Ropli ų evoliucija Anthracosauria  refers to a group of extinct reptile-like, amphibian-like  tetrapods  that flourished d...
Anthracosauria  (ne amniotai, priskiriamos įvairios grupės (ir Seymouromorpha) Cotylosauria (amniotų protėviai)
Ropli ų evoliucija
Synapsida Cotylosauria [Anthracosauria] Amniotai Sauropsida (Reptilia +Mesosauria) ROPLIAI  &  PAUKŠČIAI ŽINDUOLIAI Ropli ...
Keturko jų (Tetrapoda) evoliucija Devonas Karbonas Permas Triasas Jura Šeimų sk. Pagal Benton, 2005 Nuo Permo tarp sausumo...
Amniotų evoliucija AMNIOTA ANAPSIDA DIAPSIDA SYNAPSIDA SAUROPSIDA = Reptilia (monofiletinė grupė) Amniotai skilo į tris ša...
Amniotų evoliucija Pagal Benton, 2005 AMNIOTA Synapsida Eureptilia Anapsida Diapsida Žinduoliai Vėžliai Archosauria Lepido...
Amniotų evoliucija Seniausi amniotai: Hylonomus  (315 mln. m.) Paleothyris  (300 mln. m.) Kiaušiniai randami nuo triaso (v...
Amniotų evoliucija <ul><li>Permo pabaigoje išmirė daug sausumos keturkojų. </li></ul><ul><li>Iš 48 šeimų išnyko 36 (75  % ...
Amniotų evoliucija Pagal Benton, 2005 AMNIOTA Synapsida Eureptilia Anapsida Diapsida Žinduoliai Vėžliai Archosauria Lepido...
Amniotų evoliucija. Mezozojaus ropliai <ul><li>Mezozojuje pradėjo išsiskirti žemynai. </li></ul><ul><li>Keturkojai jau buv...
Amniotų evoliucija. Mezozojaus ropliai ARCHOSAURIA CROCODYLIA DINOSAURIA PTEROSAURIA “ Tekodontai”
Mezozojaus ropliai. Vandens ropliai pagal Benton, 2005 http://www.natural-history-conservation.com/ http://128.150.4.107/n...
Mezozojaus ropliai. Vandens ropliai Ichtiozaur ų  did ž iausios  akys iš visų gyvūnų (apie 30 cm). Temnodontosaurus platyo...
kreidoje –  Mosasauria  iki 20 m ilgio Mezozojaus ropliai. Vandens ropliai Hainosaurus  17.5 m.  http://www.oceansofkansas...
Mezozojaus ropliai. Archozaurai pagal Benton, 2005 Archosauria – Archozaurai “ valdantys ropliai”: dominavo Mezozojuje Žin...
Mezozojaus ropliai. Archozaurai. Pterozaurai www.fw.vt.edu/fisheries/ornithology/Jan%2021%20-%20Bird%20 Origin s.ppt
Mezozojaus ropliai. Archozaurai. Pterozaurai http://www.dinosaur.net.cn/Museum/dino141/Quetzalcoatlus2.jpg iki 12 m http:/...
Mezozojaus ropliai. Archozaurai. Dinozaurai Dinozaurai skirstomi į dvi grupes: Driežadubeniai (Saurischia) ir  Paukščiadub...
Mezozojaus ropliai. Archozaurai. Dinozaurai smulkūs stambūs pagal Benton, 2005 Vėlyvasis triasas Jura išnykimas išnykimas ...
Mezozojaus ropliai. Archozaurai. Dinozaurai Paukščiai DINOZAURAI DRIEŽADUBENIAI PAUKŠČIADUBENIAI Mėsėdžiai (Theropoda) Žol...
Mezozojaus ropliai. Archozaurai. Dinozaurai pagal Benton, 2005 <ul><li>Driežadubeniai :  </li></ul><ul><li>Theropoda (mėsė...
Mezozojaus ropliai. Archozaurai. Dinozaurai Brachiosaurus  (anksčiau buvo laikomas didžiausiu dinozauru) http://en.wikiped...
Mezozojaus ropliai. Archozaurai. Dinozaurai <ul><li>Ektotermai ar endotermai? </li></ul><ul><li>Dideli Mezozojaus ropliai ...
Mezozojaus ropliai. Archozaurai. Dinozaurai <ul><li>Ektotermai ar endotermai? </li></ul><ul><li>Plėšrūno-aukos santykis. P...
Mezozojaus ropliai. Archozaurai. Dinozaurai <ul><li>Greitas augimas: dinozaurams buvo būdingas greitas augimas ir subrendi...
Mezozojaus ropliai. Dinozaurų išnykimas <ul><li>Dinozaurų išnykimas: </li></ul><ul><li>65 mln. atgal, Kreidos-Terciaro rib...
pagal Benton, 2005 Mezozojaus ropliai. Dinozaurų išnykimas
pagal Benton, 2005 Mezozojaus ropliai. Dinozaurų išnykimas
Mezozojaus ropliai. Dinozaurų išnykimas <ul><li>Išnykimo hipotezės (prigalvota >100). Realiausios: </li></ul><ul><li>Tai b...
Mezozojaus ropliai. Dinozaurų išnykimas <ul><li>Nežemiškos kilmės katastrofa (į žemę atsitrenkė 10 km skersmens asteroidas...
http://hays.outcrop.org/GSCI340/lecture20.html Mezozojaus ropliai. Dinozaurų išnykimas Jukatano pusiasalis Meksikoje. Krat...
Mezozojaus ropliai. Dinozaurų išnykimas Nuosėdos netoli smūgio vietos (Haityje). Oru atkeliavusios nuosėdos (išsilydžiusio...
pagal Benton, 2005 Mezozojaus ropliai. Dinozaurų išnykimas . Pauk ščių  kilm ė Triasas Jura Kreida
Mezozojaus ropliai. Paukščių kilmė <ul><li>Paukščių kilmė: </li></ul><ul><li>Iš dinozaurų (Therapoda, Maniraptora grupės)....
190 135 65 225 Paukščiai Vėžliai Driežai ir gyvatės Krokodilai Žinduoliai ANAPSID A DIAPSID A SYNAPSID A THERAPSID A THECO...
