Tuning – Europos švietimo struktūrų dermė Europoje
Upcoming SlideShare
Loading in...5
×
 

Tuning – Europos švietimo struktūrų dermė Europoje

on

  • 4,331 views

Europos švietimo struktūrų suderinimas ...

Europos švietimo struktūrų suderinimas
Projekto pavadinimas „Tuning“ (liet. ,,suderinimas“, „dermė“) pabrėžia
sampratą, vietoj to, kad siektų suvienodinti savo studijų programas
ar kurti vieningą, norminamąją ar apibrėžtą europinę studijų
programą, universitetai ieško sąlyčio taškų ir bendro supratimo.
Nuo pat pradžios „Tuning“ projektas siekė išsaugoti plačią Europos
švietimo įvairovę. Šis projektas jokiu būdu nesistengia varžyti dėstytojų,
dėstomų dalykų laisvės ar sumažinti švietimo institucijų galių
vietiniu ar nacionaliniu lygmenimis.

Statistics

Views

Total Views
4,331
Views on SlideShare
4,318
Embed Views
13

Actions

Likes
0
Downloads
20
Comments
0

1 Embed 13

http://www.slideshare.net 13

Accessibility

Categories

Upload Details

Uploaded via as Adobe PDF

Usage Rights

© All Rights Reserved

Report content

Flagged as inappropriate Flag as inappropriate
Flag as inappropriate

Select your reason for flagging this presentation as inappropriate.

Cancel
  • Full Name Full Name Comment goes here.
    Are you sure you want to
    Your message goes here
    Processing…
Post Comment
Edit your comment

    Tuning – Europos švietimo struktūrų dermė Europoje Tuning – Europos švietimo struktūrų dermė Europoje Presentation Transcript

