• Share
  • Email
  • Embed
  • Like
  • Save
  • Private Content
Susipazink. Įvertink. Važiuok - Gidas studentams, savanoriams, praktikantams, darbuotojams.
 

Susipazink. Įvertink. Važiuok - Gidas studentams, savanoriams, praktikantams, darbuotojams.

on

  • 4,036 views

Leidinys supažindins su temomis,

Leidinys supažindins su temomis,
kurios aktualios vykstant į kitą šalį studijuoti,
atlikti praktiką, stažuotis, dirbti ar
būti savanoriu.

Statistics

Views

Total Views
4,036
Views on SlideShare
3,966
Embed Views
70

Actions

Likes
1
Downloads
20
Comments
0

5 Embeds 70

http://beta.euroguidance.lt 25
http://eg.iterum.lt 22
http://www.euroguidance.lt 15
http://euroguidance.lt 7
http://www.eg.iterum.lt 1

Accessibility

Categories

Upload Details

Uploaded via as Adobe PDF

Usage Rights

© All Rights Reserved

Report content

Flagged as inappropriate Flag as inappropriate
Flag as inappropriate

Select your reason for flagging this presentation as inappropriate.

Cancel
  • Full Name Full Name Comment goes here.
    Are you sure you want to
    Your message goes here
    Processing…
Post Comment
Edit your comment

    Susipazink. Įvertink. Važiuok - Gidas studentams, savanoriams, praktikantams, darbuotojams. Susipazink. Įvertink. Važiuok - Gidas studentams, savanoriams, praktikantams, darbuotojams. Document Transcript

