Successfully reported this slideshow.
We use your LinkedIn profile and activity data to personalize ads and to show you more relevant ads. You can change your ad preferences anytime.
Vokie čių kalbos gramatika Dėstytoja Sigita Gudaitytė
Vokiečių kalbos istorija <ul><li>Vokiečių kalba  ( vok.   Deutsche Sprache  arba  vok.   Deutsch ) – indoeuropiečių kalbų ...
<ul><li>Vokiečių kalba kūrėsi iš frankų, alemanų, bavarų ir iš dalies senovės saksų ir fryzų tarmių. Iki VII a. susidarė d...
<ul><li>Senosios vokiečių aukštaičių kalbos rašto paminklų (tarmiškų), išliko labai nedaug, vidurine vokiečių kalba buvo s...
Istorinis vokiečių kalbos paplitimas, neskaitant Baltijos vokiečių, Volgos vokiečių ir užjūryje gyvenančių vokiečių terito...
Vokiečių kalbos paplitimas psaulyje
Vokiečių kaip užsienio kalba <ul><li>Vokiečių, kaip užsienio kalba, yra mokoma daugelyje šalių. Mokymo ir mokymosi medžiag...
Kalbos įvairovė
<ul><li>Vokiškai kalbančios tarmės yra dalis Žemyninių vakarų germanų tarmių. Paprastai greta viena kitos esančios tarmės ...
<ul><li>Vokiečių kalbos dalinimas į tarmes yra pagrįstas XIX a. tyrimais. Tuo pat metu daugelyje vietovių tarmės pradėjo m...
Tarmės <ul><li>Vokiečių kalbos tarmės priklauso Vakarų germanų tarmių grupei, kuri atsižvelgiant į tarmių pagrindą juda ne...
Gramatika <ul><li>Dabartinė vokiečių kalba turi penkiolika balsių (iš jų aštuoni ilgieji ir septyni trumpieji), tris dviba...
<ul><li>Vokiečių abėcėlė yra vokiškas lotyniškos abėcėlės variantas, kuris yra skirtas vokiečių kalbos rašymui. Šiandienin...
Naudota literatūra <ul><li>http://lt.wikipedia.org/wiki/Vokie%C4%8Di%C5%B3_kalba   </li></ul><ul><li>Malinauskienė, D.:  V...
Upcoming SlideShare
Loading in …5
×

