis didėjantis skaičius šalių, nedraudžiančių savo piliečiams turėti daugiau negu vieną pilietybę. Ekonominiu lygmeniu tai pasireiškia tarptautinės prekybos apimčių, tiesioginių užsienio investicijų ir kitų pasaulio finansinę integraciją liudijančių rodiklių augimu. Šiame skyriuje analizuojamos reikšmingiausios pasaulinės tendencijos. Nors visos jos svarbios švietimo sričiai, ne visos pristatomos išsamiai dėl būtinybės elgtis selektyviai. Pristatomos tendencijos atsirinktos ne tik atsižvelgiant į jų reikšmę švietimui, bet ir į galimybę gauti ilgalaikių įrodymų, kuriuos būtų galima palyginti tarptautiniu mastu. 1.1. pav. Globalizacija: vaizdinė apžvalga Migracija Pasaulinė integracija Prekybos tendencijos Aplinkosauga Vertybių harmonizavimas Demokratija ir dviguba pilietybė Turtas ir nelygybė
- 5. Tendencijų tarpusavio sąveika Tendencijos nėra visiškai izoliuotos vienos nuo kitų. Globalūs iššūkiai , pavyzdžiui, klimato kaita ar didėjanti nelygybė, turi būti ir sprendžiami globaliu mastu. Tokie iššūkiai nepaiso valstybių sienų ir negali būti išspręsti vienos šalies vyriausybės ar institucijos pastangomis. Sprendžiant iššūkius, reikalaujančius koordinuoto ir bendradarbiavimu grindžiamo atsako, būtina užtikrinti , kad būtų prisiimti nauji įsipareigojimai pasaulinės valdysenos ir daugiašalio bendradarbiavimo srityse. Vyraujančios tendencijos tarpusavyje susijusios ir veikia vienos kitas, o šis poveikis kartais yra tiesiog nenuspėjamas. Toliau diagramoje pavaizduota, kaip dalis šiame skyriuje aptariamų tendencijų sąveikauja tarpusavyje. 1.2. pav. Globalizacijos tendencijų tarpusavio sąveika Klimato kaita Nelygybė MigracijaTarpusavyje susijusios rinkos Pasaulinė integracija Tarptautinė valdysena
- 6. Įvairovė Skaitmeninis raštingumas Vienoda prieiga Duomenimis besivadovaujančios organizacijos Tinklaveika užsiimančios bendruomenės Susitelkimas į bendruomenę Tvarumas Kompiuterinis mąstymas Projektinis mąstymas Pokyčių lyderystė PLEČIAME ŠVIETIMO GALIMYBIŲ RIBAS
- 7. Amandos Spielman kalba Švietimo forume 2017 m. birželis „Visa tai rodo polinkį klaidingai manyti, kad užklijuotas logotipas ar lipdukas įrodo, jog mokymosi procesas vyksta. Taip mokyklos interesai iškeliami aukščiau vaikų interesų. Mums turėtų būti gėda, kad pernelyg ilgai leidome taip elgtis.“ „Būtent todėl lyderystė ir vadovavimas įgyja tiek daug svarbos. Kai finansavimas kuklus, o darbo krūvis didelis, visiems vadovams tenka būtinybė užtikrinti, kad mokytojai savo laiką skirtų tam, kas visų svarbiausia. Tai yra, kad susitelktų į ugdymo turinį ir ugdymo esmę, o ne ruoštų mokinius peršokti vieną aukštai iškeltą kartelę po kitos, už kurias galėtų atsiskaityti.“
- 8. STIPRUS TIKĖJIMAS MENKAS PRITARIMAS STIPRUS TIKĖJIMAS STIPRUS PRITARIMAS MENKAS TIKĖJIMAS MENKAS PRITARIMAS MENKAS TIKĖJIMAS STIPRUS PRITARIMAS TIKĖJIMAS,KADYRAPRIEMONIŲTAIPADARYTI PRITARIMAS TAM, KĄ REIKĖTŲ DARYTI
- 9. Pritarimas tam, ką reikėtų daryti …mūsų sėkmės ir klestėjimo pagrindu turi tapti žinios, mokymasis ir ugdymas. Gyvename pasaulyje, kur viskas keičiasi vis sparčiau. Tikiu, kad mokymasis mokytis, gebėjimas įgyti naujų įgūdžių ir kritinis bei kūrybiškas mąstymas yra tik dalis rytdienos švietimui ypač svarbių veiksnių. Svarbia vertybe tampa vienodos galimybės visiems... Mokyklų sistema niekada nebūna išbaigta, o mokytojai yra pokyčių iniciatoriai. Manau atsakymas į Jūsų klausimą yra trilypis: pirmiausia reikėtų suvokti esminių pokyčių poreikį, tada padaryti tinkamas išvadas ir galiausiai tas išvadas įgyvendinti. Pasaulinės švietimo sprendimų paieškos: susitikimas su Suomijos švietimo ministru Sanni Grahn-Laasonenu C M Rubin Blog Post Feb 8 2017