Mezozojaus ropliai. Paukščių kilmė pagal Benton, 2005 kūno masė žemės atoveiksmio jėga pritraukiamieji raumenys 1- iliofem...
Mezozojaus ropliai. Paukščių kilmė www.fw.vt.edu/fisheries/ornithology/Jan%2021%20-%20Bird%20 Origin s.ppt   <ul><li>Archa...
www.fw.vt.edu/fisheries/ornithology/Jan%2021%20-%20Bird%20 Origin s.ppt   Mezozojaus ropliai. Paukščių kilmė. Archeopterik...
Epidexipteryx hui, 2008   Kinija Zhang, Fucheng; Zhou, Zhonghe; Xu, Xing; Wang, Xiaolin and Sullivan, Corwin. &quot;A biza...
Paukščiai. Kūno sandara PAUKŠČIŲ ANATOMIJA
Kūno danga <ul><li>Plunksnos – kilusios iš roplių žvynų; </li></ul><ul><li>Nėra galutinai aišku ar pirminė funkcija buvo t...
Kūno danga. Plunksnų spalvos Pigmentinės spalvos Struktūrinės spalvos http://nhm.ku.edu/komar/imagegallery/bird_index.html...
Sparno plasnojamosios plunksnos ( r emiges ) Kūno danga. Plasnojamosios plunksnos stiebas spyglys vėtyklė šoninės šakelės ...
Kūno danga. Vairuojamosios plunksnos Uodegos vairuojamosios plunksnos ( r e tric es ) http://www.westol.com/~banding/Picto...
Kūno danga kontūrinės dengiamosios: aptakus kūno paviršius šereliai: jutiminė ir apsauginė funkcijos, padidina burnos gaud...
Kūno danga Pūkinės ( plumae ) plunksnos – neturi kabliukų pūkinės: stiebas redukuotas pusinės pūkinės: stiebas yra siūlišk...
http://en.wikipedia.org/wiki/Caprimulgus
Pitohui dichrous   (N. Gvinėja) būdingas homobatrachotoksinas, neurotoksinas (plunksnose, odoje), kurį gauna iš vabalų  Ch...
Kūno danga. Plunksnų tvirtinimosi vietos Pterilijos ir apterijos
Kūno danga Pagal Kardong, 2002 Plunksn ų  v ė tykl ė  asimetri š ka , plunksnos kilojant sparnus pasukamos. sukimosi ašis ...
Kaukolė Pakitusi diapsidinė, nėra viršutinio smilkinio lanko Nėra dantų Žandai padengti ragine makštimi (kaip vėžlių) Žand...
Kaukolė
Kaukolės kinezė kavadras paslankus (streptostilija) Paslankios jungtys:  nasale-frontale;  palatinum-maxillare; pterygoide...
Paleognathae paukščiams nebūdinga sparnakaulių-gomurikaulių komplekso slydimas paasfenoidu. kai kuriems paukščiams būdinga...
Stuburas Pagal Kardong, 2002 kaklo slanksteliai sudėtinis kryžmuo
Stuburas Kaklo heteroceliniai slanksteliai – paslankiai sujungti – didelis galvos mobilumas: plunksnų tvarkymas, maisto pa...
Stuburas. Kaklo srities slanksteliai atlantas ašinis slankstelis (epistrofėjus) heterocelinis slankstelis
Stuburas. Sudėtinis kryžmuo nesuaugę krūtinės slanksteliai krūtinės sl. juosmens sl. kryžmens sl. uodegos sl. nesuaugę uod...
Galūnių skeletas. Pečių juosta ir krūtinės ląsta raktikaulis (šakutė: raktikauliai + tarpraktikaulis) korakoidas (varnakau...
Paukščiai. Galūnių skeletas. Dubens juosta ribų tarp dubens juostos kaulų nesimato acetabulum  (gūžduobė – sąnarinė duobut...
Galūnių skeletas. Priekinė galūnė (sparnas) 1 pirštas (1 ir 2 falangos suaugę?) (II?)  Žastikaulis (petikaulis) alkūnkauli...
Galūnių skeletas. Pirštų skaičius pagal Benton, 2005 paukščio embriono 5 pirštai pirštų užuomazgos pirštai ir paukščiai
Galūnių skeletas. Užpakalinė galūnė šlaunikaulis blauzdikaulis (blauzdačiurnis) šeivikaulis pastaibis pirštai IV II III I IV
Skraidymo kilmė laipiojo medžiuose, sklandė ir vėliau išsivystė plasnojimas. bėgiojo su ištiestomis priekinėmis galūnėmis,...
Skraidymas Didžiosios plasnojamosios plunksnos atsakingos už paukščio stūmimą į priekį, mažosios už kėlimą į viršų.
Skraidymas sparnai pakelti į viršų, beveik ties sagitaline plokštuma Mostas žemyn ir į priekį (sparno galas pasiekia kūno ...
Skraidymas Paukščių ilgieji kaulai yra tuščiaviduriai (nėra kaulų čiulpų), būdingos pertvaros su oro tarpais (pneumatiniai...
Skraidymo tipai kolibris – kybantys ore – dominuoja didžiosios plasnojamosios plunksnos. albatrosas – sklandantys paukščia...
Skraidymo tipai . Sklandymas <ul><li>Sklandantys pauk ščiai pasinaudodami judančiomis oro masėmis pakyla į viršų ir skland...
Skraidymo tipai . Sklandymas šaltas oras virš ežero šiltas oras vėjas kylanti oro srovė Pagal Kardong, 2002
http://chandra.as.utexas.edu/~kormendy/southafricapelagic.html Morus capensis Skraidymo tipai
http://www.raptor.co.jp/raptor/page_thumb29.html Skraidymo tipai
http://www.sculpturegallery.com/sculpture/ring_neck_pheasant_flying.html Skraidymo tipai
http://sjl.csie.chu.edu.tw/phpBB2/viewtopic.php?t=46&sid=7a596555f105b18d3f56e025948ab7cb Skraidymo tipai
http://www.nsf.gov/news/news_images.jsp?cntn_id=104263&org=NSF Skraidymo tipai
http://www.nsf.gov/news/news_images.jsp?cntn_id=104263&org=NSF Skraidymo tipai
Skrydis. Aerodinamika keliamoji jėga varomoji jėga gravitacijos jėga pasipriešinimo jėga
Skrydis. Aerodinamika 0 ° 10 ° 1 2 3 1 2 3 Paukščio sparno profilis aptakus. Kai sparnas su oro srove susiduria 0 °  (susi...
