AAbejingumo kreivë – kreivë, rodanti pasirenkamàjá dviejø prekiø   deriná, kai kiekviena ið jø teikia vienodà pasitenkinim...
tai greitai jam augant investicijos bûna didþiausios, nes gaminto-  jas stengiasi padidinti savo pajëgumus. Ðios didelës i...
niu kapitalu. Akcinës bendrovës paprastai yra pelno siekianèios  ámonës. Svarbiausi jø pranaðumai yra ðie: 1) ákûrus akcin...
nuo apmokestinamos prekës (paslaugos) vertës (nuo ðalyje paga-   mintø prekiø pardavimo kainos be pridëtinës vertës mokesè...
siektas Pareto efektyvumas: geriausias prekiø paskirstymas var-   totojams, tinkamiausias iðtekliø paskirstymas ir optimal...
mokslinës technologinës paþangos gerëja naujo pagrindinio ka-  pitalo savybës, o senasis kapitalas maþiau vertinamas, t. y...
èio mokëtojus imtis priemoniø sumaþinti arba visiðkai eliminuoti  tam tikrà mokestá, pvz., JAV ásigyjami neapmokestinami v...
singumo ir paprastumo. Daugeliu atþvilgiu rinkos sistema veikia  nepriekaiðtingai ir garantuoja vartotojams prekiø bei pas...
viø argumentus, paskelbia nuosprendá, ápareigojantá kiekvienà ið   ðaliø. Arbitraþas daugiausiai taikomas blogiausiu atvej...
patarnavimus ir kt. Atlyginama ávairiai: natûra, pinigais, sutei-   kiant lengvatas. Atlyginimas uþ darbà pinigais – alga,...
sià pinigø sumà. Pradinë kaina – tai aukðèiausia kaina, kurià pir-  këjas sutinka mokëti uþ prekæ, arba minimali kaina, uþ...
rinka ir taip skatinama tarptautinë prekyba. Taèiau aukso standar-  tui bûdingi ðie trûkumai:    - reaguojant á uþsienio v...
Autsaideriai – daugiausia vidutiniosios ir smulkiosios ámonës, ne-  áeinanèios á monopolinius susivienijimus.       BBalan...
jos, komerciniai, investicijø, taupomieji, specialieji (pvz.: hipo-  tekos, uþsienio prekybos) bankai.  Centrinis bankas –...
liniai. Pirmieji yra ástatymu nustatyta indëliø dalis, kurià bankas  privalo laikyti savo seifuose ar indëliais centriniam...
tyèinis bankrotai. Fiktyvus bankrotas – iðankstinis, melagingas   pasiskelbimas apie ámonës nemokumà, siekiant suklaidinti...
registravæ asmenys ir neátraukiami ieðkantys darbo pilieèiai, ku-   rie nesiregistruoja darbo birþoje. Tie asmenys, kurie ...
3. Didinti eksportà á uþsiená, ypaè gerinti jo struktûrà, panaudoti        partnerio þinias ir ryðius.   4. Visapusiðkai t...
didelæ reikðmæ turi kainø rëmimo sistema. Jos esmë: palaikyti       didesnes Europos Sàjungos þemës ûkio produktø kainas n...
koje, suteikiant pirmenybæ maþiausiai atsieinanèios pasiûlos vie-   toms ir kainø sumaþinimui, kuris pasidaro galimas tada...
noma, kad plëtojant pramonæ bus persilauþta ir pasiekta nuolati-   nio ekonomikos augimo. Dabar daugiau dëmesio skiriama þ...
Fondø birþa – kreditinio kapitalo birþa, kurioje perkami ir par-   duodami vertybiniai popieriai. Birþos kursas – vertybin...
dydþio atlyginimà. Kitaip negu agentas brokeris nepalaiko ilgalai-   kiø prekybiniø santykiø su pirkëjais bei pardavëjas i...
Chroniðkasis deficitas – neigiamas valstybës mokëjimø balansas   (biudþetas) keletà metø ið eilës, nesant perspektyvos pag...
