1.
Title Layout
„Log In – saugumas man patinka!“
Edukacinė programa jaunimui.

2.
Patyčios ir stereotipai lyties pagrindu
Lyčių stereotipai arba kodėl
rožinė ir mėlyna

3.
Kodėl rožinė?
O kodėl melsva?

4.
BIOLOGINĖ LYTIS IR SOCIALINIAI VAIDMENYS
Biologiniai lyčių skirtumai – fiziniai ir fiziologiniai;
Biologiniai lyčių skirtumai apsprendžia nekintančias ir
universalias moterų ir vyrų funkcijas, pvz., gimdymą.

5.
 Socialiniai lyčių skirtumai - biologinių
skirtumų socialinis įprasminimas: „moteriški“
ar „vyriški“vaidmenys, darbai, profesijos,
elgesys, charakterio savybės ir pan.
Socialinė lytis

6.
Stereotipai
 „Stereotipas – supaprastintas grupės ar jos
narių vaizdinys, dažnai paremtas nusistatymu“
(Broom, Bonjean, Broom, 1992, 354 p.).
 „Stereotipai – tvirta supaprastinta nuomonė
apie žmonių grupes“ (Gage, Berliner, 1994,
186 p.).
 Vyrai ir moterys – filmuko peržiūra

7.
Moterų informacijos centro vykdyto tyrimo duomenys.
Tyrime dalyvavo jaunimas nuo 15 iki 17 m. amžiaus
„Jaunimas – jaunimui“
tymo rezultatai

8.
0.00%
10.00%
20.00%
30.00%
40.00%
50.00%
60.00%
70.00%
80.00%
90.00%
Nepritaria Pritaria
17.07%
82.93%
16.33%
83.67%
Blogiau kai keikiasi mergina nei vaikinas.
Berniukai
Mergaites

9.
Vaikinai geresni lyderiai nei merginos.
33.61%
66.39%
Berniukai
Nepritaria
Pritaria
87.30%
12.70%
Mergaitės
Nepritaria
Pritaria

10.
0.00%
10.00%
20.00%
30.00%
40.00%
50.00%
60.00%
70.00%
80.00%
Nepritaria Pritaria
40.82%
59.18%
77.46%
22.54%
Merginoms labiau nei profesionali karjera ar
nuosavo verslo sukūrimas turėtų rūpėti geros
žmonos ir mamos statusas.
Berniukai
Mergaites

11.
Praktinis užsiėmimas
Marsiečiai.
Įsivaizduokite į žemę
atvyksta marsiečiai, jie
mato, kad žemėje yra
du sutvėrimai –
moterys ir vyrai, tačiau
jie nesupranta, kuo jie
skiriasi.
Užduotis:
Paaiškinkite marsiečiams
kuo skiriasi moterys ir vyrai.
Tiek asmeniniame
gyvenime, tiek darbe,
kokios būdo, išvaizdos
savybės jiems būdingos.

12.
Žiniasklaida kuria įvaizdį, kuris yra vienas iš svarbiausių veiksnių,
lemiančių visuomenės požiūrį į konkrečią instituciją ar asmenį.
Iš kur kyla stereotipai?

13.
Žiniasklaidos kanalai
 Televizija;
 Spauda;
 Radijas;
 Internetas.

14.
Žiniasklaidos turinio tipai
 Informacinis;
 Pramoginis;
 Reklaminis.

15.
Reklama – anksčiau ir
dabar

16.
Reklama anksčiau

17.
NES JI MOTERIS, NE INDAPLOVĖ".
Reklama dabar:

18.
 Berniukai sulaukia kur kas daugiau ugdytojų dėmesio.
 Problemiškas berniukų elgesys dalies ugdytojų laikomas
prigimtiniu ir todėl labiau priimtinu, toleruotinu nei analogiškas
mergaičių elgesys.
 Merginos ir vaikinai renkasi stereotipines pagal lytį profesijas
kas didžiąja dalimi apsprendžia jų tolimesnį gyvenimą: karjerą,
darbo užmokestį, pensiją.
Kas iš to?

19.
 2009 metais moterys Europos Sąjungoje ir Euro Zonoje
vidutiniškai uždirbo 17% mažiau grynojo valandinio
uždarbio nei vyrai.
 Moterų stygius politikoje.
 Vadovaujančias pozicijas užimančių moterų stygius verslo
sektoriuje, įmonių valdybose.
 Griežtos socialinės ir kultūrinės normos ne tik riboja mūsų
galimybes, tačiau ir atskiria moteris nuo vyrų (vyrus dažnai
rodant kaip agresyvius, o moteris paklusnias ir nuolankias)
kas veda prie smurto lyties pagrindu.

20.
Smurtas santykiuose: mitai ir realybė

21.
 Psichologinis
 Fizinis
 Ekonominis
 Seksualinis
Smurto santykiuose rūšys

22.