    • Europos švietimo struktūrų suderinimas Projekto pavadinimas „Tuning“ (liet. ,,suderinimas“, „dermė“) pa- brėžia sampratą, vietoj to, kad siektų suvienodinti savo studijų pro- gramas ar kurti vieningą, norminamąją ar apibrėžtą europinę studi- jų programą, universitetai ieško sąlyčio taškų ir bendro supratimo. Nuo pat pradžios „Tuning“ projektas siekė išsaugoti plačią Europos švietimo įvairovę. Šis projektas jokiu būdu nesistengia varžyti dėsty- tojų, dėstomų dalykų laisvės ar sumažinti švietimo institucijų galių vietiniu ar nacionaliniu lygmenimis. „Tuning“ projektą remia Europos Komisija per Generalinio švietimo ir kultūros direktorato vykdomas ,,Socrates“ ir ,,Tempus“ programas. Šiame leidinyje išsakomas tik autorių požiūris ir Europos Komisija neat- sako už šiame leidinyje pateikiamos informacijos panaudojimą. © „Tuning“ projektas Nors visa medžiaga, atsiradusi ,,Tuning“ projekto vykdymo metu, pri- klauso projekto dalyviams, kitos aukštojo mokslo institucijos gali tes- tuoti ir naudoti šiame leidinyje publikuojamus duomenis, nurodžiusios šaltinį, iš kurio jie paimti. Be išankstinio leidėjo sutikimo jokia šio leidinio dalis, taip pat ir viršelio dizainas, negali būti perspausdinta, saugoma ar perduota bet kokia forma ir bet kokiu būdu: elektroniniu, cheminiu, mechaniniu, optiniu, įrašant ar kopijuojant. Tekstą iš anglų kalbos vertė Milda Špėlytė - Letulienė. Tekstą lietuvių kalba redagavo Nacionalinė Bolonijos ekspertų grupė. Leidinys lietuvių kalba išleistas gavus išankstinį leidėjo sutikimą. 1
    • Turinys 1. Įvadas Švietimo struktūrų dermė Europoje – tai universitetų vykdomas projektas, kurio tikslas – pateikti konkrečius pasiūlymus, kaip įgyvendinti Bolonijos 1. Įvadas 3 procesą aukštojo mokslo institucijų lygmenyje ir dalykinėse srityse. „Tuning“ 2. „Tuning“ projekto metodologija 7 projektas pateikia metodologiją, kaip (at)naujinti, kurti, įgyvendinti ir įvertinti studijų programas kiekvienoje iš Bolonijos proceso pakopų. Galima teigti, kad 3. Kompetencijos dėstymo ir mokymosi procese 17 ši metodologija pasiteisino ir pasauliniu mastu, nes ją išbandžius keliuose že- mynuose buvo sulaukta puikių rezultatų. 4. ECTS, studentų darbo krūvis ir mokymosi siekiniai 46 4.0. Įžanga 46 Be to, „Tuning“ projektas dalykiniame lygmenyje leidžia plėtoti kontrolinius parametrus, su kuriais bus galima lyginti, suderinti studijų programas ir jas 4.1. Švietimo struktūros, mokymosi siekiniai, darbo krūvis ir padaryti skaidriomis. Kontrolinius parametrus apibrėžia mokymosi siekinių ir ECTS kreditų skaičiavimo metodai 48 kompetencijų sąvokos. Mokymosi siekinius apibrėžia teiginys: ką studentas turi žinoti, suprasti ir sugebėti pademonstruoti, pasibaigus mokymuisi. „Tu- 4.2. Studentų darbo krūvis, dėstymo metodai ir mokymosi sie- ning“ projekto teigimu, mokymosi siekinius apibūdina besimokančiojo išsi- kiniai: „Tuning“ principas 70 ugdytas kompetencijos lygmuo. Kompetencijos yra dinamiškas kognityvinių ir metakognityvinių įgūdžių, žinių ir sampratų, tarpasmeninių, intelektinių ir 5. Dėstymo, mokymosi ir vertinimo principai, taikomi kompetenci- praktinių įgūdžių bei etinių vertybių junginys. Ugdyti šias kompetencijas yra jomis grindžiamose studijų programose 77 visų švietimo programų, kurios remiasi per daugelį šimtmečių susiformavusio žinojimo ir supratimo paradigma, rezultatas. Kompetencijos yra ugdomos vi- 6. Kokybės gerinimas programos lygmenyje: „Tuning“ projekto suose studijų programos dalykuose ir vertinamos įvairiais programos etapais. siūlymai 103 Kai kurios kompetencijos yra susijusios su konkrečiu dalyku (konkrečia studijų sritimi), o kitos yra bendro pobūdžio (bendros visoms disciplinoms). Papras- 7. „Tuning“ terminų žodynėlis 127 tai kompetencijos yra ugdomos integruotai ir cikliškai visos programos metu. Mokymosi lygiams palyginti „Tuning“ projekto dalykinės grupės nustatė pa- kopų (lygių) aprašus, kurie taip pat apibūdinami per kompetencijas. Anot „Tuning“ projekto, trijų pakopų sistemos įdiegimas rodo pasikeitusią aukštojo mokslo paradigmą tada, kai mokymosi proceso centre atsiduria ne dėstytojai, o studentai. Būtent studentas turi būti parengtas kaip galima geriau atlikti savo vaidmenį visuomenėje. Norint nustatyti svarbiausias kompetenci- jas, kurias reikėtų suformuoti ar išugdyti vykdant tam tikrą studijų programą, „Tuning“ projektas Europos mastu surengė apklausas, į kurias buvo įtraukti darbdaviai, absolventai ir akademinis personalas. Šių apklausų rezultatai atsi- spindi sukurtoje kontrolinių parametrų sistemoje, kuri apima kiekvienos srities bendrąsias ir dalykines kompetencijas. „Tuning“ projektas ne tik aptaria trijų pakopų sistemos įdiegimą, bet ir atkrei- pia dėmesį į Europoje plačiai vartojamą studento mokymosi krūvio sampratą, 2 3
    • grindžiamą Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistema (ECTS). „Tuning“ EAMEKS pritarta 2005 m. gegužės mėnesį Bergene vykusioje ir Bolonijos projektas teigia, kad ECTS kreditų kaupimo ir perkėlimo sistema ne tik pa- procesui skirtoje konferencijoje. EAMEKS pasinaudojo tiek Bendros kokybės lengvina studentų judumą Europoje, bet ir gali pasitarnauti rengiant studijų iniciatyvos (angl. Joint Quality Initiative), tiek ir „Tuning“ projekto rezultatais. programas, ypač tada, kai reikia suderinti ir racionaliau apibrėžti studentams Bendroji kokybės iniciatyva (BKI), kurią sudarė neformali aukštojo mokslo eks- keliamus reikalavimus vienu metu (lygiagrečiai) studijuojamiems dalykams. Ki- pertų grupė, sukūrė kriterijų rinkinius, kuriais remiantis galima – plačiąja ir taip tariant, ECTS mums leidžia numatyti, kaip geriausiai išnaudoti studentų bendrąja prasme – atskirti skirtingas studijų pakopas. Šie kriterijai žinomi kaip laiką ugdymo proceso tikslams pasiekti, užuot laikant, kad dėstytojų laikas yra Dublino aprašai. Jau nuo pat pradžių į Bendrosios kokybės iniciatyvą ir „Tu- ribotas, o studentų laiko limitai neišsemiami. „Tuning“ projekte teigiama, kad ning“ projektą žiūrėta kaip į vienas kitą papildančius. Bendrosios kokybės ini- kreditai suteikiami tik pasiekus mokymosi siekinius. ciatyva sutelkia dėmesį į bendrą pakopų palyginamumą, tuo tarpu „Tuning“ projektas siekia aprašyti skirtingų pakopų studijų programas dalykiniame ly- Į mokymosi siekinius ir kompetencijas orientuotas požiūris taip pat gali reikšti gmenyje. Svarbus visų trijų iniciatyvų (EAMEKS, BKI ir „Tuning“) tikslas – siek- pokyčius tam tikroje programoje taikomiems dėstymo, mokymosi ir vertinimo ti skaidresnio aukštojo mokslo Europoje. Šiuo atžvilgiu EAMEKS atsiradimas metodams. „Tuning“ projekto metu buvo pateikti įvairūs požiūriai ir gerosios reiškia reikšmingą žingsnį į priekį, nubrėžiant kelią nacionalinių kvalifikacijų praktikos pavyzdžiai, ugdant bendrąsias ir dalykines kompetencijas. sąrangų kūrimui, kurios būtų grindžiamos mokymosi siekiniais ir kreditais. Ga- lima atkreipti dėmesį į tai, kad tiek EAMEKS, tiek ir „Tuning“ projekte panašiai Galiausiai, „Tuning“ projektas atkreipė dėmesį į mokymosi programų ren- vertinama prasidedančio dialogo tarp aukštojo mokslo ir visuomenės svarba, gimo, atnaujinimo, tobulinimo ir diegimo kokybės svarbą. Buvo sukurtas derybų reikšmė. EAMEKS atveju tai susiję su aukštuoju mokslu apskritai, o požiūris, pabrėžiantis kokybės skatinimą visoms studijų proceso dalims. Šis „Tuning“ projektas labiau apima kvalifikacinių laipsnių profilius. projektas taip pat sukūrė nemažai instrumentų ir nustatė geros praktikos pa- vyzdžius, kurie padės institucijoms pagerinti savo studijų programų kokybę. 2006 m. vasarą Europos Komisija įdiegė Europos kvalifikacijų sąrangą moky- muisi visą gyvenimą, kuri siekia apimti visus mokymosi tipus vienoje struktūro- Prasidėjęs 2000 m. ir aktyviai, – tiek finansiškai, tiek moraliai, – Europos Komi- je. Nors EKS aukštajam mokslui ir EKS mokymuisi visą gyvenimą grindžiamos sijos remiamas, „Tuning“ projektas dabar įtraukė daugumą Bolonijos sutartį skirtingomis koncepcijomis, jos abi visiškai sutampa su „Tuning“ projekto pasirašiusių šalių. principais. Mokymosi visą gyvenimą sąranga taip pat grindžiama kompeten- cijų lygio ugdymu. „Tuning“ projekto požiūriu, abi iniciatyvos yra vertingos ir Visos šalys ir svarbiausieji Bolonijos proceso dalyviai palankiai vertina „Tu- atlieka savo vaidmenis, kurdamos vieningą Europos švietimo erdvę. ning“ projekto metu atliktą darbą. 2003 m. rugsėjo mėnesį Berlyne įvykusioje Bolonijos procesui skirtoje konferencijoje buvo konstatuota, kad kvalifikacinį Šiame leidinyje pateikiami svarbiausi dokumentai, sukurti „Tuning“ projekto laipsnį suteikiančioms programoms tenka svarbiausias vaidmuo įgyvendinant metu. Šiuose dokumentuose glaustai atsispindi „Tuning“ projekto dalyvių pa- Bolonijos proceso siekius. Berlyno komunikatas grindžiamas koncepcija, vi- siekti sutarimai anksčiau minėtais klausimais. Visi leidinio skyriai jau anksčiau siškai sutampančia su „Tuning“ projekte išreikštu požiūriu. Tai akivaizdu iš buvo išspausdinti išplėstuose 1-ame ir 2-ame „Tuning“ projekto tomuose, Komunikate išsakytų ministrų tezių, teigiančių, kad kvalifikaciniai laipsniai turi kuriuos galima rasti „Tuning“ projektui skirtoje internetinėje svetainėje. Ren- būti apibrėžti pagal mokymosi krūvį, lygį, mokymosi siekinius, kompetencijas giant šį leidinį, medžiaga buvo iš naujo peržiūrėta ir atnaujinta. ir profilį. Be to, buvo išleisti atskiri specialūs leidiniai kiekvienai, projekte nagrinėjamai, Tęsdama Berlyno konferencijos nuostatas, Bolonijos proceso darbo grupė aprašytai pagal apibrėžtus sutartus kriterijus, studijų sričiai. Šiuose leidiniuo- ėmėsi iniciatyvos sukurti Europinę aukštojo mokslo erdvės kvalifikacijų se dėmesys sutelktas į pirmąsias dvi Bolonijos tripakopės sistemos (bakalauro sąrangą (angl. EAMEKS Framework for Qualifications of the European Higher studijų, magistrantūros ir doktorantūros) pakopas. Išsamesnę informaciją – Education Area EQF for HE), kuri tiek turiniu, tiek kalbine forma puikiai dera tiek bendro pobūdžio, tiek specifinę – apie doktorantūros pakopą galima rasti su „Tuning“ projekto principais. pirmajame „Tuning“ žurnalo numeryje. 4 5
    • Mes viliamės ir tikime, kad šiame leidinyje pateikiama medžiaga pasitarnaus visoms aukštojo mokslo institucijoms, kurios nori įgyvendinti Bolonijos pro- 2. „Tuning“ projekto metodologija cesą, o ir tuo pačiu joms padės rasti ir pasinaudoti pačiomis tinkamiausiomis priemonėmis, pritaikant ar rengiant aukštojo mokslo programas, atitinkančias šiandienos visuomenės poreikiams. „Tuning“ moto – derinti švietimo struktūras ir programas jų įvairovės ir autonomijos pagrindu. „Tuning“ vykdomasis komitetas „Tuning“ projekto metu buvo sukurta metodologija, leidžianti įsigilinti į mo- 2006 m. gruodis kymo programų turinį bei jį palyginti. Diskusijoms tam tikrais klausimais susis- teminti buvo pasirinktos penkios derinimo (veiklos) sritys: 1) bendrosios kompetencijos arba perkeliamieji įgūdžiai; 2) dalykinės kompetencijos; 3) ECTS kaip kreditų kaupimo sistemos vaidmuo; 4) požiūris į mokymąsi, dėstymą ir vertinimą; 5) mokymosi proceso kokybės gerinimas (pabrėžiant sistemas grindžiamas vi- dine institucijos kokybės kultūra ). Pirmajame „Tuning“ projekto etape didžiausias dėmesys buvo skirtas pirmo- sioms trims sritims. Ketvirtoji ir penktoji sritys susilaukė dėmesio antrajame projekto etape (2003–2004). Trečiajame etape buvo susitelkta ties trečiąja pakopa (doktorantūra) ir ties strategijomis, kaip praktiškai įgyvendinti „Tu- ning“ rekomendacijas aukštojo mokslo institucijose apskritai ir tam tikrose dalykinėse srityse konkrečiai. Kiekviena veiklos sritis buvo vykdoma pagal iš anksto numatytą strategiją. Pir- miausia buvo atnaujinama informacija apie esamą situaciją europiniu lygme- niu. Tuomet šią informaciją imdavosi svarstyti ir diskutuoti devyniose dalykinė- se srityse dirbusios ekspertų grupės. Šių grupių darbo rezultatai, kuriems pri- tarė ir patvirtino atitinkami europiniai tinklai, padėjo įsigilinti, suprasti, įvertinti kontekstą ir pateikti išvadas, tinkančias visai Europai. Taigi, darbas penkiose derinimo srityse įgalina universitetus rasti darną tarp savo mokymo programų, išlaikant autonomiją ir plečiant universitetų galimybes diegti naujoves. „Tuning“ projekto modelis „Tuning“ projekto metu buvo sukurtas paprastų ar jungtinių studijų progra- mų turinio rengimo ir įgyvendinimo modelis. Rengiant studijų (tiek vietinę, tiek ir tarptautinę integruotą/jungtinio laipsnio) programą, buvo nustatyti šie pagrindiniai principai: 6 7
    • 1. Atitikti svarbiausius reikalavimus: — visoms studijų programoms: Tuning • Ar nustatytas šios programos poreikis regioniniu / nacionaliniu / europiniu Studijų programos profilio Educational Structures in Europe Išteklių nustatymas lygiu? Ar nustatant šį poreikį atsižvelgta į konsultacijas su atitinkamomis apibrėžimas interesų grupėmis: darbdaviais, specialistais ir tam tikroje srityje dirban- čiomis institucijomis? Programos struktūra: mokymo siekinių / kompetencijų apibrėžimas • Ar, žvelgiant iš akademinės pusės, programa pakankamai įdomi? Ar nu- statyti kontroliniai parametrai? • Ar programai reikalingos lėšos ir priemonės prieinamos institucijos viduje, Įvertinimas ir tobulinimas Mokymo plano ir jeigu būtina, už institucijos (-ų) partnerių ribų? (remiantis grįžtamojo rengimas: Studijų programos turinys ir ryšio ir kokybės gerinimas — tarptautinėms studijų programoms, kurias siūlo daugiau nei viena institu- prognozių struktūra siekiniais) cija: • Ar siūlančios institucijos yra įsipareigojusios ir kokiu pagrindu: (oficialaus) susitarimo ar strateginio bendradarbiavimo / partnerystės? Vertinimo metodų Dėstymo ir mokymosi parinkimas metodų parinkimas • Ar turima pakankamai garantijų, kad skirtingose šalyse programa bus pripažinta teisėta? 1 pav. Dinaminės „Tuning“ kokybės gerinimo ciklas • Ar susitarta dėl rengiamos programos apimties pagal ECTS kreditų siste- mą, grindžiamą studentų mokymosi krūviu? Šis modelis grindžiamas prielaida – studijų programos gali ir turėtų būti tobu- linamos remiantis ne tik grįžtamojo ryšio rezultatais, bet ir prognozuojamais 2. Studijų programos profilio apibrėžimas; pokyčiais visuomenėje bei atitinkamoje akademinėje srityje. 3. Programos keliamų tikslų ir siekiamų mokymosi siekinių (atsižvelgiant į ži- ECTS nias, supratimą, kompetencijas ir gebėjimus) aprašymas; Viena iš svarbiausių „Tuning“ projekto naujovių – siekis susieti mokymosi tiks- 4. Programos metu įgyjamų bendrųjų ir dalykinių kompetencijų nustatymas; lus, kompetencijas ir mokymosi krūviu pagrįstus ECTS kreditus. Pirmajame 5. Nustatytų kompetencijų perkėlimas į mokymo planą: turinys (temos, kurios „Tuning“ projekto etape reikėjo sukurti naują ECTS sampratą, kuri reiškia per- turi būti išdėstytos) ir struktūra (moduliai ir kreditai); ėjimą nuo Europos kreditų perkėlimo sistemos prie Europos kreditų perkėlimo 6. Suskirstymas į mokymosi elementus ir veiklas, siekiant apibrėžtų mokymosi ir kaupimo sistemos, kurioje vietoje santykinės vertės kreditai įgyja absoliučią siekinių; vertę ir siejami su mokymosi siekiniais. Naujojoje ECTS sistemoje kreditai su- teikiami tik visiškai pasiekus studijų programoje ar modulyje numatytus moky- 7. Dėstymo ir mokymosi būdų nustatymas (metodologijos, metodai ir for- mosi siekinius. Ši mąstymo koncepcija ir naujosios sistemos principai aprašyti mos), o taip pat ir vertinimo metodų nustatymas (jei būtina, mokymo me- dokumente, kuris tapo naujojo ECTS vartotojo vadovo pagrindu (2004 m. džiagos kūrimas); vasarą išleistas Europos Komisijos1). 8. Vertinimo sistemos kūrimas, siekiant nuolatinio jos kokybės gerinimo. Šis procesas atsispindi šioje 1 paveikslo schemoje: 1. ECTS Vartotojo vadovas: http://ec.europa.eu/education/lifelong-learning-policy/doc/ects/guide_en.pdf 8 9
    • Mokymosi siekiniai ir kompetencijos • Tarpasmeninės kompetencijos: individualūs gebėjimai, kaip, pavyzdžiui, so- cialiniai įgūdžiai (socialinis bendravimas ir bendradarbiavimas); Dviejų ar trijų pakopų sistemos įvedimas įgalina peržiūrėti visas esamas stu- • Sisteminės kompetencijos: su sistemomis susiję gebėjimai ir įgūdžiai (supra- dijų programas, kurios nėra grindžiamos pakopų koncepcija. Tokios progra- timo, žinių ir suvokimo derinimas, šių kompetencijų lavinimui būtinos prieš mos praktiškai turi būti kuriamos iš naujo, kadangi pakopomis grindžiamoje tai įgytos instrumentinės ir tarpasmeninės kompetencijos). sistemoje kiekviena pakopa traktuojama kaip vieninga visuma. Pirmosios dvi pakopos turi ne tik garantuoti galimybę – tęsti studijas kitoje pakopoje, bet Pirmojo „Tuning“ projekto etapo metu, siekiant išsiaiškinti, kokios bendrosios ir galimybę įsitraukti į darbo rinką. Taigi, mokymosi siekinius tikslinga grįsti kompetencijos yra svarbiausios kiekvienoje iš tirtų akademinių sričių, buvo kompetencijų sąvoka. surengta plataus masto apklausa, kurioje dalyvavo absolventai, darbdaviai ir akademinis personalas. Nors tam tikrose akademinėse srityse įvardytos svar- „Tuning“ projektas išskiria mokymosi siekinius ir kompetencijas, taip pabrėž- biausios bendrosios kompetencijos šiek tiek skyrėsi, tačiau dauguma bendrų- damas skirtingus vaidmenis, kuriuos atlieka labiausiai susiję subjektai: akade- jų kompetencijų įvairiose akademinėse srityse sutapo. Visose srityse pačiomis minis personalas ir studentai. Mokymosi proceso metu siekinius formuluoja svarbiausiomis buvo įvardytos akademinės kompetencijos, kaip, pavyzdžiui, dėstytojai, tačiau pageidautina į šį procesą įtraukti ir studentų atstovus, ka- gebėjimas analizuoti ir apibendrinti, gebėjimas mokytis ir spręsti problemas. dangi reikia atsižvelgti į vidinių ir išorinių suinteresuotų subjektų nuomonę. Tiek absolventai, tiek darbdaviai, kurių nuomonės stebėtinai sutapo, ypač pa- Mokymosi proceso metu kompetencijas įgyja ar išsiugdo studentas. Kitaip brėžė ir kitų bendrųjų kompetencijų svarbą įsidarbindami, pavyzdžiui: gebė- tariant: jimą teorines žinias taikyti praktikoje, gebėjimą prisitaikyti naujoje situacijoje, kokybės siekį, informacijos vadybos įgūdžius, gebėjimą dirbti savarankiškai • Mokymosi siekiniai – tai teiginiai, apibūdinantys, ką besimokantysis, pa- ir komandoje, gebėjimą organizuoti ir planuoti, bendravimą žodžiu ir raštu sibaigus mokymosi procesui, turėtų žinoti, suprasti ir/ar sugebėtų pade- gimtąja kalba, o taip pat ir tarpasmeninius įgūdžius. Absolventai ir darbdaviai monstruoti įgytas žinias. Mokymosi siekinius apibrėžti galima vienam san- taip pat konstatavo, kad kai kurios auksčiau paminėtos kompetencijos yra dui ar moduliui, arba studijų laikotarpiui, pavyzdžiui, pirmosios, antrosios reikalingesnės ir labiau išlavintos. Jie atkreipė dėmesį į tai, kad reikėtų skirti ar trečiosios pakopos programai. Mokymosi siekiniai nustato būtinus reika- daugiau dėmesio lavinti tam tikras bendrąsias kompetencijas, padedančias lavimus kreditams gauti; studentams geriau pasirengti būsimam darbui. Kitame skyriuje aptariami šios • Kompetencijas galima apibūdinti kaip dinamišką žinių, supratimo, gebė- išplėstinės apklausos rezultatai. jimų ir įgūdžių derinį. Ugdyti kompetencijas – studijų programų tikslas. „Tuning“ projekto metu jau devyniose dalykinėse srityse: verslo adminis- Kompetencijos formuojasi studijuojant įvairius dalykus ir yra vertinamos travimo, chemijos, edukologijos, Europos mokslų, istorijos, gamtos mokslų, ivairiuose studijų etapuose. matematikos, slaugos ir fizikos, o taip pat ir vis gausėjančiuose tematiniuo- Kompetencijos skirstomos į specifines dalykines ir bendrąsias. Nors „Tuning“ se-dalykiniuose tinkluose buvo įvardytos specifinės dalykinės kompetencijos. projektas visiškai pripažįsta, kad formuoti ir lavinti specifines dalykines žinias Šių kompetencijų sąrašus galima rasti atskiruose leidiniuose, kuriuos parengė bei gebėjimus yra be galo svarbu, nes tuo remiasi universitetinės studijų pro- „Tuning“ projekte dirbusios dalykinės grupės, tematiniai tinklai ar konkrečios gramos. Šis projektas taip pat pabrėžė, kad bendrųjų kompetencijų ir perke- dalykinės srities tinklai. Nors grupių požiūriai skyrėsi dėl struktūrinių įvairių liamųjų įgūdžių ugdymui taip pat turi būti skiriamas atitinkamas laikas ir dė- disciplinų skirtumų, visos jos, siekdamos rezultatų, taikė panašius metodus. mesys. Šios bendrosios kompetencijos tampa vis svarbesnės siekiant tinkamai Diskutuojant, tarpusavyje dalijantis žiniomis ir lyginant metodus, kaip tam ti- parengti studentus būsimam vaidmeniui visuomenėje, sprendžiant įdarbinimo kro dalyko mokoma ir mokomasi įvairiose šalyse, buvo siekiama suprasti ir ir pilietiškumo klausimus. sutarti, kas sudaro kiekvieno dalyko esmę. Po šių konsultacijų buvo parengti dokumentai, kuriuos derėtų laikyti darbiniais dokumentais (būtų galima to- „Tuning“ projektas skiria tris bendrųjų kompetencijų tipus: bulinti ir keisti). • Instrumentinės kompetencijos: kognityviniai gebėjimai, metodologiniai ge- „Tuning“ projekte kompetencijos apibrėžiamos kaip tam tikri studijų progra- bėjimai, technologiniai įgūdžiai ir lingvistiniai gebėjimai; mų rengimo ir jų vertinimo parametrai, o ne kaip tam tikri griežti studijų pro- 10 11
    • gramą suvaržantys rėmai. Kompetencijos studijų programų rengimui suteikia visuomenės pilietiškumo ir įdarbinimo poreikius. Tačiau net ir pastaruoju metu lankstumo ir autonomijos, tuo pačiu leisdamos ta pačia kalba aprašyti studijų daugelis studijų programos yra orientuotos į dėstytoją. Tai reiškia, kad prak- programų tikslus. tiškai tokiose programose susitelkiama į mokomosios medžiagos išdėstymą. Jose atsispindi derinamos dėstytojų domėjimosi sritys ir akademinės žinios. Orientacija į mokymosi siekinius rengiant studijų programas, joms suteikia Todėl atsiranda programų, kuriose nėra aiškaus ryšio tarp dalykų ir kurie nėra daug daugiau lankstumo, nei rengiamoms tradiciniais būdais, kadangi mo- pakankamai suderinti ir patys efektyviausi. Nors „Tuning“ projektas pritaria, kymosi siekiniai parodo, jog ir skirtingais būdais galima siekti palyginamų kad labai svarbu maksimaliai išnaudoti turimą dėstytojų akademinių žinių po- mokymosi siekinių, kurie daug lengviau gali būti pripažinti kaip kitos studijų tencialą, šis aspektas vis dėlto neturėtų būti lemiamas programos veiksnys. programos dalis arba pagrindas priėmimui į kitos pakopos studijų programą. Mokymosi siekiniais grindžiamoje studijų programoje didžiausias dėmesys Naudojant mokymosi siekinius visiškai pripažinta kitų institucijų, o taip pat ir sutelktas į laipsnio ar kvalifikacijos profilį (angl. profile). Programos profilį kitų švietimo kultūrų autonomija. Taigi, šis požiūris skatina ne tik pasaulinių, turėtų parengti akademinis personalas, o aprobuoti įgaliojimus turintys asme- europinių, nacionalinių ar institucinių sistemų, bet ir vienos studijų programos nys. Profilis turėtų būti grindžiamas visuomenės vidinių interesų grupių, t. y. įvairovę. Šią koncepciją iliustruoja žemiau pateikiama schema (žr. 2 pav.). akademinės visuomenės ir išorės interesų grupių (pvz.: darbdavių, absolventų ir profesinių organizacijų) nustatytu ir pripažintu poreikiu. Visos šios išvardy- tos grupės yra svarbios, sprendžiant, kokias bendrąsias ir dalykines specifines kompetencijas ir kokiu lygmeniu turėtų ugdyti siūloma studijų programa. Nors kiekviena programa turi savo individualų profilį, pagrįstą akademinio persona- lo sprendimais, tačiau būtina atsižvelgti į tam tikrus specifinius bruožus, kurie sudaro tam tikros studijuojamos srities esmę. Kitaip tariant, reikia nustatyti, dėl ko verslo programa yra verslo programa. „Tuning“ projekte akademinio Antroji pakopa personalo grupės savo sričių disciplinose nustatė tokius specifinius bruožus. Mokymosi siekiniai: Jie pateikiami taip vadinamuosiuose ,,modeliuose”, ar pagal bendrą formatą susistemintų rodiklių rezultatų suvestinėse . Skirtingi būdai: (60) 90 – 120 ECTS-kredits Pakopomis pagrįstoje studijų sistemoje kiekvienai pakopai turi būti nustatyti Įvairovės kompetencijomis apibrėžti mokymosi siekiniai (žr. 3 pav.). skatinimas Pirmoji pakopa Mokymosi siekiniai: Studijų programos profilis Skirtingi būdai: 2-a 180 – 240 ECTS-kredits pakopa Antrosios pakopos mokymosi siekiniai, apibūdinami per bendrąsias ir specifines dalykines kompetencijas 180 – 240 ECTS-cre dits Manag ement Committee Studijų programos profilis 2 pav. Mokymosi siekiniai: skirtingais būdais pasiekiami palyginami siekiniai 1-a pakopa Orientacija į studentą Pirmosios pakopos mokymosi siekiniai, apibūdinami per bendrąsias ir specifines dalykines kompetencijas Siekiant studijų programose, sanduose bei moduliuose orientuotis į studentą būtina imti taikyti mokymosi siekinius ir kompetencijas. Vadovaujantis šiuo Mokomieji dalykai Mokomieji dalykai požiūriu, siekiama, kad mokymosi proceso metu studentui būtinos įsisavinti (sandai) (sandai) pagrindinės žinios ir sugebėjimai nulemtų studijų programos turinį. Mokymosi siekiniai ir kompetencijos orientuoti ne tik į disciplinos reikalavimus, bet ir į 3 pav. Mokymosi siekiniai ir kompetencijos studijų programose 12 13
    • Kaip jau minėta anksčiau, mokymosi siekiniai apibrėžiami tiek studijų progra- bet taip pat ir papildomus bei pasirenkamuosius dalykus. Gerai sudarytoje mos lygmenyje, tiek sandų ar modulių lygmenyje. Sandų mokymosi siekiniai studijų programoje papildomi bei pasirenkamieji dalykai turėtų papildyti ir pa- prisideda prie bendrųjų studijų programos siekinių. Siekiamos kompetencijos gerinti programos profilį. yra daugiau ar mažiau palyginamos. Kompetencijos lavinamos laipsniškai: jos formuojamos įvairių sandų ar modulių studijų metu skirtingose studijų pro- „Tuning“ požiūriu, studijų programa – tai tarsi didžiulis kelių sluoksnių tortas, kurio visi gabaliukai (horizontaliai arba vertikaliai) tarpusavyje susiję. Kalbant gramos pakopose. Rengiant studijų programą turi būti nuspręsta kokiame formaliais švietimo terminais, sanduose ar moduliuose pasiekti mokymosi sande būtina formuoti tam tikrą kompetenciją. „Tuning“ projekto narių įsiti- siekiniai prisideda prie bendrųjų studijų programos siekinių ir prie lavinamų kinimu, atsižvelgus į sando ar modulio apimtį, vieno sando mokymosi siekiniai kompetencijų lygmens ugdymo, atsižvelgiant ir į kituose dalykuose numaty- turėtų apimti ne daugiau nei 6–8 kompetencijas. Nors studijų programoje gali tus pasiekti mokymosi siekinius. Šią koncepciją galima schematiškai pavaiz- pasitaikyti netiesiogiai įgyjamų kompetencijų, apraše turi būti aiškiai nurody- duoti tokiu modeliu (žr. 5 pav.): tos tik tos kompetencijos, kurias galima objektyviai įvertinti. Žemiau pateikto- je schemoje atsispindi vienas iš galimų būdų, kaip paskirstyti kompetencijas sanduose / moduliuose (žr. 4 pav.): 6-as semestras 60 ECTS 5-as semestras 4-as semestras 60 ECTS Sandas / Kompetencija mokymosi 3-ias semestras siekiniai A B C D E F G H I J Sandas1 x x 2-as semestras 60 ECTS Sandas2 x x x 1-as semestras Sandas 3 x x x Sandas 4 x x x X= ši kompetencija yra lavinama ir objektyviai vertinama apraše nurodyto sando siekiniuose Sandai / moduliai 5 pav. Pirmosios pakopos studijų programa 4 pav. Mokymosi siekiniai ir kompetencijos studijų programose Kaip jau buvo aptarta anksčiau, „Tuning“ projektas į studijų programą žvelgia Šis modelis vaizduoja laipsnišką pažangą, siekiant kompetencijomis išreikštų ne į kaip silpnai tarpusavyje susijusių studijų dalykų sumą, bet kaip į visumą. mokymosi siekinių. Kiekvienas studijuojamas dalykas svarbus studijų progra- Tai reikalauja holistinio požiūrio. Į studentus ir mokymosi siekinius orientuoto- mai. Programa suskirstyta į tris laikotarpius po 60 kreditų, kiekvieną jų dalijant je studijų programoje visi dalykai vienaip ar kitaip tarpusavyje susiję. Tai liečia į dvi dalis. Padalijimas semestrais atspindi tradicišką požiūrį į programą. Tačiau ne tik sandus ar modulius, kurie sudaro studijų programos privalomąją dalį, šis modelis parodo, kad yra ir kitokių galimybių. Pavyzdžiui, studentas gali gi- 14 15
    • lintis tik į vieną programos dalį, pasirinkdamas du dalykus (arba „gabaliukus“) vertikaliai, jeigu jo žinios atitinka šiam dalykui keliamus pradinius reikalavi- 3. Kompetencijos mokymo ir mus. Įsivaizduokime, kad kalbą studijuojantis studentas pirmiausia gilinasi į mokymosi procese kalbos įsisavinimo dalykus, o tik vėliau renkasi literatūrą arba lingvistiką, nors oficialiai programa yra vykdoma kitokia seka. Modelyje taip pat akivaizdu, Įžanga kad atskiri dalykai, kurių buvo sėkmingai mokytasi kitame kontekste, gali būti įtraukti į studijų programą, pripažįstant mokymosi siekinius. Tai gali būti labai Projekto „Tuning“ rengėjai įsitikinę, kad kompetencijų plėtojimas studijų pro- aktualu mokymosi visą gyvenimą kontekste ir lankstesnėse programose. gramose gali turėti didelę įtaką sukuriant svarbią erdvę Europos universite- Vienas iš svarbiausių Bolonijos proceso tikslų – siekti, kad studijų programos ir tų lygmenyje bendriems apmąstymams ir darbui vardan naujos švietimo mokymosi laikotarpiai būtų labiau palyginami ir derantys. Įgyvendinant šį tiks- paradigmos, kokybės poreikio, įsidarbinimo galimybių gerinimo, pilietiškumo lą, ypač reikšmingas tokių sąvokų taikymas, kaip lygiai, mokymosi siekiniai, ugdymo bei Europos aukštojo mokslo erdvės sukūrimo. kompetencijos ir ECTS kreditai. Toliau įgyvendinant šį tikslą reikėtų programas Sutelkus dėmesį į kompetencijas, bus skatinamas lengvai suprantamų ir sude- grįsti tokios pačios apimties sandais. Perėjus prie modulinės sistemos padi- rinamų kvalifikacinių laipsnių kūrimas bei Europos švietimo sistemos skaidru- dėtų programų skaidrumas ir būtų mažiau kliūčių judumo užtikrinimui bei mas. Projekto požiūriu kvalifikaciniai (akademiniai) laipsniai gali būti tarpusa- studijų programomų pripažinimui. Tokios programos taps labiau prieinamos, vyje lyginami ir derinami, jei galima palyginti studijų siekinius bei akademines kadangi turės priemonių, kaip tinkamai paskirstyti studentų mokymosi krūvį ir profesines kvalifikacijas. skirtingais programos etapais. Palyginamumas nereiškia suvienodinimo. Akademinių bei profesinių kvalifika- Lygiai cijų atveju akivaizdu, jog įvairovė yra ne trūkumas, o privalumas. Profesinės Pakopų sistema iš karto implikuoja ir lygių sąvokos taikymą. Galima skirti pa- kvalifikacijos aprašai yra susiję su visuomenės poreikiais, kurie labai skirtingi. kopų lygius ir pačioje pakopoje egzistuojančius lygius. Kiekvienam iš šių lygių Reikia konsultuotis su socialinėmis grupėmis ir, pagal tai, kokie yra siekiamo galima taikyti lygių rodiklius, kurie vadinami lygių aprašais. Įgyvendinant Bolo- mokslo laipsnio tikslai, reikia atsižvelgti į vietinio, nacionalinio ar tarptauti- nijos procesą, ekspertų grupė, taip vadinamoji Bendrosios kokybės iniciatyva, nio lygmens profesinių organizacijų prašymus ir pageidavimus. Konsultacijos kiekvienai studijų pakopai parengė bendrųjų aprašų rinkinius, vadinamuosius tampa labai svarbios. Konsultacijos gali vykti įvairiais būdais, tačiau kiekvienu Dublino aprašus. Europos Sąjungos šalių švietimo ministrai patvirtino šiuos atveju reikia ieškoti pačios tinkamiausios formos. Šiame leidinyje pateikiami pakopų aprašus, įtrauktus į ataskaitą „Europos aukštojo mokslo erdvės projekto „Tuning“ metu atliktų konsultacijų metu gauti rezultatai, kurie turė- kvalifikacijų sistema“. „Tuning“ projekto ir Bendrosios kokybės iniciatyvos tų padėti apmąstyti gautą naujausią informaciją apie visuomenės poreikius. požiūriai visiškai dera ir papildo vienas kitą. Būtina pabrėžti, kad esama ne tik profesinių, bet ir akademinių kvalifikacijų. Kadangi pakopų aprašai iš tiesų yra lygių aprašai, apibūdinantys pakopos lygį, Su akademinėmis institucijomis susiję kvalifikaciniai laipsniai turi atitikti naci- „Tuning“ projekte buvo pasiūlyta pavadinti šiuos aprašus pakopų lygių apra- onalinio ir tarptautinio lygmens akademinės bendruomenės reikalavimus. Ieš- šais, kad jie nebūtų painiojami su tarpiniais ar žemesniais nei lygis aprašais. kodami bendros kalbos kaip aprašyti akademines ir profesines kvalifikacijas, „Tuning“ parengė į projektą įtrauktų disciplinų pakopų lygių aprašus pirmo- projekto „Tuning“ dalyviai mano, kad, lyginant besimokančiuosius (kurie įgiję sios ir antrosios pakopos studijų programoms. Taip pat buvo svarstoma gali- laipsnius ir pasižymi tam tikrais gebėjimais), būtų pravartu taikyti kompeten- mybė parengti polygių (žemesnių nei lygiai) aprašus, tačiau kol kas galutinis cijų sąvoką. Kompetencijos taip pat apibūdintų bendruosius sąlyčio taškus sprendimas nebuvo priimtas. Tarkime, kad universitetinėse pirmosios pakopos skirtingose disciplinose, taip sukuriant nepreskriptyvią informacinę sistemą, studijų programose galima išskirti šiuos lygius: pagrindinį, tarpinį ir pažengu- kuria galėtų naudotis akademinė bendruomenė (šiuo atveju – Europos aka- siųjų. Antrosios pakopos studijų programose galima būtų išskirti pažengusiųjų deminė bendruomenė) ir kurios kalba būtų suprantama Europos socialinėms, ir specializuotąjį lygius. profesinėms ir kitoms visuomenės grupėms. Parengė Julia González ir Robert Wagenaar Konsultacijos tampa dar svarbesnės „žinių visuomenėje“, kuri neabejotinai 16 17
    • yra ir „besimokanti visuomenė“. Ši mintis glaudžiai susijusi su švietimo, pla- projekte dalyvavusios disciplinos ir nedalyvavusius „Tuning“ projekte res- čiąja prasme, samprata, pabrėžiančia nuolatinį mokymąsi visą gyvenimą, kai pondentus); asmeniui reikalingos kompetencijos apdoroti žinias, jas atnaujinti, atsirinkti • surinkti atnaujintą informaciją svarstymui apie Europoje vyraujančias ten- tam tikram kontekstui tinkamą informaciją, nuolat mokytis, įsisąmoninti, su- dencijas ir įvairovės bei pokyčių mastą; prasti įgyjamas žinias, kad jas būtų galima pritaikyti naujose ir sparčiai kintan- čiose situacijose. • remtis patirtimi ir apibūdinti tikrąją padėtį, siekiant nustatyti skirtingų šalių skirtumus ir panašumus, pradedant diskusiją nuo labai konkrečiai formu- Dėl kintančių ir įvairių kontekstų būtina nuolat tikrinti, kokie yra socialiniai luojamų specifinių klausimų; poreikiai profesinėms ir akademinėms kvalifikacijoms. Tai pabrėžia nuolat augantį konsultacijų ir pastovaus informacijos tinkamumo patikrinimo • svarstymus ir diskusijas sutelkti ties trimis lygmenimis: instituciniu lygme- poreikį. Be to, kadangi sąvoka „kompetencijos“ atėjusi ne iš aukštojo moks- niu (pagrindinis lygmuo, nuo kurio ir buvo pradėta); disciplinos lygmeniu lo srities, ji yra tinkamesnė taikyti konsultuojantis ir užmezgant dialogą su (atskaitos taškas aukštojo mokslo institucijoms) ir bendruoju lygmeniu grupėmis, tiesiogiai nesusijusiomis su akademiniu gyvenimu. Tai skatina mąs- (antrasis atskaitos taškas, apibūdinantis europinę situaciją). tyti apie naujų programų rengimą ir apie pastovių sistemų kūrimą, atnaujinant Anketos turinys dabar egzistuojančias. Kompetencijų apibrėžimas Taigi, mąstant apie akademines ir profesines kvalifikacijas, kompetencijos tampa svarbiu elementu, padedančiu atsirinkti tam tikram tikslui reikalingas Keli terminai: „gebėjimas“ (angl. capacity), „savybė“ (angl. attribute), „ga- žinias ir įgalinančiu iš plataus galimybių lauko kompleksiškai pasirinkti tai, kas bumas“ (angl. ability), „įgūdis“ (angl. skill), „kompetencija“ (angl. compe- tinkamiausia. tence) – dažnai vartojami sinonimiškai ir jų reikšmės iš dalies sutampa. Visi šie terminai nurodo asmenį ir tai, ką jis / ji gali pasiekti. Tačiau šie terminai Sutelkiant dėmesį į besimokančiųjų įgyjamą kompetenciją ar kompetencijų turi ir specifiškesnių reikšmių, pvz., žodis „gabumas“, angl. ability (iš lot. ha- grupę, daroma įtaka ir tam tikros studijų programos uždavinių skaidresniam bilis, reiškiančio „sugebantis išlaikyti, nešti ar lengvai susitvarkyti“ kilo žodis formulavimui: papildomi indikatoriai suteikia daugiau galimybių vertinti, o už- habilitas, kurį galėtume versti kaip „sugebėjimas, gabumas, pasirengimas ar daviniai tampa dinamiškesni, nes atsižvelgiama į naujus visuomenės poreikius, įgūdis“). juos galiausiai susiejant su įsidarbinimo galimybėmis. Paprastai šis pokytis rodo pasikeitusį požiūrį į švietimo veiklas, dėstomąją medžiagą ir daugybę įvairių Tikriausiai dažniausiai vartojama sąvoka yra „gebėjimas“ arba „įgūdis“ (angl. švietimo situacijų, nes skatina besimokančiojo nuoseklų įsitraukimą rengiant skill), reiškiantis „galintis, sugebantis, nagingas“. Dažnai ši sąvoka vartojama individualius ar grupinius pasisakymus numatytais / planuotais klausimais, pri- daugiskaitoje – „gebėjimai“ arba „įgūdžiai“ (angl. skills), ir kartais įgyja siau- statymus, organizuotą atsakomąją reakciją ir t .t. resnę reikšmę nei „kompetencijos“. Tai ir paaiškina kodėl projekte „Tuning“ Anketa / klausimynas buvo pasirinktas terminas „kompetencijos“. Ruošiant projektą buvo parengta anketa apie perkeliamus gebėjimus ar Tačiau mes laikysimės nuostatos, kad dviejų terminų „perkeliami gebėjimai“ bendrąsias kompetencijas. (angl. transferable skills) ir „bendrosios kompetencijos“ (angl. generic com- petences) reikšmės vienodos: jie apibrėžia bendrąsias kompetencijas, kurias Uždaviniai galima nustatyti tam tikro skirtingo lygmens studijų programose. Projekte „Tuning“ sąvoka „kompetencijos“ taikoma vadovaujantis visaapi- Buvo keliami šie uždaviniai: mančiu požiūriu, į žmogaus gabumus žvelgiant kaip į dinamišką savybių de- • pradėti bendrąją diskusiją Europos lygmeniu apie kompetencijų sritį, re- rinį, leidžiantį jam kompetentingai atlikti veiklą arba kaip į galutinio švietimo miantis konsultacijomis su grupėmis, nepriklausančiomis akademinei ben- proceso rezultato dalį. Pirmiausiai kompetencijos suvokiamos kaip žinojimas druomenei (absolventais ir darbdaviais) ir iš platesnių nei akademinis vi- ir supratimas (teorinės tam tikros disciplinos žinios, sugebėjimas žinoti ir su- suomenės sluoksnių (įtraukiant projekto „Tuning“ atstovus iš kiekvienos prasti), žinojimas kaip elgtis (praktinis turimų žinių taikymas tam tikrose 18 19
    • situacijose), žinojimas kaip būti (vertybės kaip neatsiejama kitų suvokimo nėje apklausoje buvo mėginta nustatyti bendrąsias kompetencijas ir kaip ir sugyvenimo su kitais ir socialiniame kontekste būdo dalis). Kompetencijas jas vertino absolventai bei darbdaviai, o antrosios anketinės apklausos pirmoje sudaro savybių (susijusių su žiniomis ir jų taikymu, požiūriais, gebėjimais ir dalyje – kaip bendrąsias kompetencijas vertino akademinis personalas. atsakomybe) derinys, nusakantis kaip gerai asmuo gali jas pritaikyti. Žinoma, kompetencijų, kurias galima nustatyti ir svarstyti, sąrašas yra ilgas. Šiame kontekste kompetencija arba kompetencijų grupė reiškia, kad asmuo Kai galima ginčytis dėl skirtingų klasifikacijų, neįmanoma išvengti šališkumo ir panaudoja tam tikrą gabumą arba gebėjimą ir atlieka tam tikrą užduotį, pa- abejonių kompetencijų klausimais. Kodėl anketai buvo pasirinktos tik tam ti- demonstruodamas (-a), kad užduotį gali atlikti taip, kad būtų įvertintas jo pa- kros kompetencijos? Rengiant anketą absolventams ir darbdaviams buvo siekimų lygis. Kompetencijas galima įvertinti ir lavinti. Tai reiškia, kad paprastai apžvelgta daugiau kaip 20 bendrųjų kompetencijų tyrimų. Buvo sudarytas žmonės negali būti absoliučiai išlavinę arba absoliučiai neįvaldę tam tikros 85 kompetencijų sąrašas. Šias kompetencijas kaip aktualias įvardijo aukštojo kompetencijos, tačiau jų turimos kompetencijos lygis skiriasi. Taigi, kompe- mokslo institucijos ar įmonės. Kompetencijos buvo suskirstytos į tris grupes: tencijas galima išdėstyti pagal skalę ir jas galima tobulinti praktikuojantis bei instrumentines, tarpasmenines ir sistemines. Buvo laikomasi šios darbinės kla- lavinantis. sifikacijos: Projekte „Tuning“ buvo susitelkta ties dviejomis kompetencijų grupėmis: pir- — instrumentinės kompetencijos (atliekančios instrumentinę funkciją). miausia, ties susijusiomis su studijų disciplina (dalykinėmis) kompeten- Joms priklauso: cijomis. Šios kompetencijos yra labai svarbios siekiant kvalifikacinio laipsnio bet kurioje studijų disciplinoje ir jos glaudžiai susijusios su specifinėmis to • kognityviniai gebėjimai, gebėjimas suprasti ir valdyti / pritaikyti idėjas ir dalyko žiniomis. Jos dar vadinamos akademinėmis – specifinėmis-dalykinė- mintis; mis kompetencijomis. Šios kompetencijos leidžia apibūdinti tam tikras studijų • metodologiniai gebėjimai valdyti aplinką: organizuoti laiką ir taikyti mo- programas, suteikdamos joms nuoseklumo. Kita vertus, projektas „Tuning“ kymosi strategijas, priimti sprendimus ar spręsti problemas; mėgino nustatyti bendrąsias savybes, būdingas bet kuriai studijų programai, • technologiniai įgūdžiai, susiję su technologinių priemonių naudojimu, kurias tam tikros socialinės grupės (šiuo atveju – absolventai ir darbdaviai) įvertino kaip svarbias. Prie šių savybių priskirtos tokios savybės, kaip gebėji- kompiuteriniai įgūdžiai ir gebėjimas apdoroti informaciją; mas mokytis, gebėjimas analizuoti ir sisteminti, kurios būdingos bet kuriai ar • lingvistiniai gebėjimai – bendravimas žodžiu ir raštu ar antrosios kalbos daugeliui studijų programų. Nuolat kintančioje visuomenėje, kurios poreikiai žinios. nuolat performuluojami, šios bendrosios kompetencijos taip pat tampa labai — tarpasmeninės kompetencijos: asmeninės savybės, susijusios su ge- svarbios, nes suteikia daugiau galimybių įsidarbinti. bėjimu reikšti savo jausmus; kritinis ir savikritinis mąstymas. Socialiniai Kuriant ir iš naujo rengiant studijų programas, universitetams be galo svarbu įgūdžiai, susiję su tarpasmeniniais įgūdžiais darbu komandoje, gebėjimu atsižvelgti į kintančius visuomenės poreikius ir į įsidarbinimo galimybes dabar išreikšti socialinį ar etinį įsipareigojimą. Šios kompetencijos palengvina soci- ir ateityje. Nors šias bendrąsias kompetencijas reikia derinti su dalykinėmis alinio bendravimo ir bendradarbiavimo procesus; kompetencijomis, kuriant studijų programas šios bendrosios kompetencijos — sisteminės kompetencijos: tokie įgūdžiai ir gebėjimai, kurie susiję su yra ypatingai reikšmingos. visomis sistemomis. Šios kompetencijos, derinant supratimą, suvokimą ir Šiame leidinyje aptariamos bendrosios kompetencijos, nes specifines dalyki- žinias, įgalina suprasti visumos dalių tarpusavio ryšius ir sąveiką. Tai ir ge- nes kompetencijas, taikydamos įvairius metodus, aptarė ir išanalizavo atitin- bėjimas numatyti pokyčius, siekiant patobulinti tam tikrą sistemą ar sukurti kamų disciplinų ekspertų grupės. Čia bus aptartos konsultacijos, kurių metu naują. Šių kompetencijų įgijimui ir tobulinimui būtinos prieš tai įgytos ins- buvo bendrai svarstyta, kokios svarbios skirtingoms socialinėms grupėms at- trumentinės ir tarpasmeninės kompetencijos. rodė pasirinktos kompetencijos ir kaip, jų nuomone, universitetams sekėsi jas Minėtosios kompetencijos analizuotuose šaltiniuose (nekreipiant dėmesio į teikti ir tobulinti. vienos kompetencijos kartojimosi dažnumą) pagal aukščiau minėtą klasifika- Šiame aptartame kontekste buvo vykdomos dvi apklausos. Pirmojoje anketi- ciją pasiskirstė taip: 20 21