(suderinus asmeninius ir visuomeninius interesus) veikla, kurioje  jie tarpusavyje santykiauja gamindami ekonomines vertyb...
bingo amþiaus riba yra darbingo amþiaus pradþia, o aukðtutinë  sutampa su pensiniu amþiumi. Dauguma darbingo amþiaus gy-  ...
vienetinei – uþ faktiðkai pagamintus produktus pagal nustatytus  ákainius. Darbo apmokëjimo sistemos yra darbo uþmokesèio ...
mi: 1) visi darbingo amþiaus dirbantys gyventojai; 2) visi ikidar-  bingo ir podarbingo amþiaus dirbantys pilieèiai, kaip ...
dëtingumo funkcijas ir pasiekti skirtingus rezultatus vienodomis   darbo sànaudomis ir sàlygomis.Darbo koncentracija – dar...
Darbo pajamos – pajamos, gaunamos ið tam tikros darbinës veik-  los, uþmokestis darbuotojams uþ atliktà darbà ir darbdavio...
laipsnis, darbo pasiûlos intensyvumo rodiklis. Pastarasis rodo be-  sikreipianèiø á darbo birþas per tam tikrà laikotarpá ...
1) darbo pasiûlos laisvæ, t. y. pasirinkimo laisvæ tarp darbo ir ne-  darbo, laisvà profesijos ir veiklos rûðies pasirinki...
cialiniø ir politiniø veiksniø. Ji gali bûti perteklinë arba deficiti-  në, daugiau ar maþiau subalansuota ir iðreikðti ne...
ðios rinkos politika, kai valstybës nustatytomis priemonëmis re-  guliuojamas kompensacinis mechanizmas ir garantuojamas d...
- psichologines (darbo kolektyvo santykiai),    - higienines (darbo vietos estetika, temperatûra, drëgmë) ir kt.  Darbo sà...
mo laipsná bei darbo socialinæ prasmæ. Pagal ðiuos rodiklius gali-  ma iðskirti tokias darbo turinio grupes:  1) þemo inte...
Darbo vertës teorija – klasikinës ekonomikos teorijos specialistø  sukurtas mokymas. Ðios teorijos ðalininkai teigia, kad ...
skaièiuojamas pagal atskiras profesijas arba artimø profesijø gru-   pes. Jis parodo darbo jëgos paklausos intensyvumà dar...
produkcijos dalá, kurios nebegali tralizuoti ðalies vidaus rin-       koje.   3. Ámonës daþniausiai taiko dempingà, kai no...
Devalvacija – oficialus nacionalinës valiutos kurso sumaþinimas uþ-   sienio valiutø atþvilgiu.Dileris – tarpininkas tarp ...
Dualistinë ekonomika – ekonomika, kurioje naðaus kapitalo panau-  dojimo ir paþangios technologijos sritis egzistuoja kart...
më ir kt.). Efektyvus uþimtumas galimas tik normaliai funkcio-  nuojant rinkos mechanizmui. Siekti visiðko gyventojø uþimt...
Ekonomikos zodynas
Ekonomikos zodynas
Ekonomikos zodynas
Ekonomikos zodynas
Ekonomikos zodynas
Ekonomikos zodynas
Ekonomikos zodynas
Ekonomikos zodynas
Ekonomikos zodynas
Ekonomikos zodynas
Ekonomikos zodynas
Ekonomikos zodynas
Ekonomikos zodynas
Ekonomikos zodynas
Ekonomikos zodynas
Ekonomikos zodynas
Ekonomikos zodynas
Ekonomikos zodynas
Ekonomikos zodynas
Ekonomikos zodynas
Ekonomikos zodynas
Ekonomikos zodynas
Ekonomikos zodynas
Ekonomikos zodynas
Ekonomikos zodynas
Ekonomikos zodynas
Ekonomikos zodynas
Ekonomikos zodynas
Ekonomikos zodynas
Ekonomikos zodynas
Ekonomikos zodynas
Ekonomikos zodynas
Ekonomikos zodynas
Ekonomikos zodynas
Ekonomikos zodynas
Ekonomikos zodynas
Ekonomikos zodynas
Ekonomikos zodynas
Ekonomikos zodynas
Ekonomikos zodynas
Ekonomikos zodynas
Ekonomikos zodynas
Ekonomikos zodynas
Ekonomikos zodynas
Ekonomikos zodynas
Ekonomikos zodynas
