SlideShare a Scribd company logo
1 of 20
Download to read offline
Projekto „Pajamų atotrūkio
tarp moterų ir vyrų skirtumo
mažinimas“ tyrimo rezultatai
Prof. habil. dr. Ona Gražina Rakauskienė,
dr. Eglė Krinickienė, dr. Vaida Servetkienė
MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETAS
LYČIŲ EKONOMIKOS LABORATORIJA
2019 gruodžio 7 d.
3
Atlikti trys tyrimai
Darbuotojų apklausa
Apklausta 200 skirtingo amžiaus dirbančių
asmenų (100 moterų, 100 vyrų)
Darbdavių kokybinis tyrimas
interviu būdu
Apklausta 14 viešojo ir privataus sektoriaus
darbdavių (įmonių, įstaigų vadovų ar jų
įgaliotų asmenų)
Darbo užmokesčio skirtumų
pagal lytį tyrimas LOGIB
Atliktas tyrimas 10-yje Lietuvos įmonių ir
įstaigų, kuriose dirba >50 darbuotojų, iš kurių
bent 20 % – skirtingos lyties.
Iš viso tyrime dalyvavo 1 147 darbuotojai
(iš jų 548 moterys, 599 vyrai).
Darbuotojų apklausos
rezultatai
Apklausos tikslas išsiaiškinti:
• su lyties aspektu susijusias Lietuvos moterų ir vyrų nuostatas ir
elgseną darbo rinkoje ir šeiminio gyvenimo kontekste;
• moterų ir vyrų gebėjimus planuoti asmeninius finansus,
pastangas tobulėti, norą investuoti, siekti karjeros, plėtoti verslą
bei kitus pajamų pensijos dydį ir skirtumą pagal lytį
sąlygojančius veiksnius.
5
Subjektyvus savo finansinės padėties
vertinimas
Viduriniajam sluoksniui, kuris turi pakankamai pinigų, kad galėtų oriai gyventi,
save priskyrė 20 % respondentų. Beveik tolygiai moterų ir vyrų.
Viduriniajam sluoksniui, kuriam tenka riboti išlaidas, save priskyrė didžioji dalis
(58 %) respondentų. Taip savo socialinį ekonominį statusą vertinančių moterų yra
kiek daugiau nei vyrų.
Neturtingųjų sluoksniui, kurie neturi pinigų oriam gyvenimui,
save priskyrė daugiau vyrų nei moterų.
100 moterų ir 100 vyrų buvo paprašyta įvertinti savo finansinę padėtį.
Darbuotojų apklausa
6
Moterų ir vyrų darbo užmokestis
Asmenys, gaunantys
darbo užmokestį lygų
arba mažesnį nei MMA
Asmenys, gaunantys
darbo užmokestį
didesnį nei VDU
Moterys
16% Moterys
14%
Vyrai
5%
Vyrai
27%
Nors neturtingųjų sluoksniui, save priskyrė daugiau
vyrų nei moterų, žemesnių pajamų intervaluose
dominuoja moterys, o aukštesnių – vyrai.
Toks moterų ir vyrų pasiskirstymas pagal pajamų
dydžius rodo, kad darbo rinkoje darbuotoja-
moteris yra diskriminuojama.
Darbuotojų apklausa
7
Moterų ir vyrų darbo užmokestis
5
10
19
13
15
9
11
5
3
4
1
3
2
3
13
22
20
8
12
4
9
2
1 1 1
4
0
5
10
15
20
25
Vyrai Moterys
Neto per mėn.
Darbuotojų apklausa
8
Profesinio gyvenimo viršūnė
Vyrai padaro karjerą vėliau nei moterys.
Moterų ir vyrų pasiskirstymas pagal amžių, kai pasiekta profesinio gyvenimo
viršūnė pajamų ir karjeros požiūriu.
Darbuotojų apklausa
27%
40%
5%
28%
44%
28%
5%
23%
25-35 m. 36-50 m. 51-65 m. Dar nepasiekiau
Vyrai Moterys
Siekiant padidinti pajamas, moterų ir vyrų
elgsenoje galima įžvelgti ryškius skirtumus.
MoterysVyrai
daugiau planuoja savo
profesinę karjerą,
užsiima savo verslu,
siekia tapti vadovu.
mokosi,
dirba papildomai,
daugiau nei vienu etatu.
9
Finansinė elgsena
Respondentai išleidžia daugiausiai maistui, komunalinėms paslaugoms, transportui, įvairioms prekėms,
paslaugoms ir sveikatai. Moterų ir vyrų vartojimo ypatumai esminio skirtumo lyčių aspektu
neišryškino.