    • • instrumentinės kompetencijos (38 %); • pagrindinės bendrosios žinios; • tarpasmeninės kompetencijos (41 %); • specialybės pagrindų išmokimas; • sisteminės kompetencijos (21 %). • bendravimas žodžiu ir raštu gimtąja kalba; Atsižvelgus į kompetencijų pasikartojimo dažnį ir pamėginus apjungti susiju- • antrosios (užsienio) kalbos žinios; sias sąvokas, procentinė išraiška pasikeitė: • elementarūs kompiuteriniai gebėjimai / įgūdžiai; • instrumentinės kompetencijos (46 %); • informacijos apdorojimo įgūdžiai (gebėjimas rasti ir analizuoti infor- • tarpasmeninės kompetencijos (22 %); maciją iš skirtingų šaltinių); • sisteminės kompetencijos (32 %). • gebėjimas spręsti problemas ; Įdomu pažymėti, kad pagal skirtingų kompetencijų skaičių didžiausią dalį • gebėjimas priimti sprendimus. sudarė tarpasmeninės kompetencijos (41 %), tačiau jos pasižymėjo didele įvairove, nebuvo labai gerai apibrėžtos ir nesikartojo, todėl procentinė dalis — tarpasmeninės kompetencijos: pagal dažnumą sumažėjo iki 22 %. Tuo tarpu paaiškėjo, kad instrumentinės • kritinės ir savikritinės savybės; kompetencijos buvo pakankamai gerai apibrėžtos ir kartojosi įvairiose studi- jose, pavyzdžiui, technologinė kompetencija (suprantama kaip naudojimasis • darbas grupėje; personaliniu kompiuteriu) arba lingvistinė kompetencija (bendravimo žodžiu • tarpasmeniniai gebėjimai; ir raštu įgūdžiai). O tarpasmeninės kompetencijos analizuotose studijose buvo traktuojamos labai plačiai: jos apibūdino tiek asmenines savybes (savivoką, • gebėjimas dirbti tarpdisciplininėje grupėje; savivertę, savikontrolę, ir t. t.), tiek įvairias tarpasmenines savybes, kaip užsis- • gebėjimas bendrauti su kitų sričių žinovais; pyrimas, tarpasmeninis bendravimas, dialogo kultūra, socialiniai įsipareigoji- • gebėjimas atsižvelgti į įvairovę ir daugiakultūriškumą; mai ir t. t. • gebėjimas dirbti tarptautinėje aplinkoje; Taigi, parengtame anketos absolventams ir darbdaviams pirmajame projekte buvo siekiama proporcingai atspindėti visų trijų grupių: instrumentinės, tar- • etiniai įsipareigojimai. pasmeninės ir sisteminės – kompetencijas. Šios anketos projektas buvo pa- teiktas svarstyti pirmajame projekto „Tuning“ dalyvių susitikime. „Tuning“ — sisteminės kompetencijos: nariai pasiūlė kai kuriuos anketos punktus pakeisti. Kai kurios ekspertų grupės • gebėjimas žinias taikyti praktikoje; pasiūlė įtraukti glaudžiau su tam tikromis disciplinomis (matematika, istorija ir edukologija) susijusias kompetencijas. • gebėjimai atlikti mokslinius tyrimus; Atsižvelgus į šiuos siūlymus buvo parengta galutinė anketa. Į anketas, skirtas • gebėjimas mokytis; absolventams ir darbdaviams, buvo įtrauktos tyrimui svarbios įvairios kintan- • gebėjimas prisitaikyti prie naujų situacijų; čios kompetencijos. • lyderystė / vadovavimas; Į galutines anketas buvo įtraukta 30 kompetencijų: • kitų šalių kultūrų ir papročių supratimas; — instrumentinės kompetencijos: • gebėjimas dirbti savarankiškai; • gebėjimas analizuoti ir sisteminti; • projektų rengimas ir jų vadyba; • gebėjimas organizuoti ir planuoti; • iniciatyvumas ir verslumas; 22 23
    • • dėmesys kokybei; baigusiems studijas per pastaruosius trejus metus. Retais atvejais, kai iš dalyvaujančiosios institucijos absolventų neužteko, į anketas buvo • užsispyrimas ir noras laimėti. įtraukti absolventai iš panašių institucijų, esančių toje pačioje šalyje; Buvo galima įtraukti ir kitas įdomias kompetencijas, pavyzdžiui, „gebėjimą • absolventų pasiskirstymą pagal profesijas (atsižvelgiant į tai, jog tyri- mokyti“. Toks punktas anketoje, galbūt, pateiktų tam tikrų įžvalgų, susijusių mui labiausiai rūpėjo įsidarbinę absolventai), kur absolventai netrukus su labai svarbiu įdarbinimo sektoriumi, tačiau ši, tik vienam sektoriui būdinga po studijų baigimo įžengdavo į darbo pasaulį, tyrimo imčiai pakakda- kompetencija, sutrikdytų sistemą. Darbdavių atsakymams taip pat būtų ga- vo tų, kurie buvo baigę studijas per pastaruosius trejus metus. Kitu lėjęs daryti įtaką anketoje vartojamas žodis „patobulintos“, o ne „pagrindi- atveju, jei absolventams darbą rasti sekdavosi sunkiau, buvo reko- nės“, kalbant apie žinias ar specialybės įsisavinimą. menduojama į tyrimą įtraukti absolventus, studijas baigusius per pas- taruosius penkerius metus; Anketas projekto „Tuning“ dalyviai išvertė į 11 oficialių ES kalbų. Kiekvienas iš dalyvavusių universitetų išsiuntė anketas savo absolventams ir darbdaviams, • 150 absolventų atranka buvo atsitiktinė. Jeigu egzistavo absolventų o gavę užpildytas, jas išsiuntė į Deusto universitetą, kuriame anketos buvo asociacija, kuri turi nuolat atnaujinamą adresų duomenų bazę, buvo tvarkomos. rekomenduota kreiptis į ją, atrenkant kandidatus; Kiekvienas iš universitetų elektroniniu paštu gavo savo duomenų suvestinę, • universitetai savo absolventams išsiuntė anketas su lydraščiu, kuriame o taip pat bendrą suvestinę ir pasiskirstymą pagal disciplinas. Siekiant konfi- buvo aprašyta anketa ir paprašyta grąžinti atsakytą anketą per 10 dencialumo, buvo susitarta, kad centralizuotai „Tuning“ projekte nevykdo- dienų; ma atskirų universitetų analizė ir grafikai nebraižomi. Kiekvienas universitetas • anketos ir laiškai išsiųsti kartu su vokais, užklijuotais pašto ženklais ir pats turėjo atlikti savo analizę ir apsvarstyti duomenis vietiniame lygmenyje atgaliniu adresu, skirtu grąžinti anketoms. bei juos pateikti tos srities ekspertų grupei. Taip pat kiekvienas universitetas norėdamas padaryti savo išvadas ir plėtoti savo veiklos strategijas, galėjo savo — Anketa darbdaviams: duomenis palyginti su bendrais ir su atskirų disciplinų rezultatais. • kiekvienas tyrime dalyvaujantis universitetas turėjo surinkti informaciją Procedūra iš 30 darbdavių; Atrenkant dalyvius, dalyvaujančiųjų universitetų koordinatorių buvo paprašy- ta laikytis šių procedūrinių reikalavimų: • atrankos kriterijus – tai turi būti organizacijos, žinomos universitetams kaip jų absolventų darbdaviai ir / arba organizacijos, kurios, nors ir — Anketa absolventams: neįdarbina absolventų, būtų šiems absolventams įdomios darbo vie- tos. Laikydamiesi šių principų, universitetai galėjo laisvai rinktis tuos • kiekvienas tyrime dalyvaujantis universitetas turėjo atrinkti 150 absol- darbdavius, kurie atrodė tinkami universitetams. Siekiant objektyves- ventų; nių ir labiau tikrąją padėtį atspindinčių rezultaltų, buvo siūloma griež- čiau kontroliuoti skirtingų darbdavių tipų pasirinkimą. Vis dėlto, toks • atrinktieji absolventai savo studijas turėjo būti baigę prieš 3–5 metus; žingsnis įvairialypę tikrovę būtų įspraudęs į griežtus rėmus; • šis kriterijus priklausė nuo studentų, baigusių studijas šiuo laikotarpiu skaičiaus, o taip pat nuo absolventų pasirinktų profesijų / nuo pasky- • universitetai darbdaviams išsiuntinėjo anketas kartu su laiškais, kuriuo- rimų pagal profesijas; se ne tik buvo aprašyta anketa, bet ir buvo prašoma grąžinti anketas per 10 dienų; • jeigu absolventų kiekvienais metais nebuvo pakankamai, anketos turė- jo būti siunčiamos baigusiems studijas per pastaruosius penkerius me- • anketos ir lydraščiai buvo išsiųsti kartu su vokais, užklijuotais pašto tus. Jeigu absolventų buvo daug, tai anketos turėjo būti siunčiamos ženklais ir atgaliniu adresu, skirtais grąžinti anketoms. — Anketos akademinei visuomenei: 24 25
    • • kiekvienas tyrime dalyvaujantis universtitetas turėjo surinkti informaci- • koncentravimasis: tai – kompetencijos, kurios buvo įvertintos labai ją iš mažiausiai 15 mokslininkų tos srities, kurioje specializuojasi tyri- svarbiomis, bet jos buvo menkai išsiugdytos; me dalyvaujantis universtitetas; • maža reikšmė: kompetencijos, kurios nebuvo įvertintos labai svarbio- • kiekvienas universitetas akademikams anketas išsiuntinėjo elektroniniu mis ir buvo menkai išsiugdytos; būdu, paprašydamas anketas grąžinti per 7 dienas. • pernelyg didelės pastangos: kompetencijos, kurios nebuvo įvertintos svarbiomis, tačiau jos buvo gerai išsiugdytos; Laukiamų atsakymų tipai • išlaikymas: kompetencijos, kurios buvo įvertintos labai svarbiomis ir Anketos reikalavo dviejų tipų atsakymų: buvo gerai išsiugdytos. 1. svarba ir pasiekimų lygis; Ši schema gali padėti peržiūrėti ir diskutuoti apie institucijos stipriąsias ir sil- pnąsias puses padedančias formuoti vidaus politiką (institucijos vidaus nuo- 2. penkių kompetencijų reitingavimas buvo pats svarbiausias. Responden- žiūra), sustiprinti silpnąsias arba jau esančias stiprias puses. Taip pat ši shema tų buvo prašoma kiekvieną iš 30 kompetencijų įvertinti pagal: gali padėti kuriant sistemas, kurios gali padėti plėtoti juntines strategijas Eu- • kompetencijos svarbą darbui tam tikroje profesinėje srityje; ropiniu lygmeniu. • pasiekimų lygį, kurį, jų manymu, jie pasiekė studijuodami savo pasi- Įvertinimas: Abiejų grupių (absolventų ir darbdavių) buvo paprašyta ne tik rinktą studijų modulį; nurodyti kiekvienos iš 30 kompetencijų svarbą ir išsiugdymo lygį, bet taip pat ir eilės tvarka nurodyti penkias, jų nuomone, pačias svarbiausias kompeten- Įvertinimams buvo naudojama skalė nuo 1 (kuris reiškė „žemiausią įvertini- cijas. mą“) iki 4 (kuris reiškė „aukštą įvertinimą“). Paprastai, kai žmonių prašoma įvertinti skirtingų gyvenimo aspektų svarbą, Prašant įvertinti abu aspektus (svarbą ir pasiekimų lygį) buvo siekiama išsiaiš- šis vertinimas dažniausiai būna aukštas. Apskritai, linkstama dalykus laikyti kinti kurioje vietoje atsiduria institucija pagal į keturias kategorijas suskirstytas svarbiais, jei tik jie gali būti taip vertinami. Tačiau labai nesistengiama vienų kompetencijas, kaip pavaizduota diagramoje žemiau: dalykų vertinti lyginant su kitais. Suprantant, kad taip gali atsitikti ir vertinant kompetencijas, pasirodė tinkama prašyti respondentų pasirinkti penkias svar- biausias kompetencijas ir išdėstyti jas pagal svarbą. Šie du gautos informacijos Koncentravimasis Išlaikymas aspektai – svarba ir reitingavimas – atrodė susiję su tyrimu. + - + + Akademikams išsiųstą anketą sudarė dvi dalys: pirmoji dalis buvo skirta ben- drosioms kompetencijoms. Buvo siekiama pamatyti trečiąją perspektyvą, SVARBA nukreiptą į kompetencijas ir ją palyginti su absolventų ir darbdavių. Turinys rėmėsi absolventų ir darbdavių tyrime gautais rezultatais. Remiantis šia infor- macija buvo pastebėta, kad tiek absolventų, tiek darbdavių grupėse paminė- Maža reikšmė Pernelyg didelės tos 11 svarbiausių kompetencijų sutapo. Šios 11 kompetencijų buvo įtrauktos pastangos į akademikams išsiųstas anketas. Taip pat ir kitas 6 kompetencijas absolventai - - - + ir darbdaviai laikė svarbiomis. Akademikų buvo prašoma įvertinti šias 17 kom- petencijų pagal svarbą. Antroji anketos dalis buvo skirta specialiosioms, dalykinėms kompetenci- PASIEKIMŲ LYGIS joms. Buvo siekiama gauti tiesioginius atsakymus, kreipiantis į platesnį aka- 1 diagrama. AIR (Martilla ir James, 1997 m.) demikų (iš tiriamųjų) sričių ratą, apie darbą, kurį atliko kiekviena iš „Tuning“ 26 27
    • ekspertų grupių nustatant dalykines kompetencijas ir susieti jas su pirmąja • Verslas: 15 universitetų, iš kurių dalyvavo 14; arba antrąja jų srities studijų pakopa. • Geologija: 14 universitetų, iš kurių dalyvavo visi; „Tuning“ dalyviai aiškiai suprato, kokia ši užduotis sunki. Tačiau taip pat aišku • Matematika: 15 universitetų, iš kurių dalyvavo 13; buvo ir tai, jog buvo sprendžiama dėl kompetencijų vertinimo atskaitos taškų plėtojimo. Tokie vertinimo atskaitos taškai, nustatyti ir veikiantys dinamiškoje • Fizika: 14 universitetų, iš kurių dalyvavo visi; aplinkoje, yra labai svarbus Europos aukštojo mokslo erdvės plėtotės elemen- • Edukologija: 15 universitetų, iš kurių dalyvavo 14; tas. • Chemija: 15 universitetų, iš kurių dalyvavo 14. Antrąją akademikams skirto klausimyno dalį rengė „Tuning“ skirtingų sri- čių ekspertų darbo grupės. Nors kiekvienos srities anketa skyrėsi, atsakymų Duomenys, susiję su dalyvavusiais tyrime, pateikiami žemiau. pobūdis / eiga buvo panašus. Respondentai turėjo išsakyti savo nuomonę ir nustatyti kokia svarbi buvo kiekviena iš kompetencijų pirmojoje ir antrojoje studijų pakopoje. Absolventai Darbdaviai Akademikai Kaip buvo paaiškinta anksčiau, abejomis anketomis buvo siekta paskatinti N % N % N % bendrus apmąstymus. Taigi, svarbiausias pasiektas tikslas buvo pažadinti ap- Verslas 921 17,8 153 16,2 153 15,3 mąstymus ir diskusiją. Svarbu atkreipti dėmesį, kad šių procesų bendrą ref- Geologija 656 12,7 138 14,6 145 14,5 leksiją skatino kiekvieno iš „Tuning“ projekto dalyvių apmąstymai iš savų ins- Istorija 800 15,4 149 15,8 221 22,1 titucijų, kur klausimyno rezultatai galėjo būti tinkamiausiai interpretuoti. Šis Matematika 662 12,8 122 12,9 122 12,2 tikslas turėjo įtakos surinktų duomenų tipui ir formai. Fizika 635 12,3 85 9,0 121 12,1 Klausimyno dalyviai Edukologija 897 17,3 201 21,3 134 13,4 Chemija 612 11,8 96 10,2 102 10,2 Iš visų 105 „Tuning“ projekte dalyvavusių universitetų fakultetų, 101 fakul- tetas dalyvavo tyrime2. „Tuning“ projekte dalyvaujančių universitetų atranka Viso 5183 100,0 944 100,0 998 100,0 buvo labai sudėtingas procesas: buvo atsižvelgiama į tokius veiksnius, kaip su- 1 lentelė. Tyrimo dalyviai sidomėjimas, šalies dydis ir vietinės Rektorių konferencijos nustatyti kriterijai. Nors tyrimu buvo siekta užmegzti dialogą su socialinėmis grupėmis, o ins- Pirmiausia duomenis ketinta analizuoti instituciniame lygmenyje, siekiant tituciniu ir dalykiniu lygmeniu prasidėjusios diskusijos būtų laikomos pačiu prasminčiaus rezultatų. geriausiu rezultatu, tačiau tolimesnių svarstymų ir apmąstymų nusipelno ir reikšmingas 101 universiteto darbas bei surinkti duomenys (buvo sulaukta Šiame kontekste šie du rodikliai skyrėsi. Nors pasiekimų vertinimas atrodo 5183 anketų iš absolventų, 944 iš darbdavių ir 998 iš mokslo darbuotojų). labai svarbus instituciniame lygmenyje, ypatingai absolventų atveju, tačiau jis vertintinas labiau negu supratimas. Metodologija Tyrimui buvo pasirinktos septynios dalykinės sritys: verslas, edukologija, gam- Tyrimo duomenys buvo grupuojami, nes respondentai grupavosi pagal uni- tos mokslai, istorija, matematika, fizika ir chemija, įtraukiant absolventus, versitetus. Todėl ne visada galima tvirtinti, kad tyrimas buvo vykdomas atsi- darbdavius ir akademikus. tiktinės atrankos būdu, kadangi respondentai nebuvo visiškai nepriklausomi Kiekvienoje šių sričių dalyvauti tyrime buvo pakviesta tam tikras universitetų vieni nuo kitų. Tuo pačiu metu universitetai telkėsi į tam tikras grupes pagal skaičius: savo šalis. 2. Be to, akademikams skirtoje anketoje taip pat dalyvavo istorijos tematinis tinklas (Cliohnet). Taip pat labai Grupinės atrankos būdas vykdant tyrimus plačiai paplitęs ir pats savaime ne- retais atvejais buvo konsultuotasi su kitų institucijų, teikiančių panašius laipsnius, mokslo darbuotojais ir gali būti laikomas sisteminės paklaidos šaltiniu. Grupinės atrankos metodas absolventais. 28 29
    • turi įtakos tyrime atliktų skaičiavimų paklaidai: paklaida tuo didesnė, kuo la- • Reitingavimas: remiantis absolventų ir darbdavių penkių svarbiausių kompe- biau skiriasi tiriami elementai įvairiose grupėse. tencijų vertinimu, kiekvienai iš kompetencijų buvo sukurtas dar vienas kin- tamasis. Kiekvienas respondentas atititinkamą kompetenciją įvertinti galėjo Remiantis duomenimis, ši grupinės atrankos sąlygota paklaida gali būti ap- penkiais balais, jei ji buvo pirmoji pasirinktoji kompetencija, keturiais – jei skaičiuota pagal tarpgrupinę koreliaciją: didelė tarpgrupinė koreliacija paro- antroji ir, galiausiai, buvo skiriamas vienas balas, jei ją pasirinko penktąja do, kad egzistuoja dideli skirtumai tarp įvairių grupių, taigi, savo ruožtu didina pagal svarbą. Jeigu respondentas tam tikros kompetencijos nepasirinko, tyrimo paklaidą. Tuo tarpu maža, prie nulinės artėjanti tarpgrupinė bet kurio balai nebuvo skiriami. Akademiniam personalui, kurio buvo prašoma rei- elemento koreliacija parodo, kad gauti rezultatai yra labai panašūs į gautus tinguoti ilgesnį, septyniolikos kompetencijų, atrinktų iš 30 absolventų ir atsitiktinės atrankos būdu atliekamo tyrimo metu. darbdavių reitinguotų kompetencijų, sąrašą, šiam vertinimui buvo pritaiky- ta septyniolikos balų skalė: pirmajai pasirinktai kompetencijai buvo skiria- Kalbant apie ,,Tuning“ klausimyno, skirto bendrosioms kompetencijoms, re- ma 17 balų, antrajai – šešiolika ir t.t. zultatus, tiek vienmatėje, tiek ir daugiamatėje analizėje buvo vengta skaičiavi- mų ir procedūrų, taikomų atsitiktinės atrankos būdu atliekamuose tyrimuose. Rezultatai Visuose skaičiavimuose ir išvadose atsižvelgta į duomenų grupinį pobūdį uni- Absolventai versiteto ir šalies lygiu, taikant daugiapakopio modeliavimo metodą. Tarpgrupinės koreliacijos pademonstravo, kaip universitetai skyrėsi vieni nuo Šis metodas pasirodė pats tinkamiausias, kadangi jį taikant atsižvelgiama į kitų ir kaip duomenų klasterizacija įtakojo skaičiavimo paklaidas. Didžiausia grupinę duomenų struktūrą (nedaroma prielaida, kad tyrime pastebimos tarpgrupinė koreliacija susidarė tiriant kompetenciją „Antrosios kalbos ži- tendencijos ir išvados yra nepriklausomos, kaip atsitiktinės atrankos būdu nios“ tiek pagal svarbą (0,2979), tiek pagal išsiugdymo lygį (0,2817). Kitos atliekamame tyrime). Daugiapakopio modeliavimo metodai plačiai taikomi dvi didžiausios koreliacijos susidarė tiriant kompetencijas Pagrindiniai darbo analizuojant su švietimo sritimi susijusius duomenis dėl jų atrankos grupinės kompiuteriu įgūdžiai pagal išsiugdymo lygį (0,2413) ir Etiniai įsipareigo- struktūros. jimai pagal svarbą (0,1853). 21 elemento iš 30 elementų sąrašo, susijusio su kompetencijų svarba, tarpgrupinės koreliacijos buvo mažesnės nei 0.1, kaip Be to, daugiapakopio modeliavimo metodas įgalina tuo pat metu modeliuoti ir 10 elementų iš 30 elementų sąrašo, susijusio su kompetencijų išsiugdymo tiek individualiame, tiek ir grupiniame lygmenyje atsirandančius skirtumus, lygiu. Gauti rezultatai atrodo logiški ir nuoseklūs, nes absolventams vertinant atitinkamai apskaičiuoti standartines paklaidas bei leidžia daryti išvadas tiek universitetuose įgyjamo išsilavinimo kokybę, atrodo, labiau atsižvelgiama į individualiame, tiek ir grupiniame lygmenyje. kompetencijų išsiugdymo lygį, nei į jų svarbą. Skaičiuojant visų elementų vidurkius buvo atsižvelgiama į tarpgrupinę kore- Šiuo atveju grupės nėra vertinamos kaip tam tikro aiškinamojo kintamojo nu- liaciją, kiekvienam iš elementų taikant daugiapakopį modelį be aiškinamųjų statytas kategorijų skaičius (t.y. apklausai atrinktų universitetų sąrašas kaip kintamųjų ir numatant atsitiktinį perėjimą iš vieno lygmens į kitą. Šiame etape nustatytas kategorijų skaičius), tačiau laikomasi požiūrio, kad pasirinkta gru- buvo tiriami trys lygiai: šalies, universiteto ir individualaus respondento. Taigi, pė priklauso grupių sankaupai (population). Be to, tokiu būdu gaunami tiks- perėjimas iš vieno lygio į kitą leido apskaičiuoti kiekvieno elemento vidurkį, lesni duomenys individualiame lygmenyje tose grupėse, kuriose nebuvo gauta atitinkamai apskaičiuojant ir kiekvieno rezultato paklaidą. daug stebėjimų duomenų. Darbdaviai Buvo analizuoti trys skirtingi kintamųjų tipai: Panašiai buvo analizuojami ir iš darbdavių surinkti duomenys. Taikant dau- • Elementai pagal svarbą: respondentai (absolventai ir darbdaviai) vertino 30 giapakopį modeliavimo metodą paaiškėjo, kad, palyginus su absolventais ir kompetencijų pagal svarbą; priešingai, nei buvo tikėtasi, šalies veiksnys (darbdavių priklausymas tai pačiai šaliai) turėjo daugiau įtakos nei universiteto veiksnys (darbdavių priklausymas • Elementai pagal išsiugdymo lygį: absolventai ir darbdaviai vertino 30 kom- tam pačiam universitetui duomenų rinkimo proceso metu). Kaip ir anksčiau, petencijų pagal jų išsiugdymo lygį; visų elementų vidurkiai buvo apskaičiuoti, taikant daugiapakopius modelius. 30 31
    • Absolventų ir darbdavių atsakymų lyginamoji analizė Lyginant kompetencijų pagal svarbą reitingavimą kiekvienoje tiriamųjų grupė- je galima pastebėti įdomių tendencijų. Lyginamoji analizė atlikta apjungus 3 ir Absolventų ir darbdavių vertinimai pagal svarbą buvo lyginti taikant daugia- pakopio modeliavimo metodą, kur įvestas papildomas parametras atspindėjo 6 lentelių rezultatus, kaip parodyta 3 lentelėje. skirtumus tarp abiejų tiriamųjų grupių. Trylikos kompetencijų vertinimas pagal svarbą skyrėsi gana ryškiai (<0,05). Didžiausias skirtumas pastebėtas vertinant kompetenciją ,,Etiniai įsipareigojimai“, kurią darbdaviai įvertino aukščiau nei absolventai. Absolventai Darbdaviai Pavadinimas Aprašymas Pavadinimas Aprašymas Įdomu pastebėti, kad darbdaviams ,,Gebėjimas dirbti tarpdisciplininėje komandoje“ atrodo žymiai svarbesnis nei absolventams, tuo tarpu absolven- Gebėjimas analizuoti ir imp1 imp10 Gebėjimas mokytis tams, priešingai nei darbdaviams, daug svarbesnis yra ,,Gebėjimas dirbti sisteminti informaciją savarankiškai“. Šie rezultatai pateikiami 2 lentelėje. Gebėjimas žinias imp15 Problemų sprendimas imp2 pritaikyti praktikoje Skirtumai tarp Gebėjimas analizuoti ir imp10 Gebėjimas mokytis imp1 Pavadinimas Aprašymas darbdavių ir % sisteminti informaciją absolventų Gebėjimas dirbti imp25 imp15 Problemų sprendimas savarankiškai imp28 Etinis pasišventimas 0,3372 0,00% Informacijos valdymo imp11 imp29 Dėmesys kokybei Sugebėjimas dirbti įgūdžiai imp20 tarpdisciplininėje 0,1463 0,00% Gebėjimas žinias Darbdavių vertinimas grupėje imp2 imp17 Darbas grupėje pritaikyti praktikoje nei absolventų Iniciatyvumas ir imp27 0,0979 0,07% Elementarūs darbo su Gebėjimas prisitaikyti aukštesnis verslumas imp8 imp13 kompiuteriu įgūdžiai prie naujų situacijų imp17 Darbas grupėje 0,0957 0,04% Gebėjimas prisitaikyti Informacijos valdymo imp29 Dėmesys kokybei 0,0838 0,11% imp13 imp11 prie naujų situacijų įgūdžiai Sugebėjimas dirbti Tarpasmeniniai imp25 savarankiškai -0,1591 0,00% imp18 imp18 Tarpasmeniniai gebėjimai gebėjimai Elementarūs imp8 -0,1559 0,00% Gebėjimas organizuoti Gebėjimas kurti naujas kompiuteriniai įgūdžiai imp3 imp14 ir planuoti idėjas (kūrybiškumas) Gebėjimai vykdyti imp9 -0,1104 0,09% Bendravimas žodžiu ir Absolventų vertinimas aukštesnis tyrimus imp29 Dėmesys kokybei imp6 raštu Gebėjimas organizuoti ir imp3 planuoti -0,0900 0,04% Bendravimas žodžiu ir Gebėjimas dirbti imp6 imp25 raštu savarankiškai nei darbdavių Specialybės pagrindų imp5 išmokimas -0,0822 0,62% Gebėjimas organizuoti ir imp30 Noras laimėti imp3 planuoti Informacijos apdorojimo imp11 įgūdžiai -0,0739 0,35% imp17 Darbas grupėje imp30 Noras laimėti imp15 Problemų sprendimas -0,0554 1,80% imp16 Sprendimų priėmimas imp16 Sprendimų priėmimas Gebėjimas kurti naujas Kritinio ir savikritinio imp16 Sprendimų priėmimas -0,0552 3,51% imp14 imp12 idėjas (kūrybiškumas) mąstymo gebėjimai 2 lentelė. Ženklūs skirtumai kompetencijų svarbos atžvilgiu tarp darbdavių ir absolventų 32 33
    • Absolventai Darbdaviai nuo grupės reitingavimo vidurkio. Tokiu būdu buvo sudarytos 10 grupių re- Pavadinimas Aprašymas Pavadinimas Aprašymas miantis absolventų kompetencijų vertinimu ir 7 grupės remiantis darbdavių Kritinio ir savikritinio Elementarūs darbo su kompetencijų vertinimu. Kiekvienam elementui buvo išvestas reitingavimo imp12 imp8 mąstymo gebėjimai kompiuteriu įgūdžiai grupėje, kuriai elementas buvo priskirtas, vidurkis, o tada kiekvienam elemen- Gebėjimas bendrauti su Gebėjimas dirbti tui buvo išvestas reitingavimo vidurkis, naudojant absolventų sąrašo vertinimo imp21 imp20 tarpdisciplininėje vidurkį ir darbdavių sąrašo vertinimo vidurkį. Pagal šią metodiką buvo sudary- kitų sričių ekspertais grupėje ta aštuoniolikos lygių vertinimo skalė, kur kai kurie elementai buvo apjungti Specialybės pagrindų Iniciatyvumas ir imp5 išmokimas imp27 verslumas (4 lentelė), kas tikriausiai leido tinkamiau pateikti galutinius tokių elementų grupių palyginimo rezultatus. Pagrindinės bendrosios Gebėjimas bendrauti su imp4 imp21 žinios kitų sričių ekspertais Gebėjimas dirbti Bendras Pagrindinės bendrosios Label Aprašymas imp20 tarpdisciplininėje imp4 vertinimas žinios grupėje imp1 Gebėjimas analizuoti ir sisteminti informaciją Iniciatyvumas ir imp10 Gebėjimas mokytis 1 imp27 imp28 Etiniai įsipareigojimai verslumas imp15 Problemų sprendimas Projektų rengimas ir jų Specialybės pagrindų imp26 imp5 imp2 Gebėjimas žinias pritaikyti praktikoje 2 vadyba išmokimas Antrosios (užsienio) Projektų rengimo ir jų imp13 Gebėjimas prisitaikyti prie naujų situacijų imp7 imp26 3 kalbos žinios vadybos gebėjimai imp29 Dėmesys kokybei Gebėjimai atlikti imp11 Informacijos valdymo įgūdžiai imp9 imp19 Vadovavimo gebėjimai mokslinius tyrimus 4 imp25 Gebėjimas dirbti savarankiškai Gebėjimas dirbti Antrosios (užsienio) imp23 tarpdisciplininėje imp7 imp17 Darbas grupėje 5 kalbos žinios aplinkoje imp3 Gebėjimas organizuoti ir planuoti Gebėjimas dirbti imp19 Vadovavimo gebėjimai imp23 tarpdisciplininėje imp6 Bendravimas žodžiu ir raštu gimtąja kalba 6 aplinkoje imp18 Tarpasmeniniai įgūdžiai Įvairovės ir imp30 Noras laimėti imp28 Etiniai įsipareigojimai imp22 daugiakultūriškumo vertinimas imp14 Gebėjimas kurti naujas idėjas (kūrybiškumas) 7 Įvairovės ir imp8 Elementarūs darbo su kompiuteriu įgūdžiai 8 Gebėjimai atlikti imp22 daugiakultūriškumo imp9 mokslinius tyrimus imp16 Sprendimų priėmimas 9 vertinimas Kitų šalių kultūrų ir Kitų šalių kultūrų ir imp12 Kritinis ir savikritinis mąstymas 10 imp24 imp24 papročių supratimas papročių supratimas imp20 Gebėjimas dirbti tarpdisciplininėje grupėje 11 3 lentelė. Kompetencijų vertinimas pagal svarbą: darbdaviai ir absolventai imp27 Iniciatyvumas ir verslumas Pastebėta gana aukšta koreliacija tarp absolventų ir darbdavių vertinimo ska- imp4 Pagrindinės bendrosios žinios lių (Spearmano koreliacija siekė 0.899) ir buvo pastebėtos kelios panašios imp5 Specialybės pagrindų išmokimas 12 elementų grupės abiejuose vertinimų skalių galuose. Siekiant sudaryti ben- imp21 Gebėjimas bendrauti su kitų sričių ekspertais drą absolventų ir darbdavių kompetencijų reitingų lentelę, pagal absolventų imp28 Etiniai įsipareigojimai 13 ir darbdavių apklausų vertinimus, tam tikrų elementų grupės buvo sudarytos taip, kad bet kuri elementų pora iš tos pačios grupės labai nežymiai skyrėsi 34 35
    • imp7 Antrosios (užsienio) kalbos žinios 14 Pavadinimas Aprašymas Vidurkis StdErr Grupės imp26 Projektų rengimo ir jų vadybos gebėjimai imp9 Gebėjimai atlikti mokslinius tyrimus Bendrųjų žinių 15 imp4 12,87 0,1906 imp19 Vadovavimas pagrindai 1 imp23 Gebėjimas dirbti tarptautiniame kontekste 16 Gebėjimas analizuoti ir imp1 12,70 0,3168 sisteminti imp22 Įvairovės ir daugialkultūriškumo vertinimas 17 imp24 Kitų šalių kultūrų ir papročių supratimas 18 imp10 Gebėjimas mokytis 12,23 0,2313 2 4 lentelė. Bendras vertinimas. Absolventai ir darbdaviai Gebėjimas kurti naujas imp14 11,47 0,1907 idėjas (kūrybiškumas) Akademinis personalas 3 Gebėjimas žinias taikyti imp2 11,00 0,3266 Akademinio personalo buvo prašoma įvertinti septyniolika kompetencijų, at- praktikoje rinktų iš 30 kompetencijų sąrašo, kurį gavo absolventai ir darbdaviai. Kai kurie Kritinis ir savikritinis respondentai pareiškė, kad tam tikras kompetencijas buvo sunku reitinguoti, imp12 10,14 0,3035 mąstymas nes jos atrodė vienodai svarbios. Šiame kontekste galima dvejoti, kaip adekva- Gebėjimas prisitaikyti čiai kompetencijos buvo reitinguojamos, atsižvelgiant į jų svarbą. Sunkumai imp13 9,88 0,2894 4 prie naujų situacijų reitinguojant pagal svarbą puikiai suvokiami ir, reitinguojant ilgus sąrašus, tai Specialybės pagrindų pasitaiko gana dažnai. Tačiau akivaizdu, jog visi dėstytojai susidūrė su tuo imp5 9,01 0,3685 išmokimas pačiu sunkumu – taigi, nors kai kurios kompetencijos reitingavimo skalėje Bendravimas žodžiu ir tam tikroje pozicijoje atsidūrė ir atsitiktinai – bendri rezultatai galutiniame imp6 8,81 0,2821 raštu gimtąja kalba vertinime neturėtų labai skirtis. Gebėjimas dirbti 5 Kiekvienai iš kompetencijų buvo įvestas skaitmeninis kintamasis, skiriant 17 imp20 tarpdisciplininėje 8,51 0,1829 balų, jei kompetencija vertinta kaip pirmoji, 16 – jei kompetencija buvo antro- grupėje je vietoje, ir pan. Šio kintamojo vidurkis buvo apskaičiuotas, taikant daugia- Gebėjimai atlikti imp9 7,67 0,3107 6 pakopį modeliavimo metodą, kaip tai parodyta 5 lentelėje, kurioje elementai mokslinius tyrimus pateikiami mažėjančia tvarka. Taigi, elementai ir vėl buvo sureitinguoti. Atsi- imp16 Sprendimų priėmimas 7,25 0,2389 žvelgiant į faktą, kad tokia elementų išdėstymo tvarka atsirado tik skaičiavimo imp28 Etiniai įsipareigojimai 7,01 0,2844 metu, buvo analizuoti vidurkių skirtumai tarp elementų, norint išsiaiškinti, ar Tarpasmeniniai 7 minėtieji skirtumai nėra labai ryškūs. Taip buvo sudarytos 8 skirtingos ele- imp18 7,00 0,3124 gebėjimai mentų grupės, kuriose bet kuri vidurkių pora iš tos pačios grupės skyrėsi labai Antrosios (užsienio) nežymiai. Kiekvienoje grupėje esančių elementų vertinimas galėjo šiek tiek imp7 6,90 0,3239 kalbos žinios svyruoti. Elementarūs darbo su imp8 5,64 0,1816 kompiuteriu įgūdžiai Įvairovės ir 8 imp22 daugiakultūriškumo 5,30 0,2681 vertinimas 5 lentelė. Akademinis personalas 36 37
    • Norint palyginti akademinio personalo reitingavimo rezultatus su kitų tiriamų- Gebėjimas dirbti jų grupių rezultatais, iš absolventų, darbdavių ir bendro absolventų-darbdavių imp20 tarpdisciplininėje 10 13 11 11 reitingavimų buvo išbrauktos į akademinio personalo anketą neįtrauktos 13 grupėje kompetencijų. Tuomet pakoreguotoje kompetencijų reitingavimo skalėje liko Įvairovės ir dau- 17 pozicijų. Rezultatai pateikiami 6 lentelėje. imp22 gialkultūriškumo 17 17 16 17 vertinimas Etiniai įsipareigo- imp28 13 16 13 14 Pavadini- Absol- Absolv. & jimai Aprašymas Akademikai Darbdaviai mas ventai darbdaviai 6 lentelė. Reitingai / įvertinimai Gebėjimas anali- imp1 2 1 3 1 Ryškiausias skirtumas tarp akademinio personalo ir absolventų bei darbdavių zuoti ir sisteminti matyti jų Pagrindinių bendrųjų žinių vertinime: akademinis personalas šiai Gebėjimas žinias kompetencijai skyrė pirmąją poziciją, tuo tarpu kai absolventai ir darbdaviai imp2 5 3 2 3 taikyti praktikoje jai teskyrė dvyliktąją (nors reikėtų paminėti, kad antroji pagal akademikų rei- Pagrindinės ben- tingavimą kompetencija - gebėjimas analizuoti ir apibendrinti – panašiai imp4 1 12 12 12 drosios žinios buvo įvertinta ir kitų dviejų tiriamųjų grupių). Specialybės pagrin- imp5 8 11 14 13 7 lentelėje pateikiamos Spearmano koreliacijos, parodančios, kad artimesni dų išmokimas buvo darbdavių ir absolventų vertinimai, nei akademinio personalo reitinga- Bendravimas žo- vimas. Lyginant akademinio personalo ir absolventų reitingavimą, patys svar- imp6 džiu ir raštu gimtą- 9 7 7 5 biausi skirtumai buvo šie: pagrindiniai darbo su kompiuteriu įgūdžiai (absol- ja kalba ventai skyrė ketvirtąją, o akademikai - šešioliktąją pozicijas) ir tarpasmeniniai Antrosios (užsie- imp7 15 14 15 15 įgūdžiai (absolventai šiai kompetencijai skyrė šeštąją, o akademikai – keturio- nio) kalbos žinios Elementarūs darbo liktąją pozicijas). Lyginant akademinio personalo ir darbdavių reitingavimą, imp8 su kompiuteriu 16 4 10 8 pats svarbiausias skirtumas buvo tarpasmeniniai įgūdžiai (darbdaviai šiai kom- įgūdžiai petencijai skyrė penktąją, o akademinis personalas – keturioliktąją pozicijas). Gebėjimai atlikti imp9 11 15 17 16 mokslinius tyrimus Akademikai 1 imp10 Gebėjimas mokytis 3 2 1 2 Kritinis ir savikriti- Absolventai 0.45588 1 imp12 6 10 9 10 nis mąstymas Darbdaviai 0.54902 0.89951 1 Gebėjimas prisi- imp13 taikyti prie naujų 7 5 4 4 Absolventai ir 0.55147 0.95098 0.97304 1 situacijų darbdaviai Gebėjimas kurti 7 lentelė. Spearman koreliacijos imp14 naujas idėjas (kūry- 4 9 6 7 biškumas) Poveikis šalims Sprendimų priėmi- imp16 12 8 8 9 Taikant daugiapakopio modeliavimo metodą, galima apskaičiuoti taip vadina- mas Tarpasmeniniai mąjį šalies poveikį, t.y. matuojama, kokį poveikį respondentams turi visa šalis. imp18 14 6 5 6 gebėjimai Šis poveikis apskaičiuotas 30-čiai absolventų reitinguotų kompetencijų pagal svarbą. Pagal šalies poveikį skiriamos trys grupės: stiprus poveikis (kai tarp 38 39
    • šalių pastebimi dideli skirtumai), nežymus poveikis (skirtumai ne tokie ryškūs) Pavadinimas Aprašymas ir jokio poveikio (tarp šalių pastebimų skirtumų nėra). Klasifikacija pateikiama imp17 Darbo grupėje gebėjimai žemiau esančioje lentelėje. imp16 Sprendimų priėmimas imp18 Tarpasmeniniai gebėjimai Pavadinimas Aprašymas imp21 Gebėjimas bendrauti su kitų sričių ekspertais imp7 Antrosios (užsienio) kalbos žinios imp15 Problemų sprendimas imp10 Gebėjimas mokytis imp25 Gebėjimas dirbti savarankiškai NETURI imp1 Gebėjimas analizuoti ir sisteminti imp30 Noras laimėti POVEIKIO STIPRUS imp6 Bendravimas žodžiu ir raštu gimtąja kalba imp2 Gebėjimas žinias taikyti praktikoje POVEIKIS imp11 Informacijos apdorojimo įgūdžiai imp29 Dėmesys kokybei imp23 Gebėjimas dirbti tarptautinėje aplinkoje imp27 Iniciatyvumas ir verslumas imp3 Gebėjimas organizuoti ir planuoti imp20 Gebėjimas dirbti tarpdisciplininėje grupėje imp8 Elementarūs darbo su kompiuteriu gebėjimai imp9 Gebėjimai atlikti mokslinius tyrimus imp24 Kitų šalių kultūrų ir papročių supratimas imp4 Pagrindinės bendrosios žinios 8 lentelė. Poveikis šalims imp14 Gebėjimas kurti naujas idėjas (kūrybiškumas) imp28 Etiniai įsipareigojimai Keletas išvadų ir aktualių klausimų imp26 Projektų rengimas ir jų vadyba NESTIPRUS Vienas pirmųjų „Tuning“ projekto tikslų buvo paskatinti kompetencijų apta- imp22 Įvairovės ir daugiakultūriškumo vertinimas POVEIKIS rimą ir kritinę refleksiją Europos lygmenyje, įvertinant institucinę, dalykinę imp13 Gebėjimas prisitaikyti prie naujų situacijų perspektyvas ir siūlant naujus sprendimo būdus. Refleksijos ir kompetencijų imp12 Kritinis ir savikritinis mąstymas ugdymo lygis, apibrėžiant ir plėtojant skirtingų Europos universitetų kvalifika- cinius laipsnius, skyrėsi priklausomai nuo švietimo sistemos ir tradicijų. imp5 Specialybės pagrindų išmokimas Svarbu paminėti, kad „Tuning“ projekte kompetencijos neatsiejamos nuo ži- imp19 Vadovavimo gebėjimai nių. Pabrėžiama, jog kompetencijų negalima ugdyti nekaupiant žinių tam ti- kroje srityje ar disciplinoje. Šiame kontekste bei remiantis projekto narių atlik- tu darbu, galima padaryti keletą išvadų bei suformuluoti aktualius klausimus, kuriuos reikės spręsti ateityje. 1. Tinkamas kompetencijų naudojimas: • Kompetencijų ugdymo nuostata nuosekliai laikosi į studentą orien- tuoto mokymo proceso paradigmos. Ši nuostata byloja, jog dėmesio centras yra besimokantis žmogus, studentas, todėl tai verčia mąstyti ir apie besikeičiantį dėstytojo (-s) vaidmenį. Dėstytojų vaidmuo vis labiau priartėja prie bendradarbio, nukreipiančio studentus apibrėžtų tiks- lų link, vaidmens. Toks dėstytojų darbo suvokimas veikia tiek požiūrį į švietimo veiklą, tiek mokymosi proceso organizavimą, – pastarajį taip 40 41
    • pat linkstama sutelkti ties tikslais, kuriuos besimokantysis turi pasiekti. ir akademinis personalas. Be abejonės, taip pat galėjo būti įtrauktos ir Tai savo ruožtu turi įtakos ir vertinimo sistemai, kuri pirmenybę prade- kitos grupės; da teikti su besimokančiuoju susijusiems procesams ir kontekstams bei mokymosi siekiniams, o ne mokomosios medžiagos išdėstymui. Tačiau • „Tuning“ projekto nariai sutaria, jog bendra universitetų refleksija ir klausimai kaip šios kompetencijos turėtų būti ugdomos, realizuojamos ir nuomonė, besiremianti naujausiais duomenimis, turi svarbią reikšmę ku- vertinamos bei koks būtų tokių pokyčių poveikis tiek individo, tiek Euro- riant atitinkamas studijų programas. Pripažįstama, jog studentams reikia pos universitetų struktūros lygmenyje, reikalauja tolimesnių apmatymų kvalifikacijų, kurias jie galėtų efektyviai panaudoti tiek studijuodami, tiek ir aptarimų; siekdami karjeros visoje Europoje. Šie poreikiai atspindi ne tik tai, ką vietinės socialinės ir profesinės grupės vertina ir ko reikalauja iš studijų • Kvalifikacinį laipsnį sudarančių akademinių ir profesinių profilių apibrė- programų, bet ir tai, kokios tendencijos vyrauja visoje Europoje. žimas yra tiesiogiai susijęs su kompetencijų nustatymo ir jų ugdymo 3. Svarbu nepamiršti, kad dalykinės kompetencijos yra būtinos tam, kad stu- studijų programų problema. Šiam tikslui pasiekti nepakanka pavienių dijų programas būtų įmanoma identifikuoti ir lyginti tarpusavyje bei būtų dėstytojų veiklos, – problemą reikia spręsti apjungiant visus tam tikros galima apibrėžti pirmosios, antrosios ir trečiosios pakopos studijas. Šias studijų programos lygmenis; kompetencijas atskirai tyrė akademinių dalykų ekspertų grupės. Pirmosios • Akademinių ir profesinių profilių skaidrumas bei kokybė yra vieni svar- ir antrosios pakopos dalykinių kompetencijų apibrėžimą ir aptarimą derė- biausių veiksnių gaunant darbą ir skatinant pilietiškumą, tad kokybės ir tų laikyti vienu didžiausių „Tuning“ projekto indėlių į Europos kontrolinių nuoseklumo didinimas turėtų būti bendros Europos institucijų veiklos parametrų kūrimą; prioritetas. Apibrėžus akademinius ir profesinius profilius ir plėtojant rei- 4. Absolventai ir darbdaviai išreiškė savo nuomonę apie bendrąsias kompe- kalingų kompetencijų sritis, studijų programos taps sutelktesnės, skai- tencijas besikeičiančioje visuomenėje, kur profesiniai profiliai privalo būti dresnės, tikslingesnės, kaip ir kokybiškesniais taps mokymosi procesas ir tiksliai apibrėžti, tuo pačiu metu išlikdami lankstūs ir atviri pokyčiams. rezultatai. Šiame kontekste kokybę abiejose srityse pagerintų ir kompe- tencijų apibūdinimas Diplomo priedėlyje; — Aptariant skirtingų kompetencijų svarbą, absolventų ir darbdavių nuomo- nės buvo ypač reikšmingos: • Pasitelkus kompetencijas (kartu su žiniomis) ir dėmesį skiriant mokymosi siekiniams, bus galima labiau subalansuoti studijų programų trukmę. Tai • Tiesą sakant, vienas labiausiai nustebinusių apklausos rezultatų buvo ypač aktualu mokymuisi visą gyvenimą; aukštas koreliacijos tarp absolventų ir darbdavių nuomonių laipsnis, įver- tinus skirtingų kompetencijų svarbą. Šios dvi grupės sutarė, jog kom- • Siekiant sukurti Europos aukštojo mokslo erdvę ypač reikšmingos galėtų petencijos, kurias derėtų labiausiai ugdyti, yra: gebėjimas analizuoti ir būti kolektyvinės refleksijos, diskusijos ir pastangos apibrėžiant dalykines apibendrinti, gebėjimas mokytis, problemų sprendimas, gebėjimas ži- kompetencijas kaip dinamiškus kontrolinius parametrus (angl. reference nias taikyti praktikoje, gebėjimas prisitaikyti prie naujų situacijų, dėme- points), kad mokymo programos būtų lengviau suvokiamos, palygina- sys kokybei, informacijos apdorojimo įgūdžiai, sugebėjimas dirbti tiek mos bei išaugtų ne tik studentų, bet ir absolventų bei dėstytojų akade- savarankiškai, tiek ir komandoje; minis judėjimas. • Tarp mažiausiai svarbių kompetencijų buvo minimos: kitų šalių kultūrų ir 2. „Tuning“ projekto dalyviai pastebėjo, kad Europos universitetuose su so- papročių supratimas, įvairovės ir daugiakultūriškumo vertinimas, gebėji- cialinėmis grupėmis vykdomos konsultacijos, prieš tobulinant ar peržiūrint mas dirbti tarptautinėje aplinkoje, vadovavimas, gebėjimas atlikti moks- studijų programas, yra labai įvairios. Taip pat per konsultacijas buvo pastebėti linius tyrimus, projektų rengimas ir jų vadyba, antrosios kalbos žinios. reikšmingi, naudojamų metodų skirtumai. „Tuning“ projekto dalyviai vienin- „Tuning“ projekto narius nustebino tai, kad „tarptautinės“ kompeten- gai sutaria, jog konsultavimasis su atitinkamomis socialinėmis bei profesinė- cijos pagal reikšmingumą atsidūrė apatinėje skalės dalyje, tačiau galbūt mis grupėmis yra nepaprastai svarbus veiksnys ir turėtų būti skatinamas tinka- šie klausimai dar tik formuojasi ir jų reikšmė bus įsisąmoninta ateityje; momis formomis / būdais: • Absolventų ir darbdavių vertinimo skalė daugeliu aspektų sutapo su • „Tuning“ projekto konsultacijų grupes sudarė absolventai, darbdaviai 42 43
    • akademinio personalo vertinimu, tačiau buvo keletas išimčių; Apžvelgus kompetencijų vertinimą ir šalies poveikį, 13 kompetencijų buvo įvertintos taip pat. Tarp jų - trys kompetencijos atsidūrė skalės viršuje, o dvi • Pirmoji išimtis yra pagrindinės bendrosios žinios, kurioms absolventai – apačioje. Septynios kompetencijos įvertintos kaip gana stipriai veikiamos skyrė 12-tąją poziciją iš 18, tuo tarpu akademinis personalas jas įver- tam tikros šalies tradicijų, ką, tikriausiai, lemia skirtingos švietimo tradicijos ir tino kaip pačias reikšmingiausias. Tačiau verta pažymėti, jog atsakymai kultūrinės vertybės. į klausimus, kuriuose yra žodis „pagrindinės“ gali priklausyti nuo to, kaip respondentas interpretuoja šį žodį ir atsakymai gali žymiai pasikeisti Tačiau vis dar išlieka keletas klausimų, susijusių su bendrosiomis kompeten- įtraukus klausimą apie pažengusiųjų lygio žinias; cijomis: Ar egzistuoja bendrųjų kompetencijų branduolys, kuris būtų esminis kiekvienai studijų pakopai? Kiek bendrųjų kompetencijų galima būtų įgyti • Antroji kompetencija, kur absolventų ir darbdavių nuomonės išsiskyrė studijų programos metu? Ar kompetencijų pasirinkimą turėtų lemti skirtingi su akademinio personalo nuomone, buvo pagrindiniai darbo kompiu- kvalifikaciniai laipsniai, ar tai turėtų priklausyti nuo institucinio pasirinkimo teriu įgūdžiai. Atsakymai parodė, jog ši kompetencija svarbiausia absol- ir institucinių pranašumų? Kas turėtų būti už tai atsakingas? Kokie meto- ventams, mažiau svarbi darbdaviams ir mažiausiai svarbi akademiniam dai būtų adekvačiausi kompetencijoms ugdyti studijų programų metu? Kokie personalui; spartūs būtų pokyčai per penkerių metų laikotarpį nuo tada, kai pirmieji ir paskutinieji absolventai bus pabaigę savo studijų programas? Ar yra bendro- • Trečioji sritis – tarpasmeniniai gebėjimai, kuriuos sureikšmino absolventai sios kompetencijos, kurios atsižvelgia į kylančius poreikius, padeda suvokti ir darbdaviai (skirdami 6-tąją poziciją), o akademinis personalas nesutei- būsimas reikmes ir stengiasi numatyti pokyčius? Kiti klausimai, aktualūs to- kė tiek reikšmės. Apibendrinus, akademinis personalas visus tarpasmeni- lesniems tyrimams ir refleksijoms, susiję su absolventų įsidarbinimo galimybė- nius gebėjimus vertino mažiau nei absolventai ir darbdaviai. Daugiausia mis, su egzistuojančiu neatitikimu tarp kompetencijų svarbos ir jų išsiugdymo kompetencijų, kurios atsidūrė skalės viršuje, buvo instrumentinio ir sis- lygio, su naujais visuomenės poreikiais ir ateities reikalavimais bei su kintančia teminio pobūdžio. mokymosi prigimtimi. — Absolventai ir darbdaviai tai pat esmingai sutarė ir dėl kompetencijų, ku- Čia pateikiamos tik keletas išvadų europiniu lygiu apie kompetencijų galimy- rias universitetai turėtų labiausiai ugdyti. Tačiau projekte atsižvelgiama tik bes kurti Europos aukštojo mokslo erdvę ir plėtoti aukštąjį mokslą. į absolventų nuomonę, nes manoma, kad jų požiūris į atskirų universitetų kompetencijų išugdymo lygį yra adekvačiausias: Parengė Aurelio Villa, Julia González, Elena Auzmendi, M. José Bezanilla ir • Absolventų vertinimo skalėje labiausiai ugdomos pasirodė šios kompe- Jon Paul Laka. tencijos: gebėjimas mokytis, pagrindinės bendrosios žinios, gebėjimas dirbti savarankiškai, gebėjimas analizuoti ir apibendrinti, informacijos apdorojimo įgūdžiai, gebėjimas atlikti mokslinius tyrimus, problemų sprendimas, dėmesys kokybei, noras pasiekti sėkmę. Tarp elementų, ku- riuos tiek absolventai, tiek darbdaviai įvertino aukščiausiai, šeši sutapo. Likusieji elementai susiję su uždaviniais, kuriuos universitetai vykdė šim- tmečius; • Tarp mažiausiai ugdomų kompetencijų absolventai įvardino: vadova- vimą, kitų šalių kultūrų ir papročių supratimą, antrosios kalbos žinias, gebėjimą bendrauti su kitų sričių ekspertais, gebėjimą dirbti tarptauti- nėje aplinkoje ir gebėjimą dirbti tarpdisciplininėje komandoje. Verta pa- stebėti, jog visos šios kompetencijos atsidūrė apatinėje vertinimo skalės dalyje, kaip ir vertinant kompetencijas pagal svarbą, taigi, vėl pasireiškia nuoseklumas. 44 45
