Your SlideShare is downloading. ×
0
1 paskaita tcp_ip_ir_ip_adresavimas_marsrutizavimas
1 paskaita tcp_ip_ir_ip_adresavimas_marsrutizavimas
1 paskaita tcp_ip_ir_ip_adresavimas_marsrutizavimas
1 paskaita tcp_ip_ir_ip_adresavimas_marsrutizavimas
1 paskaita tcp_ip_ir_ip_adresavimas_marsrutizavimas
1 paskaita tcp_ip_ir_ip_adresavimas_marsrutizavimas
1 paskaita tcp_ip_ir_ip_adresavimas_marsrutizavimas
1 paskaita tcp_ip_ir_ip_adresavimas_marsrutizavimas
1 paskaita tcp_ip_ir_ip_adresavimas_marsrutizavimas
1 paskaita tcp_ip_ir_ip_adresavimas_marsrutizavimas
1 paskaita tcp_ip_ir_ip_adresavimas_marsrutizavimas
1 paskaita tcp_ip_ir_ip_adresavimas_marsrutizavimas
1 paskaita tcp_ip_ir_ip_adresavimas_marsrutizavimas
1 paskaita tcp_ip_ir_ip_adresavimas_marsrutizavimas
1 paskaita tcp_ip_ir_ip_adresavimas_marsrutizavimas
1 paskaita tcp_ip_ir_ip_adresavimas_marsrutizavimas
1 paskaita tcp_ip_ir_ip_adresavimas_marsrutizavimas
1 paskaita tcp_ip_ir_ip_adresavimas_marsrutizavimas
1 paskaita tcp_ip_ir_ip_adresavimas_marsrutizavimas
1 paskaita tcp_ip_ir_ip_adresavimas_marsrutizavimas
1 paskaita tcp_ip_ir_ip_adresavimas_marsrutizavimas
1 paskaita tcp_ip_ir_ip_adresavimas_marsrutizavimas
1 paskaita tcp_ip_ir_ip_adresavimas_marsrutizavimas
1 paskaita tcp_ip_ir_ip_adresavimas_marsrutizavimas
1 paskaita tcp_ip_ir_ip_adresavimas_marsrutizavimas
1 paskaita tcp_ip_ir_ip_adresavimas_marsrutizavimas
1 paskaita tcp_ip_ir_ip_adresavimas_marsrutizavimas
1 paskaita tcp_ip_ir_ip_adresavimas_marsrutizavimas
1 paskaita tcp_ip_ir_ip_adresavimas_marsrutizavimas
1 paskaita tcp_ip_ir_ip_adresavimas_marsrutizavimas
1 paskaita tcp_ip_ir_ip_adresavimas_marsrutizavimas
1 paskaita tcp_ip_ir_ip_adresavimas_marsrutizavimas
1 paskaita tcp_ip_ir_ip_adresavimas_marsrutizavimas
1 paskaita tcp_ip_ir_ip_adresavimas_marsrutizavimas
1 paskaita tcp_ip_ir_ip_adresavimas_marsrutizavimas
1 paskaita tcp_ip_ir_ip_adresavimas_marsrutizavimas
1 paskaita tcp_ip_ir_ip_adresavimas_marsrutizavimas
1 paskaita tcp_ip_ir_ip_adresavimas_marsrutizavimas
1 paskaita tcp_ip_ir_ip_adresavimas_marsrutizavimas
1 paskaita tcp_ip_ir_ip_adresavimas_marsrutizavimas
1 paskaita tcp_ip_ir_ip_adresavimas_marsrutizavimas
1 paskaita tcp_ip_ir_ip_adresavimas_marsrutizavimas
Upcoming SlideShare
Loading in...5
×

Thanks for flagging this SlideShare!

Oops! An error has occurred.

×
Saving this for later? Get the SlideShare app to save on your phone or tablet. Read anywhere, anytime – even offline.
Text the download link to your phone
Standard text messaging rates apply

1 paskaita tcp_ip_ir_ip_adresavimas_marsrutizavimas

1,813

Published on

0 Comments
1 Like
Statistics
Notes
  • Be the first to comment

No Downloads
Views
Total Views
1,813
On Slideshare
0
From Embeds
0
Number of Embeds
0
Actions
Shares
0
Downloads
17
Comments
0
Likes
1
Embeds 0
No embeds

Report content
Flagged as inappropriate Flag as inappropriate
Flag as inappropriate

Select your reason for flagging this presentation as inappropriate.

