Successfully reported this slideshow.
We use your LinkedIn profile and activity data to personalize ads and to show you more relevant ads. You can change your ad preferences anytime.

"Lufthansa Consulting" atliktos "Air Lituanica" veiklos analizės santrauka

4,941 views

Published on

"Lufthansa Consulting": Kadangi vidutinis aviacijos įnašas į BVP – apie 3 %, tai reikštų 1,0 mlrd. eurų Lietuvos ekonomikai per metus

Published in: Economy & Finance
  • Be the first to comment

  • Be the first to like this

"Lufthansa Consulting" atliktos "Air Lituanica" veiklos analizės santrauka

  1. 1. D l nacionalinio oro ve joė žė steigimo Vilnius 2014 Pristatymas skirtas: Lietuvos Respublikos Vyriausybės Strateginio planavimo komitetui Parengė: LR Susisiekimo ministerija, Vilniaus miesto savivaldybė 2014 m. rugsėjo 8 d. KONFIDENCIALUKONFIDENCIALU
  2. 2. 2014 m. spalio 31 d. Sutrumpinta versija „Lufthansa Consulting” atliktos „Air Lituanica” veiklos analizės santrauka
  3. 3. Santrauka  „Air Lituanica“ (toliau – LT) turi 2 galimus pasirinkimus: 1) būti toliau plėtojama, 2) ieškoma investuotojo.  „Lufthansa Consulting“ (toliau – LCG) buvo paprašyta atlikti LT išsamią veiklos analizę ir įvertinti oro linijų įnašą į šalies BVP.  Iš LCG atlikto įvertinimo matyti, kad „Air Lituanica“ veikia efektyviai ir yra puikus pagrindas aviacijos Lietuvoje vystymui.  Keleivinio pajėgumo vienam kilometrui kaina (CASK) yra 8,6 euro centų ir atitinka pagrindinių konkurentų savikainą, todėl šiuo metu oro linijoms didelių rūpesčių nekelia.  Didžiausia problema – nepakankamos gaunamos pajamos, kurios yra didžiaja dalimi yra nulemtos nepasitikėjimo rinkoje.  Kita vertus, norint priimti visiškai pagrįstą sprendimą, reikia parengti stiprų verslo planą**.  Išsami verslo plano apžvalga taip pat parodė, kad prognozuojamos pajamos ateityje nuteikia optimistiškai.  LT verslo planas turi būti pagrįstas aiškia šalies aviacijos strategija.  Nacionalinės oro linijos paprastai prisideda prie šalies ekonomikos (galima tikėtis apie 1,0 mlrd. eurų didesnio BVP) ** Pastaba: “Air Lituanica” verslo planas buvo parengtas jau po šios analizės atlikimo, 2014 m. gruodžio mėn. - 4 - Pastaba: *„Air Lituanica“ ataskaitos „Air Lituanica“ išsamios veiklos analizės projektas
  4. 4. „Air Lituanica“ gali būti vystoma nepriklausomai kaip nacionalinis vežėjas arba susijungti, tačiau šaliai naudingesnis pirmasis variantas Natūralus augimas „Nacionalinio vežėjo „Air Lituanica“ plėtra“ Partnerystė ar susijungimas „Investuotojo paieška“ Samprata LT turi būti nacionalizuota ir panaudota su Lietuvos vėliava skraidančiam vežėjui sukurti Pasirinkus šį variantą reikėtų investuoti į oro linijų plėtrą ilgesniu laikotarpiu LT turi būti parduoda arba sujungta su kitomis oro linijomis Pasirinkus šį variantą reikalinga valdžios parama – vienkartinė investicija Tinkamas būdas nacionaliniam vežėjui plėtoti Egzistuoja struktūra ir