Ekonomikos zodynas
Ekonomikos zodynas
Ekonomikos zodynas
Ekonomikos zodynas
Ekonomikos zodynas
Ekonomikos zodynas
Ekonomikos zodynas
Ekonomikos zodynas
Ekonomikos zodynas
Ekonomikos zodynas
Ekonomikos zodynas
Ekonomikos zodynas
Ekonomikos zodynas
Ekonomikos zodynas
Ekonomikos zodynas
Ekonomikos zodynas
Ekonomikos zodynas
Ekonomikos zodynas
Ekonomikos zodynas
Ekonomikos zodynas
Ekonomikos zodynas
Ekonomikos zodynas
Ekonomikos zodynas
Ekonomikos zodynas
Ekonomikos zodynas
Ekonomikos zodynas
Ekonomikos zodynas
Ekonomikos zodynas
Ekonomikos zodynas
Ekonomikos zodynas
Ekonomikos zodynas
Ekonomikos zodynas
Ekonomikos zodynas
Ekonomikos zodynas
Ekonomikos zodynas
Ekonomikos zodynas
Ekonomikos zodynas
Ekonomikos zodynas
Ekonomikos zodynas
Ekonomikos zodynas
Ekonomikos zodynas
Ekonomikos zodynas
Ekonomikos zodynas
Ekonomikos zodynas
Ekonomikos zodynas
Ekonomikos zodynas
Ekonomikos zodynas
Ekonomikos zodynas
Ekonomikos zodynas
Ekonomikos zodynas
Ekonomikos zodynas
Ekonomikos zodynas
Ekonomikos zodynas
Ekonomikos zodynas
Ekonomikos zodynas
Ekonomikos zodynas
Ekonomikos zodynas
Ekonomikos zodynas
Ekonomikos zodynas
Ekonomikos zodynas
Ekonomikos zodynas
Ekonomikos zodynas
Ekonomikos zodynas
Ekonomikos zodynas
Ekonomikos zodynas
Ekonomikos zodynas
Ekonomikos zodynas
Ekonomikos zodynas
Ekonomikos zodynas
Ekonomikos zodynas
Ekonomikos zodynas
Ekonomikos zodynas
Ekonomikos zodynas
Ekonomikos zodynas
Ekonomikos zodynas
Ekonomikos zodynas
Ekonomikos zodynas
Ekonomikos zodynas
Ekonomikos zodynas
Ekonomikos zodynas
Ekonomikos zodynas
Ekonomikos zodynas
Ekonomikos zodynas
Ekonomikos zodynas
Ekonomikos zodynas
Ekonomikos zodynas
Ekonomikos zodynas
Upcoming SlideShare
Loading in …5
×

Ekonomikos zodynas

2,528 views
2,411 views

Published on

0 Comments
1 Like
Statistics
Notes
  • Be the first to comment

No Downloads
Views
Total views
2,528
On SlideShare
0
From Embeds
0
Number of Embeds
4
Actions
Shares
0
Downloads
11
Comments
0
Likes
1
Embeds 0
No embeds

No notes for slide

Ekonomikos zodynas

  1. 1. AAbejingumo kreivë – kreivë, rodanti pasirenkamàjá dviejø prekiø deriná, kai kiekviena ið jø teikia vienodà pasitenkinimà arba abi yra tokios pat naudingos. Abejingumo kreivës yra naudojamos nustatyti vartotojø dviejø prekiø pirkimo pusiausvyrà ir iðanali- zuoti tø dviejø prekiø kainø pasikeitimo átakà paklausai.Absoliutus skurdas – situacija, kai ðeimos pajamos maþesnës uþ oficialià skurdo ribà.Absoliutusis pranaðumas – pranaðumas, kuris bûdingas kuriai nors ðaliai, turinèiai tam tikrø iðtekliø ir galinèiai pagaminti daugiau produkcijos negu kitos ðalys, kurios turi tuos paèius iðteklius. Ta- èiau absoliutusis pranaðumas nenulemia tarptautinës prekybos nau- dingumo.Agrarinë politika – valstybës politika, kuria siekiama iðspræsti maisto problemà, intensyviai vystyti þemës ûká ir kitas agroverslo ðakas, radikaliai pakeisti kaimo gyventojø darbo ir buities sàlygas.Agroverslas – ðalies ûkio ðakø kompleksas, apimantis þemës ûkio produkcijos gamybà, perdirbimà ir realizavimà.Akceleratorius – prekiø ir paslaugø realizavimo apimties pokyèio ir investicijø santykis. Akceleratoriaus principo esmë tokia: inves- ticijø