- 10. „...nė viena švietimo sistema negali išlikti statiška. Pasaulis sparčiai keičiasi. Technologijos keičia mūsų gyvenimus. Gebėjimai, kurių reikės ateityje, iš esmės skirsis nuo tų, kurių reikia šiandien. Švietimas kiekvienam individui ir tautai suteikia geriausias galimybes orientuotis nežinomoje ateityje: įveikti netikrumą, prisitaikyti prie kintančių sąlygų ir išmokti mokytis.“ Lee Hsein Loong, Singapūro ministras pirmininkas, 2012 (Inovacijų vandenynai, IPPR 2012) Pritarimas tam, ką reikėtų daryti Trends and Forces Shaping Twenty-First Century Education
- 11. „Daugelis šiandienos mokyklų nemoko tų žinių, kurios sudaro novatoriškos veiklos pagrindą.” „...jei ekonomika nebėra pramonės amžiaus tipo ekonomika, kurios pagrindą sudaro gamyklos ir fabrikai, tuomet mūsų mokyklos yra pritaikytos pasauliui, kuris sparčiai nyksta.“ „Standartinės mokyklos modelis buvo sukurtas pramonės amžiuje ir iki šiol įgalina veiksmingai rengti pramonine gamyba grindžiamai ekonomikai reikalingus individus... Dabartinės mokyklos turėtų iš esmės pasikeisti... kad galėtų sukurti naujus į ateitį orientuotus mokymosi modelius.“ Sawyer ‘Learning to Learn Learning to Innovate’, OECD (2008) 21st Century schooling?Pritarimas tam, ką reikėtų daryti
- 12. Pokyčių pobūdis Scope, scale and pace of change Globalizacija • Savitarpio priklausomybė • Konkurencija • Veiklos perkėlimas į palankesnę verslui aplinką • Veiklos grąžinimas į ankstesnę aplinką • Masinė migracija • Tautinė valstybė • Stygius • Klimatas Užimtumas • Kintanti gebėjimų paklausa • Judumas • Galimybės įsidarbinti • Skaitmeninė kompetencija • Nuolat kintanti darbo rinka • Mokymasis visą gyvenimą • Automatizacija, dirbtinis intelektas, robotika Visuomenė ir pilietiškumas • Nelygybė • Demografinė situacija • Gyvenimo trukmė • Piliečių dalyvavimas • Kintanti šeimos struktūra • „Alternatyvieji faktai“ Švietimas •Nauji ir didėjantys lūkesčiai •Pasiekimų spragos mažinimas •Spaudimas pasitelkiamas kaip priemonė? Ar ugdoma darbo rinkai? •Ugdomi demokratiški, dalyvaujantis ir etikos principų paisantys piliečiai? •Nežinia ir mokymasis visą gyvenimą •Naujos žinių sampratos? •Kūrybingumas, komandinis darbas, problemų sprendimas? •Nepritekliai ir mokinių pasiekimai? •Geresnis ar kitoks mokymosi procesas? •Mokomasi visur ir visada? Junglumas pasitelkiant delninius įrenginius? •Socialinė tinklaveika •Internacionalizacija – PISA/PIRLS/TIMMS Ištekliai • Ribotumas • Veiksmingumas • Atskaitomybė ???
- 13. TARPTAUTINĖ reakcija ugdymo turinio lygmeniu AUSTRALIJA Sėkmingai besimokantys asmenys Savimi pasitikintys ir kūrybingi individai Aktyvūs ir informuoti piliečiai SUOMIJA Gyvenime ir tęsiant studijas reikalingos žinios ir gebėjimai Kiekvieno mokinio kalbinės ir kultūrinės tapatybės puoselėjimas – kultūros sklaida ir naujos kultūros kūrimas Priemonė švietimo kapitalui kurti ir lygybei didinti, bei bendruomeniškumo jausmas ŠKOTIJA (2004) Sėkmingai besimokantys individai Pasitikintys savimi individai Veiksmingai prisidedantys visuomenės nariai Atsakingi piliečiai VELSAS (2015) Ambicingi ir daug gebantys besimokantys individai, pasirengę mokytis visą gyvenimą Verslūs, kūrybingi individai, pasirengę visapusiškai dalyvauti kasdieninėje ir darbinėje veikloje Sveiki, savimi pasitikintys individai, pasirengę gyventi visavertį gyvenimą kaip vertingi visuomenės nariai Etiškai besielgiantys, informuoti piliečiai, pasirengę būti Velso ir viso pasaulio piliečiais NYDERLANDAI • Vaikų emocijų, intelekto ir kūrybingumo ugdymas • Įgytos esminės žinios • Socialiniai, kultūriniai ir fiziniai gebėjimai • Daugiakultūrė visuomenė • Aktyvūs piliečiai SINGAPŪRAS Pasitikintis savimi žmogus Savivaldus besimokantysis Aktyviai prisidedantis visuomenės narys Pilietis, kuriam rūpi KANADA Įsitraukę mastytojai ir etiškai besielgiantys piliečiai, turintys mokantis būtinos asmeninės kompetencijos Raštingumo gebėjimus ir gebėjimą skaičiuoti taiko siekdami prasmingai kurti ir bendrauti Atranda, ugdosi ir taiko įvairių dalykų ir sričių kompetencijas mokydamiesi, dirbdami ir puoselėdami verslumo dvasią Siekia įsitraukti LIETUVA?