Skrydis. Aerodinamika neigiamas slėgis teigiamas slėgis Pagal Kardong, 2002 prie skirtingo slėgio sukūrimo prisideda ir or...
Skrydis. Aerodinamika http://people.eku.edu/ritchisong/554notes2.html
Skrydis. Aerodinamika Keliamoji jėga priklauso nuo greičio ir susidūrimo kampo, tačiau per didelis kampas stabdo kilimą. T...
Skrydis. Aerodinamika paukščiai turbulenciją mažina: Sparnelis ( alula ). Tarpai tarp didžiųjų plasnojamųjų plunksnų. Pake...
Skrydis. Aerodinamika Hedrick et al., 2002 sparno kelias keliamosios ir pasipriešinimo jėgų komponentės atstojamoji jėga s...
Skrydis. Raumenys nuleidžiamasis (krūtinės raumuo  m. pectoralis ) keliamasis (antkorakoidinis raumuo  m. supracoracoideus )
Užpakalinės galūnės sausgyslės ir raumenys I ntegrated principles of zoology , 2001 Paukščių užpakalinių galūnių raumenys ...
 
 
Upcoming SlideShare
Loading in …5
×

27 Reptilia5 Aves1

2,522 views

Published on

Published in: Education, Business
0 Comments
0 Likes
Statistics
Notes
  • Be the first to comment

  • Be the first to like this

No Downloads
Views
Total views
2,522
On SlideShare
0
From Embeds
0
Number of Embeds
23
Actions
Shares
0
Downloads
22
Comments
0
Likes
0
Embeds 0
No embeds

No notes for slide

27 Reptilia5 Aves1

  1. 1. Ropli ų evoliucija Anthracosauria refers to a group of extinct reptile-like, amphibian-like tetrapods that flourished during the Carboniferous and early Permian periods, although precisely which species are included depends on one's definition of the taxon. As originally defined by Säve-Söderbergh in 1934 , the anthracosaurs, are a group of usually large aquatic Amphibia from the Carboniferous and lower Permian. As defined by Alfred Sherwood Romer however, the anthracosaurs include all non-amniote &quot; Labyrinthodont &quot; reptile-like amphibians , and Säve-Söderbergh's definition is more equivalent to Romer's suborder Embolomeri . This definition was also used by Edwin H. Colbert Robert L. Carroll in their textbooks of Vertebrate Palaeontology (Colbert 1969, Carroll 1988). Dr A. L. Panchen however restored the anthracosaurs to Säve-Söderbergh's original definition (Panchen 1970). With the cladistic revolution things have changed again. Michel Laurin (1996) uses the term in a cladistic sense to refer to only the most reptile-like tetrapods (no longer considered true amphibians) ( Diadectomorpha and Solenodonsauridae ) and the Amniotes . But Michael Benton (2000, 2004) makes the Anthracosaurs a paraphyletic order within the superorder Reptiliomorpha , along with the orders Seymouriamorpha and Diadectomorpha .
  2. 2. Anthracosauria (ne amniotai, priskiriamos įvairios grupės (ir Seymouromorpha) Cotylosauria (amniotų protėviai)
  3. 3. Ropli ų evoliucija
  4. 4. Synapsida Cotylosauria [Anthracosauria] Amniotai Sauropsida (Reptilia +Mesosauria) ROPLIAI & PAUKŠČIAI ŽINDUOLIAI Ropli ų evoliucija
  5. 5. Keturko jų (Tetrapoda) evoliucija Devonas Karbonas Permas Triasas Jura Šeimų sk. Pagal Benton, 2005 Nuo Permo tarp sausumos keturkojų pradeda dominuoti amniotai: sausėjo klimatas, pasikeitė augalija.
  6. 6. Amniotų evoliucija AMNIOTA ANAPSIDA DIAPSIDA SYNAPSIDA SAUROPSIDA = Reptilia (monofiletinė grupė) Amniotai skilo į tris šakas: sinapsidus, anapsidus ir diapsidus.
  7. 7. Amniotų evoliucija Pagal Benton, 2005 AMNIOTA Synapsida Eureptilia Anapsida Diapsida Žinduoliai Vėžliai Archosauria Lepidosauria Triasas Permas Karbonas Jura Therapsida 251 199,6 145,5 2 99 Perme atsiskyrė archozaurai ir lepidozaurai
  8. 8. Amniotų evoliucija Seniausi amniotai: Hylonomus (315 mln. m.) Paleothyris (300 mln. m.) Kiaušiniai randami nuo triaso (vėliau) – ankstesnių kol kas nerasta 20 cm Hylonomus lyelli atlantas iš 6 dalių, žvynų nėra, būdingi pilviniai šonkauliai
  9. 9. Amniotų evoliucija <ul><li>Permo pabaigoje išmirė daug sausumos keturkojų. </li></ul><ul><li>Iš 48 šeimų išnyko 36 (75 % ). </li></ul><ul><li>Išnyko 50 % jūrinių bestuburių šeimų. </li></ul><ul><li>Manoma, kad Permo pabaigoje išnyko apie 80-96 % rūšių. Išnyko gan per trumpą laiką ~ 500 tūkst. m. </li></ul><ul><li>Sibiro teritorijoje išsiliejo apie 3 mln. km 3 bazaltinės lavos: į atmosferą pateko daug CO 2 , SO 2 . Pakilo atmosferos temperatūra, sumažėjo deguonies (šiltnamio efektas). Nuo karščio giliai apie žemyno pakraščius į ledą sušalęs metano hidratas atšilo ir metanas išsiveržė į vandenynų paviršių, dėl ko atmosfera dar labiau įkaito. </li></ul><ul><li>Išnyko daugelis augalų sausumoje bei planktono vandenyne. </li></ul><ul><li>Iš esmės pasikeitė ekosistemos (tai buvo ir didelių pokyčių riba tarp Paleozojaus ir Mezozojaus faunos). </li></ul><ul><li>Perme dominavo Synapsida, Mezozojuje labai išplito Diapsida: vėlyvajame Triase atsirado dinozaurai, krokodilai, pterozaurai, vėžliai ir žinduoliai. </li></ul>
  10. 10. Amniotų evoliucija Pagal Benton, 2005 AMNIOTA Synapsida Eureptilia Anapsida Diapsida Žinduoliai Vėžliai Archosauria Lepidosauria Triasas Permas Karbonas Jura Therapsida 251 199,6 145,5 2 99 Išgyveno Lystrosaurus , kuris akst. Triase labai paplito ir sudarė 95 % keturkojų faunos !