AOC (neprarandama laiko) Ribota finansinė rizika (teisiniai ginčai 1,6 mln. eurų, trumpalaikė skola apie 3,3 mln. eurų, kurią grąžinti reikia iki liepos 15 d.) Nėra sutarties nutraukimo išlaidų Valstybei tenka mažesnė finansinė našta Lengviau pasiekti masto ekonomikos lygį ir užtikrinti tvarią veiklą Išlieka galimybė užtikrinti susisiekimą su šalimi oru Dabartiniai savininkai galėjo pervertinti kainos lūkesčius Iki šiol nėra pagrįsto verslo plano Reikalingos didelės investicijos (dar neapskaičiuota) Veikiausiai neigiamas turto perleidimo rezultatas Iki šiol nėra pagrįsto verslo plano turto perleidimui pagrįsti Dėl koncepcijos patvirtinimo tyrimų stygiaus galimas neigiamas poveikis vertinimui Bendra išlaidų suma siekia iki 17,5 mln. eurų (1,6 mln. eurų – teisiniai ginčai, 3,3 mln. eurų – trumpalaikė skola, 12,6 mln. eurų – sutarties nutraukimo išlaidos) Užtikrina valstybei didžiausią investicijų grąžą, nes visos investicijos bus skirtos Lietuvos ekonomikai plėtoti, o procesą galės valdyti šalies valdžia Tinkamesnis variantas vertinant riziką, tačiau sunkiai įgyvendinamas dėl menko susidomėjimo A B + - - 5 -„Air Lituanica“ išsamios veiklos analizės projektas
  5. 5. Lyginant su aviacijos pramone „Air Lituanica“ išlaidų struktūra atrodo visiškai tinkama  Pagrindiniams LT išlaidų straipsniams priskiriamos kuro ir nuosavybės išlaidos, atitinkamai 27 % ir 26 %  Išlaidos įgulai yra palyginti nedidelės pasirinkus kompleksinę nuomą (wet lease)  Apskritai santykinis visų išlaidų straipsnių svoris visiškai atitinka rinkos standartus + insurance Šaltinis: „Air Lituanica“ ataskaita, „Lufthansa Consulting“ analizė Panašių į „Air Lituanica“ oro linijų išlaidų struktūra - 6 -„Air Lituanica“ išsamios veiklos analizės projektas
  6. 6. „Air Lituanica“ ir lyginamųjų oro linijų CASK* (2013 ir 2014 m.) Pastaba. * CASK – keleivinio pajėgumo vienam kilometrui kaina Šaltinis: metinės oro linijų ataskaitos, „Flight Global“, „Lufthansa Consulting“ Pigūs vežėjai Tradiciniai vežėjai LT „Air Lituanica“ kaštai yra itin palankūs palyginti su tradiciniais vežėjais, konkuruojančiais dėl to paties rinkos segmento - 7 -„Air Lituanica“ išsamios veiklos analizės projektas Vidutinis etapo ilgis (kilometrais) Keleiviniopajėgumovienamkilometruikainaeurocentais  Nuomojant daugiau orlaivių (dry-lease), LT kaštai toliau mažės  Kadangi aviacija grindžiama mastu, plečiant parką CASK mažės
  7. 7. Oro linijų pelno maržos mažiausios, kai visur įtempta konkurencija, bet tai teikia greitą naudą visiems kitiems sektoriams Šaltinis: „Lufthansa Consulting“ tyrimai 16 % 15 % 3 % 10 % >30 % Gamintojas Orlaivio nuomotojas Oro linijos Maitinimas Oro uostas Duopolija:  „Airbus“  „Boeing“ Dviem nuomotojams priklauso 45 % rinkos dalis 1 500 oro linijų, nepaisant pajėgumų perviršio ir stiprios konkurencijos Mažiau nei trys teikėjai, veikiantys nereguliuoja mose rinkose Reguliuojam ose rinkose: monopolijos ir