    • susiPaŽinK ĮvErTinK vaŽiuoK Gidas studentams, savanoriams, praktikantams, darbuotojams
    • SUSIPAŽINK ĮVERTINK VAŽIUOK Gidas studentams, savanoriams, praktikantams, darbuotojams 1
    • Parengė: Švietimo mainų paramos fondas bendradarbiaudamas su Eurodesk, Jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo agentūra, Eures Herojus piešė Justinas Račinskas Kūrybinis darbuotojas Marius Giedraitis Redagavo, maketavo ir spausdino UAB „ARx Baltica“ Tiražas 2 000 vnt. © Švietimo mainų paramos fondas, 2010 Šis leidinys finansuojamas remiant Europos Komisijai. Leidinys atspindi tik autoriaus požiūrį, todėl Komisija negali būti laikoma atsakinga už bet kokį jame pateikiamos informacijos naudojimą. 2
    • TURINyS ĮVAdAS .......................................................................................................4 HEROJAI .....................................................................................................5 ŠVIETImO mAINų PARAmOS fONdAS ...................................................6 JAUNImO TARPTAUTINIO bENdRAdARbIAVImO AgENTūRA (JTbA) ....................................................................................7 EURES .........................................................................................................8 EUROdESK ................................................................................................8 PASIRENgImAS IŠVyKTI: Ką TURI PAdARyTI LIETUVOJE? .....................9 PASIRENgImAS IŠVyKTI: Ką TURI ŽINOTI APIE KITą ŠALĮ? ................... 15 PASIRENgImAS IŠVyKTI: Ką PASIImTI Į KELIONę? ...............................19 UŽSIENIO KALbOS ĮgūdŽIAI ...................................................................23 IŠLAIdų PLANAVImAS .............................................................................26 IŠSILAVINImO IR KVALIfIKAcIJOS PRIPAŽINImAS ...............................29 AdAPTAcIJOS KITOJE ŠALyJE ETAPAI ....................................................33 INTEgRAcIJA NUVyKUS...........................................................................37 STEREOTIPAI ..............................................................................................40 TU – LIETUVOS AmbASAdORIUS ............................................................42 TARPKULTūRINIS mOKymASIS ...............................................................45 AdAPTAcIJA gRĮŽUS NAmO ....................................................................49 ĮSIVERTINImAS ..........................................................................................51 KAI TAISyKLėS NEgALIOJA IR KEIčIASI PLANAI ...................................55 – NAUdINgOS NUOROdOS – TESTAI 3
    • ĮVAdAS Sveikas, jei jauti žinių troškulį, sieki įgyti pa­ mos fondo koordinuojamas programas tirties ir nori patobulėti tiek profesinė­ ir projektus bei Mokymosi visą gyve­ je, tiek asmeninėje srityje, šis leidinys nimą programą. Išvykdami jie taip pat skirtas tau. Jis supažindins su temomis, bendradarbiavo su Jaunimo tarptautine kurios aktualios vykstant į kitą šalį studi­ bendradarbiavimo agentūra (JTBA), EU­ juoti, atlikti praktiką, stažuotis, dirbti ar RES ir Eurodesk. būti savanoriu. Kai kurios leidinyje pristatomos temos Leidinyje rasi keturiolika atskirų skyrių. aktualesnės žmonėms, kurie vyksta į Pateikta informacija padės nepasimesti užsienį ilgesniam – pusmečio ar metų – ruošiantis išvykti, būnant kitoje šalyje ar laikotarpiui, tačiau vienoje ar kitoje situ­ sugrįžus. acijoje pravers daugelis šiame leidinyje Teorinius skyrių aprašymus iliustruos ke­ pateikiamų temų. turi jauni žmonės – Lina, Kotryna, Ernestas Tikimės, kad ši informacija kartu su ir Motiejus, kurie pasidalins savo praktine patirties užsienyje įgijusių žmonių patirtimi, kartu patars, kaip išvengti neti­ pasakojimais padės tau įsivertinti, ar kėtumų kitoje šalyje. Be to, rasi ir įvairių esi pasirengęs išvykti į tobulinimosi testų, skirtų jau apsisprendusiems ar dar kelionę. tik svarstantiems apie kelionę į užsienį. Visi keturi leidinio herojai užsienyje pa­ Sėkmės! tirties įgijo pagal Švietimo mainų para­ 4
    • HEROJAI Savanorė Lina Amžius – 26 metai. Vieta – Magdeburgas (Vokietija). Veikla – įvairių stovyklų organizavimas, projektai su jaunimu. Išvykos tikslas – atrasti save, pajusti kitos šalies aplinką, susirasti naujų draugų, patobulinti vo­ kiečių kalbą, pakeliauti. Laikotarpis – 1 metai, išvyko pasinaudojusi Jau­ nimo tarptautinio bendradarbiavimo agentūros teikiamomis galimybėmis. Studentas Motiejus Amžius – 20 metų. Vieta – Bolonija (Italija). Veikla – komunikacijos mokslai, III kursas. Išvykos tikslas – pasisemti žinių ir patobulinti ita­ lų kalbą, susipažinti su Italijos kultūra, susirasti naujų draugų. Laikotarpis – semestras, išvyko pasinaudodamas ERASMUS programa. Darbuotojas Ernestas Amžius – 29 metai. Vieta – Lisabona (Portugalija). Veikla – grafinio dizaino specialistas, dirbęs vienoje iš reklamos agentūrų. Išvykos tikslas – įgyti patirties, patobulinti įgūdžius, užmegzti profesinius ryšius. Laikotarpis – 1 metai, išvyko tarpininkaujant EURES tarnybai. Praktikantė Kotryna Amžius – 22 metai. Vieta – Briuselis (Belgija). Veikla – prancūzų kalbos mokytoja. Išvykos tikslas – pagilinti žinias, pasidomėti ir susi­ pažinti su mokymo ir darbo metodais. Laikotarpis – 6 mėnesiai, išvyko pasinaudodama Mokymosi visą gyvenimą programos galimybėmis. 5
    • ŠVIETImO mAINų PARAmOS fONdAS  Skersinė programa (pažintiniai vizi­ tai) – švietimo ir profesinio mokymo specialistų bei politikos kūrėjų pa­ žintiniai vizitai.  Jean Monnet programa – mokymai, moksliniai tyrimai ir svarstymai aukš­ Mūsų tikslas – padėti Lietuvos gyven­ tojo mokslo srityje. tojams pasinaudoti tarptautinio ben­ dradarbiavimo teikiamomis galimybė­ Nordplus – Baltijos ir Šiaurės šalių ben­ mis, administruoti programas ir skleisti dradarbiavimo projektai švietimo srityje. informaciją apie veiklos rezultatus. Europass – dokumentai, padedantys Fondas administruoja 16 tarptautinių standartizuotai ir išsamiai pateikti infor­ švietimo programų, dalyvauja įvairiuo­ maciją apie savo išsilavinimą, profesinius se tarptautiniuose projektuose ir nacio­ gebėjimus ir turimas kompetencijas. nalinėse iniciatyvose. Euroguidance – projektas, skirtas mobilu­ Mūsų administruojamos programos: mui ir profesiniam orientavimui Lietuvoje ir Europos Sąjungoje (ES) skatinti. mokymosi visą gyvenimą pro­ Akademiniai mainai – valstybinės sti­ grama: pendijos studijoms ir mokslinėms sta­  Comenius – individualus mobilumas žuotėms užsienyje. ir tarptautiniai bendradarbiavimo projektai ikimokyklinio ir bendrojo Tempus – aukštojo mokslo moderniza­ ugdymo srityje. vimas šalyse – ES kaimynėse.  Erasmus – tarptautiniai mainai ir Erasmus Mundus – aukščiausios koky­ bendradarbiavimo projektai aukšto­ bės jungtinės studijų programos ES jo mokslo srityje. šalyse.  Leonardo da Vinci – mobilumo ir tarp­ tautiniai bendradarbiavimo projektai Nacionalinė Bolonijos ekspertų grupė – profesinio mokymo srityje. ekspertų grupė informacijai apie Bolo­  Grundtvig – individualus mobilumas ir nijos procesą skleisti. tarptautiniai bendradarbiavimo pro­ jektai suaugusiųjų švietimo srityje. Daugiau informacijos www.smpf.lt 6
    • JAUNImO TARPTAUTINIO bENdRAdARbIAVImO AgENTūRA (JTbA) sutelkiantis vietinių, nacionalinių ar tarptautinių projektų idėjas, patirtį ir skirtas jaunų žmonių aktyviam ir atsa­ kingam dalyvavimui skatinti.  Europos savanorių tarnyba (EST) – tai jauniems žmonėms skirti trumpa­ Jaunimo tarptautinio bendradarbia­ laikiai ir ilgalaikiai tarptautinės sava­ vimo agentūra (JTBA) siekia užtikrinti norystės projektai, kuriais siekiama tarptautinio jaunimo bendradarbiavi­ ugdyti jų pilietiškumą, solidarumą, mo plėtrą ir sėkmingą lietuvių dalyva­ skatinti pažinti kitas kultūras, stiprinti vimą jaunimui skirtose ES programose. tarpusavio supratimą ir toleranciją. JTBA administruoja ES programą „Veik­  Pasaulio jaunimas – šis veiksmas lus jaunimas“, kuri skirta visiems 13– remia šalių partnerių, kurios pagal 30 metų žmonėms. Programa suteikia Europos kaimynystės politiką yra neformalaus ugdymo(­si) galimybes ir laikomos kaimyninėmis šalimis, pro­ finansines subsidijas jų inicijuotiems jektus. Galima rengti jaunimo bei bei įgyvendinamiems projektams, ska­ mokymo ir bendradarbiavimo tinklų tina Europos šalių jaunimo bendradar­ projektus. biavimą.  Mokymo ir bendradarbiavimo tin­ klai – šių tinklų kūrimo projektai ES programos „Veiklus jaunimas“ prisideda prie jaunų darbuotojų veiksmai: patirties skleidimo, skatina bendra­  Jaunimo mainai – tai iš įvairių šalių darbiavimą ir partnerystę, mokymo susirinkusių jaunų žmonių grupių priemonių tobulinimą ir keitimąsi susitikimai, kuriuose jie užsiima ben­ vertinga patirtimi jaunimo srityje. dra veikla.  Jaunimo susitikimai – svarbiausias  Jaunimo iniciatyva – tai ilgalaikis dėmesys skiriamas bendradarbia­ projektas, kurio metu jauni žmonės vimui, seminarams ir struktūriniam tiesiogiai ir aktyviai dalyvauja pačių jaunų žmonių, jaunimo sektoriuje sukurtoje ir suplanuotoje veikloje. dirbančių ir už jaunimo politiką atsa­  Jaunimo demokratiškumo projek­ kingų asmenų dialogui. tas – tai bendromis kelių partnerių Europoje jėgomis sukurtas projektas, Daugiau informacijos www.jtba.lt 7
    • EURES Teikia pirminę informaciją apie galimy­ bes įsidarbinti konkrečioje ES/EEE ša­ lyje, jose esančias laisvas darbo vietas, gyvenimo, mokymosi ir darbo sąlygas. Taip pat www.eures.europa.eu mobilu­ mo portale galima savarankiškai ieš­ Tai Europos užimtumo tarnybų tin­ koti laisvų darbo vietų. EURES portalas klas, sukurtas siekiant plėtoti laisvą yra lankomiausia Europos Komisijos darbuotojų judėjimą Europos ekono­ svetainė. minėje erdvėje (EEE). Daugiau informacijos www.ldb.lt/eures EURoDESK mobilumą (studijas, savanorystę, dar­ bą, stažuotes, mainus) Europoje, taip pat finansavimo galimybes. Eurodesk patars, kur rasti visą norimą informaciją apie tavo galimybes ES. Tai 30 Europos šalių veikiantis tin­ klas, jauniems žmonėms teikiantis ne­ Daugiau informacijos mokamą informaciją ir patarimus apie www.eurodesk.lt 8
    • PASIRENgImAS IŠVyKTI: Ką TURI PAdARyTI LIETUVOJE? Apsisprendus išvykti į užsienį ilges­ Gyvenamoji vieta ir niam laikotarpiui, pavyzdžiui, dalinėms studijoms, stažuotei, darbui ar savano­ socialinė apsauga riškai veiklai, būtina tinkamai pasireng­ Prieš išvykdamas iš Lietuvos ilges­ ti kelionei. niam laikotarpiui neišvengiamai su­ Visų pirma reikėtų išsiaiškinti visus tei­ sidursi su teisiniais reikalavimais, nu­ sinius niuansus, kurie susiję su išvyki­ rodančiais, ką turi atlikti. Tai neužims mu ilgesniam laikotarpiui ir su laikinu daug laiko, o susitvarkęs savo socialines apsigyvenimu užsienio šalyje. garantijas sužinosi savo teises ir galėsi geriau planuoti kelionę. Nors pastaraisiais metais laikino užsie­ niečių apsigyvenimo ES šalyse teisinis Vienas iš svarbiausių reikalavimų – išvyks­ reglamentavimas tapo paprastesnis, tant iš Lietuvos ilgesniam nei 6 mėnesių lai­ tačiau išliko kai kurių specifinių reika­ kotarpiui deklaruoti gyvenamosios vietos lavimų. pakeitimą per 7 darbo dienas iki išvykimo. Jei vyksti į ES ir EEE nepriklausančias šalis, Jei gyvendamas užsienyje norėsi gauti reikalavimų sąrašas gali gerokai pailgėti. laikino nedarbingumo išmoką, bedarbio Todėl patartina kuo anksčiau susirinkti rei­ pašalpą, neįgalumo išmoką ir t. t., kurios kiamą informaciją – tikėtina, kad tuomet gali būti mokamos ir užsienyje, pasido­ kelionėje išvengsi nenumatytų ir ne visa­ mėk, į kokias įstaigas reikia kreiptis ir ko­ da malonių siurprizų. kiais dokumentais pasirūpinti. Naudingos nuorodos: ■ Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos – www. migracija.lt ■ Užsienio reikalų ministerija – www.urm.lt ■ Išvykimas ilgesniam laikotarpiui iš Lietuvos – www.urm.lt → Konsulinė informacija ■ Reikalavimai ir rekomendacijos, į kurias reikia atsižvelgti išvykstant ilgesniam laikotarpiui į kitą ES šalį, pateikiami ES interneto svetainėje http://europa.eu/index_lt.htm → „Jūsų gyvenimas ES“ skyrelis„Jūsų teisės ES“ → „Teisė gyventi šalyje“ → Papildoma informacija„Išvykimo iš ES šalių ir atvykimo į jas formalumai“ Visa nuoroda http://ec.europa.eu/youreurope/nav/lt/citizens/living/before­moving/index.html 9
    • Sveikatos priežiūra Žinoma, ruošiantis vykti į užsienį reko­  skiepų būtinybe (jeigu reikia); menduojama pasitikrinti sveikatą ir pasido­  sveikatos ir gyvybės draudimu; mėti šiais su sveikata susijusiais klausimais:  vaistinių preparatų vežimo per  užkrečiamųjų ligų profilaktika ke­ sieną taisyklėmis. liaujant į užsienio šalis; Naudingos nuorodos: ■ Užkrečiamųjų ligų profilaktika keliaujant į užsienį – www.urm.lt → Konsulinė informacija ■ Sveikatos ir gyvybės draudimas – www.urm.lt → Konsulinė informacija ■ Vaistinių preparatų vežimo per sieną taisyklės – www.vvkt.lt → Gyventojams; www.cust.lt → Keleiviui Reikalingi dokumentai Prieš išvykdamas į kitą šalį įsitikink, garantuoja būtinosios medicinos pa­ ar visi kelionei reikalingi dokumentai galbos paslaugas, kompensuojamas jau paruošti. iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Ją gali gauti tik  galiojantis pasas arba asmens tapa­ tuomet, jei esi Lietuvoje apdraustas tybės kortelė. Pasidomėk, ar LR asmens privalomuoju sveikatos draudimu. tapatybės kortelė pripažįstama toje ša­  Notaro patvirtinti dokumentai, lyje, į kurią vyksti, ar būtinas pasas. Kai kurių gali prireikti nuvykus. Pavyz­ kurios užsienio šalys reikalauja, jog as­ džiui, išsilavinimą patvirtinantys doku­ mens, įvažiuojančio į šalį, paso galiojimo mentai, rekomendacijos, kalbų kursų laikas baigtųsi ne anksčiau kaip po 3 ar 6 baigimo pažymėjimai. Jie turi būti iš­ mėnesių po kelionės pabaigos. versti į anglų arba šalies, į kurią vyksti,  Viza (jeigu reikia). kalbą.  Sveikatos draudimo pažymėjimas.  Kelionės bilietai. Patikrink, ar tei­ Vykstant į užsienio valstybę (tiek į ES, singai įrašytas tavo vardas, pavardė, tiek už jos ribų) rekomenduojama skrydžio data ir laikas, atvykimo vie­ savanoriškai apsidrausti sveikatą vi­ ta, oro uostas ir terminalo numeris. sam kelionės laikotarpiui.  Kiti kelionei reikalingi dokumen­  Europos sveikatos draudimo kor­ tai. Pavyzdžiui, vairuotojo pažymėji­ telė. Ji praverčia tada, kai keliaujama į mas, draudimo liudijimas ir kt. ES, EEE šalis arba Šveicarijos Konfede­ raciją. Jei viešėdamas kitoje šalyje su­ Patikrink, ar nepasibaigęs reika­ sirgtum ar patirtum traumą, kortelė lingų dokumentų galiojimo laikas! 10