- 14. Jos Karališkosios Didenybės mokyklų inspektorės Amandos Spielman kalba Švietimo forume. 2017 m. birželis „…Švietimo sistema turi rengti jaunuolius sėkmingam gyvenimui ir ugdyti jų gebėjimą įsilieti į darbo rinką. Tačiau sumenkinti švietimo vaidmenį vien iki šios funkcijos būtų niekinga.“ „…švietimas turi plėsti akiratį, turtinti bendruomenes ir užtikrinti civilizacijos pažangą. Galiausiai, jis turėtų būti toks, kad šį pasaulį paliktume geresnį, nei radome į jį ateidami.“
- 15. „...iš įvairių šaltinių gauta daugybė įrodymų, kad du dešimtmečiai reformų nepadėjo pagerinti švietimo tiek, kiek buvo tikėtasi, nepaisant neproporcingai didelių investicijų į švietimą, tačiau sukėlė visuotinį mokytojų ir mokyklų vadovų nepasitenkinimą.“ Hoyle and Wallace Educational Leadership: Ambiguity, Professionals and Managerialism 2005, pp. 4-5 Geriausiu atveju politikos poveikį galima apibūdinti kaip mišrų. Kol kas nei bendrojo pobūdžio, nei tikslinės intervencijos nepadėjo užtikrinti reikšmingų ir tvarių patobulinimų, kuriuos būtų galima taikyti visuotinai. Kerr & West BERA 2010 Insight 2 „Švietimo srityje nuo seno taikomos įvairios inovacijos, tačiau jos paliečia vos keletą išrinktųjų.“ Hattie, Visible Learning (2009) p254 Kaip mums einasi? The Reform Conundrum
- 16. „Mokytojams keliami reikalavimai sparčiai kinta, todėl jiems reikia visiškai naujų kompetencijų.“ Supporting the Teaching Profession for Better Learning Outcomes, EU Commission 2012
- 17. XXI-ojo amžiaus mokytojai need teachers who • Turi daug ekspertinių žinių: dalyko, pedagogikos ir teorijos srityse • Puoselėja tvirtas vertybes: ir asmeniškai, ir kaip specialistai jaučia atsakomybę už visų jaunuolių gerovę • Užduoda sunkius klausimus sau ir kitiems • Jaučia asmeninę atsakomybę už savo pačių profesinį augimą ir raidą • Įsitraukia į gerai suplanuotą gerai ištyrinėtų inovacijų diegimo procesą • Orientuoti į išorę ir siekia megzti partnerystes Donaldson G (2011) ‘Teaching Scotland’s Future’
- 18. Tarptautinės švietimo tendencijos • Švietimas – kokių tikslų siekiame? • Pereinama prie mokyklų savitarpio pagalbos • Mokyklų sistema padeda mokykloms tobulėti • ITT / ITE pameistrystės modelis • Vietos valdžia netenka kontrolės: akademijos statusas • Akademijų grandinės • Laisvosios mokyklos • Susitelkiama į mokymąsi: poveikis, poveikis, poveikis
- 19. 13.09.2013 Karta, kuriai iškilo grėsmė International Labour Organization report : A Generation At Risk. Europietis iš prigimties 3 19
- 20. Mokyklų lyderystė Rengiami lyderiai Formuojama ateitis Diegiami pokyčiai
- 21. Figure 1: Understanding the role of the senior leader Aukštas pareigas užimančių lyderių vaidmens samprata 1. Aukštas pareigas užimantys lyderiai yra svarbūs, nes jie mato visą mokyklą. 2. Aukštas pareigas užimantys lyderiai gali veiksmingiausiai užtikrinti, kad jų vadovų komandos dirbtų kiek įmanoma geriausiai. 3. Aukštas pareigas užimančių lyderių veiksmingą darbą lemia jų asmeninės savybės, elgesys, vadybos gebėjimai ir profesinis patikimumas. 4. Aukštas pareigas užimantiems lyderiams tenka svarbiausias vaidmuo viziją verčiant realybe.