Vokiečių kalbos istorija

  • Be the first to comment

  • Be the first to like this

Vokiečių kalbos istorija

  1. 1. Vokie čių kalbos gramatika Dėstytoja Sigita Gudaitytė
  2. 2. Vokiečių kalbos istorija <ul><li>Vokiečių kalba ( vok. Deutsche Sprache arba vok. Deutsch ) – indoeuropiečių kalbų šeimos, germanų kalbų grupės, vakarų germanų šakos kalba. Daugiausiai vartojama pačių vokiečių Vokietijoje ir vokiečių kalbos tarmėmis kalbančiose šalyse - Austrijoje, Lichtenšteine, Liuksemburge, vokiškai kalbančiuose Šveicarijos kantonuose, rytų Belgijoje, Italijoje (Pietų Tirolyje), Prancūzijoje (Elzase). Vokiškai kalbančių mažumų yra Vidurio Europoje, bei kitose pasaulio šalyse. Viena iš Namibijos regioninių kalbų. Europos sąjungoje vokiečių kalba yra pirmoje vietoje, pagal žmonių kiekį kuriems ši kalba yra gimtoji ir yra laikoma viena iš Pasaulinių kalbų </li></ul>
  3. 3. <ul><li>Vokiečių kalba kūrėsi iš frankų, alemanų, bavarų ir iš dalies senovės saksų ir fryzų tarmių. Iki VII a. susidarė dvi tarmių grupės – aukštaičių ir žemaičių kalbos. Skiriamos šios rašto kalbos: senoji (VIII-XII a.) ir vidurinė (XIII-XV a.) vokiečių žemaičių kalba (jos saksų žemaičių tarme IX-XV a. yra sukurta grožinės literatūros, o iš frankų žemaičių tarmės susidarė flamandų ir olandų kalbos). </li></ul><ul><li>Vokiečių kalbos istorija dažnai skirtoma į keturias pakopas: </li></ul><ul><li>senoji ( Althochdeutsch ; 750–1050 m.), </li></ul><ul><li>vidurinė ( Mittelhochdeutsch ; 1050-1350 m.), </li></ul><ul><li>ankstyvoji ( Frühneuhochdeutsch ; 1350-1650 m.) ir </li></ul><ul><li>naujoji ( Neuhochdeutsch ; nuo 1650 m.) vokiečių aukštaičių kalba. </li></ul>
  4. 4. <ul><li>Senosios vokiečių aukštaičių kalbos rašto paminklų (tarmiškų), išliko labai nedaug, vidurine vokiečių kalba buvo sukurta riterių poezijos, ankstyvoji – įsigalėjo raštvedyboje. Seniausi rašytiniai paminklai sukurti VIII a. viduryje lotyniškais rašmenimis. Jos unifikaciją skatino spausdintinių knygų atsiradimas, reformacija ir M. Liuterio Biblijos vertimas, naujajai įsitvirtinti padėjo atsiradusi periodinė spauda ir vokiečių klasikinė literatūra. </li></ul>
  5. 5. Istorinis vokiečių kalbos paplitimas, neskaitant Baltijos vokiečių, Volgos vokiečių ir užjūryje gyvenančių vokiečių teritorijų, 1880 m.
  6. 6. Vokiečių kalbos paplitimas psaulyje
  7. 7. Vokiečių kaip užsienio kalba <ul><li>Vokiečių, kaip užsienio kalba, yra mokoma daugelyje šalių. Mokymo ir mokymosi medžiagoje yra pateikta standartinė Šveicarijos, Austrijos ar Vokietijos vokiečių kalba. Europoje vokiečių, kaip užsienio kalba, yra labiausiai paplitusi po anglų ir rusų kalbų. Ypač, vokiečių kaip užsienio kalba yra paplitusi Nyderlanduose, Flandrijoje, Skandinavijoje, Rusijoje, Baltijos šalyse, Slovėnijoje, Kroatijoje, Lenkijoje, Bosnijoje ir Hercegovinoje, prancūziškai ir itališkai kalbančiose Šveicarijos regionuose, Serbijoje, Juodkalnijoje, Slovakijoje [30] , Vengrijoje, Čekijoje, Makedonijoje, Baltarusijoje ir Bulgarijoje. Kai kuriose šiuose šalyse ar regionuose vokiečių kalba yra mokoma kaip pirmoji užsienio kalba, ji lenkia net anglų kalbą. Japonijoje taip pat dažnai yra mokomasi vokiečių kalbos. Kitose šalyse tarkim Prancūzijoje (pagal Eurobarometrą apie keturi milijonai žmonių moka vokiečių, kaip užsienio kalbą) ir JAV, kur pasak &quot;Gallup tyrimo&quot; 2001 m. apie 7,5 milijono amerikiečių mokėjo vokiečių, kaip užsienio kalbą [31] . Visgi vokiečių kalba pamažu yra nustelbiama ispanų kalbos. Rytų Azijoje (Japonija) XIX a. ir XX a. vokiečių kalba (vietoj lotynų kalbos) buvo vartojama kaip medicinos kalba. </li></ul>
  8. 8. Kalbos įvairovė