Daugiau nei pusė apklaustųjų taupo ,,juodai dienai“. Taupančių moterų dalis yra 10 % didesnė nei vyrų.
Savo pajamas ir išlaidas seka 60 % moterų ir 42 % vyrų.
Finansų valdymo požiūriu moterys pažangesnės ir labiau disciplinuotos.
Vyrai pasižymi geresniais finansinio raštingumo gebėjimais nei moterys (~14 % skirtumas).
Darbuotojų apklausa
Moterų ir vyrų vartojimo ir taupymo ypatumai.
10
Gyvenimo vidurio
ekonominiai sunkumai
1/3 respondentų mano, kad šeimos ir darbo
įsipareigojimų derinimas turi įtakos šeimos
finansinei padėčiai ir neigiamai veikia pajamas.
Taip mano beveik dvigubai daugiau moterų nei
vyrų.
Darbuotojų apklausa
Rūpinimasis būsima
senatvės pensija
Daugiau moterų nei vyrų ketina dirbti
sulaukę pensinio amžiaus, nes kitaip
nepragyventų.
Daugiau moterų nei vyrų teigia, kad
nedirbtų sulaukusios pensijos, jei gautų
orią pensiją.
Darbdavių apklausos
rezultatai
Apklausos tikslas
• identifikuoti lyčių aspekto poveikį įmonių ar įstaigų vadovams
nustatant darbo užmokestį;
• išsiaiškinti, ar lyčių aspektu laikomasi vienodo darbo užmokesčio
už vienodą ir vienodos vertės darbą politikos.
12
Požiūris į darbuotoją
Dauguma darbdavių vertina tiek darbuotojo profesionalumą, gebėjimus, kompetenciją, tiek ir žmogiškąsias savybes.
Jie pripažįsta lygiavertę šių veiksnių svarbą.
Atskirais atvejais vis dar išlieka stereotipinė nuostata, kad racionalus protas labiau būdingas vyrams,
o emocinis intelektas – moterims.
Daugumos respondentų nuomone, tiek moterys, tiek vyrai gali sėkmingai vadovauti įvairioms veiklos sritims.
Darbdavių nuomone, dirbti įvairius darbus vienodai sėkmingai gali abiejų lyčių atstovai, nebent tai būtų darbai,
reikalaujantys didesnės fizinės jėgos. Darbų, kurie yra laikomi tik vyriškais ar tik moteriškais, lieka vis mažiau.
Darbdavių apklausa
13
Teisės aktų nuostatų įgyvendinimas
Dauguma darbdavių palankiai vertina ir savo įmonėse/įstaigose taiko Darbo kodekse numatytas
šeimos ir darbo derinimo priemones.
Priimant į darbą taikomi nešališki lyties atžvilgiu atrankos kriterijai tiek viešajame, tiek privačiame
sektoriuje.
Daugumos darbdavių nuomone, Darbo kodekso nuostata dėl Lygių galimybių planų būtinybės įstaigose
nekelia jokių abejonių. Yra dedamos pastangos siekti ne formalios, o realios lyčių lygybės. Mažoji
dalis darbdavių priima tai kaip formalumą.
Darbdavių apklausa
14
Dauguma darbdavių teigė,
kad moterų ir vyrų darbo užmokestis gali
skirtis priklausomai nuo darbo krūvio,
stažo, rezultatų.
Tačiau jie mano,
kad vienodą ir vienodos vertės darbą
atliekančių asmenų darbo užmokestis turi
būti vienodas, nepaisant lyties.
Visi darbdaviai patvirtino,
kad darbo sąlygos, galimybės siekti
karjeros, profesinio tobulėjimo, kelti
kvalifikaciją ar persikvalifikuoti moterims
ir vyrams yra vienodos.
Darbo užmokesčio politika
Darbdavių apklausa
LOGIB tyrimo
rezultatai
LOGIB – vienodo darbo užmokesčio pagal
lytį praktikos patikrinimo priemonė
Tai 2006 m. Šveicarijos federalinio lyčių lygybės biuro parengta
savikontrolės priemonė, leidžianti susidaryti pirminį vaizdą apie
moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkį įmonėje.
Jei lyties poveikis darbo užmokesčio atotrūkiui yra statistiškai
reikšmingas, yra įtarimų dėl darbo užmokesčio diskriminacijos
pagal lytį.
Tyrimo tikslas išsiaiškinti:
