SlideShare a Scribd company logo

30 Zinduoliai1

E
E

30 Zinduoliai1

1 of 65
Download to read offline
Ž induoli ų filogenija Pagal Benton, 2005 AMNIOTA Synapsida Eureptilia Anapsida Diapsida Žinduoliai Vėžliai Archosauria Lepidosauria Triasas Permas Karbonas Jura Therapsida 251  199,6  145,5  2 99   Pelycosauria
Ž induoli ų filogenija ir charakteringi požymiai ,[object Object],[object Object],[object Object],[object Object],[object Object],[object Object],[object Object],[object Object],[object Object],[object Object],[object Object],[object Object]
Charakteringi požymiai ,[object Object]
Kūno danga. Plauko sandara Epidermio sluoksniai   (keratinocitai:diferencijuodamiesi ragėja, miršta ir nukrinta, melanocitai) Tikroji oda (derma) Plauko stiebas Plauko  šaknis Prakaito liaukos Riebalinės liaukos Plauko šiaušiamasis raumuo Plauko folikulas (plauko maišelis (oda) + plauko makštys (epidermis) Plauko svogūnėlis Spenelis (papilė) Plauko guolio ląstelės (matrica) su melanocitais Kutikula Žievė Šerdis Melaninas  (plaukų spalva, perduodamas iš melanocitų jų atugomis. Gali būti juodas rudas ir geltonas. Žilimas: papilėse nyksta melanocitai ar pigmento nepatenka į ląsteles, balta plaukų spalva priklauso nuo į juos patenkančio oro pūslelių)
Kūno danga. Kailis Ž induolių  kailis  yra iš nevienodų plaukų. Ilgesni ir storesni plaukai vadinami  akuotais  (apsauginiai plaukai) , trumpesni ir garbanoti –  vilnaplaukiais  (pavilnė) .  Šių plaukų  visuma  saugo kūną nuo nepalankių temperatūros svyravimų. Vilnaplaukių neturi daugumas jūrinių žinduolių, būdinga tik nedaug akuotų.   http://www.princessfarms.com/img/2.JPG
Stori akuotai vadinami  šeriais . Labai stori šeriai gali virsti kietais ir aštriais  spygliais .  Jais ginamasi nuo priešų (ežys, dyglia kiaulė , echidna). N aktiniams , urviniams  žinduoliams labai svarbūs stangrūs lytėjimo plaukai –  vibrisės . Jos išsidėsčiusios nedidelėmis grupelėmis ant lūpų (ūsai), o taip pat virš akių.  Plaukai nuolat auga, todėl kailis periodiškai keičiamas. Žiemą jis esti tankesnis, vasarą plonesnis. Toks plaukų keitimo reiškinys vadinamas šėrimusi. Kūno danga. Specializuoti plaukai http://www.thepetcenter.com/gen/pq.html http://en.wikipedia.org/wiki/Image:Pseudalopex_culpaeus.jpg

Recommended

31 Zinduoliai2
31 Zinduoliai231 Zinduoliai2
31 Zinduoliai2Euphorbium
 
27 Reptilia5 Aves1
27 Reptilia5 Aves127 Reptilia5 Aves1
27 Reptilia5 Aves1Euphorbium
 
Ontomorfogenetika 4
Ontomorfogenetika 4Ontomorfogenetika 4
Ontomorfogenetika 4Euphorbium
 
Ontomorfogenetika 1
Ontomorfogenetika 1Ontomorfogenetika 1
Ontomorfogenetika 1Euphorbium
 
Ontomorfogenetika 2
Ontomorfogenetika 2Ontomorfogenetika 2
Ontomorfogenetika 2Euphorbium
 
Ontomorfogenetika 3
Ontomorfogenetika 3Ontomorfogenetika 3
Ontomorfogenetika 3Euphorbium
 
Progress tests answer key
Progress tests answer keyProgress tests answer key
Progress tests answer keySelma Tamdoğan
 

More Related Content

Similar to 30 Zinduoliai1

Stuburiniai gyvūnai
Stuburiniai gyvūnaiStuburiniai gyvūnai
Stuburiniai gyvūnaiValerijaKv
 
