Successfully reported this slideshow.
We use your LinkedIn profile and activity data to personalize ads and to show you more relevant ads. You can change your ad preferences anytime.

2017-04-21 konferencija. "Atsakingas požiūris į padangų verslą".

"Atsakingas požiūris į padangų verslą". Pranešėja Danguolė Butkienė, Padangų importuotojų organizacijos direktorė.

  • Login to see the comments

  • Be the first to like this

2017-04-21 konferencija. "Atsakingas požiūris į padangų verslą".

  1. 1. PADANGŲ IMPORTUOTOJŲ ORGANIZACIJA Atsakingas požiūris į padangų verslą Danguolė Butkienė
  2. 2. Neveikiantis gamintojo importuotojo atsakomybės principas. Sąlygos įtakojančios vengti finansuoti padangų atliekų surinkimo organizavimą.
  3. 3. Importuotojas Pardavėjas Juridiniai asmenys Servisai Sutartiniai įsipareigojimai Fiziniai asmenys Laisvas pasirinkimas Autoservisai Stambiagabaričių atliekų aikštelės Kur papuola Akcijos, komunalininkai Padangų perdirbėjas/ Utilizatorius Esama situacija
  4. 4. Fi a savi o šalti iai
  5. 5. Turėtų ūti:
  6. 6. Valstybė, nesurinkdama mokesčių iš gamintojų importuotojų, skiria lėšas iš Valstybės biudžeto padangų atliekų tvarkymui.
  7. 7. Šios die os realy ė rodo, kad:  Padangų importuotojui pakanka tik registruotis sąvade, nusipirkti sutvarkymą patvirtinančius dokumentus iš galutinio tvarkytojo bei tvarkyti apmokestinamųjų gaminių apskaitą ir teikti apskaitos ataskaitas aplinkos ministro nustatyta tvarka.  Šias pareigas vykdo apie % padangų importuotojų, apie % padangų importuotojų veikia nelegaliai.
  8. 8.  Prievolės perleidžiamos perdirbėjams, išrašantiems sutvarkymo dokumentus, ar kaip jie vis dar juos vadina „ pažymas“.  Finansavimą gauna tik perdirbėjai . Ar jie realiai surenka ar ne, ar diegia surinkimo sistemas ar ne – jie turi teisę išrašyti tokius dokumentus ir to padangų importuotojui pakanka.  Pagal užsakytą perdirbėjui „sutvarkyti“padangų atliekų kiekį ir teikiamos ataskaitos.
  9. 9. Pada gų atliekų perdi i as Lietuvoje vaizdai iš UAB Metaloidas kie o
  10. 10. Neko troliuoja as, elegalus plati a ų pada gų srautas:  Dėvėtų padangų prekyba  Transporto paslaugas teikiančios įmonės
  11. 11. Netiksli tiekia ų ri kai pada gų apskaita:  Prekyba dėvėtomis padangomis  Padangų eksporas  Nesiregistruojantys gamintojų importuotojų sąvade ūkio subjektai  Padangos neapskaitomos pagal dydžius ir naudojimo paskirtį
  12. 12. A tri is pada gų pa audoji as –pada gų restauracija  Padangas restauruojančios įmonės irgi surenka padangų atliekas iš servisų, tačiau jokių surinkimą patvirtinančių dokumentų paprastai neišrašo.  Servisai atsikrato dalimi padangų atliekų be papildomų išlaidų ar net gauna papildomų pajamų, bet šios padangos nepatenka į jokią apskaitą ,  Šie kiekiai perdirbėjams taip pat leidžia manipuliuoti surinkimo kiekiais.
  13. 13. LR Vyriausybės nustatyti mokesčiai už aplinkos teršimą gaminių atliekomis padangomis nekompensuoja realių padangų atliekų surinkimo, transportavimo, paruošimo naudoti ir galutinio sutvarkymo kaštų.
  14. 14. Pada gų atliekų tvarky o ap okesti i as,pagal da ar galioja čią tvarką:  Naujos  . Dėvėtos, restauruotos  Tokia segmentacija praktikos nėra pagrįsta, nes ar naujos ar naudotos padangos atlieka niekuo nesiskiria. Jų sutvarkymo kaštai taip pat.  Ir mokestis už aplinkos teršimą turėtų irgi būti vienodas.  Tiesiog dėvėta padanga greičiau susidėvi ir jų kaip atliekų apyvarta greitesnė.  Šioje vietoje reikėtų tik aktyviau kovoti su šešėline dėvėtų padangų rinka.