lygis priklauso nuo bendrojo nacionalinio produkto (BNP) augimo tempø. Jei ðis produktas didëja – didëja ir grynosios in- vesticijos, o jei nacionalinis produktas nedidëja, tai grynøjø in- vesticijø nebedaroma arba jos lieka labai maþos. Greitai augant bendrajam nacionaliniam produktui verslininkai skatinami inves- tuoti á naujas gamyklas ne tik tam, kad atnaujintø kapitalà, bet ir tam, kad patenkinti padidëjusià paklausà. Indukciniø investicijø padidëjimas savo ruoþtu sustiprina multiplikatoriaus poveiká di- dinant nacionaliná produktà. Bendras akceleracijos ir multiplikacijos veiksmø poveikis, pasi- reiðkiantis per investicijø ciklà, gali paaiðkinti pokyèius ekono- mikoje, susijusius su biznio ciklu. Kadangi investicijø dydis pri- klauso nuo kintanèio bendrojo nacionalinio produkto apimties,4
  2. 2. tai greitai jam augant investicijos bûna didþiausios, nes gaminto- jas stengiasi padidinti savo pajëgumus. Ðios didelës investicijos padeda spræsti visuminës paklausos problemà ir iðlaikyti aukðtà BNP lygá. Kai BNP augimo apimtis maþëja, verslininkams dau- giau nebûtina didinti pajëgumus, ir investicijos gali sumaþëti iki pagrindinio kapitalo atnaujinimo lygio. Sumaþëjus investicijoms sumaþës visuminë paklausa ir BNP. Jeigu paklausa ilgesná laikà yra nedidelë, tai árengimai pamaþu pasens ir kai kuriuos ið jø teks pakeisti. Investicijø didëjimas didina visuminæ paklausà ir skati- na didëti BNP.Akcija – vertybinis popierius, iðleidþiamas akcinës bendrovës kaip ilgalaikio kapitalo didinimo priemonë. Bendrovës akcininkai yra teisëti jos savininkai ir turi teisæ gauti jos pelno dalá. Akcijomis prekiaujama fondø birþoje. Yra dvi didelës akcijø rûðys: privile- gijuotosios akcijos ir paprastosios akcijos. Pagal turimø akcijø kieká bendrovës savininkai pasiskirsto gautà pelnà dividendø for- ma. Paprastai akcijai dividendo dydis ið anksto nenustatomas ir negarantuojamas. Privilegijuotos akcijos savininkui mokamas ið anksto nustatyto dydþio dividendas. Paprastøjø akcijø savininkai turi teisæ gauti bet koká jø bendrovës pelnà po to, kai sumokëtos visos iðlaidos, ir jie daþniausiai pasiima tam tikrà pelno dalá arba visà pelnà dividendais. Jei bendrovë likviduojama, jie turi teisæ gauti visus ámonës aktyvus, sumokëjus visas bendrovës skolas ir ávykdþius privilegijuotø akcijø savininkø reikalavimus. Akcijø pajamos yra grynasis pelnas, gautas sukaupus mokesèiø sumas akcinëje bendrovëje, kurias reikia iðmokëti eiliniams akci- ninkams ir perdalytas ið paprastøjø akcijø skaièiaus. Akcijø prie- das – tai pajamos, gautos iðleidus akcijas didesne kaina uþ jø no- minaliàjà vertæ. Tokios pajamos pridedamos prie akcinës ben- drovës bendrøjø pajamø.Akcinë bendrovë – ribotos turtinës atsakomybës ámonë, turinti juri- dinio asmens teises. Fiziniai ir juridiniai asmenys, ásigijæ bendro- vës akcijø, tampa akcininkais. Jie yra kolektyviniai akcinës ben- drovës savininkai. Akcininkas neatsako savo asmeniniu turtu uþ bendrovës prievoles prieð kreditorius. Jie atsako tik turimu akci- 5