- 22. Kas yra geras lyderis? is also contested • „…veiksmingiausiai dirbo mažiausiai žinomi, mažiausią atlygį gaunantys ir mažiausiai pripažinti lyderiai; nors jų darbas vertintinas puikiai, prireikė laiko, kad pasimatytų rezultatai…“ • Hill, Mellon, Laker and Goddard (2016) The One Type of Leader Who Can Turn Round a Failing School, Harvard Business Review
- 23. Leadership for Sustained Success XXI-ojo amžiaus lyderystė Means • Nepaliaujamas susitelkimas į pagrindinius tikslus, skirtus kiekvieno jaunuolio sėkmei ir gerovei • Skatinamas ir stiprinamas pasišventimas į jaunuolius sutelktai ir įpareigojančiai ilgalaikei vizijai • Kuriama aplinka, įgalinanti taikyti vizijai įgyvendinti skirtas pagrįstas inovacijas • Visais lygmenimis formuojamas darbuotojų pasitikėjimas ir gebėjimai: mokymasis visą profesinį gyvenimą • Kolegialaus ugdomojo konsultavimo ir mentorystės kultūros kontekste puoselėjami pozityvūs darbuotojų santykiai • Skatinama „pasidalytoji lyderystė“, o ne „pasekėjų“ kultūra: profesinės ir diskrecinės galios • Ieškoma įrodymų ir jie naudojami praktikai vertinti ir prielaidoms pagrįsti arba paneigti • Mezgamos partnerystės už mokyklos ribų tiek formalaus švietimo rėmuose, tiek ir platesniame kontekste
- 24. 0.27 0.84 0.42 0.31 0.42 0 0.1 0.2 0.3 0.4 0.5 0.6 0.7 0.8 0.9 1 5. Ensuring an Orderly and Supportive Environment 4. Promoting and Participating in Teacher Learning and Development 3. Planning, Coordinating and Evaluating Teaching and the Curriculum 2. Resourcing Strategically 1. Establishing Goals and Expectations Effect Size Robinson, V., Hohepa, M. and Lloyd, C. (2009), School Leadership and Student Outcomes: Identifying What Works and Why: Best Evidence Synthesis Iteration, Wellington: New Zealand Ministry of Education. Lyderystės santykinis poveikis 1. Tikslų ir lūkesčių kūrimas 2. Strateginis išteklių telkimas 3. Mokymo proceso ir ugdymo turinio planavimas, koordinavimas ir vertinimas 4. Mokytojų mokymosi ir profesinės raidos skatinimas ir dalyvavimas joje 5. Tvarkingos ir palaikančios aplinkos užtikrinimas Poveikio dydis
- 25. Lyderiai, galintys vadovauti pokyčiams (tinkamiems pokyčiams) • „Kad galėtų vadovauti mokyklose vykstantiems pokyčiams, mokyklų vadovai privalo turėti sudėtingo pokyčių proceso žinių ir išmanyti pagrindinius sėkmingo pokyčių proceso varomuosius veiksnius. Ypač svarbu, kad mokyklų vadovai išliktų vienareikšmiškai susitelkę į pagrindinę savo mokyklos viziją...“
- 26. Pokyčių lyderiai žino, ką tinkamiausia būtų keisti • Pokyčių lyderiai susitelkia į esminę lyderystės praktiką, kuri yra ypač svarbi lyderystei šiandieniame sudėtingame pasaulyje. Autorius atskleidžia septynias šiandieniniam lyderiui ypač svarbias praktikos sritis, kurios iš pirmo žvilgsnio apgaulingai atrodo paprastos, tačiau iš esmės ir nulemia skirtumą tarp tiesiog kompetentingo lyderio ir įtakingo lyderio: • Praktika lemia teoriją • Būkite ryžtingi • Motyvuokite mases • Bendradarbiaukite, kad sėkmingai konkuruotumėte • Ryžtingai mokykitės • Žinokite, kokį poveikį darote • Viską darykite paprastai ir lanksčiai • Fullanas teigia, kad įtakingi lyderiai yra patikimi kaip uola, moka atpažinti tai, kas svarbiausia, ir žino kaip savo gebėjimus panaudoti visos organizacijos labui. Autorius pasakoja lyderiams, kaip išvengti politikos ir strategijos, sutelktos į trumpalaikius ir paviršutiniškus tikslus, ir kaip ugdytis ilgalaikei sėkmei būtinus lyderystės gebėjimus.