    • 4. ECTS, studentų mokymosi krūvis mokymo institucijose, priklausomai nuo mokymosi proceso efektyvumo. ir mokymosi siekiniai „Tuning“ projektas skiria mokymosi siekinius ir kompetencijas, taip pabrėž- damas skirtingus dėstytojų ir besimokančiųjų vaidmenis. Mokymosi siekinius dėstytojai formuluoja studijų programose, o taip pat ir atskirų dalykų lygme- 4.0 Įžanga nyje. Kompetencijas įgyja besimokantysis. Besimokančiojo įgytos kompeten- cijos gali būti aukštesnės ar žemesnės, nei apibrėžta mokymosi siekiniuose. Kaupimo ir perkėlimo sistemoje kreditai ir mokymosi siekiniai, išreikšti per Pasiekta kompetencija įvertinama pažymiu arba balu. Kompetencijos nėra kompetencijas, yra glaudžiai susiję. Tai – dvi to paties medalio pusės. Kredi- susietos su vienu dalyku / sandu, o yra ugdomos viso studijų programos įsi- tai apibūdina mokymosi apimtį, o mokymosi siekiniai – to mokymosi turinį. savinimo proceso metu. Kreditai gaunami tik tuomet, kai besimokantysis įrodo, kad pasiekė moky- mosi tikslus. Vis dėlto, sąsaja tarp kreditų ir mokymosi siekinių nėra tokia Praktiškai skiriami dviejų tipų mokymosi siekiniai: vadinami „ribiniais“ (angl. vienareikšmė. Vidutiniam mokiniui ar studentui mokymosi siekiniams pasiekti threshold) mokymosi siekiniais, kuriais nustatomas „praeinamas / įskaitytas“ reikalingas laikas priklauso ne tik nuo žinių ir įgūdžių, kuriuos reikia iš(si)ug- lygis, dar vadinami „pageidaujamais“ mokymosi siekiniais. Mokymosi sieki- dyti, bet ir nuo konteksto, kuriame vyksta mokymosi procesas. Laiką, kurio niai apima tai, ko dėstytojai tikisi iš tipinio besimokančiojo įgyjamų kompeten- vidutiniam besimokančiajam reikia mokymosi siekiniams pasiekti, lemia šalies cijų lygmenyje. „Tuning“ projektas pirmenybę teikia pageidaujamų mokymosi mokymosi kultūra, institucija, dėstymo, mokymosi ir vertinimo metodai bei siekinių sąvokai, kadangi – bent jau šiuo metu – tokia sąvoka labiau dera asmeninės studentų savybės ir jų išsilavinimo lygis. Kreditų skaičius nustato- daugelio Europos šalių dėstymo ir mokymosi kultūroms. mas pagal mokymosi krūvį (išreikštą laiku) , kurio reikia studentui tam tikrame kontekste. Aišku, kad praktikoje skirtas kreditų skaičius sąlygoja dalyką, kaip studijų programos dalį. Kitaip tariant, reikėtų užtikrinti dermę ir pusiausvyrą tarp mokymosi siekinių ir kreditų. Šiuo atžvilgiu, kreditų skaičiavimas tampa be galo svarbus. „Tuning“ projektas siūlo savo požiūrį ir pateikia gerosios praktikos pavyzdžių, kaip turėtų būti skiriami kreditai. Sudėtingam ryšiui tarp kreditų ir mokymosi siekiniams pademonstruoti tin- ka Bendrųjų Europos kalbų metmenų pavyzdys. Šiuose metmenyse skiriami skirtingi lygiai nuo A1 (pradinio) iki C2 (artimo gimtąjai kalbai). Šie lygiai ap- rašomi per mokymosi siekinius, išreikštus kompetencijomis. „Tuning“ projek- tas teigia, kad skirtingoms besimokančiųjų grupėms mokymosi krūvis (taigi, ir reikalingų kreditų skaičius) tam pačiam kompetencijos lygiui pasiekti bus skirtingas. Tipiniam studentui prancūzui, studijuojančiam aukštojoje moky- kloje, gali prireikti 30 ECTS kreditų, norint pasiekti ispanų kalbos C1 lygį. Tuo tarpu tipiniam studentui olandui tam pačiam lygiui pasiekti gali prireikti 60 ECTS kreditų. Šį skirtumą lemia tai, kad dviejų studentų pradinės sąlygos ir kontekstas skiriasi: studentui olandui būtų lengviau mokytis kitos germanų šeimos kalbos, o studentui prancūzui lengviau sekstųsi mokytis kitos romanų kalbos. Kaip minėta anksčiau, dėstymo ir mokymosi metodų efektyvumas taip pat gali turėti įtakos kreditų skaičiui, norint įgyti tam tikrus mokymosi sieki- nius. Kitaip tariant, šis pavyzdys parodo, kad sutartinai negalima teigti, jog C1 lygio mokymosi siekinias lygus x kreditų skaičiui visiems besimokantiesiems, neatsižvelgiant į kontekstą. X skirsis kiekvienoje šalyje, o taip pat gali skirtis 46 47
    • 4.1 Švietimo struktūros, mokymosi čiui, išsivystė į visuotinio švietimo sistemas. Tuo pat metu kilo iššūkiai tradici- niam ir būtinam ryšiui tarp mokymo universitetuose ir mokslinių tyrimų. Per siekiniai, mokymosi krūvis ir pastaruosius dešimtmečius švietimas vis labiau ėmė įgauti tarptautinį pobūdį. ECTS kreditų skaičiavimas Dabar labiau nei bet kada anksčiau studentai įsitikinę, kad jiems naudinga nors dalį laiko studijuoti užsienyje. Dalies darbo jėgos tarptautinis judėjimas Įžanga jau virto tikrove. Akivaizdu, kad vis didėjant gyventojų, turinčių aukštąjį išsi- lavinimą, skaičiui ir įdarbinimo, karjeros modeliams tampantiems vis lanks- Šioje dalyje bus giliau analizuojama, koks ryšys sieja švietimo struktūras, mo- tesniais, sustiprėja tendencija derinti akademines studijas ir darbą. Juolab, vis kymosi krūvius, kreditus ir mokymosi siekinius. Rengiant ir įgyvendinant stu- didės dėmesys tęstiniam profesiniam lavinimuisi, įtraukiant visus universitetų dijų programas (kurias pabaigus suteikiama kvalifikacija ar laipsnis) remiamasi padalinius ir iš esmės visas dalykines sritis. Kintantys švietimo rinkos poreikiai įvairiais elementais, iš kurių paminėsime šiuos: leidžia svarstyti, kaip profesinis mokymasis mokymosi visą gyvenimą kon- a) mokymosi siekiniai ; tekste gali būti suderintas su tebekuriama kvalifikacijų sąranga. Bus reikalinga tokia studijų, mokymosi siekinių ir kreditų sistema, kurią mobili darbo jėga b) surinktas reikalingų kreditų skaičius ir jų paskirstymas tarp kelių mokymosi galėtų plačiai pripažinti ir kuri ilgainiui suteiktų pripažintas kvalifikacijas. ECTS veiklų (tokių kaip dėstymas / mokymasis, rašto darbas, egzaminas, ir t. t.), suteikia instrumentus, kurie, kaip paminėta kitose šio dokumento dalyse, jau reikalingų įgyti kvalifikaciją; dabar plačiai pripažinti ir priimtini, ir kurie gali būti taikomi naujiems porei- c) realus studentams siūlomas akademinis turinys; kiams. d) skirtingoms institucijoms būdingos dėstymo / mokymosi metodologijos ir tradicijos. ECTS: Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistema Šioje dalyje dėmesys kreipiamas į kreditų sąvoką ir jų vaidmenį, siekiant labiau išryškinti jų sąsają su mokymosi siekiniais ir kitais minėtais faktoriais. Derinimo 1. Europos kreditų perkėlimo sistema procesas iš tiesų reikalauja tikslių sąvokų, susijusių su kreditais, mokymosi už- daviniais ir siekiniais, apibrėžimų. Todėl reikia aiškiau suvokti ir suprasti šiuos Europos kreditų perkėlimo sistema (ECTS) buvo kuriama pastaruosius aspektus: trylika metų. Šiandien tai plačiausiai taikoma priemonė, kuria matuoja- ma studentų mokymosi apimtis Europos aukštojo mokslo srityje. Kitos, 1. kreditų vaidmenį; mažiau populiarios kreditų sistemos grindžiamos įvairiais kriterijais, pa- 2. kreditų skyrimą dalykams; vyzdžiui, mokomojo dalyko svarbai ar sandui skirtas kontaktinių valandų skaičius. ECTS kreditai apibūdina tik studentų mokymosi veiklos apimtį, 3. bendrą studijų programos struktūrą; nustatydami studijų programai ar dalykui / sandui užbaigti reikalingą 4. kreditus ir lygius; laiką. Tai atskleidžia europinį požiūrį į dėstymą ir studijavimą (kur stu- 5. kreditų skaičiavimą pagal mokymosi krūvį (apimtį); dentas atsiduria ugdymo proceso centre). 6. mokslo metų trukmės palyginimą Europoje; ECTS pirmiausia buvo išbandyta ir ištobulinta kreditų perkėlimo sistema, 7. mokymo metodų ir mokymosi apimties ir mokymosi siekinių sąsają. padedanti skirtingų šalių universitetams aprašyti akademinio darbo ap- imtį, reikalingą tam tikram sandui pabaigti, taip palengvindama užsie- Reiktų dar kartą pabrėžti, kad visi šie aspektai yra tarpusavyje susiję. nyje studijavusiųjų mokymosi veiklos pripažinimą. Siekiant rasti bendrą tarpusavio supratimo vardiklį, pradžioje (1988 m.) buvo remiamasi prie- Turime paminėti, kad per paskutiniuosius penkiasdešimt metų aukštasis moks- laida, kad vienerių metų studijos bet kurioje Europos aukštojo mokslo las labai pasikeitė. Humboldtiškąjį požiūrį į aukštąjį mokslą palaipsniui pakeitė institucijoje tos šalies studentams iš esmės atitinka 60 ECTS kreditų. labiau socialiai orientuotas. Dėstymo formos, kurtos ribotam išrinktųjų skai- Siekiant skaidraus aprašymo, kreditai kiekvienai vertinamai veiklai (įver- 48 49
    • tintai pažymiu ar balu) buvo skiriami proporcingai, atsižvelgiant į tai, nalinės kreditų kaupimo sistemos leidžia atliktą veiklą perkelti, įvertinti ir kokią vienerių studijų metų mokymosi apimties dalį toji veikla sudarė. pripažinti ne tik nacionaliniame, bet ir tarptautiniame lygmenyje, visuo- Taigi, kreditai buvo skiriami remiantis santykiniu laiku, reikalingu baigti met išlaikydamos aiškumo principą, kuriuo ir grindžiama ECTS. dalyką. Dar galėtume paminėti, kad vis daugėja šalių, kuriose pritaikomos siste- ECTS neapsiribojo vien tik kreditais: kuriant šią sistemą buvo siekiama mos, derančios su minima Bolonijos deklaracijoje / Prahos komunikate, rasti paprastą ir tikslią priemonę komunikacijai tarp aukštojo mokslo imta sutarti, kad ECTS kreditai galėtų būti laikomi bendruoju studentų institucijų, fakultetų, katedrų, dėstytojų ir studentų, norint palengvinti mokymosi laiko matu. Praktiškai 1 ECTS kreditas atitinka apytikriai 25–30 abipusį informacijos srautą) tarpusavio supratimą ir pasitikėjimą. Buvo studentų darbo valandų (įskaitant kontaktines valandas ir savarankiškas sukurtos standartinės formos: ECTS paraiškos forma, Studijų sutartis ir ar vadovo prižiūrimas studijas). Akademinė pažyma. Išsamią informaciją apie šiuos dokumentus galima rasti europiniame serveryje http://ec.europa.eu/education/lifelong-lear- 3. ECTS šiandien ning-policy/doc48_en.htm. Kaip matyti, per trylika metų iš inovatyvios komunikacijai, tarp labai skir- 2. Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistema tingų europinių sistemų ir struktūrų, skirtos sistemos, ECTS tapo bendra ir vis labiau paplitusia oficialia sistema, vienu iš Europos aukštojo mokslo Kai kuriose šalyse ECTS ar panašios nacionalinės sistemos naudojamos erdvės plėtros pamatų. Iš pradžių ECTS palengvino studentų judumą ir kaip oficialios kreditų kaupimo sistemos. Tai reiškia, kad studijų dalykai leido keistis informacija apie nuosekliųjų studijų studentams skirtas pro- / sandai, kuriuos išklausius suteikiamos pripažintos kvalifikacijos, yra ap- gramas. Tapusi europine kaupimo sistema, ECTS bus ir svarbus instru- rašomi, naudojant ECTS kreditus. Kreditai skiriami pagal oficialią studijų mentas plėtoti kitus, lankstesnius aukštojo mokslo tipus: dalines studijas, programos trukmę: pavyzdžiui, visa pirmos studijų pakopos, oficialiai skirtingais laikotarpiais atnaujinamas studijas ir apskritai tokią mokymosi trunkančios trejus ar ketverius metus, veiklos apimtis išreiškiama 180 ar veiklą, kuri gali būti apibūdinta kaip „mokymasis visą gyvenimą“. ECTS 240 kreditų. Atskiri studijų programos sandai, reikalingi laipsniui įgyti, yra svarbus instrumentas išmatuoti ir aprašyti įvairias mokymosi veiklas, į gali būti aprašomi pagal mokymosi veiklos apimtį (išreiškiamą kreditais). kurias europiečiai vis labiau įsitrauks viso savo gyvenimo metu. Kreditai studentui suteikiami tik tuomet, kai studijuojamas dalykas ar kita veikla baigiama ir įvertinama (pažymiu ar balu). Šiuo metu ECTS kreditai vis dažniau naudojami kaip programų rengi- mo priemonė. Kadangi kreditai išreiškia mokymosi krūvį per laiką, tai lei- ECTS, kaip kreditų kaupimo sistemai, galioja tam tikros taisyklės. Kredi- džia aukštojo mokslo institucijoms ieškoti pačių efektyviausių būdų, kaip tai aprašo tik mokymosi apimtį. Jie nenustato mokymosi kokybės, da- pasiekti norimų rezultatų per studijų programose nustatytą laiką. ECTS lyko turinio ar lygio. Šie elementai aprašomi / nusakomi kitais būdais. kreditai taip pat leidžia stebėti rezultatus ir tobulinti dėstymą / studijavi- Kreditai gali aprašyti bet kokią užbaigtą mokymosi veiklos apimtį / krūvį mą. Suteikdama bendrą vardiklį, skaidrumą turiniui ir dalyko medžiagos ir juos galima įrašyti į studento akademinę pažymą. Vis dėlto, kreditai svarbai bei informaciją apie vertinimo metodus, ECTS taip pat palengvina pripažintai kvalifikacijai gauti gali būti naudojami tik tuomet, kai jie yra studentų ir dėstytojų judumą. numatyti patvirtintoje studijų programoje, t. y. jie yra sudedamoji kva- lifikacijos dalis. Kreditų vaidmuo Kai ECTS ar panašios kreditų sistemos tampa oficialiomis, kreditų vertė tampa nebe santykinė, o absoliuti: kreditai skaičiuojami, laikantis ne tam ECTS tikro proporcingumo principo, o taikant oficialiai pripažintus kriterijus. 1989–1995 m. Europos Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su beveik Turėtume atkreipti dėmesį į tai, kad ECTS principais grindžiamos nacio- 145 aukštojo mokslo institucijų, sukūrė Europos kreditų perkėlimo sis- 50 51
    • temą (ECTS). Ši sistema siekė sukurti tokį instrumentą, kuris leistų palyginti Šiais minėtais atvejais kiekvienoje iš situacijų „santykinė vertė“ iš tiesų tapo judžių studentų studijų laikotarpius skirtingose šalyse. Tokio instrumento rei- „absoliučia verte“. kėjo, norint pagerinti užsienyje vykdytų studijų pripažinimą. ECTS turėjo būti kreditų perkėlimo sistema, jungianti skirtingas Europos šalių aukštojo mokslo Numatyta, kad artimiausiu metu daugumoje Europos šalių ir institucijose sistemas ir struktūras. Grindžiama bendromis nuostatomis dėl mokymosi ap- šiose šalyse bus įvesta kreditų sistema grindžiama mokymosi krūviu apbrėž- imties ir informacijos bei tarpusavio pasitikėjimo filosofija, ši perkėlimo siste- tu ECTS. Tuomet šiose šalyse kreditai taip pat įgaus „absoliučią vertę“. Tai ma veikė gerai. nereiškia, kad vienam kreditui reikalingų mokymosi valandų skaičius tiek nacionaliniame, tiek tarptautiniame lygmenyje sutaps. Mokslo metų trukmė Iš tiesų, ECTS stiprybė ir patrauklumas glūdėjo ir tebeglūdi: skirtingose institucijose ir šalyse skiriasi. Tai nekelia problemų, kol tokie skir- tumai neperžengia tam tikrų ribų, – apie tai dar kalbėsime vėliau. • jos paprastume; Programų tipai • jos sugebėjime apjungti švietimo sistemas tiek nacionaliniame, tiek ir tarp- tautiniame lygmenyje. Kartais skiriamos paprastosios programos ir aukštesnio sudėtingumo ly- gio programos. Pastarosios programos skirtos labai gabiems ir protingiems Nuo pat pradžių buvo sutarta, kad studijų laikotarpiai, sėkmingai baigti ki- studentams.3 Abiem atvejais numatyta studijų programa turėtų būti grindžia- tose institucijose, turėtų būti pripažinti tik remiantis ankstesniais akademinio ma nuostata, kad akademinius metus atitinka 60 kreditų. Tampa akivaizdu, personalo susitarimais, apimančiais studijuojamų dalykų lygį, turinį ir moky- kad nors kreditai visada nusako mokymosi apimtį ir yra suteikiami tik gavus mosi krūvį. sėkmingą įvertinimą, studento mokymosi lygis, t. y. rezultatai (dėl kurių sutei- Santykinė ir absoliuti kreditų vertė kiami kreditai) gali skirtis. Tai lemia ne tik skirtingi švietimo tipai (t. y. dėstymo ir mokymosi metodai / tradicijos), tačiau ir skirtingi studentų gebėjimai pa- Europos kreditų perkėlimo sistemai (ECTS) skirtoje informacinėje medžiagoje siekti mokymosi siekinių toje pačioje sistemoje. Kitaip tariant, tikroji pripa- teigiama, kad dalykui suteikiami kreditai yra santykinės vertės, kuri at- žinta kvalifikacija apibrėžia, kiek kreditų (apskritai) ir kiek suminių kreditų spindi sandui skirto darbo kiekį, lyginamą su visu kiekiu, reikalingu vie- (suteikiamų už „modulius“ ar dalykus) gauna studentas. Patys kreditai turi nierių metų akademinėms studijoms tam tikroje institucijoje pabaigti. vieną matmenį – mokymosi krūvį, tačiau diplomo priedėliuose, akademinėse Dabar turėtų būti keliamas klausimas, ar toks požiūris nėra per daug supa- pažymose kreditai papildomi kitais rodikliais, pavyzdžiui: (priimančioji) institu- prastintas. Ypatingai turėtume atkreipti dėmesį į sąvoką „santykinė vertė“, cija, studijų programa, lygis, turinys, mokymosi kokybė (t. y. vertinimas) ir pan. siejamą su „vienerių metų akademinėmis studijomis“. Kuriant šią sistemą ne Šiame darbe bus susitelkta į tipinį studentą, pasirinkusį paprastąją programą. visose situacijose buvo įmanoma vieningai apibrėžti kreditus, kaip turinčius „santykinę vertę“. Manyta, kad didžia dalimi tai nulėmė faktas, jog dauge- ECTS kaip kaupimo sistema lis šalių dar nebuvo susipažinusios su kreditų sistemomis. Tuo metu Italija ir Kaip buvo teigta, kreditai neegzistuoja kaip atskiri vienetai, tačiau jie aprašo Vokietija buvo įvardijamos kaip šalys, kurioms įvedant šią sistemą iškilo dau- studijų veiklą kaip programos dalį. Kalbėdami apie kreditų kaupimo sistemą, giausia sunkumų. turime galvoje sistemą, kurioje kreditai kaupiami nuoseklioje studijų progra- moje. Taigi, kreditas yra vienetas, kuris apibrėžia sėkmingą tam tikrame ly- Vokietijai buvo sunku, nes ji daugelyje disciplinų neturėjo aiškiai aprašytų gmenyje atliktos veiklos kiekį, siekiant pripažintos kvalifikacijos. Taigi, kreditai studijų programų, o Italijoje nebuvo aiškios sąsajos tarp oficialios ir faktinės studijų programų trukmės. Taigi, sąvoka „santykinė vertė“ skirtingose šalyse 3. ,,Aukštesnio sudėtingumo lygio programoms“ apibrėžti tinka trys aiškinimai: ir skirtingomis aplinkybėmis buvo suvokiama skirtingai. Kartais kreditai buvo 1. labai protingi studentai gali greičiau pabaigti paprastąsias programas, taip galėdami gauti daugiau nei 60 kreditų per vienerius mokslo metus skiriami, remiantis oficialia studijų programų trukme, o kartais – neoficialia, 2. kai kur, pvz. Oksforde ir Keimbridže, Paryžiaus Ecole Normale, Pizos Scuola Normale studentams reikia t. y. vidutinišku laiko kiekiu, kurio iš tiesų reikia sėkmingai pabaigti studijų lankyti papildomas paskaitas ir užsiimti papildoma veikla. 3. studentas savo studijų programoje lengvesnius kreditus gali pakeisti tokiu pat skaičiumi daugiau pastangų programą. Tose šalyse, kuriose jau veikė mokymosi krūviu grindžiamos kreditų reikalaujančių kreditų: per tą patį laikotarpį studentas gali pasiekti aukštesnį lygį, negaudamas daugiau ECTS sistemos, kreditams skirti pirmiausia buvo svarbi oficiali programų trukmė. kreditų (pvz., tokiose programose, kurios neapima mažiau reikšmingų dalykų, įtraukiamų į paprastąsias programas). Kreditai nenustato pasiekimų lygio. 52 53
    • nėra automatiškai perkeliami iš vieno konteksto į kitą. Prieš įtraukdami į savo ECTS, tačiau buvo pradėta diskusija apie aukštojo mokslo pakopų struktūrą ir studijų programas priėmimo komisijų darbuotojai visada turi įvertinti atliktą apie studijų programų trukmę. Europoje pasiektas sutarimas dėl tokios ben- mokymosi veiklą (suteiktus kreditus) skirtingose – užsienio ar tos pačios šalies drosios struktūros: – švietimo institucijose. ECTS, kaip kaupimo sistema, palengvina tokių kreditų pripažinimą. Vertinimo metu reikia atsižvelgti į visą mokymosi veiklą, kad būtų • Pirmoji pakopa): sudaro 180–240 kreditų (apibrėžiama 2001 m. Helsinkio išvengta lyginimo tarp dalykų. Toks akademinis mokymosi veiklos, vykdytos konferencijos išvadose; Helsinkio konferencijoje buvo susitarta dėl tokios kitur, pripažinimas pastarąjį dešimtmetį tapo svarbiausia taisykle ECTS siste- studijų trukmės. Šis susitarimas dar kartą patvirtintas Salamankos konven- moje. ECTS gali funkcionuoti kaip kaupimo sistema, kadangi ji grindžiama cijoje); nuo konteksto priklausomų kreditų sąvoka ir jų pripažinimu toje institucijoje, • Antroji pakopa arba magistrantūros studijos (dar vyksta diskusija dėl stu- kuri suteikia laipsnį. dijų trukmės); Kaip minėta, iki šiol buvo labiau pabrėžiamas ECTS kaip kreditų perkėlimo sis- • Trečioji pakopa arba doktorantūra (nuo 3 iki 4 metų; sudaro 180–240 kre- temos aspektas, tačiau ateityje svarbesniu tikrai taps ECTS kaupimo aspektas. ditų). Kaupimas veiks kaip vienas iš mechanizmų, reikalingų aukštajam mokslui ir darbo rinkai tobulinti. Kreditų skyrimas dėstomiesiems dalykams Turint galvoje šią perspektyvą, aukštojo mokslo sektorius turi būti suintere- Studentų mokymosi krūvis suotas tobulinti ECTS, kuri taptų patikima kreditų kaupimo sistema. Pirma- jame šios sistemos gyvavimo dešimtmetyje trūko tokiam žingsniui reikalingų ECTS buvo kuriama kaip kreditų sistema, grindžiama studentų mokymosi sąlygų. Tačiau ypač per pastaruosius trejus metus Europos aukštojo mokslo veiklos apimtimi. Tai atsiliepė pokyčiams, 9 dešimtmetyje vykusiems keliose politikoje įvykę pokyčiai sudarė palankias sąlygas ir pabrėžė būtinybę kurti eu- Europos Sąjungos šalyse, kaip antai Skandinavijos šalys, Nyderlandai ir Jung- ropinę kreditų kaupimo sistemą. Tai aiškiai liudija Sorbonos deklaracija (1998 tinė Karalystė. Šiose šalyse (nacionalinės) kreditų sistemos buvo kurtos kaip m.), Bolonijos deklaracija (1999 m.) ir Prahos komunikatas (2001 m.). Vado- kaupimo sistemos. Taigi, jose buvo galima lengvai įvesti ir ECTS. Kitose šalyse, vaujamasi Europos atviros rinkos, laisvu asmenų, prekių judėjimu ir vieningos kuriose mokymo sistemos buvo grindžiamos auditorinių ar mokymo valandų ekonominės erdvės idėjomis. Todėl kaupimo sistema dabar laikoma viena iš skaičiumi, ECTS įvesti buvo sudėtingiau. Tokiose šalyse dažniausiai buvo laiko- reikalingų sąlygų, imantis derinti Europos švietimo struktūras. masi tokio principo: kreditų skaičius skiriamas pagal kiekvienam studijų pro- gramos dalykui reikalingą dėstymo valandų skaičių. Šis požiūris grindžiamas Praktiškai kreditų perkėlimas ir jų kaupimas yra dvi to paties medalio pusės. nuostata, kad auditorinės valandos daugiau ar mažiau atspindi studentui ten- Pastaraisiais metais buvo dažnai siūloma keisti sutrumpinimą „ECTS“, įtrau- kantį mokymosi krūvį. Tačiau iš tiesų taip būna ne visada. Kaip rodo Italijos ir kiant ir kaupimo aspektą. Tačiau vengiant painiavos, buvo nuspręsta šio su- trumpinimo nekeisti. Per pastarąjį dešimtmetį aukštajame moksle ECTS tapo Ispanijos pavyzdžiai, toks principas ilgainiui nepasiteisina. Vienodas dėstymo gerai žinomu ženklu, atspindinčiu unikalią akademinio pripažinimo metodo- krūvis gali reikšti skirtingą studentams tenkantį krūvį. Kai kuriose šalyse pa- logiją. Ši metodologija apima tiek kreditų perkėlimą, tiek ir jų kaupimą. Juk dėtį komplikuoja tai, kad programų turinys daugiausia nustatomas centrinės ECTS reikalauja, kad kreditai būtų skiriami visų programų visiems dėstomie- valdžios lygmenyje: patvirtinamas dalykų, kurių turi būti mokoma, sąrašas. siems dalykams. ECTS grindžiama pagrindine idėja, kad pripažinimas nesi- Dėl tokio požiūrio visa studijų programa tampa labai nelanksti, o teisingai remia dėstomų dalykų tarpusavio lyginimu, bet remiasi lankstesniu studijų paskirstyti kreditus pasidaro problematiška. laikotarpių pripažinimu pagal palyginamą lygį ir turinį. Kai kurios šalys, kreditų skyrimo kriterijumi pasirinkusios mokymosi krūvį, api- Kreditai ir studijų programos trukmė brėžiamą kaip studentų mokymosi apimtį, o ne auditorines valandas, – susi- dūrė su kitokio pobūdžio problemomis. Pasitaikė nemažai atvejų, kai iškilo ne- Po Sorbonos deklaracijos (1998 m.) ir Bolonijos deklaracijos (1999 m.) dis- susipratimų dėl to, kaip susieti dėstomo dalyko svarbą ir šiam dalyko sandui kusija apie kreditus įgavo naują postūmį. Ne tik dar daugiau šalių nusprendė skiriamų kreditų skaičių. Praktiškai būna sunku išaiškinti, kad pats dalykas, įsivesti nacionalines kreditų sistemas, kurios beveik visais atvejais sutampa su kad ir koks sudėtingas ir svarbus būtų, nėra kreditų skyrimo kriterijus. Kredi- 54 55
    • tai priklauso tik nuo laiko, kurio reikia dalyko turiniui įsisavinti ir sėkmingai jį siekta daugiau skaidrumo ir nuoseklumo, – būtų galima rengti kaupiamąsias pabaigti. programas, nustatant specifinius reikalavimus kiekvienai pakopai, studijų me- tams, lygiui, o taip pat ir konkretiems dėstomiems dalykams / sandams. Į studentą orientuotos studijų programos kaip priešingybė į dėstytoją orientuotoms studijų programoms Turėtų būti aiškiai skiriami pirmosios ir antrosios pakopos mokymosi siekiniai. Nors galutiniai siekiniai ir įgytos kompetencijos turėtų būti susiję su studijuo- Tokio pobūdžio diskusijose atsispindi skirtingas požiūris į dėstymą ir mokymą- jama disciplina / studijų programa, tačiau formuluojami ir bendrieji tikslai. si. Visas švietimo sistemas galima apibūdinti kaip labiau nukreiptas į dėstytoją Praktiškai skiriami dviejų tipų mokymosi siekiniai: arba į studentą. Į dėstytoją nukreiptas požiūris paprastai neatsižvelgia į laiko veiksnį, jis remiasi nuostata, kad tinkamus studijų uždavinius nustato kon- • Bendrosios kompetencijos (plačiai pritaikomi įgūdžiai); kretus profesorius, apibrėždamas, ką studentas turi išmokti jo dėstomajame • Dalykinės kompetencijos (teorinės, praktinės ir / ar eksperimentinės žinios dalyke. Į studentą orientuotas požiūris labiau kreipia dėmesį į visos studijų bei dalykiniai įgūdžiai). programos struktūrą ir ypač susitelkia į tai, kaip baigusiam studijas progra- ma pasitarnaus įsitvirtinant visuomenėje. Atsižvelgiant į pastarąjį požiūrį labai Abiejų tipų kompetencijoms turėtų būti skiriama derama vieta studijų pro- svarbu teisingai paskirstyti kreditus ir tinkamai apibrėžti mokymosi siekinius. gramoje. Turi būti užtikrinta, kad studijų pabaigoje kompetencijos bus pa- siektos. Dar visai neseniai daugelis veikiančių švietimo sistemų buvo orientuotos į dėstytoją. Tačiau dabar pastebima tendencija didesnį dėmesį skirti kliūtims, su kuriomis susiduria tipinis studentas norėdamas laiku baigti savo studijas. Bendrosios ir dalykinės kompetencijos (įgūdžiai ir žinios) Pripažįstama, kad studento mokymosi apimtis yra labai svarbus veiksnys, o švietėjai sutaria, kad esama įtampos tarp to, ką studentas turėtų išmokti ir Kalbėdami apie bendrąsias kompetencijas, mes turime galvoje to, ką gali išmokti per tam tikrą laiko tarpą. Nustatant kreditų, reikalingų tokius gebėjimus, kaip gebėjimas analizuoti ir apibendrinti, bendrosios tam tikroms kompetencijoms įgyti, skaičių ir studijų programos reikalavimus, žinios, europinio ir tarptautinio lygmens suvokimas, gebėjimas mokytis nereikėtų užmiršti, kad ankstesnės žinios, įgūdžiai ir kompetencijos, įgytos savarankiškai, bendradarbiavimas ir bendravimas, atkaklumas, gebėjimas prieš stojant į universitetą, gali skirtis. Dėl šių išankstinių veiksnių skirtingose vadovauti, organizaciniai ir planavimo gebėjimai. Kitaip tariant, kalbame šalyse vadovaujamasi skirtingomis nuostatomis, nes skiriasi viduriniojo išsila- apie savybes, kuriomis naudojamasi daugelyje, ne tik su konkrečia vinimo struktūra ir turinys. dalykine sritimi susijusių situacijų. Be to, taikant tinkamus ar netinkamus mokymosi / dėstymo metodus ir formas, daugelį kompetencijų galima Bendrų studijų programų rengimas išugdyti ir išpuoselėti arba nuslopinti. Mokymosi siekinių vaidmuo Greta šių bendrųjų kompetencijų, ugdytinų visose studijų programose, kiekviename dėstomame dalyke turi būti lavinamos specifinės Naudojant kreditų (kiekybinį) modelį švietime, būtų naudinga studijų progra- dalykinės kompetencijos (įgūdžiai ir žinios). Dalykiniai įgūdžiai – tai su mų rengimą grįsti mokymosi siekiniais. Mokymosi siekinius galima apibrėž- įvairiomis studijuojamomis dalykinėmis sritimis susiję metodai ir veiklos ti kaip teiginius, kurie įvardija, ką studentas turėtų žinoti, suprasti ir / arba sugebėti pademonstruoti, užbaigęs studijų programą.4 Teigiamą šio požiūrio patirtį jau yra sukaupusi Kokybės užtikrinimo agentūra (angl. Quality Assuran- Tų pačių mokymosi siekinių pasiekti ir tas pačias kompetencijas išlavinti ga- ce Agency) Jungtinėje Karalystėje. Kitose Europos šalyse šis metodas taip pat lima taikant skirtingus dėstymo ir mokymosi būdus, metodus ir formas. Keli žinomas, tačiau jis nėra taip plačiai taikomas. tokie pavyzdžiai būtų paskaitų lankymas, specifinių užduočių atlikimas5, tech- ninių įgūdžių lavinimas, vis sunkesnių rašto darbų rašymas, rašto darbų skaity- Jei rengiant studijų programas būtų vadovaujamasi šiuo požiūriu, būtų pa- mas, mokymasis konstruktyviai kritikuoti bendramokslių darbą, vadovavimas 4. Žr. ataskaitą „Kreditai ir aukštojo mokslo kvalifikacijos. Kreditų gairės aukštojo mokslo kvalifikacijoms susirinkimams (pvz., seminarui), darbas esant laiko apribojimams, rašto darbų Anglijoje, Velse ir Šiaurės Airijoje“ (Credit and HE Qualifications. Credit Guidelines for HE Qualifications in England, Wales and Northern Ireland), išleistą 2001 m. lapkričio mėn. CQFW, NICATS, NUCCAT ir SEEC. 5. T. y. surasti medžiagos specifine tema ir parašyti pranešimą arba esė. 56 57
    • • Gerai išmanyti specializuotą tam tikros disciplinos sritį pažengusiu lygiu. (kaip senovinių raštų analizė, cheminė analizė, pavyzdžių atrinkimo Praktiškai tai reiškia, jog studentas turi būti susipažinęs su naujausiomis metodai ir pan.). teorijomis, interpretacijomis, metodologijomis ir metodais; Su atitinkamu dalyku susijusios teorinės ir praktinės ir / ar • Sugebėti kritiškai vertinti ir interpretuoti naujausius pasiekimus tiek teori- eksperimentinės žinios – tai tikrasis turinys, arba specifinės su niame, tiek praktiniame lygmenyje; atitinkama disciplina susijusios faktinės žinios, problemų svarstymo • Pakankamai išmanyti savarankiškam tiriamajam darbui taikomus metodus ir sprendimo būdai, istorinės dalyko žinios ir šiuo metu toje srityje ir sugebėti interpretuoti rezultatus pažengusiu lygiu; vykdomi tyrinėjimai bei raida. Šiuo atveju rengiant tinkamą studijų programą, būtina kruopšti analizė siekiant nustatyti prioritetus ir • Sugebėti pateikti savo originalų, nors ir ribotą, indėlį į discipliną, atitinkan- kiekvieno tipo dalykinių žinių lygį. tį tos srities taisykles, pvz., diplominį darbą; • Demonstruoti originalumą ir kūrybiškumą, gilindamasis į discipliną; rašymas kartu su kitais studentais, pranešimų skaitymas, santraukų rašymas, • Būti profesionaliai kompetentingu. laboratorinių ar praktinių užduočių atlikimas, duomenų rinkimas vietoje, sa- varankiškos studijos. Ne visi minėtieji mokymosi siekiniai ar lygio rodikliai vienodai svarbūs kiekvie- nai disciplinai. Iš pirmo žvilgsnio atrodytų logiška – bendresnes kompetencijas ugdyti pir- mojoje studijų pakopoje. Tačiau kaip parodė ankstesnė patirtis, „bendrosios“ Modulinės ir nemodulinės sistemos kompetencijos yra iš dalies priklausomos ir nuo disciplinos. Šiame dokumente Kartais kreditų sistemos įvedimas suprantamas kaip modulinės sistemos, t. y. siūloma sutarti, kad, baigęs pirmosios pakopos studijas, studentas turėtų su- mokymo „vienetų“ ar modulių, jiems skiriant daugiau ar mažiau standarti- gebėti: niais kartotiniais išreikštą „ribotą / pagrįstą“ kreditų skaičių, įvedimas. Tačiau • Demonstruoti žinias, susijusias su savo pagrindinės studijuojamos discipli- praktiškai egzistuoja daugybė variantų ir dažnai neatsižvelgiama į „standartinį nos pagrindais ir istorija; kartotinį“. Modulinė sistema yra akivaizdžiai pranašesnė, nes kai kuriose ša- lyse padeda išvengti fragmentacijos, taigi - ir pernelyg didelio egzaminų skai- • Nuosekliai ir logiškai perteikti įgytas pagrindines žinias; čiaus. Ji taip pat palengvina kreditų perkėlimą. Nors modulinė sistema nėra • Kontekstualizuoti naują informaciją ir ją paaiškinti; būtina bendrų studijų programų ir planų kūrimo prielaida, tačiau ji praktiškai palengvina šį procesą. Vienas iš šios sistemos trūkumų yra tas, kad, nustatyda- • Demonstruoti supratimą apie bendrąją disciplinos struktūrą ir ryšius tarp ma ribotą kontaktinių valandų skaičių, ji apriboja dėstymo laisvę. Tačiau šios atskirų jos sričių; sistemos teigiamas bruožas – didesnis lankstumas, leidžiantis kurti skirtingas • Demonstruoti supratimą ir taikyti kritinės analizės bei teorinio tobulinimo studijų programas (jeigu tarp jų randama sąlyčio taškų). Nemodulinėje siste- metodus; moje (t. y. didelis kreditų skaičius skiriamas vieno dėstytojo dėstomam dalykui) pirmenybė teikiama medžiagos parinkimui, tuo tarpu modulinėje sistemoje • Tiksliai taikyti su disciplina susijusius metodus ir būdus; dėmesys pirmiausia kreipiamas į bendrą studijų programos struktūrą ir poreikį • Demonstruoti supratimą apie su disciplina susijusių tyrinėjimų kokybę; dalykui. • Demonstruoti supratimą apie mokslinių teorijų eksperimentinius ir stebi- Bet kokioje – tiek modulinėje, tiek ir nemodulinėje sistemoje į kreditų skyrimą muosius bandymus. galima žiūrėti dvejopai: iš apačios ir iš viršaus. Laikantis požiūrio „iš apačios į viršų“, dėmesio centre atsiduria dėstomas dalykas arba statinio „plyta“. Tokiu Tik pabaigus pirmąją pakopą galima įstoti į antrosios pakopos studijas. Pa- atveju nėra aišku, kokia konkretaus dėstomo dalyko vieta bendroje studijų prastai antroji pakopa susijusi su atitinkama specializacija, nors tai tėra vienas programoje. Laikantis šio požiūrio, iškyla pavojus dėstytojams pervertinti (ar iš galimų modelių. Baigęs antrosios pakopos studijas, studentas turi sugebėti nuvertinti) savo dėstomų dalykų vaidmenį, kas atsispindi dalykui skirtos moky- savarankiškai vykdyti tiriamąjį (taikomąjį) darbą. Atrodytų, kad kalbant apie mosi veiklos, kurią studentas turi atlikti, apimtyje. Studentams tai gali reikšti, antrosios pakopos mokymosi siekinius, studentas turėtų: 58 59
    • kad dėl per didelio (per mažo) mokymosi krūvio jie negalės efektyviausiai iš- Toks skirstymas į kategorijas skirtingose institucijose šiek tiek skirsis. Iš tiesų, naudoti savo laiko. institucijos skiriasi pagal turimus dėstymui skirtus išteklius ir pagal stojančiųjų studentų pasirengimą. Todėl, norint optimaliausiai panaudoti išteklius ir sie- Laikantis požiūrio „iš viršaus į apačią“, pageidaujami mokymosi pasiekimai kiant dėstymo, mokymo veiklų efektyvumo, būtina tinkamai paskirstyti kre- apibrėžiami keturiais lygiais: ditus. • antrosios pakopos programoje (humanitarinių mokslų magistro (MA) / gamtos mokslų magistro (MSc) lygis); Kreditai ir lygmuo • pirmosios pakopos programoje (humanitarinių mokslų bakalauro (BA) / Nors ECTS sistema negrindžiama samprata, kad kreditais galima įvertinti ir gamtos mokslų bakalauro (BSc) lygis); pasiektą lygį, tačiau akivaizdu, kad taikant kreditus kaupimo sistemoje, kvali- fikacijos suteikimo taisyklės nustato ne tik kreditų skaičių, reikalingą specifinei • kiekvienų metų / kiekvieno lygio, pvz., pirmųjų, antrųjų, trečiųjų, ketvirtų- kvalifikacijai įgyti, tačiau ir kreditams gauti taikomus reikalavimus, nustatan- jų ir penktųjų metų, mokymo programoje; čius tam tikrą kreditų lygį, o taip pat ir dėstomųjų dalykų tipą. • kiekviename dėstomame dalyke (ar modulyje ar dėstymo / mokymosi vei- „Tuning“ projektas kreditų lygių klausimą ėmėsi spręsti ne abstrakčiai, o su- kloje). siejo jį su kreditais ir jų pripažinimu disciplinų lygmenyje. Be abejo, šį klausimą reikės spręsti institucijoms, kurios imasi diegti kreditų kaupimo sistemą. O jei Kreditų skyrimas kreditai bus perkeliami institucijų ir valstybių lygmenyje, tai šį klausimą reikės Kalbant apie mokymosi siekinius ar kompetencijas, omenyje turimos faktinės svarstyti ir europiniu lygiu. Dabar kylantys neaiškumai sprendžiami pasitel- žinios, analitiniai ir praktiniai įgūdžiai ir t. t. Reikėtų atkreipti ypatingą dėmesį, kiant NARIC tinklą. Tačiau jeigu pasiteisins platesniu mastu taikoma bendra kad nebūtų nustatyti netinkami mokymosi siekiniai (pvz., per daug smulkme- Europos kreditų kaupimo sistema, reikės bendro europinio supratimo apie niškas tam tikros temos nagrinėjimas). Suformulavus mokymosi siekinius būti- lygius ir netgi - europinės lygių rodiklių sistemos. Be to, tokie rodikliai, kuria- na nuspręsti kiek laiko reikės kiekvienam iš jų pasiekti. Toks skaičiavimas grin- mi juos siejant su kreditais, taps lemiamu veiksniu ankstesnio mokymosi ar džiamas apytikriu apskaičiavimu kiek mokymosi veiklos tipinis studentas gali ankstesnės patirties pripažinimo sistemoje. Šie rodikliai, padėsiantys visoms atlikti per tam tikrą laikotarpį. Tiesą sakant, taip apskaičiuotos laiko sąnaudos interesų grupėms aiškiai suprasti, koks yra suteikiamų kreditų lygis, bus dar ir studijoms skirto laiko kiekis6 tikriausiai nesutaps. Tuomet teks ieškoti kom- svarbesni už tradicinio universiteto ribų. Panašiai, vis sparčiau vykstant tęsti- promiso derinant mokymosi siekiniuose suformuluotų žinių bei įgūdžių lygį ir niam profesiniam lavinimuisi, reikės aiškiai apibrėžti ir aprašyti lygį, kuriam programai skirtą laiką. Tikriausiai reikės pakoreguoti mokymosi siekinius. Tin- suteikiami kreditai. kamai atlikus šį darbą pasidaro akivaizdu kiek kiekvienai dėstymo / mokymosi Viena iš sprendimo galimybių – įvesti papildomus aprašus, ECTS kreditų kau- veiklai studijų programoje skiriama laiko (pvz., dėstomųjų dalykų grupei, mo- pimo ir perkėlimo sistemoje. Tokia europinė sistema turėtų būti skaidri, len- duliui ar sandui, diplominio darbo rašymui, duomenų rinkimui vietoje, prak- gvai suprantama ir diegiama. Taikant šią sistemą, kreditai būtų paskirstomi tikai darbo vietoje, egzaminui ir t. t.). Kreditai padeda apskaičiuoti reikalingą pagal lygius ir dėstomųjų dalykų tipus. mokymosi krūvį ir nustato realias ribas sando, modulio ar visų mokslo metų mokymosi medžiagai. Žinoma, kreditų lygių sąvoka jau egzistavo ir prieš pradedant taikyti ECTS kaip kaupimo sistemą. Beveik visais atvejais studijų programos grindžiamos tam Bendras kreditų, reikalingų laipsniui įgyti ar vienerių mokslo metų studijoms tikru modeliu ar schema, kur taikoma sekos sąvoka. Taikomi įvairūs modeliai, pabaigti, skaičius gali būti paskirstytas įvairiai, siekiant palengvinti dėstomų kurie garantuotų studijų programos struktūrą, reglamentuojančių taisyklių dalykų apibrėžimus ir leistiną lankstumo laipsnį. Pavyzdžiui, laipsniui įgyti rei- laikymąsi. Labiau reglamentuotose ir tradiciškesnėse programose, tik įvykdę kalingi kreditai gali būti skirstomi į įvairias kategorijas: privalomų, „pagrindi- tam tikrus reikalavimus studentai perkeliami iš vieno kurso į kitą. Tokiais atve- nių“ dalykų kreditai, papildomų dalykų kreditai ar pasirenkamų dalykų kre- jais kreditai pripažinti fiksuotame kontekste, kur „lygiai“ ir „metai“ sutampa. ditai, ir t. t. Kitais atvejais taikoma būtinų sąlygų sistema sekai kontroliuoti. Norėdamas pasirinkti kitą dalyko sandą, modulį ar grupę dalykų, studentas privalo baigti 6. Skirtas laikas, apskaičiuojamas, pavyzdžiui, pagal konkrečioje institucijos ir šalyje veikiančias dėstymo / vieną konkretų ar kelis dalyko sandus. Šios sekos yra apibrėžtos studijų pro- mokymosi tradicijas. 60 61
    • gramose ir egzaminų reikalavimuose, turinčiuose lemiamą reikšmę, pripažįs- komi šie apibrėžimai: tant sandus kaip kvalifikacinį laipsnį, suteikiančios programos dalį. Kreditas – tai studentų mokymosi krūvio (mokymosi apimties) matavimo vie- Pastaruoju metu vis labiau įsigali „mokymosi visą gyvenimą“ samprata. Nau- netas, skaičiuojant laiką, per kurį turi būti pabaigtas dėstymo / mokymosi jas platesnis žvilgsnis į mokymosi ir dėstymo aplinką pareikalaus daugiau sandas. lankstumo, pripažįstant ankstesnes studijas ir kompetencijas (ar jų lygį), įgytas kitoje aplinkoje. Visuomenės poreikiams reikalingos labiau diferencijuotos ir Taikant ECTS terminus: lankstesnės studijų programos. Studijų programos ateityje tikriausiai bus daug 60 ECTS kreditų atitinka vienerių mokslo metų tipinio studento moky- labiau individualizuotos, atitinkančios kiekvieno studento domėjimosi sritis ir mosi krūvį. talentus. Stabilios ir progresyvios sistemos tokioms lanksčioms studijų pro- gramoms nebetiks. Sprendžiant šią problemą, buvo žengtas didžiulis žingsnis Studento (t. y. tipinio studento) darbo, reikalingo pasiekti nustatytus moky- įvedus trijų pakopų sistemą ir susiejus pakopas su pakopų lygmens aprašais. mosi siekinius (tam tikrame lygyje), valandų skaičius priklauso nuo studento Praktiškai kalbama apie pirmosios pakopos arba bakalauro laipsnio ECTS kre- gebėjimų, dėstymo ir mokymosi metodikos, dėstymo ir mokymosi resursų, ditus, antrosios pakopos arba magistro laipsnio ECTS kreditus ir trečiosios parengtos studijų programos. Skirtingose šalyse ar skirtinguose universitetuo- pakopos arba doktorantūros lygio ECTS kreditus. Daugelyje šalių laikomasi se šie aspektai skiriasi. principo, kad kreditų, kurių lygiai nesutampa, negalima įtraukti į studijų pro- gramą. Pavyzdžiui, pirmosios pakopos kreditai nėra pripažinti kaip antrosios Kadangi kreditai, nežiūrint į tai, ar jie turi sąlyginę ar absoliučią vertę, tėra stu- pakopos studijų programos dalis. Studijų programose, kuriose yra leistinas ri- dijų programos apimties matavimo vienetas, tai apibrėžus pačią studijų pro- botas žemesnio lygio kreditų skaičius, kreditų skirstymo į tris pakopas tikriau- gramą, jie gali būti naudojami ir kaip planavimo ar priežiūros instrumentas. siai nepakaks. Tokiu atveju, ir tikriausiai daugeliu kitų, bus reikalingi tarpiniai Rengiant, keičiant ar vertinant studijų programą, būtina sutarti dėl bendrųjų lygiai, kurie taip pat turi būti susieti su aprašais. ir dalykinių mokymosi siekinių. Jeigu būtina apibrėžti tarpinius lygius, galima skirti: Vidutinio mokymosi krūvio ir mokymosi siekinių skaičiavimas • Pagrindinio (angl. basic) lygio dalyką / sandą (skirtą dalyko įvadui); Dažnai teigiama, kad vidutinių studentų nebūna. Kaip nustatyti vidutinių • Tarpinio (angl. intermediate) lygio dalyką / sandą (skirtą pagilinti pagrin- gebėjimų standartą? Vis dėlto yra sutariama, kad tam tikrų žinių įsisavinimas dines žinias ir įgūdžius); ir įgūdžių išlavinimas užima laiko ir reikalauja tam tikro lygio pasirengimo / patirties. Taigi, kalbant apie konkretų mokomąjį dalyką ar studijų programą, • Pažengusiųjų (angl. advanced) lygio dalyką / sandą (skirtą tolesniam kom- mokymuisi skiriamas laikas ir asmeninė patirtis laikomi dviemis mokymosi petencijos lavinimui); pasiekimų elementais. Šiame kontekste vienu pagrindinių elementų tampa • Specializuoto (angl. specialized) lygio dalyką / sandą (skirtą įsisavinti žinias žinios, kurios būtinos prieš stojant į studijų programą, suteikiančią konkrečią ir sukaupti patirtį tam tikroje dalykinėje srityje ar disciplinoje). pripažintą kvalifikaciją. Turimų žinių lygis / kiekis turės nemažai įtakos studen- to mokymosi krūviui studijų programos metu. Dėstytojai paprastai apytiksliai Galima numanyti, kad pirmosios pakopos studijų programa grindžiama pa- žino, ko galima reikalauti iš studento tam tikroje programoje. Be to, dėstytojai grindinio, tarpinio ir pažengusiųjų lygio struktūra. Antrosios pakopos studijų taip pat aiškiai suvokia, kokie yra kokybės standartai. Vis dėlto, priimta many- programoje, ypač dviejų metų ar 120 ECTS kreditų apimančioje programoje ti: jeigu tipinis studentas įdeda daugiau pastangų rengdamasis egzaminui, jis būtų labai tikslinga skirti pažengusiųjų ir specializuotą lygius. gaus aukštesnį įvertinimą. Panašiai, jeigu geras studentas egzaminui rengtis skiria tiek laiko, kiek jo ir numatyta, jis bus gerai įvertintas. Kita vertus, jeigu Mokymosi krūviu grindžiamas kreditų skaičiavimas laiko skiriama mažiau, pažymys tikriausiai bus mažesnis. Kitaip tariant, paste- bima sąsaja tarp studento pastangų ir jo pasiekimų. Sutinkant su teiginiu, kad Kreditų apibrėžimas realiai studentams mokymosi siekiniams įgauti reikės skirtingo laiko, kuris pri- klausys nuo studento individualių gebėjimų (kokią patirtį ir kiek žinių turi iš Mokymosi krūviu grindžiamas kreditų skaičiavimas pasirodė besąs sudėtingas ankstesnės mokymosi veiklos bei mokymosi formų), galima apibrėžti sutartinį dalykas. Pirmiausia, derėtų išsiaiškinti kredito sąvoką. Tinkamais gali būti lai- 62 63