valstybiniai oro uostai Du teikėjai dominuoja 40 % rinkos, 7 teikėjai kontroliuoja 70 % Monopolistai  4 teikėjai dominuoja pasaulinėje rinkoje  Atskiri teikėjai dominuoja pavienėse rinkose Kompiuterinė rezervacijos sistema Antžeminės paslaugos 11–14 % 10–13 % 2,6 % pelno prognozė 2014 m. (IATA) Oro linijų koncentracija, palyginti su tiekėjų sektoriumi... ...ir įtaka veiklos maržai - 8 -„Air Lituanica“ išsamios veiklos analizės projektas
  8. 8. Šaltinis: Kazachstanas – LCG projektas (2013 m.), Latvija – „Oxford“ ekonominis tyrimas (2011 m.), Estija – Talino oro uosto tyrimas (2012 m.)  Tiesioginį poveikį įvertinti pakankamai lengva. Jis patikimai rodo pokyčius.  Sunkiau įvertinti netiesioginę ir katalizinę įtaką, kuri smarkiai priklauso nuo ekonomikos skaidrumo.  Oksfordo ekonomikos tyrimo metu nustatyta:  10 % padidinus Latvijos jungiamumą, ilguoju laikotarpiu BVP išaugtų 11,5 mln. Eurų.  Tyrimu nustatytas didesnio jungiamumo oru ir išaugusių tiesioginių užsienio investicijų (FDI) tarpusavio ryšys.  Latvijos aviacijos sektoriuje dirba apie 18 600 žmonių.  Gabenti keleivius daug naudingiau, nes krovinių gabenimas prisidėjo tik 1,3 %. Oro eismo poveikis BVP Oro eismo poveikio ekonomikai tyrimų apžvalga vienareikšmiškai parodė teigiamą įtaką - 9 -„Air Lituanica“ išsamios veiklos analizės projektas
  9. 9. Vertinant oro linijų vertę, svarbu atsižvelgti į daugelį dalyvaujančių naudos gavėjų Oro linijos Oro uostas Antžeminių paslaugų teikėjas Maitinimo paslaugų teikėjas Kiti paslaugų teikėjai Viešbučiai Techninės priežiūros paslaugų teikėjai IT Mažmeninė prekyba Finansinės paslaugos + iki 3 % BVP* Antžeminis transportas Tiesioginė įtaka  Kuriamos darbo vietos (sektoriaus vidurkis – nuo 60 iki 80 oro linijų darbuotojų vienam orlaiviui)  Sudaromas darbo užmokesčio fondas  Valstybė surenka pajamas mokesčių pavidalu  Sudaromos sąlygos orlaivių nuomos mokesčiams - tūpimo ir stovėjimo mokesčiams - vartų ir angarų ploto nuomai  Didėja tiekėjo pajamos - iš kuro ir techninės priežiūros - iš maitinimo ir antžeminių paslaugų Kelionių operatoriai Pastaba. * Duomenys grindžiami vidutiniais ir bendrais lyginamaisiais dydžiais; skirta tik iliustruoti Komunalinės paslaugos Šaltinis: Oro transporto ekonominė katalizės įtaka; „Oxford Economic Forecasting“ Netiesioginė socialinė įtaka  Didėja turizmo išlaidos (prekybos, restoranų, viešbučių, vietos susisiekimo ir kt.)  Skatinamas verslas, importas ir (arba) eksportas, valstybės veikla ir VFR kelionės  Darbo vietos ir kvalifikuotų darbuotojų poreikis  Viešinamas regionas  Ryšiai su svarbiausiomis pasaulio ekonomikomis Socialinė ir ekonominė įtaka - 10 -„Air Lituanica“ išsamios veiklos analizės projektas