    • Naudingos nuorodos: ■ Asmens tapatybės kortelių galiojimas kitose šalyse ir vizos – www.urm.lt → Konsulinė in­ formacija ■ Europos sveikatos draudimo kortelė – www.vlk.lt → Informacija apie Europos sveikatos draudimo kortelę ■ Išsamus kitų kelionei reikalingų dokumentų sąrašas yra EK interneto svetainėje „Jūsų Euro­ pa“ – http://europa.eu/index_lt.htm → „Jūsų gyvenimas ES“ skyrelis „Jūsų teisės ES“ → „Teisė gyventi šalyje“ → Papildoma informacija„Išvykimo iš ES šalių ir atvykimo į jas formalumai“ Visa nuoroda http://ec.europa.eu/youreurope/nav/lt/citizens/living/before­moving/index.html ĮSPŪDŽIAI Praktikantė draudimą. Jei atsitiktų nelaimė, Europos Kotryna: sveikatos draudimo kortelė nemokamai ga­ rantuoja tik būtinąsias medicinos pagalbos patartina pasitarti paslaugas. su patirties turinčiais Ar turėjau papildomų problemų dėl doku­ žmonėmis mentų? Ne, nes tiesiog viską buvau gerai išanalizavusi ir susirinkusi reikiamus doku­ mentus. Iki šios praktikos nebu­ vau ilgesniam negu mėne­ Per praktiką vienintelį kartą prireikė svei­ sio laikotarpiui išvykusi iš katos draudimo, kai važiuodama dviračiu Lietuvos, todėl nepamąs­ patyriau mažą avariją – netikėtai nukritau, čiau apie įvairius sveikatos neprasilenkusi su kitu dviratininku. Inci­ draudimo ir kitus doku­ dento metu buvo stipriai sumuštas dešinės mentus, kurie reikalingi rankos pirštas. Turėdama sveikatos draudi­ užsienyje. mą medicinos įstaigoje gavau visą reikia­ mą pagalbą. Prieš išvyką konsultavausi su panašios pa­ tirties turinčiais kolegomis, ir jie patarė pa­ Beje, nenustebkite, kad kitose šalyse medici­ sitikrinti, ar visi svarbiausi dokumentai, ypač nos įstaigos panašesnės į privačias klinikas, pasas, galioja. Žinoma, akcentavo sveikatos o ne į mūsų lankomas poliklinikas. 11
    • Studentas motiejus: mes nepatirsime jokių nesklandumų. būk iniciatyvus Išvykstantiems studi­ juoti ar dirbti į užsienį Ruošdamiesi išvykti šiokių tokių proble­ patariu daugiau do­ mų turėjome tik dėl žmogiškos klaidos. La­ mėtis, patiems ieškoti bai ilgai negavome patvirtinimo iš Bolonijos informacijos, išsiaiš­ universiteto, kad galime vykti ten studijuoti. kinti, kokie dokumen­ Nors mūsų universiteto koordinatorius ra­ tai reikalingi, kokios mino, kad tikrai suspėsime, tačiau mes jau laikinojo apsistojimo buvome bepradedą abejoti. užsienyje garantijos. Norėdami būti ramesni ir labiau užtikrinti, pa­ Nereikėtų atsainiai tys ėmėmės iniciatyvos ir skambinome į Boloni­ vertinti pasiruošimo kelionei ir manyti, kad ją. Pasirodo, dėl tam tikrų kliūčių dokumentai kažkas kitas viską padarys. Patarčiau žinoti iš tiesų buvo išsiųsti per vėlai. Tačiau Bolonijos dokumentų tvarkymo eigą ir būtinas datas, universiteto koordinatorius patikino, kad dėl to kada reikia viską nusiųsti ar susitvarkyti. Ar tu sergi kelionių karštine? Pasimatuok temperatūrą! Perskaityk pateiktus teiginius ir pa­ žymėk tinkamiausią dalį kelionių ter­ Visiškai Neturiu Visiškai mometre. nesutinku nuomonės sutinku 1. Šiuo savo gyvenimo etapu galėčiau iškart vykti į užsienį. 2. Užsienio kalbos ir kultūros visada mane žavėjo. 3. Greičiausiai rasčiau darbą užsienyje. 4. Užsienyje galėčiau daryti tokius daly­ kus, kurių negaliu padaryti Lietuvoje. 12
    • Visiškai Neturiu Visiškai nesutinku nuomonės sutinku 5. Man įdomu pažiūrėti, ar gebu tvar­ kytis užsienio šalyje. 6. Studijos ar darbas užsienyje būtų malonus pokytis. 7. Užsienyje pakeisčiau aplinką ir galė­ čiau pagalvoti apie ateitį. 8. Man įdomu, ką žmonės kitose šalyse mano apie lietuvius. 9. Kultūrinių skirtumų patyrimas pra­ turtina mano gyvenimą. 10. Lankydamasis užsienio šalyje dažnai pagalvoju, kaip jausčiausi joje gy­ vendamas. Jei daugiausiai punktų pažymėjai raudonoje zonoje, abejonių nekyla – tau kelionių karštligė! Atlik kitus pratimus. Jei daugiausiai punktų pažymėjai mėlynoje zonoje, tai šiuo momentu tau ge­ riausia būtų įgyti tarptautinės patirties Lietuvoje. Šalies pasirinkimas Atsakyk į šiuos trumpus klausimus apie šalis, kurios tau patinka ir kuriomis domiesi. Išvardink tris šalis, kuriose norėtum trumpai pagyventi. __________________________________________________________________ Išvardink tris šalis, į kurias nė už ką nevažiuotum. __________________________________________________________________ Kodėl pasirinkai šias šalis? Kokie dalykai jose tave žavi arba atstumia? Ką tu žinai apie šias šalis? Kokių asociacijų jos tau kelia? Sužinok daugiau apie tas šalis, kurios tavęs nedomina. © Centre for International Mobility CIMO, Finland 13
    • Kas tavo gyvenime pasikeis? Persikėlimas gyventi į užsienį, į nepažįstamą aplinką su keista kalba ir kultūra yra didžiulis pokytis žmogaus gyvenime. Kai kuriems įvykiams neįmanoma pasirengti iš anksto. Tačiau numatydamas galimus pokyčius gali įsivertinti, kaip esi jiems pasiren­ gęs, ir pagalvoti, kaip į juos reaguosi. Debesėliai Debesėliai vaizduoja įvairias tavo gyvenimo sritis, kurias gali paveikti persikė­ limas į užsienio šalį. Pažymėk tuos debesėlius, kuriuos, tavo nuomone, išvykimas labiausiai paveiks. Laisvalaikis Studijos draugystė Šeima gyvenimo Įprasta darbas Pasaulėžiūra sąlygos kasdienė veikla Karjeros Savižina Savos kultūros Sveikata pasirinkimai suvokimas ir gerovė Vertybės Kita (įvardink)__________________ ______________________________ Pokyčių priėmimas Prisimink, kaip praeityje reagavai ir prisitaikei prie gyvenimo pokyčių. Tai galėjo būti persikėlimas gyventi į naują vietą, išvykimas iš namų studijuoti ar dirbti. Prisi­ mindamas patirtus pokyčius pagalvok:  Kokia buvo pirmoji mintis?  Ką tu darei arba kaip reagavai?  Kaip jauteisi dėl šio pokyčio?  Kaip tai paveikė tavo artimuosius žmones?  Koks buvo geriausias ir blogiausias dalykas įvykus šiam pokyčiui?  Kaip tu prisitaikei prie pakitusių aplinkybių? Kiek laiko prireikė prisitaikyti?  Ką sužinojai apie save dėl šio pokyčio? Ar gali įžvelgti kokių nors tau būdingų elgsenos bruožų, kuriuos vykstant poky­ čiams greičiausiai atkartotum? © Centre for International Mobility CIMO, Finland 14
    • PASIRENgImAS IŠVyKTI: Ką TURI ŽINOTI APIE KITą ŠALĮ? Dažniausiai atvykus į užsienio šalį il­ rūpina tave priimanti institucija (aukš­ giau nei trims mėnesiams privalu per toji mokykla ar organizacija, kurioje nustatytą laikotarpį kreiptis į tos šalies ins­ atlieki praktiką ar savanorišką tarnybą). titucijas dėl leidimo gyventi. Reikalavimai Jei važiuoji dirbti į konkrečią įstaigą ir ir laikotarpis gali skirtis priklausomai nuo jau suderintos darbo sutarties sąlygos, šalies, į kurią vyksti, ir nuo kelionės tikslo. leidimais ir kitais dokumentais dažnai Atvykus į kitą ES šalį per 30 dienų lai­ pasirūpina darbdavys. Tačiau geriau dar kotarpį nuo įvažiavimo dienos reikia kartą paklausti ir pasitikslinti. kreiptis į atitinkamą policijos komisaria­ Jeigu vykstama dirbti, leidimai gyventi tą arba užsieniečių registracijos centrą išduodami tiesiog pateikus pasą arba ta­ su prašymu išduoti leidimą gyventi toje patybės kortelę ir įrodymą, kad dirbama šalyje. Ne visos ES šalys reikalauja jį tu­ ar užsiimama individualia veikla. Krei­ rėti, tačiau rekomenduojama šį leidimą piantis dėl leidimo gyventi, dažniausiai įsigyti. Jį reikės pateikti atliekant papras­ reikia įrodyti, kad turima pakankamai tus formalumus, pavyzdžiui, atidarant finansinių išteklių studijuoti ar dirbti gyventojo sąskaitą banke ir pan. pasirinktoje šalyje (pateikiant dekla­ Jei vyksti studijuoti pagal mainų progra­ raciją arba kitu pasirinktu lygiaverčiu mą, dokumentų tvarkymu dažnai pasi­ būdu). Naudingos nuorodos: ■ Informacijos dominančiais klausimais, susijusiais su bet kuria ES šalimi, gali gauti Europe Direct tinklui priklausančiuose informacijos centruose. Europoje jų yra 500. Vienas didžiau­ sių privalumų – informaciją gali gauti skambindamas nemokamu telefonu, kurį rasi Europe Direct interneto svetainėje http://ec.europa.eu/europedirect/ Išankstinės informacijos tvarkęs visus teisinius formalumus daž­ nai atsikvepi ir „likusias smulkmenas“ krepšelis palieki vėlesniam laikui. Planuodamas vykti į užsienio šalį Nuvykus turimų žinių dažniausiai už­ manai, kad apie ją nemažai žinai. Su­ tenka daugeliui dalykų sutvarkyti, 15
    • tačiau kartais lieka keletas netikėtų kultūra, istorija, religija, ekonomika detalių. Jeigu jomis pasidomėtum (išsiaiškink valiutos kursą, maisto anksčiau, kelionė palengvėtų ir pavyk­ kainas, pragyvenimo lygį: kiek kai­ tų išvengti beprasmio bėgiojimo, ner­ nuoja duona, gaivieji gėrimai, bi­ vinimosi ir laiko gaišimo. Be to, išsiaiš­ lietas į kiną ir kt.). Informacijos rasi kinus mažiau žinomus klausimus, bus šalies, į kurią vyksti, turizmo infor­ paprasčiau įvertinti ne tik finansines macijos centruose. galimybes, bet ir lengviau išsisukti iš  Sužinok apie miesto ar vietovės, ku­ nenumatytų situacijų. rioje apsistosi, gyvenimo sąlygas, pasidomėk organizacija, kurioje mo­ Prieš vykstant į užsienio šalį re­ kysiesi, dirbsi, būsi savanoris ar sta­ komenduojama bent šiek tiek ja pa­ žuosiesi. sidomėti.  Pasidomėk dalykais, kurie gali būti svarbūs tavo kasdieniame gyvenime:  Peržiūrėk valstybių, į kurias vykstant nuo kelerių metų galima vairuoti, eiti Lietuvos Respublikos piliečiams re­ į diskoteką, vartoti alkoholinius gėri­ komenduojama atkreipti dėmesį į mus ir kt. kelionės saugumą, sąrašą.  Turėk kontaktus, kurių gali prireikti  Pasidomėk apie užsienio šalyje esan­ nenumatytais atvejais: bendrosios čias lietuvių organizacijas. pagalbos telefonas, policija, Lietu­  Pasistenk kuo daugiau sužinoti apie vos ambasada / konsulatas / diplo­ šalį, į kurią vyksti: pasidomėk jos matinė atstovybė, ligoninė. Naudingos nuorodos: ■ Valstybių saugumas – www.urm.lt → Konsulinė informacija ■ Užsienyje studijuojantys lietuviai – www.langas.net, interneto forumas – www.lietuvauzsienyje.com, lietuvių bendruomenės – www.uzsienyje.lt → Lietuviai užsienyje ■ Lietuvos atstovybių kontaktai – www.urm.lt → Lietuvos atstovybės Svarbūs kontaktai ir faksas, elektroninis paštas, atsakingo duomenys asmens vardas ir pavardė bei kon­ taktai. Vykdamas į užsienio šalį privalai  Tavo gyvenamosios vietos užsienyje šalia turėti keletą svarbių kontaktų ir adresas. Jei apsistosi bendrabutyje, duomenų. motelyje ar svečių namuose, žinok  Priimančios organizacijos ar darbo­ jų telefoną, faksą, elektroninį paštą vietės kontaktinė informacija: tiks­ ir žmogaus, su kuriuo gali kontak­ lus pavadinimas, adresas, telefonas, tuoti, vardą, pavardę ir telefoną 16
    • ar elektroninį paštą. Jei nuomojiesi apie tai, kaip tau sekasi. Jiems reikėtų būstą, žinok šeimininkų vardus ir pa­ pasakyti ir tikslų tavo gyvenamosios vardes bei jų kontaktinius duomenis. vietos užsienio šalyje adresą.  Kaip iš oro ar jūrų uosto, traukinių ar Planuodamas būsimą kelionę kon­ autobusų stoties nuvykti į priimančią sultuokis su kolegomis, draugais ar organizaciją ar savo gyvenamąją vietą. pažįstamais, kurie jau turi studijų, sta­ Be abejo, derėtų artimiesiems pra­ žavimosi, darbo ar savanorystės užsie­ nešti apie kelionės maršrutą ir susitarti, nyje patirties. Ieškok informacijos visais kada ir kokiu būdu jie bus informuoti prieinamais būdais. Naudingos nuorodos: ■ Informacija apie Europos šalis ir JAV ketinantiems vykti studijuoti: Euroguidance interakty­ vaus leidinio Profesijos vadovas 2010 studijų užsienyje skyriuje http://www.euroguidance.lt/ profesijosvadovas ■ Informacija ketinantiems dirbti Europos šalyse http://www.ldb.lt/eures ■ Informacija ketinantiems būti savanoriais užsienyje http://www.jtba.lt ■ Informacija ketinantiems vykti į kitas ES šalis http://www.eurodesk.lt Pasiruošęs? Dėmesio! Startas! Norėdamas išvykti iš Lietuvos neturi būti aukštos kvalifikacijos specialistas ar kal­ bų asas – juk į užsienį važiuoji mokytis! Visgi reikėtų turėti daugybę įgūdžių, kurie padės įveikti įvairias situacijas naujojoje aplinkoje. Prieš vykdamas gali pasitikrinti, kokius turi įgūdžius ir kokiais pasižymi gebėjimais. Tai turėtų padidinti tavo pasiti­ kėjimą savimi. Įvertink save ir savo gebėjimus pasirinkdamas tinkamiausius atsakymus į žemiau pateiktus teiginius: 1 – iš esmės ne; 2 – kartais; 3 – dažnai; 4 – beveik visada. 1. Aš gerai suprantu nežodinę komunikaciją, gestus. 1 2 3 4 2. Man lengva kalbėti su nepažįstamais žmonėmis. 1 2 3 4 3. Aš toleruoju kitų nuomones ir įžvalgas net tuomet, kai jos iš 1 2 3 4 esmės skiriasi nuo manųjų. 17
    • 4. Aš stengiuosi būti atviras įvairiems dalykams. 1 2 3 4 5. Man nesudėtinga išsakyti savo nuomonę grupėje. 1 2 3 4 6. Aš galiu pasakyti tai, ką noriu, užsienio kalba. 1 2 3 4 7. Aš realiai suvokiu savo stiprybes ir silpnybes. 1 2 3 4 8. Aš greitai prisitaikau prie kintančių aplinkybių. 1 2 3 4 9. Galiu būti lankstus įvairiose situacijose. 1 2 3 4 10. Lengvai įveikiu nesaugumo jausmą. 1 2 3 4 11. Mane galima apibūdinti kaip linkusį rizikuoti. 1 2 3 4 12. Nepasiduodu, kai man nesiseka; priešingai – aš vėl bandau ir 1 2 3 4 mokausi iš savo klaidų. 13. Aš atviras naujovėms; esu pasirengęs patirti ir išmokti naujų 1 2 3 4 dalykų. 14. Žinau, kaip „išgyventi“ stresinius laikotarpius. 1 2 3 4 15. Man patinka susipažinti su naujais žmonėmis ir aš aktyviai 1 2 3 4 stengiuosi tai daryti. 16. Aš nesidroviu paprašyti patarimo žmonių, kurių nepažįstu. 1 2 3 4 17. Aš pasirengęs tirti, apmąstyti savo mąstymo ir veiklos 1 2 3 4 būdus. Jei surinkai daugiausia 1: „Nė vienas negimė profesionalu! Viskas, ko man rei­ kia, – tai entuziazmas ir tinkama nuostata įgyti daugiau žinių, gebėjimų ir įgūdžių.“ Jei surinkai daugiausia 2: „Aš jau turiu daug naudingų įgūdžių. Man tik reikia daugiau pasitikėjimo savimi.“ Jei surinkai daugiausia 3: „Esu pasirengęs gyventi užsienyje.“ Jei surinkai daugiausia 4: „Ko aš dar laukiu? Laikas krautis lagaminą ir važiuoti!“ © Centre for International Mobility CIMO, Finland 18
    • PASIRENgImAS IŠVyKTI: Ką PASIImTI Į KELIONę? Bagažo turinys dažnai kelia nema­ didesnė galimybė kažką pamiršti žą galvos skausmą. Sunku nuspręsti, ar pamesti. ką būtina įsidėti ir ko visgi būtų galima  Pasidomėk, kokių daiktų ar produktų atsisakyti. kiekis vežant per sieną yra ribojamas, kokios nustatytos didžiausios galimų Štai keletas rekomendacijų, kad laga­ vežti produktų normos. mino pakavimas nevirstų kančia, o už­  Prieš išvykdamas pasidomėk, koks sienyje turėtum reikiamus daiktus. šalies, į kurią vyksti, klimatas, kokia temperatūra būdinga konkretiems  Lagaminą pradėk pakuotis iš anksto. metų laikams – bus lengviau atsirinkti  Visko į lagaminą nebūtina sukrauti. drabužius ir kai kuriuos kitus daiktus Svarbiausius daiktus gali įsidėti į ran­ (kremas nuo saulės, skėtis ir pan.). kinį krepšį, kurį kelionės metu turėsi  Apsispręsk, ką būtina įsidėti, o ką su savimi. galima įsigyti nuvykus (drabužių ir  Jei keliausi lėktuvu, pasitikrink, koks avalynės kitam sezonui galima nusi­ lagamino ir rankinio bagažo svoris, pirkti vietos parduotuvėse, higienos apimtys leidžiamos vykstant į pasi­ priemonių taip pat galima vežtis tik rinktą šalį. Informaciją suteiks oro li­ trumpam laikotarpiui). nijų bendrovė, kurioje pirkai bilietą.  Tiek keliaujant autobusu ar trau­ Pasiimk tik svarbiausius daiktus kiniu, tiek skrendant lėktuvu kelių ir nepamiršk, kad už bagažo viršsvorį lagaminų vežtis nepatartina. Be to, dažniausiai tenka mokėti! Naudingos nuorodos: ■ Lagaminas ir rankinio bagažo svoris – www.vilnius­airport.lt → Informacija keleiviams ■ Didžiausios galimų vežti produktų normos – www.cust.lt → Keleiviui 19