  11. 11. Amniotų evoliucija. Mezozojaus ropliai <ul><li>Mezozojuje pradėjo išsiskirti žemynai. </li></ul><ul><li>Keturkojai jau buvo plačiai paplitę po visą Pangėjos žemyną – randamos fosilijos. </li></ul><ul><li>Triaso periodu klimatas pasikeitė į sausą ir karštą. </li></ul><ul><li>Triase evoliucionavo ir išplito archozaurai: </li></ul><ul><li>Krokodilai. </li></ul><ul><li>Pterozaurai, dinozaurai, paukščiai. </li></ul><ul><li>Visi kiti archozaurai vadinami buvo tekodontais – parafiletinė grupė. </li></ul>
  12. 12. Amniotų evoliucija. Mezozojaus ropliai ARCHOSAURIA CROCODYLIA DINOSAURIA PTEROSAURIA “ Tekodontai”
  13. 13. Mezozojaus ropliai. Vandens ropliai pagal Benton, 2005 http://www.natural-history-conservation.com/ http://128.150.4.107/news/mmg/mmg_disp.cfm?med_id=59809&from=mn Ichchtiozauras, ~ 1 m (2-16 m ilgio) pleziozaura i , ~ 7 m (2-14 m)
  14. 14. Mezozojaus ropliai. Vandens ropliai Ichtiozaur ų did ž iausios akys iš visų gyvūnų (apie 30 cm). Temnodontosaurus platyodon 2 64 mm. http://www.ucmp.berkeley.edu/people/motani/ichthyo/eyes.html
  15. 15. kreidoje – Mosasauria iki 20 m ilgio Mezozojaus ropliai. Vandens ropliai Hainosaurus 17.5 m. http://www.oceansofkansas.com/lindgren.html
  16. 16. Mezozojaus ropliai. Archozaurai pagal Benton, 2005 Archosauria – Archozaurai “ valdantys ropliai”: dominavo Mezozojuje Žinomiausios grupės: Krokodilai; Pterozaurai; Dinozaurai; Paukščiai. Archozaurų protėviai vadinami Tekodontais (Thecodonta) – jų dantys buvo dantų alveolėse.
  17. 17. Mezozojaus ropliai. Archozaurai. Pterozaurai www.fw.vt.edu/fisheries/ornithology/Jan%2021%20-%20Bird%20 Origin s.ppt
  18. 18. Mezozojaus ropliai. Archozaurai. Pterozaurai http://www.dinosaur.net.cn/Museum/dino141/Quetzalcoatlus2.jpg iki 12 m http://www.abc.net.au/dinosaurs/fact_files/volcanic/quetzalcoatlus.htm Pterozaurai, paukščiai ir šikšnosparniai – vieninteliai aktyviai skraidantys (skraidžiusieji) stuburiniai. K ai kurie pterozaurai turėjo plaukiškas išaugas.
  19. 19. Mezozojaus ropliai. Archozaurai. Dinozaurai Dinozaurai skirstomi į dvi grupes: Driežadubeniai (Saurischia) ir Paukščiadubeniai (Ornithischia) Dinozaurai išplito Triaso pabaigoje. Tikriausiai dėl to, jog buvo daug laisvų ekologinių nišų (po masinio išmirimo Triase , prieš 225 mln.m.). Yra ir kt. teorijų (nukonkuravo kitus keturkojus).
  20. 20. Mezozojaus ropliai. Archozaurai. Dinozaurai smulkūs stambūs pagal Benton, 2005 Vėlyvasis triasas Jura išnykimas išnykimas Žolėdžiai Mėsėdžiai faunos Triaso pabaigoje dinozaurai sudarė 1-3 % faunos, Juros pradžioje – 50-90 % visų sausumos stuburinių.
