Successfully reported this slideshow.
We use your LinkedIn profile and activity data to personalize ads and to show you more relevant ads. You can change your ad preferences anytime.

bolivija

99 views

Published on

  • Be the first to comment

  • Be the first to like this

bolivija

  1. 1. LAIM A BIRŽELIS 2O15 LAIM A BIRŽELIS 2O15132 133133  Eglė Šimkevičiūtė-Kulvelis Mistiška BOLIVIJATitikakos ežero Saulės sala pasitinka mus su lietumi ir fiesta. Šventė vyksta salos mokyklos stadione ir yra skirta abiturientų mokyklos baigimo progai. „Baigti mokyklą tokioje mažoje saloje – didžiulis įvykis, nes dažnas vaikas ne sėdi jos suole, o laukuose gano ožkas“, – sako bolivė Laura, pildamasi stiklinę alaus. Prieš paragaudama mergina nulieja pusę gėrimo ant žemės. „Pirmas gurkšnis visada skiriamas Pachamamai“, – paaiškina. Mūsų smalsumas dar labiau didėja matant, kad didžioji visų šventės gėrimų dalis atiduodama šiai mistinei būtybei. Kas yra Pachamama ir kodėl ji taip mėgsta alų? Stadione sklindanti muzika girdisi visame miestelyje. Vietiniai pamažu žingsniuoja iš savo drėbtų iš molio namukų šventės link. Priekyje eina „čioli- tos“ – moterys, papuošusios pečius ryškiaspalvėmis skaromis, o galvas – precizinės formos skrybėlėmis (skrybėlės labai brangios ir populiarios tarp sostinės vagišių: šie, lėkdami pro šalį mikroautobusu, nugvelbia jas mote- rims nuo galvų). Paskui jas seka vyrai, nešdami rankose dėžę ar dvi alaus. „Europoje įprasta einant į svečius neštis butelį vyno, o Bolivijoje atsinešamos dvi dėžės alaus“, – sako šventę iš atokiau stebinti vokietė Elaine. Susirinkę svečiai ieško pažįstamų abiturientų, sveikina juos, beria ant galvų „mistura“, arba konfeti, teikia dovanas (patalynės komplektą, leopardo kailio raštu margintą užklotą ar indų servizą), sega prie švarkų atlapų pinigų ir geria alų į jų (ir Pachamamos!) sveikatą. Ir taip visą vakarą: muzika, šokiai ir alus. Sunkiai suvokiamas kiekis alaus! PACHAMAMA Pachamama – tai „la Madre Tierra“ („Motina Žemė“), arba Andų gyventojų, etninių kečujų ir aimarų genčių, būdas suprasti realybę. Šios gentys gyvena Altiplano („aukšta plokštuma“) plokščiakalnyje, 3750 m virš jūros lygio. Alti- planas tęsiasi nuo Titikakos ežero per Boliviją į pietus Čilės ir Argentinos link. 60 proc. Bolivijos populiacijos priskiria save etninėms gentims (be minėtų, dar yra gvaraniai) – tai sudaro didžiausią etninių gyventojų procentą visoje Pietų Amerikoje. Gentys nuo seno palaiko glaudų ryšį su gamta ir perduoda iš kartos į kartą daugybę su ja susijusių legendų ir papročių. Senosios tradi- cijos asimiliavosi su kolonistų atnešta kultūra, bet yra puoselėjamos ir šiais laikais netgi didmiesčiuose. K E L I O N Ė S  AUTORĖSNUOTRAUKOS©SHUTTERSTOCK(5) 1 2 3
  2. 2. LAIM A BIRŽELIS 2O15 LAIM A BIRŽELIS 2O15134 135 „Aš einu be batų ant kalno. Mano basos kojos liečia kalną. Kalnui malonu pažinti mano kūną, – verčia tradicinės kečujų dainos žodžius Laura ir pridu- ria: – Pachamama – tai kalnų, gamtos ir žmonių mama.