    • Rekomenduojamas lagamino turinys:  arba asmens tapatybės kortelės kopija, patvirtinta notaro paso (pravers, jei pamesi ar prarasi originalą);  tik šalies, į kurią vyksti, klimatu tinkami, bet ir šiltesni drabužiai; ne  patogi avalynė (patariama neimti naujos ir neišbandytos);  apatinis trikotažas, marškinėliai, kojinės;  higienos priemonės (šampūnas, dezodorantas ir pan.);  vaistai (nuo skausmo, alergijos, peršalimo, virškinimo sutrikimų ir pan.);  vežamos technikos prietaisams reikalingi priedai (pavyzdžiui, mobiliojo telefono, fotoaparato, kompiuterio baterijos ir įkrovikliai, adapteris);  ir siūlai; adata darbui, stažuotei, studijoms ar savanoriškai veiklai reikalinga literatūra, kitos priemonės.  Į rankinį bagažą (nedidelę rankinę arba kuprinę) įsidėk: asmens dokumentus – pasą ar asmens tapatybės kortelę;  kelionės dokumentus – lėktuvo, traukinio ar autobuso bilietus, sveikatos drau­  dimo pažymėjimą ar Europos sveikatos draudimo kortelę, gyvenamosios vietos rezervacijos patvirtinimą, priimančiųjų organizacijų ar asmenų kontaktus ir pan. Taip pat dokumentus, kurie įrodytų kelionės tikslą. Jų gali prireikti kertant sieną. ES šalyse jų greičiausiai neprašys, bet vykstant į kitas šalis muitinėje gali pasiteirauti vizito tikslą ir laikotarpį patvirtinančio dokumento; vaistus, kurių gali prireikti;  piniginę, kurioje būtų šiek tiek grynųjų ir santaupų kortelėje. Jų gali prireikti nuvy­  kus arba nenumatytais atvejais; mobilųjį telefoną;   ir užrašų knygelę; rašiklį nešiojamąjį kompiuterį (jeigu jo prireiks);  fotoaparatą, MP3 grotuvą.  Jeigu pagal nustatytas svorio ir apimčių normas visų būtinų daiktų nepavyksta sutalpinti į bagažą, pasidomėk, kas finansiškai geriau – mokėti už viršsvorį atitinka­ mose oro linijose ar atsisiųsti daiktą paštu? Kai lagaminas ir rankinis bagažas bus supakuoti, pasirink kelionei patogius dra­ bužius, avalynę ir skirk pakankamai laiko nuvykti į oro uostą. 20
    • ĮSPŪDŽIAI Savanorė Lina: teko skaityti, kad žiemos kiek švelnesnės nei Lietuvoje. Neapsikrauti daiktais man būtinus daiktus susirašiau padėjo ir kitos aplinkybės – savanorystės popieriaus lape vieta netoli nuo Vilniaus, todėl maniau, kad laisvomis dienomis galėsiu grįžti namo, aplankyti šeimą, draugus ir stores­ Mane priėmusi savanorių organizacija nius drabužius pasikeisti į plonesnius. Ta­ juokavo, kad aš turbūt išsiruošiau į savaitės čiau taip susiklostė, kad namo teko grįžti kelionę, o ne į pusmečio savanorystę. La­ tik kartą ir neplanuotai. Daiktų trūkumo gaminas buvo vidutinio dydžio, bet jame tikrai nepajutau, o jeigu ko labai prireik­ tilpo viskas, ko reikėjo. Tuo tarpu nemažai davo – pasiskolindavau iš kitų savanorių savanorių atvyko su didžiuliais lagami­ arba nusipirkdavau Magdeburge. nais ir pasiruošę kone kelionei aplink pa­ saulį skirtingais metų laikais. Prieš kelionę susirinkau nemažai informacijos Iki tol buvau nemažai keliavusi, todėl apie kainas minėtame žinojau savo poreikius ir daiktų svarbą. mieste, lankytinas vie­ Lagaminą supakavau greitai, nes buvau tas, konkretesnį vaizdą popieriaus lape susirašiusi daiktus, kurių susidariau kalbėda­ man tikrai prireiks – patogios avalynės, masi ir su anksčiau ten basučių, apatinio trikotažo, reikiamų dra­ buvusiais savanoriais. bužių, tiek trumpomis rankovėmis, tiek Kadangi kainos aukš­ šiltesnių, būtiniausių vaistų, technikai tesnės negu Lietuvoje, įkrauti reikalingų kroviklių ir pan. Kai avalynės, drabužių ar kuriuos daiktus iš pirminio svarbiausių kosmetikos priemonių daiktų sąrašo teko išmesti, pavyzdžiui, geriausia buvo pasiim­ vieną sportinių batelių porą. ti iš namų. Be abejo, svarbiausi daiktai yra dokumen­ Pasirodys keista, bet tai, kontaktiniai duomenys, telefonai ir t. t. grįždama namo kartu Visa tai patarčiau laikyti arčiau savęs, vie­ su lagaminu parsivežiau jau ne vieną, noje vietoje, geriausia – rankinėje. o dvi nedideles rankines. Namiškiams Prieš kelionę išsiaiškinau, kad oras Mag­ buvau pažadėjusi bent simbolinių deburge mažai skiriasi nuo Lietuvos. Tik lauktuvių. 21
    • darbuotojas žai laiko lagaminui pakuoti ir iki oro uosto Ernestas: nuvažiuoti. pamiršau Darbdaviai apie mane žinojo ir buvo matę kietąjį diską darbus, todėl iš pirmo žvilgsnio mano portfolio nebuvo itin reikalingas. Tačiau buvau nutaręs apsisaugoti nuo netikėtu­ Vienas pamirš­ mų, kurių laukti ilgai nereikėjo. tas daiktas gali kiek Naujoji įmonė įrašė mane į vieno konkur­ apkartinti viešna­ so paraišką, todėl mano portfolio prireikė gės pradžią, o jeigu jau antrąją savaitę. Teko kažkaip suktis ji darbinė ir truktų iš situacijos – skambinti draugui, kuriam tik savaitę arba metams išnuomavau savo butą, ir pra­ dvi, tikėtina, kad šyti, kad atsiųstų man tą nelemtą kietąjį tai būtų nedidelė diską. katastrofa. Laimei, iki paraiškų pateikimo konkursui Džiaugiuosi, kad man taip nenutiko, nes buvo likę dar keletas savaičių, todėl mano Lisabonoje buvau metus, o ne savaitę, ir portfolio suspėjo atkeliauti laiku. mano problema netapo tokia svarbia. Pa­ sirodo, namuose, prieškambaryje ant batų Tai dar vienas įrodymas, kaip kruopščiai dėžės, palikau kietąjį diską su visu savo reikia viską susidėlioti. Galima, aišku, atsi­ portfolio, nors jis buvo svarbiausių daiktų pūsti ir važiuoti kaip į šventę, bet nesino­ sąraše. Neįsidėjau kietojo disko tik todėl, rėtų prieš naujuosius kolegas pasirodyti kad labai skubėjau. Matyt, skyriau per ma­ išsiblaškiusiu ar nepareigingu. 22
    • UŽSIENIO KALbOS ĮgūdŽIAI Svarbi rekomendacija išvykstant –  Jei jauti, kad tau trūksta šnekamo­ mokėti šalies, į kurią vyksti, oficialią kalbą sios kalbos įgūdžių, užsirašyk į kon­ tokiu lygiu, kad galėtum susikalbėti. Ži­ krečios užsienio kalbos tobulinimo noma, jei vyksi į užsienį pagal tarptautinę kursus. programą ar projektą, dažniausiai tau rei­  Skaityk kuo daugiau užsienio spau­ kės mokėti anglų – vis dažniau įvardijamą dos ir interneto portalų – žiniasklai­ kaip „tarptautinę užsienio“ – kalbą. doje vartojama kalba yra labai arti­ ma gyvai kasdienei kalbai. Visgi kitos šalies oficialiosios kalbos pa­  Jei turi galimybę, žiūrėk filmus origi­ grindus rekomenduojama turėti (bent nalo kalba ir tos šalies, į kurią vyksi, TV mokėti pasisveikinti, padėkoti, atsisveikinti kanalus – tai labai gerai lavina kalbos ir pan.). Todėl prieš vykdamas pasidomėk, supratimą ir praplečia žodyną. kokia kalba yra gimtoji tave priimančioje  „Auksinė taisyklė“ tobulinant kalbos šalyje, ir skirk bent keletą ar keliolika valan­ įgūdžius – kuo daugiau praktikos. dų pagrindinėms frazėms mokytis. Stenkis daugiau bendrauti užsienio Užsienio šalyje taip pat gali susidurti su kalba. Naudokis galimybe pasisakyti dar vienu kalbiniu kuriozu. Nenustebk, jei kalbos kursuose, bendrauk „Skype“, Lietuvoje kelerius metus sąžiningai tobu­ internetu, nevenk pokalbių su pažįs­ linęs užsienio kalbos žinias svečioje šalyje tamais užsieniečiais – nė pats nepa­ kartais pasijusi taip, lyg pirmą kartą ją gir­ jusi, kaip greitai patobulinsi užsienio dėtum. Daugelis žmonių taip jaučiasi, kai kalbos įgūdžius. tenka diskutuoti ar šnekučiuotis su gimtą­ ja kalba bendraujančiais užsieniečiais. Nuvykus į kitą šalį svarbiausia – nebijoti šnekėti. Gramatikos ir kitos Kasdienėje šnekamojoje kalboje varto­ taisyklės nėra esminis dalykas norint jama nemažai žargono, dažnai juntamas susikalbėti, suprasti kitą ir perteikti skirtingas regionų akcentas, be to, kie­ savo mintis. Todėl kai kuriose situaci­ kvienas žmogus turi savo kalbėjimo ma­ jose reikėtų pamiršti sudėtingų grama­ nierą ir ypatumų. Todėl neretai šnekamoji tinių konstrukcijų schemas ir tiesiog kalba gerokai skiriasi nuo mokykloje ar bendrauti. studijų metu girdėtos kalbos. Ypač tai aktualu bendraujant neforma­ liai. Šiuo atveju praverčia ir tarptautinių Šnekamosios kalbos žodžių bagažas, ir kūno kalba, ir visos kitos priemonės, kurios padeda supras­ tobulinimas ti vienam kitą. Jei abi pusės labai nori susikalbėti ir yra geranoriškai nusitei­ Siekiant apsidrausti nuo galimų ne­ kusios (o taip dažniausiai ir būna), iš tikėtumų, prieš kelionę patartina pato­ pirmo žvilgsnio sudėtingos situacijos bulinti kalbinius įgūdžius. paprastai išsisprendžia. 23
    • Tačiau kai kuriais atvejais gali prireikti ir priimanti organizacija, darbovietė. Pa­ formalios kalbos. Taigi nuvykęs į užsie­ sidomėk, ar apylinkėje nėra mokymo nio šalį klausk, bendrauk, ten tebega­ institucijos, kurioje galėtum mokytis lioja ta pati taisyklė – praktika. kalbos. Norėdamas greičiau perprasti vietinės Nesvarbu, koks tavo kalbos mokėji­ kalbos ypatumus, užsirašyk į kursus. mo lygis, – visada pravers kelioninis Užsienyje kalbos kursus gali siūlyti žodynėlis. Naudingos nuorodos: ■ Kalbos mokėjimo lygį galima įsivertinti naudojantis Europass kalbų pasu. Jame išsamiai pa­ aiškinta, kaip vertinti savo žinias ir įgūdžius pagal penkias kategorijas: kalbos supratimas klausant ir skaitant, gebėjimas bendrauti ir pateikti informaciją žodžiu, rašymas. Įsivertinti galėsi pagal šešis kalbos mokėjimo lygmenis: nuo žemiausio A1 (pradedantis vartotojas) iki aukščiausio C2 (įgudęs vartotojas). Informacija – www.europass.lt ĮSPŪDŽIAI Studentas motiejus: bet kokiu atveju studen­ tams iš kitų valstybių teks didžiausia blogybė – bendrauti angliškai. Tad bijoti kalbėti italų kalbą galėsiu tvirtai išmokti ir panaudoti ne­ bent bendraudamas su Mane italų kalba ir kultūra žavi jau se­ vietiniais, eidamas į biblio­ nokai, tad studijos Bolonijoje buvo tarytum tekas, kultūros renginius, svajonės išsipildymas. Tačiau ir supratau, susiradęs draugų iš Italijos. kad mokant tik paprastas frazes („Buon Kursai Lietuvoje buvo nau­ giorno!“ ar „Buona sera!“) gatvėje vargu ar dingi – prasiplėtė žodynas, pavyks bent paviršutiniškai susikalbėti su sužinojau sakinių struktū­ vietiniais prekeiviais. rą ir jaučiausi gana pato­ Prieš išvyką pusmetį lankiau italų kalbos kur­ giai kalbėdamas itališkai, sus. Nors ir žinojau, kad šios kalbos kursai tačiau gimtoji kalba yra gimtoji ir ne visa­ bus ir Italijoje, tačiau kiek liūdino faktas, kad da pavyksta „pagauti“ vietinius akcentus, 24
    • žargonus ir kitas šnekamosios kalbos sub­ stengdavausi klausti gatvės prekeivių – ne tilybes. Tuo įsitikinau jau per pirmąjį italų todėl, kad man norėjosi nusiderėti ir prekę kalbos kursą Bolonijos universitete. Nors įsigyti pigiau, o kad lengviau įsisavinčiau jų žinojau, ką reiškia konkretus žodis, tačiau „gyvąją“ kalbą. Nemažai sunkumų sukėlė tarimas buvo kiek kitoks. Gatvėse kalbančių ir itališki daržovių bei kitų produktų pava­ žmonių kai kurių žodžių ar sakinių visai ne­ dinimai. Bet juos sistemingai išmokti – taip suprasdavau. pat buvo tik laiko klausimas. Kol įvyko kalbinis lūžis, praėjo trys ar keturi Kaip jau minėjau, pastangos nenuėjo vel­ mėnesiai. Turėjau savo metodiką, kaip pa­ tui. Vienareikšmiškai galiu pasakyti, kad siekti užsibrėžtą tikslą, – bendrauti itališkai. kalbinė praktika gatvėje buvo geriausias Kiekvieną savaitę dvi dienas po keletą va­ būdas sustiprinti ir tobulinti italų kalbą. Di­ landų skirdavau pasivaikščiojimui po par­ džiausia blogybė – bijoti kalbėti. Daug ge­ duotuves, turgelius, gatves, kultūros rengi­ riau klysti ir bendrauti negu didžiąją laiko nius. Klausydavau, kaip italai kalba, pats dalį tylėti. keliauti į turgų vienas ir permokėti už pasiū­ darbuotojas lytas prekes. Be abejo, iš pradžių man pagel­ Ernestas: bėjo naujieji kolegos ir kolegės, kurie mane naujai išmoktas lydėdavo į savotiškus „minishopingus“. frazes karto­ Vėliau supratau, kad kolegos visada man davau gatvėje kompanijos nepalaikys, todėl nutariau pats savarankiškai mokytis portugalų kalbos. Tai man sekėsi gana sunkiai. Į Lisaboną vykau Iš pradžių užsirašiau į vietinės kalbos savo kalbos kuprinėje kursus, kurie vyko tris kartus per savaitę. turėdamas keletą pasis­ Siekdamas greičiau suprasti, žiūrėdavau veikinimo – „Bom dia!“, vietinių TV programas, skaitydavau infor­ „Boa tarde!“ – ir atsis­ maciją internete, net visas mobiliojo tele­ veikinimo – „Adeus!“ – frazių. Be to, mokėjau fono funkcijas nustačiau portugalų kalba. atsiprašyti, padėkoti ir paklausti: „Porque?“ Anksti ar vėlai – spręsti jums, bet praėjus šiek tiek daugiau nei pusmečiui jau pra­ Buvau įsitikinęs, kad pasaulis yra visiškai dėjau pamažu „perkąsti“ gana sudėtingą globalus ir susikalbėti angliškai Portugalijo­ kalbą. je įsikūrusioje įmonėje, kuri ieško darbuotojų iš užsienio, neturėtų būti problemų. Jų ir ne­ Šiek tiek gailėjausi, kad daugiau portugalų buvo, kol neišeidavome kad ir į vietinį turgų kalbos žinių neatsivežiau iš Lietuvos, kur ga­ nusipirkti egzotinių vaisių ar pasiderėti dėl lėjau mokytis palaipsniui. Be abejo, kitokia šviežių jūros skanumynų kainos. aplinka leido kur kas greičiau mokytis kal­ bos, jos vartojimo. Po kiekvienos pamokos Derėjimosi balagane jaučiausi svetimas, išmoktas naujas frazes galėjau eidamas pa­ nieko nesuprantantis, tad kiek prisibijojau sikartoti čia pat, gatvėje. 25
    • IŠLAIdų PLANAVImAS Svečioje šalyje tave pasitiks kita va­ Užsienyje gali pasitaikyti ir tokių situ­ liuta, kitoks pragyvenimo lygis ir, tikėti­ acijų, kai reikės skambinti namiškiams na, aukštesnės kainos nei Lietuvoje. arba draugams ir prašyti paskolinti pi­ nigų, nes įpusėjus mėnesiui kišenėse Išlaidų planavimo ir sąskaitų balanso švilpaus vėjai. Norint to išvengti, būtina lentelėse greičiausiai atsiras keletas planuoti savo išlaidas. naujų eilučių. Naujos gyvenimo są­ lygos ir gyvenimo būdas iš pradžių Pirmiausia reikia suskaičiuoti būtinąsias gali išmušti iš pusiausvyros. Pajusi, mėnesio ar savaitės išlaidas: būstas, kad sunku įvertinti, ar 1,75 euro už maistas, transportas, reikalingas rezer­ mineralinio vandens buteliuką yra vas nenumatytiems atvejams. Iš to, kas daug ar mažai? Nueiti į kino filmą už lieka, galima planuoti, kiek ne pirmos 10 svarų sterlingų yra prabanga ar būtinybės dalykų gali sau leisti (pramo­ kasdienybė? gų, kelionių, ekskursijų ir t. t.). Planuoti išlaidas tau gali padėti tokia lentelė. iŠLaidos data maistas transportas nakvYnĖ pramoGos kita iŠ viso Kaip galima sutaupyti? maistas. Jeigu yra galimybė, maistą gamink naujuose namuose – taip pi­ gyvenamoji vieta. Rinkis ne viešbu­ giau. Jeigu gaminti nemėgsti, nemoki čius, o svečių ar jaunimo nakvynės namus. ar neturi galimybių, susirask draugų, Rezervuok iš anksto internetu – kainos bus kuriems maisto gaminimas teikia malo­ palankesnės, o pasirinkimas – didesnis. Jei­ numą. Galbūt tu turi kitų gabumų (pa­ gu žadi užsienyje pabūti ilgiau, patartina vyzdžiui, gražiai pieši), todėl tai gali būti nuomotis kambarį šeimoje arba studentų ir savotiški mainai. Rekomenduojama bendrabutyje. Dėl gyvenamosios vietos nevalgyti restoranuose, ypač esančiuo­ galima kreiptis ir į toje šalyje įsikūrusius se šalia turistų pamėgtų vietų. Paėjėjęs lietuvių bendruomenės atstovus. kelis šimtus metrų rasi gerokai pigesnių, 26