• ar įmonėse ir įstaigose lyčių aspektu laikomasi vienodo darbo
užmokesčio už vienodos vertės darbą politikos,
• ar yra darbo užmokesčio diskriminacijos dėl lyties apraiškų.
16
Bendras DU atotrūkis
LOGIB tyrimas
2,7%
-12,5%
-0,9%
-6,5%
-15,5%
-11,6%
14,6%
9,1%
-4,2%
6,1%
Įmonė nr. 1
Įmonė nr. 2
Įmonė nr. 3
Įmonė nr. 4
Įmonė nr. 5
Įmonė nr. 6
Įmonė nr. 7
Įmonė nr. 8
Įmonė nr. 9
Įmonė nr. 10
Tyrime dalyvavusių įmonių ir įstaigų darbuotojų bendras moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumas. Pastabos:
Minuso ženklas reiškia, kad tiek % bendrai moterys uždirba mažiau nei vyrai.
DU atotrūkis – darbo užmokesčio atotrūkis.
Bendras moterų ir vyrų
darbo užmokesčio
skirtumas varijuoja
nuo -15,5 %
iki 14,6 %
17
DU atotrūkis dėl lyties
LOGIB tyrimas
-7%
-3,7%
-2,9%
-2,7%
-1,6%
0%
0,5%
0,6%
3,5%
7,5%
Įmonė nr. 1
Įmonė nr. 2
Įmonė nr. 3
Įmonė nr. 4
Įmonė nr. 5
Įmonė nr. 6
Įmonė nr. 7
Įmonė nr. 8
Įmonė nr. 9
Įmonė nr. 10
Tyrime dalyvavusių įmonių ir įstaigų darbuotojų moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis dėl lyties. Pastabos:
Minuso ženklas reiškia, kad moterys, dirbančios tomis pačiomis sąlygomis kaip ir vyrai, uždirba x % mažiau.
DU atotrūkis – darbo užmokesčio atotrūkis.
Darbo užmokesčio atotrūkis
dėl lyties neviršija
7,5 %
Taip pat jis yra maždaug
perpus mažesnis nei bendras
moterų ir vyrų DU skirtumas.
18
Žymesni skirtumai nustatyti
tik 2-jose įmonėse
Tačiau jie – diskriminuojantys
ne tik moteris, bet ir vyrus.
Tyrime dalyvavusių įmonių ir įstaigų darbuotojų darbo užmokesčio skirtumai ir atotrūkis dėl lyties.
LOGIB tyrimas
DU atotrūkis dėl lyties
Iš 10-ies įmonių ir įstaigų 8-iose
DU atotrūkis dėl lyties svyruoja
nuo -3,7 % iki 3,5 %.
Šie rodikliai nėra tokie žymūs, kad būtų
galima teigti, jog darbo užmokesčio politika
yra lyties atžvilgiu diskriminuojanti ir
vykdoma sistemingai.
2
8
19
DU atotrūkis: bendras ir dėl lyties
Lentelėje pateikiamas palyginimas: tyrime dalyvavusių įmonių ir įstaigų darbuotojų bendras moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis ir dėl lyties. Pastabos:
Minuso ženklas reiškia, kad moterys uždirba x % mažiau.
DU atotrūkis – darbo užmokesčio atotrūkis.
Įmonės / įstaigos
(veiklos sritis, sektorius)
Bendras moterų ir vyrų DU atotrūkis
(kiek % bendrai moterys uždirba mažiau)
Moterų ir vyrų DU atotrūkis dėl lyties
(kiek % tomis pačiomis sąlygomis moterys uždirba mažiau)
Įmonė nr. 1, Viešasis valdymas 2,7 % -7 %
Įmonė nr. 2, Viešasis valdymas -12,5 % -3,7 %
Įmonė nr. 3, Viešasis valdymas -0,9 % -2,9 %
Įmonė nr. 4, Kita komunalinė, socialinė ir asmeninė
aptarnavimo veikla; privatus sektorius
-6,5 % -2,7 %
Įmonė nr. 5, Žemės ūkis; privatus sektorius -15,5 % -1,6 %
Įmonė nr. 6, Finansinis tarpininkavimas; privatus sektorius -11,6 % 0 %
Įmonė nr. 7, Apdirbamoji gamyba; privatus sektorius 14,6 % 0,5 %
Įmonė nr. 8, Viešasis valdymas 9,1 % 0,6 %
Įmonė nr. 9, Viešasis valdymas -4,2 % 3,5 %
Įmonė nr. 10, Apdirbamoji gamyba; privatus sektorius 6,1 % 7,5 %
LOGIB tyrimas
Dėkui
Projekto „Pajamų atotrūkio tarp moterų ir vyrų skirtumo mažinimas“ Nr.
820731 (REC-RGEN-PENS-AG-2017) tyrimas iš dalies remiamas Europos
Sąjungos Teisių, lygybės ir pilietiškumo programos (2014-2020)
www.polygiai.lt
www.mruni.eu