    • mokymosi laiką. Sutartinis mokymosi laikas – tai skaičius valandų, kurių stu- Mokslo metų trukmė Europos šalyse dentui (tam tikrame lygyje) turėtų vidutiniškai prireikti tam lygiui nustatytiems mokymosi siekiniams pasiekti.7 „Tuning“ projekto tyrimų rezultatai Mokymosi krūvio skaičiavimo metodai Nelengva apibrėžti, kas yra tipinis studentas, taip pat nelengva aprėpti viene- rių metų studijų trukmės įvairovės Europoje. Kaip buvo minėta, mokslo metų Praktikoje taikomi įvairūs studentų mokymosi krūvio skaičiavimo metodai. trukmė, t. y. studento darbo valandų skaičius per vienerius mokslo metus, yra Nors skirtingose disciplinose pasitaiko skirtumų, tačiau galima nustatyti ir vienas veiksnių, kurie nustato studento darbo valandų skaičių, atitinkantį vie- bendruosius vardiklius. ną ECTS kreditą. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad mokslo metų trukmė Europoje skiriasi tiek įvairiose šalyse, tiek ir skirtingose tos pačios šalies institucijose. Apskaičiuojant mokymosi krūvį, yra svarbūs šie veiksniai: Nors pats studijų laikas nėra pakankamas kriterijus, „Tuning“ projektas atli- • Bendras dalyko sandui skirtų kontaktinių valandų skaičius (valandų skai- ko tyrimą, laiko faktoriui panagrinėti. Gauta informacija leidžia daryti keletą čius per savaitę, padaugintas iš savaičių skaičiaus); apibendrinančių išvadų. Pirmoji išvada teigia, kad turi būti skiriamas realus mokymo savaičių skaičius, (savarankiškoms) studijoms ir praktikai skirtų sa- • Pasirengimas paskaitai / seminarui ir užrašų sutvarkymas po paskaitos / vaičių skaičius, pasiruošimo egzaminams laikas ir egzaminams skirtų savaičių seminaro; skaičius. Bendras visoms šioms mokymosi veikloms skirtų savaičių skaičius ir yra faktinis mokymosi laikotarpis, kuris gali būti lyginamas pagal disciplinas, • Savarankiško darbo kiekis, reikalingas sėkmingai pabaigti sandą. institucijas ir / ar šalis. Antroji išvada teigia, kad kai studijų programos išskai- Sunkiausia apskaičiuoti savarankiško darbo kiekį, kuris labai priklauso domos dalimis, studijų laikas skiriasi daug mažiau, negu buvo galima tikėtis nuo konkrečios disciplinos ir jos problematikos sudėtingumo. Į sava- iš pirmo žvilgsnio. rankišką darbą įeina: Paskutinioji išvada taip pat atitinka gautą informaciją apie oficialią mokslo • Su disciplina susijusios medžiagos rinkimas ir atranka; metų trukmę skirtingose institucijose ir šalyse, t. y. mokslo metų pradžią ir pabaigą. Šiuose skaičiavimuose atsižvelgiama į atostogų laikotarpius, kuomet • Medžiagos skaitymas ir studijavimas; paprastai studentai tęsia savo mokymąsi, rengia įvairias užduotis, projektus, • Pasirengimas egzaminui žodžiu arba raštu; diplominius darbus. Beveik visose šalyse studijų laikotarpį sudaro 34–40 sa- vaičių per metus. Jei sutariama, kad savaitę sudaro 40–42 darbo valandos, • Rašto darbo arba diplominio darbo rašymas; tai „oficialiai“ studentas per vienerius mokslo metus turi dirbti nuo 1400 iki • Savarankiškas darbas laboratorijoje. 1680 (18008) valandų. Akivaizdu, kad net tose sistemose, kur formaliai nusta- tytas mažesnis mokymosi valandų skaičius, praktiškai valandų skaičius atitinka Suprantama, kad kreditais išreikštas mokymosi krūvio skaičiavimas nėra auto- bendrąją normą, kadangi atostogų laikotarpiu taip pat vyksta mokymosi vei- matinis procesas. Dėstytojas pats nusprendžia kokio sudėtingumo medžiagą kla. Vidutiniškai per metus susidaro 1520 valandų. Jeigu mokslo metams ski- skirti konkrečiam dalykui. Akivaizdu, kad be galo svarbi yra akademinio perso- riama 60 ECTS kreditų, tai vienas kreditas sudaro apytikriai 25–30 mokymosi nalo ankstesnė patirtis. Kaip vieną iš teigiamų dalykų galima paminėti tai, kad valandų, o vidutiniškai vienam kreditui tenka 25– 26 valandos. paskirstant kreditus, dėstytojams suteikiama daugiau galimybių apmąstyti, kaip rengti programas ir kokius dėstymo metodus taikyti. Keli specifiniai atvejai Norint reguliariai tikrinti, ar studentai sugeba atlikti užduotis per nurodytą Jeigu įprasta studijų programa tęsiasi nuo 34 iki 40 savaičių, tai laiko gauti laiką, labai sėkmingai naudojamasi klausimynais, kuriuose studentų prašoma daugiau nei nustatyta (60 kreditų skaičių per vienerius mokslo metus) lieka la- išsakyti ne tik savo nuomonę apie mokymosi krūvį, bet ir nusakyti savo moty- bai nedaug. Jeigu laikomasi nuostatos, kad įprastinė studijų programa turėtų vaciją ir dėstomajam dalykui skiriamą laiką. trukti 36–40 darbo savaičių, tai papildomai mokomajai veiklai lieka daugiau- sia 10–12 savaičių. Šis pastebėjimas susijęs su antrosios pakopos studijų pro- 7. Kreditai ir aukštojo mokslo kvalifikacijos. Kreditų gairės aukštojo mokslo kvalifikacijoms Anglijoje, Velse ir 8. Kai kuriose šalyse įstatymais reglamentuota, kad studentams vienerių mokslo metų mokymosi krūvis Šiaurės Airijoje (Credit and HE Qualifications. Credit Guidelines for HE Qualifications in England, Wales and sudaro nuo 1500 iki 1800 valandų. Northern Ireland, p 4.). 64 65
    • gramomis, kurios grindžiamos visais kalendoriniais studijų metais vietoj 9 į nacionalines, ir į regionines tradicijas. Pavyzdžiui, kai kuriose šalyse dauguma studijoms skirtų mėnesių. Tokios programos siūlomos Jungtinėje Karalystėje ir studentų gyvena namuose ir turi skirti laiko kelionei vietoj savo studijų (tuo Airijoje. Jeigu programa trunka 12 mėnesių, kurie apytikriai sudaro 46–50 sa- tarpu kitose šalyse jie gyvena savarankiškai ir patys savimi rūpinasi). Dar kitose vaičių, jai turėtų būti skiriami 75 ECTS kreditai. Viršijanti šį ECTS kreditų skai- šalyse jie gyvena studentų miesteliuose. Visi šie išvardytieji veiksniai tam tikru čių per vienerius mokslo metus sistema nėra pageidautina. Apibendrinant, mastu turi įtakos dėstymo / mokymosi patirčiai, matuojamai laiku (išreiškiamu galima pasakyti, kad: kreditais) ir mokymosi siekiniais. Idealiu atveju iškeltus tikslus ir uždavinius pa- • Įprastinės studijų programos oficialų vienerių mokslo metų mokymosi krūvį vyks įgyvendinti per sutartinį mokymosi laiką. Kaip jau buvo minėta anksčiau, sudaro 60 ECTS kreditų; sutartinis mokymosi laikas – tai nėra konkrečiam besimokančiajam reikalingas faktinis laikas mokymosi siekiniams pasiekti. Skirtingiems studentams reikės • Antrosios pakopos programos, vadinamosios visų kalendorinių metų skirtingo faktinio laiko, o daugeliu atvejų ideali situacija bus neįmanoma. programos (pvz., 12 mėnesių trukmės) mokymosi krūvį gali sudaryti dau- giausia 75 kreditai (atitinkantys formalią 46–50 savaičių trukmės progra- Pateikiame elementus, į kuriuos reikėtų atsižvelgti: mą); • Tradicijų įvairovė; • Antrosios pakopos programa, arba magistro kvalifikacinio laipsnio progra- • Studijų programos turinys ir kontekstas; ma, kurią sudaro 90 kreditų, trunka 14–15 mėnesių (atitinkančių 54– 60 mokymosi savaičių). • Studijų programos nuoseklumas; Visos studijų programos, kurias sudaro daugiau nei 1500/1600 valandų • Dėstymo ir mokymosi metodai; (36/40 savaičių) per metus, turėtų pateikti informaciją apie mokymosi krūvį, • Vertinimo ir užduočių atlikimo metodai; kad pateisintų daugiau nei 60 kreditų. • Dėstymo organizavimas; Taip pat pripažįstama, kad šiais laikais daugelis studentų renkasi dalines (nea- kivaizdines) studijas. Pavyzdžiui, jeigu dalinių (neakivaizdinių) studijų progra- • Studento gebėjimai ir darbštumas; ma sudaro 45 ECTS kreditus per metus, tai ketverių metų dalinės (neakivaiz- • Valstybinių ar privačių fondų teikiama finansinė parama. dinės) studijos atitiks trejus dieninių studijų metus. Kreditai leidžia teisingai planuoti dalinių (neakivaizdinių) studijų programas. Iš aukščiau paminėtų veiksnių galima suprasti, kad ne tik neįmanoma, bet ir nepageidautina nustatyti vieną būdą, kaip siekti mokymosi siekinių. Atsižvel- Mokymosi krūvis, dėstymo metodika ir mokymosi siekiniai giant į vidines ir išorines aplinkybes bei sąlygas, kiekvienoje studijų programoje būtina tinkamai suderinti visus šiuos veiksnius, tarp kurių yra ir laiko veiksnys. Akivaizdu, kad studijų krūvis, dėstymo metodai ir mokymosi siekiniai yra vie- Veiksniai įvairiose institucijose ir įvairiose šalyse gali būti derinami nevienodai. nas su kitu susiję. Tačiau esama ir daugiau susijusių elementų. Mokymosi sie- Taigi, ima aiškėti, kad palyginamus mokymosi siekinius galima pasiekti skirtin- kiniams įgauti pasitelkiama daugybė tarpusavyje susijusių veiksnių, kurie ne- gais būdais. Todėl Europoje gyvuojančiai įvairovei lemta išlikti. apsiriboja mokymosi / studijų valandų skaičiumi, mokymosi krūviu ir studento gebėjimais. Reikia atsižvelgti ir į dėstymo, ir į mokymosi metodus. Pasiekimai Studijų programoms reikalinga nuolatinė stebėsena, koregavimas ir vertini- gali labai skirtis, priklausomai nuo to, ar dėstymas organizuojamas didelėmis mas. Visa tai garantuoja, kad nustatyti mokymosi siekiniai bus pasiekti net ir grupėmis, ar yra labiau individualizuotas: kitaip tariant, ar dauguma studento tuomet, jei pasikeistų aplinkybės ir / ar sąlygos, t. y. vienas ar daugiau pami- pasirinktų dalykų sandų yra paskaitos ir seminarai ar pratybos. Be to, grupėje nėtų veiksnių. Stebėsena, koregavimas ir vertinimas – labai svarbūs vidiniai esančių studentų skaičius taip pat turi įtakos dėstymo rezultatams, kaip ir in- procesai, už kuriuos vienodai atsako ir dėstytojai, ir studentai. dividualaus dėstymo / konsultacijų (angl. tutorial) sistema. Įtakos turės ir įver- tinimo tipas, studijų programos turinys, nuoseklumas (ar programa parengta Pats svarbiausias išorinis būdas patikrinti ar pasirinktas pats tinkamiausias įvai- nuosekliai laikantis laipsniško augimo, gal kai kuriose jos dalyse reikalavimai rių tarpusavyje susijusių veiksnių derinys – reguliarus kokybės užtikrinimas ir per dideli ar nepakankami?), organizavimo kokybė ir pažangių mokymosi programų akreditacija. Prie šio klausimo grįšime kitame dokumente. Čia ga- priemonių, tokių kaip kompiuteriai, prieinamumas. Taip pat reikia atsižvelgti ir lima tik pasakyti, kad kuriami kokybės vertinimo modeliai skirti patikrinti, ar 66 67
    • tikrieji mokymosi siekiniai atitinka pageidaujamą lygį ir ar studijų programos programas, kuriomis būtų pasiekta sutartų mokymosi kompetencijų. turinys leidžia juos pasiekti. Pastaruoju metu šie modeliai taikomi nacionali- niame lygmenyje, tačiau tikimasi, kad artimiausiu metu kokybės užtikrinimas Šiame darbe buvo siekta parodyti sąsajas tarp švietimo struktūrų, mokymosi ir pripažinimas įgaus tarptautinį pobūdį. siekinių, mokymosi krūvio ir kreditų skaičiaus, ypač atsižvelgiant į Bolonijos proceso kontekstą. Šios sąsajos labai aktualios šiandien, kai tradicinius dės- Išvada tymo būdus iš dalies keičia nauji dėstymo bei mokymosi metodai. Tradici- nės aukštojo mokslo institucijos susiduria su vis didesne panašių institucijų Dėstymo ir mokymosi procesui didžiulę reikšmę turi daugybė veiksnių. Taip pat ir netradicinių institucijų, siūlančių naujoviškas ir patrauklias galimybes be- šiame dokumente išryškinama, kad patys kreditai nėra pakankamas mokymo- simokantiesiems, konkurencija. Pati visuomenė turi būti suinteresuota, kad si pasiekimų (lygio) rodiklis. Vienintelis patikimas būdas palyginti (aukštojo) besimokantieji rastų savo vietą pasaulinėje švietimo rinkoje. Skaidrumas – tai mokslo institucijų siūlomas mokymosi ir studijų programas – lyginti mokymo- ne tik svarbiausias šią rinką apibūdinantis žodis, jis be galo svarbus ir kalbant si siekinius / kompetencijas. Nustatant tinkamus mokymosi siekinius galima apie kvalifikacinius laipsnius suteikiančias programas. Kokybės užtikrinimas standartizuoti reikalingą, su konkrečia disciplina susijusių teorinių ir / ar eks- ir programų akreditacija taip pat yra neatsiejama šio proceso dalis. Konku- perimentinių žinių turinio, akademinių bei su disciplina susijusių gebėjimų, o rencingumas sąlygoja, kad mokymosi siekiniai / kompetencijos būtų skaidriai taip pat ir bendrųjų ar plačiai pritaikomų kompetencijų, lygį. Visi šie aspektai, apibrėžti, o kreditų sistema galėtų būti palyginama. išskyrus paskutinįjį, kiekvienoje disciplinoje bus skirtingi. Siekiant skaidresnių ir labiau palyginamų studijų programų europiniu lygiu, kiekviena pripažįstama Šiuo atžvilgiu labai svarbi tampa ECTS metodologija ir instrumentai (studijų sutartis, akademinė pažyma, o ateityje – ir lygio bei dalyko aprašai), aktualūs kvalifikacija turi turėti apibrėžtus mokymosi siekinius / kompetencijas. Visose tiek judėjimo programose dalyvaujantiems studentams, tiek ir jose nedalyvau- tam tikrą kvalifikaciją suteikiančiose programose šie mokymosi siekiniai turė- jantiems. Tas pats pasakytina ir apie diplomo priedėlį. Šiandieniniam studentui tų būti nustatyti ir vertinami. Mokymosi siekiniai turėtų būti apibrėžiami ne ypač svarbi ir galimybė – įsidarbinti savo šalyje ir užsienyje. Tai reiškia, kad tik formalių kvalifikacijų, pavyzdžiui, laipsnių lygyje, bet ir modulių ar dalykų studentas rinksis tokias studijų programas, kurios geriausiai atitiktų jo / jos sandų lygyje. Įtraukus mokymosi siekinius į atskiras programos dalis ir į bendrą poreikius. Būtina lyginti ne tik europiniu mastu palyginamas aukštojo mokslo programos turinį, programa tampa nuoseklesnė. Mokymosi siekiniai aiškiai sistemas, bet taip pat jų struktūras ir studijų turinį. Šiems tikslams įgyvendinti nurodo, ką studentai turi išmokti. Akivaizdu, kad aiškiai apibrėžti mokymosi padės mokymosi siekinių / kompetencijų apibrėžimas ir ECTS kaip kreditų per- siekiniai taip pat padeda kaupti ir perkelti kreditus – tuomet įmanoma aiškiai kėlimo ir kaupimo sistemos taikymas. ir tiksliai įvardyti, kokių mokymosi siekinių, už kuriuos skiriami kreditai, buvo pasiekta. Parengė Robert Wagenaar Už mokymosi siekinių / kompetencijų apibrėžimą atsako akademinis persona- las. Tik srities specialistai gali suformuluoti tinkamus mokymosi siekinius, nors pravartu kreiptis ir į kitas interesų grupes. Atsižvelgiant į faktą, kad aukštojo mokslo sektorius įgavo tarptautinį pobūdį ir kad šiais laikais disciplinos kon- kuruoja pasauliniu mastu, būtina kiekvienai disciplinai ar sričiai formuluoti bendresnius mokymosi siekinius supranacionaliniu lygiu. Tokiu būdu apibrė- žiant mokymosi siekinius, kuriami universalūs standartai, kuriais turėtų būti grindžiamas vidinis, nacionalinis ir tarptautinis kokybės užtikrinimas ir vertini- mas. Vienas svarbiausių projekto „Švietimo struktūrų suderinimas Europoje“ uždavinių – sukurti mokymosi siekiniams / kompetencijoms apibrėžti reika- lingą metodologiją, kuri pasiūlytų būdus, kaip atsakyti nūdienos reiškiniams, tokiems kaip darbo ir švietimo internacionalizavimas, pertrauka tarp akade- minių studijų laikotarpių, susijusi su dviejų pakopų studijų struktūros įvedi- mu ir mokymosi visą gyvenimą perspektyva. Šiame dokumente stengėmės paaiškinti kreditų apibrėžimą ir kaip juos efektyviai taikyti, rengiant studijų 68 69
    • 4.2. Studentų mokymosi krūvis, savarankiškai, atlikti praktiką, rengti projektus, laikyti egzaminus ir pan. mokymo metodika ir mokymosi • Kreditai yra skiriami visiems studijų programos mokymosi komponentams siekiniai: „Tuning“ projekto (moduliams, dalykams, gamybinei praktikai, diplominiam darbui ir pan.) ir parodo darbo apimtį, reikalingą konkretiems kiekvieno komponento tiks- principai lams ar mokymosi siekiniams pasiekti, kad būtų sėkmingai atliktas visas mokslo metams suplanuotas darbas. Poreikis Projektas „Europos švietimo struktūrų suderinimas“, daugiausiai dėmesio ski- Daugelis Europos šalių Bolonijos proceso įtakoje rengiasi pereiti prie dviejų riantis mokymosi siekiniams ir bendrosioms akademinėms kompetencijoms pakopų sistemos, todėl tampa vis aiškiau, jog būtina suformuluoti tam tikrus bei konkrečioms dalykinėms kompetencijoms, parodė, jog dėstymas, moky- paprastus kontrolinius parametrus, skirtus studentų mokymosi krūviui (mo- mąsis ir vertinimas daro įtaką darbo krūviui, kuris sąlygoja pageidaujamus kymosi apimčiai) apibrėžti. Mokymosi krūvio klausimas yra susijęs su ECTS mokymosi siekinius ir atitinkamai priskiriamus kreditus. Mokymosi krūvis, – kreditų perkėlimo ir kaupimo sistema. ECTS yra viena iš priemonių, sukurtų mokymo metodika ir mokymosi siekiniai yra neabejotinai vienas su kitu su- skatinti palyginamumą ir suderinamumą Europos aukštojo mokslo sistemoje. siję. Visgi esama ir kitų svarbių elementų. Siekiant pageidaujamų mokymosi Poreikį turėti aiškius ir suderintus orientyrus diktuoja ir reikalavimai – elgtis siekinių, svarbų vaidmenį užima daugybė tarpusavyje susijusių veiksnių. Reikia skaidriai ir nešališkai studentų atžvilgiu9. atsižvelgti į tradicijų įvairovę, mokymo programos struktūrą, kontekstą ir nuo- seklumą, mokymo proceso organizavimą bei studento gebėjimus ir darbštu- ECTS principai mą. Kitaip tariant, laikas, reikalingas pasiekti tuos pačius mokymosi siekinius, Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistema ECTS (angl. European Credit gali skirtis, priklausomai nuo mokymo proceso konteksto. Transfer and Accumulation System) yra į studentą orientuota kreditų siste- Studento mokymosi krūvio aukštojo mokslo programose ma, kuri grindžiama studento mokymosi krūviu (mokymosi apimtimi), būtinu nustatymo principai studijų programos tikslams pasiekti. Programos tikslai yra išreiškiami pagei- daujamais mokymosi siekiniais ir kompetencijomis. ECTS remiasi keliais prin- Nustatant studentų mokymosi krūvį, reikia atsižvelgti į šiuos elementus: cipais10: • Studentui yra skirtas ribotas laikas, priklausomai nuo jo / jos pasirinktos • 60 kreditų yra nuosekliųjų studijų studento mokymosi krūvis per viene- studijų programos; rius mokslo metus. Europoje nuosekliųjų studijų studento mokymosi krūvis • Bendroji atsakomybė už studijų programos struktūrą ir dalykams skiriamą dažniausiai yra 1500–1800 valandų per metus, ir todėl vienas kreditas ati- kreditų skaičių tenka atsakingam juridiniam asmeniui, pvz., fakulteto vyk- tinka maždaug 25–30 darbo valandų;11 domajai valdybai ir pan.; • ECTS sistemoje kreditai suteikiami tik sėkmingai atlikus numatytą darbą ir • Galutinę atsakomybę už laiko paskirstymą dėstymo, mokymosi ir vertinimo atitinkamai įvertinus pasiektus mokymosi siekinius. Mokymosi siekiniai yra veiklai fakulteto ir universiteto valdžia suteikia dėstytojui arba dėstytojų kompetencijos, parodančios, ką studentas turi žinoti, suprasti ar sugebėti grupei; daryti užbaigęs tam tikrą – ilgą arba trumpą – mokymosi procesą. • Ypač svarbu tai, kad dėstytojas žinotų: kokių konkrečių mokymosi siekinių • Studentų mokymosi krūvis pagal ECTS sistemą yra laikas, būtinas atlikti vi- norima gauti; kokios yra ugdytinos kompetencijos; sas suplanuotas mokymosi užduotis: lankyti paskaitas, seminarus, mokytis • Dėstytojas turi apsvarstyti kokios mokymo užduotys geriausiai tinka kon- 9. Šiame dokumente terminas “studentas“ reiškia bet kokį besimokantį asmenį. kretaus modulio / sando pageidaujamiems siekiniams pasiekti; 10. Išsamiau su ECTS sistema galima susipažinti „ECTS naudotojo vadove“ (angl. ECTS Users’ Guide), kuris yra pateiktas Europos Komisijos interneto svetainėje: http://europa.eu.int/comm/education/programmes/ • Dėstytojas turi žinoti, kiek studentas vidutiniškai turi skirti laiko kiekvienai socrates/ects/index_en.html . 11. Antrosios pakopos dieninės studijų programos būna dviejų tipų: įprastinės programos, kurios atitinka pasirinkto modulio / kurso vieneto užduočiai atlikti; 60 kreditų, ir vadinamosios intensyvios programos, trunkančios ištisus metus (pvz., 12 mėnesių vietoje 9-10 mėnesių), kurioms gali būti skiriama ne daugiau kaip 75 kreditai (kas atitinka 45–50 savaičių). 70 71
    • • Studentas yra svarbiausias asmuo, stebintis (kontroliuojantis), kad moky- • Mokymo formos (dėstymo ir mokymosi užduočių tipai): paskaita, se- mosi krūvis būtų realus, nors dalis atsakomybės už tai tenka ir dėstyto- minaras, tiriamasis seminaras, praktinis užsiėmimas, pratybos, laboratorinis jams. darbas, dėstytojo vadovaujamas darbas, konsultacija, savarankiškas dar- bas, stažuotė, gamybinė praktika, duomenų rinkimas, projektinis darbas; • Mokymosi veiklos rūšys: paskaitų lankymas, konkrečių užduočių atliki- mas, techninių ar laboratorinių įgūdžių lavinimas, darbų rašymas, savaran- kiškos studijos, knygų ir straipsnių skaitymas, mokymasis teikti konstrukty- I. Modulis(Kreditų / studento vias pastabas apie kitų darbą, pirmininkavimas posėdžiams, ir kt.; darbo valandų skaičius) Principai • Vertinimo formos: egzaminas žodžiu, egzaminas raštu, medžiagos prista- tymas žodžiu, testas, esė, darbų pavyzdžiai, stažuotės ataskaita, ataskaita IV. Koregavimas: II. Mokymo veiklos apie surinktus duomenis, nuolatinis vertinimas, baigiamais darbas – diplo- koreguojamas sando planavimas / studentui reikalingo darbo laiko minis darbas ar disertacija, ir kt. kreditų skaičius arba mokymo užduotys / veikla nustatymas Dėstytojai apskaičiuoja laiką, per kurį turi būti atliktos kiekvienam sandui ar moduliui numatytos užduotys. Laiku išreikštas mokymosi krūvis turi atitikti III. Mokymo krūvio tikrinimas remiantis sandui skirtų kreditų skaičių. Dėstytojai turi parengti tokias strategijas, kurios studentų vertinimais ir atsižvelgiant į optimaliai išnaudotų mokymo užduotims skirtą laiką. faktiškai reikalingą laiką III. Patikrinti numatytą mokymosi krūvį remiantis studentų vertinimais Keturi etapai Egzistuoja įvairūs būdai patikrinti ar numatytas tinkamas studentų mokymosi Norint įgyvendinti bendrąjį uždavinį – parengti principus, kuriais remiantis krūvis. Dažniausiai yra naudojami klausimynai, kuriuos studentai pildo moky- būtų realiai įvertinamas studentų mokymosi krūvis, rekomenduojami šie ke- mosi proceso metu arba užbaigę kursą. turi etapai: IV. Pakoreguoti mokymosi krūvį ir (arba) mokymo veiklą I. Įvesti modulius arba sandus Remiantis stebėsenos rezultatais ar atnaujinus dalyko medžiagą gali tekti pa- Reikia pasirinkti modulinę arba nemodulinę sistemą. Nemodulinėje sistemoje koreguoti sandui ar moduliui numatytą mokymosi krūvį ir (arba) mokymo vei- kiekvienam sandui gali būti skiriamas skirtingas kreditų skaičius, nors iš viso klos rūšis. Modulinėje sistemoje reikės pakoreguoti mokymosi medžiagos kiekį per vienerius metus bus vis tiek surenkama 60 kreditų. Tuo tarpu modulinėje ir (arba) dėstymo, mokymosi ir vertinimo veiklos rūšis, kadangi kreditų skaičius sistemoje sandai ar moduliai turi nustatytą kreditų skaičių, pavyzdžiui, 5 kre- (pvz., 5 kreditai ar penkių kartotinis) yra fiksuotas. Nemodulinėje sistemoje ditus, arba šio skaičiaus kartotinį. Naudojant modulinę sistemą, yra lengviau galima keisti ir kreditų skaičių, tačiau tai turės poveikio kitiems sandams, nes naudoti tuos pačius modulius skirtingose programose. bendras programos kreditų skaičius vis tiek yra fiksuotas (pvz., 30 kreditų per semestrą, 60 kreditų per metus ir pan.). Mokymosi krūvį ir (arba) mokymo II. Įvertinti studentų mokymosi krūvį veiklos rūšis reikia koreguoti visuomet, kai stebėsenos rezultatai rodo, jog numatytas studentų mokymosi krūvis neatitinka faktinio krūvio. Modulio ar sando mokymosi krūvis remiasi bendru kiekiu mokymosi užduo- čių, kurias studentas turi atlikti, kad pasiektų suplanuotus mokymosi siekinius. Aiškinamoji pastaba dėl „Tuning“ projekto modelio naudojimo Jis yra matuojamas laiku (darbo valandomis). Pavyzdžiui, 5 kreditų moduliui praktikoje reikia maždaug 125–150 tipinio studento darbo valandų. „Tuning“ projekto siūlomas modelis remiasi keliais principiniais tarpusavyje Mokymo veikla gali būti apibrėžiama atsižvelgiant į šiuos aspektus: susijusiais elementais: 72 73
    • • studijų programos profilis, rodantis tam tikro modulio vietą visoje studijų programoje, ir kompetencijomis, kurios turi būti išugdytos šiame modely- je; • tikslinė grupė, modulio lygmuo ir visi stojimo reikalavimai; MOKYMO MODULIO PLANAVIMO • moduliui suformuluoti mokymosi siekiniai; FORMA • mokymo veikla, kuri geriausiai tinka numatytiems mokymosi siekiniams pasiekti; (pildo dėstytojas) • vertinimo formos, kurios geriausiai tinka mokymosi siekiniams įvertinti; • studento mokymosi krūviu paremtas vidutinis laikas (valandomis), kurį turi Studijų programa: ..................................................................................................................... skirti studentas mokymosi užduotims atlikti, kad pasiektų numatytus mo- Modulio / sando pavadinimas: .................................................................................................. kymosi siekinius. Kurso tipas (pvz., privalomasis, laisvasis, pasirenkamas): ........................................................... Modulio / sando lygmuo (pvz., bakalauro, magistro, doktorantūros): „Tuning“ projektas siūlo dvi formas, kurios gali būti naudingos apsispren- Reikalavimai:............................................................................................................................... džiant dėl studentų mokymosi krūvio ir jį koreguojant. Pirmoji forma yra skirta ECTS kreditų skaičius: ................................................................................................................ dėstytojams, kad jie galėtų planuoti mokymo modulį ir apskaičiuoti studentų Ugdomos kompetencijos: mokymosi krūvį valandomis. Antrąją formą pildo studentai, nurodydami fak- 1 .................................................................................................................................. tinį modulio užduotims atlikti skiriamą laiką. Tokiu būdu yra patikrinama, ar 2 .................................................................................................................................. apskaičiuotasis mokymo krūvis atitinka realią mokymosi apimtį. Studentams 3 .................................................................................................................................. pateikiama dėstytojo užpildyta forma, kurioje nėra nurodytas apskaičiuotas 4 .................................................................................................................................. mokymosi krūvis. Remdamiesi šiomis formomis, tiek dėstytojas, tiek studentai susipažįsta su mokymosi siekiniais, jų ryšiu su ugdomomis kompetencijomis ir 5 .................................................................................................................................. vidutiniu kiekvienai užduočiai atlikti reikalingu laiku. 6 .................................................................................................................................. Parengė Julia González ir Robert Wagenaar Numatytas Mokymo veiklos studentų Mokymosi siekiniai Įvertinimas rūšys mokymosi krūvis valandomis 74 75
    • 5. Dėstymo, mokymosi ir vertinimo principai, taikomi kompetencijomis pagrįstose MOKYMO MODULIO APIMTIES aukštojo mokslo programose (MOKYMO KRŪVIO) PATIKRINIMO FORMA Bendroji informacija (pildo studentas) „Tuning“ projekto antrojo etapo metu skirtingų dalykinių grupių ekspertai aptarė veiksmingus dėstymo, mokymosi ir vertinimo principus. Ypač daug svarstyta, kaip reikėtų geriausiai organizuoti dėstymo, mokymosi bei verti- Studijų programa: ..................................................................................................................... nimo veiklą, kad studentai galėtų pasiekti numatytus mokymosi siekinius. Modulio / sando pavadinimas: .................................................................................................. Biggs (2002 m.) tai apibūdina kaip dėstymo, mokymosi ir vertinimo metodų Kurso tipas (pvz., privalomasis, laisvasis, pasirenkamas): ........................................................... „harmonizavimą“ su numatomais konkrečių studijų programų įsisavinimo re- Modulio / sando lygmuo (pvz., bakalauro, magistro, doktorantūros): Reikalavimai:............................................................................................................................... zultatais. Dalykinės grupės aptarė įvairius principus, kurie yra arba gali būti ECTS kreditų skaičius: ................................................................................................................ taikomi įvairiose disciplinose ir pateikė struktūriškai apibrėžtą ir disciplinomis paremtą europinį kontekstą, kuriame gali būti keičiamasi žiniomis apie šiuo Ugdomos kompetencijos: metu naudojamas arba potencialias metodikas bei kur gali būti pasiektas nau- 1 .................................................................................................................................. jas supratimo / susikalbėjimo lygmuo. 2 .................................................................................................................................. 3 .................................................................................................................................. Įžanga 4 .................................................................................................................................. 5 .................................................................................................................................. Vienas iš svarbiausių XX a. pabaigoje svarstytų aukštojo mokslo klausimų 6 .................................................................................................................................. buvo tradicinio akademinio švietimo ir profesinio mokymo privalumai bei rei- kalavimai. Daug šių diskusijų vyko universitetuose, ypač atsiradus naujai žinių visuomenės sampratai. Daugelyje profesinės veiklos sričių, kurias anksčiau už- Numatytas ėmė asmenys, neturintys universitetinio išsilavinimo, iškilo aukštojo mokslo Mokymo veiklos studentų diplomą turinčių žmonių poreikis. Dėl šios priežasties kai kurios šalys į savo Mokymosi siekiniai Įvertinimas rūšys mokymosi krūvis aukštojo mokslo sistemas įtraukė daugiau profesiniam lavinimui skirtų progra- valandomis mų, o dvinarę sistemą turinčiose šalyse daugiau dėmesio imta skirti praktinei universitetinių programų naudai. Daugelyje ES šalių universitetų dėstytojams teko suderinti švietimo sistemų parametrus ir profesinius reikalavimus bei su- valdyti atsiradusią įtampą. Antrasis klausimas iškilo susiformavus naujam požiūriui į individo teises, ką iš dalies nulėmė ES teisės aktai, reglamentuojantys žmogaus teises, informacijos laisvę, duomenų apsaugą ir pan. Naujoje atvirumo atmosferoje studentai ėmė geriau suvokti kas yra siūloma, ko trūksta ir kokios yra jų teisės. Studentai suprato ir tai, kad sparčiai besikeičiančioje Europoje universiteto diplomas dar nėra besąlygiška įsidarbinimo – bent jau ne visam gyvenimui – garantija. Kita vertus, kai kuriose šalyse darbdaviai irgi ėmė kelti didesnius reikalavimus uni- versitetams, kad šie tiksliai apibrėžtų ne tik absolventų įgytas žinias, bet ir tai, 76 77
    • ką jie sugeba daryti praktiškai. apibūdintos tuo metu dažniausiai naudotos konkrečios kompetencijos žinių, įgūdžių ir sampratų įsisavinimo prasme devyniose dalykinėse srityse. Antraja- Reaguojant į šiuos pokyčius, buvo pamėginta suteikti aiškumo sąryšiui tarp me „Tuning“ projekto etape („Tuning II“) buvo svarstyta, kaip išugdyti kom- universitetinio išsilavinimo ir pagrindinių, arba plačiai pritaikomų, įgūdžių. petencijas, apibrėžtas remiantis nustatytais visuomenės poreikiais, moksliniais Svarbiausia šių pastangų išdava – aukštojo mokslo programoms rengti buvo pasiekimais konkrečioje srityje bei numatoma socialine raida, kitaip tariant, suformuluotas į „siekinius orientuotas“ principas arba kompetencijomis pa- ieškota atitinkamų dėstymo, mokymosi ir vertinimo metodikų. remtas modelis. Šioje srityje susiformavo dvi pagrindinės tendencijos: pirmoji akcentuoja aukštąjį išsilavinimą kaip visuomeninę vertybę, o antroji pabrėžia „Tuning“ projekto principas ir profesinę aukštojo išsilavinimo naudą. Prieštarų tarp profesinės ir visuome- ninės naudos požiūrių sutinkama ne tik Europoje, bet ir Jungtinėse Valstijose. Vykdant „Tuning“ projektą buvo nuspręsta atskirti bendrąsias kompetenci- Vienas žymiausių JAV švietimo specialistų teigia, kad „siekinių interpretacijos, jas (plačiai pritaikomus įgūdžius) ir specifines, su konkrečiu dalyku siejamas įsigalėjusios rinkos poreikiais grindžiamuose požiūriuose į švietimo reformą, kompetencijas, nors ir pripažįstama, kad svarbiausi universiteto programų įteisina „privačios gerovės“ dominavimą ir silpnina nuomonę, kad demokrati- mokymosi siekiniai bus dalykinės kompetencijos. „Tuning I“ parodė, kad de- nėje visuomenėje švietimas yra visuomeninė vertybė“ (Cochran-Smith, 2001 monstracinės darbdavių, absolventų ir akademinių darbuotojų imties dalyviai m., p. 50). „Tuning“ projektas nesiekia išspręsti šio ginčo, tačiau visgi nori iš principo sutarė kurios iš klausimyne pateiktų bendrųjų kompetencijų yra atkreipti į tai deramą dėmesį. svarbesnės, nors ir šiek tiek skyrėsi kai kurių kompetencijų išdėstymas pagal svarbą. Šiame skyriuje nebus aptariamas ilgas ir sudėtingas aukštojo mokslo Europos universitetuose vystymosi procesas, ypač klausimų, formavusių studijų pro- Šių bendrųjų kompetencijų reikšmė šiandien yra visuotinai pripažinta, tačiau gramų pokyčius, srityje. nepakanka suprasti vien tik pačią sąvoką. Tikrąją svarbą turi tai, kaip kom- petencijomis grįstas požiūris formuoja dėstymą ir mokymąsi. Kitaip tariant, Europai reikia, kad jos piliečiai turėtų ir kultūrinių, ir intelektinių žinių, būtinų kokie dėstymo modeliai ir kokia mokymosi veikla geriausiai ugdytų kompe- tiek jų dabartiniam gyvenimui, tiek ir ateičiai. Tik tokiu būdu jie galės gyventi tencijas žinojimo, suvokimo ir įgūdžių prasme, ir kaip mes įgyjame šias kom- jiems asmeniškai ir visai bendruomenei prasmingą bei pasitenkinimą teikiantį petencijas. gyvenimą. Rengiant atitinkamas strategijas svarbiausias vaidmuo priskiriamas aukštojo mokslo institucijoms. Būtent joms tenka atsakomybė parengti savo Apibrėžimai studentus sėkmingai karjerai ir atsakingai pilietinei veiklai, atsižvelgiant į mo- kymosi visą gyvenimą perspektyvas. Universitetai ir kitos aukštojo mokslo ins- Viena iš problemų, su kuriomis susidūrė „Tuning“ projekto dalyviai, svarsty- titucijos vis labiau suvokia, kad jų uždaviniai nestovi vietoje ir kad jų lyderystė dami dėstymo, mokymosi ir vertinimo visos Europos mastu principus, buvo ta, plėtojant ir perduodant žinias bei sampratas reiškia, jog būtina naujai reaguoti kad kiekviena šalis ir netgi kiekviena institucija turi savus ypatumus ir bruožus, į visuomenėje vykstančius pokyčius ir todėl vis dažniau reguliariai tariasi su ati- giliai įsišaknijusius jos nacionalinėje ir regioninėje kultūroje. Kiekviena turi sa- tinkamomis interesų grupėmis. Mokslas skatina visuomenės progresą, tačiau vas rašytines ir nerašytas taisykles, kaip geriausiai parengti studentus tarnauti tuo pat metu jis privalo ir įžvalgiai atsiliepti į visuomenės poreikius, rengdamas visuomenei. Palyginus šiuo metu skirtingose nacionalinėse sistemose ar atski- atitinkamas strategijas būsimoms studijų programoms. ruose universitetuose taikomus ar ketinamus taikyti principus, paaiškėjo, kad kiekviena sistema ar aukštoji mokykla yra parengusi individualius metodikų ir Kalbant apie aukštojo mokslo programų steigimą ir šių programų kūrimo bei mokymo sąlygų komplektus, kurių visi yra nuodugniai pagrįsti, tačiau juos turi įgyvendinimo kokybės užtikrinimą, „Tuning“ projektas apjungia abu aspek- suprasti visi dalyviai. Gali būti, kad skirtingi metodai yra vadinami tokiu pačiu tus. Pirmajame „Tuning“ projekto etape („Tuning I“) buvo akcentuojamas pavadinimu (pvz., „seminaras“, „paskaita“, „konsultacija“) arba, priešingai, konsultavimosi su švietimo proceso dalyviais arba interesų grupėmis, proce- po skirtingais pavadinimais slepiasi panaši veikla. Vienas iš „Tuning“ projekto sas, akademinių ir profesinių profilių apibrėžimo formuluotės ir šių dalykų per- uždavinių buvo suteikti daugiau aiškumo apibrėžimams ir praktinei jų sam- kėlimas į pageidaujamus mokymosi siekinius. Šio projekto metu buvo nusta- pratai. Šiuo metu yra rengiamas išsamus terminų ir jų vertimo į visas Europos tytos orientacinės bendrosios kompetencijos arba plačiai pritaikomi įgūdžiai ir kalbas sąrašas. Šis žodynėlis bus paskelbtas „Tuning“ projekto tinklalapyje 78 79
    • 2005 m. pabaigoje. jos vystymosi procesą ir pagrindines problemas. Tačiau ne per visas paskaitas yra nagrinėjamos plačios temos: pavyzdžiui, dėstytojas gali nuodugniai aiškin- Universitetuose yra naudojamos labai įvairios dėstymo metodikos. Mokymo ti vieną esminį, tačiau sudėtingą dalyką, tam tikrais momentais sutelkdamas metodikų komplekto pasirinkimas labai priklauso nuo dėstymo formos (pvz., studentus aptarti nedidelę grupę problemų ar atskirus klausimus. Tokia pati akivaizdinis mokymas, korespondencinis arba nuotolinis mokymas). Išsiaiškin- situacija yra būdinga visoms mokymo metodikoms. Iš tiesų yra patogu turėti ta, kad, šalia visuotinai naudojamų paskaitų, taikomi ir šie, nors ir ne vienin- patį metodikos pavadinimą, tačiau jis tiksliai neatspindi visko, ką konkrečiai teliai, dėstymo metodai: daro dėstytojas. • Seminarai (mokymas nedidelėse grupėse) (angl. seminar); Norint geriau suprasti dėstymo metodiką, galima žvilgtelti į tai, kokias moky- • Konsultacijos (angl. tutorial); mosi užduotis privalo atlikti studentai studijų programos ar jos dalies metu. Kaip ir dėstymo metodikų atveju, vienodai besivadinančios mokymosi už- • Tiriamieji seminarai (angl. research seminar); duotys iš tiesų gali gerokai skirtis. Studentai ne tik lanko paskaitas (dalyvauja • Praktiniai užsiėmimai (angl. exercises in class or course); paskaitose) ar skaito knygas bei žurnalus, tačiau vykdo ir kitokias toliau išvar- dytas (nors sąrašas yra neišsamus) plačiai naudojamas mokymosi užduotis, • Praktiniai seminarai (praktiniai užsiėmimai auditorijoje) (angl. workshops); padedančias įsivaizduoti įvairovę, kurią galima užtikrinti suderinus dėstymo ir • Sesijos, skirtos problemų analizei (angl. problem-solving sessions); mokymosi metodus: • Laboratoriniai užsiėmimai (angl. laboratory teaching); • ieško reikiamos medžiagos bibliotekose ir internete; • Parodomieji užsiėmimai (angl. demonstration classes); • susipažįsta su literatūros sąrašu; • Stažuotės (angl. placement: internship / traineeship); • apibendrina jų poreikiams aktualiausią literatūrą; • Darbinė praktika (angl. work based practice); • mokosi iškelti problemas ir spręsti dėstytojo iškeltas aktualijas; • Duomenų rinkimas vietoje (angl. fieldwork); • atlieka tyrimus – tegul ir nedidelės apimties, bet vis aukštesnio sudėtingu- mo lygio; • Mokymasis internetu / Nuotolinis mokymas (angl. online / distance arba e-learning): galima pasirinkti tekstinę formą arba bendravimą informacinių • lavina techninius ar laboratorinius įgūdžius; ir komunikacijų technologijų pagalbą. • lavina profesinius įgūdžius (pvz., slaugymo, gydymo, dėstymo); Tokie sąrašai yra toli gražu neišsamūs ir nurodo tiktai mokymo veiklos kate- • rengia studijas ir rašo didėjančio sunkumo (apimties ir medžiagos sudėtin- gorijas, kadangi skirtingi dėstytojai naudoja skirtingą metodiką, o ir to paties gumo požiūriu) darbus, ataskaitas, disertacijas; dėstytojo metodika gali skirtis priklausomai nuo užsiėmimo tikslo ir pageidau- • kartu dirba su kitais studentais, rašydami bendrą ataskaitą, rengdami ben- jamų studentų mokymosi siekinių. Net ir pati paskaita gali labai skirtis tiek drą projektą ar ieškodami problemos sprendinio; savo forma, tiek funkcija. Viename variantų skalės gale gali būti nuobodžiai iš lapo skaitantis dėstytojas ir karštligiškai informaciją konspektuojantys stu- • rengia ir daro žodinius pristatymus – tiek grupėmis, tiek ir individualiai; dentai (vadinamasis „pakaušių metodas“ (angl. tops of your head), kadangi • konstruktyviai kritikuoja kitų studentų darbą ir žinias bei produktyviai pa- paskaitos metu matosi vien tik ties užrašais palinkusių dėstytojo ir studentų naudoja kitų studentų išsakyta kritiką; pakaušiai. Tuo tarpu kitame skalės gale studentai dar prieš paskaitą yra susi- pažinę su tema intranete ir dalyvauja platesniame temos pristatyme, remda- • vadovauja susirinkimams ir juose produktyviai dalyvauja (pvz., seminaruo- miesi intranete pateiktais užrašais, kuriuos per paskaitą įdomiais pavyzdžiais se); papildo ir dėstytojas, ir galbūt patys studentai. Paskaitos apimtis ir funkcija • vadovauja ar produktyviai dalyvauja komandiniame darbe; taip pat gali gerokai skirtis. Naują temą pristatanti paskaita gali būti apžvalgi- nė, kad studentai galėtų greitai sužinoti esminius konkrečios srities aspektus, • dirba esant laiko apribojimams, stengdamiesi viską atlikti iki nustatyto 80 81
