1009 – 2009 m

1,740 views

Published on

Published in: Education
0 Comments
0 Likes
Statistics
Notes
  • Be the first to comment

  • Be the first to like this

No Downloads
Views
Total views
1,740
On SlideShare
0
From Embeds
0
Number of Embeds
3
Actions
Shares
0
Downloads
0
Comments
0
Likes
0
Embeds 0
No embeds

No notes for slide

1009 – 2009 m

  1. 1. 1009 – 2009 M.20 iškiliausių asmenybių
  2. 2. MINDAUGAS (? – 1263) Lietuvos didysis kunigaikštis bei pirmasis Lietuvos karalius, kurio svarbiausiu nuopelnu laikomas Lietuvos žemių suvienijimas. Kada Mindaugas pradėjo Lietuvą vienyti, nėra patikimų duomenų, bet jau 1238 m. jis minimas kaip visos Lietuvos valdovas.
  3. 3. GEDIMINAS (1275 – 1341) Pirmasis Gediminaičių dinastijos valdovas ir vienas sėkmingiausių ano meto diplomatų. Gediminui be karų, vien tik diplomatinėmis priemonėmis sekėsi vykdyti ekspansinę LDK užsienio politiką: atremti kryžiuočių agresiją, LDK sienas ir įtakos sferos ribas pastūmėti toli į Rytus bei Pietus, o LDK plotą padidinti maždaug trečdaliu.
  4. 4. ALGIRDAS (1300 – 1377) Vienas įtakingiausių ir ryžtingiausių Lietuvos kunigaikščių, padėjusių sukurti Lietuvą nuo jūros iki jūros. Jo valdymo metais Lietuva ne tik patyrė apie šimtą niokojančių karų su Vokiečių ordinu bei surengė apie 40 atsakomųjų žygių į šio ordino valdas, bet ir gerokai išplėtė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės įtaką dabartinių gudų ir ukrainiečių žemėse.
  5. 5. KĘSTUTIS (1297 – 1382) LDK valdovas ir Žemaitijos, Gardino bei Palenkės kunigaikštis. Kęstutis žinomas ne tik kaip puikus karvedys, sėkmingai vadovavęs LDK vakarinių sienų gynybai ir ne kartą vedęs LDK kariuomenę i Vokiečių ordino valdomą Prūsiją. Svarbiausias jo nuopelnas – LDK prestižo Europoje didinimas ir kone pavykęs mėginimas tapti LDK karaliumi, o Lietuvai sugrąžinti karalystės statusą.
  6. 6. JOGAILA (1348 – 1434) Lietuvos kunigaikštis bei Lietuvos ir Lenkijos valdovas. Jo pastangomis Lietuva buvo apkrikštyta, dėl Krėvos sutarties prarado Žemaitiją. Jogaila dažnai kaltinamas išdavyste, tačiau jis stengėsi nešti į Lietuvą Vakarų kultūrą, mokslą ir pažangą.
  7. 7. VYTAUTAS (1350 – 1430) Vytautas ne be reikalo vadinamas Didžiuoju. Jis sugrąžino Lietuvai Didžiosios Kunigaikštystės titulą, o Žalgirio mūšyje vadovavo Lietuvos ir Lenkijos kariuomenei, galutinai palaužusiai Vokiečių ordino karinę galią. Vytauto dėka Lietuvoje ėmė sparčiai augti miestai, kūrėsi vakarietiškos mokyklos, įsteigta mokslų akademija, stipriai padidėjo raštingumas.
  8. 8. ŠV. KAZIMIERAS (1458 – 1484) Anksti ryte pamaldžiai prie dar užrakintų bažnyčios durų klūpantis didikas kėlė nuostabą net ir XV amžiuje. Jaunasis karalaitis Kazimieras, kuriam turėjo atitekti Lietuvos, o galbūt ir Lenkijos valdovo sostas, garsėjo pamaldumu dorumu ir uždaru gyvenimo būdu. Po mirties jis buvo paskelbtas šventuoju ir Lietuvos globėju.
  9. 9. MIKALOJUS RADVILA JUODASIS (1515 –1565) Mikalojaus Radvilos Juodojo indėlį į Lietuvos valstybingumą geriausiai nusako jo paties ištarta frazė: “Geriau nusideginsiu ranką, negu sutiksiu su nepalankiu savajai šaliai sprendimu”. Būdamas antras žmogus valstybėje po Žygimanto Augusto, jis ne tik tapo reformacijos judėjimo Lietuvoje ramsčiu, bet ir sumaniai naudojosi įtaka siekdamas Lietuvai politinės naudos.
  10. 10. KRISTIJONAS DONELAITIS (1717 –1780) Lietuvių literatūrai teko nueiti ilgą kelią, kol iš jos išaugo pirmasis poetas – XVIII a. viduryje pasakėčiomis ir poemomis Mažojoje Lietuvoje būrus guodęs, baręs ir mokęs Kristijonas Donelaitis. Jo poema “Metai” tapo tikrąja lietuvių literatūros klasika. Ji yra išversta į dvylika kalbų ir įtraukta į UNESCO sudarytą Europos literatūros šedevrų
