SOCIOLOGIJA
1

SOCIOLOGIJA
 Sociologijos mokslas buvo pradėtas kurti XIX a.
Prancūzų mokslininkas Ogiustas Kontas (Auguste Comte,
1798–1857)
 Sociologjos pradininkais taip pat laikytini Herbertas
Spenseris (Herbert Spencer, 1820–1903), Karlas Marksas
(Karl Marx, 1818–1883), Emilis Durkheimas (Emile
Durkheim, 1858–1917).
Sociologijos klasikas yra Maksas Vėberis (Max Weber,
1864–1920).

SOCIOLOGIJA
Religinis pažinimas
Filosofinis pažinimas
Atsirado poreikis visuminiam, integraliam mokslui, kuris
galėtų tiksliau paaiškinti visuomenėje vykstančius
procesus ir reiškinius
Pramoninė revoliucija 18 a. antroje pusėje Anglijoje
Didžioji Prancūzų revoliucija (1789-1794). Revoliucija
įkūnijo socialinės ir politinės santvarkos kokybinį virsmą,
perėjimą nuo pusiau feodalinės luominės santvarkos prie
modernios neluominės visuomenės, taip pat nuo
absoliutinės monarchijos prie konstitucinės-
parlamentinės santvarkos

SOCIOLOGIJA
 Robertas Mertonas (Robert Merton, 1910 - 2003):
sociologija yra ypač naujas mokslas su ypač senu
tyrimo dalyku
 Kol nebuvo sociologinių tyrimų metodų, nebuvo ir
mokslo apie visuomenę

APIBRĖŽIMAI
Yra daug sociologijos apibrėžimų:
 Sociologija yra mokslas apie institutus, jų genezę ir
funkcionavimą (Emile Durkheim, 1858–1917).
 Sociologija yra mokslas, kuris tiria žmonių gyvenimą
ir veiklą bei tos veiklos rezultatus. Sociologija taip
pat tiria žmonių tarpusavio sąveikos reiškinius ir
reiškinius, kylančius iš šios sąveikos. (Pitirim
Sorokin, 1889–1968).
 Sociologija – tai mokslinis visuomenės ir socialinių
santykių tyrimas. (Neil Smelser).

APIBRĖŽIMAI
 Sociologija yra mokslas, nagrinėjantis socialinių
sistemų sąveiką visuomenėje
 Sociologijos objektas yra visuomenė ir atskiros
visuomenės dalys, socialiniai procesai ir reiškiniai
 Sociologijos dalykas yra socialiniai santykiai, socialinė
sąveika

KĄ TIRIA SOCIOLOGIJA
Ką konkrečiai tiria sociologija?
Sociologo dėmesys yra sutelktas į procesus ir reiškinius,
kurių centre yra žmogus:
Socialinio gyvenimo procesus ir reiškinius
Ekonominio gyvenimo procesus ir reiškinius
Politinio gyvenimo procesus ir reiškinius
Kultūrinio gyvenimo procesus ir reiškinius

SOCIOLOGIJA
Kokios yra esminių klausimų grupės sociologijoje?
Kas turi įtakos skirtingų individų orientacijų
daugiaplaniškumui
Kaip atsiranda įvairios nelygybės formos (kastos, klasės,
sluoksniai)
Kas yra valdžia ir galia socialiniame kontekste, kokios
valdymo ir to valdymo įteisinimo formos
Kaip galima aiškinti ir vertinti individo santykį su
institucija, visuomene, valstybe

SOCIOLOGIJA
Kokios yra esminių klausimų grupės sociologijoje?
Kaip perduodama kultūra kitoms kartoms
Kaip kyla socialiniai konfliktai ir kaip jie yra sprendžiami
Kokią įtaką šiuolaikinėms visuomenėms turi integracijos
procesai
Kokią įtaką turi dabartinės gamybos ir nuosavybės
struktūros žmonių tarpusavio gyvenimo formoms
Kokią reikšmę turi simboliai žmonių poelgiams ar
veiksmams

SOCIOLOGIJA
Konkreti vieta ir konkretus laikas
Konkrečioje vietoje, konkrečiu laiku situacijos aiškumas yra
tariamas. Sociologo žinojimas turi būti konkretus, o ne
abstraktus
Sociologija nagrinėja žmones kaip didelių socialinių grupių
atstovus, t. y. kaip socialinių statusų turėtojus ir socialinių
vaidmenų atlikėjus
Sociologus domina socialiniai institutai visuomenėje.
Dėmesys - santykiams su kitais socialiniais institutais
Sociologija nagrinėja ir žmogaus elgesio perspektyvas,
skirdama pagrindinį dėmesį socialinei sąveikai

MOKSLINIAI SOCIOLOGIJOS PRINCIPAI
Kokiais moksliniais principais vadovaujasi sociologija,
kad kuo tiksliau būtų atskleista socialinių procesų ir
reiškinių esmė?
Sociologas nagrinėja visuomenę ne abstrakčiai, bet
konkrečiai, ypač atsižvelgiant į laiką ir vietą

MOKSLINIAI SOCIOLOGIJOS PRINCIPAI
Sociologija yra tikimybinis mokslas
Sociologas turi būti nešališkas
Sociologas turi būti sąžiningas

SOCIOLOGIJOS KATEGORIJOS
 Sociologijos kategorijos
Kategorijos – tai svarbiausios ir bendriausios mokslo
sąvokos, atspindinčios svarbiausių procesų ir reiškinių
esmę
Sociologija apima visą socialinę tikrovę, todėl faktiškai
viskas turi būti išreikšta sociologijos kategorijomis –
visuomenė, šeima, kultūra, nusikalstamumas ir t. t.
Pačios bendriausios kategorijos yra šios:
visuomenė, civilizacija, sistema, funkcija, struktūra,
statusas, vaidmuo, veiksnys, institutas, procesas,
reiškinys, empiriniai duomenys.