- 27. Pokyčių sparta Scope, scale and pace of change 1450 m. Gutenbergo spausdinimo mašina Renesansas – XV a. Reformacija – XVI a. Švietimo amžius – XVIII a. Visuotinis švietimas – XIX-XX a. Garo variklis – XVIII a. pab. Pramonės revoliucija – XIX a. Kompiuteriai, skaitmenizacija, miniatiūrizacija: XX a. 4-8 deš. Internetas: 1989 m. Microsoft/Apple: XX a. 10 deš. Yahoo: 1994 m. i-Phone: 2007 m. Dirbtinis intelektas, robotika, daiktų internetas: XXI a. pr. Amžiai Amžius Dešimtmečiai Metai ar mėnesiai
- 28. Approaches to governance in Sėkmingų pokyčių kūrimas complex systems • Suinteresuotieji asmenys įsitraukia ir patys formuoja susitarimą dėl tikslų ir principų • Visą sistemą apimanti vizija, kur susitelkiama į procesą ir neįklimpstama diskusijose apie struktūrą • Vaidmenų ir atsakomybės sričių susiderinimas • Gebėjimas realiai ir laiku išsiaiškinti poreikius ir stiprinti gebėjimus • Lanksti ir prisitaikanti švietimo sistema, gebanti reaguoti į pokyčius ir netikėtus įvykius Burns T& Cerna L Enhancing effective education governance in Governing Education in a Complex World OECD (2016)
- 29. Švietimo lyderystės tarptautinės tendencijos • Pereinama prie arba atsisakoma Magistro lygmens • Standartai • Lyderystė vardan mokymosi • Įgalinimas • Pasirengimas prieš, per ir po • Pereinama prie vykdomojo vadovavimo ar direktoriavimo
- 30. Pasiekimai Gebėjimai Siekis Profesiniai gebėjimai Kas svarbiausia Kas matuojama Dinamizmas Atitiktis Autonomija Atomizacija Kultūra Struktūra Įtampos ir dilemos Emerging Tensions
- 31. BROAD AND SUSTAINED SUCCESS Tai ar galime turėti..? SO • • bendrą, ambicingą ir į ateitį orientuotą tikslą • nuoseklų, išplečiamą ir lankstų ugdymo turinį visiems jaunuoliams • pasitikinčius, įgudusius ir pasišventusius mokytojus • vidinę ir išorinę profesinio augimo motyvaciją • PROFESINĘ GALIĄ – galių priimti ar prisidėti priimant svarbiausius sprendimus • atvirus, bendradarbiavimu grindžiamus santykius • įkvėptą ir įkvepiančią lyderystę • pasitikėjimu grindžiamą ir reikalaujančią profesinę kultūrą • poveikio įrodymų paieškas ir jais grindžiamus veiksmus • konstruktyvų požiūrį į atskaitomybę
- 32. Amandos Spielman kalba Švietimo forume 2017 m. birželį „Visa tai rodo polinkį logotipus ir lipdukus klaidingai suvokti kaip vykstantį mokymosi procesą. Taip mokyklos interesai iškeliami aukščiau joje besimokančių vaikų interesų. Mums turėtų būti gėda, kad taip ilgai toleravome tokį elgesį.“ „Būtent dėl to tiek daug svarbos įgyja lyderystė ir vadyba. Esant ribotam mokinio krepšelio finansavimui ir dideliam krūviui, visi vadovai privalo užtikrinti, kad mokytojai savo laiką skirtų tam, kas svarbiausia. Tai yra, susitelktų į ugdymo turinį ir švietimo esmę, o ne ruoštų mokinius peršokti dar ir dar vieną kartelę, už kurią galėtų atsiskaityti.“
- 33. Švietimo lyderystės tarptautinės tendencijos: ekosistema ar egosistema? • Kaip, jūsų nuomone, jūsų lyderiai dirba savo mokyklose? • Kokių pokyčių tikitės iš mokyklų lyderių, su kuriais dirbsite? • Ko reikia, kad mokyklų lyderystės pokyčiai įvyktų visos sistemos mastu? • Koks yra jų gebėjimas keistis? Kaip galite jiems padėti?
- 34. Profesionalų mokymosi tarptautinės tendencijos
- 35. • Įpakuoti ir prastumti? • Nukreipti ir reikalauti? • Valdyti ir matuoti? • Žadėti ir bausti? • Pakartotinai patvirtinti ir restruktūrizuoti? • Apeliuoti į širdis ir protus? • Užsiimti tinklaveika ir puoselėti? Šalinkite įtampas, kylančias derinant betarpišką poveikį ir ilgalaikį, tvarų augimą Politika grindžiami pokyčiai ir „mokymai“
- 36. Profesionalų mokymosi tarptautinės tendencijos • Profesinė raida • Profesionalų mokymasis • Profesionalų mokymasis ir profesinė raida • Profesinis kapitalas ir besimokančiojo profesinė galia
- 37. STIPRUS TIKĖJIMAS MENKAS PRITARIMAS STIPRUS TIKĖJIMAS STIPRUS PRITARIMAS MENKAS TIKĖJIMAS MENKAS PRITARIMAS MENKAS TIKĖJIMAS STIPRUS PRITARIMAS TIKĖJIMAS,KADYRAPRIEMONIŲTAIPADARYTI PRITARIMAS TAM, KĄ REIKĖTŲ DARYTI