“ Pasak Lauros, Bolivijoje žmonės tiki, kad Pachamamos dėka augalai subrandina vaisius, gyvūnai dauginasi, moterys gimdo vaikus. Ji kontro- liuoja vėjus ir lietų, supykusi gali sukelti griaustinį ir uraganą. Ji apdovanoja gamtą saulės šviesa ir nauju derliumi. Mainais už dovanas žmonės siūlo jai pirmą kąsnį, pirmą gurkšnį ir pirmą derliaus vaisių. Pachamamai, be paprasto alaus, aukojama čiča – tradicinis alkoholi- nis raugintų kukurūzų gėrimas, cigaretės, grūdai, kokainmedžių lapai ar „acullicos“ – sukramtyti kokainmedžių lapai, gėlės ir spalvingos girliandos. „Mano tėtis aplaistė alkoholiu naują automobilį iš išorės ir vidaus, o dėdė prieš pradėdamas statyti namą suruošė didžiulę ceremoniją, per kurią į pamatus įkasė „suyu“ – lamos jauniklio iškamšą. Visa tai buvo skirta Pacha- mamai pamaloninti“, – prisimena grynakraujė bolivė. Laura kartą matė savo mamą, valgančią žemę iš Altiplano. „Tikima, kad jei staiga išsigąsti (suklumpi, pamatai šliužą ar būni kitaip išgąsdintas...), Bolivijos aukštikalnėje tavo „ajayu“ (aimarų k. šis žodis reiškia sielą) pasiima Pachamama. Susigrąžinti savo „ajayu“ įmanoma prarijus žiupsnelį žemių, kuriose gyvena Pachamama“, – pasakoja Laura. Jaunoji karta žemės turbūt nebevalgo, bet išsigandusi dar vis sako: „Se me ha salido mi ajayu.“ („Praradau savo sielą.“) Tuo ypač tiki mažų vaikų mamos, kurios šiam išsigandus sako: „Vente, vente.“ („Grįžk, grįžk.“), kad vaikiška „ajayu“ grįžtų mažyliui. „RAGANŲ TURGUS“ Viena iš Bolivijos administracinės sostinės La Paso įžymybių – „Mercado de las Brujas“ („raganų turgus“). Bolivė Laura, paklausta, turgus yra atrakcija turistams ar vietinė tradicija, atsako: „Magnetukai ir įvairiausi suvenyrai, ži- noma, yra skirti turistams, bet mano močiutė ten irgi dažnai lankosi ir visada grįžta nešina amuletais, žolelių koncentratu ar minėtu „suyu“. Turgaus pava- dinimas nėra labai tikslus – Bolivijoje populiaresni šamanai, o ne raganos.“ Pastarąjį kartą Lauros močiutė buvo turguje, kai netikėtai susirgo Lauros tėtis. Turguje ji pasikonsultavo su pardavėjomis ir užsakė šamano vizitą į namus. Šis nustatė, kad vyrą nužiūrėjo kažkieno, kas turėjo jo nuotrauką, „bloga akis“ (turbūt dėl to Bolivijoje žmonės vengia fotografuotis ir nesutin- ka net prašomi turistų, priešingai nei aplinkinėse Pietų Amerikos šalyse). Šamanas sutaisė pieno, cinamono, ramunėlių ir kitų „slaptų ingredientų“ iš „raganų turgaus“ vonią. Po maudynių pacientas atsigulė į švariai paklotą patalą ir rytą negalavimų nebebuvo nė ženklo. „Naujųjų metų išvakarėse močiutė suruošia panašią vonią visiems ketu- riems savo vaikams ir devyniems anūkams. Tai apsivalymo ir tyrumo ritualas, be kurio mūsų šeima nebeįsivaizduoja metų pradžios“, – komentuoja Laura. Paklausiu, ar šamanai yra atradę meilės eliksyrą. „Jei turi mylimojo nuo- trauką, galima jį užkerėti amžinai meilei.“ Kartu su Laura keliaujantis jos vaikinas prancūzas susidomėjęs išplečia akis. Mergina juokdamasi priduria: „Jei apkerėtasis sužino apie užkerėjimą ir nori jo atsikratyti, turi ieškoti stipresnio šamano, kuris sugebėtų atšaukti burtą.“ VERTAPARAGAUTI l „Pacena“ – boliviškas alus, gaminamas La Pase. l „Chicha“ – tirštas raugintų kukurūzų gėrimas, arba „kukurūzų alus“. Pasakojama, kad kadaise fermentacijos procesas buvo skatinamas kukurūzų masę sukramčius ir išspjovus atgal į dubenį (dabar ši praktika nebetaikoma). l „Pisco“ – geltonųjų vynuogių brendis. l „Pisco Sour“ – „Pisco“ brendžio, kiaušinio baltymo, citrinų sulčių, sirupo ir susmulkintų ledukų kokteilis.  K E L I O N Ė S 4 5 6 7 8