Cancel
No notes for slide

Transcript

  • 1. TCP/IP ir IP adresavimas Informatikos katedra, L.Kaklauskas 2004 metai
  • 2. Standartai
  • 3. Transporto lygmuo Veikia duomenų perdavimo valdymo protokolas TCP, kuris susietas su datagramų transporto protokolu UDP (User Datagram Protocol). Jo dėka duomenys perduodami tarp nutolusių taškų, o duomenų srautas dalijamas į segmentus ir perduodamas žemesniajam lygmeniui. UDP protokolas duomenis perduoda datagramomis ir yra kaip tarpininkas tarp tinklo ir taikomojo lygmens tarnybų.
  • 4. IP adresavimas Kompiuterių adresavimui Internete naudojama vieninga sistema, t.y. kiekvienas kompiuteris adresuojamas 32 bitų unikaliu adresu, dar vadinamu IP adresu.  11000001 11011011 10101000 00 0 01 1 11 - dvejetainėje sistemoje, 193.219.168.15 - d ešimtainė “su tašku” sistema. IP adresą sudaro 2 dalys: tinklo numeris ir mazgo numeris tinkle : IP adresas = <tinklo numeris><mazgo numeris> Pirmą dalį - tinklo numerį, centralizuotai nustato Interneto Tinklo Informacijos Centras (Internet Network Information Center (InterNIC)), šis numeris yra unikalus Internete. Antroji dalis tai tinklo mazgo arba kompiuterio skaitmeninis vardas.
  • 5. IP klasės
  • 6. IP klasių charakteristikos Klasė Vyriausi bitai Mažiausias tinklo numeris Didžiausias tinklo numeris Maksimalus mazgų kiekis tinkle A 0 1.0.0.0 1 26 .0.0.0 2 24 B 10 1 28 .0.0.0 1 91 . 255 .0.0 2 1 4 C 110 1 92 .0.0.0 223 . 255 . 255 .0 2 8 D 1110 224 .0.0.0 239 . 255 . 255 . 255 Multicast E 11110 240 .0.0.0 247 . 255 . 255 . 255 Rezervuoti
  • 7. C klasės adreso iššifravimas Klasės požymis Tinklo numeris Kompiuterio numeris tinkle    193.219.168.15  11000001 11011011 10101000 00001111 00001 11011011 10101000  121768 00001111  15
  • 8. S usitarimai dėl IP adresų naudojimo 1. Jei IP adresas sudarytas tik iš nulių , tai jis reiškia to mazgo adresą, kuris šį paketą ir sugeneravo, paprastai naudojamas ICMP protokolo dėl pranešimų išsiuntinėjimo, 2. Jei tinklo adresas sudarytas iš nulių , tai gav ėjo adresas priklauso tam pačiam potinkliui kaip ir siuntėjo. 3. Jei tinklo adresas sudarytas vien iš vienetų , tai toks informacijos paketas turi būti išsiųstas visiems tinklo, kuriam priklauso siuntėjas, potinkliams. Toks darbo režimas dar vadinamas ribotu plačiajuosčiu pranešimu (limite broadcast). 4. Jei mazgo adresas sudarytas vien iš vienetų , tai informacijos paketas išsiuntinėjamas visiems nurodyto tinklo mazgams. Pavyzdžiui, 193.219.168. 255 . Tai pla č iajuostis pranešimas – broadcast . Grupinis IP adresas – multicast (vienas =>daug) naudojasi IGMP (Internete Group Management Protocol) protololų, kad sudarytų plačiajuostes grupes.
  • 9. Vietinio tinklo adresai Iš A klasės tinklas su adresais 10.0.0.0 iki 10.255.255.255 Iš B klasės 16 numerių diapazonas 172.16.0.0 iki 172.31.0.0 Iš C klasės 255 numerių diapazonas 192.168.0.0 iki 192.168.255.0