    • termino; Esminis visų šių studento darbo studijų programos metu vertinimo būdų elementas yra grįžtamasis ryšys. Toks vertinimas yra vadinamas formuojan- • apsikeičia klausimais ir gauta informacija su kitais studentais, naudoda- čiuoju (angl. formative), kadangi studentai mokosi atlikdami užduotį, o po miesi įvairiomis komunikacijos priemonėmis; to dėstytojas pakomentuoja kaip jiems pasisekė atlikti duotą darbą: kokie • mokosi kritiškai vertinti savo pačių darbą. trūkumai, kaip geriau ką nors atlikti ir kokių imtis veiksmų. Kad studentai ga- lėtų toliau sėkmingai atlikti užduotis, vis daugiau dėstytojų iš anksto pateikia Užbaigiant mokymosi ciklo apžvalgą, būtina pažvelgti ir į studentų mokymosi sėkmingo darbo kriterijus, t .y. nurodo, ką konkrečiai studentai turi padaryti, siekinių vertinimo būdus. Vertinimas nėra vien tik mokymo ir mokymosi laiko- kad užduotį atliktų tinkamai. tarpio apibendrinimas. Daugeliu atžvilgių tai yra svarbiausias nukreipiamasis šių procesų elementas, tiesiogiai susijęs su mokymosi pasiekimais. Vienu metu Suprantama, bet kurioje studijų programoje ar jos dalyje iškyla apibendri- kai kuriose šalyse labiausiai paplitęs vertinimo būdas buvo egzaminas žodžiu, nančio (angl. summative) vertinimo poreikis. Kartais aukščiau aprašytos už- tuo tarpu kitose vyravo esė. Netgi šiandien daugelyje šalių esė tebėra plačiai duotys atlieka ir formuojančio, ir apibendrinančio vertinimo funkcijas. Tokiu naudojamas vertinimo būdas. Nėra nieko blogo pačiose esė, tačiau tik tuo atveju pažymys yra studento pasiekimų tam tikroje srityje apibendrinimas, o atveju, jeigu užduotis visiškai atitinka išeitą kursą ir mokymosi siekinius, o dėstytojo, kartais ir bendrakursių, komentarai (grįžtamasis ryšys) yra formuo- dėstytojas turi laiko darbus greitai ištaisyti ir raštu pateikti konstruktyvų bei iš- jančioji dalis. samų atsiliepimą apie kiekvieną esė. Visgi ilgas rašytinis darbas tėra tik viena iš užsiėmusiam dėstytojui prieinamų galimybių, o pagrindinė šiuo atveju tikrina- Visgi, tradiciškai yra susiformavę keli iki šiol dėl įvairių priežasčių plačiai taiko- ma kompetencija yra gebėjimas atlikti tyrimą ir parašyti atitinkamo pobūdžio mi vertinimo būdai, kurie paprastai yra išskirtinai apibendrinančio pobūdžio. darbą. Tai yra iš tiesų vertingi akademiniai įgūdžiai, tačiau jie ne vieninteliai, Šie būdai yra naudojami vertinant mokymosi siekinius studijų programos ar kuriuos turi įgyti ir praktiškai pademonstruoti studentai. programos dalies pabaigoje ir studentai gauna tik pažymį ar balą (kas savyje turi ir formuojančio įvertinimo elementą!), o ne dėstytojo pastabas. Jeigu po Dauguma „Tuning“ projekte aprašytų programų skirtingu metu naudoja įvai- egzamino yra surengiamas seminaras ar konsultacija rezultatams aptarti, tuo- rius vertinimo būdus. Atliekant kurso užduotis, kurios gali būti formaliai ver- met šis vertinimo būdas turi daugiau formuojančio vertinimo elementų. tinamos skiriant arba neskiriant balų, yra vertinamas studento darbas studijų programos ar jos dalies metu. Toliau yra pateikiami keli tokių užduočių pa- Įprastinė apibendrinančio vertinimo forma yra dėstytojo stebimas egzaminas vyzdžiai – vėlgi, tai tikrai ne visos užduotys, o tik tos, kurios buvo nustatytos – raštu arba žodžiu. Egzaminų raštu privalumai yra jų pigumas ir saugumas: vykdant projektą: vienu metu galima išegzaminuoti didelę grupę studentų. Tačiau per žodinį egzaminą galima patikrinti studento žinias taip, kaip tai būtų neįmanoma • žinių ir įgūdžių testavimas; rašytine forma. • egzaminas žodžiu; Egzaminai raštu taip pat gali būti įvairių formų, iš kurių dažniausiai yra nau- • laboratorinių darbų ataskaitos; dojamos šios: • testų ir kitokių duomenų analizė; • esė; • įgūdžių demonstravimas, pvz., praktinio mokymo darbo vietoje ar darbo • klausimai, į kuriuos atsakoma pasirenkant vieną iš kelių pateiktų variantų laboratorijoje metu; (angl. multiple choice questions); • stažuočių ataskaitos ar dienoraščiai; • problemų sprendimas (pvz., matematikos, fizikos, lingvistikos ar kitų); • disertacijos tyrimai; • atvejų / duomenų / tekstų analizė; • praktinio duomenų rinkimo ataskaitos; • literatūros apžvalga, pvz., iš atminties arba taikant „atverstos knygos“ • rašiniai, ataskaitos ar jų dalis, pvz., atitinkamos literatūros apžvalga, prie- principą (angl. open book procedure), kai studentas per egzaminą gali šingų mokslo darbų kritinis vertinimas. remtis bet kokia atsinešta medžiaga, ar leidžiant išsinešti iš auditorijos ir 82 83
    • namuose išstudijuoti egzamino klausimus (angl. takeaway procedure). nius ir kitus programos tikslus; Žodiniai egzaminai irgi būna įvairių formų, kurios iš esmės skirstomos į dvi • turi atitikti jų paskirtį, t. y. atsižvelgti į tai, ar vertinimas yra diagnostinis, pagrindines grupes: formuojantis ar apibendrinantis; • atsakinėjimas žodžiu į (paprastai) daugiau nei vieno dėstytojo užduoda- • turi turėti aiškius ir paskelbtus vertinimo kriterijus; mus klausimus; • vertinimą turi atlikti žmonės, kurie supranta vertinimo vaidmenį studen- • praktinių įgūdžių / įgūdžių komplekto demonstravimas. tams įgyjant žinias ir įgūdžius, susijusius su jų būsima kvalifikacija; Savaime suprantama, kad bet kuri vertinimo forma gali turėti diagnostinę • kur įmanoma, neturi remtis vieno egzaminatoriaus nuomone.“ funkciją tiek studento, tiek dėstytojo atžvilgiu. Matydami ko nepavyko pa- Galiausiai, aptariant vertinimo klausimus skirtingose kultūrose, būtina pati- siekti, kas buvo pasiekta be didelių pastangų, kas įsisavinta puikiai ir pan., krinti, į kokius konkrečius veiksnius yra atsižvelgiama atliekant skirtingus verti- ir dėstytojas, ir studentas supranta, kurioje srityje reikia daugiau padirbėti, o nimus. Pavyzdžiui, kai kuriose sistemose yra vertinamas sunkus darbas, kitose kam pakaks ir mažesnio dėmesio. – aukšti pasiekimai, dar kitose – potencialas. Tokia pagrindinė vertybių siste- Iki šiol dar nebuvo paminėtas toks vertinimo būdas kaip projekto pagrindu ra- ma yra lengvai pamirštama sudarant paprastus naudojamų vertinimo būdų šomas baigiamasis darbas – diplominis darbas ar disertacija. Tai yra komplek- aprašus, tačiau „mobilioje Europoje“ ją reikėtų suprasti geriau. sinis vertinimas, kuris yra plačiai naudojamas visoje Europoje visose dalykinėse „Tuning II“ projekto konsultacijos srityse ir visuose skirtingų sudėtingumo lygių pakopose, kai kiekviename ly- gyje iškeliami skirtingi tikslai. Diplominis darbas arba disertacija yra apibendri- Siekiant geriau susipažinti su galimomis mokymosi siekiniais / kompetencijo- nantis programos ar didžiosios dalies programos žinių įsisavinimo įvertinimas, mis pagrįstomis dėstymo, mokymosi ir vertinimo strategijomis, antrojo „Tu- reikalaujantis, kad studentas pademonstruotų įvairias kompetencijas ir žinias. ning“ projekto etapo metu buvo surengti išsamūs projekto narių pasitarimai. Ši vertinimo forma didele dalimi yra ir formuojantis vertinimas, kadangi šį bai- Kiekvieno projekte dalyvaujančio dėstytojo buvo paprašyta pagalvoti apie tam giamąjį darbą studentas paprastai rašo vadovaujamas dėstytojo, kuris ne tik tikras dalykines ir bendrąsias kompetencijas, išsakyti idėjas bei veiksmingiau- konsultuoja studentą, bet ir būtinai teikia atitinkamas pastabas įvairiais darbo sius šių kompetencijų ugdymo universitetinėje programoje metodus moky- rašymo etapais. Apibendrinantis vertinimas gali būti grindžiamas baigiamojo mosi užduočių, dėstymo ir vertinimo požiūriu. Buvo paprašyta atsakyti į šiuos darbo gynimo žodžiu arba raštu, t. y. remiantis rašytiniu tekstu, rezultatais. penkis klausimus: Doktorantūroje baigiamasis disertacijos egzaminas visuomet vyksta žodžiu (disertacijos gynimas), nors gynimo forma gerokai skiriasi priklausomai nuo 1. Ką reiškia kompetencija Jūsų studentams? šalies. Tuo tarpu dviejose žemesnėse pakopose projektų ir diplominių darbų 2. Kaip Jūsų taikomi dėstymo metodai padeda studentams įgyti reikiamą vertinimas gali remtis vien tik studento raštišku darbu. kompetenciją? Daugelis mokymo įstaigų turi parengusios mokymosi skirtinguose studijų pro- 3. Kokias mokymosi užduotis atlieka Jūsų studentai, siekdami įgyti reikiamą gramų lygiuose bei diplominių darbų ar disertacijų rašymo rekomendacijas ir kompetenciją? reikalavimus. Šiandien jau tampa norma paskelbti sėkmingo darbo kriterijus, kurie turėtų būti universalūs. Daugelis „Tuning“ projekto dalyvių nurodė, kad 4. Kaip Jūs įvertinate ar ir kokiu lygiu Jūsų studentai įgijo reikiamą kompe- jų institucijose buvo įvedamos teisingo vertinimo procedūros. Šiandien jau tenciją? atsiranda ir europinių rekomendacijų12, pavyzdžiui, nurodančių, kad studentų vertinimo procedūros: 5. Kaip Jūsų studentai sužino, ar ir kokiu lygiu jie įsigijo reikiamą kompetenci- ją, o jeigu ne – kodėl jie jos neįgijo? • turi būti skirtos įvertinti kaip pavyko pasiekti pageidautus mokymosi sieki- 12. Kokybės užtikrinimo Europos aukštojo mokslo erdvėje standartai ir gairės Siekdami surasti patikimus atsakymus, „Tuning“ projekto dalyviai naudojo (angl. Standards and Guidelines for Quality Assurance in the European Higher Education Area) §1.3. įvairias strategijas, tarp jų – konsultacijas su kolegomis savo mokymo įstai- http://www.bologna-bergen2005.no/Docs/00-Main_doc/050221_ENQA_report.pdf 84 85
    • gose. Dauguma dalykinių grupių nurodė galimas strategijas remdamiesi arba dirbti srityse, kurios nėra tiesiogiai susijusios su studijuota disciplina, dėstytojų teorinėmis idėjomis, arba savo profesine praktika. Kai kurie dėstytojai papa- nuomonė apie bendrąsias kompetencijas vis tiek yra glaudžiai susijusi su ta sakojo apie naudojamus metodus, o kiti siūlė variantus, kaip šiuo metu nau- pačia dalykine sritimi. dojamus efektyvius metodus galima būtų apjungti su naujomis kompetencijų koncepcijomis. Taigi, apsvarstė būsimas galimybes, o ne esamą padėtį. Pirmoji šio fakto pasekmė yra ta, kad praktikoje visgi nėra tokios gilios ta- koskyros tarp bendrųjų kompetencijų ir konkrečių dalykinių kompetencijų. Akivaizdu, kad Europoje egzistuoja du pagrindiniai dėstymo arba bendrųjų Bendrosios kompetencijos yra greičiau konkrečiai disciplinai būdingų kom- kompetencijų ugdymo būdai. Pirmu atveju – aukštojo mokslo programos rė- petencijų smulkesni variantai. Papildoma pasekmė yra būtinybė kiekvienai muose yra siūlomi atskiri kursai arba moduliai, skirti tam, kad studentai įsisa- bendrajai kompetencijai atskirti tas disciplinas, kuriose konkreti kompetencija vintų bent jau dalį bendrųjų kompetencijų. Pavyzdys galėtų būti akademinio yra laikoma svarbia ar netgi esmine, prioritetine tos srities kompetencija, ir rašymo įgūdžių ar gebėjimų pristatyti temą žodžiu arba naudotis informaci- disciplinas, kuriose kompetencijos ryšys su disciplina yra mažesnis. nėmis ir komunikacijų technologijomis (IKT) srityje ugdymo kursas. Antruo- Konsultacijų metu siekta atrinkti trisdešimt bendrųjų kompetencijų, nustatytų ju atveju bendrosios kompetencijos yra ugdomos kaip dalykinių programų vykdant „Tuning“ projektą. Šiame dokumente pasirinkta aptarti aštuonias iš dalis arba integruojamos į atskirus modulius. Konsultacijų metu paaiškėjo, šių kompetencijų: kad bendrąsias kompetencijas galima ugdyti eilinėje dalykinio mokymo pro- gramoje: jeigu yra suvokiamas toks poreikis; jeigu rengiant mokymo strategi- 1. Gebėjimas analizuoti ir apibendrinti; jas buvo atsižvelgta į bendrąsias kompetencijas. Apskritai, kadangi skirtingos mokymosi, dėstymo ir vertinimo metodikos padeda ugdyti / lavinti įvairias 2. Gebėjimas žinias pritaikyti praktikoje; bendrąsias kompetencijas, „Tuning“ projekto dalyviai pabrėžia būtinybę, kad 3. Pagrindinės bendrosios studijuojamos srities žinios; kiekvienas studentas susipažintų su skirtingais metodais. 4. Informacijos valdymo įgūdžiai; Konsultacijų bendrųjų kompetencijų klausimais procesas 5. Tarpasmeninio bendravimo įgūdžiai; Remiantis medžiaga, kurią parengė ir pateikė „Tuning“ projekte dalyvavusios skirtingos dalykinės grupės, buvo apžvelgta, kaip yra suvokiamos tam tikros 6. Gebėjimas dirbti savarankiškai; bendrosios kompetencijos, kokie yra naudojami arba galimi dėstymo / moky- 7. Pagrindiniai darbo su kompiuteriu įgūdžiai; mosi metodai, skatinantys kompetencijų lavinimą, ir kaip kompetencijos yra vertinamos. Be to, šioje apžvalgoje siekta nustatyti kaip jas suvokia studentai 8. Gebėjimas atlikti tyrimą. (arba kokia yra jų svarba studentams); ar dėstant tam tikrus dalykus kuriose nors šalyse ar mokymo įstaigose yra naudojami dėstymo metodai, kuriuos Gebėjimas analizuoti ir apibendrinti būtų naudinga pasiūlyti kaip geros praktikos modelius arba kurie galėtų būti Per konsultacijas nebuvo suformuluotas aiškus šios kompetencijos apibrėži- apskritai įdomūs, atskleidžiant naujus studijų programų kūrimo ir įgyvendini- mas, tačiau yra aišku, kad dalykinės grupės analizę ir apibendrinimą suvokia mo kompetencijų pagrindu aspektus. labai plačiai. Verslo studijų grupė, be kitų dalykų, išvardijo tokius elementus: Iš tiesų yra stebėtina kaip skirtingai tam tikras bendrąsias kompetencijas suvo- mokėjimą iškelti teisingą tyrimo klausimą ar problemą; gebėjimą apibūdinti kia įvairios dalykinės grupės. Kartais dideli skirtumai pastebimi tarp skirtingų ir daryti išvadas bei formuluoti rekomendacijas. Pedagogikos studijų grupė nacionalinių tradicijų toje pačioje dalykinėje srityje, tačiau visgi dažniau skiriasi įtraukė studento gebėjimą mąstyti ir kaip tai atsispindi gebėjime apibūdinti, bendrųjų kompetencijų ir metodų suvokimas skirtingose dalykinėse srityse. analizuoti bei apibendrinti informaciją. Matematikos studijų grupė akcenta- vo, kad studentas turėtų panaudoti savo analitinę kompetenciją problemoms Išnagrinėjus projekto metu gautus atsakymus, paaiškėjo, kad bendrosios spręsti bei pagalvoti ar toji problema nėra susijusi su kokia nors jau anksčiau kompetencijos visuomet yra aiškinamos atsižvelgiant į konkrečią dalykinę sri- nagrinėta problema. Jeigu taip, studentas „turėtų įsitikinti, kad ta pati hipo- tį. Netgi tais atvejais, kai absolventai ar jų dauguma bus praktiškai paskirti tezė galioja ir šiuo atveju“, kad galėtų tiesiogiai pritaikyti anksčiau gautus 86 87
    • rezultatus; o jeigu ne – studentas turėtų išsiaiškinti, ką jis galėtų panaudoti iš bei apsikeisdami mokymosi metu gautomis žiniomis per diskusijas ir rašy- savo ankstesnės patirties ir, ja remdamasis, pradėti ieškoti naujų problemos tinių darbų forma; sprendimo būdų. Tokiu atveju studentas lavins apibendrinimo (sintezės) kom- • suvokdami savo nepagrįstas prielaidas ir suabejodami tokiomis pat kitų petenciją, išskirdamas esminius atrasto sprendimo aspektus, kuriuos galės pa- žmonių prielaidomis; teikti aiškiai ir glaustai, tačiau tuo pat metu ir pakankamai išsamiai. • nustatinėdami ryšius tarp šiuolaikinių koncepcijų; Kitų dalykinių grupių nuomone, analizavimas apima visus šiuos gebėjimus kaip mokymosi užduotis, t. y. dėl šios bendrosios kompetencijos studentas su- • kiekybiškai vertindami informaciją; geba suprasti ir vertinti informaciją, kurią reikia surinkti, interpretuoti ir apdo- • pritaikydami reikiamą informaciją turimai medžiagai; roti išskiriant pagrindinius klausimus. Analizei atlikti būtina sugebėti logiškai • integruodami naujas išvadas į turimas žinias; mąstyti, išmanyti pagrindines atitinkamos srities sąvokas ir netgi toliau vystyti atitinkamą sritį tyrimų keliu. Nei viena dalykinė grupė neišskyrė šio gebėjimo • integruodami konkrečius įvykius ir (arba) problemas į platesnį kontekstą; kaip atskirai dėstomo elemento ar modulio, t. y. šis bendrasis gebėjimas glūdi • ieškodami įrodymų ir (arba) kontrargumentų. bet kokioje disciplinoje ir bet kokiame dėstymo, mokymosi modulyje. Pasiekto šios kompetencijos lygio vertinimo formos skiriasi priklausomai nuo Tokį požiūrį patvirtino ir patys studentai. Iš studentų gauta informacija rodo, metodikos, kuria remiantis ji buvo ugdoma. Kai kurios dalykinės grupės nuro- kad šią kompetenciją jie laiko labai reikšminga, kadangi remdamiesi bendro- dė, kad vertinimas vyko iš dalies per grupinius susitikimus ir diskusijas. Vertini- siomis kompetencijomis jie gali: susieti teoriją su praktika, logiškai įvertinti mas gali būti atliekamas ir remiantis tuo, kaip studentai išanalizavo medžiagą darbo rezultatus ir panaudoti reikiamas priemones alternatyviems būdams su- ar informaciją. Pedagogikos studijų grupėje buvo nurodytos įvairios vertinimo rasti. Studentai šią kompetenciją suvokė kaip itin svarbią jų būsimai profesinei formos: diskusija, klausimų kėlimas, stebėjimas, asmeninio ir profesinio įsi- karjerai. traukimo įrodymas, ataskaitų rašymo priežiūra, aktyvus dalyvavimas praktinia- Ši kompetencija buvo apibūdinta daugybę įvairiausių žodžių ir žodžių junginių: me darbe, esė, rašto darbai, egzaminai, diplominiai darbai / disertacijos. interpretuoti, išskirti esminius aspektus, suprasti, vertinti, apdoroti informaci- Studentai taip pat gali įnešti savo indėlį į vertinimo procedūrą, semestro pa- ją, kritiškai vertinti, susieti teoriją su praktika, organizuoti informaciją, suprasti baigoje pateikdami „savęs įvertinimą“. Grįžtamasis ryšys yra gaunamas per ir patalpinti į kontekstą, traktuoti objektyviai, apjungti, tirti, formuluoti, ne tik grupines diskusijas ar individualiai – rašytine arba žodine forma. reprodukuoti, taikyti, apibūdinti, daryti išvadas, galvoti, lyginti, atrinkti, dife- rencijuoti, priešpriešinti, klasifikuoti, reziumuoti, argumentuoti, nustatyti ryšį, Dalykinės grupės taip pat pabrėžė, kad patys studentai nurodė kokiais būdais apibendrinti, mąstyti logiškai, mąstyti racionaliai, atkreipti dėmesį, apsvarstyti, jie sužino ar jiems pavyko įgyti šią kompetenciją. Studentai: prognozuoti, pateikti, spręsti. Toks platus apibrėžimas yra labai svarbus, ka- • jaučiasi kompetetingesni ir labiau pasitikintys savimi išsakydami savo nuo- dangi jis tiesiogiai siejasi su dėstymo ir mokymosi veikla, per kurią studentai monę; įgyja šią kompetenciją. Pažymėtina, kad ši kompetencija yra tiesiogiai susijusi su kita labai reikšminga kompetencija – gebėjimu spręsti problemas. • sugeba susieti tyrimo rezultatus su teorija ir (arba) konkrečiomis tyrimo aplinkybėmis; Atsakymai parodė, kad gebėjimą analizuoti ir apibendrinti studentai įgyja: • neturi problemų parašyti esė perskaitytos literatūros pagrindu bei tyrimų • aiškindami sąvokas skaitymo, tyrimo, diskusijų ir kolektyvinio problemų ap- ataskaitas; tarimo (angl. brainstorming) siauromis, konkrečiomis – tiek akademinėmis, tiek profesinėmis – temomis; • jaučiasi laisvi ir sugebantys išsakyti kritiką arba kritiškai įvertinti kitų prista- tomą medžiagą, ataskaitas ir pan.; • mokydamiesi apibūdinti objektyviai, klasifikuoti, nustatyti tarpusavio ryšius • ramiau priima kritiką savo atžvilgiu. tarp kategorijų; • savarankiškai interpretuodami, vertindami, atskirdami ir diferencijuodami 88 89
    • Gebėjimas žinias pritaikyti praktikoje šio savarankiško darbo ataskaita gali būti reikšminga galutinio egzamino da- lis, o darbdaviai ją vertina kaip itin svarbų elementą. Kai kuriais atvejais ši kompetencija yra apibūdinama platesne prasme: „Mo- kėjimas spręsti konkrečias problemas, remiantis pagrindinėmis sąvokomis“. Studentų pažanga yra nuolatos vertinama remiantis seminarų, didėjančio su- Tačiau dažniausiai ji yra apibrėžiama taip: „Gebėjimas atlikti konkrečias aka- dėtingumo užduočių, laboratorinių darbų rezultatais, trumpais žodiniais pra- demines užduotis, kurios gali skirtis priklausomai nuo disciplinos“. Anksty- nešimais, dėstymo praktika, užduotimis, reguliariais pokalbiais su dėstytojais vuosiuose pedagogų rengimo programos etapuose yra aiškiai orientuojamasi aptariant įvertinimą ir dėstytojo nuomonę apie projektą. Kai kuriose studijų į būsimą dėstytojo profesiją, o antrojoje pakopoje ši kompetencija dažnai yra programose tik dalis pažymių yra rašoma semestro metu, tuo tarpu kitose programose darbas semestro metu pakeičia tradicinį egzaminą. Ypač tai bū- apibrėžiama profesionalesniais terminais ir gali būti glaudžiai susijusi su už- dinga antrajai studijų programų pakopai. Baigiamasis egzaminas gali būti duotimis, kurias studentai turės atlikti darbo vietoje, pvz., informacijos rinki- testo raštu arba žodžiu forma, pateikiantis išspręsti praktines problemas ar mu iš įvairių šaltinių ir ataskaitos sudėtinga tematika rašymu. klausimus, arba kvalifikaciniai testai auditorijoje ar laboratorijoje, apimantys Įvairūs dėstymo metodai, naudojami studentų kompetencijai ugdyti, atspindi praktines užduotis. Ši kompetencija gali būti vertinama esė forma, su sąlyga, skirtingus požiūrius į praktinę veiklą. Atitinkamai, skirtingos disciplinos skirtin- jeigu užduotis yra aiškiai apgalvota ir tinkamai suformuluota. Naudojant iš trijų dalių susidedantį tokios užduoties modelį, gali būti reikalaujama glaustai gai apibrėžia praktikos galimybes, siūlomas mokymo įstaigoje ir už jos ribų, pateikti teorinius problemos pagrindus, apibrėžti problemas, su kuriomis gali pavyzdžiui, tokias kaip įvairios praktinės užduotys, praktiniai užsiėmimai, pas- būti susiduriama įgyvendinant tam tikrą klausimą praktiškai ir pailiustruoti kaitos, seminarai, užsiėmimai darbo vietose, laboratoriniai užsiėmimai, ga- kaip tai yra arba gali būti atliekama būsimo absolvento profesinėje veikloje. mybiniai projektai, stažuotės gamyboje, apsilankymai įmonėse, ekskursijos, Lakoniškai nurodžius egzaminuojamam „aptarti nurodytą temą“, vargu ar studentų pedagoginė praktika. Kai kuriose dalykinėse srityse manoma, kad įmanoma išsiaiškinti kokio lygio kompetenciją studentas yra išsiugdęs. Tokia šią kompetenciją geriausiai galima išugdyti vykdant projektą arba rašant di- užduotis neleis efektyviai įvertinti realių studento dalykinių žinių, nes pateikta plominį darbą / disertaciją. Studijuojant kitus dalykus, tokius kaip verslą, che- tema bus pernelyg plati, kad ją būtų galima aptarti viename darbe, o be to miją, matematiką ir pedagogiką, pabrėžiama būtinybė suteikti atitinkamas egzistuoja galimybė, kad studentas nuplagijuos darbą arba bent jau pernelyg priemones ir metodus bei galimybes problemai spręsti. Pedagogikos studijų naudosis turima dalykine literatūra. grupė akcentavo, kad yra labai svarbu apmąstyti ir aptarti atliktą darbą. Že- mės mokslų (geologijos) studijų grupė atkreipė dėmesį į šios kompetencijos Paprastai studentai supranta ar jie įsisavino šią kompetenciją ir jei taip – kokiu svarbą gilinant konkretaus dalyko žinias. lygiu, remdamiesi dėstytojų komentarais apie pažangą semestro metu arba apie jų baigiamuosius darbus ir egzaminus. Kartais mokymosi užduotys, skirtos lavinti šią kompetenciją, yra atliekamos esant realiai profesinei situacijai. Verslo studijų grupė paminėjo su kurso tema Pagrindinės bendrosios studijuojamos srities žinios susijusias užduotis / ataskaitas, kurias studentai rengia kartu su studentų dar- bui vadovaujančiomis bendrovėmis ar bendrovėmis-rėmėjomis, taip pat di- Ši bendroji kompetencija yra itin aiškiai susijusi su konkrečia dalykine sritimi. plominius darbus, kuriuose nagrinėjamos realios įmonių ar organizacijų pro- Kadangi ji yra aiškiai apibrėžta kaip pagrindinės bendrosios „studijuojamos blemos, taip pat – kviestinius lektorius. Fizikos, chemijos, verslo studijų (šalia srities“ žinios, akivaizdu, kad ji yra visiškai ne bendroji kompetencija, o tam kitų disciplinų) programų diplominiai projektai (ar jų dalis) gali būti vykdomi tikro dalyko pagrindų išmanymas. Todėl teoriškai būtų galima manyti, kad šios kompetencijos ugdymo būdai turėtų būti skirtingi priklausomai nuo konkre- gamybinėje aplinkoje, o slaugymo ir pedagogikos studijų programos apima čios disciplinos ir glaudžiai susiję su konkrečiomis studijuojamo dalyko ypaty- reikšmingą praktinį komponentą. Šią kompetenciją ugdančios mokymosi už- bėmis. Visgi praktikoje situacija yra šiek tiek kitokia. Manoma, kad pagrindi- duotys gali būti atliekamos ir akademinėje aplinkoje (auditorijose) dalyvaujant nės bendrosios žinios turi tris aspektus: pirmasis yra pagrindiniai faktai, antra- visam studentų kursui ir dirbant mažose grupelėse ar individualiai. sis – pagrindinė nuostata (angl. attitude), kuri yra laikoma būdinga konkrečiai Geologijos studijų programose studentai tradiciškai rengia kartografijos pro- dalykinei sričiai. O trečiąjį aspektą sudaro susijusios ar būtinosios bendrosios jektus, kurių metu maždaug šešias savaites savarankiškai arba nedidelėse gru- žinios, kurios nėra griežtai siejamos su studijuojamu dalyku, pavyzdžiui, fi- pėse, esant ribotam vadovavimui, pritaiko savo žinias praktiškai. Atitinkama zikos studentų matematikos ar kalbų žinios arba pedagogikos studentų is- 90 91
    • torijos ar politikos žinios. Ataskaitose pateikta nedaug informacijos apie tai, mąstysena arba požiūris, intelektinės ir etinės vertybės, laikomos esminiais ar pagrindinių bendrųjų žinių studijuojamoje srityje pirmoje studijų pakopoje konkrečios dalykinės srities elementais, yra skiepijamos studentams ir prak- galima būtų įgyti – tam tikrais atvejais ir iki tam tikro lygio – mokantis pagal tinės mokymosi patirties metu, pavyzdžiui, fizikos laboratorinių darbų metu mokyklinę ar kitokią žemesnio nei universiteto lygio programą. Todėl nėra arba analizuojant istorinius dokumentus istorijos studijų metu, ar ruošiant žo- aišku, ar tokias žinias galima vertinti stojant į aukštąją mokyklą, ir pasirinktinai dinius pranešimus, ataskaitas ir stendus pedagogikos studijose. integruoti jas į aukštojo mokslo programą. Paprastai pirmoje studijų pakopoje universitetai yra gerai susipažinę su mokykline programa ir gerai žino, ko buvo Informacijos valdymo įgūdžiai (gebėjimas rasti informaciją įvairiuo- mokytasi, ypatingai paskutinėse klasėse. Tačiau, pavyzdžiui, fizikos dalykinė se šaltiniuose ir ją analizuoti) grupė nurodė, kad stojant į aukštąją mokyklą yra vertinamos matematikos Ši kompetencija yra pakankamai vieningai suprantama kaip mokėjimas su- žinios ir gebėjimai, įgyti vyresnėse mokyklos klasėse. Dar viena išimtis yra pe- rasti reikiamą informaciją literatūroje, skirti pirminius ir antrinius šaltinius ar dagogikos studijos, kur vyresnio amžiaus studentai, pageidaujantys studijuoti literatūrą, naudotis biblioteka (tradicine ar elektronine), taip pat ieškoti in- šią discipliną, egzaminų komisijai gali pateikti dokumentus, įrodančius, kad formacijos internete. Vienoje dalykinėje srityje, – istorijos, – šalia įprastinių jų kvalifikacija atitinka ir formalius, ir neformalius stojimo reikalavimus. Šis informacijos rūšių, kurias paminėjo ir kitos dalykinės grupės, daug dėmesio principas, žinomas kaip „pripažintas išankstinis praktinis mokymasis“ (angl. Accredited Prior Experiential Learning) yra taikomas visoje Europoje. yra skiriama įvairiems informacijos šaltiniams ir jos gavimo būdams bei inter- pretavimui (tai ir archyviniai dokumentai, papirusas, archeologinė medžiaga, Pagrindinės bendrosios žinios daugumoje dalykinių sričių yra įgyjamos lankant antriniai šaltiniai, žodiniai paliudijimai ir pan.). Šioje dalykinėje srityje aptaria- paskaitas, skaitant, dalyvaujant diskusijose, ieškant informacijos bibliotekose mos bendrosios kompetencijos lavinimas yra siejamas su įvairiomis mokymosi ir internete, taip pat gavus egzamino raštu ar žodžiu įvertinimą. Manoma, užduotimis, paskaitomis, seminarais, ekskursijomis, grupiniu ir individualiu kad aptariant studentų darbus, egzaminų rezultatus ar diskutuojant egza- darbu, įskaitant baigiamąjį diplominį darbą / disertaciją. mino metu žodžiu, studentai gali sužinoti ar jie turi pakankamai pagrindinių bendrųjų žinių studijuojamoje srityje. Panašu, kad šiam mokymosi aspektui Visose dalykinėse srityse yra parengtos konkrečios dėstymo-mokymosi užduo- nėra skiriama daug dėmesio, – visos dalykinės grupės jį įvertino kaip būtiną, tys, skirtos lavinti naudojimosi bibliotekomis įgūdžius. Dalis šių užduočių gali faktiškai ir konceptualiai suvokiamą elementą. Suprantama, visos Europos būti atliekamos kartu su bibliotekų darbuotojais, organizuojant ekskursijas į mastu vykdyto „Tuning“ projekto rezultatai parodė, kad vienose dalykinėse bibliotekas arba bibliotekų seminarus. Informacijos ieškojimo internete būdai srityse šių pagrindinių bendrųjų žinių turinys skirtingose šalyse gerokai skiriasi, ir jos kritiškas vertinimas gali būti demonstruojamas paskaitos metu, naudo- tuo tarpu kitose šis skirtumas yra palyginti nedidelis. Visgi daugumoje daly- jantis multimedijos priemonėmis. Be to, studentams yra skiriamos savarankiš- kinių sričių yra susiformavusi vieninga nuomonė apie esmines (bendrąsias) kos užduotys, o vėliau – aptariami jų darbo rezultatai. Manoma, kad infor- studijuojamos disciplinos žinias pirmoje studijų pakopoje. macijos ieškojimo įgūdžiai nuolatos vystosi (progresuoja): vienoje ataskaitoje yra paminėta, kad mokymosi universitete pradžioje studentai yra skatinami Gerokai sudėtingesnis uždavinys yra išvystyti arba lavinti kitą pagrindinių ben- naudotis žinynais, kad papildytų iš dėstytojų gaunamą informaciją; tuo tarpu drųjų žinių komponentą – konkrečiai disciplinai būdingą mąstyseną, jos verty- mokslams artėjant į pabaigą studentų naudojimosi biblioteka ir kiti informa- bes ir jos metodologinį ar netgi etinį pagrindą. Visgi ir čia dalykinės grupės pa- cijos ieškojimo įgūdžiai jau turi būti tokio lygio, kad studentai sugebėtų sava- minėjo kelias strategijas. Kai kurie aspektai (analizės tikslumas, etinės vertybės rankiškai atlikti tyrimus. ir intelektiniai kriterijai) yra aptariami paskaitos metu ir greičiausiai yra studen- tų darbų kokybės vertinimo kriterijų dalis. Šiuo atveju tikslas yra įskiepyti stu- Visose dalykinėse srityse pagrindinės mokymosi užduotys, kurios yra vertina- dentams konkrečios dalykinės srities normas ir vertybes. Be to, studentai įgyja mos kaip padedančios lavinti šią kompetenciją, yra parengtos tobulinti gebė- jų studijuojamai dalykinei sričiai reikiamą mąstyseną, skaitydami atitinkamą jimus, atlikti eksperimentus ar tyrimus studijuojamoje srityje, kad būtų galima literatūrą, kurioje jie nuolatos mato profesinėje bendruomenėje paplitusius įvertinti, ar studentas sugeba efektyviai naudotis bibliotekomis arba kitais jo mąstymo modelius; palaipsniui jie taip pat sužino, kuo skiriasi skirtingų profe- savarankiškai veiklai naudingais informacijos šaltiniais. Pavyzdžiui, atliekant sinės bendruomenės mokyklų mąstysena ir požiūris į dalyką. Dalykinių grupių laboratorines užduotis chemijos studentams gali tekti pasinaudoti literatūra diskusijos šios bendrosios kompetencijos klausimais atskleidė, kad tam tikra (skirtingo sudėtingumo, priklausomai nuo studijų programos lygio), kad tin- 92 93
    • kamai interpretuotų gautus rezultatus arba paruoštų laboratorinę analizę. Is- rengiant rašytinius dokumentus, pavyzdžiui, informacinę medžiagą apie svei- torijos studentai privalo skaityti ir analizuoti įvairius dokumentus ir juos inter- katos stiprinimą įvairioms skaitytojų auditorijoms. pretuoti remdamiesi bibliografija ir kitais paskelbtais šaltiniais. Tokios užduo- tys gali būti įvairaus sudėtingumo ir daugiau ar mažiau naujos, priklausomai Tai, kad ši kompetencija turi daug skirtingų aspektų, puikiai suvokiama ir pe- nuo studijų lygio. Geologijos studentai turi žodžiu ar raštu pristatyti surinktą dagogikos srityje. Tarpasmeninio bendravimo įgūdžiai yra apibrėžiami ne tik medžiagą ir pademonstruoti, kad jie teisingai ją interpretavo, naudodamiesi kaip gebėjimas dirbti grupėje, efektyviai pateikti savo projektus ir, kiek įma- tinkama literatūra. noma, ugdytis lyderiavimo gebėjimus. Šioje srityje labiausiai akcentuojamas dialoginis tarpasmeninio bendravimo įgūdžių ir lavinimo proceso pobūdis. Itin Ugdant šią kompetenciją itin svarbus yra grįžtamasis ryšis, t. y. raštiniai ar žo- svarbiais aspektais yra laikomi tokie įgūdžiai: „klausymas“ (šio įgūdžio nepa- diniai dėstytojo komentarai apie studento darbą. Ataskaitos rodo, kad visos minėjo jokia kita dalykinė grupė, išskyrus slaugos), verbalinis ir neverbalinis dalykinės grupės aiškiai suvokia šios kompetencijos svarbą ir kad ši kompeten- bendravimas, gebėjimas vesti grupines diskusijas ar jose dalyvauti, civilizuo- cija yra lavinama bei vertinama – įvairiais sudėtingumo lygiais bei atsižvelgiant tai bendrauti su įvairių kultūrų atstovais, imti interviu bei sukurti interakty- į konkrečios dalykinės srities nulemtas ypatybes – visose dalykinėse srityse. vią mokymo ir mokymosi aplinką. Dalykinės grupės pažymėjo, kad studentai turėtų turėti ir neišvengiamai turės daugybę įvairių tarpasmeninio bendra- Tarpasmeninio bendravimo įgūdžiai vimo įgūdžių dar iki stojimo į aukštąją mokyklą, tačiau pedagogikos ir slau- Laikoma, kad ši kompetencija yra svarbiausia kompetencija trijose dalykinėse gos dalykinės grupės pabrėžė, kad aukštojo mokslo studijos privalo gerokai srityse – pedagogikos, slaugos ir verslo, o kiekvienoje iš jų yra numatytos labiau išlavinti šias kompetencijas ir papildyti jas naujais aspektais. Ir tai visai konkrečios mokymosi užduotys, skirtos ugdyti atitinkamą individualiai sričiai suprantama, turint omenyje tarpasmeninio bendravimo įgūdžių svarbą šiose svarbią kompetenciją ir kartu reikšmingą bendrąją kompetenciją. Kitose daly- dalykinėse srityse. kinėse srityse ši kompetencija yra vertinama kaip naudinga ar būtina kasdie- Lavinant šias kompetencijas, studentai visų pirma turi suvokti, kad jiems teks niam gyvenimui, pilietinei veiklai ar įsidarbinimui, tačiau ne kaip su konkrečia labai daug išmokti šioje srityje, t. y. pirmiausiai jie yra paskatinami kritiškai disciplina siejama kompetencija, o remiantis kai kuriomis ataskaitomis – netgi įvertinti savo turimas žinias ir praktinius bendravimo įgūdžius. Kitas svarbus kaip ne itin svarbi kompetencija. aspektas yra studento gebėjimas įsitikinti, ar tai, ką jis, jo paties nuomone, Verslo studijų programoje minėtosios šių įgūdžių lavinimo priemonės yra gru- pasakė, teisingai suprato ir kiti žmonės. Tokiomis užduotimis yra siekiama, pinis darbas, pristatymai, specializuotos paskaitos ir mokomieji seminarai. kad studentai geriau suvoktų savo tarpasmeninio bendravimo įgūdžius ir la- Specifinė veikla yra kompiuterizuoti verslo žaidimai, kurių metu studentai turi biau pasitikėtų praktiniais bendravimo gebėjimais. Lavinant tarpasmeninio suvaidinti realistinius verslo scenarijus, dirbdami grupėse ir spręsdami kolek- bendravimo įgūdžius, svarbus dar vienas – „žiniomis pagrįstas“ aspektas, ku- tyvinių veiksmų dinamikos, laiko valdymo, sprendimų priėmimo ir kitus klau- ris yra vystomas skaitant ir atliekant tyrimus. Visas išsiugdytas kompetencijas simus. Be to, ataskaitose buvo nurodyta, kad, išskyrus tokią vertybę kaip pats studentai pritaiko atlikdami darbo praktiką. Tokių stažuočių metu studentai studentų dalyvavimas tokioje veikloje, nėra pakankamai aišku kaip vertinti turi galimybę realiai stebėti ir analizuoti bendravimo modelius, bet to jie rašo tarpasmeninio bendravimo įgūdžius ir kad šių įgūdžių lavinimo ir vertinimo dienoraščius, kuriuose aprašo savo stebėjimus ir patirtį. metodiką dar reikia tobulinti. Pasiektus rezultatus galima pakankamai veiksmingai įvertinti per minėtąsias Pedagogikos ir slaugos studijų programose kompetencijų, susijusių su tarpas- užduotis. Kai kurie dėstytojai, su kuriais konsultavosi pedagogikos studijų gru- meninio bendravimo įgūdžiais, kompleksui yra priskiriama didžiausia svarba. pė, skeptiškai vertino galimybę formaliai išmokyti ir išmokti šių įgūdžių ir juos Daugeliui pedagogikos ir slaugos programų absolventų jų darbas yra tarpas- tiksliai įvertinti. Tačiau daugumoje dėstytojų ir mokytojų rengimo programų meninis bendravimas tikrąja ta žodžio prasme. Slaugos srityje esminiais įgū- yra naudojamos kompetencijomis pagrįsto vertinimo procedūros, vertinant džiais yra laikomi tam tikri komunikavimo aspektai: buvimas šalia, stebėjimas, pagal studijų programą atliktos pedagoginės praktikos rezultatus. Taikant šias įdėmus klausymasis, klausimų uždavimas, neverbalinis bendravimas, gebėji- procedūras yra formaliai vertinami tokie studentų tarpasmeninio bendravimo mas palaikyti pokalbį su skirtingomis pašnekovų grupėmis, vadovavimas susi- įgūdžiai: gebėjimas užduoti klausimus ir valdyti auditoriją, mokytojo ir mo- rinkimams ir dalyvavimas susirinkimuose. Šie įgūdžiai dažnai yra realizuojami kinių santykiai, bendradarbiavimas su kolegomis ir pan. Taikant ataskaitose 94 95
    • aprašytas strategijas tikrai galima sukurti aplinką, sudarančią sąlygas aiškiai bet ir kitais šaltiniais (pvz., biblioteka, per praktinį darbą surinktais duome- įvertinti įgytus tarpasmeninio bendravimo įgūdžius ir kryptingai planuoti jų nimis), kad išmoktų dirbti savarankiškai, o paskutiniuose studijų programos lavinimą. kursuose studentams yra suteikiama pakankamai daug autonomijos. Reko- menduojama neperkrauti studentų daugybe galutinių terminų nedideliems Ataskaitose teigiama, kad studentai supranta, jog jiems pavyko įgyti tam tikrus darbams ir nuolatos nepriminti apie artėjančią termino pabaigą, o leisti jiems tarpasmeninius įgūdžius tada, kai jie jaučiasi užtikrintai darbo grupėse ir pe- patiems organizuoti savo laiką. Ypač tinkama priemonė patikrinti, ar studen- dagoginės praktikos metu. Šis pasitikėjimo savimi jausmas, kaip sėkmingo tas išmoko efektyviai panaudoti savo laiką ir atlikti kompleksines užduotis yra tarpasmeninio bendravimo įgūdžių išsiugdymo rodiklis, yra įvairiai vertinamas diplominis darbas ar disertacija. skirtingose šalyse, todėl reikšmingesnis rodiklis yra tai, kaip studentus priima ir kaip jų darbą komentuoja kiti žmonės, itin mokiniai. Slaugytojų bendravimo Patirtis rodo, kad požiūris į studentų autonomiją ir praktinis autonomijos prin- įgūdžių svarba ir spektras aiškiai atsispindi studijų programų planuose ir ver- cipo įgyvendinimas įvairiose kultūrose labai skiriasi. Kai kuriose šalyse, ypač tinimo procedūrose. tose, kur studijas pradeda pakankamai brandaus amžiaus žmonės, studentai nuo pat pradžių yra laikomi suaugusiais. Lankyti paskaitas nėra privaloma, o Apskritai, turimos ataskaitos rodo, kad aukštųjų mokyklų dėstytojai skiria galutiniai darbų terminai yra pakankamai lankstūs – netgi sudaroma galimybė nepakankamai dėmesio tarpasmeninio bendravimo įgūdžiams, išskyrus tuos studentams „viską pastatyti ant kortos“ per galutinį egzaminą iš viso kurso, dėstytojus, kurių dėstomoje srityje šios kompetencijos ar įgūdžiai yra laikomi metų ar netgi visos studijų programos medžiagos. Kitame savarankiškumo esminiais. Tai nekelia nuostabos, turint omenyje, kad tarpasmeninio bendra- skalės gale yra griežtai struktūrizuota kurso programa, pateikiant studentams vimo įgūdžiai yra ta kompetencija, kuri buvo ignoruojama tradicinėse aukš- konkrečias studijų užduotis, kurios yra tikrinamos semestro metu (studentai tojo mokslo programose, tačiau jie visgi yra labai svarbūs mokymo procese. privalo rašyti darbus ar perskaityti ir išstudijuoti tam tikrą medžiagą, iš kurios Tradiciškai buvo manoma, jog studentai „pasiima“ reikiamus tarpasmeninio yra egzaminuojami) laikantis griežto grafiko, kuris dažnai yra derinamas su bendravimo įgūdžius judėdami brandumo link. Taip gali būti griežtai mono- kitų dalykų grafikais katedroje ar fakultete, kad nesutaptų egzaminų laikas. kultūrinėse visuomenėse, tačiau kiek tokių visuomenių yra išlikę XXI amžiaus Šiuo atveju pagrindinė strategija yra reikalauti, kad studentas laiku atliktų dar- Europoje ar netgi XXI amžiaus pasaulyje? Šiame dokumente nėra siūloma bą vyraujant atmosferai, kuri yra panaši į mokyklinę, tačiau gerokai griežtes- visoms dalykinėms sritims pasekti pedagogikos, slaugos ir verslo studijų pa- nė. Įdomu pastebėti, kad kai kurie studentai gebėjimą dirbti savarankiškai gali vyzdžiu, iškeliant šią kompetencijų ir įgūdžių grupę į pirmą vietą arba prade- išsiugdyti taikant „plauk, nes nuskęsi“ strategiją, tuo tarpu kitiems būtina, dant taikyti tokias pačias dėstymo ar mokymosi strategijas. Tačiau visgi bet kad privalomą užduoties atlikimo struktūrą nustatytų dėstytojas. kokias kitas disciplinas besimokantiems studentams būtų naudinga, jeigu stu- Pagrindiniai darbo kompiuteriu įgūdžiai dijų programose būtų skiriama daugiau dėmesio – analitiniame ir praktiniame lygmenyje – šiai kompetencijų grupei, kadangi šie įgūdžiai visuomet pravers Formaliose daugumos disciplinų programose yra reikalaujama, kad studentai absolventui, nepriklausomai nuo to, kur jis galiausiai įsidarbins. Todėl ruošiant turėtų atitinkamus darbo kompiuteriu gebėjimus ir informacinių technologijų būsimus pedagogus vertėtų skatinti juos, kaip mokytojus ir kaip mokinius, žinias. suvokti šios įgūdžių grupės svarbą. Skirtingose studijų srityse ši kompetencija gali būti traktuojama kaip: Gebėjimas dirbti savarankiškai • kompetencija, skirta palengvinti konkrečios disciplinos studijavimo proce- Gebėjimas dirbti savarankiškai yra aukštai vertinamas visose dalykinėse srity- są; se. Savaime suprantama, kad realiame gyvenime absolvento gebėjimai orga- nizuoti savo laiką, pasirinkti prioritetus, laikytis nustatytų terminų ir atlikti visą • kompetencija, skirta palengvinti įsidarbinimą ateityje; sutartą darbą yra būtini tiek jo asmeniniame ir profesiniame, tiek ir apskritai • kompetencija, skirta palengvinti mokymosi visą gyvenimą procesą. civiliniame gyvenime. Remiantis ataskaitomis, šiuo metu dažniausiai yra nau- dojami šie gebėjimo dirbti savarankiškai ugdymo metodai: pirmuose aukštojo Priklausomai nuo paskirties, šios kompetencijos turinys, reikšmingumas ir svo- mokslo kursuose studentai yra skatinami naudotis ne tik paskaitų medžiaga, ris konkrečios disciplinos programoje gerokai skirsis. Viename skalės gale gali 96 97