Preparatu diferentine diagnostika
Preparatu diferentine diagnostikaPreparatu diferentine diagnostika
Preparatu diferentine diagnostikaIeva Janulaitytė
 
Lietuvos paukščiai.Raudonoji knyga
Lietuvos paukščiai.Raudonoji knygaLietuvos paukščiai.Raudonoji knyga
Lietuvos paukščiai.Raudonoji knygaEmilija Dryžaitė
 

Similar to 30 Zinduoliai1 (6)

10akl. biologijos darbas
10akl. biologijos darbas10akl. biologijos darbas
10akl. biologijos darbas
 
Stuburiniai gyvūnai
Stuburiniai gyvūnaiStuburiniai gyvūnai
Stuburiniai gyvūnai
 
Preparatu diferentine diagnostika
Preparatu diferentine diagnostikaPreparatu diferentine diagnostika
Preparatu diferentine diagnostika
 
Ropliai. Kursai.tinklas.lt
Ropliai. Kursai.tinklas.ltRopliai. Kursai.tinklas.lt
Ropliai. Kursai.tinklas.lt
 
Lietuvos paukščiai.Raudonoji knyga
Lietuvos paukščiai.Raudonoji knygaLietuvos paukščiai.Raudonoji knyga
Lietuvos paukščiai.Raudonoji knyga
 
Evoliucijos įrodymas - fosilijos
Evoliucijos įrodymas - fosilijosEvoliucijos įrodymas - fosilijos
Evoliucijos įrodymas - fosilijos
 