  • 10. Tinklo kaukė s maskavimas  A klasei – 11111111.00000000.00000000.00000000 (255.0.0.0);  B klasei – 11111111. 11111111.00000000.00000000 (255.255.0.0);  C klasei – 11111111. 11111111.11111111.00000000 (255.255.255.0); IP adresas 130.10.150.1 – 10000010.00001010.10010110.00000001 Kaukė 255.255.192.0 – 11111111.11111111.11000000.00000000 Sudauginus gauname130.10.128.0 – 10000010.00001010.10000000.00000000 Mazgo numeris 0.0.22.1 – 00000000.00000000.00010110.00000001 Adresas 130.10.150.1 yra B klasės adresas, t.y. 130.10.0.0 yra tinklo numeris, 0.0.150.1 mazgo adresas. Jei jam pritaikysime kaukę 255.255.192.0, tai po bitą sudauginus gausime 130.10.128.0 tinklo numerį, o nemaskuota IP adreso dalis nurodys mazgo numerį – 0.0.22.1.
  • 11. DHCP, ARP DHCP (Dinamic Host Configuration Protocol) , automatiška i priskiria adresą prijungto ir dirbančio tinklo adresui . A dresų paskirstymo protokolas (Address Resolution Protocol, ARP) dinamiškai priskiriantis kiekvienam IP adresui LAN tinklo adresą (MAC). IP adresas MAC adresas Įrašo tipas 193.219.168.15 007841AC8B12 Dinaminis 193.219.168.145 007841AC8A10 Statinis 194.219.55.10 007841EB1234 Dinaminis
  • 12. S imboliniai vardai Pilno vardo dedamosios skiriamos taškais ir rašomos tokia tvarka pavyzdžiui, tinklai.studentai.su.lt: 1.     galinio mazgo vardas, tai gali būti kompiuterio vardas pavyzdyje – tinklai, 2.     mazgų grupės vardas, organizacijos pavadinimas arba panašus darinys, pavyzdyje – studentai, 3.     stambesnės mazgų grupės vardas, pagrindinio domeno potinkliai, t.y. jungiančių organizacijų – konsorciumo ir pan. pavadinimas, pavyzdyje – su, 4.     aukščiausio lygio domeno pavadinimas, dažniausiai tai su geografine vieta susietas pavadinimas arba šalies ženklas, pavyzdyje – lt.
  • 13. S tandartiniai sutrumpinimai .com – komercinės organizacijos .edu - mokslo įstaigos .net - organizacijos tiesiogiai susijusios su Internet .gov – US valstybinės organizacijos .mil – US karinės organizacijos .org – kitos ne pelno siekiančios organizacijos .CC – dviraidis šalies kodas (CC – country code), .lt – Lietuva, .fr – Prancūzija, .dk – Danija. 2000 lapkričio 17, ICANN patvirtino naujas aukščiausio lygio sritis .biz (businesses) .info (unrestricted use) .name (for registration by individuals) .pro (property:accountants, lawyers, physicians) .museum (museums) .aero (air-transport industry) .coop (cooperatives)
  • 14. Domeninių vardų formavimas
  • 15. Portai, soketai Vietinis tinklas gavęs IP adresą turi jį perduoti iškodavimui protokolų stekui. Tačiau kiekvienas duomenų paketas naudojamas tam tikrame servise, todėl reikia nurodyti serviso numerį. Šią veiklą taip pat organizuoja TCP ir UDP transporto lygio protokolai. IP paketo antraštėje paprastai nurodomas serviso kanalo (porto) numeris, kuris yra standartizuodamas (IANA) ir skelbiamas kaip prisikirtų kanalų sąrašas Assigned Nubers RFC. Pvz.: jei prievado numeris yra 53, tai sistema žinos, kad šį paketą reikės perduoti DNS tarnybai. IP adreso ir kanalo kombinacija dar vadinama soketu (socket) . Paprastai užrašant soketą yra taikomas reikalavimas IP adresas: soketas. Pavyzdžiui 193.219.168.15:80.
  • 16. IP maršrutizavimas
  • 17. TCP/IP duomenų paketo formavimas
  • 18. Fizinio lygmens IP duomenų paketas IP datagrama yra inkapsuliuojama (įterpiama) į žemiau esantį tinklo kadrą , kurio dydis priklauso nuo naudojamos įrangos. Pavyzdžiui Ethernete kadro dydis lygus 1500 baitams. IP datagramas suskaido į fragmentus (jei to reikia), o po to sujungia. Kiekvienas potinklis, naudojantis TCP/IP protokų rinlinį, turi sugebėti perduoti ne mažesnę datagramą nei 576 baitų