  3. 3. LAIM A BIRŽELIS 2O15 LAIM A BIRŽELIS 2O15136 137 K E L I O N Ė S APU Aukščiausios Andų Kordiljeros nuo seno buvo laikomos švento- mis dėl ten gyvenančios viršukalnių dievybės Apu. Kad ji būtų pa- tenkinta ir garantuotų savo valdų ir žmonių gerovę, viršukalnėse būdavo aukojama. Aimarų žmonės aukodavo alų ir kitas gėrybes, inkai aukodavo... mažus vaikus. Inkai – didžiausios ikikolonijinės Pietų Amerikos civilizacijos atstovai – tikėjo, kad vaikai ne miršta, o susijungia su protėvių dvasiomis, stebinčiomis ir saugančiomis savo gentainius iš aukštai. Pasirinkti vaikai būdavo prigirdomi čičos, apsvaiginami ir palieka- mi miegoti viršukalnėse (6000–7000 m aukštyje). Šaltis, žemas spaudimas ir deguonies trūkumas padėjo apsaugoti XV a. palaikus, virtusius savotiškomis mumijomis. Tokių mumijų Pietų Amerikoje rasta ne viena, jos dabar eksponuojamos muziejuo- se Bolivijoje, Peru, Argentinoje. Aimarų žmonės, paklausti apie šiuos eksponatus, tik kraipo galvas. Pasak jų, palaikai turėjo būti palikti, kur gulėjo, o gabenti juos į muziejų – bloga lemiantis ženklas. KOKAINMEDŽIŲLAPAI Inkai tikėjo, kad kokainmedžių lapai turi magiškų galių, todėl aukodavo juos dievams. Ispanų kolonistai šiais lapais skatino vergų darbą (sakoma, kad tik jie su- teikdavo jėgų dirbant žiauriomis sąlygomis Potosio kasyklose). Jų sukeliamas nejautros efektas XIX a. buvo vertinamas medicinoje, o nuo 1859 m. pra- dėtas gaminti kokainas. Dėl stimuliuojamojo baltų miltelių poveikio pasaulis gavo tokį literatūros kūrinį kaip „Daktaras Džekilas ir ponas Haidas“ (pasakoja- ma, kad vartodamas šį „nuostabų vaistą“ nuo tuber- kuliozės 1885 m. R. L. Stevensonas kūrinį parašė per šešias dienas ir naktis). Iki pat 1906 m. kokainas buvo naudojamas gaminant gėrimą „Coca-Cola“. Šiandien kokainas – vienas populiariausių ir brangiausių nelegalių narkotikų, o kokainmedžių lapai tiekiami Bolivijoje per pusryčius kartu su kava ar vaisine arbata. MISTIKA Bolivijos, vienos aukščiausių ir labiausiai izoliuotų pietų pusru- tulio valstybės, peizažas – vienas įspūdingiausių pasaulyje: aukš- tikalnių regioną keičia atogrąžų džiunglės su Amazonės baseino miškais, sausa savana ir Čikitoso lyguma, arba Čikitanija – ato- grąžų savana. Be to, Bolivija – paradoksų kraštas: neturtingiausia Pietų Amerikos šalis turi daugiausia gamtos išteklių. Svetimšalis, pabuvęs Bolivijoje, dar pridurs, kad tai viena iš gražiausių ir uni- kaliausių vietų žemėje. Minėta Saulės sala – Titikakos ežero puošmena ir perujiečių pavydo šaltinis (aukščiausias pasaulio ežeras priklauso Bolivijai ir Peru). Altiplane išlikę dviejų priešistorinių ežerų pėdsakai: drus- kos lygumos – Koipasos ir Ujūnio druskožemiai. Pastarasis yra didžiausias pasaulyje – 12 tūkst. kv. km. Druskožemiai sausuoju metų laiku atrodo kaip siurrealistinės balto sniego dykumos, o palijus sukuria haliucinogeninį veidrodžio efektą, todėl čia mėgsta fotografuotis turistai arba flamingai (!). Jei 5 km aukštyje bus labai šalta, visada galima sušilti prie burbuliuojančių geizerių Sol de Manana (4950 m) arba pasipliuškenti karštosiose versmėse Ter- mas de Polques (4200 m), kur vandens temperatūra – 30 laipsnių. Kad visiškai netektumėte žado, įsivaizduokite kaip tik per maudy- nes pro šalį bėgančią lamų virtinę! Ar reikia daugiau įrodymų, kad Bolivija – tikrai mistiška šalis? l 9 10 11 12 13 14

×