  21. 21. Mezozojaus ropliai. Archozaurai. Dinozaurai Paukščiai DINOZAURAI DRIEŽADUBENIAI PAUKŠČIADUBENIAI Mėsėdžiai (Theropoda) Žolėdžiai (Sauropoda) Coelurosauria Maniraptora
  22. 22. Mezozojaus ropliai. Archozaurai. Dinozaurai pagal Benton, 2005 <ul><li>Driežadubeniai : </li></ul><ul><li>Theropoda (mėsėdžiai, bipedalizmas): Tyrannosaurus , Allosaurus ir kt. </li></ul><ul><li>Sauropoda (žolėdžiai): Apatosaurus (sen. Brontosaurus ), Diplodocus , Brachiosaurus </li></ul><ul><li>būdingi pneumatizuoti kaulai, oro maišai (lengvesnis kūnas) </li></ul><ul><li>Paukščiadubeniai (žolėdžiai): </li></ul><ul><li>Stegosaurus , Ancylosaurus , Triceratops </li></ul>Titanosauridae: Argentinosaurus : iki 35 m ilgio, 80-100 t. (22-26 m, 73 t.) (slankstelis 1,3 m; blauzdikaulis 1,55 m). Bruhathkayosaurus : 40 m, 200 t. (28-34m, 157 t.) Didesni nei 100-150 t. negali būti, nes negalėtų vaikščioti (kojų skersmuo toks, kad liestų viena kitą)
  23. 23. Mezozojaus ropliai. Archozaurai. Dinozaurai Brachiosaurus (anksčiau buvo laikomas didžiausiu dinozauru) http://en.wikipedia.org/wiki/Brachiosaurus
  24. 24. Mezozojaus ropliai. Archozaurai. Dinozaurai <ul><li>Ektotermai ar endotermai? </li></ul><ul><li>Dideli Mezozojaus ropliai gyveno vidutinio klimato sąlygomis (kur dabar gyvena tik smulkūs ropliai, kurie nepalankiomis sąlygomis slepiasi įvairiose slėptuvėse ir užmiega). Taigi dideli dinozaurai “turėjo” būti endotermai, kad išgyventi tokiomis sąlygomis. Donozaurų liekano randamos poliariniuose regionuose (Australijoje, Aliaskoje), tačiau nepalankiomis salygomis galėjo migruoti į kitas teritorijas. </li></ul>pagal Benton, 2005
  25. 25. Mezozojaus ropliai. Archozaurai. Dinozaurai <ul><li>Ektotermai ar endotermai? </li></ul><ul><li>Plėšrūno-aukos santykis. Plėšrūnų dinozaurų ir jų maisto santykis atitinka šiltakraujų gyvūnų ir jų grobio santykį (mažai plėšrūnų (2-3 % ) , daug maisto, kad palaikyti jų vidinę temperatūrą ir aktyvumą ištisus metus). Tačiau priklauso ir nuo plėšrūnų dydžio (dideli ektotermai atitinka endotermų plėšrūnų santykį). </li></ul><ul><li>Termoizoliacija: endotermams būdinga termoizoliacija, ektotermams ne (sugeria saulės radiaciją). Kai kuriems dinozaurams buvo būdinga termoizoliacinė danga (pakankamai įrodymų vis dar trūksta). Plunksnos tikriausiai atsirado kaip termoizoliacinė medžiaga, vėliau prisitaikė ir skraidymui. </li></ul><ul><li>Kaulų histologinė sandara: ektotermams būdingi augimo žiedai (sulėtėja augimas nepalankiomis sąlygomis, endotermai auga ištisus metus). Kai kuriuose dinozauruose jų nėra (kaulo struktūra kaip ir endotermų , b ū dinga Haverso sistema ), tačiau jie buvo būdingi kai kuriems pirmiesiems paukščiams, taigi turėjo būti būdinga ir jų protėviams dinozaurams. </li></ul><ul><li>Endotermų (paukščių, roplių) nosies ertmė dėl nosies kriauklių labai padidina vidinį paviršių, čia yra sušildomas ir sudrėkinamas įkvepiamas oras; atvirkščiai iškvepiamas oras atiduoda dalį drėgmės. Dinozaurai neturi. </li></ul>
  26. 26. Mezozojaus ropliai. Archozaurai. Dinozaurai <ul><li>Greitas augimas: dinozaurams buvo būdingas greitas augimas ir subrendimas, kaip ir endotermams. </li></ul><ul><li>Dabartiniai duomenys rodo, kad dinozaurai galėjo būti ir ektotermai ir endotermai: nebuvo visi endotermai, bet nebuvo ir tikri ektotermai. </li></ul><ul><li>Maži plunksnuoti (Coelurosauria) galėjo būti endotermai. Dideliems gal ė jo b ū ti b ū dinga inercinė homojotermija (arba gigantotermija): temperatūra galėjo būti pastovi 1-2 ° C ribose . </li></ul>
  27. 27. Mezozojaus ropliai. Dinozaurų išnykimas <ul><li>Dinozaurų išnykimas: </li></ul><ul><li>65 mln. atgal, Kreidos-Terciaro riba. (KT). Ichtiozaurai išnyko 30 mln. m. anksčiau. Dalis dinozaurų išnyko labai greitai, kitų gausumas jau buvo sumažėjęs iki KT ribos. </li></ul><ul><li>Išnyko dinozaurai, pterozaurai, keletas šm. paukščių ir sterblinių žinduolių. Jūroje – pleziozaurai, keletas šm. žuvų, amonitai, belemnitai, kai kurie dvigeldžiai, įvairūs planktoniniai organizmai. </li></ul><ul><li>Sausumoje daugiausiai išmirė stambūs gyvūnai (išskyrus kai kuriuos krokodilus). Jūroje – laisvai plaukiojančios formos (su išimtimis: išgyveno daug atvirų akvatorijų žuvų). </li></ul><ul><li>KT įvykiai vienų nuomone įvyko labai greitai (savaites, metus), kitų – tūkstančius ar dešimtis tūkstančių metų. </li></ul>
  28. 28. pagal Benton, 2005 Mezozojaus ropliai. Dinozaurų išnykimas
  29. 29. pagal Benton, 2005 Mezozojaus ropliai. Dinozaurų išnykimas
  30. 30. Mezozojaus ropliai. Dinozaurų išnykimas <ul><li>Išnykimo hipotezės (prigalvota >100). Realiausios: </li></ul><ul><li>Tai buvo laipsniška ekologinė kaita (sukcesija): keitėsi klimatas iš subtropinio į vidutinį, sezonišką, pradėjo dominuoti spygliuočiai, ir žinduolių buveinės. </li></ul><ul><li>Vulkaninės kilmės katastrofa. </li></ul><ul><li>Nežemiškos kilmės katastrofa. </li></ul>
  31. 31. Mezozojaus ropliai. Dinozaurų išnykimas <ul><li>Nežemiškos kilmės katastrofa (į žemę atsitrenkė 10 km skersmens asteroidas): </li></ul><ul><li>Visoje žemėje KT riboje randama daug iridžio, kuris žemės plutoje yra labai retas. </li></ul><ul><li>Pakitę kvarco grūdeliai (nuo smūgio). </li></ul><ul><li>Stiklo rutuliukai: išsilydė uolienos (arti smūgio vietos). </li></ul><ul><li>Labai sumažėjo žiedadulkių, o padaugėjo paparčių sporų. </li></ul>pagal Benton, 2005 Iridžio kiekis nuosėdose žiedadulkių/sporų santykis gylis
  32. 32. http://hays.outcrop.org/GSCI340/lecture20.html Mezozojaus ropliai. Dinozaurų išnykimas Jukatano pusiasalis Meksikoje. Krateris 195 km skersmens.