  15. 15.  Nenorintys ar negalintys organizuoti padangų atliekų surinkimo užduočių vykdymo, privalo mokėti Valstybei aplinkos teršimo gaminių atliekomis mokestį, kuris šiuo metu yra:  86,00 Eur /t (125,39 Eur/t)- jei importuotojas į rinką išleidžia naujas padangas (indeksavimo koeficientas – 1,458);  104,00 Eur/t (151,63 Eur - jei importuotojas į rinką išleidžia naudotas ar restauruotas padangas (indeksavimo koeficientas – 1,458).
  16. 16. Že ės ūkio te h ikos pada gų atliekų tvarky o kaštai yra žy iai dides i:  Tokių atliekų pakrovimui į transporto priemones reikia papildomos krovimo technikos, o tai papildomi energetiniai ir finansiniai kaštai;  Didesni jų transportavimo kaštai, nes jei visų kitų padangų vilkikais vežama - tonų, tai didžiagabaričių padangų galima pakrauti ir transportuoti tik 6-8 tonas;  Jų paruošimui perdirbimui ar energijai gauti reikia papildomų įrengimų karpymo technika , o tai dar papildomi tiek energetiniai, finansiniai, žmogiškieji resursai.  Tokių padangų surinkimo, paruošimo bei galutinio sutvarkymo kaina yra apie 150+PVM Eur/t ir tai tik jeigu tokio tipo padangos surenkamos tvarkingai iš ūkio subjektų ar tiesiogiai iš tokių padangų importuotojų bei neskiriant lėšų viešajam švietimui.  O jeigu tokias padangas išmeta „bet kur“ ir jomis turi pasirūpinti savivaldybės ? Be papildomo finansavimo čia neišsiversti.
  17. 17. Ar verta?  Padangų importuotojui, kuris išleidžia į rinką būtent tokias padangas prisiimti atsakomybę organizuoti tokių padangų surinkimą, jei iš jo niekas negali ar nenori reikalauti surinkti būtent tokių padangų atliekas?  Svarbiausia įvykdyti tonažo surinkimo užduotis, o didžiagabaričių padangų tvarkymo kaštus gali dengti, šiai dienai ir dengia, kas tik nori.  O blogiausiu atveju sumokėti taršos mokestį ir nieko nedaryti yra pigiau.
  18. 18. Mokesčiu ieko eišgasdi si  Gamintojo importuotojo atsakomybės principas, mūsuose nepagrįstas jokiais finansiniais, nei loginiais argumentais.  Atlikome tyrimą-eksperimentą, kiek kainuoja bešeimininkių, išmestų padangų atliekų surinkimas ir sutvarkymas Lietuvoje. Šis tyrimas parodė, jog bešeiminikių padangų sutvarkymo kaštai yra apie 260,00 Eur/t  Dauguma padangų importuotojų finansuoja perdirbėjus, naudojasi mokesčio lengvatomis, bešeimininkių padangų kiekiai tik didėja ir jų sutvarkymo išlaidas turi dengti Aplinkos ministerija, savivaldybės , o iš esmės, mes visi mokesčių mokėtojai.
  19. 19. Esa e Europos pada gų savarty as  Europos šalys, iš kurių į Lietuvą įsivežame dėvėtas padangas, padangų atliekas tvarko prioriteniu būdu – antrinis panaudojimas.  Šių padangų galutinio sutvarkymo kaštai gulasi ant Lietuvos piliečių pečių.  Lietuva, neturėdama pajėgumų sutvarkyti visų susidarančių padangų atliekų ir negaudama finansavimo iš gamintojų importuotojų, prisiima prievoles tvarkyti padangų atliekas savo biudžeto lėšomis.
  20. 20. Pada gų platintojai privalo:  1 nereikalaudami papildomai sumokėti, priimti vartotojo atiduodamas padangų atliekas tuo atveju, jeigu atiduodamos padangų atliekos skirtos tam pačiam transporto priemonės tipui ir padangų atliekų skaičius skaičiuojant vienetais atitinka jo perkamų padangų skaičių;  iš vartotojų priimtas padangų atliekas perduoti tokias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui arba atiduoti jas padangų gamintojams ar importuotojams;  prekybos vietoje teikti rašytinę informaciją vartotojams apie tai, kaip jie gali atiduoti padangų atliekas platintojams.