  • 19. IP paketo (IPv4) antraštės struktūra Versijos numeris - IP versij a ( IPv4 , IPv6 ). Antraštės ilgis nurodo antraštės ilgį 32 bitų žodžiais. Serviso tipas tai - PR – 3 bitai nurodo paketo prioritetą , D – 1 bitas , 1 - maršrutas turi būti trumpiausias ir s u mažiausiai trikdžiais. T – 1 bitas , 1 - perduodamas maksimaliu greičiu. R – 1 bitas , 1 - duomenys turi patikimai perduo dami . Bendras ilgis nurodo vis ą paketo ilgį (max- 65353 baitų ). Paketo identifikatorius - paketų atpažinim as , kai ji s buvo suskaidyti į dalis. Požymiai - duomenų fragmentavim as , jei D –1, maršrutizatoriui uždraudžiama duomenis skaidyti, o M – 1, paketas yra tarpinis. Fragmento postūmis nurodo fragmento postūmį, atžvilgiu ištisinio paketo, ir naudojamas surenkant paketą iš fragmentų. Gyvavimo laikas - maksimal us paketo gyvavimo tinkle laik as sekundžių tikslumu. Aukštesnio lygmens protokolas - kokiam aukštesniojo lygmens protokolui skirti duomenys(TCP, UDP, ICMP, OSPF). Kontrolinė suma - kontrolė. Gavėjo ir siuntėjo - galinių taškų adres a i. Nustatymai - tik tinklo derinimas . Užpildymas – naudojamas tam, kad antraštė tiksliai baigtųsi ties 32 bitų riba. Papildymui naudojami 0.
  • 20. IP paketo (IPv6) struktūra Versija - IP naudojamą versiją. Prioritetas - perduodamos informacijos paketo prioritet as . Srauto žymė – naudojama datagramų fragmentų surinkimui. Paketo ilgis – bendras duomenų paketo ilgis. Protokolas nurodo kokiam aukštesniojo lygmens protokolui skirti duomenys(TCP, UDP, ICMP, OSPF), kaip ir IPv4. Šuolių skaičius – skaitliukas, kurio reikšmė sumažės vienetu, kai datagrama praeis mazgą. Toks šuolių registravimo būdas efektyvesnis nei paketo gyvavimo laikas. IP siuntėjo ir gavėjo adresų laukai padidinti nuo 32 iki 128 bitų. Didesnis ilgis leidžia panaudoti internetą kitos rūšies duomenų perdavimui, pavyzdžiui, skaitmeninė (kabelinė) televizija.
  • 21. Duomenų maršrutizavimo IP tinkluose ypatumai <ul><li>G alinių tinklo taškų (host), kurie yra viename iš fizinių tinklų, prijungtų prie maršrutizat o riaus, adresai ; </li></ul><ul><li>G alinių tinklo taškų (host) ar tinklų, apie kurių adresus maršrutizatorius turi informacijos, dažniausiai maršrutizavimo lentelėse ; </li></ul><ul><li>G alinių tinklo taškų (host) ar tinklų, apie kurių adresą sužinoma iš gautos ICMP žinutės apie duomenų perdavimo maršrutą, </li></ul><ul><li>D uomenų perdavimo kryptis pagal nutylėjimą, skirta tiems gavėjams apie kuriuos konkrečios informacijos maršrutizatoriuje nėra. </li></ul>
  • 22. Maršrutizavimo IP tinkluose pavyzdys
  • 23. IP duomenų paketas parengtas perduoti Ethernet tinkl e
  • 24. Potinklių išskyrimas, naudojant kaukes 11000001 11011011 01100100 00 000000 – IP 3 klasės tinklo adresas 193.219.100.0 11111111 11111111 1 1111111 11 000000 – pasirinkta kaukė 255.255.255.192 ___________________________________________________________________ 11000001 11011011 01100100 00 000000 – 1-as potinklis 193.219.100.0 11000001 11011011 01100100 01 000000 – 2-as potinklis 193.219.100.64 11000001 11011011 01100100 10 000000 – 3-as potinklis 193.219.100.128 11000001 11011011 01100100 11 000000 – 4-as potinklis 193.219.100.192 <ul><li>P rivalumai: </li></ul><ul><li>G aunamos informacijos srautai tiksliai ir efektyviai paskirstomi tarp potinklių ; </li></ul><ul><li>I š išorinio tinklo bus matomas tik vienas tinklas, t.y. bus paslėpta tinklo struktūra nuo išorinio pasaulio, t.y. papildoma apsaugos priemon ė. </li></ul>