  33. 33. Mezozojaus ropliai. Dinozaurų išnykimas Nuosėdos netoli smūgio vietos (Haityje). Oru atkeliavusios nuosėdos (išsilydžiusios uolienos) Cunamio atneštos Oro dulkės su iridžiu Normalios jūrinės nuosėdos (klintys) Normalios jūrinės nuosėdos
  34. 34. pagal Benton, 2005 Mezozojaus ropliai. Dinozaurų išnykimas . Pauk ščių kilm ė Triasas Jura Kreida
  35. 35. Mezozojaus ropliai. Paukščių kilmė <ul><li>Paukščių kilmė: </li></ul><ul><li>Iš dinozaurų (Therapoda, Maniraptora grupės). Iš šiuolaikinių roplių paukščiai panašiausi į krokodilus: kiaušiniai su lukštu, panaši kaulų ir raumenų sandara. </li></ul><ul><li>Anksčiau, iš bendro su dinozaurais protėvio (Thecodonta grupės). </li></ul>
  36. 36. 190 135 65 225 Paukščiai Vėžliai Driežai ir gyvatės Krokodilai Žinduoliai ANAPSID A DIAPSID A SYNAPSID A THERAPSID A THECODONT A SAUROPOD A THEROPOD A CARNOSAUR IA ORNITHISCHIA PTEROSAUR IA DINOSAURIA SAURISCHIA COELUROSAURS COELUROSAUR IA Terciaras Kreida Jura Trias as Perm as www.fw.vt.edu/fisheries/ornithology/Jan%2021%20-%20Bird%20 Origin s.ppt
  37. 37. Mezozojaus ropliai. Paukščių kilmė pagal Benton, 2005 kūno masė žemės atoveiksmio jėga pritraukiamieji raumenys 1- iliofemoralis, 1a – externus, 1b – iliotrochantericus, 2 – pubioischiofemoralis internus, 3 – pubofemoralis externus. dinozaurai ir paukščiai primityvūs archozaurai
  38. 38. Mezozojaus ropliai. Paukščių kilmė www.fw.vt.edu/fisheries/ornithology/Jan%2021%20-%20Bird%20 Origin s.ppt <ul><li>Archaeopteryx – pirmieji paukščiai </li></ul><ul><li>Atrastas 1861 m. (2 m. po Darvino “Rūšių kilmės”. </li></ul><ul><li>Būdingi ir roplių ir paukščių požymiai. </li></ul>150 mln.m.
  39. 39. www.fw.vt.edu/fisheries/ornithology/Jan%2021%20-%20Bird%20 Origin s.ppt Mezozojaus ropliai. Paukščių kilmė. Archeopteriksas šis pav yra Ornithology knygoje Archeopterikso ir dabartinio paukščio skeletai
  40. 40. Epidexipteryx hui, 2008 Kinija Zhang, Fucheng; Zhou, Zhonghe; Xu, Xing; Wang, Xiaolin and Sullivan, Corwin. &quot;A bizarre Jurassic maniraptoran from China with elongate ribbon-like feathers&quot;. Nature 455, 1105-1108 (23 October 2008) 152-168mln. m.
  41. 41. Paukščiai. Kūno sandara PAUKŠČIŲ ANATOMIJA
  42. 42. Kūno danga <ul><li>Plunksnos – kilusios iš roplių žvynų; </li></ul><ul><li>Nėra galutinai aišku ar pirminė funkcija buvo termoizoliacinė ar skirta sklandymui; </li></ul><ul><li>Paukščiams būdingi epidermio žvynai ant kojų; </li></ul><ul><li>Susiformavusi plunksna yra negyvas darinys, plunksnos pastoviai keičiamos naujomis; </li></ul><ul><li>Plunksnų funkcijos: termoizoliacinė, apsauginė, spalvingumas, slepiamoji spalva, aerodinaminės savybėms (skraidymui), hidrodinaminėms savybėms (nardymui), sukuria garsus, nešamas vanduo jaunikliams; </li></ul><ul><li>Įvairūs plunksnų tipai: plasnojamosios, vairuojamosios, dengiamosios, pūkinės, šereliai, pudrinės. </li></ul>
  43. 43. Kūno danga. Plunksnų spalvos Pigmentinės spalvos Struktūrinės spalvos http://nhm.ku.edu/komar/imagegallery/bird_index.html http://hummingbirdwebsite.com/gallery/allinder/gallery1.htm
  44. 44. Sparno plasnojamosios plunksnos ( r emiges ) Kūno danga. Plasnojamosios plunksnos stiebas spyglys vėtyklė šoninės šakelės spinduliai kabliukai didžiosios mažosios Sudaro sparnų plasnojamuosius paviršius
  45. 45. Kūno danga. Vairuojamosios plunksnos Uodegos vairuojamosios plunksnos ( r e tric es ) http://www.westol.com/~banding/Pictorial_Highlights_101105.htm http://www.tucsonaudubon.org/birding/duos2.htm
  46. 46. Kūno danga kontūrinės dengiamosios: aptakus kūno paviršius šereliai: jutiminė ir apsauginė funkcijos, padidina burnos gaudomąjį paviršių. būdingos vabzdžialesiam.