- 38. Tai priklauso nuo... Profesionalų mokymosi, kuris... • toli gražu neapsiriboja vien mokymais • stiprina refleksyvų, energijos užtaisu ir profesine galia pasižyminti profesionalumą • stiprina ekspertines žinias svarbiausiose srityse • kuria kolegialią kultūra ir yra kuriamas ją pasitelkiant • yra pagrindinis dinamiškų pokyčių variklis
- 40. • Kelio modeliai: Guskey (2002), Desimone (2009) • Junglusis modelis: Clarke ir Hollingsworth (2005) • Kompleksinis modelis: Opfer ir Peddar (2011) • Tikslų modelis: Kennedy (2005; 2014)
- 41. Guskey (1986; 2002) Profesinė raida Mokytojų praktinio darbo klasėje pokyčiai Mokinių pasiekimų pokyčiai Mokytojų įsitikinimų ir požiūrio pokyčiai
- 42. Desimone (2009) Esminiai profesinės raidos bruožai: • susitelkimas į turinį • aktyvus mokymasis • nuoseklumas • trukmė • kolektyvinis dalyvavimas Geresnės mokinių žinios ir gebėjimai; požiūrių ir įsitikinimų pokyčiai Mokymo proceso pokyčiai Pagerėjęs mokinių mokymasis Kontekstas, pavyzdžiui, mokytojų ir mokinių ypatybės, ugdymo turinys, mokyklos lyderystė, politinė aplinka
- 43. Žvelgiame plačiau: Coldwell ir Simkins (2011) Tarpiniai rezultatai 1 Dalyvių reakcijos Tarpiniai rezultatai 2 Mokymasis ir profesinė raida Galutiniai rezultatai 2 Karjeros raida (išorės) Programinės priemonės •Programos indėlis •Diagnostinė veikla •Mokykloje vykdomos veiklos pasirinkimas Galutiniai rezultatai 1 •Mokinių rezultatai trumpuoju laikotarpiu •Mokinių rezultatai ilguoju laikotarpiu Galutiniai rezultatai 3 Gebėjimai •Asmeniniai gebėjimai •Komandos gebėjimai •Mokyklų sistema, procesai Mokyklų kultūros pokyčiai Keičiantys veiksniai •Mokyklų sektorius •Dalyvavimo tęstinumas •Dalyvių vaidmuo, mokyklos struktūra •Programinė pagalba (ugdomasis konsultavimas, abipusis ugdomasis konsultavimas ir t.t.) •Platesnė parama mokyklos viduje •Laikas •Mokyklos kultūra Pirmtakai •Dalyvių lūkesčiai ir motyvacija Tarpiniai rezultatai 3 Elgesys
- 44. Tęstinės profesinės raidos (TPR) modelių spektras (2014) Šiai kategorijai tinkančių TPR modelių pavyzdžiai Modelio paskirtis (2005) Mokymų modeliai Deficito modelis Kaskadų modelis Transmisinė Atlygio modeliai Standartais grindžiami modeliai Ugdomojo konsultavimo ir mentorystės modeliai Praktikų bendruomenės modeliai Formuojamoji Bendradarbiavimu grindžiami profesionalų atliekamų tyrinėjimų modeliai Transformuojamoji Lentelė adaptuota pagal Kennedy, 2014, 693 Profesinę autonomiją ir profesinę galią stiprinančių gebėjimų gerinimas p.
- 45. EBPO (2016): mokyklos kaip besimokančios organizacijos • Remiantis Peterio Senge darbais: Šalys bando vis sudėtingesnes švietimo sistemas pritaikyti prie kintančio laikmečio, tačiau švietimo sektorius retai gali pasigirti sėkmingomis inovacijomis. Tuo tarpu siekiant veiksmingai įveikti vis didėjančią įtampą, patiriamą dėl greitai kintančios aplinkos, mokyklos skatinamos sparčiai mokytis, o iš mokytojų tikimasi, kad jie taps žinių darbuotojais. Norint sėkmingai veikti sparčiai kintančioje aplinkoje, būtina reikiama mokymosi kultūra ir ją palaikančios struktūros bei procesai.
- 46. Mokslinių tyrimų rezultatai rodo: • teigiamą ryšys tarp mokyklos kaip besimokančios organizacijos ir darbuotojų pasitenkinimo darbu, asmeninio veiksmingumo, pasirengimo keistis ir eksperimentuoti (pvz. Harris & van Tassell, 2005; Higgins et al., 2011; Park, 2008; Schechter, 2008; Schechter & Mowafaq, 2012; Silins, Mulford & Zarins, 2002; Kirkham, 2005; OECD, forthcoming) • tai savo ruožtu lemia geresnius mokinių pasiekimus (pvz. Caprara et al., 2006; Klassen & Chiu, 2010) • teigiamą santykį tarp mokyklos kaip besimokančios organizacijos ir mokinių pasiekimų (pvz. Abdul-Haqq, 1998; Silins, Mulford & Zarins, 2002; OECD, forthcoming) • teigiamą santykį tarp mokyklos kaip besimokančios organizacijos ir gebėjimo reaguoti į mokinių mokymosi ir kitus poreikius (OECD, forthcoming) EBPO: kodėl mokykloms reikėtų tapti besimokančiomis organizacijomis?