    • būti laikoma, kad stodami į universitetą studentai jau turi reikiamą kompe- – kaip intensyvus trumpas kursas. tenciją arba kad jie neformaliai įgis būtinas kompetencijas studijų metu. Toks požiūris greičiausiai vyrauja ten, kur darbo kompiuteriu žinios yra laikomos Dar vienas svarbus darbo kompiuteriu įgūdžių lavinimo metodas platesne palyginti elementariu įgūdžiu – tiek pagalbos studijuojant, tiek papildomo prasme yra žiniatinklių turinio vertinimas. Paprastai tokie užsiėmimai yra pra- privalumo ieškant darbo ateityje prasme. dedami pavedant studentams atlikti užduotį auditorijoje: suformuluoti kokios nors internetinės svetainės vertinimo kriterijus, kurie vėliau yra aptariami ir su- Per konsultacijas ne visos dalykinės grupės akcentavo šį gebėjimą – net ir tų klasifikuojami. Kai kurie dėstytojai vėliau užduoda studentams savarankiškai sričių, kuriose kompiuterinės žinios yra labai plačiai naudojamos, pavyzdžiui, surasti ir įvertinti internetines svetaines (tokiu būdu yra lavinami informacijos matematikoje. Tos dalykinės grupės, kurios visgi skyrė daug dėmesio šiai kom- paieškos internete įgūdžiai), tuo tarpu kiti nurodo tam tikrus vertinimo kriteri- petencijai, pabrėžė, kad lavinimo tikslas yra išmokyti studentą tiek, kad jis jus, kuriuos studentai pritaiko vertindami surastas internetines svetaines. galėtų laisvai naudotis kompiuteriu vykdydamas bet kokius studijuojamos dis- ciplinos programoje numatytus uždavinius. Išsamesniuose atsakymuose buvo Pedagogikos studijų grupė13 nurodė kelias studentų kompiuterinio raštingu- nurodyta, kad studentai turi sugebėti kurti ir išsaugoti informaciją bet kokioje mo lavinimo formas: terpėje, naudotis elektroniniu paštu, naršyti internete, taip pat perkelti ekspe- • studentai mokosi pagal savarankiško mokymosi programas; rimentų duomenis į elektroninį formatą ir juos apdoroti naudojantis tam tikra • studentai savanoriškai lanko užsiėmimus, kuriuose yra lavinami įvairūs mi- programa (chemijos studijų grupė), taip pat kurti tekstus naudojantis tekstų nėtieji darbo kompiuteriu įgūdžiai: mokoma naudotis grafinėmis progra- apdorojimo ar grafinėmis programomis bei atlikti skaičiavimus, vertinimus ir momis, vertinti internetines svetaines ir pan.; naudotis informacija visais prieinamais būdais (fizikos studijų grupė). • modeliuojami geros praktikos pavyzdžiai, t. y. studentams nurodomi sektini Be to, studentams vis dažniau yra liepiama susipažinti su internetine moky- pavyzdžiai internete, gerų pateikimų pavyzdžiai ir pan.; mosi erdve ir naudotis naujomis elektroninio mokymosi formomis su komuni- kacinių tinklų ir naujomis švietimo technologijomis. Šiuolaikinėse elektroninio • reikalaujama, kad studentai parengtų darbus skirtingais formatais, pateik- švietimo valdymo sistemose paprastai yra naudojamos tokios specialiosios dami nuorodas į medžiagą internete; priemonės kaip virtuali mokymosi aplinka (pvz., WebCT, Blackboard), naujie- • studentams pateikiama užduotis – paieškoti literatūros, naudojantis kom- nų kambariai, tiesioginės internetinės nuorodos (pedagogikos studijų grupė). piuteriu įvairiose bibliotekose; Ši kompetencija taip pat yra būtina rašant tokius darbus, kaip reikiamos for- • studentams pateikiama informacija apie programos struktūrą vien tiktai mos diplominis darbas ar disertacija, laikantis visų akademinių teksto apipa- elektronine forma, pavyzdžiui, vidiniame tinkle (intranete); vidalinimo reikalavimų, tokių kaip pateikti nuorodas, bibliografiją ir šaltinius • dirbant su interneto svetainėmis taikomi kokybės kriterijai. (istorijos studijų grupė). Vertinant kompiuterinio raštingumo lygį, studentai turi pademonstruoti turin- Studentai gali lavinti savo darbo kompiuteriu įgūdžius įvairiais būdais: ir klau- tys šią kompetenciją, pavyzdžiui, parengti pristatymą interaktyviam užsiėmi- sydamiesi formalių paskaitų, ir praktiškai pritaikydami savo žinias kompiuterių mui naudodami įvairias kompiuterines taikomąsias programas (verslo studijų klasėse. Kai kurios dalykinės grupės nurodė, kad iš pradžių studentams yra grupė). Pedagogų rengimo programoje per visus ankstyvuosius IKT įgūdžius suteikiama galimybė neribotai naudotis kompiuteriais, o po to yra surengiami lavinančius užsiėmimus daugiau dėmesio yra skiriama būtent praktiniams įgū- specializuoti mokymai, atsižvelgiant į studijuojamą dalyką. Kitose dalykinėse džiams, o ne teorinėms žinioms: srityse studentų įgūdžiai yra patikrinami mokymo kurso pradžioje, o po to kiekvienas studentas, padedamas jam priskirto vadovo, parengia individualų • studentams pateikiama užduotis, kurioje trūkstama informacija yra randa- savo įgūdžių informacijos, komunikacijos ir technologijų srityje lavinimo pla- ma dėstytojo sukurtoje duomenų bazėje arba studentai turi sukurti atitin- ną (pedagogikos studijų grupė). Formalios paskaitos kartais yra nukeliamos į kamą duomenų bazę tam tikrai informacijai; vėlesnį programos etapą (antrą ar trečią kursą), kuomet studentai yra supažin- • studentai stebi, kaip yra pritaikomas tam tikras įgūdis, o po to tą patį atlie- dinami su specializuotomis kompiuterinėmis programomis. Tačiau dažniausiai 13. Internete (adresu http://www.ltss.bristol.ac.uk/anorak/) yra pateiktas klausimynas dėstytojams; panašūs darbo kompiuteriu pagrindų kursai yra rengiami programų pradžioje, kartais klausimynai yra parengti ir studentams (elektronine ir spausdinta forma). 98 99
    • ka savarankiškai; yra numatytas konkretus valandų skaičius žinioms apie tyrimus gilinti ir ati- tinkamiems įgūdžiams lavinti, ypač antroje studijų pakopoje ir šios valandos • studentai turi surasti reikiamą informaciją, naudodamiesi naršyklėmis ar yra pridedamos prie atitinkamų programų, dėstomų taikant praktine patir- paieškos programomis; timi pagrįstą metodiką, kurią naudoja ir pedagogikos, ir slaugos disciplinų • studentai turi parengti darbus raštu ir yra vertinami pagal tai, kaip pasireiš- dėstytojai. Kadangi kompetencijų tyrimų srityje yra lavinama šiais dviem pa- kė jų kompiuterinis raštingumas apipavidalinant tą darbą. raleliais būdais (šalia to, kad studentai pagal programos reikalavimus nuola- tos susiduria su tyrimais skaitydami tyrimų ataskaitas), kartais tampa sunku Tais atvejais, kai darbo kompiuteriu įgūdžiai yra vertinami formaliai, studentai nubrėžti aiškią liniją tarp dėstytojo vaidmens ir studento veiklos. Dėstytojo apie savo pasiektą lygį sužino pagal gautus pažymius ir iš dėstytojų žodinių indėlis dažniausiai pasireiškia tuo, kad jis supažindina studentus su tyrimų me- komentarų. Komentarai yra pateikiami apie visas studentų atliktas užduotis, todikomis, informuoja juos apie tyrimo kontekstą, t. y. socialines, biografines tarp jų - ir darbą kompiuterių klasėse prižiūrint dėstytojui, savarankiškai at- ir kultūrines – visų tyrimo projekto dalyvių charakteristikas, pateikia pradinę liktas darbo kompiuteriu užduotis, ataskaitas apie praktinius laboratorinius informaciją ir suformuluoja studentui užduotis, taip pat papildomą informa- eksperimentus ir netgi galutinį projektinį darbą (pvz., bakalauro diplominį ciją ir pastabas apie atliktą darbą. Studentas šias užduotis atlieka ir reguliariai darbą). Pedagogikos studijų pabaigoje įgytos kompetencijos yra palyginamos kreipiasi į dėstytoją patarimo. Dėstytojai skaito paskaitas ir organizuoja prakti- su savęs įvertinimo, jeigu studentas turėjo tai padaryti stodamas į universitetą, nius skaitymo / rašymo seminarus tyrimų metodų tema; rengia užduotis, kurių rezultatais. metu studentai renka kokybinius ir kiekybinius duomenis bei atlieka įvairaus Dalykinės grupės šią kompetenciją apibūdino šiais veiksmažodžiais: jaustis pobūdžio analizę; aprūpina studentus bibliografine medžiaga ir dokumen- laisvai dirbant kompiuteriu, kurti, saugoti informaciją, susipažinti, ieškoti, tais bei skatina ieškoti papildomos literatūros ir sąsajų su medžiaga, kuri jau braižyti, naudoti, sugretinti, įvesti, parengti, išsaugoti, keisti, iškirpti ir įdėti, buvo išstudijuota kaip kitų programos elementų dalis; nuolatos rekomenduo- formuoti, susieti, atlikti, padėti, iliustruoti, vertinti, generuoti, komunikuoti, ja studentams literatūrą ir kaip kritiškai išanalizuoti jau atliktus tyrimus / pa- naršyti, sąveikauti ir kt. rengtus dokumentus; vadovauja esė, diplominiams darbams ar disertacijoms bei projektams; organizuoja vizitus į bibliotekas / archyvus. Studentai lanko Viena grupė studentų, kuriems gali kilti sunkumų naudojantis kompiuteriu, paskaitas, dalyvauja seminaruose ir praktiniuose užsiėmimuose; rengia tyrimų yra vyresnio amžiaus studentai, kurie pirmą kartą įstojo į aukštąją mokyklą. projektus ir analizuoja duomenis; konsultuojasi diplominio darbo metu; teikia Nors šiais laikais mokyklose yra mokoma dirbti kompiuteriu, per pastaruosius ir aptarinėja rengiamo darbo dalis; atsako į gautas pastabas ir kritiką (tiek 10 metų programinė ir kompiuterinė įranga neatpažįstamai pasikeitė. Todėl raštu, tiek žodžiu); pristato rezultatus auditorijoje ir komentuoja bendrakursių vyresnio amžiaus studentų kompiuterinio raštingumo lygis gali būti nepakan- darbą; rašo nustatytos apimties darbus, o doktorantai (visose šalyse) ginasi kamas, o jie patys gali nedrįsti kreiptis pagalbos. savo disertaciją dalyvaujant ekspertams, kurie neretai yra „realaus“ pasaulio ginamoje srityje arba tarptautinės bendruomenės atstovai. Gebėjimas atlikti tyrimą Atsižvelgiant į atliekamų užduočių tipą ir reguliarų studento ir dėstytojo ben- Visos dalykinės grupės sutiko, kad gebėjimas atlikti tyrimą yra itin svarbus dravimą, egzistuoja glaudus ryšys tarp to kaip dėstytojas įvertina studentą ir antroje aukštojo mokslo studijų pakopoje, nors ir ne tik šiame etape. Visgi, to, kaip pats studentas suvokia savo padarytą pažangą. Visos dalykinės gru- skirtingos disciplinos šiek tiek skirtingai traktuoja šį gebėjimą. Pedagogikos ir pės sutaria dėl dviejų dalykų: visų pirma vertinami tiek pasiekimai tyrimo metu istorijos studijų grupės pabrėžė skirtingų tyrimo metodų išmanymą; fizikoje (pavyzdžiui, pateikto darbo raštu kokybė, dalyvavimas grupinėje veikloje), tiek labiausiai vertinamos konkrečioje srityje atliekamo tyrimo metodikos žinios, o ir galutinio produkto kokybė (originalumas, gebėjimas surinkti dokumentus, chemijoje – gebėjimas parengti konkrečius projektus ir įvertinti jų rezultatus. patvirtinančius vieną ar kitą argumentą, dėstymo aiškumas ir savarankišku- mas, rišlumas ir objektyvumas, pateikimo aiškumas). Antra - reguliariai patei- Be to, nebuvo nurodyta jokio aiškaus skirtumo tarp mokymosi kaip atlikti ty- kiamos darbo vadovo, o neretai ir bendramokslių, pastabos ir apie procesą, ir rimą su dėstytojo pagalba ir kaip atlikti tyrimą vykdant su savarankiško tyrimo apie galutinius rezultatus. projektu susijusias užduotis. Visgi, nuodugniai išanalizavus gautus programų aprašus, paaiškėjo, kad bent jau pedagogikos ir slaugos studijų programose 100 101
    • Išvados 6. Kokybės gerinimas programos Palyginus dėstymo, mokymosi ir vertinimo principus įvairių dalykinių sričių po- lygmenyje: „Tuning“ projekto žiūriu visos Europos mastu, buvo žengtas naujas žingsnis į priekį užtikrinant aukštojo mokslo skaidrumą. Ši glausta apžvalga rodo, kad šis uždavinys, nors principas ir sudėtingas, yra visiškai įgyvendinamas esant gerai valiai ir gebėjimams ati- Įžanga džiai išklausyti kitus šio proceso dalyvius. „Tuning“ projektas suvokia, kad visoje Europoje vis daugiau dėmesio skiriama Bolonijos deklaracija suformulavo aukštojo mokslo Europoje struktūros, susi- aukštojo mokslo kokybei. Vis daugiau mokymo įstaigų įsisteigia savus koky- dedančios iš trijų pakopų, koncepciją – iššūkį, sukėlusį konfrontaciją skirtingo- bės užtikrinimo padalinius, taip pat kuriasi daug naujų kokybės organizacijų, se žemyno dalyse. Neseniai Bergeno konferencijos metu ministrai patvirtino vertinančių kokybę išorės ekspertų požiūriu. Be to, įsivyrauja nuomonė, kad visuotinę Europos aukštojo mokslo erdvės kvalifikacijų sąrangą 14. Remiantis būtent kokybė yra kertinis kuriamos Europos aukštojo mokslo erdvės akmuo. šiuo dokumentu, studijų programų rengėjai turi sudaryti studijų programas, Tai atsispindi ir ENQA dokumente „Kokybės Europos aukštojo mokslo erdvėje atitinkančias naujuosius „į mokymosi siekinius orientuotus principus“, kuriuos užtikrinimo standartai ir gairės“ (angl. Standards and Guidelines for Quality taikant numatoma naudoti lygius, lygių deskriptorius, kvalifikacijų deskripto- Assurance in the European Higher Education Area), kurį parengė EUA, EU- rius, mokymosi siekinius, ir galima objektyviau įvertinti mokymosi krūvį kre- RASHE ir ESIB ir Bergene patvirtino Europos švietimo ministrai. ditų išraišką. „Tuning“ projekto atliktas darbas yra skirtas padėti visiems, norintiems vadovautis tokiais aukštojo mokslo programų rengimo, dėstymo ir Terminas „kokybė“ aukštajame moksle yra suprantamas nevienodai. Po juo mokymosi procesų organizavimo bei vertinimo principais. paprastai slepiasi skirtingos nuomonės apie tai, kas yra esminiai kokybės ele- mentai ir kokie būtų geriausi būdai šiems elementams sukurti ir palaikyti. Ši apžvalga buvo parengta siekiant paskatinti tolesnę joje iškeltų klausimų ir „Tuning“ projektas atsižvelgia į tai, kad bendrasis viso aukštojo mokslo tikslas konsultacijų su 25 šalių universitetų atstovais rezultatų diskusiją. Jeigu pro- yra sukurti, palaikyti ir užtikrinti tokias sąlygas, kad mokymasis aukštojoje mo- gramos yra rengiamos atsižvelgiant į tam tikrus pasiekimus, apibrėžiamus kykloje studentui duotų kuo didesnę naudą ir kuo geriau atitiktų jo poreikius. kompetencijų požiūrius, tuomet dėstymo ir mokymosi užduotys taip pat turi Kokybės šia bendrąja prasme užtikrinimo procesas turi vykti įvairiais lygiais ir orientuotis į tai, kad būtų pasiekti tokie numatyti tikslai. Be to, turi būti pa- jame turi dalyvauti įvairūs, skirtinguose lygmenyse dirbantys, asmenys. Visgi rengtos atitinkamos vertinimo procedūros, kuriomis būtų galima nustatyti ar „Tuning“ projekto dalyvių nuomone, galutinė atsakomybė už tai, kad būtų pavyko pasiekti pageidautą rezultatą. Tikimasi, kad tokia diskusija galėtų tapti sukurta, palaikoma ir stiprinama aukštojo mokslo kokybė, tenka universitetui tvirtu pagrindu tolesniam dalykinių grupių darbui tiek „Tuning“ projekto kon- ir jo darbuotojams, o papildomą indėlį gali įnešti studentai ir kitos interesų tekste, tiek ir už jo ribų. grupės. Kitiems mokymo proceso dalyviams bei kitiems mokymo lygmenims taip pat tenka svarbus vaidmuo motyvuojant studentus siekti rezultatų ir ti- Parengė Arlene Gilpin ir Robert Wagenaar, dalyvaujant Ann Katherine krinant mokymosi pasiekimus, tačiau jeigu dėstytojai ir studentai nebus pa- Isaacs, Maria Sticchi-Damiani ir Volker Gehmlich kankamai įsigilinę į kokybės kūrimo ir gerinimo procesą ir nedalyvaus jame nuoširdžiai ir suinteresuotai, išorės vertintojai tegalės konstatuoti problemas, ir negalės patys parengti ir įgyvendinti kokybiškų programų. Vienas iš konkrečių „Tuning“ projekto uždavinių buvo sukurti vienodą koky- bės sampratą ir atitinkamas priemones, kuriomis naudodamiesi universitetai galėtų kurti, palaikyti ir gerinti aukštojo mokslo kokybę plačiame europiniame kontekste. Šiame skyriuje bus aptariamos svarbiausios, dokumento autorių nuomone, strategijos, skirtos užtikrinti savitarpio pasitikėjimą ir supratimą bei 14. Bolonijos darbo grupė kvalifikacijų sąrangos klausimais, Europos aukštojo mokslo erdvės kvalifikacijų pripažinti kvalifikacijas ir studijų laikotarpius, kitaip tariant, pagerinti studijų struktūra (Kopenhaga, 2005 m.) programų kokybę. 102 103
    • Bolonijos proceso kontekste bet kuri studijų programa turi atitikti visuome- • aiškiai apibrėžtas programos profilis; nės poreikius, sudaryti sąlygas įsidarbinti, ugdyti pilietiškumą, būti pripažinta • mokymosi siekinių apibrėžimas kompetencijų terminais; mokslo bendruomenės, taip pat būti pakankamai skaidri ir palyginama su kitomis programomis, kad palengvintų studentų judumą ir mokymosi siekinių • teisingas ECTS kreditų paskirstymas pagal programos struktūrinius pripažinimą kitose šalyse. Be to, studijų programa turėtų būti suprantama, vienetus; vertinga ir pakankamai patraukli daugumai gerai besimokančių konkrečios • atitinkama dėstymo, mokymosi ir vertinimo metodika. šalies ir užsienio šalių studentams. Papildomi programos kokybės kriterijai yra tinkamai pasirinkta metodika, padedanti pasiekti užsibrėžtus tikslus, bei pro- Visos šios ypatybės rodo, jog būtinas nepertraukiamas procesas, besiremiantis gramos elementų nuoseklumas ir rišlumas. vidiniais kokybės gerinimo mechanizmais ir jo svarbos suvokimu, kitaip tariant – „kokybės kultūra“. „Tuning“ projekto metu buvo sukurtas kokybės gerinimo pagrindas paren- giant atitinkamas skaidrumo priemones ir užmezgant dialogą su visomis inte- „Tuning“ projekto metodika resų grupėmis. Sukūrus aplinką, kurioje galėjo konstruktyviai bendradarbiauti daugiau kaip 135 žinomi devynių dalykinių sričių ekspertai iš visos Europos, „Tuning“ projektas kompetencijas vertina kaip studijų programų parengi- pavyko suprasti ir suvienyti skirtingas nuomones. Ekspertai galėjo bendromis mo, įdiegimo ir vykdymo pagrindą. Kompetencijų koncepcija remiasi tuo, jėgomis apsvarstyti kokybės sampratą ir tinkamai reaguoti į jos augančią svar- kad kompetencijos lygis yra nustatomas, atsižvelgiant į mokymosi siekinius bą aukštojo mokslo sektoriuje, parengdami studijų programų rengimo, įdiegi- ir naudojant kreditus, pageidautina – ECTS kreditus. „Tuning“ projekto metu mo ir vykdymo rekomendacijas. buvo išskirtos specifinės-dalykinės ir bendrosios kompetencijos. Pagal „Tu- ning“ metodiką, mokymosi siekiniai turėtų būti išreikšti kompetencijomis. Tarp įvairių kokybės vertinimo kriterijų išskirtini terminai „tinkamumas tiks- Mokymosi siekiniai yra tai, ką besimokantysis privalo žinoti, suprasti ir (arba) lams“ ir „tikslo tinkamumas“. Pirmasis terminas dažnai yra naudojamas pademonstruoti studijų pabaigoje, t. y. užbaigus atskirą kursą ar modulį arba kokybės užtikrinimo veikloje ir yra skirtas nustatyti ar akademinės strategi- studijų laikotarpį, pavyzdžiui, pirmą ar antrą studijų programos pakopą. Mo- jos yra tinkamos numatytiems studijų programos tikslams pasiekti. Antrasis kymosi siekiniai turi būti atitinkamai įvertinami. Mokymosi siekinius suformu- terminas apibūdina pačių programos tikslų tinkamumą. „Tuning“ projekto luoja dėstytojai. požiūriu, norint užtikrinti tikrai aukštą kokybę, programos „tinkamumas tiks- lams“ turi prasmės tik tuomet, kai yra įrodytas ir pademonstruotas pačių tiks- Kompetencijos yra dinamiškas žinių, supratimo, įgūdžių ir gebėjimų jungi- lų tinkamumas. Atitinkamai, yra manoma, kad tinkama studijų programos nys. Kompetencijų lavinimas yra švietimo programų tikslas. Kompetencijos parengimo ir vykdymo kokybė reiškia, jog yra užtikrintas ir programos „tin- yra formuojamos įvairiuose programų vienetuose ir yra vertinamos įvairiais kamumas tikslams“ (t. y. programa padeda pasiekti užsibrėžtus tikslus), ir jos mokymo etapais. Kompetencijas įgyja studentas. Studentas gali išlavinti savo „tikslų tinkamumas“ (t. y. yra iškelti tinkami programos tikslai, atitinkantys ir kompetencijas iki aukštesnio (arba žemesnio) lygio negu numatyti mokymosi studentų, dėstytojų bei darbdavių lūkesčius, ir platesnius Bolonijos proceso pasiekimai. Pasiektas kompetencijų lygis yra vertinamas pažymiu arba balais. nustatytus uždavinius). „Tikslų tinkamumas“ gali būti užtikrintas tik tuomet, kai egzistuoja glaudus ryšys su tyrimų ir akademinės veiklos standartais bei Mokymosi programos, parengtos taikant „Tuning“ projekto metodiką, orien- atsižvelgiama į įsidarbinimo galimybes, kurias viso labo implikuoja terminas tuojasi į rezultatus ir, pageidautina, susideda iš modulių. Modulinės sistemos „tinkamumas tikslams“. privalumas yra jos skaidrumas. Ji skatina ieškoti ir padeda surasti tinkamą pusiausvyrą tarp mokymosi siekinių ir atitinkamo studentų mokymosi krūvio, Išskirtinis „Tuning“ projekto vaidmuo yra skatinti gerinti kokybę programų išreikšto kreditais. Programos struktūra yra esminis jos kokybės ir reikšmės lygmenyje ir suteikti tam atitinkamas priemones. Vykdant projektą buvo su- visuomenei elementas. Prastai parengtos programos ne tik turės neigiamą sitarta laikyti, kad „kokybės gerinimas reiškia nuolatines pastangas to- poveikį gerai besimokančių studentų skaičiui ir vidutiniam laikui, per kurį yra bulinti programų struktūrą ir turinį, įdiegimą ir realizavimą. „Tuning“ išeinama visa programa, bet ir pilietiškumo lygiui bei absolventų galimybėms principas remiasi keliomis nuosekliomis ypatybėmis: įsidarbinti. • apibrėžtas ir suderintas programos poreikis; Pirmojo „Tuning“ projekto etapo metu buvo parengta laipsniška studijų pro- 104 105
    • gramos parengimo metodika. Svarbiausi šio modelio elementai yra tokie: dalykinės srities parametrus. Visgi galutinė atsakomybė už studijų programą tenka dėstytojams, atsižvelgiant į nustatytus kontrolinius parametrus ir esamų • reikia turėti atitinkamus išteklius; dėstytojų, kurie faktiškai rengia programą, stipriąsias puses bei kompetenci- • turi būti išreikštas poreikis, nustatytas konsultacijų su atitinkamomis inte- jas. Nors kompetencijų ir stipriųjų pusių įvairovė ir yra būtina katedrų, fakul- resų grupėmis, keliu; tetų ir universitetų darbo kokybės užtikrinimo sąlyga, dar reikalingos ir koor- • turi būti aiškiai apibrėžtas studijų programos profilis; dinuojančios struktūros, kurios užtikrina nuoseklumą ir įdiegia pokyčius. Šiuo požiūriu lemiamas vaidmuo tenka vadinamiesiems „pokyčių sukėlėjams“, • turi būti nustatyti mokymosi siekiniai, apibrėžti bendrųjų ir dalykinių kom- kurie atsako už programų rengimą, tvirtinimą, vykdymą ir valdymą. Tai gali petencijų požiūriu; būti studijų vadovai, katedrų vadovai, vykdomosios valdybos ir tarybos. Poky- • turi būti apibrėžtas ir aprašytas akademinis turinys (žinios, supratimas, įgū- čius sunku įdiegti, jeigu jie neturi plataus palaikymo. Todėl norint, kad naują džiai) ir struktūra (moduliai ir kreditai); mokymo planą ir koncepciją suprastų bei paremtų ir dėstytojai, ir studentai, būtina kuo plačiau išsiaiškinti dėstytojų ir studentų nuomonę. • turi būti nustatytos atitinkamos dėstymo, mokymosi ir vertinimo strategijos pageidaujamiems mokymosi siekiniams pasiekti; Kiekvienos studijų programos pagrindas turi būti programos profilis arba • turi būti sukurta atitinkama vertinimo ir kokybės užtikrinimo bei gerinimo kvalifikacinis profilis, aiškiai apibrėžiantis programos tikslus ir uždavinius. sistema, itin daug dėmesio skirianti programos nuoseklumui ir vykdymui. Daugiau aiškumo gali būti pasiekiama suformuluojant šiuos tikslus kaip mo- kymosi siekinius (aprašant, ką absolventas turėtų žinoti, suprasti ar gebėti Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad kiekviena programa yra atskiras unikalus vie- atlikti) ir šiuos siekinius išreiškiant dalykinėmis ir bendrosiomis kompetencijo- netas, turintis savo tikslus ir paskirtį. Todėl kokybės rodikliai turi būti įdiegti mis. Mokymo plano struktūra ir studentų vertinimo sistema turi atitikti studijų programos viduje, kaip įprastiniai ir esminiai elementai, tačiau tai turi būti ne programos profilį. standartizuotos normos, o kriterijai, atsižvelgiantys į konkretaus plano unika- lumą ir rišlumą. Rengiant mokymo planą būtina atsižvelgti į konkretų akademinį turinį ir siekiamą lygį. Be to, reikia atminti, kad vienas iš pagrindinių aukštojo mokslo Minėtuosius elementus naudinga aptarti detaliau: tikslų yra skatinti savarankišką mokymąsi ir ugdyti savarankiškus studentus. Būtina studijų programos įgyvendinimo sąlyga yra ištekliai. Šių išteklių koky- Šis uždavinys įtakoja dėstymo bei mokymosi metodiką ir bendrą studentų bė tiesiogiai veikia programos kokybę. Be kita ko, ištekliai apima ir kvalifikuo- mokymosi krūvį, išreikštą ECTS kreditais. Mokymo plano turinyje neturi būti tus dėstytojus, administracijos darbuotojus, taip pat darbo vadovus mokymosi pašalinių ir nereikalingų elementų. Rengiant mokymo planą reikėtų atsižvelgti darbo vietoje atveju. Kitas svarbus elementas yra mokymosi ir tyrimų aplinkos ne tik į studentų akademinių ir intelektinių gebėjimų lavinimą, bet ir į jų gali- sąlygos bei priemonės. Abi šias išteklių rūšis būtina nuolatos stebėti ir tobu- mybes rasti darbą pabaigus studijas bei pilietiškumo ugdymą. linti. Kalbant apie akademinį personalą, tai reiškia, kad būtina sudaryti jam Turi būti parengta ir vertinimo sistema, skirta kontroliuoti ir tikrinti studijų galimybes ir skatinti susipažinti su naujais dėstymo ir mokymosi metodais. programos efektyvumą. Stebėsenos procesas reiškia, kad reikia sistemingai Studijų programos poreikis yra nustatomas konsultacijų įvairiais lygmeni- rinkti ir analizuoti statistinę informaciją apie svarbiausius rodiklius, tokius kaip mis metu. Į šį konsultacijų procesą turėtų būti įtraukiama ne tik akademinė sėkmingai egzaminus laikančių studentų skaičius, įsidarbinusių ar perėjusių į bendruomenė, bet ir profesionalūs specialistai ir profesionalios organizacijos, aukštesnį mokymo lygį studentų procentinė dalis, įstojusių studentų skaičius, darbdaviai bei kitos interesų grupės. Siekiant gauti naudingos informacijos atsakymai į vertinimo klausimynus, partnerinių organizacijų atsiliepimai ir pan. apie bendrąsias ir dalykines kompetencijas, buvo parengtas klausimynas. Re- Rezultatai turėtų būti paskelbti visame universitete. Kitas svarbus dalykas yra miantis gautais atsakymais buvo suformuluoti tarptautinių kontrolinių para- grįžtamasis ir prognozinis ryšys tarp esamų studentų, buvusių studentų ir metrų kiekvienai dalykinei sričiai pagrindai. Kitas informacijos šaltinis yra kon- dėstytojų, kurio dėka yra gaunama informacija apie mokymo procesą konkre- krečių dalykinių sričių (pasaulio) akademinė bendruomenė. Šiai bendruome- čiu metu arba apie tai, kaip jis keičiasi laikui bėgant. Ypač svarbu surinkti ir nei tenka lemiamas vaidmuo apibrėžiant akademinius kontrolinius kiekvienos išanalizuoti informaciją, gaunamą apklausiant (klausimynų forma) studentus ir studentų atstovus. Grįžtamojo ryšio tikslas yra nustatyti ir pašalinti studijų 106 107
    • programos dėstymo ir (arba) struktūros trūkumus. Tuo tarpu prognozinis ryšys sąrašas (žr. 1 priedą). Pavyzdžiai (taip pat pateikti priede) jau patvirtino šio yra skirtas nustatyti tikėtinus pokyčius, į kuriuos reikėtų atsižvelgti tobulinant sąrašo naudą praktikoje. ir (arba) rengiant studijų programas. Tas atvejais, kai studijų programoje yra numatytas mokymas darbo vietoje ar profesinių kompetencijų ugdymas, grįž- Kadangi visuomenė ir akademinės sritys nuolatos vystosi, mokymo procesas tamąjį ryšį turi užtikrinti interesų grupės, pateikdamos pastabas apie studento turi būti dinamiškas. „Tuning“ projekto dalyvių nuomone, norint pasiekti ir praktines kompetencijas ir jų įsidarbinimo galimybes. išlaikyti tikrai aukštą kokybę, neužtenka vien tik išorės ar vidaus specialis- tų periodiškai atliekamų kokybės patikrų, o būtina užtikrinti nuolatinį stu- Minėtieji programų rengimo ir tobulinimo principai buvo pavaizduoti kaip di- dijų programų tobulinimą ir atnaujinimą. Individualūs mokymo ir mokymosi namiškas kokybės gerinimo ciklas, aptartas „Tuning“ projekto metodolo- struktūriniai vienetai / moduliai turėtų būti vertinami ne atskirai, o kaip visos gijai skirtame 1 skyriuje. programos dalis. Studijų programos vertinimą turėtų sudaryti trys pagrindinės dalys: • mokymo proceso vertinimas; Tuning Educational Structures in • mokymosi siekinių vertinimas; Studijų programos profilio Europe Išteklių nustatymas apibrėžimas • programos vykdymui būtinų priemonių vertinimas. Savo ruožtu, kiekviena iš šių dalių susideda iš kelių smulkesnių elementų: Programos struktūra: mokymo siekinių / kompetencijų apibrėžimas Studijų procesas: Įvertinimas ir • programos profilis (studijų programos tikslai); Mokymo tobulinimas plano (remiantis grįžtamojo rengimas: • pageidaujami mokymosi siekiniai ir kompetencijos; Studijų programos turinys ir ryšio ir kokybės gerinimas prognozių struktūra • studijų programos struktūra ir pažangą užtikrinantys programos kompo- siekiniais) nentai; • studijų programos nuoseklumas; Vertinimo metodų parinkimas Dėstymo ir mokymosi metodų parinkimas • mokymosi krūvio paskirstymas per semestrą ir mokslo metus; • programos įgyvendinamumas; 1 paveikslas. Dinaminės „Tuning“ kokybės gerinimo ciklas • dėstymo, mokymo ir vertinimo metodai; • ryšys su viduriniu išsilavinimu; Šis modelis yra pagrįstas prielaida, kad studijų programos gali ir turėtų būti • tarptautinis bendradarbiavimas ir studentų mobilumas. tobulinamos remiantis ne tik grįžtamojo ryšio rezultatais, bet ir prognozuoja- mais pokyčiais visuomenėje bei atitinkamoje akademinėje srityje, ką grafike Studijų siekiniai: rodo spiralinės kilpos. • pažangumo lygis, studijų nutraukimas ir perėjimas į kitas programas; Siekiant padėti institucijoms rengti, diegti ir vykdyti studijų programas, „Tu- • sėkmingai užbaigusių pirmą ir antrą studijų pakopas studentų skaičius; ning“ projekto metu buvo parengtas išsamus svarbiausių klausimų, kuriuos reikėtų apsvarstyti pradedant ar rengiant aukštojo mokslo studijų programas, • įsidarbinimo galimybės. 108 109
    • Būtinos sąlygos: kuriais vadovaujantis būtų galima parengti palyginamas, aiškias studijų pro- gramas, paremtas mokymosi siekinių kalba aprašytais programų profiliais. • struktūrinės ir techninės sąlygos; Mokymosi siekiniai yra išreiškiami bendrosiomis ir dalykinėmis kompetencijo- • materialiniai ir žmogiškieji ištekliai; mis, aiškiai apibrėžiant lygį bei svarbiausius dėstymo, mokymosi ir vertinimo principus. Tai yra reikšmingas žingsnis tarpusavio pripažinimo link, kadangi • pagalba studentams: studentų patarėjai. yra sukuriamas pagrindas: Išvardytieji elementai yra pateikti Kontrolinėje mokymo programos įver- • sukurti suderintus kontrolinius parametrus remiantis tarptautiniu mastu tinimo lentelėje, kuri buvo sudaryta remiantis 14 idealią situaciją apibūdi- pripažintomis programų koncepcijomis ir turiniu kiekvienoje dalykinėje nančių parametrų. Praktikoje idealių programų vargu ar gali būti, tačiau dės- srityje, palyginimo būdu išskiriant specializacijas ir studijų programas; tytojų ir studentų pareiga yra kuo labiau priartėti prie idealo. Ši lentelė yra pateikta 2 priede. Ją galima naudoti kartu su 1 priede išvardytais svarbiau- • parengti suderintus kokybės užtikrinimo kriterijus ir metodikas programų siais klausimais. Ir lentelė, ir klausimai turėtų būti vertinami kaip praktinė lygmenyje; priemonė, skirta padėti rengti, diegti, vykdyti, kontroliuoti ir gerinti studijų • pasiūlyti palyginamumo elementus nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu; programas. • formuoti pasitikėjimą visuotinai suprantamomis ir drauge parengtomis vi- Tolesnis „Tuning“ projekto vaidmuo gerinant studijų programų daus vertinimo sistemomis; kokybę • skatinti aukštojo mokslo institucijas domėtis pripažinimo procedūromis „Tuning“ projektas ne tik siūlo metodinius pagrindus ir praktines priemones programos lygmenyje; studijų programoms rengti, diegti bei vykdyti, bet vaidina ir dar vieną vaidme- • remti ENICS ir NARICS pripažįstant laipsnius; nį – tai yra europinis dėstytojų tinklas. Potenciali tinklų reikšmė užtikrinant ko- kybę buvo paminėta Berlyno komunikate. „Tuning“ projektas yra dėstytojų, • veiksmingai naudoti turimus išteklius kuriant informacines ir duomenų atstovaujančių tiek Europos šalims, tiek atskiroms mokymo įstaigoms, kurios kaupimo sistemas, kurios gali būti palyginamos ir suprantamos skirtingose formaliai paskyrė juos dalyvauti projekte, tinklas. Svarbiausias dėstytojų vai- šalyse. dmuo mokymo įstaigose yra pabrėžtas ataskaitoje „Kryptys III“ (angl. Trends Kaip transnacionalinis tinklas, „Tuning“ projektas suteikia unikalią galimybę III), kur sakoma: įgyvendinti principus, kurie sudaro Europos aukštojo mokslo kokybės pa- „Jeigu nenorime prarasti progos išlaisvinti didžiulį Bolonijos proceso tikslų grindą: panaudojimo potencialą kaip katalizatorių seniai pribrendusioms, fundamen- Aktualumas. Švietimo sistemoje, kuri orientuojasi į studento poreikius, pa- talioms ir darnioms aukštojo mokslo reformoms Europoje įgyvendinti, būtina grindinė bet kokios aukštojo mokslo programos vertybė yra jos aktualumas išgirsti universitetų dėstytojus ir tiesiogiai juos išklausyti Bolonijos procese“. studentams ir visai visuomenei apskritai. Studijų programa turi atsižvelgti į po- Dėstytojų tinklai gali įnešti svarų indėlį skatinant vertinti kokybę bei formu- kyčius mokslo, profesinėje ir socialinėje srityse, intelektines pastangas, galimy- luojant sąvokas, atitinkančias individualius kultūrinius kontekstus. Tai yra itin bes įsidarbinti ir gyventi visavertį gyvenimą Europos aplinkoje. Kompetencijų vertingas kokybės gerinimo šaltinis, kadangi vieninga samprata gali įnešti principu besivadovaujantis „Tuning“ projektas skatina dialogą su darbdaviais vertingą indėlį vystant į kokybę orientuotą Europos aukštojo mokslo erdvę. ir kitais socialinės aplinkos dalyviais, siekdamas apibrėžti aktualius akademi- Taip pat tinklai gali suvaidinti svarbų vaidmenį skleidžiant ir populiarinant šias nius bei profesinius profilius ir reikalaudamas aiškiai suformuluoti poreikius, kuriuos turi patenkinti aukštojo mokslo programos. koncepcijas. Palyginamumas ir suderinamumas. Taikant „Tuning“ projekto metodiką, „Tuning“ projektas veikia europiniame, transnacionaliniame kontekste, kur Europos aukštojo mokslo programos gali būti rengiamos taip, kad būtų su- vienas iš svarbiausių klausimų yra tarpusavio pripažinimas. Šio projekto esmė derinamos ir palyginamos su kitų Europos šalių programomis, panaudojant yra pripažinimas, grindžiamas palyginamumu ir skaidrumu. Pagrindinis „Tu- visuotinai sutartus kriterijus, išreikštus bendrosiomis ir dalykinėmis kompeten- ning“ projekto uždavinys – suformuluoti naudingus kontrolinius parametrus, 110 111
    • cijomis. Ši metodika užtikrina realų palyginamumą, tuo pat metu atsižvelgda- įgyvendinimo procesus taip, kad jie atitiktų esmines akademines vertybes ir ma į studijų programų įvairovės, mokymosi būdų ir kultūrinių ypatybių svarbą. konkrečią misiją. „Tuning“ projektas suteikia galimybes kurti ir pertvarkyti bei Naudojant ir tobulinant ECTS sistemą galima dar geriau palyginti ir suderinti tobulinti studijų programas atsižvelgiant į Bolonijos proceso principus. studijų programas, remiantis studentų mokymosi krūviu kaip visos aukštojo mokslo programos bei jos sudėtinių dalių planavimo ir kontrolės priemone. Bendri „Tuning“ projekto rezultatai yra naudingi visoms aukštojo mokslo įs- taigoms, o rezultatai, gauti individualiose dalykinėse srityse, siūlo kontrolinius Skaidrumas. Tai yra būtina bet kokios studijų programos savybė, kurią privalu parametrus visos Europos mastu, kuriuos galima panaudoti atskirų disciplinų integruoti į programą pačioje pirmoje jos rengimo stadijoje. Būtina užtikrinti ir kokybei gerinti. mokymosi siekinių, ir mokymosi proceso, ir mokymosi išteklių, ir kokybės sis- temų, ir duomenų kaupimo bei apdorojimo skaidrumą. Skaidrumas yra susijęs Dalykinių sričių / disciplinų lygmuo yra būtent tas kontekstas, kuriame gali- su aiškumo principu, kuris reikalauja vartoti tokią kalbą, kurią vienodai su- ma: prastų studentai, darbdaviai ir kitos tarptautinės visuomenės interesų grupės. • panaudoti skirtingoms akademinėms tradicijoms atstovaujančių dėstytojų Skaidrumas taip pat reiškia, kad reikia teisingai naudoti ECTS kreditus studen- patirtį; tų mokymosi krūviui įvertinti ir diplomų priedus bei kitas ECTS priemones. • sužinoti atskirų sričių profesinių organizacijų ir kitų susijusių interesų grupių Mobilumas ir tarptautinis švietimas. Europos aukštojo mokslo erdvei bū- nuomonę, užtikrinant nuolatinį dialogą studijų programų socialinio aktua- tina patikima ir kokybiška mobilumo sistema. Savo ruožtu, studentų judumo lumo ir tinkamumo tema; patirtis svarbi vystant visapusiškai stiprią ir gyvybingą Europos aukštojo moks- • sekti pokyčius kiekvienoje dalykinėje srityje ir užtikrinti dinamišką požiūrį į lo erdvę. Fizinis judėjimas dalinėms studijoms ar visam studijų laikotarpiui sti- naujoves ir kontrolinius parametrus; prina europinės švietimo dimensijos kokybę, profesinio užimtumo galimybes Europos darbo rinkoje ir pilietiškumą Europos erdvėje. Tarptautinis švietimas • užtikrinti, kad kursai ir mokslo laipsniai atitiktų akademinius ir profesinius yra galinga jėga, suvienijanti institucijas ir plėtojanti bendrus kokybės gerini- profilius tarptautiniame kontekste; mo mechanizmus. • skatinti vienodai traktuoti kokybės pokyčius kiekvienoje dalykinėje srityje, Aukštos kokybės mobilumo sistema turi garantuoti, kad būtų visiškai pripa- tuo pat metu pripažįstant ir gerbiant taikomų principų įvairovę; žinti studijų laikotarpiai ir mokslo laipsniai, taip pat užtikrinti priimančioje • palyginti studijų turinio ir mokymosi bei vertinimo principus, siekiant api- institucijoje vykdomų veiklų tinkamumą studentui. Pripažinimo pagrindas yra brėžti dalykines sritis, skatinti tarpusavio supratimą, aprašyti pagrindines ECTS sistema. „Tuning“ projektas palengvina tokį pripažinimą, išplėtodamas kompetencijas ir bendrus standartus skirtinguose lygiuose; ECTS kreditų kaupimo funkciją, kai yra nuosekliai naudojami kompetencijo- • skatinti rengti įsidarbinimo galimybių studijas Europos lygmenyje, akcen- mis ir mokymosi krūviu išreikšti mokymosi siekiniai. tuojant įvairovę ir inovacijas; Patrauklumas. Kitas svarbus principas – būtina garantuoti Europos švieti- • įnešti svarų indėlį formuluojant pakopų (lygių) aprašus, naudojamus ku- mo erdvės kokybę, siekiant pritraukti trečiąsias šalis. Kokybės mechanizmai, riant nacionalines ir europines kvalifikacijų sistemas. kuriuos nacionaliniame lygmenyje yra parengusios skirtingos šalys, turi būti apjungti ir pertvarkyti, kad juos priimtų ir suprastų kaip europinę sistemą. Būtent dalykinėse srityse galima geriausiai suprasti programos akademinį lygį „Tuning“ projektas siūlo metodiką, kurią taikant būtų kokybiškai rengiamos bei įvertinti jį kiekybiškai ir kokybiškai. aukštojo mokslo programos, įskaitant jungtines programas, formuluojant mokymosi siekinius ir kompetencijos bei vertinant mokymosi krūvį. Projekto „Tuning“ projekto reikšmė gerinant programų rengimo ir metu jau buvo susitarta dėl bendrų mokymo, mokymosi ir kompetencijų ver- įgyvendinimo kokybę tinimo nuostatų, kurios bus vystomos ir toliau bei apims kokybės rodiklius. Apibendrinant, „Tuning“ projektas siūlo veiksmingas priemones gerinti pro- Universitetai kuria savas vidaus kokybės kultūros vystymo metodikas ir sis- gramų rengimo ir įgyvendinimo kokybę. Suprantama, kokybę įtakoja įvairūs temas. Jie turi kontroliuoti švietimo veiklos ir studijų programų kūrimo bei veiksniai, kurie savo ruožtu priklauso nuo nacionalinių, vietinių ar institucinių 112 113
    • kontekstų. Nepaisant to, visų šalių aukštojo mokslo institucijos ir jų darbuo- mokslo pakopos (daktaro laipsniui gauti) aprašus. tojai gali efektyviai naudotis šio projekto rezultatais ir parengtomis priemo- nėmis, rengdami naujas programas Bolonijos proceso kontekste, kad būtų Vienas iš naujausių „Tuning“ projekto dėmesio objektų yra „bendrosios sukurta į studentus orientuota kultūra. kompetencijos“, į kurias iki šiol nebuvo pakankamai atsižvelgta daugumoje akademinių programų. Kiekvienoje programoje reikia atrinkti tas bendrąsias „Tuning“ projektas suteikia bendrą sistemą į studentus orientuotoms aukš- kompetencijas, kurios yra svarbiausios ją pasirinkusiems studentams ir atitin- tojo mokslo programoms rengti. Jis parodo, kaip kurti programą, visapusiai kamus šias kompetencijas ugdančius mokymosi, mokymo ir vertinimo princi- atsižvelgiant į galutinį rezultatą, t. y. į tai, kaip studijų programos absolventas pus. „Tuning“ projektas ne tik suformulavo bendras bendrąsias kompetenci- bus pasirengęs realiam gyvenimui ir nepamirštant konkrečių poreikių profe- jas apibūdinančias sąvokas, bet ir pateikė daugybę konkrečių pavyzdžių, kaip siniame, asmeniniame ir pilietiniame lygmenyse. Projektas aprašo programas lavinti šias kompetencijas skirtingose dalykinėse srityse. sąvokomis, kurios yra suprantamos tiek Europoje, tiek ir už jos ribų, tokiu būdu užtikrindamas studijų programų palyginamumą, skaidrumą ir patrau- Suprantama, kad planuodamos mokymosi ir mokymo užduotis tam tikriems klumą. mokymosi siekiniams, aukštojo mokslo institucijos privalo nuolatos kontro- liuoti laiką, per kurį turi būti įvykdyta studijų programa. Mokymosi krūviu „Tuning“ projekto atspirties taškas yra rengti tokias programas, kurios padėtų paremti ECTS kreditai leidžia efektyviai planuoti mokymosi veiklą, kadangi pasiekti reikšmingų mokymosi siekinių per tam tikrą laikotarpį. Mokymosi sie- jie atsižvelgia į visą laiką, kuris reikalingas mokymosi, mokymo ir vertinimo kiniai yra suformuluoti ne remiantis dalyko turiniu, o įgyjamų žinių ir gebėjimų užduotims ir todėl yra svarbiausia programų planavimo priemonė. požiūriu. Žinios ir gebėjimai yra išreiškiami ir suvokiami kaip konkrečios daly- kinės ir bendrosios kompetencijos, t. y. nurodant, ką studentas žinos, suvoks ECTS kreditai yra tik viena iš „Tuning“ projekto siūlomų priemonių, padedan- ir sugebės atlikti pasibaigus tam tikram mokymosi procesui. čių pasiekti reikiamus mokymosi siekinius. Kiekviena šalis, kiekviena disciplina ir netgi kiekviena mokymo institucija turi savas mokymo, mokymosi ir vertini- „Tuning“ projekto siūloma kompetencijomis paremta metodika leidžia kon- mo tradicijas. „Tuning“ projektas sujungė šias tradicijas: pasidalijus žiniomis ir sultuotis su visomis interesų grupėmis, tarp jų ir su studentais, bei aiškiomis patirtimi, buvo sukurta ir apibūdinta daugybė efektyvių individualias kompe- sąvokomis aprašyti konkrečius kiekvienos programos tikslus. Šie „tikslai“ su- tencijas ugdančių metodų ir būdų. Šie aprašai apima tiek konkrečias dalyki- daro universitetinės programos profilį, kuris yra susijęs su būsimu absolven- nes, tiek ir bendrąsias kompetencijas įvairiose dalykinėse srityse. Šia medžiaga to vaidmeniu ir akademiniais standartais, kuriuos absolventas turėtų pasiekti gali naudotis visos mokymo institucijos rengdamos savo metodikas. „Tuning“ atitinkamoje dalykinėje srityje. Naudojant mokymosi krūvį (mokymosi apimtį) projekto rezultatai rodo, kad geriausių rezultatų yra pasiekiama naudojant atitinkančius kreditus, galima nuosekliai ir efektyviai organizuoti mokymosi ir skirtingus mokymo ir mokymosi principus kiekvienoje studijų programoje. mokymo veiklą. Vertinimas turėtų būti svarbiausia priemonė, kurios dėka nustatoma, ar kon- Bet kuri aukštojo mokslo programa turi išugdyti konkrečias kompetencijas, kreti aukštojo mokslo programa buvo įsisavinta sėkmingai. Vertinant turėtų t. y. suteikti konkrečiai dalykinei sričiai reikalingų žinių, išmokyti atitinkamų būti tikrinama, ar studentui pavyko pasiekti planuotus tikslus. Kadangi tikslai įgūdžių ir gebėjimų bei įskiepyti atitinkamas vertybes. „Tuning“ projektas yra yra formuluojami kaip kompetencijomis išreikšti mokymosi siekiniai, vertinimo suformulavęs dalykais pagrįstus kontrolinius konkrečių kompetencijų parame- struktūra ir procedūros turi leisti įvertinti šių kompetencijų išlavinimo lygį. trus daugeliui dalykinių sričių: jau yra sukurta metodika ir bendros sąvokos, kuriomis remiantis yra rengiamos priemonės likusioms dalykinėms sritims. „Tuning“ projekto metu buvo surinkti ir išnagrinėti gerosios praktikos pa- vyzdžiai iš daugybės šalių ir sričių, kuriais gali naudotis mokymo institucijos Kiekvienai į „Tuning“ projektą įtrauktai dalykinei sričiai yra nustatytas siekti- kurdamos kompetencijomis paremtus vertinimo metodus nas įvairių kompetencijų lygis pirmojoje arba antrojoje pakopoje. Tai yra ben- dro pobūdžio aprašai, kuriais galima vadovautis bet kokioje mokymo įstai- Savaime suprantama, kad reikia nuolatos stebėti ir vertinti, kaip yra rengia- goje ir bet kokioje šalyje, tuo pat metu deramai atsižvelgiant į nacionalines mos ir vykdomos studijų programos, kad būtų galima nustatyti ar buvo pa- ar vietines akademines tradicijas bei kultūrinius, ekonominius ar socialinius siekti iškelti tikslai ir ar jie tebėra tinkami arba gal derėtų atsižvelgti į pokyčius veiksnius. Ateityje „Tuning“ projektas planuoja parengti ir trečiosios aukštojo konkrečiose dalykinėse srityse ir visuomenėje. Vis didesnę svarbą įgauna po- 114 115