Moterų informacijos centro vykdyto tyrimo
duomenys.
Tyrime dalyvavo jaunimas nuo 15 iki 17m.
amžiaus.

23.
 Patyčios − tai tyčiniai, pasikartojantys veiksmai, kuriais siekiama
įžeisti, įskaudinti kitą žmogų.
Smurtas tarp jaunimo:

24.
 patyčios apima tyčinius veiksmus;
 šis elgesys yra pasikartojantis;
 patyčių situacijoje yra psichologinė ar fizinė jėgos
persvara.
Patyčių savybės:

25.
Užduotis

26.
 Ar nuotraukose yra asmenų, iš kurių kiti
tyčiojasi?
 Kaip iš jų tyčiojamasi?
 Kaip manote, kaip jaučiasi žmonės, iš
kurių tyčiojamasi?
 Atsakykite į šiuos klausimus grupėse.
Kiekviena grupė turės trumpai pristatyti
diskusijos rezultatus.
Kaip manote?

27.
 Vaikai, kenčiantys nuo patyčių,
dažnai jaučiasi nesaugūs, išgyvena
nerimą.
 Vaikai, iš kurių tyčiojamasi, dažniau
jaučiasi liūdni, prislėgti, nepasitikintys
savimi, pasižymi žemesne saviverte.
Patyčios – ar žinote kaip jie jaučiasi?

28.
 Gali pasireikšti: galvos, pilvo skausmai,
pykinimas, miego, apetito sutrikimai.
 Tyčiojimasis gali būti viena iš
priežasčių, dėl kurios vaikas gali vengti
mokyklos, nelankyti pamokų.
 Kartais vaikams, kurie susiduria su
nuolatinėmis bendraamžių patyčiomis,
kyla minčių apie savižudybę.
Patyčios – ar žinote kaip jie jaučiasi?

29.
Praktinė užduotis – Skydas nuo patyčių
 Dabar pasiskirstome į 5 grupes;
 Tarptautinė kampanija prieš
patyčias „Beatbullying“ skyrė
mums svarbią užduotį!
 Sudarykite sąrašą veiksmų prieš
patyčias, surašykite tuos
veiksmus apibūdinančius
žodžius. Iš šių žodžių su duotomis
priemonėmis padarykite
skydus nuo patyčių.

30.
Kaip prieš patyčias gali kovoti tu?
• Pasakyk kam nors kuo pasitiki
• Pranešk apie patyčias net jei tyčiojamasi ne iš tavęs
• Niekada neprisidėk ir neskleisk gandų
• Paprašyk besityčiojančio taip nebesielgti
• Kreipkis pagalbos į tėvus arba mokytojus!

31.
Patyrėte smurtą?
Kreipkis: 112 ar Vaikų linija: 116 111

32.
Socialinių tinklų svarba mūsų gyvenime. Saugumas
elektroninėje erdvėje ir elektroninių patyčių problema.
Saugumas elektroninėje
erdvėje

33.
Socialiniai tinklai:
Facebook

34.
Socialinių tinklų vartotojai Lietuvoje
(% nuo interneto vartotojų)
4
2
Aktyvūs vartotojai - apsilankė bent kartą per mėnesį
16-54m interneto vartotojai.
Faktas: Tie patys vartotojai
naudojasi skirtingomis
platformomis

35.
 lietuvių 1,2 mln.
 ~540 k. vyrai, ~640 k. moterys
 ~460 k išmaniųjų naudotojai
Facebook vartotojai:
4
3
Šaltinis www.socialbrakers.com 2013-11-27
46% vyrai 54% moterys

36.
Facebook vartotojų statistika
• Turi 1,2 mln. vartotojų
• 45.65% visų interneto vartotojų
• Daugiau užsiregistravusių: 18–24 metų amžiaus (tai
net 318 085 vartotojai). Antra pagal dydį grupė ˜–
25–34 metų.
• 220 000 13–18 m. amžiaus
Šaltinis: http://www.socialbakers.com

37.
“Facebook” tapo populiaresnis už
lrytas.lt ir vejasi delfi.lt
Lietuvoje:
1,2 mln. FB narių
(palyginimui: Delfi.lt per vieną mėn. turi 1.027.03 lankytojų, o lrytas.lt
– 751.399)
32 % šalies gyventojų

38.
Ką jaunimas veikia Facebook?
 Dalnasi informacija su
draugais;
 Dalinasi nuotraukomis
 Prisideda prie
įvairių uždarų
grupių;
 „Mėgsta“ įviarių
prekės ženklų
puslapius
Ką Facebook veikiate Jūs?
Šaltinis: http://www.veidaknyge.lt/tyrimai/