- 47. EBPO. Mokyklos kaip besimokančios organizacijos: 7 dimensijos • Kuria ir bendrai puoselėja į visų mokinių mokymąsi orientuotą viziją • Kuria darbuotojams galimybes nuolat mokytis ir palaiko nuolatinio mokymosi procesą • Skatina visų darbuotojų komandinį mokymąsi ir bendradarbiavimą • Diegia tyrimų, inovacijų ir tyrinėjimo kultūrą • Diegia mokytis įgalinančias sistemas žinioms kaupti ir jomis keistis • Mokosi iš išorinės aplinkos ir platesnės mokymosi sistemos bei kartu su jomis • Rodo mokymosi lyderystės pavyzdį ir ugdo mokymosi lyderius
- 48. EXPLORATION or IMPLEMENTATION? „Pernelyg daug kūrėjų taiko McDonald‘s metodą, kai reikšmingi svarstymai ir planavimo procesai vyksta pagrindinėje būstinėje, o iš frančizės turėtojų tiesiog reikalaujama laikytis bendrovės politikos ir taisyklių… Kūrėjai pernelyg idealizuoja ir supaprastina švietimo lyderystę.“ TIKSLUS ĮGYVENDINIMAS „Ar verta tikėtis, kad kokie nors mėginimai diegti naujoves bus tobulesni negu pirmieji apytikriai bandymai padaryti tai, ką reikėtų?...Pasisakantieji už švietimo reformas nė nenutuokia, kad pirmieji jų modeliai yra... būtent tokie: visų pirma apytikriai... turintys potencialo išsirutulioti į geresnius.“ Sarason (1996) Revisiting the culture of the school and the problem of change’ STRATEGINIS TYRINĖJIMAS
- 49. Koks profesionalų mokymasis veikia geriausiai? • Autentiškas: mokomasi realių dalykų konkrečiame kontekste • Tęstinis, o ne vienkartinis • Skatinamas išorinio stimulo ir iššūkių • Užtikrinantis įsitraukimą į mokymosi procesą • Kolegialus; nors šis bruožas būtinas, vien jo nepakanka • Lydimas palaikančios lyderystės, konteksto ir lūkesčių • Tinkamai finansuojamas, jam skiriama laiko, vykstantis savanoriškai arba privalomai, bet pastaruoju atveju turintis tik riboto poveikio mokinių mokymuisi Timperly et al quoted in Hattie ‘Visible Learning’ 2009
- 50. „…mokytojų profesinė galia... dažnai priklauso nuo konteksto, kuriame mokytojai dirba … ir yra neatsiejama nuo politikos, kuri dažnai naudojama kaip įnagis ir yra iškraipoma įvairių aplinkybių.“ „… jei profesinės galios pasiekiama ir ji nėra tiesiog suvokiama kaip veikiančio asmens turimų galių dalis, konteksto svarba didėja… ir nors su konkrečia situacija susidūrę mokytojai gali turėti pakankamai reikiamų gebėjimų ir paveikių siekių švietimo srityje, gali paaiškėti, kad naujovės yra paprasčiausiai pernelyg sudėtingos ar rizikingos įgyvendinti.“ „…viešoji politika… turi tiksliau atliepti mokytojų darbą ribojančias kultūrines ir struktūrines realijas.“ Priestley, M., Biesta, G.J.J. & Robinson, S. (2015). Teacher agency: what is it and why does it matter? In R. Kneyber & J. Evers (eds.), Flip the System: Changing Education from the Bottom Up. London: Routledge. Capacity-building is not enough Koks profesionalų mokymasis veikia geriausiai?
- 51. Koks profesionalų mokymasis veikia geriausiai? Mokyklų sistema niekada nebūna išbaigta, o mokytojai yra pokyčių iniciatoriai. Manau atsakymas į Jūsų klausimą yra trilypis: pirmiausia reikėtų suvokti esminių pokyčių poreikį, tada padaryti tinkamas išvadas ir galiausiai tas išvadas įgyvendinti. Pasaulinės švietimo sprendimų paieškos: susitikimas su Suomijos švietimo ministru Sanni Grahn-Laasonenu
- 52. Profesinis kapitalas – PC = f (HC, SC, DC) • PROFESINIS KAPITALAS (Hargreaves, Fullan, 2012) • Sprendimų kapitalas • Gebėjimų stiprinimas įgyvendinant pokyčių projektus savivaldybių lygmeniu • Žmogiškasis kapitalas • Švietimo lyderių profesinis mokymasis visais lygmenimis: mokyklos, savivaldybės ir nacionaliniu • Socialinis kapitalas • Tinklai, skirti dalytis, profesionalams mokytis ir keistis patirtimi
- 53. Profesinis kapitalas – PC = f (HC, SC, DC) • Kapitalo samprata – iš verslo srities • Verslo kapitalo samprata mokymo ir profesinio mokymosi srityje: mokymas yra techniniu požiūriu paprastas procesas, nereikalaujantis kruopščiai parengtų mokymų ir galintis vykti remiantis paprasčiausiais duomenimis – skaičiai ir skaičiuoklės jus išlaisvins; technologijos gali pakeisti mokytojus. • Profesinio kapitalo samprata mokymo ir profesinio mokymosi srityje: mokymas yra sunkus ir techniškai sudėtingas procesas, reikalaujantis praktikos ir bendradarbiavimu grindžiamo nuolatinio tobulėjimo bei išmintingų sprendimų.