  10. 10. Kadangi vidutinis aviacijos įnašas į BVP – apie 3 %, tai reikštų 1,0 mlrd. eurų Lietuvos ekonomikai per metus  Jei LT pervežtų trečdalį oro keleivių į Lietuvą, galimas poveikis BVP – 333 mln. eurų per metus.  LCG išsamus įvertinimas rodo, kad 25 % tokio srauto jau užtikrinta, todėl valstybė gauna tiesioginės pridėtinės vertės.  Ši vertė siekia 83 mln. eurų per metus.  Be to, jei kurį nors iš dabartinių vežėjų pakeis Lietuvos vežėjas, galima tikėtis didesnių mokesčių pajamų.  LCG žiniomis, LT yra vienintelis reguliarus skrydžių operatorius Lietuvoje, mokantis visus mokesčius Lietuvos valstybės biudžetui.  LCG patvirtina, kad dažniausiai nuosavos oro linijos teikia valstybei pelningą investicijų grąžą. Vis dėlto finansinį pelningumą pasiekti sunkiau. Tiesiogiai maršrutai iš Vilniaus 2014 m. spalio mėn. Šaltinis: „Flightglobal“ žemėlapių rengimo programa - 11 -„Air Lituanica“ išsamios veiklos analizės projektas
  11. 11. Lietuvoje sudarytos geriausios sąlygos prekybai iš visų Baltijos šalių, tačiau prasta oro transporto infrastruktūra trukdo tolesnei prekybos plėtrai  „Global Trade Enabling“ ataskaita patikimai rodo norą investuoti tam tikrose šalyse  Kadangi Lietuvos geležinkelio infrastruktūra ir kelių kokybė geriausia, o asfaltuotų kelių procentinė dalis didžiausia, pagerinus susisekimą oru, Lietuvos vieta sąraše galėtų dar pakilti  Geriausias būdas padėčiai pagerinti – perimti oro linijų valdymo riziką, tokiu būdu užtikrinant jungiamumą „Global Trade Enabling“ ataskaita (2014 m.) Lietuva Estija Latvija Šaltinis: „Global Trade Enabling“ ataskaita (2014 m.) - 12 -„Air Lituanica“ išsamios veiklos analizės projektas
  12. 12. Keleivių srautas VNO pagal vežėjus (mln.) Jei kils ekonominė krizė, rinkos poreikius patenkins tik nacionalinis vežėjas; tai bus naudinga valstybei ir reikš stabilumą investuotojams - 13 -„Air Lituanica“ išsamios veiklos analizės projektas 2,8 2,6 2,4 2,2 1,2 2,0 1,8 1,6 1,4 1,0 0,8 0,6 0,4 0,2 0,0 2011 201020092008 „Air Baltic“ „Ryanair“ „Wizz Air“ „Lufthansa“ Kitos 20132012 Šaltinis: Vilniaus oro uosto duomenys, „Lufthansa Consulting“  Vilniuje veikiančioms oro linijoms niekada nepavyko susigrąžinti keleivių, prarastų bankrutavus „FlyLAL“  Srautas atsistatė tik dėl „Ryanair“ ir „Wizz Air“ veiklos  Jei „FlyLaL“ būtų išsilaikiusi, dinamika būtų visiškai kita, oro uostas būtų naudingesnis valstybei „Small Planet Airlines“ „Scandinavian Airlines“
  13. 13. Net jei paslaugos importuojamos, vežėjas be tikrosios misijos aptarnauti teritoriją pasitrauks ar sumažės, kaip rodo „Air Baltic“ pavyzdys VNO keleivių eismo vežėjams tenkanti rinkos dalis Šaltinis: Vilniaus oro uosto duomenys, „Lufthansa Consulting“ - 14 -„Air Lituanica“ išsamios veiklos analizės projektas 0.0% 10.0% 20.0% 30.0% 40.0% 50.0% 60.0% 70.0% 80.0% 90.0% 100.0% 20132012 2011 201020092008 „Air Baltic“ „Small Planet Airlines“ „Ryanair“ Kitos „Wizz Air“ „Lufthansa“ „Scandinavian Airlines“
  14. 14. Atlikusi išsamią analizę, „Lufthansa Consulting“ įžvelgia 3 būdus, kuriais valstybė gali vystyti partnerystę su „Air Lituanica“ „Air Lituanica“ išsamios veiklos analizės projektas - 15 - + -

×