More Related Content

More from Moterų informacijos centras

Lietuvos gyventojų apklausa apie smurtą artimoje aplinkoje, 2020
Lietuvos gyventojų apklausa apie smurtą artimoje aplinkoje, 2020Lietuvos gyventojų apklausa apie smurtą artimoje aplinkoje, 2020
Lietuvos gyventojų apklausa apie smurtą artimoje aplinkoje, 2020Moterų informacijos centras
 
Lietuvos gyventojų apklausos apie smurtą artimoje aplinkoje pristatymas, 2020
Lietuvos gyventojų apklausos apie smurtą artimoje aplinkoje pristatymas, 2020Lietuvos gyventojų apklausos apie smurtą artimoje aplinkoje pristatymas, 2020
Lietuvos gyventojų apklausos apie smurtą artimoje aplinkoje pristatymas, 2020Moterų informacijos centras
 
Smurtas artimoje aplinkoje: prevencija, apsauga, pagalba, bendradarbiavimas
Smurtas artimoje aplinkoje: prevencija, apsauga, pagalba, bendradarbiavimasSmurtas artimoje aplinkoje: prevencija, apsauga, pagalba, bendradarbiavimas
Smurtas artimoje aplinkoje: prevencija, apsauga, pagalba, bendradarbiavimasMoterų informacijos centras
 
Lietuvos gyventojų apklausa apie smurtą artimoje aplinkoje
Lietuvos gyventojų apklausa apie smurtą artimoje aplinkojeLietuvos gyventojų apklausa apie smurtą artimoje aplinkoje
Lietuvos gyventojų apklausa apie smurtą artimoje aplinkojeMoterų informacijos centras
 
Darbo užmokesčio ir pensijų atotrūkio tarp moterų ir vyrų priežasčių analizė
Darbo užmokesčio ir pensijų atotrūkio tarp moterų ir vyrų priežasčių analizė Darbo užmokesčio ir pensijų atotrūkio tarp moterų ir vyrų priežasčių analizė
Darbo užmokesčio ir pensijų atotrūkio tarp moterų ir vyrų priežasčių analizė Moterų informacijos centras
 
Nevyriausybines organizacijas vienijančių asociacijų institucinis stiprinimas
Nevyriausybines organizacijas vienijančių asociacijų institucinis stiprinimas Nevyriausybines organizacijas vienijančių asociacijų institucinis stiprinimas
Nevyriausybines organizacijas vienijančių asociacijų institucinis stiprinimas Moterų informacijos centras
 
Log In - saugumas man patinka! Projekto rezultatai
Log In - saugumas man patinka! Projekto rezultataiLog In - saugumas man patinka! Projekto rezultatai
Log In - saugumas man patinka! Projekto rezultataiMoterų informacijos centras
 
Log In - saugumas man patinka! Mokymų programa suaugusiems
Log In - saugumas man patinka! Mokymų programa suaugusiemsLog In - saugumas man patinka! Mokymų programa suaugusiems
Log In - saugumas man patinka! Mokymų programa suaugusiemsMoterų informacijos centras
 
"Log In - saugumas man patinka!" edukacinė programa jaunimui
"Log In - saugumas man patinka!" edukacinė programa jaunimui"Log In - saugumas man patinka!" edukacinė programa jaunimui
"Log In - saugumas man patinka!" edukacinė programa jaunimuiMoterų informacijos centras
 
Moterų informacijos centro metinė veiklos ataskaita 2012 m.
Moterų informacijos centro metinė veiklos ataskaita 2012 m.Moterų informacijos centro metinė veiklos ataskaita 2012 m.
Moterų informacijos centro metinė veiklos ataskaita 2012 m.Moterų informacijos centras
 

More from Moterų informacijos centras (20)

2020 m. I-IV ketv. SKPC ataskaita
2020 m. I-IV ketv. SKPC ataskaita2020 m. I-IV ketv. SKPC ataskaita
2020 m. I-IV ketv. SKPC ataskaita
 
Lietuvos gyventojų apklausa apie smurtą artimoje aplinkoje, 2020
Lietuvos gyventojų apklausa apie smurtą artimoje aplinkoje, 2020Lietuvos gyventojų apklausa apie smurtą artimoje aplinkoje, 2020
Lietuvos gyventojų apklausa apie smurtą artimoje aplinkoje, 2020
 