  3. 3. niu kapitalu. Akcinës bendrovës paprastai yra pelno siekianèios ámonës. Svarbiausi jø pranaðumai yra ðie: 1) ákûrus akcinæ ben- drovæ galima efektyviai surinkti didelá piniginá kapitalà; 2) ribota akcininkø turtinë atsakomybë; 3) sutelkusi didelá piniginá kapita- là akcinë bendrovë gali efektyviai iðplësti verslà; 4) galimybë per- duoti teises ir neribotas akcinës bendrovës egzistavimo laikas; 5) profesionalus valdymas. Ðie pranaðumai paprastai nulemia jø trûkumus. Pagrindiniai akciniø bendroviø trûkumai: 1) ástatymais nustatyti apribojimai; 2) akcinëje verslo organizavimo formoje slypi tam tikrø piktnaudþiavimø galimybës; 3) kai kuriose ðalyse taikomas vadinamasis dvigubas akciniø bendroviø apmokestini- mas; 4) nuosavybës atotrûkis nuo valdymo ir kontrolës; 5) stam- bios akcinës bendrovës riboja konkurencijà ir maþina jos efekty- vumà, skatina monopolizmà ekonomikoje. Taigi akciniø bendro- viø vaidmuo prieðtaringas: viena vertus, jos sudaro sàlygas efek- tyviai ûkininkauti, padeda sutaupyti dël verslo masto atskiroje ámonëje ir geriau tenkinti pirkëjø poreikius; antra vertus, ugdyda- mos biurokratizmà verslo valdyme ir silpnindamos konkurencijà, jos maþina efektyvumà, riboja geresnio vartotojø poreikiø tenki- nimo galimybes.Akcininkas – fizinis ar juridinis asmuo, valstybë ar savivaldybë, ku- ri ástatymø nustatyta tvarka turi ásigijusi bent vienà akcinës ben- drovës akcijà. Valstybei ar savivaldybei akcinëje bendrovëje at- stovauja valstybës ar savivaldybës institucija.Akcizai – kai kuriø prekiø ir paslaugø mokesèiai, nustatomi dau- giausia neelastingos paklausos prekëms ir paslaugoms. Akcizø objektai paprastai yra alkoholiniai gërimai, tabakas ir tabako ga- miniai, kava, ðokoladas, maisto produktai su kakava, benzinas, dyzelinis kuras, prabangios ne maisto prekës (lengvieji automo- biliai, juvelyriniai dirbiniai ir pan.), Lietuvos Respublikoje – ir tepalai, elektros prekës, erotiniai ir smurtiniai spaudiniai, o kai kuriose ðalyse – telekomunikacijos paslaugos. Mokesèiø mokë- tojai yra akcizais apmokestintø prekiø gamintojai ir importuoto- jai – juridiniai ir fiziniai asmenys. Mokesèiø tarifai nustatomi ab- soliuèia suma prekës kiekio ar svorio vienetui arba procentais6
  4. 4. nuo apmokestinamos prekës (paslaugos) vertës (nuo ðalyje paga- mintø prekiø pardavimo kainos be pridëtinës vertës mokesèio, nuo importuojamø prekiø muitinës prekës vertës pridëjus muità); akcizais paprastai neapmokestinamos eksportuojamos prekës.Akredityvas – atsiskaitymo dokumentas, pagal kurá bankui paveda- ma sumokëti (pervesti á kità bankà) tam tikrà sumà fiziniam ar juridiniam asmeniui su iðlyga, kad jis ávykdys akredityviniame raðte nurodytas sàlygas; tai ir kredito ástaigos iðduodamas vardi- nis vertybinis popierius.Aktyvas – turtiniø teisiø (turto), priklausanèiø fiziniam ar juridiniam asmeniui, visuma; taip pat vartotinas terminas aktyvai – visi ámo- nës iðtekliai (turtas), naudojami ámonës ûkinëje veikloje, ið ku- rios tikimasi naudingumo (nuomojamas turtas, prekës, neturin- èios paklausos rinkoje, firmos prestiþas iki firmos pardavimo mo- mento nëra ámonës aktyvai, ir atvirkðèiai – nusipirktas ið kitos firmos prekiø þenklas tampa jos aktyvu).Aktyvi darbo paieðka – konkreèios bedarbio pastangos surasti dar- bà. Prie aktyviai