  11. 11. SIMONAS DAUKANTAS (1793 – 1864) Pirmoji Lietuvos istorija lietuvių kalba buvo parašyta XIX a. pirmoje pusėje, o jos autoriumi tapo profesionalus istorikas, kultūrininkas ir lietuvių kalbos puoselėtojas Simonas Daukantas. Svarbiausiu tautos bruožu laikęs kalbą, o ne valstybingumą, S. Daukantas rašė švietėjiškas knygas, tapo legalių parapinių lietuviškų mokyklų steigėju, o savo veikaluose siekė perteikti pažangiausias to meto Vakarų Europos idėjas ir taip priartinti baudžiavinę Lietuvą prie modernių vakarų.
  12. 12. MOTIEJUS VALANČIUS (1801 – 1875) Motiejus Valančius tarp didžiausių Lietuvos asmenybių patenka dėl blaivybės idėjų, bet ne vien tiesiogine prasme. Blaivaus liaudies požiūrio, lavėjimo ir sąmonėjimo vyskupas M. Valančius siekė pats rašydamas, leisdamas ir paprastiems valstiečiams platindamas prozos kūrinius bei skaitydamas tobulėti raginančius pamokslus.
  13. 13. MAIRONIS (1862 – 1932) Poetiškai Lietuvą apdainavo bene žinomiausias romantizmo poetas Maironis. Jo eilėraščiai ir poemos iki šiol įkvepia mylėti, branginti ir didžiuotis Lietuva.
  14. 14. VINCAS KUDIRKA (1858 – 1899) V. Kudirka – tikras Lietuvos laisvės simbolis. Pats būdamas laisvas, V. Kudirka siekė ir visuotinės nepriklausomybės: tautos, minties, religijos, kūrybos. Per keturiasdešimt gyvenimo metų V. Kudirka spėjo įsiamžinti kaip literatas, kompozitorius, intelektualas, mokslininkas ir visuomenininkas, o jo gyvenimo kūriniu tapo 1898 m. parašyta “Tautiška giesmė”.
  15. 15. JONAS BASANAVIČIUS (1851 – 1927) J. Basanavičius – bene daugiausiai sričių aprėpęs savo laikmečio Lietuvos visuomenės veikėjas. Jis buvo pirmasis laikraščio “Aušra” redaktorius, mokslininkas, gydytojas, Lietuvių mokslo draugijos įkūrėjas, kurio pastangomis 1905 m. buvo sušauktas Didysis Vilniaus Seimas, o 1918 m. jam pirmininkaujant paskelbta Lietuvos nepriklausomybė.
  16. 16. JONAS JABLONSKIS (1860 – 1930) Lietuvių literatūrinės kalbos tėvą Joną Jablonskį Vydūnas vadino “lietuvių kalbos sąžine”. J. Jablonskis sukūrė tokius naujadarus, kaip ateitis, praeitis, pažanga, vaizduotė, savo jėgomis sunormino anksčiau vartotą kalbą ir padėjo lietuvių literatūrai pereiti nuo tarmių prie bendrinės kalbos vartosenos.
  17. 17. MIKALOJUS KONSTANTINAS ČIURLIONIS (1846 –1914) M. K. Čiurlionis yra garsiausias XX a. Lietuvos menininkas – dailininkas simbolistas ir lietuvių profesionaliosios muzikos pradininkas. Vieno žinomiausių pasaulyje Lietuvos dailininkų vaizdų pasaulis – tai nepakartojamos vizijos, atskleidžiančios vis naujas suvokimo plotmes.
  18. 18. ANTANAS SMETONA (1874 – 1944) Pirmasis Lietuvos prezidentas A. Smetona įeina į istoriją ne tik tautinio atgimimo puoselėjimu ar pirmininkavimu Lietuvos Tarybai, atvedusiai Lietuvą į nepriklausomybę, bet ir tarpukario diktatūra bei neryžtingumu susidūrus su sovietų okupacija.
  19. 19. ALGIRDAS JULIUS GREIMAS (1917 –1992) Tai labiausiai XX a. Lietuvą pasaulyje garsinęs intelektualas ir mokslininkas – kalbininkas, mitologijos tyrinėtojas. Svarbiausias A. J. Greimo darbas – sukurta bendroji reikšmės teorija.
  20. 20. MARIJA GIMBUTIENĖ (1921 – 1994) Tai pasaulinio garso mokslininkė. 1993 m. už knygą “Deivės civilizacija: Senosios Europos pasaulis” M. Gimbutienei buvo skirta prestižinė JAV Anisfieldo – Wolfo premija, kuria įvertinami reikšmingiausius pasaulio kultūros istorijos tyrimus atliekantys mokslininkai.
  21. 21. VYTAUTAS LANDSBERGIS (1932 – ?) Naujosios Lietuvos architektu vadinamas politikas, meno, muzikos, kultūros istorikas, publicistas ir visuomenės veikėjas prof. V. Landsbergis pramynė Lietuvos takus į nepriklausomybę ir tarptautinį pripažinimą. V. Landsbergis buvo Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo pirmininkas.
  22. 22. DARBĄ PARENGĖ: TOMAMIKALAUSKAITĖ

×