- 54. Profesinis kapitalas – PC = f (HC, SC, DC) • Profesinis kapitalas – keičia mokymąsi ir visų mokinių pasiekimus • Žmogiškasis kapitalas – individų talentai • Socialinis kapitalas – grupės bendradarbystės galia • Sprendimų kapitalas – išmintis priimti teisingus su besimokančiaisiais susijusius sprendimus
- 55. Profesinis kapitalas – PC = f (HC, SC, DC) • Žmogiškasis kapitalas – kuriamos sąlygos nuolatinei profesinei raidai. • Sprendimų kapitalas – sprendimų kapitalą lemiantys veiksniai = pasišventimas ir gebėjimai. Pirmieji darbo metai (1-3 metai): daugiau entuziazmo, tačiau paprastai mažiau kompetencijos. Pradirbus daugiau negu 22+ metus: pasišventimas mažėja, tačiau gebėjimai neaprėpiami. Optimalusis laikotarpis 4 – 20 darbo metai: vidutiniškai didžiausias pasišventimas ir kompetencija. Meistro lygiui pasiekti reikia 10 000 valandų dirbti mokytojo darbą. • Socialinis kapitalas – kuriama profesinio kapitalo kultūra. STUMTI TRAUKTI NIUKTELĖTI
- 56. Mokytojo profesinė galia - besimokančiojo profesinė galia Intencijų margumynai Profesinė galia neatsiejama nuo tarpusavio priklausomybės: prisiimkite atsakomybę už tai, kaip profesinė galia naudojama mokantis Besimokantieji skatinami mokantis naudoti savo profesinę galią Mokymasis – tai procesas, kurio metu besimokantieji tampa pajėgūs savarankiškai mąstyti Profesinė galia neatsiejama nuo savireguliacijos Atsakomybės už savo veiksmų poveikį aplinkai ir kitiems suvokimas Kuriame kartu Vertiname kartu Užsakome kartu Vykdome kartu
- 57. • Projekto konceptualieji metmenys: lyderystė vardan mokymosi ir profesinis kapitalas. Kaip visa tai integruoti į savo darbinę veiklą? • Kaip galėtume šiuos du aspektus sustiprinti? • Kaip galėtume tai skatinti ateityje? Užduotis 57
Editor's Notes
- Michael Schratz Key points – amount of unemployment and that they are European -
- Moves forward from early change theorists. Work based on psychotheraputic models e.g.. Lewin in terms of placing changes in teachers beliefs after changes in practice Student outcomes in br0ad sense - not just attainment Previous programmes assumed that beliefs and attitude change had to come before changes in practice and as a consequence had little impact Recognises not necessarily linear and that each component is reciprocal to some extent but this is the overall direction of travel Claims based on empirical studies
- for notes - utilises broad range of literature to develop a set of 5 features of effective ePD and further studies that support the causal arrows between the boxes. She claims it subsumes both Guskey and in fact Clarke and Hollingsworth, by having "nonrecursive, interactive pathways" but the way the model is laid out it doesn't allows for links across boxes; and doesn't show how different contextual arrangements might affect aspects of the model. So in this sense it is no better or works than other level or path models e.g.. Leithwood, Guskey, Coldwell and Simkins, Kirkpatrick - it is a flexible frame. But the influence and on system change; pathways that cut across the model are missed out - hence we move on Hollingsworth and Opfer/Pedder which address these issues. The ideological common sense - Professional development-centric - fits with policy initiatives - idea of 'dosage' 'treatment' 'scientific approach. Frustration that things don't move on - model of everything. testing out
- aim to "provide a more secure theoretical basis for understanding CPD evaluation, thereby elucidating both the limitations of level models, and the possibilities for developing such models that better reflect the complexity of the social world." - give example from an NCSL project use social theory to argue that level models have limitations and cannot be applied to all professional learning, but have purchase for evaluation of well specified PD programmes
- Offers a hierarchy of forms of PD
- The SLO model is intended to stimulate thinking and offer some practical guidance to school staff, (local) policy makers and other stakeholders who want to transform their schools into learning organisations. The action-oriented “dimensions” and their underlying characteristics, referred to as “elements”, highlight both what a school aspires to be and the processes it goes through to transform itself into a learning organisation. Will go through each of the dimensions one by one, providing some practical examples
- These might be more appropriate questions for IPDA – BUT I do think we should focus on us as providers of support and CPD and what are the implications for us.