Lietuvos gyventojų apklausos apie smurtą artimoje aplinkoje pristatymas, 2020
Lietuvos gyventojų apklausos apie smurtą artimoje aplinkoje pristatymas, 2020Lietuvos gyventojų apklausos apie smurtą artimoje aplinkoje pristatymas, 2020
Lietuvos gyventojų apklausos apie smurtą artimoje aplinkoje pristatymas, 2020
 
2020 I-III ketv. ataskaita I SKPC
2020 I-III ketv. ataskaita I SKPC2020 I-III ketv. ataskaita I SKPC
2020 I-III ketv. ataskaita I SKPC
 
2020 I ketv. ataskaita | SKPC
2020 I ketv. ataskaita | SKPC2020 I ketv. ataskaita | SKPC
2020 I ketv. ataskaita | SKPC
 
Smurtas artimoje aplinkoje: prevencija, apsauga, pagalba, bendradarbiavimas
Smurtas artimoje aplinkoje: prevencija, apsauga, pagalba, bendradarbiavimasSmurtas artimoje aplinkoje: prevencija, apsauga, pagalba, bendradarbiavimas
Smurtas artimoje aplinkoje: prevencija, apsauga, pagalba, bendradarbiavimas
 
Lietuvos gyventojų apklausa apie smurtą artimoje aplinkoje
Lietuvos gyventojų apklausa apie smurtą artimoje aplinkojeLietuvos gyventojų apklausa apie smurtą artimoje aplinkoje
Lietuvos gyventojų apklausa apie smurtą artimoje aplinkoje
 
Darbo užmokesčio ir pensijų atotrūkio tarp moterų ir vyrų priežasčių analizė
Darbo užmokesčio ir pensijų atotrūkio tarp moterų ir vyrų priežasčių analizė Darbo užmokesčio ir pensijų atotrūkio tarp moterų ir vyrų priežasčių analizė
Darbo užmokesčio ir pensijų atotrūkio tarp moterų ir vyrų priežasčių analizė
 
Nevyriausybines organizacijas vienijančių asociacijų institucinis stiprinimas
Nevyriausybines organizacijas vienijančių asociacijų institucinis stiprinimas Nevyriausybines organizacijas vienijančių asociacijų institucinis stiprinimas
Nevyriausybines organizacijas vienijančių asociacijų institucinis stiprinimas
 
Smurto lyties pagrindu prevencija
Smurto lyties pagrindu prevencijaSmurto lyties pagrindu prevencija
Smurto lyties pagrindu prevencija
 
Log In - saugumas man patinka! Projekto rezultatai
Log In - saugumas man patinka! Projekto rezultataiLog In - saugumas man patinka! Projekto rezultatai
Log In - saugumas man patinka! Projekto rezultatai
 
Log In - saugumas man patinka! leidinys
Log In - saugumas man patinka! leidinysLog In - saugumas man patinka! leidinys
Log In - saugumas man patinka! leidinys
 
Log In - saugumas man patinka! Mokymų programa suaugusiems
Log In - saugumas man patinka! Mokymų programa suaugusiemsLog In - saugumas man patinka! Mokymų programa suaugusiems
Log In - saugumas man patinka! Mokymų programa suaugusiems
 
"Log In - saugumas man patinka!" edukacinė programa jaunimui
"Log In - saugumas man patinka!" edukacinė programa jaunimui"Log In - saugumas man patinka!" edukacinė programa jaunimui
"Log In - saugumas man patinka!" edukacinė programa jaunimui
 
16 dienų renginiai
16 dienų renginiai16 dienų renginiai
16 dienų renginiai
 
Moterų informacijos centro metinė veiklos ataskaita 2012 m.
Moterų informacijos centro metinė veiklos ataskaita 2012 m.Moterų informacijos centro metinė veiklos ataskaita 2012 m.
Moterų informacijos centro metinė veiklos ataskaita 2012 m.
 