30 Zinduoliai1

  • 1. Ž induoli ų filogenija Pagal Benton, 2005 AMNIOTA Synapsida Eureptilia Anapsida Diapsida Žinduoliai Vėžliai Archosauria Lepidosauria Triasas Permas Karbonas Jura Therapsida 251 199,6 145,5 2 99 Pelycosauria
  • 2.
  • 3.
  • 4. Kūno danga. Plauko sandara Epidermio sluoksniai (keratinocitai:diferencijuodamiesi ragėja, miršta ir nukrinta, melanocitai) Tikroji oda (derma) Plauko stiebas Plauko šaknis Prakaito liaukos Riebalinės liaukos Plauko šiaušiamasis raumuo Plauko folikulas (plauko maišelis (oda) + plauko makštys (epidermis) Plauko svogūnėlis Spenelis (papilė) Plauko guolio ląstelės (matrica) su melanocitais Kutikula Žievė Šerdis Melaninas (plaukų spalva, perduodamas iš melanocitų jų atugomis. Gali būti juodas rudas ir geltonas. Žilimas: papilėse nyksta melanocitai ar pigmento nepatenka į ląsteles, balta plaukų spalva priklauso nuo į juos patenkančio oro pūslelių)
  • 5. Kūno danga. Kailis Ž induolių kailis yra iš nevienodų plaukų. Ilgesni ir storesni plaukai vadinami akuotais (apsauginiai plaukai) , trumpesni ir garbanoti – vilnaplaukiais (pavilnė) . Šių plaukų visuma saugo kūną nuo nepalankių temperatūros svyravimų. Vilnaplaukių neturi daugumas jūrinių žinduolių, būdinga tik nedaug akuotų. http://www.princessfarms.com/img/2.JPG
  • 6. Stori akuotai vadinami šeriais . Labai stori šeriai gali virsti kietais ir aštriais spygliais . Jais ginamasi nuo priešų (ežys, dyglia kiaulė , echidna). N aktiniams , urviniams žinduoliams labai svarbūs stangrūs lytėjimo plaukai – vibrisės . Jos išsidėsčiusios nedidelėmis grupelėmis ant lūpų (ūsai), o taip pat virš akių. Plaukai nuolat auga, todėl kailis periodiškai keičiamas. Žiemą jis esti tankesnis, vasarą plonesnis. Toks plaukų keitimo reiškinys vadinamas šėrimusi. Kūno danga. Specializuoti plaukai http://www.thepetcenter.com/gen/pq.html http://en.wikipedia.org/wiki/Image:Pseudalopex_culpaeus.jpg
  • 7.
  • 8. Kūno danga. Odos liaukos Kvapiosios kilusios iš prakaito liuakų svarbios socialinėje elgsenoje (informacijos perdavimui); gali būti skirtinguose žinduoliuose įvairiose kūno vietose. Pieno liaukos kilusios iš prakaito liaukų, funkcionuoja tik pas pateles. Pieno liaukos (alveol ės ir latakėliai) Plaukai Spenelis spenys Spenio latakas Pieno cisterna
  • 9. Epidermio dariniai nago velen ėlis nago plokštelė nago guolis (matriksas) 1. Plokščiasis nagas (nail) 2. Tikrasis nagas (claw) 3. Kanopa Nago plokštelės augimo kryptys
  • 10. Epidermio dariniai delnakaulis pirštikauliai Raginė kanopos siena kaulas derma epidermis Raginė kanopos siena
  • 11. Epidermio dariniai Dykaragių ragai Elninių ragai Pantai Kaulinis audinys augantys susiformavę Raginė makštis Kaulinis audinys http://courses.washington.edu/vertebra/452/photos/mammals/mammal_skull_photo3.htm http://georgian.wunderground.com/data/wximagenew/w/wymidwife/32.jpg
  • 12. Epidermio dariniai http://www.life.umd.edu/classroom/bsci338m/Lectures/Nervous.html Bebro uodega su raginiais ž vynais Ančiasnapio snapas su elektroreceptoriais http://animaldiversity.ummz.umich.edu/site/resources/Grzimek_mammals/Ornithorhynchidae/v12_id12_con_spur.jpg/view.html
  • 16. Anapsidinė (nėra smilkinio angų , yra akiduobės, šnervės ir viršugalvio organo angos) Sinapsidinė Diapsidinė Euriapsidinė gyvatė vėžlys paukštis driežas žinduolis J – jugale (skruostikaulis) Qj – quadratojugale (skruostinis-kvadratinis) Po – postorbitale (užakiduobinis) Sq – squamosum (žvynakaulis) pakitusios diapsidinės ?
  • 17. Kaukolė Akinetinė kaukolė – paslanki jungtis tik tarp apatinio žando sąnario ir kaukolės. Kiškio kaukolė. psl. 246 Kaukolė
  • 18. Kaukolė Skruostų lanką sudaro skruostikaulis ir žvynakaulis – sinapsidinė kaukolė. Išsivysto antrinis gomurys (susijungia tarpžandikauliai, viršutiniai žandikauliai, gomurikauliai). Apatinis žandikaulis sudarytas tik iš vieno kaulo - dantikaulio. Apatinis žandikaulis prisijungia prie kaukolės per dantikaulį – žvynakaulį (antrinis ž andinis sąnarys). Kaukolė akinetinė, paslanki jungtis tik tarp dantikaulio – žvynakaulio. Būdingas būgnakaulis jis gaubia klausos sritį ir kilęs iš kampakaulio. Klausos srityje priešausinis ir užausinis kaulai suauga į uolakaulį. Pakaušio krumplys porinis.