  • 25. Potinklių IP paskirstymo lentelė, naudojant kau kes
  • 26. Potinklių IP paskirstymo lentelė, naudojant kintamas kau kes
  • 27. Tinklų maršrutizavimas, nenaudojant IP klasių CIDR, C l assless Inter Domain Routing . V artotojui skiriama s ne atitinkamos adresų klasės potinklis, o keletas iš eilės einančių adresų, nurodant jų prefiksą (tinklo numerį) bei kaukę . Skirtų adresų kiekis visada yra lyginis. Pavyzdžiui, jei reikia tik 15 adresų tinklo sudarymui, tai gali būti skirtas potinklis 193.219.100.16 su kauke 255.255.255.240. Šiuo atveju tik vienas adresas bus nepanaudotas, nes vartotojui liks keturi paskutiniai bitai, t.y. bus galima skirti adresus 16-ai kompiuterių. Jei tokius adresus vartotojas išskaidys dar į potinklius, tai vis tiek adresų kiekis nepasikeis, o kiti matys tuos pačius IP adresus su ta pačia kauke. Naudojant tokį paskirstymą išsprendžiami du uždaviniai: 1. taupiau panaudojami IP adresai , pavyzdžiui C klasės potinklį sudaro 256 IP adresai, o jei reikia tik 20, kiti lieka nepanaudoti, 2. dėl sumažėjusio reikšminių bitų kiekio informacija greičiau perduodama per mazgus .
  • 28. RIP (Routing Information Protocol) Darbo optimizavimui naudojami šuoliai (xop), srautai, patikimumas bei jų kombinacijos. 1 etapas . Panaudodamas TCP/IP priemones maršrutizatorius sudaro minimalias maršrutų lenteles, į kurias įtraukiami tik tiesiogiai prijungti tinklai. 2 etapas . Nustatęs kiekvieną maršrutą (inicializavęs), maršrutizatorius pradeda kiekvienam gretimam mazgui siųsti RIP pranešimus, panaudodamas UDP. 3 etapas . Gavęs iš kaimynų analogiškus pranešimus pradeda pildyti lentelę, kartu naikindamas seną informaciją apie tą patį ryšį, tik su prastesnėmis charakteristikomis. 4 etapas . Kiekvienas maršrutizatorius išsiunčia savo kaimynams informaciją apie savo artimiausius mazgus. 5 etapas . Toks pat kaip ir trečia s , t.y. priimami pranešimai iškoreguojamos maršrutų lentelės. Siekiant išvengti maršrutų, kurie dubliuoja jau esamą (kilpos), išskyrus tik tuos atvejus, kai siekiama patikimumo, galioja taisyklė, dar vadinama horizonto perskyrimu (split horizont), t.y. niekada maršrutizatorius nesiunčia kaimynui iš jo gautos informacijos.
  • 29. OSPF ( Open Shortest Path First ) S urask trumpiausią kelią pirmas Pirma dalis . Kiekvienas maršrutizatorius brėžia ryšių grafą, kurio viršūnės yra IP tinklo mazgai. Tam siunčiami specialūs paketai, kurie nesikeičia tarpiniuose mazguose. Galiausiai visi tinklo maršrutizatoriai turi tą patį tinklo žemėlapį. Antra dalis . Kiekvienas maršrutizatorius save laiko to grafo centru ir ieško optimaliausio atstumo iki kitų. Radęs įsimena tik vieną žingsnį – iki artimiausio kaimyno ir jį įrašo į lentelę. Tam procesui naudojamas specialūs algoritmas. Lentelių atnaujinimui tarp mazgų siuntinėjamas specialus trumpas paketas “Hello”, jei tinklo būsena nesikeičia, tai ir lentelės nekinta. Nustačius bent vieną pasikeitimą, t.y. negavus pranešimo arba pasirodžius naujam grafai konstruojami iš naujo.