    • tačiau nebūtinai prastesnių maitinimo suteiks turizmo informacijos centrai. įstaigų. Jeigu maistą žadi vežti iš namų, Paprastai didžiųjų miestų lankytojams būtinai oro bendrovių tinklalapiuose siūloma įsigyti vadinamąsias „miesto pasidomėk, kokių maisto produktų lei­ korteles“. Jei planuoji aplankyti keletą džiama turėti lagaminuose. muziejų ar kitų lankytinų vietų, įsigijęs minėtą kortelę galėsi tai padaryti už ge­ Transportas. Geriausia rinktis vie­ rokai mažesnę kainą. šąjį transportą ir įsigyti ilgesnį laiko­ tarpį galiojančius bilietus. Kai kuriose Dažniausiai su „miesto kortele“ nereikia šalyse, ypač Skandinavijoje, labai popu­ ilgai laukti prie bilietų kasos ar norint liaru važinėti dviračiu, todėl pasidomėk patekti į tam tikrą objektą. Be to, su ja galimybe jį išsinuomoti ar įsigyti. Jei dažnai siūlomas nemokamas naudo­ prireiks taksi paslaugų, turėk smulkių jimasis viešuoju transportu, taikomos pinigų – taksi vairuotojai dažnai tikina nuolaidos tam tikruose restoranuose. neturintys grąžos. Tiesa, prieš įsigydamas „miesto kortelę“ detaliai išsiaiškink, į kurias vietas įlei­ Pramogos. Daugelį muziejų kasdien džiama nemokamai, kokios siūlomos arba tam tikromis savaitės dienomis gali nuolaidos ir t. t. Svarbiausia, kad ji tau aplankyti nemokamai – informacijos būtų naudinga. ĮSPŪDŽIAI Savanorė Lina: Aš apskaičiavau, kiek pinigų apytiksliai pri­ pinigų pakako ir šaliai pažinti, reiks pirmąją savaitę. ir laisvalaikiui Prieš išvykdama susi­ siekiau su mane pri­ imančia organizaci­ Prieš pradėdama pasakoti apie tai, kaip ja ir sužinojau apie man pavyko paskirstyti gautas lėšas, noriu apmokėjimo sąlygas, atkreipti dėmesį, kad pirmųjų dienų ar sa­ maistpinigius ir dien­ vaitės išlaidoms reikia turėti savų pinigų. Tai pinigius. Žinojau, kad aktualu ir savanoriams, ir kitiems išvykstan­ pirmąsias dienas teks tiems. verstis iš savo lėšų. Kokio dydžio suma tai turėtų būti, reikėtų at­ Visus finansinius sižvelgti į pragyvenimo lygį, kainas ir į tai, ką dalykus reikėtų iš­ vežatės lagamine. Kiekvienas pinigų sumą siaiškinti prieš vykstant: kokia forma bus turėtų apsiskaičiuoti pagal savo poreikius. atsiskaitoma – maistpinigiai grynaisiais ar 27
    • pristatant čekius ir pan., kaip dažnai bus mo­ nomis keletą kartų traukiniais ar autobusais kami pinigai. Patiems bus ramiau, kai žinosi­ aplankėme ir kitus Vokietijos miestus. Sai­ te, ko laukti, ir nenutiks jokių staigmenų. kingai leidžiant pinigus, jų pakako ir šaliai pažinti, ir kai kurioms laisvalaikio pramo­ Pragyvenimo lygis Magdeburge aukštesnis goms. Tiesa, rūkantiems žmonėms teko rim­ nei Vilniuje, todėl išlaidauti nebuvo nei ga­ tai pasispausti – cigaretės ten kainavo kone limybių, nei didelio noro. Valgį dažniausiai dvigubai brangiau negu Lietuvoje. gaminome namuose – organizacijos iš­ nuomotame bute, kuriame gyvenau dar su Biudžeto paskirstymo lentelės nepildžiau. Jau­ čiau pinigų srautus, planavau, kiek lėšų galiu dviem kolegėmis iš kitų šalių. skirti per dvi ar tris artimiausias dienas. Finan­ Retkarčiais su draugėmis išeidavome į mies­ sinio saugumo suteikė ir santaupos, kurias bu­ tą pasilinksminti, laisvomis savaitgalio die­ vau sukaupusi prieš kelionę. 28
    • IŠSILAVINImO IR KVALIfIKAcIJOS PRIPAŽINImAS Kiekviena šalis turi skirtingą švieti­ vertinančios institucijos yra sujungtos į mo sistemą, todėl darbdaviai ir aukštojo specialius tinklus: Europos nacionalinių mokslo institucijos nebūtinai žino, ar už­ informacijos centrų tinklą ir Nacionali­ sienyje įgytas išsilavinimas prilygsta jų nio akademinio pripažinimo informa­ šalyse siūlomoms studijų programoms. cijos centrų tinklą. Jie kartu veikia kaip ENIC/NARIC tinklas ir atlieka tas pačias Neretai pirmas svarbus žingsnis, kurį turi funkcijas, kaip ir Studijų kokybės vertini­ padaryti norėdamas tęsti studijas ar dirbti mo centras Lietuvoje. užsienyje, yra turimo išsilavinimo ar kvali­ fikacijų įvertinimas, atliekamas atsakingų Tad jei būdamas užsienio šalyje norė­ valstybės institucijų. Toks vertinimas už­ tum, kad įvertinimą atliktų tos šalies sienio organizacijoms padeda suprasti, institucija, kreipkis į ENIC/NARIC tinklo koks yra tavo įgyto ir jų šalyje suteikiamo centrus. Jei pasirinktoje šalyje nėra tokio išsilavinimo ar kvalifikacijų santykis. centro, kreipkis į tos šalies ministeriją, kuri atsakinga už švietimą. Kas vertina Lietuvoje? Dokumentų tvarkymas Studijų kokybės vertinimo centras atsakingas už užsienyje įgytų kvalifika­ Jei į užsienį vyksti pagal programas, cijų vertinimą ir pripažinimą, jo darbuo­ pagrįstas tarpinstituciniu bendradarbia­ tojai galės atsakyti, ar užsienyje įgytas vimu (švietimo mainų programos, sa­ išsilavinimas pripažįstamas ir Lietuvoje. vanorystės, jaunimo mainų programos, darbuotojų stažuotės pagal institucijų Studijų kokybės vertinimo centras taip susitarimus ir pan.), tai bet kuriuo atveju pat yra ta institucija, į kurią reikia kreip­ gausi patirtį patvirtinančius oficialius do­ tis, jei užsienio aukštojo mokslo įstaiga kumentus. Jais pasirūpins konkrečią pro­ ar darbdavys paprašo įvertinti Lietuvoje gramą administruojanti organizacija. gautą išsilavinimą. Centre parengtame specialiame dokumente užsienio šalies Jei į užsienį pasimokyti ar padirbėti vyksti organizacijai paaiškins, kam jų šalyje pri­ asmenine iniciatyva, tai kvalifikacijos to­ lygsta Lietuvoje įgytas išsilavinimas. bulinimą ir išsilavinimą patvirtinančiais dokumentais turėsi pasirūpinti pats. Tau padės jau minėtas Studijų kokybės ver­ Kas vertina užsienyje? tinimo centras. Taip pat baigdamas vieš­ nagę užsienio institucijoje nepamiršk Europos ir kai kuriose kitose užsie­ paprašyti tavo įgytą patirtį patvirtinančių nio šalyse išsilavinimą ir kvalifikacijas dokumentų. 29
    • Ketindamas vykti į užsienį studijuoti studijas) kitose šalyse pripažins tavo pasidomėk, ar organizacija, į kurią nori įgytą išsilavinimą. Kitu atveju tik iššvais­ vykti, yra oficialiai pripažįstama toje ša­ tysi laiką ir pinigus. Todėl prieš pradė­ lyje. Privalai būti įsitikinęs, kad aukštojo damas studijas kitoje šalyje susisiek mokslo įstaigos ar darbdaviai (priklau­ su Studijų kokybės vertinimo centru somai nuo to, ką planuoji daryti baigęs Lietuvoje. Naudingos nuorodos: ■ Studijų kokybės vertinimo centras – www.skvc.lt ■ Europos ir kai kuriose kitose užsienio šalyse veikiančios išsilavinimą ir kvalifikacijas verti­ nančios institucijos – www.enic­naric.net Youthpass pažymėjimas Youthpass – tai:  sertifikatas žmonėms, dalyvaujan­ Dalyvaujant jaunimo mainų, jau­ tiems programoje „Veiklus jaunimas“. nimo iniciatyvų, Europos savanorių Jį išduoda organizacijos, kurios įgy­ tarnybos ir mokymo kursuose pagal vendina šios programos projektus; programą „Veiklus jaunimas“ suteikia­  galimybė į(si)vertinti ir aprašyti vyk­ ma galimybė gauti Youthpass pažymė­ dytą veiklą bei jos metu pasiektus jimą. Jis įrodo asmeninę neformalaus mokymosi rezultatus; ir savaiminio mokymosi patirtį, rezul­  mokymosi koncepcija, kuria remiasi tatus ir bendruosius gebėjimus (žinias, Europos Komisija jaunimo neforma­ įgūdžius, požiūrius), įgytus dalyvaujant laus ugdymo srityje; minėtose veiklose.  būdas pristatyti ir paaiškinti programos veiklas žmonėms, nesusijusiems su jau­ nimo sritimi (pvz., darbdaviams). Naudingos nuorodos: ■ Oficialus Youthpass tinklalapis – www.youthpass.eu ■ Jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo agentūros (JTBA) tinklalapis – www.jtba.lt/youthpass 30
    • Europass dokumentų  Europass diplomo priedėlis,  Europass pažymėjimo priedėlis, aplankas  Europass mobilumo dokumentas. Europass dokumentai – tai visoje ES Europass yra naudingas moksleiviams, naudojamų bendrų dokumentų aplan­ studentams, ieškantiems darbo Lie­ kas, padedantis standartizuotai ir išsamiai tuvoje, planuojantiems važiuoti mo­ pateikti asmeninę informaciją, duomenis kytis ar dirbti į ES šalis, baigusiems apie išsilavinimą, profesinį pasirengimą, profesinio rengimo ar aukštąsias turimas kompetencijas ir įgūdžius. mokyklas, karjeros konsultavimo ar personalo atrankos specialistams. Eu­ Europass sudaro: ropass dokumentai gali būti pildomi  Europass CV, ir išduodami visomis oficialiomis ES  Europass kalbų pasas, kalbomis. Naudingos nuorodos: ■ www.europass.lt ■ http://europass.cedefop.europa.eu/ ĮSPŪDŽIAI Praktikantė Kotryna: jau turėti dokumentą, patvirtinantį mano pagelbėjo mobilumo dalyvavimą tarptautiniame projekte. Šiuo atveju ypač pagelbėjo Europass mobilumo dokumentas dokumentas. Prieš išvykstant į užsienį dėl jo geriausia kreiptis į Europass projekto koor­ dinatorius Lietuvoje. Norint atlikti praktiką Briuselyje pagal Mokymosi Lietuvoje Europass projektą koordinuoja visą gyvenimą programą Švietimo mainų paramos fondas, į kurį teko parengti ne tik savo ir kreipiausi. Fondo darbuotojai išsamiai gyvenimo aprašymą, bet ir paaiškino, ką turiu daryti, norėdama gau­ pateikti kitokios informaci­ ti Europass mobilumo dokumentą, kuris jos. Baigusi praktiką norė­ yra asmeninis ir jame pateikiama visa 31
    • informacija apie patirtį mokantis, studi­ Vėliau atstovai Briuselyje gavo nuorodą į juojant ar stažuojantis užsienyje. mano užpildytą dalį. Jie taip pat užpildė savo dalį, išspausdino, pasirašė ir paprastu Pateikiau paraišką mobilumo dokumentui paštu atsiuntė į Lietuvą. gauti. Per 10 dienų Švietimo mainų paramos fondas pranešė, kad paraiška patvirtinta, Visas procesas truko apie mėnesį ir vyko ir man elektroniniu paštu atsiuntė prisijun­ labai sklandžiai. Kur kas sklandžiau ir gimo vardą bei slaptažodį. Prisijungusi prie trumpiau negu mano apsisprendimas, Europass mobilumo dokumentų bazės įra­ į kurią šalį ir kokį miestą vykti. Ach, tos šiau kai kuriuos asmeninius duomenis. moterys. 32
    • AdAPTAcIJOS KITOJE ŠALyJE ETAPAI namų euforija iLGesYs pYktis pasimetimas depresija priĖmimas Į kitą kultūrinę aplinką patekęs žmo­ Pasimetimas gus neišvengiamai turi joje adaptuotis. Adaptacija – tam tikrais etapais vykstantis Kitaip dar vadinamas atvykimo eta­ psichologinis ir socialinis procesas, kuris pu, kuris gali trukti nuo kelių dienų iki pagal teoriją vidutiniškai trunka vienerius 1–2 mėnesių. Tai priklauso nuo to, ar labai metus. skirtingos kultūros, ar žmogus yra anks­ čiau lankęsis toje šalyje, ar daug keliavęs, Skiriami šeši adaptacijos etapai, tačiau jie taip pat nuo to, kaip jis sutinkamas pri­ kiekvienu atveju vyksta individualiai, taip imančioje organizacijoje ar įmonėje. pat nevienoda jų seka ir trukmė. Tai daž­ niausiai priklauso nuo to, ar kita kultūra  ypatumai: žmogus nežino elemen­ labai skiriasi nuo gimtosios. Ne mažiau tarių dalykų: kaip gyventi kitoje svarbu ir asmeninės savybės bei turima šalyje, kaip naudotis viešuoju trans­ patirtis: asmenybė, nuostatos, charakteris, portu, į kurią pusę važiuoti, ką pirkti veikimo būdai ir pan. parduotuvėje, kaip elgtis ir t. t. Trikdo Susipažink su visų etapų ypatumais. Gyve­ ir nežinojimas ar neapsisprendimas, nant kitoje šalyje tai padės susivokti, kas ko turi klausti, o ką be kitų pagalbos vyksta. turėtum išsiaiškinti pats. 33
    •  Rekomendacijos: nusipirk mies­  ypatumai: gali užplūsti liūdesys; to, vietovės žemėlapį, planą, turėk dažnai pradedamas kritikuoti šalia žmonių, į kuriuos gali kreiptis, kon­ gyvenančių žmonių elgesys; susi­ taktus, nebijok klausti. Įsidėmėk, telkiama į save; pradedamos lyginti kad nežinoti daugelio dalykų nau­ kultūros, daug kalbėti apie savo šalį joje aplinkoje yra normalu. Nesiner­ ir joje likusius gimines ir draugus. vink, jeigu suklydai ar darbą atlikai  Rekomendacijos: bus lengviau, jei per keturias ar penkias valandas, turėsi su kuo atvirai pasikalbėti ir nors kitomis aplinkybėmis pakaktų pasidalyti savo jausmais. ir vienos. Patikėk, šiame etape iški­ lusias problemas sugrįžęs prisimin­ si kaip įdomius nuotykius, kuriuos Pyktis galėsi papasakoti draugams. Šis etapas prasideda tada, kai už­ sitęsia namų ilgesys ir žmogus negali Euforija patenkinti noro tuoj pat į juos sugrįžti. Pyktis kyla iš bejėgiškumo ir gali būti Ji apima tada, kai pradėjęs suvokti pir­ nukreiptas tiek į save, tiek į aplinką. minius dalykus apie organizaciją, vietovę, šalį žmogus išgyvena didžiulį džiaugsmą.  ypatumai: žmogus dažnai būna susierzinęs, nepatenkintas užduo­  ypatumai: šį adaptacijos etapą iš­ timis, savo veikla, elgiasi emocingai gyvenančiam žmogui atrodo, kad jis ar net karštakošiškai, į viską reaguo­ gali neįtikėtinai daug, o naujoje šalyje ja labai jautriai. viskas daug geriau nei gimtojoje. Eu­  Rekomendacijos: pasistenk suvok­ forijos metu užplūsta energija, nusi­ ti, kas vyksta; labai gerai, jei turi su teikimas kurti planus, veikti, žmogus kuo pasikalbėti apie šiame etape tau entuziastingai atlieka darbus ir visose svarbius ir nerimą keliančius dalykus. veiklose jaučiasi lyg žuvis vandenyje. Šį etapą reikės tiesiog išgyventi, kaip ir visus kitus. Namų ilgesys Depresija Paprastai užklumpa netikėtai. Namų ilgesys dažniausiai pajuntamas įpusė­ Nesibaiminkite, nes tai ne liga, kuria jus gyvenimo užsienyje laikotarpiui (jei susergama ir gali prireikti vaistų. Tai tie­ išvažiavai metams, namų ilgesys gali siog būsena, kurią sunku pastebėti, nes prasidėti maždaug šeštą, jei pusme­ žmogus yra nepatenkintas savimi ir viską čiui – apie trečiąjį mėnesį). Namų ilgesį laiko užgniaužęs savyje. staiga gali sukelti daiktai, kvapai, laiškai, žmonės, kurie sužadina prisiminimus. Ši  ypatumai: žmogus dažniausiai apa­ stadija gali trukti labai trumpai, bet gana tiškas, nenori nieko daryti, netiki gerais stipriai išgyvenama. savo darbo rezultatais. Tikėtina, kad 34
    • šioje stadijoje atsidūręs žmogus gali tumais į organizaciją, bendruomenę tiesiog susirgti, pavyzdžiui, peršalti. įneša savo indėlį.  Rekomendacijos: svarbu nenu­ traukti bendravimo su kitais žmo­ ypatumai: paprastai jau laisvai šne­ nėmis, nepamiršti savo pareigų ir kama vietine kalba, aiškūs veiklos prin­ darbų. cipai, perimtos taisyklės pritaikomos savo veikloje. Žmogus tampa koman­ dos nariu, prisiima vis daugiau atsako­ Priėmimas mybės, apima noras įgyvendinti savo idėjas. Priėmimas kitaip dar vadinamas Tai reiškia naujos kultūrinės aplin­ produktyvumo etapu. Šiame adaptaci­ kos pripažinimą, jos gerbimą ir ly­ jos etape žmogus jaučiasi laimingas, o giavertį santykį su ja. Žmogus priima jį priėmusi organizacija gali džiaugtis jo situaciją tokią, kokia ji yra, ir savo skir­ efektyviu darbu. ĮSPŪDŽIAI Savanorė Lina: nybos vietoje. Kai mane adaptacija prasidėjo išsirinko ir pakvietė būti dar neišvykus savanore, palaikiau ry­ šius su būsimąja kolege Mano nuomone, pirmoji adaptacijos fazė iš Suomijos. Netgi nepa­ prasideda dar savoje šalyje, kai turi suvokti ir bijojau prisipažinti, jog sveikai viską apmąstyti – kodėl aš tai darau, nerimauju. Tai padėjo ar tai tikrai skirta man ir, be abejo, kaip aš man dar prieš tarnybą susitvarkysiu su kilsiančiomis problemomis. pažinti būsimus kole­ Nereikėtų pernelyg užsisvajoti – tai nėra atos­ gas, savo užduotis ir togos. Labai svarbu suprasti, kad bus iššūkių aplinką. ir situacijų, kurios išmuš iš vėžių, kartais norė­ Vos atvykus apėmė keis­ sis grįžti pas mamą šiltos sriubos pasrėbti ar tas jausmas – ryte dar susibėgti su draugais, jiems pasiguosti, jog esi buvau Vilniuje su draugais, o vakarieniauju čia, vienišas ir tavęs niekas nesupranta. kur vienerius metus kursiu savo namus. Tokie Dar prieš pateikdama savo kandidatūrą aš jausmai stiprūs kelias savaites. Žmonės, su ku­ aktyviai bendravau su priimančiąja orga­ riais gyveni ir dirbi, tave priima kaip pirmoką. nizacija, bandžiau išsiaiškinti visas sąlygas: O ką jau kalbėti apie kalbą! Gatvėse visi kažką finansai, apgyvendinimas, su kuo gyvensiu, burbuliuoja (neduokdie, kas nors užkalbins!), su kuo dirbsiu, mano veikla ir kasdienybė tar­ parduotuvėje pamiršti, kaip pasakyti „Ačiū“ ir 35