ieðkanèiø darbo priskiriami tik tie darbo jëgos atrankiniuose tyrimuose dalyvaujantys ir pasiruoðæ dirbti asme- nys, kurie bent vienà kartà aktyviai ieðkojo darbo. Aktyvios dar- bo paieðkos yra: - registravimasis darbo birþose, - kreipimasis á darbdavius, - skelbimai laikraðtyje, - kreipimasis á draugus, kad pastarieji padëtø ásidarbinti, - rûpinimasis savarankiðko verslo pradëjimu ir pan.Alokacinis efektyvumas – geriausios kompozicijos prekiø rinkinio gamyba naudojant geriausià sànaudø deriná. Naudojant ðá bûdà, iðtekliai paskirstomi taip, kad prekiø kainos visose ûkio ðakose yra lygios ribiniams kaðtams. Alokacinis efektyvumas iðkeliamas kaip ekonomikos organizavimo tikslas, kuris pasiekiamas tobu- los konkurencijos rinkos sàlygomis. Optimalaus iðtekliø paskirs- tymo efektyvumas dar vadinamas Pareto efektyvumu arba Pareto optimumu. Jis suprantamas kaip neribotas visuomenës ekonomi- kos gerovës didinimas. Yra keliamos trys sàlygos, kad bûtø pa- 7
  5. 5. siektas Pareto efektyvumas: geriausias prekiø paskirstymas var- totojams, tinkamiausias iðtekliø paskirstymas ir optimali produk- cijos apimtis. Jeigu bûtø patenkintos visos ðios sàlygos, tuomet bûtø neámanoma pagerinti vieno ar daugiau asmenø padëties tuo pat metu nepabloginus kitø padëties.Alternatyvieji kaðtai – iðtekliø naudojimo siekiant tam tikro tikslo kaðtai, matuojami nauda arba pajamomis, kurios bûtø gautos nau- dojant tuos paèius iðteklius siekiant kito tikslo, geriausio ið gali- mø. Iðtekliø naudojimo kaðtai matuojami siekiant ávertinti ne tik tiesiogines pinigines iðlaidas, kurios parodomos buhalterinës ap- skaitos dokumentuose ir sudaro tiesioginius (eksplicitinius) kað- tus, bet ir nustatyti savø iðtekliø, uþ kuriuos nereikëjo mokëti, sànauda. Pastarosios ávertinamos didþiausia kaina, uþ kurià galë- jo bûti parduoti savi iðtekliai. Ðie vadinamieji netiesioginiai kað- tai yra prarasta nauda, palyginus pasirinktà resursø naudojimo alternatyvà su atmesta. Taigi jie yra susijæ su resursø paskirsty- mu, keièiant ávairiø produkcijos rûðiø gamybos santyká. Bet ku- rios produkcijos gamybos didinimas yra neracionalus resursø pa- skirstymo ir panaudojimo atþvilgiu, jeigu ðios produkcijos nau- dingumas maþesnis uþ alternatyvios produkcijos kaðtus. Negau- tos pajamos gali tekti verslininkui: 1) palûkanø forma, investavus savo kapitalà á alternatyvø verslà; 2) rentos forma, iðnuomojus savo pastatus ir þemës sklypus kitam verslininkui; 3) atlyginimo uþ darbà, parsisamdþius svetimoje ámonëje atlikti tas paèias funk- cijas, forma.Alternatyvus darbo uþmokestis – didþiausias darbo uþmokestis, kurá galëtø gauti darbuotojas, pasirinkæs geriausiai apmokamà darbà.Amortizacija – bendriausia prasme reiðkia fizinio turto susidëvëji- mà. Kaip ekonominë kategorija ji yra pagrindinio kapitalo vertës dalis, kurios netenkama per tam tikrà laikà. Galimi trys amortiza- cijos atvejai: 1) naudojamas pagrindinis kapitalas fiziðkai susidë- vi; 2) laikui bëgant kinta pinigø perkamoji galia, pagrindinio ka- pitalo paklausa ir pasiûla bei kitos rinkos sàlygos, todël kapitalas gali nuvertëti neatsiþvelgiant á tai, ar jis naudojamas, ar ne; 3) dël8