  21. 21.  Jeigu padangų platintojai ir vykdo visas įstatymo prievoles, tai finansavimą padangų atliekų tvarkymui turi skirti iš savo veiklos lėšų, nes padangų importuotojai savo pareigas organizuoti surinkimą paveda perdirbėjams, o šiems tai visiškai neapsimoka.  Platinimo vietose neteikiama jokia informacija kur pirkėjas gali palikti netinkamas naudoti padangas , kur jis gali pasinaudoti padangų atliekų surinkimo paslauga už kurią jis sumokėjo.
  22. 22.  Pagal veikiantį šiuo metu Atliekų tvarkymo įstatymą nustatytas pareigas apmokestinamųjų gaminių gamintojai ir importuotojai turi teisę vykdyti:  1) individualiai – organizuodami po jų Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiektų apmokestinamųjų gaminių naudojimo susidariusių atliekų tvarkymą;  2) kolektyviai – steigdami šio Įstatymo straipsnyje nurodytą Organizaciją ir ar tapdami tokios Organizacijos dalyviais ir jai pavesdami organizuoti apmokestinamųjų gaminių atliekų tvarkymą ir vykdyti visas ar dalį šio Įstatymo jiems nustatytų pareigų arba Organizacijai sutartiniais pagrindais pavesdami organizuoti apmokestinamųjų gaminių atliekų tvarkymą ir vykdyti visas ar dalį šio Įstatymo nustatytų pareigų netapdami Organizacijos dalyviais.
  23. 23. Ga i tojo/i portuotojo atsako y ės pri ipas ir Regio i iai atliekų tvarky o e trai  Regioniniai atliekų tvarkymo centrai įsteigė stambiagabaričių atliekų surinkimo aikšteles, kur gyventojai gali palikti po 4-5 padangas be papildomo mokesčio.  Tačiau RATC turi rasti lėšų tolimesniam šių atliekų tvarkymui.  Ir šioje vietoje neveikia gamintojo importuotojo atsakomybės principas.  Čia surenkamos padangų atliekos nėra bešeiminikės, tik vartotojas perkant padangas negavo informacijos kur jis gali pasinaudoti padangų atliekų surinkimo paslauga už kurią jis sumokėjo, todėl jis, kaip atsakingas pilietis naudojasi visų mokesčių mokėtojų apmokama paslauga.
  24. 24. Jeigu visi, deklaruojantys padangų atliekų sutvarkymo veiklą vykdantys, padangų importuotojai ištiesų vykdytų šią veiklą jie patys ieškotų galimybės bendradarbiauti su RATC, nes taip būtų taupomos realiai reikalingos panaudoti surinkimo lėšos.
  25. 25. Esama situacija padangų atliekų tvarkymo srityje, sudaro nelygias konkurencines sąlygas tarp padangų gamintojų /importuotojų:
  26. 26.  „Būk nelegalus padangų tiekėjas Lietuvoje ir mokesčių mokėti tau nereikės!“  Visuomenės švietimo ir informavimo programos vykdymas bei finansavimas tik licencijuotų organizacijų prievolė.
  27. 27. Viešojo intereso ir valstybinės atliekų tvarkymo strategijos disproporcijos, tvarkant padangų atliekas
  28. 28.  Valstybinė atliekų tvarkymo strategija yra pagrįsta principu – už atliekų tvarkymą turime mokėti dabar ir jas tvarkyti dabar, kad ateityje nereikėtų ieškoti lėšų istorinėms atliekoms tvarkyti.  Padangų atliekų tvarkymo srityje šis principas negalioja:  šios atliekos tvarkymas apmokestintas „n“ kartų,  apskaita tik apytikrė,  perdirbimas ribotas, perdirbimo produktai riboto paklausumo ;  realiai padangų atliekos surenkamos tik dalinai,  sprendimo būdų vengiama ieškoti. Trečiojo brolio vaidmuo lieka eiliniam piliečiui, mokesčių mokėtojui.
  29. 29. Visiškai ignoruojama: šviesti ir informuoti visuomenę apmokestinamųjų gaminių atliekų tvarkymo klausimais: apie netinkamo apmokestinamųjų gaminių atliekų tvarkymo žalą aplinkai ir žmonių sveikatai, apmokestinamųjų gaminių atliekų tvarkymo galimybes ir surinkimo vietas ir pan. Nežinantis vartotojas –PIGIAU!!!
  30. 30. Būkime atsakingi patys ir reikalaukime atsakingumo iš kitų! AČIŪ už dėmesį.
  31. 31. Naujausia informacija pada gų tvarkymo klausimais, pada gų surinkimo vietų že ėlapis ir kita aktuali informacija:

×