  • 30. TCP protokolas T ransport uoja duomenis , užtikrina srautų perdavimą ryšio kanalais. Naudojamas patikima m informacij os perd avimui . Taikomajame lygmenyje jį naudoja: FTP (File Transfer Protocol), TELNET – programa naudojama kai reikia prisijungti prie nutolusio Internet tinklo kompiuterio ir .t.t. Taikomojo lygmens procesai sąveikauja su TCP moduliu per kanalus (port). Taikomojo lygmens programos sąveikauja su transporto kontrolės (Transport Control Protocol, TCP) arba vartotojo datagramų (User Datagram Protocol, UDP) protokolais. Jie naudojami kaip taikomųjų programų paprogramės, atsakingos už informacijos perdavimą į tinklą.
  • 31. TCP protokolo funkcijos multipleksuojant ir demultipleksuojant srautus
  • 32. TCP protokolo darbo mode lis
  • 33. TCP darbo principai Nors IP protokolas yra nepatikimas, tačiau TCP patikimai juos perduoda, tai užtikrinama naudojant patvirtinimų sistemą. 1. Gavęs duomenų bloką, gavėjas perduoda siuntėjui patvirtinimą apie sėkmingą priėmimą. Po k iekvieno pranešimo laukiama nurodytą laiką, kurį matuoja laikmatis, jei per jį negaunamas patvirtinimas apie priėmimą, TCP kartoja paketo persiuntimą. 2. Šiuolaikiniuose tinkluose naudojama greitesnė “slenkančio lango” schema. Siuntėjas iš karto siunčia keletą pranešimų ir tik po to laukia patvirtinimo, gavęs patvirtinimą apie sėkmingą duomenų priėmimą, TCP perstumia langą per tiek pozicijų, kiek paketų priima. Kai tinklas produktyviai dirba, siuntimo procesas gali vykti be pertraukų. Jei patvirtinimas negaunamas, lango slinkimas sustabdomas kol sulaukiama patvirtinimų visiems lango pranešimų paketams, jei pasibaigė laukimo limitas, pranešimas persiunčiamas pakartotinai.
  • 34. Transportinio lygmens kanalų numeriai
  • 35. TCP paketo struktūra TCP duomenų segmentą sudaro 32 bitai. Siuntėjo kanalo (prievado) numeris nurodo siuntėjo protokolo kanalo numerį. Gavėjo kanalo numeris nurodo adresato protokolo kanalo numerį. Sekos eilės numeris – pirmojo duomenų baito, esančio pakete, eilės numeris. Patvirtinimo numeris – sekančio duomenų baito, kurio laukia adresatas, numeris. Antraštės ilgis nurodomas 32 bitų žodžiais. Valdančios žymės (URG, ASK ir t.t.) – specialūs ženklai, nurodantys, paketo svarbumą, sinchronizavimą ir t. t. Lango dydis – priėmimo langas matuojamas baitais. Kontrolinė suma – duomenų paketo sumą. Skubumas – nurodo kaip sparčiai perduoti paketą. Parinktys – naudojamos papildomai kontrolinei informacijai perduoti. Užpildymas – naudojamas paketo papildymui iki reikiamo ilgio.
  • 36. UDP paketo struktūra Datagramų protokolas UDP paprastas transportinio lygmens protokolas, panašus į IP. P rotokolai yra nepatikim as , nereikalauja sujungimo, naudoja datagramas. UDP sugeba atpažinti kompiuteryje dirbančią taikomąją programą, kuriai skirti perduodami duomenys ir paskirstyti iš tinklo gaunamus duomenis tarp tokių programų. Taikomosios programos identifikuojamos pagal kanalo numerį. UDP antraštę sudaro aštuoni baitai. Nurodomi siuntėjo ir gavėjo kanalų numeriai, datagramos, įskaitant ir antraštę, ilgis bei duomenų lauko kontrolinė suma, kuri nėra būtina.