  • 19. Kaukolė Primityvus roplys Triaso žinduolis Šiuolaikinis žinduolis
  • 20.
  • 22. Kaukolė dar pav 7.58 būdingas ir krokodilams bei kai kuriems vėžliams
  • 23. Visi žinduoliai turi mentę. Raktikaulio daugelis žinduolių neturi, arba turi rudimentinį (triušis, lapė, katė ir kt.). Raktikaulis leidžia šoninius galūnių judesius, todėl jis išsivystęs tokių žinduolių kaip primatai, o bėgiojančių ir šokuojančių žinduolių jis redukuojasi ir sunyksta. Korakodai sunykę, priaugusę prie mentės (korakoidinės ataugos). Kloakiniai dar turi tarpraktikaulį, prokorakoidą ir korokoidą. Peties juosta tarpraktikaulis mentė korakoidas prokorakoidas raktikaulis echidnos
  • 25. Galūnės Remiasi visa letena Remiasi pirštais Remiasi piršto/pirštų galais
  • 26. žuvis dabartinės amfibijos primityvus keturkojis posttemporale supracleithrum postcleithrum scapula coracoideum clavicula interclavicula cleithrum Ropliai &pauk šč iai cleithrum clavicula interclavicula scapula coracoideum scapula coracoideum (procoracoideum) clavicula interclavicula Skeletas. Galūnių skeletas. Pečių juosta procoracoideum coracoideum žinduoliai Kloakiniai žinduoliai coracoideum scapula clavicula
  • 28. žuvis amfibija klubakaulis gaktikaulis sėdynkaulis šiuolaikiniai varliagyviai driežai Skeletas. Galūnių skeletas. Dubens juosta ropliai žinduoliai paukščiai Dinozaurai: Ornithischia Saurischia terapsidai
  • 29. Dubens juosta Dimetrodon , Pelycosauria Cynognathus , Eucynodontia Didelphis Felis
  • 30. Galūnės. Pirštų skaičius Išnykęs arklys arklys katė žmogus II IV
  • 31. Galūnės Žinduolių protėvis Gepardas Elniukai pudu Arklys
  • 32. Neporakanopių: I - tapyro, II - raganosio, III - arklio, porakanopinių: IV - kiaulės, V - karvės, VI - kupranugario Specializuotos galūnės
  • 34.
  • 35. apie galūnių modifikacijas – Praktic.Zoot.Pozv. apie judėjimą – Kardong 347-348 psl. ir Ulevičiaus kn.
  • 36. Raumenys 10.5 ir 10.15 pav. Kardong
  • 40.  
  • 41. K raujotakos sistema. Širdies dalys Kairysis skilvelis Dešinysis prieširdis Dešinysis skilvelis Kairysis prieširdis Kairysis aortos lankas Plaučių arterijos Plaučių venos Tuščiosios venos
  • 42. K raujotakos sistema
  • 43.  
  • 44.  
  • 46. Vir š kinimo sistema. Dantys I 3/3 , C 1/1, PM 4/4 , M 2/3. 3.1.4.2. 3.1.4.3.
  • 48. visaėdžių kanopinių Dar apie dantis: Kardong, 13.6 box
  • 49. Vir š kinimo sistema. Kramtymas – žinduolių požymis
  • 50.  
  • 51.
  • 52. Atrajotojų skrandis: didysis prieskrandis tinklainis knygenos šliužas iš stemplės, nėra virškinimo liaukų Vir š kinimo sistema. Specializuotų žolėdžių virškinimo traktas
  • 53. Vir š kinimo sistema. Atrajotojų maisto fermentacija Dar: 13.42, Kardong
  • 54. Vir š kinimo sistema. Arklių maisto fermentacija
  • 55. Urogenitalinė sistema Dar: 14.50 pav., Kardong
  • 56. Urogenitalinė sistema dviguba dvipusė dviragė vienguba
  • 57. http://cti.itc.virginia.edu/~psyc220/kalat/skin_receptors.png Jutimo organai nervų galūnėlės Pačinio kūneliai (spaudimo) Rufinio kūneliai (šilumos) Meisnerio kūneliai (lietimo) Krauzės kūneliai (Šalčio)
  • 62. Jutimo organai. Binokulinis regėjimas kiškis avis šuo karvelis primatas sakalas Binokulinis regėjimas – abiejų akių regimųjų vaizdų susiliejimas į vieną regimąjį pojūtį. Žmogaus iki 140 ° . žmogaus 140 °
  • 63. -binokulinis matymas leidžia įvertinti erdvės gilumą, o tai leidžia įvertinti atstumus tarp daiktų, kuris yra arčiau, kuris yra toliau Galimybė įvertinti santykinį atstumą tarp matomų objektų yra vadinama stereoskopiniu matymu (abiejų akių matymo laukas susilieja į vieną vaizdą) . Jis yra paremtas tuo, kad objektai esantys skirtingu atstumu nuo akies yra projektuojami skirtinguose dviejų akių tinklainių taškuose. Jutimo organai. Binokulinis regėjimas
  • 64. Jutimo organai. Binokulinis regėjimas Akys yra tam tikru atstumu viena nuo kitos, todėl į smegenis ateina iš kiekvienos akies tas pats, bet šiek tiek kitoks vaizdas – matomas erdvės gilumas. Iš kairiojo matymo lauko informacija ateina į dešiniąją smegenų dalį, iš dešiniojo – į kairiąją. chiazma kairioji galvos smegenų pusė
  • 65.