  47. 47. Kūno danga Pūkinės ( plumae ) plunksnos – neturi kabliukų pūkinės: stiebas redukuotas pusinės pūkinės: stiebas yra siūliškos pūkinės (siūlinės plunksnos): redukuotos šoninės šakelės. jutiminės, demonstracinei elgsenai
  48. 48. http://en.wikipedia.org/wiki/Caprimulgus
  49. 49. Pitohui dichrous (N. Gvinėja) būdingas homobatrachotoksinas, neurotoksinas (plunksnose, odoje), kurį gauna iš vabalų Choresine , o pastarieji iš augalų. http://en.wikipedia.org/wiki/Pitohui Kūno danga
  50. 50. Kūno danga. Plunksnų tvirtinimosi vietos Pterilijos ir apterijos
  51. 51. Kūno danga Pagal Kardong, 2002 Plunksn ų v ė tykl ė asimetri š ka , plunksnos kilojant sparnus pasukamos. sukimosi ašis mostas žemyn sparnai keliami
  52. 52. Kaukolė Pakitusi diapsidinė, nėra viršutinio smilkinio lanko Nėra dantų Žandai padengti ragine makštimi (kaip vėžlių) Žandai sudaro snapą Kaukolė prokinetinė Neognathae paukščių grupėje būdingas sparnakaulio-gomurikaulio sanarys
  53. 53. Kaukolė
  54. 54. Kaukolės kinezė kavadras paslankus (streptostilija) Paslankios jungtys: nasale-frontale; palatinum-maxillare; pterygoideum-palatinum; nuleidžiant apatinį žandą sąnarikaulis pastumiama kvadratą į priekį; kartu pastumia ir sparnakaulius-gomurikaulius-viršutinį žandą; sparnakauliai-gomurikauliai slysta parasfenoido ventraliniu paviršiumi prokinetiška kaukolė (nasale-frontale) jungtis; Pagal Kardong, 2002
  55. 55. Paleognathae paukščiams nebūdinga sparnakaulių-gomurikaulių komplekso slydimas paasfenoidu. kai kuriems paukščiams būdinga rinchokinezė-judina snapo galutines dalis (iškrapštyti vabzdžius iš siaurų landų). Kitų paukščių (papūgų-lukštena sėklas) snapas trumpas, masyvus, didžiausias suspaudimas prie snapo pamato. Kaukolės kinezė Pagal Kardong, 2002
  56. 56. Stuburas Pagal Kardong, 2002 kaklo slanksteliai sudėtinis kryžmuo
  57. 57. Stuburas Kaklo heteroceliniai slanksteliai – paslankiai sujungti – didelis galvos mobilumas: plunksnų tvarkymas, maisto paėmimas; Synsacrum (sudėtinis kryžmuo) – tvirta kūno ašis, atrama sparnams Pagal Kardong, 2002
  58. 58. Stuburas. Kaklo srities slanksteliai atlantas ašinis slankstelis (epistrofėjus) heterocelinis slankstelis
  59. 59. Stuburas. Sudėtinis kryžmuo nesuaugę krūtinės slanksteliai krūtinės sl. juosmens sl. kryžmens sl. uodegos sl. nesuaugę uodegos sl. pigostilis klubakaulių sritis sėdynkaulių sr. gaktikaulių sr. sudėtinis kryžmuo dubens juosta
  60. 60. Galūnių skeletas. Pečių juosta ir krūtinės ląsta raktikaulis (šakutė: raktikauliai + tarpraktikaulis) korakoidas (varnakaulis) mentė xiphisternum atauga krūtinkaulio ketera šonkauliai šonkaulių ataugos
  61. 61. Paukščiai. Galūnių skeletas. Dubens juosta ribų tarp dubens juostos kaulų nesimato acetabulum (gūžduobė – sąnarinė duobutė) klubakauliai gaktikauliai sėdynkauliai
  62. 62. Galūnių skeletas. Priekinė galūnė (sparnas) 1 pirštas (1 ir 2 falangos suaugę?) (II?) Žastikaulis (petikaulis) alkūnkaulis stipinkaulis 2 pirštas 3 pirštas 4 pirštas riešadelnis – sudėtinis plaštakos kaulas
  63. 63. Galūnių skeletas. Pirštų skaičius pagal Benton, 2005 paukščio embriono 5 pirštai pirštų užuomazgos pirštai ir paukščiai
  64. 64. Galūnių skeletas. Užpakalinė galūnė šlaunikaulis blauzdikaulis (blauzdačiurnis) šeivikaulis pastaibis pirštai IV II III I IV
  65. 65. Skraidymo kilmė laipiojo medžiuose, sklandė ir vėliau išsivystė plasnojimas. bėgiojo su ištiestomis priekinėmis galūnėmis, retkarčiais pašokdami, o vėliau ir pakildami.
  66. 66. Skraidymas Didžiosios plasnojamosios plunksnos atsakingos už paukščio stūmimą į priekį, mažosios už kėlimą į viršų.
  67. 67. Skraidymas sparnai pakelti į viršų, beveik ties sagitaline plokštuma Mostas žemyn ir į priekį (sparno galas pasiekia kūno priekį); sparnas ištiestas; tuo metu kūnas stumiamas į priekį ir keliamas į viršų. Nuleistas sparnas sulenktas sparnas keliamas aukštyn ir atgal Mosto žemyn metu raktikaulių ir korakoidai atsilenkia į šonus (spyruokliuoja). Kartu išsiplečia ir krūtinės ląsta (ventiliuojami plaučiai ir oro maišai, mažiau reikia raumenų darbo). Tačiau papūgų ir tukanų raktikauliai nesuaugę, neskraidančių paukščių jie redukuoti. Mosto žemyn metu krūtinkaulis pastumiamas atgal ir aukštyn Pagal Kardong, 2002
  68. 68. Skraidymas Paukščių ilgieji kaulai yra tuščiaviduriai (nėra kaulų čiulpų), būdingos pertvaros su oro tarpais (pneumatiniai kaulai). Kauluose ertmes užpildo oro maišų ataugos. Skeletas lengvesnis.