    • kyčiai kiekvienoje dalykinėje srityje, vykstantys europiniame kontekste. „Tu- ning“ projekto priemonės ir metodika leidžia stebėti, vertinti ir tobulinti tiek 1 priedas savas studijų programas, tiek ir jungtines bei tarptautines programas šiame „TUNING“ projekto sudarytas „Svarbiausių klausimų, skirtų platesniame kontekste. Tokiu būdu „Tuning“ projektas nutiesia kelią kokybei padėti rengti, vykdyti, palaikyti ir vertinti studijų programas gerinti studijų programų lygmenyje. įgyvendinant Bolonijos proceso numatytas reformas, sąrašas“ Parengė Julia González, Ann Katherine Isaacs, Maria Sticchi-Damiani ir Ro- Programos rengimas bert Wagenaar. Svarbiausi klausimai • Ar pakankamai išsamiai ir aiškiai yra apibrėžtas (naujos) studijų programos poreikis ir potencialas? Studijų programos • Ar programa yra skirta patenkinti esamus ar naujus profilis profesinius ir (arba) socialinius poreikius? • Ar buvo konsultuotasi su interesų grupėmis? Ar jos nurodė, jog yra studijų programos poreikis? • Ar konsultacijų metu buvo remtasi tinkamu požiūriu? Ar pasirinktos grupės yra susijusios su aptariama studijų programa? • Ar aiškiai apibrėžtas programos profilis, tikslinės grupės ir programos vieta nacionaliniame ir tarptautiniame kontekste? • Ar esama įtikinamų įrodymų, kad programos profilis bus pripažintas būsimoje darbo rinkoje? Ar jis yra susijęs su konkrečiu profesiniu ar socialiniu kontekstu? • Ar programos profilis akademiniu požiūriu yra naujas iššūkis dėstytojams ir studentams ? • Ar aiškiai suvokiamas švietimo kontekstas, kuriame yra siūloma studijų programa? Mokymosi • Ar buvo suformuluoti aiškūs ir tinkami mokymosi siekiniai siekiniai visos programos ir atskirų jos komponentu lygmenyje? • Ar jie atitinka apibrėžtą programos profilį? Ar jie bus tinkamai paskirstyti po skirtingas programos dalis? • Ar pakankamai užtikrintas programos ir jos atskirų elementų vystymasis ir tarpusavio darna? • Ar mokymosi siekiniai yra suformuluoti per konkrečias dalykines (angl. subject-specific) ir bendrąsias (angl. generic) kompetencijas, apimančias žinias, suvokimą, įgūdžius, gebėjimus ir vertybes? • Kokių esama garantijų, kad mokymosi siekiniai bus pripažinti ir suprantami Europoje ir už jos ribų? 116 117
    • Svarbiausi klausimai Svarbiausi klausimai Kompetencijos • Ar studijų programa remiasi ECTS kreditų sistema? Ar • Ar aiškiai apibrėžtos ir suformuluotos dalykinės ir Kreditai ir ji atitinka svarbiausius ECTS reikalavimus? bendrosios kompetencijos, kurias įgis studentas? mokymosi krūvis • Ar yra numatytas programai skiriamų kreditų skaičius? • Ar įgyjamų kompetencijų lygis yra pakankamas šiai (mokymosi Kas garantuoja, kad kreditai yra skirti teisingai? konkrečiai studijų programai? apimtis) • Kaip kreditai yra susiję su numatytais šios studijų • Ar įgyjamos kompetencijos yra išreikštos tokiu būdu, programos mokymosi siekiniais? kad jas būtų galima išmatuoti? • Kaip yra kontroliuojamas ryšys tarp mokymosi krūvio ir • Ar užtikrinta kompetencijų ugdymo pažanga? kreditų paskirstymo? • Ar galima tinkamai įvertinti įgytas kompetencijas? • Kaip yra užtikrinamas subalansuotas studentų Ar aiškiai išdėstyta vertinimo metodika ir ar ji tinka mokymosi krūvis kiekvienu mokymosi laikotarpiu nurodytiems mokymosi siekiniams? mokymosi, mokymo ir vertinimo požiūriu? • Ar aiškiai išdėstyta mokymosi ir mokymo metodika, • Kokios priemonės yra naudojamos peržiūrėti kreditų kompetencijoms įgyti? Kokių esama įrodymų, kad ji tinka paskirstymą ir mokymosi, mokymo bei vertinimo veiklą? numatytiems siekiniams pasiekti? Kaip į šią veiklą yra įtraukiami studentai? • Ar pasirinkta pakankamai įvairiapusė ir novatoriška / • Ar informacija apie programą (modulius ir (arba) kūrybiška metodika? sandus) yra pateikta atsižvelgiant į ECTS vadovo (angl. • Ar apibrėžtos kompetencijos gali būti palyginamos ir ECTS User‘s Guide) rekomendacijas? suderinamos su atitinkamais individualių dalykinių sričių • Kaip programoje organizuotas studentų judėjimas? Europos kontroliniais parametrais (angl. reference points)? (Jei taikytina) • Kaip studentai informuojami apie judumo galimybes? • Kaip judumo tikslams yra naudojami svarbiausi ECTS dokumentai? Lygis • Ar nustatant mokymosi poreikius buvo atsižvelgta į • Kas yra atsakingas už kreditų pripažinimą ir kokios yra potencialių studentų lygį stojimo į aukštąją mokyklą naudojamos procedūros? metu (entrance level)? • Ar mokymosi siekinių ir kompetencijų lygis atitinka Ištekliai • Kaip yra užtikrinamas formalus programos pripažinimas Europos ir nacionalinių kvalifikacijų sąrangose ir kaip garantuojami programai vykdyti būtini ištekliai? numatyto laipsnio (pakopos) lygį ar lygius? • Ar programai vykdyti yra reikiamų darbuotojų • Jeigu esama polygių, ar šie polygiai yra aprašyti (dėstytojų ir administracijos darbuotojų bei darbo kompetencijomis išreikštų mokymosi siekinių požiūriu? praktikos vadovų)? Ar įgyvendinant programą reikės • Ar lygiai yra aprašyti: kviestis dėstytojų iš kitų fakultetų ar įstaigų? — žinių, suvokimo, įgūdžių ir gebėjimų išugdymo; • Ar numatytas personalo tobulėjimas (naujų) mokymosi, — žinių, suvokimo, įgūdžių ir gebėjimų taikymo mokymo ir vertinimo metodų požiūriu? praktikoje; • Kaip yra užtikrinta, kad bus reikiamų struktūrinių, — kompetentingų nuomonių reiškimo ir sprendimų finansinių ir techninių priemonių (auditorijų, įrangos, priėmimo: sveikatos ir saugos procedūrų, kt.)? — žinių ir supratimo komunikavimo; • Mokymosi darbo vietoje / stažuočių atveju, ar garantuota pakankamai tinkamų darbo / praktikos vietų? — gebėjimo tęsti mokymąsi požiūriu? 118 119
    • Programos vykdymas, palaikymas ir vertinimas 2 priedas Svarbiausi klausimai „TUNING“ projekto parengta „Kontrolinė mokymo programos įvertinimo lentelė“ • Kaip kontroliuojama programos ir jos komponentų Stebėsena įgyvendinimo kokybė? Mokymo programos (curriculum) vertinimą sudaro trys pagrindinės dalys: mo- (kontrolė) • Kaip kontroliuojama personalo kokybė ir motyvacija kymo proceso vertinimas, mokymosi siekinių vertinimas ir programos vykdy- vykdyti programą? mui būtinų sąlygų vertinimas. • Ar yra sukurtos mokymosi darbe ir stažuočių vietų kokybės vertinimo sistemos? Mokymo procesas: • Ar auditorijų ir įrangos (įskaitant darbo vietų aplinką) kokybė yra tinkama programai įgyvendinti? • studijų programos profilis (studijų programos tikslai); • Kaip yra užtikrinamas pradinis potencialių studentų • pageidaujami mokymosi siekiniai ir kompetencijos; lygis? • Kaip yra kontroliuojamas studentų darbas kalbant • studijų programos struktūra ir pažangą užtikrinantys programos kompo- apie siekiamus mokymosi siekinius / kompetencijas nentai; bei laiką, reikalingą programai ir jos komponentams užbaigti? • studijų programos nuoseklumas; • Kokiu būdu yra kontroliuojamos absolventų • mokymosi krūvio paskirstymas per semestrą ir mokslo metus; įsidarbinimo galimybės? • Kaip yra sudaroma baigusių studentų duomenų • programos įgyvendinamumas; bazė? • dėstymo, mokymo ir vertinimo metodai; • Ar renkami duomenys apie absolventų pasitenkinimą studijų programa? • ryšys su viduriniu ir aukštesniuoju išsilavinimu; • tarptautinis bendradarbiavimas ir studentų mobilumas. • Kokia yra studijų programos atnaujinimo / Atnaujinimas koregavimo sistema? Studijų siekiniai: • Kokiu būdu pokyčiai, susiję su išoriniu visuomenės vystymusi, gali būti įtraukiami į programą? • pažangumo lygis, studijų nutraukimas ir perėjimas į kitas programas; • Kaip yra organizuotas ir garantuotas personalo • sėkmingai pirmą ir antrą pakopas užbaigusių studentų skaičius; vystymasis ryšium su įgyvendinama programa? • įsidarbinimo galimybės. • Kaip yra užtikrintas studijų programos tvarumas? Tvarumas ir • Kaip yra garantuota, kad atitinkamos institucijos Būtinos mokymo sąlygos: atsakomybė prisiims atsakomybę už programos palaikymą ir atnaujinimą? • struktūrinės ir techninės priemonės; • Kokia yra informacijos apie studijų programą • materialiniai ir žmogiškieji ištekliai; Organizavimas atnaujinimo sistema ir kaip yra užtikrintas tokios • pagalba studentams: studentų konsultantai. ir informavimas informacijos atnaujinimas? • Kaip yra užtikrinama tinkama parama studentams bei studentų konsultavimas ir kuravimas? • Ar studentams automatiškai yra išduodamas diplomo priedėlis viena iš plačiai vartojamų Europos kalbų? 120 121
    • Mokymo procesas 4. Mokymo programos struktūra ir programos komponentų ar mo- kymo modulių seka 1. Studijų programos profilis Prielaidos: Prielaidos: Mokymo turinys (angl. curriculum) yra sudarytas taip, kad būtų užtikrinta ats- Studijų programa turi aiškiai apibrėžtą profilį, kuris remiasi akademinio laips- kirų visos studijų programos elementų darna visais etapais ir būtų nuolatos nio keliamais reikalavimais iš vienos pusės, ir iš kitos pusės – visuomenės porei- ugdomos tiek bendrosios, tiek konkrečios dalykinės kompetencijos įgyjamų kiais, atsižvelgiant į būsimą (konkrečios programos) absolventų darbo rinką. žinių, sąvokų ir įgūdžių prasme. Klausimai: Klausimai: Kiek, turimais duomenimis, programos profilis atitinka iškeltus reikalavimus? Kiek matosi praktiškai, kad programa yra sudaryta užtikrinant jos elementų Kokie galėtų būti pakeitimai, jeigu iškiltų toks poreikis? darną ir nuolatinį žinių, sąvokų ir įgūdžių lavinimą siekiant užsibrėžtų mo- 2. Mokymosi siekiniai ir kompetencijos programos lygmenyje kymo tikslų ir kompetencijų? Kokie galėtų būti pakeitimai, jeigu iškiltų toks poreikis? Prielaidos: 5. Mokymosi krūvio paskirstymas Studijų programoje aiškiai apibrėžti mokymosi siekiniai, kurie atspindi pro- gramos profilį. Mokymosi siekiniai yra aprašyti kompetencijų (žinių, suvokimo Prielaidos: ir įgūdžių), kurias turi įgyti studentas, požiūriu. Programa yra sudaryta taip, kad būtų tinkamai subalansuotas tiek visos studi- jų programos mokymosi krūvis, tiek ir krūviai atskirais mokslo metais ir atski- Klausimai: rais semestrais. Programos komponentui apskaičiuotas mokymosi krūvis turi Kiek mokymosi siekiniai ir kompetencijos, kurias turi įgyti studentas, atitinka atitikti laiką, kurio reikia tipiškam studentui, kad pasiektų reikiamus mokymo- programos profilį? Kokie galėtų būti pakeitimai, jeigu iškiltų toks poreikis? si siekinius. 3. Mokymosi siekiniai ir kompetencijos (atskirų) programos kom- Klausimai: ponentų lygmenyje Kiek akivaizdu praktiškai, kad bendras mokymosi krūvis yra paskirstytas atsi- Prielaidos: žvelgiant iš minėtąsias prielaidas? Kokie galėtų būti pakeitimai, jeigu iškiltų toks poreikis? Kiekvienam studijų programos komponentui yra suformuluota po penkis mo- kymosi siekinius, kurie aiškiai atitinka mokymosi siekinius programos lygme- 6. Studijų programos įgyvendinamumas nyje. Mokymosi siekiniai yra aprašyti įgytinų kompetencijų (žinių, suvokimo ir įgūdžių) požiūriu. Prielaidos: Programa yra sudaryta taip, kad ją galėtų įsisavinti tipiškas studentas (užbaigti Klausimai: ją per nustatytą laiką). Tai reiškia, kad yra sėkmingai suderinti mokymo, mo- Ar mokymosi siekiniai yra (aiškiai) paminėti kiekvieno studijų programos kom- kymosi ir vertinimo metodai, nėra jokių nereikalingų trukdžių tarp progra- ponento (modulio ar kurso vieneto) kurso apraše ir, prireikus, išsamiau paaiš- mos komponentų, taip pat numatytas pakankamas dėstytojų vadovavimas kinti? Kiek iš šių aprašų yra aišku, kad yra ugdomos konkrečios kompetenci- studentams ir studentų konsultavimas. jos? Ar yra nurodyta, kokį kompetencijų lygį siekiama išugdyti? 122 123
    • Klausimai: Klausimai: Kiek yra garantijų, kad bus taikomi deramai subalansuoti mokymo, mokymosi Kaip yra garantuojama, kad studentai neatsiliks nuo mokymo grafiko, jeigu ir vertinimo metodai, kad studentams bus užtikrintas pakankamas dėstytojų dalyvaus partnerinės užsienio mokslo įstaigos programoje, išskyrus tuo atveju, vadovavimas, ir kad stojimo reikalavimai atitinka programos turinį? Kokie ga- jeigu jie patys yra už tai atsakingi (pvz., todėl, kad pakeitė savo programą ne- lėtų būti pakeitimai, jeigu iškiltų toks poreikis? pasikonsultavę, arba todėl, kad nepabaigė programos komponentų sėkmin- gai)? Kokie galėtų būti pakeitimai, jeigu iškiltų toks poreikis? 7. Mokymo, mokymosi ir vertinimo metodai Studijų siekiniai Prielaidos: 10. (Sėkmingi) pirmosios ir antrosios studijų pakopos mokymosi Naudojami įvairūs mokymo, mokymosi ir vertinimo metodai, kurie buvo pasi- siekiniai rinkti todėl, kad itin gerai tinka užsibrėžtiems mokymosi siekiniams pasiekti ir kompetencijoms išugdyti. Prielaidos: Klausimai: Fakultetas ar aukštoji mokykla siekia šių tikslų: pirmuosius mokslo metus sė- kmingai pabaigia xx % studentų (ne ilgiau kaip per dvejus metus nuo pro- Kiek turima informacija, ypač mokymo ir vertinimo taisyklės bei kurso planas, gramos pradžios), pirmąją studijų pakopą pabaigia xx % pirmuosius metus rodo, kad yra laikomasi nustatytų reikalavimų? Kokie galėtų būti pakeitimai, pabaigusių studentų (per ketverius metus nuo mokymo programos pradžios), jeigu iškiltų toks poreikis? antrąją studijų pakopą pabaigia xx % studentų (per dvejus ar trejus metus 8. Ryšys su viduriniu ir aukštesniuoju išsilavinimu nuo įstojimo į studijų programą). Prielaidos: Klausimai: Programa yra sudaryta atsižvelgiant į stojančiųjų studentų lygį. Pirmosios stu- Ar pasiekiami programai nustatyti procentiniai dydžiai? Jeigu ne, kodėl? Ko- dijų pakopos programos yra susietos su viduriniu išsilavinimu, o antrosios – su kios siūlomos priemonės situacijai pagerinti? pirmosios studijų pakopos programomis (kurias baigus galima stoti į antrosios 11. Įsidarbinimo galimybės pakopos programas). Prielaidos: Klausimai: Studijų programa patenkina visuomenės poreikius, ir tai parodo apskritai ge- Kiek yra akivaizdu, kad programa užtikrina sklandų perėjimą į pirmosios ir an- ras absolventų įsidarbinimo lygis. trosios studijų pakopų programas? Kokie galėtų būti pakeitimai, jeigu iškiltų toks poreikis? Klausimas: 9. Tarptautinis bendradarbiavimas Ar absolventai randa (tinkamą) darbą, atitinkantį studijų programos profilį ir lygį, per protingą laikotarpį? Prielaidos: Programos struktūra leidžia bendradarbiauti su partnerinėmis užsienio insti- Būtinos mokymo sąlygos tucijomis. Šis bendradarbiavimas gali vykti kuriant bendras programas, kurias 12. Struktūrinės ir techninės priemonės baigus yra įgyjamas laipsnis, ir (arba) skatinant studentų mainus bei pripažįs- tant studentų akademinius pasiekimus partnerinėse aukštosiose mokyklose. Prielaidos: 124 125
    • Studijų programai vykdyti turima pakankamai struktūrinių ir techninių prie- monių. 7. „Tuning“ projekto terminų žodynėlis Klausimas: (2006 m. lapkritis) Ar realybėje susiduriama su priemonių stoka vykdant programą? 13. Materialiniai ir žmogiškieji ištekliai Studentų vertinimas (angl. assessment) Prielaidos: Visi metodai, taikomi studento žinioms ir gebėjimams įvertinti, išklausius tam tikrą modulį. Dažniausiai taikomi šie metodai: egzaminas raštu, egza- Programai vykdyti turima pakankamai aukštos kvalifikacijos akademinių ir pa- minas žodžiu, laboratorinių darbų gynimas, praktiniai testai, projektai, atli- galbinių (administracinių ir techninių) darbuotojų. Kiekvienas programos ele- mentas / organizacinis vienetas turi pakankamai priemonių programai vykdyti kimo ir darbų pavyzdžių demonstravimas. Siekdamas įvertinti savo pažangą (kviestinių lektorių, medžiagos ir pan.). ar / ir pagerinti rezultatus (formuojantis vertinimas) vertinimą gali atlikti pats studentas. Tokį vertinimą gali atlikti ir mokslo įstaiga siekdama įvertinti ar Klausimas: studentas pasiekė numatytus kurso ar modulio programoje rezultatus (api- bendrinantis vertinimas). Taip pat žr. Nuolatinis vertinimas / Kriterijais Kiek paskirtų priemonių realiai pakanka programai vykdyti vadovaujantis pir- minėmis prielaidomis ir planais? pagrįstas vertinimas. 14. Studentams teikiama parama, studentų konsultavimas ir kura- Studentų vertinimo kriterijai (angl. assessment criteria) vimas Studentų vertinimo kriterijai – tai aprašai ką studentas turi mokėti padaryti Prielaidos: ar pateikti, kad pademonstruotų kokiu lygiu yra pasiekęs numatytus moky- Studentai gali naudotis pagalbos, konsultavimo ir kuravimo sistema. mosi siekinius. Paprastai kriterijai yra susiję su atitinkamos disciplinos studi- juojamo modulio pakopos ir (arba) lygio aprašais (deskriptoriais), kurie yra Klausimas: pateikiami studentams studijų programos kataloguose ar kituose dokumen- tuose kartu su mokymosi siekiniais, kurso programa ir pan. Kiek yra patenkintas tinkamos paramos studentams, studentų konsultavimo ir kuravimo sistemos poreikis? Kursas (angl. cohort arba class) Tuo pačiu metu pradėjusių studijuoti tam tikrą studijų programą ar kursą studentų grupė. Kompetencijos (angl. competences) Kompetencijos tai dinamiška kognityvinių ir metakognityvinių įgūdžių, žinių ir sampratų, tarpasmeninio bendravimo, intelektinių ir praktinių įgūdžių, tam tikrų asmeninių savybių bei etinių vertybių visuma. Svarbus visų studijų programų tikslas – visokeriopai ugdyti šias kompetencijas. Kompetencijos yra ugdomos visuose kurso moduliuose ir vertinamos įvairiuose programos 126 127
    • etapuose. Kai kurios kompetencijos yra susijusios su konkrečiu dalyku (kon- Kursas (angl. course) krečia studijų sritimi), o kitos yra bendro pobūdžio (bendros visoms discipli- noms). Paprastai kompetencijos yra ugdomos integruotai ir cikliškai visos Dažnai vartojamas kaip programos ar kurso vieneto sinonimas. „Tuning“ programos metu. projekte yra vartojamas terminas „programa“, reiškiantis visą studijų progra- mą, kurią baigus yra įgyjamas laipsnis, o terminas „sandas“ reiškia smulkesnį Kontaktinė valanda (angl. contact hour) struktūrinį dėstymo ir mokymosi tokioje programoje vienetą. 45–60 minučių dėstymo / mokymo veiklos, per kurias dėstytojas bendrauja su Sandas (angl. course unit) studentu ar studentų grupe. Atskiras formalią struktūrą turintis mokymo vienetas. Jis turi būti apibrėžęs Tęstinis profesinis lavinimasis / tęstinis mokymasis (angl. tarpusavyje susijusius ir aiškius mokymosi siekinius, išreikštus įgyjamomis kom- continuing professional development / continuing education) petencijomis, bei atitinkamus vertinimo kriterijus. Sandas gali turėti skirtingą kreditų skaičių arba jo kartotinį. Šie vienetai kartu su disertacija ar diplominiu Tęstinis profesinis lavinimasis yra procesas, kurio metu dirbantysis palaiko tu- darbu bei darbo praktika (jei taikoma) yra esminiai programos elementai. rimą žinių ir įgūdžių lygį ir / ar tobulina ir plečia žinias ir įgūdžius bei ugdo jo profesijai reikalingas asmenines savybes. Kartais to siekiama įstojus į aukštes- Kurso darbas (angl. coursework) nės pakopos mokymosi programą arba pasirenkami tam tikri atskiri moduliai ar kurso dalys, tenkinantys asmens mokslo ir profesinius interesus. Taip pat žr. Kurso darbas yra privaloma ir paprastai – vertinama mokymosi veikla įgyven- Mokymasis visą gyvenimą. dinant kurso vienetą ar modulį. Nuolatinis studentų vertinimas (angl. continuous assessment) Kreditas (angl. credit) Vertinimo sistema, kai studento atliktas darbas ar žinios yra vertinami visos Vienetai, kuriais yra apskaičiuojamas studentų mokymosi krūvis (mokymosi programos ar kurso modulio studijavimo metu, t. y. vertinama ne vien tik apimtis), skaičiuojant laiką, per kurį turi būti pasiekti tam tikri nustatyti mo- galutiniu egzaminu. Tarpinių vertinimų metu gauti pažymiai dažnai įeina į ga- kymosi siekiniai. Kreditais dėstytojai ir studentai įvertina mokymosi, paremto lutinį studijuoto modulio studento darbo įvertinimą, vertinant studijų metus mokymosi siekiniais ir atitinkamu mokymosi krūviu, kiekį ir lygį. ar visos studijų programos įsisavinimą. Kreditai gali būti suteikiami studentui pripažįstant jo tam tikro patvirtinto lygio Konvergencija (angl. convergence) apibrėžtus siekinius, pasiektus teorinio mokymosi ar praktinio darbo metu. Konvergencija reiškia, kad savanoriškai pripažintos ir patvirtinamos bendro- Kartą gauti kreditai negali būti prarasti, nors tam tikromis aplinkybėmis moks- sios nuostatos būtinos ar svarbios bendriems tikslams įgyvendinti. Vienas iš lo įstaiga gali nustatyti, kad kreditai privalo būti skiriami per tam tikrą laiką, Bolonijos procesų uždavinių yra suvienodinti nacionalinių švietimo sistemų kuris yra laikomas studijų programos dalimi. Tai gali būti tokiose disciplinose, struktūras. „Tuning“ projektas siekia surasti konvergencijos taškus, nors tuo kur žinios ir įgūdžiai greitai keičiasi, pavyzdžiui, informatikos, medicinos ir pat metu pripažįstama ir tam tikruose rėžiuose suderinta švietimo formų kitose. Taip pat žr. Studentų mokymosi krūvis ir Mokymosi siekiniai. įvairovė, be to projektas skatina keistis atitinkama informacija. Kreditų kaupimas (angl. credit accumulation) Kreditų kaupimas tai kreditų rinkimo mokantis tam tikroje studijų programoje procesas. Taikant kreditų kaupimo sistemą, tam, kad būtų sėkmingai užbaigta 128 129
    • studijų programa ar jos dalis pagal studijų programos reikalavimus, būtina Pakopos (lygio) aprašai (angl. cycle (level) descriptors) surinkti tam tikrą kreditų skaičių. Kreditai gali būti skiriami ir kaupiami tik tuo atveju, jeigu vertinimo rezultatai rodo, kad buvo sėkmingai įsisavinti nustatyti Šie Bendro pobūdžio kiekvienos studijų pakopos mokymosi siekinių aprašai mokymosi siekiniai. Kreditų kaupimo sistema leidžia perkelti arba įskaityti kre- yra vadinamieji Dublino aprašai, kuriuos parengė Jungtinės kokybės inici- ditus, gautus vienoje programoje ar mokslo įstaigoje, į kitą programą ar moks- atyvos (Joint Quality Initiative) ekspertų grupė. Šie aprašai (kartu su ECTS) lo įstaigą. Kreditai gali būti perkeliami iš programos į programą toje pačioje sudarė pagrindą kuriant Europos aukštojo mokslo erdvės kvalifikacijų sąran- mokslo įstaigoje, iš vienos mokslo įstaigos į kitą mokslo įstaigą toje pačioje ša- gą. Taip pat žr. Dublino aprašai, Europos kvalifikacijų sistema ir Lygio lyje ar iš vienos šalies į kitą (dažnai nustatant perkeliamoms dalims tam tikrus aprašai. apribojimus). Šis procesas leidžia studentui pasirinkti atskirus studijų modulius nebūtinai iškart gaunant akademinį diplomą, taip pat sudaro galimybę skirti Laipsnis (angl. degree) tarpinius diplomus, kai studentas nebaigia visos laipsnį suteikiančios progra- mos. Bet kuriuo atveju sprendimą kuriuos gautus kitoje programoje ar mokslo Formali kvalifikacija, kurią aukštojo mokslo įstaiga suteikia studentui, sėkmin- įstaigoje kreditus galima pripažinti priima konkreti aukštoji mokykla. gai užbaigusiam tam tikrą studijų programą. Tais atvejais, kai yra taikoma kre- ditų kaupimo sistema, programa yra pabaigiama sukaupus nustatytą skaičių Kreditų lygis (angl. credit level) kreditų, skiriamų pasiekus tam tikrus mokymosi siekinius. Mokymuisi ir / ar studento autonomijai tam tikrame sande ar modulyje kelia- Studijų programos profilis (angl. degree profile) mų reikalavimų rodiklis. Paprastai jis remiasi mokymosi sudėtingumu bei gy- liu ir kartais yra siejamas su studijų metais (pvz., 1, 2, 3 lygis per trejų metų Programos, kurią užbaigus yra įgyjamas laipsnis, arba kvalifikacijos pobūdžio programą) ar kursų turinio tipu (pvz., pagrindinis, tarpinis, pažengusiųjų). aprašas. Šiame apraše pateikiamos svarbiausios programos ypatybės, kurios remiasi konkrečiais programos tikslais, nurodoma programos vieta Kriterijais pagrįstas studentų vertinimas (angl. criterion-referenced akademiniame disciplinų ar teminių studijų žemėlapyje ir kaip ji siejasi su assessment) konkrečia profesine aplinka. Sprendimas sukurti naujo profilio programą turėtų būti priimamas išanalizavus visuomenės ir konkrečios dalykinės Taikant šią vertinimo formą, konkretūs mokymosi siekiniai, t.y. žinios, sampra- srities poreikius bei turimus studijų programos finansinius ir žmogiškuosius tos, įgūdžiai, gebėjimai ir / ar požiūriai, yra apibrėžiami kaip kriterijai, leidžian- išteklius. tys „išlaikyti“ vertinimo testą. Kriterijais pagrįstas vertinimas gali būti siejamas su pageidaujamais ir / ar minimaliais mokymosi siekiniais. Taikant normomis Diplomo priedėlis (angl. Diploma Supplement) pagrįstą vertinimą, studentai yra vertinami lyginant juos tarpusavyje – papras- tai to paties kurso studentus. Viena pati atskirai, ši vertinimo sistema nėra Tai priedas, kuris išduodamas kartu su formaliu kvalifikaciją suteikiančiu do- suderinama su kompetencijomis paremtomis mokymo programomis. kumentu. Jis suteikia daugiau informacijos apie asmens užbaigtas studijas. Šis dokumentas sudarytas laikantis suderinto ir tarptautiniu mastu pripažinto Pakopos (angl. cycles) formato. Siekiant skaidrumo ir palyginamumo, būtina tiksliai laikytis Europos Komisijos, Europos Tarybos ir UNESCO / CEPES, parengto formato. Visos Europos aukštojo mokslo kvalifikacijos yra suskirstytos į tris pakopas (ciklus arba lygius). Vienas iš Bolonijos deklaracijoje nurodytų uždavinių buvo Daktaro laipsnis (angl. doctorate arba doctoral degree) „patvirtinti dvejomis pakopomis – bakalauro ir magistro – paremtą sistemą“. Šiandien į Bolonijos struktūrą yra įtrauktos ir doktorantūros studijos, vadina- Kvalifikacija, suteikiama užbaigus trečiąją studijų pakopą. Doktorantūros stu- mos trečiąja pakopa. dentas turi atlikti daug savarankiškų mokslinių tyrimų, kurių rezultatai papras- 130 131
    • tai yra pateikiami disertacijoje. Dėl kreditų kaupimo ir perkėlimo ECTS sistema sudaro galimybes studentų mobilumui ir palengvina programų kūrimą bei tobulinimą. Dublino aprašai (angl. Dublin descriptors) Europos kvalifikacijų sandara (angl. European Qualifications Dublino aprašai – tai labai bendro pobūdžio pasiekimų ir gebėjimų, įgytų už- Framework) baigus vieną Bolonijos proceso pakopą, tipiškų lūkesčių formuluotės. Bendrie- ji aprašai buvo parengti „trumpam ciklui pirmojoje pakopoje“ bei pirmajai, Europos kvalifikacijų sąranga (EKS) yra visaapimanti sistema, užtikrinanti antrajai ir trečiajai pakopoms. Aprašus sudaro tam tikri kriterijai, apibūdinami skaidrų ryšį tarp Europos nacionalinių (ir (arba) sektorinių) švietimo sąrangų per kompetencijos lygį, kuriais remiantis plačiąja prasme galima atskirti tarp ir jų apimamų kvalifikacijų. Tai yra nacionalines sąrangas apjungiantis savęs skirtingas pakopas. Išskiriami šios penkios kriterijų grupės: mechanizmas. - žinių ir sąvokų įsisavinimas; Šiuo metu egzistuoja dvi Europos kvalifikacijų sąrangos. Pirmoji yra skirta aukštajam mokslui ir buvo inicijuota kaip Bolonijos proceso dalis, o antrąją - žinių ir sąvokų taikymas; inicijavo Europos Komisija kaip mokymuisi visą gyvenimą skirtą sistemą. Pir- moji sąranga vadinasi „Europos aukštojo mokslo erdvės kvalifikacijų sąran- - kompetentingų sprendimų priėmimas ir alternatyvų pasirinkimas; ga“ (angl. A Framework for Qualifications of the European Higher Education Area, sutrumpintai „EQF for HE“). Antroji sąranga yra skirta visoms mokslo - žinių ir supratimo perdavimas; sritims, tarp jų ir aukštajam mokslui, ir vadinasi „Mokymosi visą gyvenimą Europos kvalifikacijų sąranga“ (angl. European Qualifications Framework for - gebėjimas tęsti mokymąsi. Lifelong Learning, sutrumpintai „EQF for LLL“). Europos aukštojo mokslo er- dvės kvalifikacijų sąranga, kurią patvirtino 45 Bolonijos procese dalyvaujan- Dublino aprašus parengė Jungtinė kokybės užtikrinimo iniciatyvos (angl. Joint čios šalys, siekia: Quality Initiative) ekspertų grupė. Šios grupės ir „Tuning“ projekto darbai pa- pildo vienas kitą. • sudaryti sąlygas besimokantiems asmenims (piliečiams, darbdaviams ir pan.) visoje Europoje suprasti nacionalinių, vietinių ir regioninių Europos ECTS – Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistema (angl. aukštojo mokslo kvalifikacijų įvairovę ir tarpusavio ryšį; European Credit Transfer and Accumulation System) • didinti prieinamumą, skatinti šių sistemų lankstumą, mobilumą, bendra- ECTS yra į studentą orientuota kreditų sistema, kuri remiasi studento moky- darbiavimą, skaidrumą, pripažinimą ir integravimą (ryšius) tarp įvairių Euro- mosi krūviu (mokymosi apimtimi), būtinu studijų programos tikslams pasiekti. pos aukštojo mokslo sistemų ir jų viduje; Dieninio skyriaus studento mokymosi krūvis per vienerius mokslo metus yra 60 kreditų. Europoje dieninio skyriaus studento mokymosi krūvis dažniausiai • puoselėti švietimo programų turinio ir dėstymo įvairovę ir tuo pačiu mokslo yra 1500–1800 valandų per metus. Kreditai yra skiriami remiantis oficialiu įstaigų autonomiją nacionaliniu, vietiniu, regioniniu ir instituciniu lygme- planu. Jeigu studijų programa oficialiai yra ilgesnė negu standartiniai mokslo niu; metai, tokiai programai gali būti skiriama daugiau kreditų (tai būdinga an- trosios studijų pakopos programoms). „Visų kalendorinių metų“ programai, • kelti Europos aukštojo mokslo konkurencingumo ir efektyvumo lygį. kuriai įgyvendinti reikia 50–52 savaičių ištisinio studijų (be vasaros atostogų), Taip pat žr. Nacionalinė kvalifikacijų sandara. gali būti skiriama iki 75 kreditų, priklausomai nuo mokymosi siekinių ir atitin- kamo mokymosi krūvio (mokymosi apimties). 132 133
    • Egzaminas (angl. examination / exam) nio mokslo baigimo arba atitinkamos profesinės kvalifikacijos ar patvirtintos ankstesnės mokymosi ir / ar darbo patirties pažymėjimą. Aukštąjį išsilavinimą Paprastai formalus patikrinimas raštu ar žodžiu tam tikru metu (pvz., semestro gali teikti universitetai, profesinių studijų universitetai, aukštojo mokslo įstai- ar trimestro pabaigoje ar viduryje) arba programos, modulio ar kurso pabai- gos, kolegijos, politechnikos institutai, kt. goje. Mokymosi siekiniai (angl. intended learning outcomes) Studijų vertinimas (angl. evaluation) Mokymosi siekiniai, arba planuojami mokymosi siekiniai, yra tai, ką studen- Tam tikro dalyko (modulio) dėstymo, studijų programų ir akademinių studijų tas turi žinoti, suprasti ir (arba) sugebėti pademonstruoti užbaigęs mokymosi ar mokymo tam tikrame mokymo padalinyje vertinimas. Šia procedūra siekia- procesą. Mokymosi siekinius nustato dėstytojai. Šalia mokymosi siekinių turi ma įvertinti dėstymo ir studijų kokybę, tinkamumą tikslams pasiekti ir tikslų būti suformuluoti ir atitinkami vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra spren- tinkamumą. Kritiškai apžvelgiant ir analizuojant vertinimo objektus yra nusta- džiama, koks yra pasiektas mokymosi siekinių lygis. Apibrėžiant mokymosi tomos silpnosios ir stipriosios mokymo pusės bei pateikiami pasiūlymai kaip siekinius ir vertinimo kriterijus, turi būti nurodomi reikalavimai, kuriuos pa- palaikyti reikiamo lygio kokybę. Vertinimas gali būti vidinis ir išorinis. Atliekant tenkinus yra skiriamas kreditas. Pažymys yra rašomas atsižvelgiant į tai, kokiu vidinį vertinimą, sistemingai renkami administraciniai duomenys, darbuoto- lygiu studento žinios atitinka šiuos reikalavimus. Aiškiai apibrėžus mokymosi jų, studentų ir absolventų atsiliepimai, taip pat organizuojami struktūriniai siekinius ir tiksliai aprašius mokymosi siekinius, už kuriuos yra skiriamas kredi- pokalbiai su dėstytojais ir studentais. Išorinio vertinimo metu ekspertai gali tas, gerokai palengvinamas kreditų kaupimo ir perkėlimo procesas. apsilankyti mokymo padalinyje tikrindami mokslo studijų ir dėstymo kokybę. Išoriniame vertinime gali dalyvauti išorės egzaminuotojai, išorės akreditavimo Lygiai (angl. levels) įstaigų atstovai, kt. Lygiai yra bendraisiais mokymosi siekiniais išreikšti nuoseklios mokymosi se- Vidinio ir išorinio tikrinimo procedūromis siekiama užtikrinti aukštesnę stu- kos etapai, kuriuos turi pereiti studentas įsisavindamas tam tikrą studijų pro- dentų mokymosi ir mokymo proceso organizavimo kokybę. gramą. Pirmosios studijų pakopos laipsnis (angl. first cycle degree) Lygio aprašai (angl. level descriptors) Aukštojo mokslo kvalifikacija, suteikiama sėkmingai užbaigus pirmosios stu- Lygio aprašai nurodo mokymosi veiklos tam tikrame programos etape gylį ir dijų pakopos studijas, kurios, remiantis Bolonijos deklaracija, turėtų trukti ne apimtį. Jie nurodo, kokius reikalavimus ar lūkesčius reikėtų taikyti studentui trumpiau kaip trejus metus ir atitinka 180 ECTS kreditų. kiekviename atitinkamame programos lygyje. Aprašai atlieka orientyrų funk- ciją, kuriais remiantis galima spręsti apie programos sudėtingumą, reikalavimų Pažymys, balas (angl. grade / mark) lygį ir studento autonomiją. Šiuos bendruosius aprašus galima taikyti konkre- čioms dalykinėms disciplinoms ir mokymosi formoms. Lygio aprašus naudinga Bet koks skaitmeninis ar kokybinis matas, pagrįstas aiškiai nustatytais kriteri- taikyti rengiant mokymo programą, skiriant kreditus, patvirtinant programą, jais, kuriuo išreiškiamas atskiro modulio ar kurso arba visos studijų programos rengiant rekomendacijas dėl mokymo profesinės veiklos metu ir neformalaus įsisavinimo įvertinimas. mokymo siekinių pripažinimo bei keliant dėstytojų kvalifikaciją. Aukštasis išsilavinimas (angl. higher education) Modulis (angl. module) Akademinės studijų programos, į kurias gali stoti abiturientai, turintys viduri- Ši sąvoka skirtingose šalyse turi skirtingą reikšmę. Kai kuriose ji reiškia kurso 134 135
    • vienetą, kitose – kurso vienetų grupę. „Tuning“ projekte modulis yra apibrė- Egzamino perlaikymas (angl. resit examination / exam) žiamas kaip kurso vienetas sistemoje, kurioje kiekvienam kurso vienetui yra priskiriamas vienodas kreditų skaičius arba jo kartotinis. Taip pat žr. Kurso Studentai, kurie negalėjo laikyti arba neišlaikė egzamino ar negavo įskaitos vienetas. nustatytą dieną, turi galimybę jį perlaikyti vėliau. Tokiu atveju sprendimas dėl egzamino išlaikymo ar neišlaikymo yra priimamas po to, kai paaiškėja perlai- Nacionalinė kvalifikacijų sandara (angl. National framework of kymo rezultatai. qualifications) Antrosios studijų pakopos laipsnis (angl. second cycle degree) Nacionalinė kvalifikacijų sąranga yra tarptautiniu mastu pripažintas šalyje arba švietimo sistemoje naudojamas kvalifikacijų aprašas. Sąrangoje yra ap- Tai yra aukštojo mokslo kvalifikacija, suteikiama sėkmingai užbaigus antrosios rašomos visos kvalifikacijos, kurias suteikia atitinkamos sistemos, bei nurodo- studijų pakopos (ciklo) studijas, kurios metu studentas gali atlikti tam tikrą mos jų sąsajos. Tipiškas pavyzdys yra Airijos Respublikos kvalifikacijų sąranga: tiriamąjį darbą. Šis laipsnis dažnai yra vadinamas magistro laipsniu, kurį pa- http://www.nqai.ie/en/. Taip pat žr. Kvalifikacijų aprašai. prastai galima gauti tik turint pirmosios pakopos laipsnį. Pasirenkamas (fakultatyvus) dalykas (angl. optional course unit) Studento mokymosi krūvis (angl. student workload) Dalykas arba modulis, kuris gali būti pasirenkamas kaip studijų programos da- Laikas (išreikštas valandomis), kurio, kaip manoma, reikia vidutiniam studen- lis, tačiau neprivalomas visiems studentams. Kai kuriose sistemose yra išskiria- tui (tam tikroje studijų pakopoje / lygyje), kad pasiektų apibrėžtus mokymosi mi iš sąrašo pasirenkami dalykai (angl. electives) (t.y.pasirenkama iš apibrėžto siekinius. Šis laikas apima visas mokymosi užduotis, kurias privalo atlikti stu- dalykų sąrašo) ir visiškai savo nuožiūra pasirenkami dalykai (completely free dentas (pvz., paskaitas, seminarus, praktinius užsiėmimus, savarankišką dar- optional course units). bą, apsilankymus darbo vietose, egzaminus ir pan.). Kvalifikacijos (angl. qualifications) Studijų programa (angl. study programme) Kompetentingos įstaigos suteiktas laipsnis, išduotas diplomas ar kitoks sertifi- Patvirtintas modulių ar dalykų, pripažintų būtinais tam tikram laipsniui gau- katas, patvirtinantis, jog yra sėkmingai užbaigta pripažinta studijų programa. ti, rinkinys. Studijų programa turėtų būti apibūdinama per kompetencijomis išreikštus mokymosi siekinius, kuriuos studentas turi pasiekti, kad gautų pro- Kvalifikacijų aprašai (angl. qualification descriptors) gramoje numatytus kreditus. Bendrieji studijų siekinių aprašai, kuriuos įvykužius suteikiama kvalifikacija. Vadovas (angl. supervisor) Aprašai nurodo aiškius kontrolinius parametrus, kuriais remiantis yra apibrė- žiami svarbiausi kvalifikacijai keliami reikalavimai, nurodyti nacionalinėje kva- Universiteto akademinis darbuotojas, kuris kontroliuoja doktoranto darbą, lifikacijų sąrangoje, ir aiškiai atspindi esminius skirtumus tarp įvairių kvalifika- konsultuoja doktorantą ir jam vadovauja bei gali dalyvauti vertinant disertaci- cijos lygių. ją. Taip pat žr. Disertacija. Kontroliniai parametrai (angl. reference points) Mokymo ir mokymosi metodai (angl. teaching and learning methods) Neprivalomi rodikliai, kuriais remiantis galima palyginti studijų programas, ypač dalykinės srities lygmenyje. Įvairūs universitetuose naudojami dėstymo metodai. Dėstymo metodų pasi- 136 137
    • rinkimas labai priklauso nuo mokymo formos (akivaizdinis mokymas, neaki- (irgi ne baigtinis) dažniausiai naudojamų mokymosi formų sąrašas, padedan- vaizdinis arba nuotolinis mokymas). „Tuning“ projekto metu sudarytas toks tis įsivaizduoti įvairovę, kurią galima užtikrinti suderinus dėstymo ir mokymosi (toli gražu ne baigtinis) sąrašas: metodus. Studentai: • Paskaitos (angl. lectures); • lanko paskaitas, seminarus, konsultacijas, laboratorinius užsiėmimus; • Seminarai (angl. mokymas nedidelėse grupėse) (seminars); • dalyvauja užsiėmimuose, skirtuose problemų analizei; • Konsultacijos (angl. tutorials); • konspektuoja medžiagą; • Tiriamieji seminarai (angl. reasearch seminars); • ieško reikiamos medžiagos bibliotekose ir internete; • Praktiniai užsiėmimai (angl. exercises in class or course); • susipažįsta su literatūros sąrašu; • Praktiniai seminarai (praktiniai užsiėmimai auditorijoje) (angl. workshops); • skaito ir studijuoja tekstus ir kitą medžiagą; • Užsiėmimai, skirti problemų analizei (angl. problem-solving classes); • rengia apibendrinimus; • Laboratoriniai užsiėmimai (angl. laboratory teaching); • atlieka vis aukštesnio sudėtingumo lygio tyrimus / nepriklausomus projek- tus ar projektų grupes; • Parodomieji užsiėmimai (angl. demonstration classes); • lavina techninius, matematinius ar laboratorinius įgūdžius; • Stažuotės (angl. placement: internship / traineeship); • lavina profesinius įgūdžius (pvz., slaugymo, gydymo, dėstymo); • Darbinė praktika (angl. work based practice); • rengia studijas ir rašo didėjančio sunkumo (apimties ir medžiagos sudėtin- • Duomenų rinkimas vietoje (angl. fieldwork); gumo požiūriu) darbus, ataskaitas, disertacijas; • Nuotolinis mokymas (angl. distance learning): galima pasirinkti tekstinę for- • kartu dirba su kitais studentais, rašydami bendrą ataskaitą, rengdami ben- mą arba bendravimą informacinių ir komunikacijų technologijų pagalba; drą projektą ar ieškodami problemos sprendimo; • Elektroninis mokymas (angl. e-learning) (gali vykti vien tik internetu arba • rengia ir daro žodinius pristatymus – tiek grupėmis, tiek ir individualiai; derinamas su kitais mokymo metodais ir mokymosi aplinka). • konstruktyviai kritikuoja kitų studentų darbą ir žinias bei produktyviai pa- Tokie sąrašai yra tik orientacinio pobūdžio ir nurodo viso labo mokymo veiklos naudoja kitų studentų išsakyta kritiką; kategorijas, kadangi skirtingi dėstytojai naudoja skirtingą metodiką, o ir to paties dėstytojo metodika gali skirtis priklausomai nuo užsiėmimo tikslo ir • vadovauja susirinkimams ir juose produktyviai dalyvauja (pvz., seminaruo- pageidaujamų studentų mokymosi siekinių. se); Universitetuose naudojamos ir įvairios mokymosi formos. Toliau pateikiamas • vadovauja ar produktyviai dalyvauja komandiniame darbe. 138 139
    • Diplominis darbas, disertacija (angl. thesis) Kontaktinė informacija Formaliai pateikta raštiška savarankiškai atlikto tyrimo ar projekto ataskaita, būtina laipsniui gauti (paprastai pirmos arba antros studijų pakopos arba dok- „Tuning“ projektą koordinuoja Deusto (Ispanija) universitetas ir Groningeno torantūros studijų). (Nyderlandai) universitetas. „Tuning“ projektas (angl. „Tuning“ project) „Tuning“ – Europos švietimo struktūrų suderinimo – projekto, kurį vykdo Bendrieji projekto koordinatoriai universitetai, tikslas – pasiūlyti universalius Bolonijos proceso įgyvendinimo principus aukštojo mokslo įstaigų ir dalykinių sričių lygmenyse. „Tuning“ pro- jektas siūlo metodiką, skirtą parengti (pertvarkyti), vystyti, įgyvendinti ir ver- Julia González Robert Wagenaar tinti kiekvienos studijų pakopos programas. Be to, „Tuning“ projektas yra Deusto universitetas Groningeno universitetas sukūręs pagrindą parengti kontrolinius parametrus (reikalavimus), kurie re- Ispanija Nyderlandai relint@relint.deusto.es r.wagenaar@rug.nl miasi kompetencijomis išreikštais mokymosi siekiniais. Išskiriamos bendrosios ir konkrečios dalykinės kompetencijos. Projektas taip pat kuria pakopų (ciklų, arba lygių) aprašus vis didėjančiam skaičiui dalykinių sričių. Projektą 2000 m. pradėjo įgyvendinti ir finansavo bei teikė moralinę paramą Europos Komi- sija, šiuo metu jame dalyvauja dauguma Bolonijos proceso narių, tarp jų ir Projekto koordinatorių asistentai Ukraina, o nuo 2006 m. – ir Rusijos Federacinė Respublika. 2003 m. panašus projektas, apimantis 19 šalių, buvo pradėtas Vidurio ir Pietų Amerikoje – „Tu- ning América Latina“. Šį projektą taip pat finansiškai remia Europos Komisija Ingrid van der Meer Pablo Beneitone vykdydama „Alfa“ projektą. Faculty of Arts, „Tuning“ Project International Relations Office University of Groningen University of Deusto P. O. Box 716 Av. De las Universidades 24 9700 AS Groningen 48007 Bilbao The Netherlands Spain Tel.: + 31 35 542 5038 Tel. +34 944 139 068 + 31 50 363 5263 Faks. +34 944 139 069 Faks. +31 50 363 5704 pbeneito@relint.deusto.es y.van.der.meer@rug.nl Daugiau informacijos rasite adresu internete: http://tuning.unideusto.org/tuningeu ir www.rug.nl/let/tuningeu 140 141