    • „Viso gero“, darbo vietoje bandai suprasti, kas Tu esi savo tarnybos viršūnėje – viskas ei­ ir kodėl daroma, tačiau ir tai nesiseka. Visa tai nasi kaip iš pypkės! Atrodytų, kur čia gali yra natūralus prisitaikymo procesas. tykoti grėsmė? Pasirodo, gali. Vieną dieną Tarnybos pradžioje kiekvienas savanoris da­ atsikeli ir supranti, kad tavo laikas čia senka. lyvauja įvadiniame seminare, kur susitinka O norisi dar tiek daug padaryti, aplankyti, savo „europietiškąją šeimą“. Šis seminaras pamatyti. itin svarbus tuo, kad savanoriui viskas paaiš­ Pasitaiko ir atvirkščiai – viskas tampa rutina, kėja, susidėlioja į savo vietas – jo lūkesčiai ir darbas nebeteikia tiek malonumo ir pasiten­ tikslai, jis pasidalina savo nuogąstavimais ir kinimo, nebematai savo tarnybos prasmės. Ir baimėmis. vienu, ir kitu atveju nėra itin lengva, tačiau ir Po kiek laiko apima džiaugsmas ir stiprėja čia gali padėti pasiruošimas išvykstant – rei­ motyvacija – tu jau integravaisi, atsirado kėtų prisiminti savo išsikeltus tikslus, įvertin­ draugų, darbas einasi vis lengviau. Mano ti, ką pasiekei, kur dar norėtum pasistengti, atveju – pagaliau supratau, ko iš manęs nori džiaugtis likusiu laiku su draugais, kurie yra darbo vadovas! Patarčiau kiekvienam išvyks­ tavo naujoji šeima užsienyje. Visada tokiais tančiajam bendraujant su priimančia orga­ atvejais prisimink, kad laikas senka, tad ne­ nizacija siekti tarpusavio supratimo. švaistyk jo nereikalingam stresui. 36
    • INTEgRAcIJA NUVyKUS Kad gyvendamas užsienyje ga­ Svarbiausia – lėtum įvykdyti numatytus planus, iniciatyvumas pajustum vietos gyvenimo skonį ir išvengtum vienišumo nuotaikų, nu­ Priimančios organizacijos, nesvar­ vykus svarbu integruotis į naująją bu, ar tai būtų stažuotė, ar studijos, ar aplinką. darbas, ar savanorystė, atvykstantiems darbuotojams paprastai skiria labai daug dėmesio, kad atvykėlis kuo grei­ organizacija ir vietos čiau įsilietų į organizaciją, pajustų darbo bendruomenė ritmą ir jaustųsi visavertis komandos narys. Atsiliepk į jų rodomą dėmesį ir Integracija užsienyje susideda kvietimus, būk aktyvus, iniciatyvus ir iš dviejų dalių: organizacijos, į ku­ geranoriškas. Integruotis padės žemiau rią atvykai, ir vietos bendruomenės, išvardytos rekomendacijos. kurioje gyveni. Tavo gyvenimo už­ sienyje patyrimai, programos, darbo Jos bus naudingos ir įsiliejant į vietos tikslų įgyvendinimas, pažintis su kul­ bendruomenės gyvenimą. Šis procesas tūrinio gyvenimo ypatumais priklau­ kur kas sudėtingesnis ir daugiausiai pri­ sys nuo to, kaip pavyks integruotis tiek klauso nuo tavo paties iniciatyvos. į organizaciją, tiek į vietos bendruo­ menę. Prieš išvykstant rekomenduojama:  užmegzk kontaktą su priimančiąja Juk tikrai yra esminis skirtumas, ar pa­ organizacija; sibaigus darbo, studijų, savanoriškos  pasidomėk būsima gyvenamąja vieta; veiklos ar stažuotės valandoms sėdėsi  kuo daugiau sužinok apie priiman­ savo kambaryje vienas, nes neužmez­ čiosios šalies teisinę ir sveikatos sis­ gei jokių kontaktų su kitais žmonėmis, temas bei kultūrų skirtumus; ar po darbų užbėgsi tik pasidėti daiktų  mokykis šalies, į kurią vyksti, kalbos; ir persirengti, kad galėtum iki vėlyvo  parenk prezentaciją apie Lietuvą, pa­ vakaro leisti laiką su draugais aptarinė­ siimk kuo daugiau atributikos: suve­ damas svarbius klausimus ar linksmin­ nyrų, žemėlapių ir pan. damasis. Itin svarbu tinkamai integruotis ir į savo bendrosios rekomendacijos, ku­ organizaciją, nes jaustis visaverčiu ko­ rios padeda integruojantis: lektyvo nariu yra visai kas kita, nei būti  visur, kur įmanoma, stenkis kalbėti tik laikinai atvykusiu užsieniečiu, kuris vietine kalba; vengia prisijungti prie organizacijos  rodyk iniciatyvą; iniciatyvų ir kasdieninio „kolegiško“  kilusias problemas pirmiausia aptark bendravimo. su asmenimis, atsakingais už tave; 37
    •  būk pozityvus, drąsus ir pareigingas;  dalyvauk vietinių klubų, organizacijų  nebijok prašyti pagalbos; (jaunimo centrai ar kt.) veikloje;  nesistenk būti pernelyg formalus,  prisistatyk organizacijos darbuotojams; bet užsitikrink pagarbą;  pasiūlyk savo pagalbą organizuojant  kruopščiai planuok savo kasdienę renginius bendruomenėje. veiklą;  suprask, kad už tave atsakingi žmo­ dvi rekomendacijos, kurios pra­ nės kartais būna labai užsiėmę. vers visais atvejais:  turėk informacijos apie kultūros bei būdai, kurie gali padėti integruotis: religijos skirtumus ir juos gerbk;  pasidomėk apie netoliese rengiamus  žinok, kad politika ir religija yra te­ kalbų kursus ir kitas mokymo ar veiklos mos, kurių bendraujant su kitų šalių programas, į kurias galėtum įsitraukti; asmenimis geriau neliesti. ĮSPŪDŽIAI darbuotojas Ernestas: gyveno vos už pusės kilometro nuo manęs. nesistengiau būti pilka pele Todėl man buvo pa­ togu grįžti namo, tuo pačiu išgirsti daug įvai­ Užsienio įmonės darbuotojai sutiko rių pasakojimų apie mane gana šiltai. Jie žinojo, kad būsiu įmonę, kurioje dirbau, vienintelis žmogus iš kažkokios šalies, va­ ir pačią Lisaboną. dinamos Lietuva, kuris įsilies į kompanijos gretas visiems metams. Todėl siekdami Prisipažinsiu, nesisten­ kokybiškų ir kūrybiškų rezultatų kolegos giau būti pilka pele stengėsi, kad greitai pritapčiau prie ko­ ir klausiau visko, kas mandos – vos tik iš lėktuvo žengiau ant man neaišku, nebijojau Lisabonos žemės, manęs su plakatu laukė prisipažinti, kad pamir­ du įmonės darbuotojai. šau ar nesupratau. Ne­ retai klausimai būdavo ganėtinai kvaili ir Jau antrąją savaitę kolegos supažindino su patikrindavo mano kolegų kantrybę. Pa­ netoliese mano naujųjų namų esančiomis vyzdžiui, ketvirtąją darbo dieną pamiršau, gražiomis vietovėmis, patarė eiti valgyti į kuriame kabinete yra kavos aparatas, o piniginės neplėšančius restoranėlius, kai antrąją savaitę nesugebėjau atsiminti savo kuriuose ir apsilankėme. Be to, man pa­ kolegos vardo. Jie reagavo gal kiek ironiškai sisekė, kad vienas iš mano bendradarbių iš manęs pasijuokdami, tačiau svetingai. 38
    • Jau po kokio mėnesio jaučiausi taip, lyg čia lu. Tačiau tai neiškilo į paviršių ir aš gerai dirbčiau ilgiau nei metus. jaučiausi. Džiaugiuosi, kad patekau būtent į tokį ko­ Itin įspūdingas buvo mano gimtadienis, lektyvą, nes tiek profesiniu, tiek asmeniniu kai kolegos užrišo akis, nuvežė į pakrantę, požiūriu kolegos buvo paslaugūs. Spėju, kur laukė vietinę muziką gyvai grojanti kad gal mane ir apkalbėdavo. Tai natūra­ grupė. Nerealu. Studentas kitų šalių vienija tai, kad jie yra kitataučiai motiejus: toje šalyje. Ne išimtis buvo ir Italijos mies­ tas Bolonija. Dažnai rengiami vakariniai integruotis į „eras­ pasisėdėjimai, informacijos ir konspektų musininkų“ gretas dalybos ruošiantis atsiskaitymams buvo buvo linksma normalus reiškinys, tad integruotis, dar kartą pažymėsiu, buvo labai paprasta. Pirmosiomis dieno­ Su vietos bendruomene, aišku, taip pat mis jaučiausi lyg nesavas. turėjome įvairių kontaktų. Čia ne visada Nors buvau nusiteikęs, buvo lengva, nes italai yra gana uždari kad teks gyventi su kitų ir kitataučius labai atsargiai priimantys šalių atstovais, kaip vėliau žmonės. Tą pastebėjau ne tik gatvėse, bet paaiškėjo su danu, švedu ir tarp studentų. ir ispanu, bet pirmosiomis Aišku, vėliau, pramokus kalbos ir keliskart dienomis bendraujant jautėsi šioks toks einant pas tą patį pardavėją ar į tą pačią susivaržymas. Tačiau tai truko neilgai. pasilinksminimo vietą, italai tampa at­ Integruojantis į „erasmusininkų“ gretas laidesni ir pradeda priimti bei maloniau didelių problemų nekilo. Visi susirinkę bendrauti. Apibendrindamas galiu pasa­ žmonės atvyksta siekdami panašių tikslų – kyti, kad integracija buvo labai sėkminga tobulėti, smagiai praleisti laiką ir užmegzti ir tai puikiai įrodo vis dar išlikę draugiški naujų pažinčių. Be to, visus studentus iš santykiai su kitais „erasmusininkais“. 39
    • STEREOTIPAI Žmogui būdinga „klijuoti etiketes“, dar į užsienį gali susidurti tiek su teigiama, kitaip vadinamas stereotipais. Turbūt ir tu tiek su neigiama nuomone apie Lietuvą ir ne išimtis. Stereotipai gali būti įvairūs – po­ lietuvius. Štai kai kurie užsieniečiai mano, zityvūs, negatyvūs, ironiški, teisingi, klai­ kad mes esame labai draugiški ir svetingi. dingi, pašiepiantys ar išaukštinantys. Bet Kiti teigia, kad Lietuvoje labai graži gam­ kokiu atveju jų negalima pritaikyti visai ta, švarios gatvės ir skanus maistas (ką jau žmonių grupei ar tautybei. kalbėti apie alų). Tiesa, yra ir nemažai manančių, kad lie­ tuviai yra nemandagūs ir net agresyvūs Kiekvienas žmogus – vairuotojai. Taip pat galima išgirsti, kad unikalus Lietuva yra Rusijos dalis ar kad mes neiš­ prusę ar technologiškai atsilikę. Pastarąją Stereotipai turi didelę įtaką mūsų suvo­ nuomonę, tikėtina, formuoja pačių žmo­ kimui ir padeda susidaryti nuomonę ne tik nių neišprusimas. Tačiau mes visi apie apie mus supančią aplinką, bet ir apie kitą tuos pačius dalykus neretai turime skir­ šalį bei jos gyventojus. Turbūt girdėjai sakant: tingas nuomones, kurios priklauso nuo „Rusas yra atviros širdies“, „Latvis – lietuvių kiekvieno asmeninės patirties, o kartais ir braliukas“, „Italai – temperamentingi“. Stereo­ nuo išgirstų pasakojimų. tipai padeda lengviau orientuotis pasaulyje, nes žinodami vieną ar kitą stereotipą mano­ Nemažai stereotipų suformuoja žinia­ me puikiai pažįstantys kitą šalį ar tautą. sklaidoje pasirodantys pranešimai apie kriminalinius lietuvių žygius, ypač Skan­ Tačiau stereotipų negalima taikyti visiems dinavijoje ir Anglijoje, o kartais ir kino tos tautybės žmonėms, nes kiekvienas as­ filmų epizodai. muo yra individualus ir unikalus. Juk tikrai ne visi rusai yra atviros širdies ir ne visi italai Jei turėjai nemalonios patirties susidū­ gali pasigirti išskirtiniu temperamentu. Taigi ręs su kitos tautos atstovu, greičiausiai vykstant į užsienį nereikėtų tvirtai vadovau­ manysi, kad visa tauta tokia ir šią nuo­ tis nusistovėjusiais stereotipais apie kitas monę turbūt paversi stereotipu. Kad šalis ir kultūras. Net jeigu pasitaikys atvejų, taip nenutiktų, išvykęs į užsienį ben­ kad du sutikti kitos šalies atstovai visiškai drauk ir pažink kitos šalies žmones be atitinka žmonių suformuotą stereotipą, tre­ išankstinės nuostatos ar nusistovėjusių čiasis gali būti visiškai kitoks. stereotipų. Bendravimas ir žmonių pažinimas Taigi vykdamas į užsienį atmink: „Jokių stereotipų!“ O jeigu pats sukur­ Apie kiekvieną šalį sukurta įvairių ste­ si stereotipų apie Lietuvą ir lietuvius, reotipų, ne išimtis ir Lietuva. Todėl išvykęs tegu jie būna teisingi ir teigiami. 40
    • ĮSPŪDŽIAI niau buvusiems kolegoms iš Briuselio apie pažadą ir paprašiau, kad siuntinį atsiųstų į Klaipėdą. Pamiršau paminėti apie Lietuvos Stažuotoja pašto kodą, o jie ėmė ir išsiuntė vadovėlius į Kotryna: ...Latvijos miestą Jelgavą. siuntinys iškeliavo į Savaitę nesulaukusi siuntinio, vėl parašiau jiems elektroninį laišką. Jie patikino, kad Latviją, o ne į Lietuvą išsiuntė į Latvijos miestą. Gavusi atsakymą juokiausi su bendradarbėmis. Atsakydama Latviai – mūsų braliukai, paaiškinau, kad gyvenu Lietuvoje, o Latvija ir šis posakis daug kur varto­ yra mūsų kaimynė. jamas. Galbūt todėl kai kurios Buvę kolegos tik tuomet prisiminė, kad sta­ šalys neskiria mūsų nuo latvių žuotės metu jiems tą patį aiškinau, bet, ma­ ir dėl to kyla įvairių nesusipra­ tyt, pavadinimų panašumai ir per menkas jų timų. Vienas toks kuriozas nutiko ir man. pastabumas lėmė neteisingą siuntinio adre­ Mokykla, kurioje stažavausi, pažadėjo at­ są. Klaida buvo ištaisyta, o mes su bendra­ siųsti keletą vadovėlių, vertingų dėstant darbėmis diskutavome, kad broliškai sietis prancūzų kalbą. Elektroniniu laišku primi­ prie kaimyninių valstybių ne visada reikia. Studentas motiejus: Nustebau sužinojęs ne itin palankių stereo­ tipų apie mūsų šalį. Nemažą įtaką turi ir nei­ pietiečiai mano, giamos asociacijos su Rytų Europos regiono kad Lietuva – šalimis. Svarbiausia, daugelis visai nenutuokė, Rusijos dalis kokie žmonės yra lietuviai ir kuo garsi Lietuva. Žinoma, ir aš žinojau nemažai stereotipų. Buvau prisiklausęs įvairiausių pasakojimų Turbūt nieko nenuste­ apie italų aroganciją ir tai, kad jie labai binsiu, jeigu pasakysiu, kad nenoriai bendrauja su kitataučiais. Tai per susidūriau su labai dažnu šiuos metus teko patirti savo kailiu. Pietų Europos valstybėse stereotipu, jog Lietuva – Ru­ Nustebino estai ir švedė, kurie, nors ir pa­ sijos dalis. Daugelis mano, kad mes ir savo brėžtinai buvo individualistai, paneigė ste­ kalbos neturime, o bendraujame rusiškai. reotipus apie savo lėtumą ir šaltumą. Po paskaitų jie bendravo labai draugiškai ir, Mane tai piktino ir kiekvienam tai pasakiu­ netgi sakyčiau, šeimyniškai. siam pasiūlydavau bent šiek tiek panaršyti internete ir susipažinti su mūsų valstybe bei Šie mano pastebėjimai labai subjektyvūs, jos teritorija. Minėtas stereotipas būdingas nes remiuosi tik savo patirtimi ir įspūdžiais. italams, prancūzams, portugalams. Bent Teko girdėti ir visai kitokių nuomonių ar ste­ jau taip supratau iš studentų, kurie gyveno reotipų apie minėtų šalių žmones. Kitoje šaly­ tame pačiame bendrabutyje ar mokėsi uni­ je ar aplinkoje, manau, nuomonė būtų visai versitete, klausimų. kitokia. 41
    • TU – LIETUVOS AmbASAdORIUS Išvykęs į kitą šalį neišvengiamai su­ ir jas vežti mažiau tikslinga – lagami­ tiksi daugybę žmonių. Vieniems kon­ nas ir taip būna perpildytas. Be to, taktas su tavimi – lietuviu – bus pir­ gyvendamas užsienyje sutiksi tiek masis (o gal ir vienintelis) gyvenime, žmonių, kad visiems lietuviškų suve­ kiti galbūt bus girdėję apie Lietuvą, nyrų nepakaks. Todėl geriausia naudo­ prikaupę žinių apie mūsų šalį iš enci­ tis kitomis priemonėmis. Kokios jos, klopedijų, žinynų ir interneto, susikūrę kiek jų ir kaip panaudosi, priklausys tam tikrą įvaizdį, bet niekada nesutikę nuo tavo entuziazmo, pajėgumų ir lietuvio. kūrybiškumo. Greičiausiai sutiksi ir užsieniečių, ku­ rie jau yra bendravę su lietuviais, ir jų Pateikiame savo rekomendacijas, į pirmasis įspūdis apie mūsų šalį remsis ką atkreipti dėmesį ir kas gali praversti. įgyta patirtimi.  Pasirenk diskutuoti įvairiausiomis Nepaisant visų paminėtų situacijų, su­ temomis. Užsienyje gali sulaukti tiek sitikimuose ir įvairiuose pokalbiuose tradicinių, tiek ypač netikėtų klausi­ tu būsi prilyginamas Lietuvai. Natūralu, mų apie Lietuvą. Kaip tam pasiruoš­ kad stebėdami, kaip tu bendrauji, ką ti? Pirmiausia vertėtų žinoti svarbiau­ pasakoji ar parodai apie savo šalį, ko­ sius faktus apie Lietuvą (gyventojai, legos susiformuos įspūdį apie Lietuvą: didžiausi miestai, geografinė padėtis, kokia tai šalis, kuo ji ypatinga, kokie yra ekonominė situacija ir pan.). Žinoma, lietuviai, kas jiems patinka, koks jų cha­ naudinga pasikartoti svarbiausius rakteris, ką jie dirba, valgo, kaip ben­ istorijos faktus, prisiminti, kokie žy­ drauja ir t. t. miausi Lietuvos veikėjai. Būk pasi­ Taigi užsienio šalyje tu visada būsi Lie­ rengęs papasakoti ir apie Lietuvos tuvos ambasadorius. sportą bei garsiausius jo atstovus, politiką, kultūrą, meną ir kt.  Pabandyk vietinius gyventojus išmo­ Rekomendacijos kyti keleto lietuviškų žodžių (tokiu būdu sugriausi vis dar gajų stereotipą, Ruošiantis kelionei reikia pagalvoti, kad gimtoji lietuvių kalba yra rusų). kokie daiktai praverstų pristatant Lietuvą.  Į kelionę gali pasiimti vaizdinės me­ Važiuojant į kelių dienų ar savaitės tikslinį džiagos, kuri yra ir informatyvi, ir susitikimą su užsieniečių grupėmis, daž­ užima nedaug vietos. Tai gali būti: niausiai tinka įvairūs suvenyrai, albumai ■ žemėlapiai; ar kitokios reprezentacinės priemonės. ■ turistinės brošiūros ar atvirukai; Išvykstant ilgesniam laikotarpiui šios ■ nedidelė Lietuvos vėliava ir priemonės tampa ne itin patrauklios pinigai; 42