  69. 69. Skraidymo tipai kolibris – kybantys ore – dominuoja didžiosios plasnojamosios plunksnos. albatrosas – sklandantys paukščiai dominuoja mažosios plasnojamosios plunksnos fregata dilbio sritis plaštaka Pagal Kardong, 2002
  70. 70. Skraidymo tipai . Sklandymas <ul><li>Sklandantys pauk ščiai pasinaudodami judančiomis oro masėmis pakyla į viršų ir sklando ore: </li></ul><ul><li>virš vandenynų: pasinaudoja stipriais vyraujančiais vėjais (dinaminis sklandymas): būdingi ilgi siauri sparnai (kaip sklandytuvo), pvz. audrapaukštis, albatrosas, padūkėlis. </li></ul><ul><li>virš atvirų vietovių: naudoja kylančias aukštyn šiltas oro sroves (iš įvairių šaltinių) (statinis sklandymas); kai saulė įšildo žemės paviršių, oras šalia žemės paviršiaus įšyla ir pradeda kilti aukštyn. Tuo pasinaudoja pvz. grifai, suopiai, ereliai: suranda šias sroves ir sukasi jose, lengvai kildami aukštyn. Būdingi platūs sparnai, kurių didžiosios plasnojamosios plunksnos galuose praskėstos. </li></ul><ul><li>Uždarose vietovėse: miškuose, krūmokšniuose (pvz., fazanai) manevravimui būdingi elipsės formos sparnai. </li></ul><ul><li>Plėšrūnai, kregždės, migruojantys vandens paukščiai, kuriems būdingas greitas skrydis turi išlenktus atgal sparnus (strėliškos formos, galuose nusmailėję). </li></ul><ul><li>Kolibriai tankiai mojuodami sparnais išsilaiko ore vienoje vietoje. </li></ul>audrapaukštis suopis kregždė fazanas Pagal Kardong, 2002
  71. 71. Skraidymo tipai . Sklandymas šaltas oras virš ežero šiltas oras vėjas kylanti oro srovė Pagal Kardong, 2002
  72. 72. http://chandra.as.utexas.edu/~kormendy/southafricapelagic.html Morus capensis Skraidymo tipai
  73. 73. http://www.raptor.co.jp/raptor/page_thumb29.html Skraidymo tipai
  74. 74. http://www.sculpturegallery.com/sculpture/ring_neck_pheasant_flying.html Skraidymo tipai
  75. 75. http://sjl.csie.chu.edu.tw/phpBB2/viewtopic.php?t=46&sid=7a596555f105b18d3f56e025948ab7cb Skraidymo tipai
  76. 76. http://www.nsf.gov/news/news_images.jsp?cntn_id=104263&org=NSF Skraidymo tipai
  77. 77. http://www.nsf.gov/news/news_images.jsp?cntn_id=104263&org=NSF Skraidymo tipai
  78. 78. Skrydis. Aerodinamika keliamoji jėga varomoji jėga gravitacijos jėga pasipriešinimo jėga
  79. 79. Skrydis. Aerodinamika 0 ° 10 ° 1 2 3 1 2 3 Paukščio sparno profilis aptakus. Kai sparnas su oro srove susiduria 0 ° (susidūrimo kampas 0 ° ). Oro srovės aptekėdamos sparno profilį, ties užpakaliniu kraštu susitinka tuo pačiu metu. Kylant sparno priekis pakeliamas į viršų, oro srovė, tekėdama viršutiniu sparnu paviršiumi prie užpakalinį sparno kraštą pasiekia greičiau nei oro srovė apatiniu sparno paviršiumi; suardomas laminarinis oro srauto tekėjimas. Jei pakeliama per daug atsiranda turbulencija, ir kilimas nutrūksta. Oro molekulės ramiu oru juda įvairiomis kryptimis. Kuo greičiau oras juda, tuo daugiau oro molekulių orientuojamos judėjimo kryptimi. Kadangi pakėlus sparno priekinį kraštą, apatiniame sparno paviršiuje oras juda lėčiau, todėl daugiau molekulių apatinėje dalyje juda netvarkingai ir atsimuša į sparno apačią (Bernulio dėsnis). Todėl sparno viršuje susidaro neigiamas slėgis (lyginant su aplinkos slėgiu), o sparno apačioje teigiamas, taip atsiranda keliamoji jėga. (Kartu veikia ir 3 Niutono dėsnis).
  80. 80. Skrydis. Aerodinamika neigiamas slėgis teigiamas slėgis Pagal Kardong, 2002 prie skirtingo slėgio sukūrimo prisideda ir oro tekėjimas aplink sparno paviršių (greitis V ’ )
  81. 81. Skrydis. Aerodinamika http://people.eku.edu/ritchisong/554notes2.html
  82. 82. Skrydis. Aerodinamika Keliamoji jėga priklauso nuo greičio ir susidūrimo kampo, tačiau per didelis kampas stabdo kilimą. T.Y. išsiskiria oro srautai tekantys viršutiniu ir apatiniu sparnų paviršiumi ir pasipriešinimo jėga pasidaro didesnė nei keliamoji (prieš oro srautą yra atsukama sparno plokštuma o ne kraštas). Kartu didėja ir turbulencija. Paukščiams optimalus susidūrimo kampas 3-5 ° . Tačiau kylant, kai greitis nedidelis (arba kitais atvejais) reikalinga daugiau pakreipti aukštyn sparno priekinį paviršių. Atitinkamai padidėja turbulencija. Pasipriešinimo jėga būna dvejopa: indukuota, dėl sparno priekinio krašto pakėlimo ir trinties (priklauso nuo viso kūno aptakumo). pasipriešinimo jėga keliamoji jėga
  83. 83. Skrydis. Aerodinamika paukščiai turbulenciją mažina: Sparnelis ( alula ). Tarpai tarp didžiųjų plasnojamųjų plunksnų. Pakeltos dengiamosios plunksnos prie užpakalinio sparno krašto (kaip užsparniai). pakeltos plunksnos
  84. 84. Skrydis. Aerodinamika Hedrick et al., 2002 sparno kelias keliamosios ir pasipriešinimo jėgų komponentės atstojamoji jėga sparnas ištiestas sparnas pusiau sulenktas sparnas sulenktas lėtai skrendantiems <3 m s -1 , būdingas sūkurių žiedas nuo sparnų galų gretai skrendantiems >7 m s -1 , būdingi ištisiniai sūkuriai sparnų galų Greitai skrendant keliamoji jėga sukuriama ne tik mosto žemyn, bet mosto aukštyn metu, nes sparnas keliamas ne pilnai sulenktas. Greitai skraidančių paukščių sparnų galai nusmailėję, sparnai strėliškos formos. mostas žemyn mostas aukštyn
  85. 85. Skrydis. Raumenys nuleidžiamasis (krūtinės raumuo m. pectoralis ) keliamasis (antkorakoidinis raumuo m. supracoracoideus )
  86. 86. Užpakalinės galūnės sausgyslės ir raumenys I ntegrated principles of zoology , 2001 Paukščių užpakalinių galūnių raumenys yra šlaunikaulio ir blauzdikaulio srityse (arčiau paukščio kūno masės centro). Galūnės pabaigoje raumenų nėra. Paukščiams nutūpus ant šakos ir sulenkus galūnę, įsitempia sausgyslės kurios automatiškai sulenkia pirštus (panašiai plėšrūnai atakuoja grobį).

×