  6. 6. mokslinës technologinës paþangos gerëja naujo pagrindinio ka- pitalo savybës, o senasis kapitalas maþiau vertinamas, t. y. nuver- tëja. Amortizacija finansine prasme reiðkia kapitalo vartojimo at- skaitymus, rodanèius per metus suvartoto kapitalo (darbo prie- moniø) vertæ. Amortizacijos lëðos nepriskiriamos kuriam nors ga- mybos veiksniui kaip jo pajamos, jos yra investuojamos á gamy- bà, iðsaugant pradiná darbo priemoniø gamybiná pajëgumà. Kapi- talas pamaþu perkeliamas á produkcijos vertæ. Taigi amortizacija yra fizinio turto realios vertës kasmetinis sumaþëjimas, sistemi- nis ðio turto vertës dalies nuraðymas ir áskaièiavimas á produkci- jos savikainà.Antidempingo muitai – muitai, taikomi, kai prekës iðveþamos ar áveþamos á ðalá (jos muitø teritorijà) maþesne kaina uþ panaðiø arba tiesiog konkuruojanèiø prekiø kainas jø iðveþimo ar áveþimo metu ir jei iðveþant ar áveþant ðias prekes gali bûti padaryta þalos ðalies interesams.Antimonopoliniai ástatymai – ástatymai, kuriais kontroliuojama mo- nopolinë galia ir monopolinë veikla. Jais draudþiami ámoniø veiks- mai, kurie lemia monopolinës rinkos struktûros susidarymà. Tai gali bûti susitarimai tarp ámoniø, jø susiliejimai, pagrindinës pre- kiø dalies rinkoje gamybos koncentravimas. Esant natûraliai mo- nopolijai, draudþiama monopolinë veikla, t. y. monopoliniø kai- nø nustatymas, gamybos apimties maþinimas.Apdrausti dirbantieji – dirbantys gyventojai, kurie apdrausti priva- lomuoju valstybiniu socialiniu draudimu. Socialinio draudimo ámokas moka darbdaviai ir apdrausti dirbantieji. Iki 1995 metø Lietuvoje privalomuoju valstybiniu socialiniu draudimu buvo draudþiamos ne visos gyventojø kategorijos, pvz., Vidaus reikalø ministerijos ir kraðto apsaugos karininkai bei kiti pareigûnai. Pri- ëmus naujà Pensijø ástatymà, ðios gyventojø grupës nuo 1995 metø draudþiamos “Sodros”. Be minëtø kategorijø, privalomuoju vals- tybiniu socialiniu draudimu pradëta drausti ir bûtinos karinës tar- nybos karius.Apgynimas (apsaugojimas) nuo mokesèio – ástatymø, reglamen- tuojanèiø mokesèius, nuostatos, ágalinanèios kai kuriuos mokes- 9
  7. 7. èio mokëtojus imtis priemoniø sumaþinti arba visiðkai eliminuoti tam tikrà mokestá, pvz., JAV ásigyjami neapmokestinami vertybi- niai popieriai, kryptingai naudojamasi visomis galimomis mokes- èiø lengvatomis ir pan.Apyvartiniai aktyvai – piniginës lëðos ir kiti aktyvai, kurie paver- èiami piniginëmis lëðomis, parduodami arba sunaudojami per vie- nerius metus ar áprastiná gamybos ciklà, bet ne ilgesná kaip viene- ri metai; juos sudaro grynieji pinigai sàskaitoje ir kasoje, lengvai realizuojami vertybiniai popieriai, debitorinis ásiskolinimas, at- sargos, nebaigta gamyba ir kt.Apyvartinis gamybinis kapitalas – gamybinio kapitalo dalis, kuri visiðkai sunaudojama per vienà gamybos ciklà, pvz.: þaliavos, kuras, pusgaminiai.Apyvartinis kapitalas – firmos trumpalaikës apyvartinës lëðos, ku- rios gana greitai ûkinëje veikloje pakeièiamos þaliavomis, nebaigta gamyba ir gatavø prekiø atsargomis, skolomis ir grynaisiais pini- gais, trumpalaikiais ásipareigojimais. Padidëjus bendrovës pre- kybai daþniausiai padaugëja skolininkø, taigi