  • 37. Fragmentavimas 1. Patikrinama ar leidžiama fragmentacija. Jei ne, datagrama bus atmesta ir bus grąžinta klaida siuntėjui. 2. Atsižvelgiant į maksimalią leistiną reikšmę, duomenų laukas yra dalinamas į tiek dalių, kad jos yra 8 baitams, išskyrus paskutinę duomenų dalį. 3. Gautos dalys talpinamos į datagramas, kurių antraštėje yra originalios kopija, papildyta informacija apie fragmentavimą. 4. Kiekvienas fragmentas siunčiami kaip paprasta IP datagramos. 5. Galiniame taške (gavėjas), duomenys surenkami į vieną datagramą.
  • 38. SLIP paketo struktūra P rotokolo kadras sudarytas iš datagramų, kurios turi 1 baito pabaigos žymę c0 (END), kai kada ji panaudojama ir pradžioje. Jei tarp dviejų END simbolių nėra datagramos, tai tinklo triukšmas vis tiek interpretuojamas kaip duomenys, bet iškoduojant toks paketas dėl beprasmiškumo yra atmetamas. Jis negali pagal IP adresus sujungti vieno taško su kitu, šį darbą turi atlikti kitas protokolas , ne kontroliuo ja klaidingų perdavimų, nesugeba multipleksuoti tinko lygmens protokolų.
  • 39. PPP paketo struktūra PPP ryšio seansas vykdomas, panaudojant keletą procedūrų: 1. susijungimas , panaudojant kanalinio lygmens protokolą LCP, kad suderinti ryšio parametrus, 2. autentifikavimas , t.y. panaudojant slaptažodžio nustatymo protokolą PAP (Password Authentication Protocol), vykdomas prieigų nustatymas prie nurodytos sistemos, 3. tinklinio lygmens sujungimo nustatymas , panaudojant tinklo valdymo protokolą NCP (Network Control Protocol). Žymė yra skaičius 7e ir yra kaip kadrų skirtukas. Adresas – šešioliktainis skaičius, nurodantis visų stočių adresus. Valdymos laukas identifikuoja aukšto lygmens kanalo valdymo protokolą HDLC (High-level Data Link Control). Protokolas skirtas duomenis suformavusio protokolo identifikavimui, kuris nustatomas pagal lenteles. Duomeny s – tai informacija, neviršijanti 1500 baitų. Kontrolinė suma skirta perduodamo duomenų paketo klaidų kontrolei. Žymė – kadro pabaiga
  • 40. PPP sujungimo schema
  • 41. LCP, PAP, IPCP LCP (Link Control Protocol) protokolas valdo ryšio kanalą ir naudojamas PPP sistemose, kad nustatytų efektyviausią sujungimą iš visų galimų. Duomenų kadras sudarytas iš trijų dalių: pirmoji skirta kadrotipo nurodymui, t.y. ar kadras klausia apie konfigūracija, ar laukia, ar nutraukia ir pan., antroji – nurodo pranešimo ilgį, trečioji – saugo įvairius konfigūravimo parametrų elementus, naudojamus sujungimo parametrų derinimui. PAP (Password Authentication Protocol) identifikuoja vartotoją ir naudojamas tik tada, kai sistemos protokolai neturi kitos išeities, nes jis nėra ypatingai saugus. Šių trūkumų neturi CHAP (Challenge Handshake Authentication Protocol) identifikavimo protokolas su išankstiniu iškvietimo suderinimu, nes perduoda ir kodo raktą, kuris pagal specialų algoritmą padeda iškoduoti slaptažodį. IPCP (Internet Network Control Pacet) interneto tinklo valdymo protokolas naudojamas ry-šio parametrų nustatymui kiekvienam tinklinio lygmens protokolui, kad vėliau juos galėtų sujungti ir PPP seanso metu perduoti gavėjui
  • 42. ėkmės

×