  9. 9. <ul><li>Vokiškai kalbančios tarmės yra dalis Žemyninių vakarų germanų tarmių. Paprastai greta viena kitos esančios tarmės yra abipusiai puikiai suprantamos, o didesni skirtumai atsiranda, kai tarmės yra skiriamos didelio atstumo. Visos vokiškai kalbančios šalys turi savo standartinę kalbą, kuri apima tarmes ir regioninius skirtumus, vokiečių kalbą (bendrinė (aukštaičių) vokiečių kalba - Vokietijoje). Tarp standartinių-bendrinių vokiečių kalbos tarmių, skirtumai yra nedideli ir kalbantieji skirtingomis standartinėmis tarmėmis gali lengvai vienas kitą suprasti. </li></ul>
  10. 10. <ul><li>Vokiečių kalbos dalinimas į tarmes yra pagrįstas XIX a. tyrimais. Tuo pat metu daugelyje vietovių tarmės pradėjo maišytis su standartine kalba ir to padariniu tapo, šnekamosios kalbos susidarymas. Nuo XX a. vidurio, ypač dėl Antrojo pasaulinio karo pasekmių, šnekamosios kalbos užgožia iki tol vartotas tarmes. Labai stiprus veiksnys buvo pabėgėlių atvykimas iš prieš tai vokiškai kalbančių žemių, radijo ir televizijos plitimas. Mokyklose buvo mokoma Vokiečių aukštaičių tarme. </li></ul>
  11. 11. Tarmės <ul><li>Vokiečių kalbos tarmės priklauso Vakarų germanų tarmių grupei, kuri atsižvelgiant į tarmių pagrindą juda neatsiejamai su olandų kalbos tarmėmis. </li></ul><ul><li>Kelios iš plačiausiai naudojamų vokiečių kalbos tarmių yra: </li></ul><ul><li>Vokiečių aukštaičių tarmė, </li></ul><ul><li>Vokiečių žemaičių tarmė, </li></ul><ul><li>Bavarų tarmė, </li></ul><ul><li>Pfalco vokiečių tarmė, </li></ul><ul><li>Ripūrų tarmės, </li></ul><ul><li>Alemanų tarmės. </li></ul>
  12. 12. Gramatika <ul><li>Dabartinė vokiečių kalba turi penkiolika balsių (iš jų aštuoni ilgieji ir septyni trumpieji), tris dvibalsius, dvidešimt priebalsių ir tris afrikatas. Žodžio ir skiemens pradžioje balsiai tariami su vadinamuoju naujuoju prataru, o jų gale skardieji priebalsiai suduslinami. Žodžio kirtis dinaminis, daugiausiai šakninis. Veiksmažodžiai kaitomi asmenimis ir skaičiais, turi šešis laikus, tris nuosakas, dvi rūšis. Žodžių tvarka sakinyje gana griežta. Turi artikelį. Taip pat turi prielinksnius kaip an (vok. ant), in (vok. į arba reiškia buvimą viduje) ir būdvardžius, kurie sakinyje stovis prieš daiktavardį, kuriam jie ir priklauso. Taip pat daiktavardžiai yra skirstomi į gimines vyrišką (Maskulinum), moterišką (Femininum) ir niekatrąją (Neutrum). Rodomųjų žodžių sistema turi tris pakopas čia - ten - ten (vok. hier - da - dort). Vokiečių kalbai yra būdinga labai lanksti žodžių formavimo galimybė - ypač junginiai (vokiškai iškarto gaunasi): namas + durys (namų durys), kūgis + forma (kūgio formos), wiki + tekstas (Vikipedijos tekstas), Kalėdų eglučių + pardavimo + asistentas (kalėdų eglučių pardavimo asistentas) (Haus+tür, Kegel+form, Wiki+text, Weihnacht-s-+baum+verkäufer+gehilfe). </li></ul>
  13. 13. <ul><li>Vokiečių abėcėlė yra vokiškas lotyniškos abėcėlės variantas, kuris yra skirtas vokiečių kalbos rašymui. Šiandieniniam standartiniam naudojimui yra naudojamos 26 lotyniškos raidės plius trys umliautai (Ä, Ö, Ü). Vokietijoje, Austrijoje ir Liuksemburge kaip ir vokiečių mažumų rytų Belgijoje, Danijos pietuose ir Italijoje (Pietų Tirolije) dar prisideda Escetas (ß), o Šveicarijoje ir Lichtenšteine, ne. </li></ul><ul><li>Atskiros raidės yra niekatrosios giminės ir jų artikėlis yra das („das A“, „das B“ ir t.t.). </li></ul><ul><li>Vokiečių kalboje naudojamos raidės: </li></ul><ul><li>Didžiosios raidės </li></ul><ul><li>A B C D E F G H I J K L M N O P Q R S T U V W X Y Z Ä Ö Ü </li></ul><ul><li>Mažosios raidės </li></ul><ul><li>a b c d e f g h i j k l m n o p q r s t u v w x y z ä ö ü ß </li></ul>
  14. 14. Naudota literatūra <ul><li>http://lt.wikipedia.org/wiki/Vokie%C4%8Di%C5%B3_kalba </li></ul><ul><li>Malinauskienė, D.: Vokiečių kalbos gramatika. Vilnius, 1998. </li></ul>

×