Nacionalinis lygybės ir įvairovės forumas
Nacionalinis lygybės ir įvairovės forumasNacionalinis lygybės ir įvairovės forumas
Nacionalinis lygybės ir įvairovės forumas
 
Good intentions is not enough
Good intentions is not enoughGood intentions is not enough
Good intentions is not enough
 
Women and media
Women and media Women and media
Women and media
 
Role of mass media in Lithuania
Role of mass media in LithuaniaRole of mass media in Lithuania
Role of mass media in Lithuania
 

Projekto „Pajamų atotrūkio tarp moterų ir vyrų skirtumo mažinimas“ tyrimo rezultatai

  • 1.
  • 2. Projekto „Pajamų atotrūkio tarp moterų ir vyrų skirtumo mažinimas“ tyrimo rezultatai Prof. habil. dr. Ona Gražina Rakauskienė, dr. Eglė Krinickienė, dr. Vaida Servetkienė MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETAS LYČIŲ EKONOMIKOS LABORATORIJA 2019 gruodžio 7 d.
  • 3. 3 Atlikti trys tyrimai Darbuotojų apklausa Apklausta 200 skirtingo amžiaus dirbančių asmenų (100 moterų, 100 vyrų) Darbdavių kokybinis tyrimas interviu būdu Apklausta 14 viešojo ir privataus sektoriaus darbdavių (įmonių, įstaigų vadovų ar jų įgaliotų asmenų) Darbo užmokesčio skirtumų pagal lytį tyrimas LOGIB Atliktas tyrimas 10-yje Lietuvos įmonių ir įstaigų, kuriose dirba >50 darbuotojų, iš kurių bent 20 % – skirtingos lyties. Iš viso tyrime dalyvavo 1 147 darbuotojai (iš jų 548 moterys, 599 vyrai).
  • 4. Darbuotojų apklausos rezultatai Apklausos tikslas išsiaiškinti: • su lyties aspektu susijusias Lietuvos moterų ir vyrų nuostatas ir elgseną darbo rinkoje ir šeiminio gyvenimo kontekste; • moterų ir vyrų gebėjimus planuoti asmeninius finansus, pastangas tobulėti, norą investuoti, siekti karjeros, plėtoti verslą bei kitus pajamų pensijos dydį ir skirtumą pagal lytį sąlygojančius veiksnius.
  • 5. 5 Subjektyvus savo finansinės padėties vertinimas Viduriniajam sluoksniui, kuris turi pakankamai pinigų, kad galėtų oriai gyventi, save priskyrė 20 % respondentų. Beveik tolygiai moterų ir vyrų. Viduriniajam sluoksniui, kuriam tenka riboti išlaidas, save priskyrė didžioji dalis (58 %) respondentų. Taip savo socialinį ekonominį statusą vertinančių moterų yra kiek daugiau nei vyrų. Neturtingųjų sluoksniui, kurie neturi pinigų oriam gyvenimui, save priskyrė daugiau vyrų nei moterų. 100 moterų ir 100 vyrų buvo paprašyta įvertinti savo finansinę padėtį. Darbuotojų apklausa
  • 6. 6 Moterų ir vyrų darbo užmokestis Asmenys, gaunantys darbo užmokestį lygų arba mažesnį nei MMA Asmenys, gaunantys darbo užmokestį didesnį nei VDU Moterys 16% Moterys 14% Vyrai 5% Vyrai 27% Nors neturtingųjų sluoksniui, save priskyrė daugiau vyrų nei moterų, žemesnių pajamų intervaluose dominuoja moterys, o aukštesnių – vyrai. Toks moterų ir vyrų pasiskirstymas pagal pajamų dydžius rodo, kad darbo rinkoje darbuotoja- moteris yra diskriminuojama. Darbuotojų apklausa
  • 7. 7 Moterų ir vyrų darbo užmokestis 5 10 19 13 15 9 11 5 3 4 1 3 2 3 13 22 20 8 12 4 9 2 1 1 1 4 0 5 10 15 20 25 Vyrai Moterys Neto per mėn. Darbuotojų apklausa
  • 8. 8 Profesinio gyvenimo viršūnė Vyrai padaro karjerą vėliau nei moterys. Moterų ir vyrų pasiskirstymas pagal amžių, kai pasiekta profesinio gyvenimo viršūnė pajamų ir karjeros požiūriu. Darbuotojų apklausa 27% 40% 5% 28% 44% 28% 5% 23% 25-35 m. 36-50 m. 51-65 m. Dar nepasiekiau Vyrai Moterys Siekiant padidinti pajamas, moterų ir vyrų elgsenoje galima įžvelgti ryškius skirtumus. MoterysVyrai daugiau planuoja savo profesinę karjerą, užsiima savo verslu, siekia tapti vadovu. mokosi, dirba papildomai, daugiau nei vienu etatu.