    • ■ įžymių žmonių nuotraukos; kolegų iš skirtingų šalių, galima ■ muzikos įrašai; surengti tarptautinę popietę, ku­ ■ filmai ir / ar plakatai. rioje visi pristatytų savo šalių ypa­  Pristatyti savo šalį padeda ir va­ tumus. karėliai su tradiciniais lietuviškais  Tavo kūrybiškumas – Lietuvos kozi­ patiekalais (nesvarbu, kad iš kito­ ris, todėl įmanomos ir visos kitos re­ je šalyje auginamų ar gaminamų prezentacinės priemonės ir būdai, produktų). Jeigu daugelis tavo kurie tau priimtini. ĮSPŪDŽIAI darbuotojas Lietuvą. Kalbėdavau tik tada, kai ko nors Ernestas: apie mūsų šalį teiraudavosi. nebijojau pasigirti Pirmas rimtas egzaminas buvo antrąją savaitę, per „prirašymo“ vakarėlį. Tuomet ar pasijuokti kolegos apibėrė mane klausimais, kur tiks­ liai yra Lietuva, kokiais pasiekimais galime didžiuotis, ar technologiškai tai išsivysčiusi „Iki pasymatymo, šalis, ar daug emigrantų gali būti Portuga­ Ernestai!“ Tokie žodžiai lijoje, ar merginos Lietuvoje gražesnės negu parašyti kitoje įrėmin­ jų šalyje. Nebuvau paruošęs atsakymų, bet tos nuotraukos, kurią patirtis leido kalbėti tai, kas reikalinga. man išleistuvių proga Vietomis į atsakymus įterpiau ironijos – padovanojo kolegos apie Portugalijoje pardavinėjamus man­ iš Lisabonos, pusėje. darinus, kuriuos skina į Ispaniją emigravę Nuotraukoje stovėjau laimingas šalia vie­ lietuviai. no iš didžiausių pasaulio okeanariumų, kurį aš prisiminsiu visą gyvenimą. Matyt, Kolegos į viską reagavo šypsodamiesi ir toks ir buvo jų tikslas. Kad nepamirščiau gaudė kiekvieną mano angliškai ištartą Lisabonos. žodį apie jiems iki tol mažai girdėtą kraš­ tą. Žinoma, jau per pirmąjį vakarėlį jie Mano širdį, be abejo, glostė ir tie trys žo­ sužinojo, ką lietuviškai reiškia „Į sveikatą!“ džiai. Nesvarbu, kad vienas parašytas su ar „Ačiū“. Tiesa, niūrokai reagavo į tai, kad klaida. Bet žmonėms, kurie iki šiol nebuvo pas juos dievinamas futbolas Lietuvoje susidūrę su lietuviais, tai nauji atradimai. yra kur kas mažiau populiari sporto šaka, Jeigu atvirai, išvykdamas iš Lietuvos ne­ apie kurią žmonės dažnai prisimena tik mąsčiau, ką tokio tautiško nuvežti ir tikrai pasaulio ar Europos čempionatų metu. O nesistengiau būti įkyriu pasakotoju apie apie krepšinį patys portugalai beveik nieko 43
    • neišmanė – didžioji dalis nežinojo taisyklių, pasigirti savo šalies pasiekimais ar pasi­ kai kurie nesugebėjo pasakyti, kokios spal­ juokti iš trūkumų ar kuriozinių nutikimų. vos paprastai būna krepšinio kamuolys. Viena maža detalė – be kelių lietuviškų žo­ Vėliau klausimų apie Lietuvą kolegoms džių ir kitos informacijos, kurią jie išgirdo iš kildavo tik retkarčiais, dažniausiai laisva­ manęs, kolegos iš Portugalijos puikiai žinos laikiu, pavyzdžiui, apie maistą ar pasilinks­ ir apie Lietuvos trispalvę. Jiems labai įstrigo minimo vietas Vilniuje. vienas mano bluzonas, kurio rankovę puošė įsiūta vėliavėlė – geltona, žalia, raudona. Por­ Per Portugalijoje praleistus metus supra­ tugalams mūsų trispalvė priminė regi daini­ tau, kad savo šalį puikiai reprezentuoti gali ninką Bob Marley ir rastafari judėjimą, kurio ir vienas žmogus. Svarbiausia – nebijoti vėliavos spalvos – žalia, geltona ir raudona. Praktikantė Kotryna: dalindamiesi peržiūrėjo pasiėmiau reprezentacinių apie 15–20 žmonių. Kiek žinau, jis šiuo metu yra priemonių mane priėmusios moky­ klos bibliotekoje. Save pavadinčiau Lietuvos patriote, tad prieš vykdama mąsčiau, kaip prista­ Kolegos apie Lietuvą tyti savo šalį. Į nedidelį krepšį įsidėjau buvo šiek tiek girdėję, mažą butelaitį lietuviško midaus, lietu­ daug ką tikslinosi. Do­ viškos ruginės duonos ir pasiėmiau Lietu­ mėjosi, kokios mūsų ša­ vos spaudos fotografų metinį albumą. lyje mokslo galimybės, ar lietuviai išsilavinę, Tikėjausi, kad bus kokia nors vakarienė ar koks pragyvenimo lygis. prisistatymas, kurio metu galėsiu įteikti dovanas ir papasakoti apie Lietuvą. Taip Išvažiuodama nema­ ir įvyko. Pirmosios vakarienės metu ko­ niau, kad reikia kruopš­ lektyvas paprašė manęs prisistatyti ir čiau pasiruošti, pasikartoti svarbiausius trumpai papasakoti apie savo šalį. Visus faktus apie Lietuvą. Juk tu ją reprezen­ susirinkusius, apie dešimt žmonių, vaiši­ tuoji, vadinasi, turi žinoti bent pagrindi­ nau mūsų tauriuoju gėrimu, gardžia ru­ nius dalykus. gine duona, o rodydama Lietuvos spau­ Žinoma, yra ir kitų įvairių prezentacijos dos fotografijų albumą pasakojau apie būdų. Viena draugė stažavosi Ispanijo­ profesionalius mūsų fotografus. je, kur pradinukus išmokė dainuoti lie­ Albumas paliko itin gerą įspūdį susirin­ tuviškai ir angliškai tarptautinę dainelę kusiesiems – visi grožėjosi nuotrauko­ „Džiaugsmingų šventų Kalėdų“. Po šio mis, klausinėjo apie jas. Palikau albumą įvykio vaikų tėvai taip pat pradėjo domė­ vienam kolegai, o per visą stažuotę jį tis Lietuva. 44
    • TARPKULTūRINIS mOKymASIS Kitos šalies kultūrą galima palygin­ yra svarbiausia ir turi didžiausios įta­ ti su ledkalniu: mes matome tik mažą kos kasdieniam žmonių gyvenimui ir dalį – viršūnę, o esmė slypi giliau, po bendravimui. Ji atsiskleidžia ilgėliau vandeniu, ir iš pirmo žvilgsnio yra ne­ pagyvenus kitoje kultūrinėje aplin­ pastebima. koje. Ledkalnio viršūnę, arba iš karto atpažįs­ Žemiau pateikiamas „Ledkalnio“ mo­ tamus kultūrinius ypatumus, atspindi delis iliustruoja, kokių sunkumų gali daugiausia išoriniai veiksniai: kaip kitos kilti norint suprasti kitų kultūrų žmo­ kultūros žmonės atrodo, rengiasi, kaip nes – kokie dalykai yra matomi iš kar­ jie kalba, kokie jų valgymo įpročiai, mu­ to, o kam pažinti reikia daugiau laiko. zika, architektūra, menas ir pan. Nematoma pusė apima labai daug sričių: nuo bendros istorinės patirties, Išoriškai nematomi dalykai suvokiami religijos ir tradicijų iki gėrio ir blogio kur kas vėliau. Tačiau būtent ši dalis sampratos ar darbo tempo. Ledkalnio kultūros samprata Vaizduojamieji menai. iškart atpažįstama Literatūra. Teatras. Klasikinė muzika. Populiari muzika. Liaudies šokiai. Žaidimai. Valgio gamyba. Drabužiai. iškart Drovumo supratimas. Grožio samprata. Santykių su viršesniais / neatpažįstama subordinacijos modeliai. Teisingumo samprata. Stimulas dirbti. Darbo tempas. Švaros samprata. Požiūriai į nuosavybę. Problemų sprendimo nuostatos. Akių kontaktas. Vaidmenys, susiję su amžiumi, lytimi, klase, užimtumu, giminyste ir t. t. Nenormalumo apibrėžimas. Draugystės esmė. Kūno kalba. Veido išraiškos. Šnekėjimo modeliai įvairiuose socialiniuose kontekstuose. Laiko tvarkymas. Pirmenybė konkuravimui ar bendradarbiavimui. Socialinių santykių normos. Fizinės erdvės išdėstymas ir t. t. Pritaikyta pagal „Tarpkultūrinis mokymasis. T-kit Nr 4“. Išversta iš originalaus leidinio „T-Kit on Intercultural Learning”, © Europos Taryba ir Europos Komisija, 2000 m. lapkritis. Lietuviškąjį knygos leidimą, Europos Tarybos ir Europos Komisijos Part- nerystės programai sutikus, 2004 m. finansavo Jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo agentūra, administruojanti ES programą „Jaunimas” Lietuvoje. Agentūra atsako už vertimo tikslumą ir teisingumą. 45
    • Skirtumai gali nustebinti mis, būdingomis nuostatomis, charakterio bruožais ir t. t. Pradėjus pažintį su nauja kultūra, kai Tarpkultūrinis mokymasis – tai ne tik pažin­ kurie jos bruožai ar gyventojų įpročiai gali tis su kita kultūra, bet ir savos kultūros ypa­ nustebinti, pralinksminti ar supykdyti. Pa­ tumų atskleidimas naujoje šviesoje. vyzdžiui, jei esi šiaurietiškai punktualus, tave gali atpalaiduoti arba erzinti tradici­ nis pietiečių mañana [manjana] – rytoj. Galimi konfliktai Pietų Europoje laiko samprata yra visiškai kitokia nei Šiaurėje, pietiečiai net skubiau­ sius darbus daro neskubėdami ir dažnai Žinoma, neretai susitikus dviejų ganė­ tinai skirtingų kultūrų atstovams tikėtini nesijaudina, jei ir vėluoja. ir tarpkultūriniai konfliktai. Jų gali kilti ne­ Skirtumų galima pastebėti ir maisto var­ pastebimai. Pagrindinė to priežastis – esa­ tojimo kultūroje. Prancūzai gali kelias va­ mų skirtumų netoleravimas. landas pietauti, nes vienu metu suderina Kiekvienas iš mūsų turime savo asmeninį mėgavimąsi maistu, bendravimą ir dalyki­ kultūros suvokimą, kuris susiklosto atsi­ nį pokalbį. O mums atrodo, kad pasisotinti žvelgiant į individualią patirtį, išsilavinimą, pietų metu galima ir per pusvalandį. tradicijas, amžių ir lytį. Kultūriniai skirtumai Taigi kultūrų skirtumai gyvenant užsienyje gali kelti nemažai bendravimo problemų. gali išryškėti kiekviename žingsnyje ir ne­ Mes galime susidurti su elgesiu, kuris atro­ tikėčiausiomis formomis. dys keistas ir nepriimtinas, nes neatitinka mūsų vertybių ir tradicijų. Skirtingų kul­ tūrų atstovai gali kitaip suvokti ir traktuo­ Kitos kultūros pažinimas ti reiškinius arba vadovautis kitokiomis taisyklėmis. Kiekvienoje situacijoje reikės rasti sprendimą, kaip elgtis, ką sakyti, kaip re­ aguoti ir nepasimesti. Ypač tai svarbu tais Gebėjimas siekti atvejais, kai aplinkinių elgesys prieštarauja kompromiso įprastiems įsitikinimams, sampratai, kas yra gerai ir kas blogai, kas leistina, o kas – ne. Kiekviena konfliktinė situacija yra unikali, kaip ir mes patys, turėdami indi­ Čia ir prasideda tarpkultūrinis mokymasis. vidualų reakcijos ar elgesio stilių. Kitoje ša­ Tarpkultūrinis mokymasis apima kitos lyje, kaip ir Lietuvoje, kilus konfliktui teks kultūros pažinimą, panašumų ir skirtumų įvairiai reaguoti – ir pakovoti, ir patylėti, ir suvokimą, jų toleravimą ir įvairių būdų apsimesti, kad nieko blogo nenutiko. paiešką, kaip sutarti tarpusavyje. Todėl pagalvok, kokia esi asmenybė, į Sprendimą rasti daug lengviau, kai iš kokias konfliktines situacijas dažniausiai anksto turima šiek tiek teorinių žinių. To­ papuoli, kokiais būdais esi linkęs konfliktą dėl prieš vykdamas į kitą šalį pasistenk kuo spręsti – ginčytis, atsiriboti, kelti balsą, paty­ daugiau apie ją sužinoti. Domėkis viskuo: lėti, diskutuoti ir ieškoti abiem pusėms pri­ gyvenimo būdu, religija, tradicijomis, elg­ imtino sprendimo, pasitelkti humorą. Įvai­ sena, identitetu, istorija, gyvenimo sąlygo­ rūs sprendimo būdai turi savo privalumų 46
    • ir trūkumų. Visi jie yra vertingi ir naudotini nusiteikimas, atvirumas, pasirengimas tam tikromis aplinkybėmis. bendrauti ir bendradarbiauti, skirtingų kultūrų tolerancija, humoro jausmas. Įsidėmėk, kad konfliktinėje situacijoje svarbus „sveikas“ požiūris į esamą padėtį, Svarbu suvokti, kad kiekviena konfliktinė t. y. gebėti pripažinti problemą, siekti kom­ situacija turi savo sprendimo būdų. Jeigu promiso ir tikėti, kad sprendimas naudin­ negali išspręsti konflikto vienas, visada gas abiem pusėms. Nesvarbu, kokioje si­ atsiras žmonių ar institucijų, pasirengusių tuacijoje atsidūrei, prisimink, kad priimant tau padėti, tik nebijok kreiptis į savo kura­ sprendimą svarbiausia yra geranoriškas torių ar priėmusiąją organizaciją. ĮSPŪDŽIAI Studentas iš labiausiai mane stebinusių. Esu ganėti­ motiejus: nai laisvas žmogus, neretai pavėluoju, bet mano naujasis kambario draugas buvo susipažinau dar labiau atsipalaidavęs. Ispanui pavė­ su įvairiomis luoti pusvalandį – tai normalu, jis visiškai kultūromis dėl to nesukdavo galvos. Kadangi jis tapo vienu iš geriausių mano Jau po vieno se­ draugų, teko prisitaikyti prie jo vėlavimų, mestro galiu drąsiai bet tuo pačiu metu pasitaikius progai teigti, kad geriausia mestelėdavau dėl to vieną kitą draugišką tiek daug skirtingų repliką. šalių atstovų galima Įdomi patirtis buvo ir su vienu bendrabučio pažinti pagal Erasmus kaimynu marokiečiu, praktikuojančiu mu­ programą. Tai tarpkul­ sulmonu. Per musulmonų pasninko mėne­ tūrinės pamokos, kurias teko mokytis visą sį – Ramadaną – jis ne tik nevalgė, bet neretai Bolonijoje praleistą laiką. nebūdavo ir paskaitose. Kartą mūsų papra­ Pradedant šiauriečių ir pietiečių skirtu­ šė tyliau klausytis muzikos, kai jis meldžiasi mais Erasmus komandoje, jų laiko suvoki­ namuose. mu, gyvenimo būdu, požiūriu į gyvenimą, Iš pradžių man visa tai atrodė keista, bet baigiant – pačiais italais, jų temperamen­ vėliau, plačiau pasidomėję apie Rama­ tu, kalba ir atsipalaidavimu. dano subtilybes, su kambario draugais Man viename kambaryje teko gyventi su supratome, kad bent keletą dienų reikėtų ispanu, kurio gyvenimo būdas yra vienas ir mums pabūti ramesniems. 47
    • Ar žinai, kas esi? Savižina yra savo troškimų, emocijų, šalyje, kur savęs pažinimui metamas iš­ minčių ir elgesio suvokimas. Tai sudaro šūkis. Dėl šios priežasties gali pagerėti pagrindą savo įvaizdžiui kurti, be to, mūsų savižina arba galime pradėti apie juo remdamiesi mąstome apie supantį save mąstyti kitaip. Naujoje aplinkoje pasaulį. kartais pastebime, kad tos mūsų savy­ Savęs supratimas gali padėti prisitaiky­ bės, kurias norėjome tobulinti, iš tiesų ti prie nepažįstamos aplinkos užsienio yra mūsų stiprybės, arba atvirkščiai. Žemiau pateiktas paveikslėlis padės geriau suvokti, kas yra savižina. Kaip manai, kokius Ar yra tokių dalykų, tavo charakterio Viešasis Aš – ta mano kurių norėtum ypatumus dalis, kurią pažįstu ir atsikratyti arba, kad sąlygojo išoriniai aš, ir aplinkiniai, mano kelionė į užsienį veiksniai ir nulėmė mąstymo ir veiklos juos pakeistų? aplinkybės? būdas bei mano įsitikinimai. Pasąmoningas Aš – ta mano dalis, kurios Aklasis Aš – ta dar neatradau nei aš mano dalis, kurios pats, nei kiti aplink aš pats nematau, mane esantys bet ją mato kiti. žmonės. Paslėptas Aš – ta Ar dėl kokių mano dalis, apie nors dalykų kurią aš pats žinau, Kas tave padrąsina jautiesi nesaugus bet kiti nežino: ir motyvuoja kalbėdamas emocijos, lūkesčiai važiuoti, nepaisant apie važiavimą į ir mintys. visų abejonių? užsienį? © Centre for International Mobility CIMO, Finland 48
    • AdAPTAcIJA gRĮŽUS NAmO Po pusmečio ar metų grįžus namo Naujas ar senas įvaizdis ne vieną ištinka atvirkštinis kultūrinis šokas. Tai lemia įvairios priežastys. Sugrįžus neretai kyla klausimas – ką  Grįžtant po ilgesnės pertraukos pasirinkti? namo dažnai neįvertinama, kad gy­ venimas gimtojoje šalyje pasikeitė.  Keisti savo ankstesnį įvaizdį, t. y. pa­ Kinta aplinka, ekonominė situacija, rodyti, kad mano požiūris dabar yra aplinkybės, žmonių požiūris. Tai pa­ kitoks? Tai sąlygotų tam tikrus konf­ jusi tiek visos šalies mastu, tiek susi­ liktus su šeima ar draugais. tikęs su šeimos nariais ar draugais.  Įsisprausti į senuosius rėmus ir pa­ Taigi prieš grįždamas nusiteik, kad miršti „naująjį“ save? Vadinasi, grįžti gyvenimas nestovėjo vietoje ir tu prie ankstesniojo „aš“, kokį mane pa­ pateksi į pakitusią aplinką. žinojo prieš kelionę į užsienį.  Kitas aspektas – tavęs laukiantys ar­ timieji ir draugai dažnai neįvertina, Nesvarbu, kurį variantą pasirinktum, kad tu grįši taip pat pasikeitęs, įgijęs svarbiausia, kad pavyktų greičiau adap­ naujos patirties, pasikeitusiu požiū­ tuotis ir gerai jaustis Lietuvoje. Grįžęs riu. Jie gali elgtis su tavimi taip, lyg ieškok galimybių, kur galėtum reali­ niekur nebūtum išvažiavęs. Tai reiš­ zuoti savo naujus įgūdžius ir patenkinti kia, kad nekreipdami dėmesio į tavo savo poreikius (gal tai bus užsiėmimai, patirtį jie gali sprausti tave į „senus veikla kokioje nors organizacijoje, kur­ rėmus“, tikėdamiesi, kad atliksi bu­ sai ir pan.). vusius vaidmenis ir pateisinsi anks­ Idealu, jei turėsi galimybę pabendrauti tesnius lūkesčius. ir susitikti su žmonėmis, kurie turi pa­  Tikėtina, kad sugrįžęs pasiilgsi gy­ našios patirties. Dalijimasis patirtimi, venimo užsienyje: juk ten buvai ma­ kalbėjimasis apie išgyvenimus ir sa­ žiausiai pusmetį, per kurį formavosi vijautą – tai viena geriausių pagalbos savitas gyvenimo būdas, nauji santy­ priemonių. kiai, dalyvaudamas naujose veiklose įgijai naujų draugų ir patirties. Gyve­ Bet kuriuo atveju prisimink, kad grį­ nimo užsienyje ilgesį gali sustiprinti žimas – tai ne tik pabaiga, bet ir ir tai, kad tuo pat metu teks adap­ pradžia. O įgyta patirtis bus neįkai­ tuotis Lietuvoje – integruoti naują nojama, jeigu ją pritaikysi darbe, bū­ patirtį ir prisitaikyti prie pasikeitusios simoje veikloje ar tiesiog kasdieniame aplinkos. gyvenime. 49