39.
Ką galima veikti?
Kur laiką praleidžiate
jūs?

40.
Apsilankymai ir draugai
Šaltinis: http://www.veidaknyge.lt/tyrimai/

41.
Nuotraukos

42.
Saugumas socialiniuose
tinkluose

43.
Lietuviai labiau susirūpinę savo saugumu
Ar sutinkate su teiginiu „Aš esu susirūpinęs
savo asmeninės informacijos saugumu, kuri
yra prieinama internete“ (visiškai sutinku,
kažkiek sutinku)

44.
 Kokios grėsmės laukia jaunimo internetinėje erdvėje?;
Kaip manote jūs?

45.
Bendravimas
elektroninėje erdvėje

46.
Kas yra Jūsų draugai FB?

47.
Ar tikrai?

48.
Išdrįsk: www.takethislollipop.com

49.
 Kas antras vaikas Lietuvoje bendrauja internetu su žmonėmis
apie kuriuos nieko nežino.
 Kas ketvirtas vaikas Lietuvoje eina su jais susitikti.
Kodėl reikia galvoti apie saugumą
internete?

50.
 Draugų skaičius
 Nepažįstu šitų draugų
 Nuotraukos profilyje
Kaip atpažinti netikrą profilį Facebook?

51.
Koks tavo veidas
internete?

52.
Tavo profilis –
tavo veidas
internete

53.
Išdrįsk

54.
Jie netinkamai rūpinosi savo FB profiliu:

55.
Internete nepasislėpsi:

56.
Susitvarkyk savo daržą!

57.
 Perteklinė asmeninė informacija soc. tinkluose:
- adresas;
- asmeninis telefonas;
- buvimo vieta.
 Pažintys internetu, bandymai susitikti
Ko nereikia daryti:

58.
Svarbiausios taisyklės
1. Pagalvok prieš dalindamasis žinute.
2. Pasikeisk savo paskyros saugumo nustatymus.
3. Asmeninę informaciją ir „jautrius faktus“ laikyk privačiais.
4. Būdamas Facebooke esi kaip žvaigždė, dėl to turi
pasirūpinti savo reputacija

59.
Rinkis su kuo dalintis informacija

60.
Patarimai
 Nepakliūk į kompromituojančias situacijas, kuriose tave galėtų
nufotografuoti.
 Pagalvok, kokią istoriją apie tave pasakoja tavo nuotraukos/
žinutės, kuriomis daliniesi.
 Į draugus priimk tik tikrus draugus.
 Susikurk patikimą slaptažodį.
 Išsiregistruok iš Facebook prieš palikdamas kompiuterį.

61.
Kokio turinio reikėtų vengti
Įžeidžančių pasisakymų,
kompromituojančių nuotraukų
ar kito turinio

62.
Ir dar šiek tiek
 Dažnai keisk savo profilio slaptažodį

63.
Ir dar šiek tiek
 Naudok skirtingus slaptažodžius įvairioms platformoms

64.
Patyčios − tai tyčiniai, pasikartojantys veiksmai, kuriuos, siekdamas įžeisti,
įskaudinti kitą žmogų, sukelia psichologinę ar fizinę jėgos persvarą turintis
asmuo.
Patyčios elektroninėje
erdvėje

65.
 Nuotraukos ir filmuoti vaizdeliai:
- pačių vartotojų skelbiami vaizdai;
- kitų žmonių sukurti ir platinami vaizdai.
 Įžeidžiančios asmeninės žinutės:
- SMS;
- socialiniuose tinkluose;
- El. paštu.
Patyčios elektroninėje erdvėje

66.
 Besityčiojantys gali slėpti savo tapatybę;
 Įžeidžiantis turinys plinta greičiau.
Patyčios elektroninėje erdvėje

67.
Skirtumai tarp patyčių ir el. patyčių
PATYČIOS
 TIESIOGINĖS
 Vyksta mokykloje
 Vyksta pamokų metu
 Baimė:
Fizinių smūgių
Žodinių: įžeidimo, pravardžiavimo, gandų
PATYČIOS ELEKTRONINĖJE ERDVĖJE
 ANONIMINĖS
 Vyksta už mokyklos teritorijos
 Gali vykti visą parą 7/24.
 Baimė:
Žodinių patyčių, asmeninės informacijos
atskleidimo, melagingos informacijos platinimo.
Baimė pasiskundus prarasti PC ar telefoną

68.
Kaip apsisaugoti nuo
patyčių elektroninėje
erdvėje?

69.
Ką gali padaryti tu?
• Pasakyk kam nors kuo pasitiki.
• Pranešk apie patyčias internete net jei tyčiojamasi ne iš tavęs.
• Niekada neprisidėk ir neskleisk gandų.
• Saugok savo slaptažodį.
• Nesidalink asmenie informacija.

70.
Kur kreiptis?
 Į draugus tėvus ir mokytojus
 Nevyriausybines organizacija
 Vaikų liniją
 Jaunimo liniją

71.
Log In saugumas man patinka
Facebook’e, prisijunk!