  • 9. 9 Finansinė elgsena Respondentai išleidžia daugiausiai maistui, komunalinėms paslaugoms, transportui, įvairioms prekėms, paslaugoms ir sveikatai. Moterų ir vyrų vartojimo ypatumai esminio skirtumo lyčių aspektu neišryškino. Daugiau nei pusė apklaustųjų taupo ,,juodai dienai“. Taupančių moterų dalis yra 10 % didesnė nei vyrų. Savo pajamas ir išlaidas seka 60 % moterų ir 42 % vyrų. Finansų valdymo požiūriu moterys pažangesnės ir labiau disciplinuotos. Vyrai pasižymi geresniais finansinio raštingumo gebėjimais nei moterys (~14 % skirtumas). Darbuotojų apklausa Moterų ir vyrų vartojimo ir taupymo ypatumai.
  • 10. 10 Gyvenimo vidurio ekonominiai sunkumai 1/3 respondentų mano, kad šeimos ir darbo įsipareigojimų derinimas turi įtakos šeimos finansinei padėčiai ir neigiamai veikia pajamas. Taip mano beveik dvigubai daugiau moterų nei vyrų. Darbuotojų apklausa Rūpinimasis būsima senatvės pensija Daugiau moterų nei vyrų ketina dirbti sulaukę pensinio amžiaus, nes kitaip nepragyventų. Daugiau moterų nei vyrų teigia, kad nedirbtų sulaukusios pensijos, jei gautų orią pensiją.
  • 11. Darbdavių apklausos rezultatai Apklausos tikslas • identifikuoti lyčių aspekto poveikį įmonių ar įstaigų vadovams nustatant darbo užmokestį; • išsiaiškinti, ar lyčių aspektu laikomasi vienodo darbo užmokesčio už vienodą ir vienodos vertės darbą politikos.
  • 12. 12 Požiūris į darbuotoją Dauguma darbdavių vertina tiek darbuotojo profesionalumą, gebėjimus, kompetenciją, tiek ir žmogiškąsias savybes. Jie pripažįsta lygiavertę šių veiksnių svarbą. Atskirais atvejais vis dar išlieka stereotipinė nuostata, kad racionalus protas labiau būdingas vyrams, o emocinis intelektas – moterims. Daugumos respondentų nuomone, tiek moterys, tiek vyrai gali sėkmingai vadovauti įvairioms veiklos sritims. Darbdavių nuomone, dirbti įvairius darbus vienodai sėkmingai gali abiejų lyčių atstovai, nebent tai būtų darbai, reikalaujantys didesnės fizinės jėgos. Darbų, kurie yra laikomi tik vyriškais ar tik moteriškais, lieka vis mažiau. Darbdavių apklausa
  • 13. 13 Teisės aktų nuostatų įgyvendinimas Dauguma darbdavių palankiai vertina ir savo įmonėse/įstaigose taiko Darbo kodekse numatytas šeimos ir darbo derinimo priemones. Priimant į darbą taikomi nešališki lyties atžvilgiu atrankos kriterijai tiek viešajame, tiek privačiame sektoriuje. Daugumos darbdavių nuomone, Darbo kodekso nuostata dėl Lygių galimybių planų būtinybės įstaigose nekelia jokių abejonių. Yra dedamos pastangos siekti ne formalios, o realios lyčių lygybės. Mažoji dalis darbdavių priima tai kaip formalumą. Darbdavių apklausa
  • 14. 14 Dauguma darbdavių teigė, kad moterų ir vyrų darbo užmokestis gali skirtis priklausomai nuo darbo krūvio, stažo, rezultatų. Tačiau jie mano, kad vienodą ir vienodos vertės darbą atliekančių asmenų darbo užmokestis turi būti vienodas, nepaisant lyties. Visi darbdaviai patvirtino, kad darbo sąlygos, galimybės siekti karjeros, profesinio tobulėjimo, kelti kvalifikaciją ar persikvalifikuoti moterims ir vyrams yra vienodos. Darbo užmokesčio politika Darbdavių apklausa