    • ĮSPŪDŽIAI Savanorė Lina: kad tų metų net nebuvo, nes visi, kurie buvo grįžimas į Lietuvą – reintegracija likę Lietuvoje, net nenutuokia, kas ir kaip iš tiesų buvo. Ką daryti, kad grįžimas namo nebūtų toks Laikausi nuomonės, jog sunki ne in­ sunkus? Mano receptas gana paprastas – tegracija svečioje šalyje, o reintegraci­ džiaugtis tuo, ką padarei, ko išmokai ir ja jau grižus atgal į gimtinę. Dauguma ką atradai, o ne gailėtis. Be abejo, palikti gal net nesusimąsto, kad reikėtų pasi­ gaila, bet juk išsiveži daug daugiau, negu ruošti grįžimui, todėl patiria nelauktų palieki! Likus vos keturiems mėnesiams iki netikėtumų. tarnybos pabaigos neplanuotai grįžau į Lietuvą. Tai padariau „profilaktiškai“, kad Išsiskirti su žmonėmis, su kuriais buvai kie­ pasiruoščiau „didžiajam“ grįžimui. Ir vi­ kvieną dieną, įgyvendinai bendras idėjas siškai ne be reikalo. Grįžusi iš draugų ir ar tiesiog pietavai, nėra vienas lengviau­ iš šeimos sužinojau daug pribloškiančių sių uždavinių. Pamenu savanorę iš Suomi­ naujienų. Pasirodo, niekas man nieko ne­ jos. Kartu dirbome ir gyvenome pusmetį. pasakojo, nes nenorėjo, kad rūpinčiausi. Paskutinėmis savaitėmis beveik kasdien Pabandžiau įsivaizduoti, kaip į visa tai sakydavo, jog nori būčiau reagavusi, jei naujienų lavina būtų likti čia, Magdeburge. užgriuvusi vos tik sugrįžus. Netgi išvykusi atgal į Suomiją išsidavė: Dar gyvendama Magdeburge turėjau „Negaliu susivaldyti – pasirūpinti daugybe dalykų Lietuvoje. Tu­ dienų dienomis sėdžiu rėjau susirasti ir išsinuomoti butą, ieškoti ir ieškau įvairiausių darbo. Visa tai organizavau dar būdama galimybių, kaip grįžti savanore. Tai taip pat padėjo šiek tiek nu­ atgal, bent aplankyti.“ siteikti, kad tarnyba baigta, o Lietuvoje yra kitų pareigų. Sugrįžus būna labai keistas laikas, nes daž­ Grįžus reikėtų nepamiršti, kad aplink yra nai nuskrendi mintimis, draugų, artimieji ir naujoji savanorių šei­ kur praleidai praėjusius ma, kuri taip pat visada pasiruošusi pa­ metus. Kartais atrodo, gelbėti ar tiesiog išklausyti. 50
    • ĮSIVERTINImAS Kiekviena kelionė – dirbti, studi­ planą, bet įsisavinome kažką naujo, padės juoti ar būti savanoriu – turi tikslus ir įsivertinimas. uždavinius, kuriuos keliame išvykdami. Vieni nori keliauti ir pažinti kitų šalių Dažniausiai skiriami du įsivertinimo lygme­ kultūras, kiti – pasisemti žinių ar pato­ nys – formali ir gyvenimiška patirtis. Juos bulinti profesinius įgūdžius. Suvokti, išanalizavus lengviau suprasti, ar kelionė ar pasiekėme visus numatytus tikslus, pateisino lūkesčius, o gal pasikeitė mūsų o gal kai kuriuos nustūmėme į antrą pasaulėžiūra, įgijome naujos patirties. Formali patirtis Tai apima su oficialiąja programos,  ar pasisemti patirties dirbant kon­ darbo, projekto ar stažuotės dalimi su­ krečioje įmonėje ar institucijoje, sijusius lūkesčius. Prieš išvažiuodamas  ar įgyvendinti pagal savanorių pro­ tikriausiai aiškiai suvokei, ko važiuoji: gramą iškeltus tikslus.  ar išklausyti atitinkamos programos Įsivertinti, ar lūkesčiai pasiteisino ly­ užsienio mokymo institucijoje, ginant su įgyta patirtimi, galima tiesiog  ar įgyti tam tikrų profesinių įgūdžių ir juos įvardijant ir surašant popieriaus lape. patobulinti kvalifikaciją konkrečioje Įvardyti įgytą patirtį gali užtrukti, tačiau įmonėje, rezultatai paprastai atperka pastangas. Pabandyk įsivertinti naudodamasis tokia forma: 1. Į užsienį vykau pagal šią programą / projektą / darbo pasiūlymą, nes mano tikslas buvo ______________________________________________________________________. 2. Išvykdamas tikėjausi, kad šioje programoje / projekte / darbe aš: įgysiu __________________________; patobulinsiu _________________________; atrasiu _________________________; išmoksiu ____________________________; sužinosiu_______________________. 1a. Dabar, kai grįžau, galiu pasakyti, kad pasiekiau / nepasiekiau savo tikslo, nes ___________________________________________________________________. 51
    • 2a. Dabar, kai grįžau, galiu pasakyti, kad mano lūkesčiai įgyti, patobulinti, atrasti, išmokti, sužinoti tam tikrus dalykus pasiteisino / nepasiteisino, nes ___________________________________________________________________. 3. Dalyvavimas pasirinktoje programoje / projekte / darbinėje veikloje suteikė dau­ giau patirties, įgūdžių ir žinių, nei galėjau įsivaizduoti išvykdamas. Patyriau ir su­ žinojau visiškai netikėtų dalykų: (išvardyk juos) ______________________________________________________________________. Jie man padėjo / trukdė, nes _____________________________________________ ______________________________________________________________________. Aprašydamas savo patirtį ir lygindamas ją su pirminiais lūkesčiais viską rašyk kuo konkrečiau. Jei pavyzdiniuose teiginiuose trūksta dalykų, kurie apibūdintų tavo patirtį ir lūkesčius, papildyk teiginius. Savo patirtį gali įvertinti remdamasis ir ki­ tokia schema, pavyzdžiui: 1. Kokius įgūdžius patobulinai? (Kalbinius, socialinius, IT, tarpkultūrinio bendravimo, profesinės srities ir pan.) 2. Ką naujo sužinojai savo specializacijos / profesinėje srityje? 3. Kodėl ir kaip užsienio institucijoje įgyta patirtis pravers ateityje? 4. ______________________________________________________________________. Gyvenimiška Tačiau užsienyje, žinoma, įvyksta ir ne­ tikėtų įvykių, patiriama nelauktų įspū­ patirtis džių, prireikia nestandartinių spren­ dimų. Visa tai didina patirties bagažą Įsivertinęs pagal formaliąją patirtį keliais skyriais, kurių iki tol galbūt net gali imtis gyvenimiškos patirties. Tai neturėjai. apima visą asmeninę ir profesinę užsie­ nyje įgytą patirtį. Atsižvelgiant į progra­ Įsivertinti pagal gyvenimišką patirtį mą, projektą ar darbą ir keliant konkre­ gana sudėtinga, tačiau yra gairės, ku­ čius tikslus, galima gana aiškiai įvardyti rios gali padėti. Pateikiamas vienas motyvus, priežastis ir norus, nuspėti iš siūlomų įgytos patirties įvertinimo galimas patirtis. vadovų. 52
    • Kelionės žurnalas Pabaik šiuos sakinius: Mano kelionės tikslas buvo __________________________________________________. Išvykdamas nesitikėjau, kad patirsiu _________________________________________. Aš įgijau _________________________________________________________________. Jaučiu, kad pasikeičiau, nes ________________________________________________. Šalyje, kurioje gyvenau, man labiausiai patiko ________________________________. Man nepatiko_________________________. Man trūko ________________________. Mano ankstesnės nuostatos, kurios pasirodė netinkamos, neteisingos, buvo __________________________________________________________________________. Nepamirštamas dalykas visos patirties kontekste buvo __________________________. Mano didžiausios silpnybės akimirka buvo ____________________________________. Jei būčiau šį laikotarpį gyvenęs Lietuvoje, greičiausiai nebūčiau sužinojęs, kad __________________________________________________________________________. Buvimas užsienyje man suteikė ______________________________________________. Mano nuostatų, įsitikinimų pokyčiai išmokė mane _____________________________. Jei vėl vykčiau į užsienį, šiuos dalykus daryčiau kitaip _____________________________. Mano patarimas vykstantiems į užsienį _______________________________________. Mano patirtis, apie kurią man labiausiai patinka pasakoti draugams, yra __________________________________________________________________________. Norėčiau papasakoti būsimiems darbdaviams, kad ypač gerai išmokau __________________________________________________________________________. Mano santykis su gimtąja šalimi yra __________________________________________. Dalykai, kurių man trūks gimtinėje lyginant su užsienio šalimi, yra __________________________________________________________________________. Mano kitas tarptautinis tikslas yra ____________________________________________. Taip pat verta pagalvoti apie teigiamus dalykus, kuriuos patyrei ar sužinojai. Ar gali juos pritaikyti gyvendamas namuose, panaudoti Lietuvoje? Reikia atsižvelgti ir į neigiamus patyrimus. Ko jie tave išmokė ir ką naudingo suteikė? © Centre for International Mobility CIMO, Finland Įsivertinimą galima atlikti ir kelionės Įsivertinimo rezultatai visada praverčia metu – visai nebūtina laukti, kol pasiek­ įvardijant, kur esi, koks esi, kas tau pa­ si namus. Jis praverčia bet kuriuo mo­ deda ir kas trukdo, ką reikėtų daryti, mentu, nes padeda suvokti, kas vyks­ kad kuo geriau jaustumeisi, ir kuriuo ta, kokie pokyčiai prasidėjo ar įvyko. keliu geriausia eiti toliau. 53
    • ĮSPŪDŽIAI Praktikantė turi būti mokinių draugas. Kaip mokiniai Kotryna: tavęs klausys ir pasitikės, priklauso ne tik nuo žinių, bet ir nuo taikomos mokymo didžiausias metodikos, ir kartu nuo tokių, rodos, pa­ mano gyvenimo prastų dalykų, kaip kalbėjimo tonas, veido pasiekimas išraiška ir t. t. Mane sužavėjo žaismingas žinių perteikimas pamokose, kuriose mo­ kiniai lyg ir nejučia išmokdavo svarbiau­ Grįžusi iš kelionės jau­ sius dalykus. čiausi tarsi tai būtų pats Žinoma, be profesinės patirties turėjau didžiausias mano gyve­ progą laisvomis valandomis ar savaitga­ nimo pasiekimas, kurį liais aplankyti ir Briuselio įžymybes – Di­ vertinčiau dešimčia balų. džiąją aikštę šalia miesto Rotušės ir pirk­ Manau, daugelis jaučiasi lių gildijos namų, Karališkuosius rūmus, panašiai, kai įgyvendina ne tik visus išsi­ miesto simboliu tapusią besišlapinančio keltus tikslus, bet ir praplečia pasaulėžiūrą, berniuko („Manneken Pis“) skulptūrą, nu­ pakeliauja, suvokia, kad pasaulis nėra tik sifotografavau ir prie Europos Parlamen­ tas miestas, kuriame nuolat sukiesi ir gyve­ to, Europos Komisijos pastatų. Grįžusi dar ni. Galų gale suranda naujų pažįstamų. ilgai į savo prisiminimų lentynėles dėlio­ Profesiniu požiūriu grįžusi iš Briuselio jau­ jausi įspūdžius. čiausi ūgtelėjusi ne kelis, o kelias dešimtis Dėkinga savo mokytojams – dalyvauda­ kartų. Aš dirbau mokytojos padėjėja, o vė­ ma jų pamokose pasisėmiau žinių, kurias liau porą mėnesių ir pati bandžiau dėstyti pritaikysiu čia, Lietuvoje. Iš kolegų gavau prancūzų kalbą pradinių klasių vaikams. vertingos literatūros, garso medžiagos, Visų pirma patobulinau savo prancūzų kitų naudingų mokymosi ir informacijos kalbos žinias, pamačiau, kaip vyksta pa­ šaltinių. Pasikeitėme kontaktais, todėl ir mokos pradinėse mokyklose, kaip mo­ dabar kartais dalinamės naudingomis in­ kytojai bendrauja su mokiniais, kokias terneto nuorodomis, straipsniais ar šiaip užduotis skiria – tokios patirties niekur įdomiomis naujienomis ne tik iš profesi­ Lietuvoje neįgysi. Mokytojas pirmiausia nio, bet ir iš asmeninio gyvenimo. 54
    • KAI TAISyKLėS NEgALIOJA IR KEIčIASI PLANAI Tu planuoji, o gyvenimas iš to juo­ galima išspręsti ir iš kiekvienos situacijos kiasi ir pateikia netikėtumų. Turbūt galima rasti išeitį. Tereikia nepanikuoti! kiekvienam kelionėje ar išvykoje yra nutikę taip, kad iki smulkmenų supla­ Jeigu vis dėlto nepavyko rasti spren­ nuotą veiklą tenka koreguoti ar viskas dimo, neprisiskambinai nei draugams, būna iš viso kitaip nei planuota. nei tėvams arba patekai į labai nepa­ Nenumatytų įvykių nutinka beveik vydėtiną situaciją, pavyzdžiui, apvogė, kiekvienam iš mūsų ir tai normalu. Svar­ pirmiausiai turėtum kreiptis: bu žinoti, jog ne viską gali suplanuoti,  į tave priėmusią organizaciją arba į tačiau iš kiekvienos netikėtos situacijos vietos policiją, yra išeitis.  į šalies, kurioje esi, Lietuvos Res­ publikos diplomatinę tarnybą, kurios Jeigu nutiko kas nors netikėto: kontaktus gali rasti internete adresu  neskubėk daryti neapgalvotų spren­ http://www.urm.lt/?­445372118. Taip dimų, pat vos atvykus į kitą šalį, kai prisijun­  nusiramink, giama prie vietinio mobiliojo ryšio  apsvarstyk susidariusią situaciją, operatoriaus tinklo, diplomatinės at­ jei yra galimybė – pasitark su šalia stovybės kontaktai atsiunčiami trum­ esančiu žmogumi arba paskambink pąja žinute (tai įprasta, jei naudojiesi artimam draugui / giminaičiui; lietuviška mobiliojo ryšio operatoriaus  prisimink, jog kiekvieną problemą SIM kortele). ĮSPŪDŽIAI darbuotojas Ernestas: taip buvo. Pasitaikė situacijų, kai reikėjo iš kiekvienos patirties gali keisti numatytų veiksmų planą, kažką iš­ braukti ar pridėti. Galbūt pasitelkti nuojau­ pasimokyti tą ar stengtis išsisukti tik su priemonėmis, kurias turi po ranka. Kelionėje dažniausiai nepavyksta visko Neplanuotos aplinkybės gali susidaryti bet įgyvendinti taip, kaip suplanavai. Man irgi kada. Pavyzdžiui, ruošdamasis vykti į ke­ 55
    • lionę savo merginai į Lietuvą. Vėliau viskas išsisprendė ir mes iki turėjau pranešti, kad šiol esame kartu. metams išvykstu į Nuvykęs neišgyvenau jokių adaptacijos Portugaliją. Jos reak­ etapų, nors apie juos daug girdėjau iš pa­ cija mane pribloškė, žįstamų. O gal tie emociniai išgyvenimai todėl teko raminti, nebuvo tokie stiprūs kaip kitų. kad išvykstu neilgam ir galėsime bet kada Negalime žinoti, ką atneš kita diena, todėl komunikuoti. Iš pra­ kartais taisyklės ar patarimai lieka tik teori­ džių buvo „šaltasis nio lygmens, o praktiškai tenka priimti kitus karas“, todėl teko kar­ sprendimus. Džiugu, kai iš kiekvienos patir­ tą neplanuotai grįžti ties galima pasimokyti. Leidinyje naudoti informacijos šaltiniai  Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos interneto svetainė – www.urm.lt  Interneto svetainė „Verslo naujienos“: http://vz.lt/Default2.aspx?ArticleID=818a4e06­1335­4d61­8ee1­ 7b73f12f3086&amp%3Bref=rss  Tatjanos Gurovos ir Neringos Kurapkaitienės parengta mokomoji medžiaga savanoriams  „Tarpkultūrinis mokymasis. T­kit Nr. 4“. Išversta iš originalaus leidinio „T­Kit on Inter­ cultural Learning“, © Europos Taryba ir Europos Komisija, 2000 m. lapkritis. Lietuviškąjį knygos leidimą, Europos Tarybos ir Europos Komisijos Partnerystės programai suti­ kus, 2004 m. finansavo Jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo agentūra, adminis­ truojanti ES programą „Jaunimas“ Lietuvoje. Agentūra atsako už vertimo tikslumą ir teisingumą. 56
    • MuMs svarbi jūsų nuoMonė! Komentarus ir pastabas apie leidinį prašome siųsti elektroniniu paštu info@smpf.lt Švietimo mainų paramos fondas Geležinio Vilko g 12, 01112 Vilnius Tel. (8 5) 2610592, faksas (8 5) 2497137 El. paštas info@smpf.lt www.smpf.lt © Švietimo mainų paramos fondas, 2010 Visos teisės saugomos. Naudojant būtina nurodyti šaltinį.