  • 15. LOGIB tyrimo rezultatai LOGIB – vienodo darbo užmokesčio pagal lytį praktikos patikrinimo priemonė Tai 2006 m. Šveicarijos federalinio lyčių lygybės biuro parengta savikontrolės priemonė, leidžianti susidaryti pirminį vaizdą apie moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkį įmonėje. Jei lyties poveikis darbo užmokesčio atotrūkiui yra statistiškai reikšmingas, yra įtarimų dėl darbo užmokesčio diskriminacijos pagal lytį. Tyrimo tikslas išsiaiškinti: • ar įmonėse ir įstaigose lyčių aspektu laikomasi vienodo darbo užmokesčio už vienodos vertės darbą politikos, • ar yra darbo užmokesčio diskriminacijos dėl lyties apraiškų.
  • 16. 16 Bendras DU atotrūkis LOGIB tyrimas 2,7% -12,5% -0,9% -6,5% -15,5% -11,6% 14,6% 9,1% -4,2% 6,1% Įmonė nr. 1 Įmonė nr. 2 Įmonė nr. 3 Įmonė nr. 4 Įmonė nr. 5 Įmonė nr. 6 Įmonė nr. 7 Įmonė nr. 8 Įmonė nr. 9 Įmonė nr. 10 Tyrime dalyvavusių įmonių ir įstaigų darbuotojų bendras moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumas. Pastabos: Minuso ženklas reiškia, kad tiek % bendrai moterys uždirba mažiau nei vyrai. DU atotrūkis – darbo užmokesčio atotrūkis. Bendras moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumas varijuoja nuo -15,5 % iki 14,6 %
  • 17. 17 DU atotrūkis dėl lyties LOGIB tyrimas -7% -3,7% -2,9% -2,7% -1,6% 0% 0,5% 0,6% 3,5% 7,5% Įmonė nr. 1 Įmonė nr. 2 Įmonė nr. 3 Įmonė nr. 4 Įmonė nr. 5 Įmonė nr. 6 Įmonė nr. 7 Įmonė nr. 8 Įmonė nr. 9 Įmonė nr. 10 Tyrime dalyvavusių įmonių ir įstaigų darbuotojų moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis dėl lyties. Pastabos: Minuso ženklas reiškia, kad moterys, dirbančios tomis pačiomis sąlygomis kaip ir vyrai, uždirba x % mažiau. DU atotrūkis – darbo užmokesčio atotrūkis. Darbo užmokesčio atotrūkis dėl lyties neviršija 7,5 % Taip pat jis yra maždaug perpus mažesnis nei bendras moterų ir vyrų DU skirtumas.
  • 18. 18 Žymesni skirtumai nustatyti tik 2-jose įmonėse Tačiau jie – diskriminuojantys ne tik moteris, bet ir vyrus. Tyrime dalyvavusių įmonių ir įstaigų darbuotojų darbo užmokesčio skirtumai ir atotrūkis dėl lyties. LOGIB tyrimas DU atotrūkis dėl lyties Iš 10-ies įmonių ir įstaigų 8-iose DU atotrūkis dėl lyties svyruoja nuo -3,7 % iki 3,5 %. Šie rodikliai nėra tokie žymūs, kad būtų galima teigti, jog darbo užmokesčio politika yra lyties atžvilgiu diskriminuojanti ir vykdoma sistemingai. 2 8
  • 19. 19 DU atotrūkis: bendras ir dėl lyties Lentelėje pateikiamas palyginimas: tyrime dalyvavusių įmonių ir įstaigų darbuotojų bendras moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis ir dėl lyties. Pastabos: Minuso ženklas reiškia, kad moterys uždirba x % mažiau. DU atotrūkis – darbo užmokesčio atotrūkis. Įmonės / įstaigos (veiklos sritis, sektorius) Bendras moterų ir vyrų DU atotrūkis (kiek % bendrai moterys uždirba mažiau) Moterų ir vyrų DU atotrūkis dėl lyties (kiek % tomis pačiomis sąlygomis moterys uždirba mažiau) Įmonė nr. 1, Viešasis valdymas 2,7 % -7 % Įmonė nr. 2, Viešasis valdymas -12,5 % -3,7 % Įmonė nr. 3, Viešasis valdymas -0,9 % -2,9 % Įmonė nr. 4, Kita komunalinė, socialinė ir asmeninė aptarnavimo veikla; privatus sektorius -6,5 % -2,7 % Įmonė nr. 5, Žemės ūkis; privatus sektorius -15,5 % -1,6 % Įmonė nr. 6, Finansinis tarpininkavimas; privatus sektorius -11,6 % 0 % Įmonė nr. 7, Apdirbamoji gamyba; privatus sektorius 14,6 % 0,5 % Įmonė nr. 8, Viešasis valdymas 9,1 % 0,6 % Įmonė nr. 9, Viešasis valdymas -4,2 % 3,5 % Įmonė nr. 10, Apdirbamoji gamyba; privatus sektorius 6,1 % 7,5 % LOGIB tyrimas
  • 20. Dėkui Projekto „Pajamų atotrūkio tarp moterų ir vyrų skirtumo mažinimas“ Nr. 820731 (REC-RGEN-PENS-AG-2017) tyrimas iš dalies remiamas Europos Sąjungos Teisių, lygybės ir pilietiškumo programos (2014-2020) www.polygiai.lt www.mruni.eu