padidëja ir reikia- mo apyvartinio kapitalo. Apyvartinio kapitalo ir trumpalaikiø skolø santykis – firmos ge- bëjimo sumokëti trumpalaikes skolas ið apyvartiniø lëðø apskai- tos matas, iðreiðkiantis firmos apyvartines lëðas kaip apyvartiniø skolø santyká. Apyvartinës lëðos, kurias skolingi skolininkai, ir grynieji pinigai laikomi firmoje þaliavoms pirkti, joms perdirbti ir parduoti kaip gatavà produkcijà bei uþmokëti uþ jas (þaliavas).Apyvartos mokestis – ðalies vidaus prekiø ir paslaugø mokestis, ima- mas jas parduodant; gali bûti vienapakopis arba daugiapakopis; vienapakopis – atsiþvelgiama, kiek prekiø parduodama atskirose prekiø pardavimo stadijose (pvz., didmeninëje ar maþmeninëje prekyboje); daugiapakopis – kai prekës apmokestinamos kiek- vieno pirkimo-pardavimo metu.Apmokestinimas – valstybinës mokesèiø áplaukos ið namø ûkiø ûkio ir ámoniø pajamø bei iðlaidø. Pagrindinis apmokestinimo tikslas – didinti valstybës pajamas. Rengiant mokesèiø sistemà, reikia lai- kytis trijø pagrindiniø apmokestinimo principø: neutralumo, tei-10
  8. 8. singumo ir paprastumo. Daugeliu atþvilgiu rinkos sistema veikia nepriekaiðtingai ir garantuoja vartotojams prekiø bei paslaugø ko- kybæ. Todël mokesèiø sistema turëtø bûti neutrali ir kuo maþiau trukdyti plëtoti rinkà. Neutralumo principas neturëtø bûti abso- liutus, nes yra atvejø, kai reikia suvarþyti laisvosios rinkos veiki- mà. Pavyzdþiui, aplinkà terðianèiø firmø apmokestinimas, akcizo mokesèio nustatymas tabako gaminiams ir alkoholiniams gëri- mams. Teisingumo principà sudaro naudos ir gebëjimo sumokëti mokesèius principai. Jei apmokestinant laikomasi naudos princi- po, tai vyriausybë pati ávertina ið atskirø þmoniø ar jø grupiø gau- namà naudà. Tuo remiantis nustatomi mokesèiai. Jei vyriausybë nori perskirstyti pajamas, tai apmokestindama ji turëtø vadovau- tis gebëjimo sumokëti mokesèius principu. Pagrindiniais ðio prin- cipo taikymo kriterijais galëtø bûti pajamos ir turtas. Didesnius mokesèius moka tie, kurie turi daugiau pajamø ar turto, todël pa- jëgia daugiau sumokëti. Vyriausybë, apmokestindama vienus as- menis progresyviniu pajamø mokesèiu arba turto paveldëjimo mo- kesèiu, gali suteikti ekonominæ pagalbà kitiems þmonëms, gau- nantiems minimalias pajamas. Taip pat labai svarbu, kad mokes- èiø sistema bûtø paprasta ir bûtø apmokestinama daugiau pajamø.Arbitraþas – birþos operacija perkant ir parduodant prekes arba ver- tybinius popierius, pasinaudojant jø kainø skirtumais (ávairiose birþose ar ávairiu laiku). Kitaip negu spekuliacija (prekë perkama anksèiau ir parduodama vëliau toje pat rinkoje) arbitraþas dël kainø skirtumo egzistuoja vienai ir tai paèiai prekei ávairiose rinkose. Kai rinkos yra pusiausvyroje, arbitraþo galimybës iðnyksta. Tik kai rinkos pusiausvyra pakinta, tokios galimybës atsiranda. Ar- bitraþas bûdingas maisto produktø, metalo ir vertybiniø popieriø rinkoms bei tarptautinei prekybai. Jo elementø yra visuose san- dëriuose, siekianèiuose pelno. Ðiai operacijai bûdinga palyginti nedidelë ekonominë rizika. Kadangi arbitraþas iðlygina prekës teritorinius kainø skirtumus, todël konkurencinëje ekonomikoje jo mastai nëra dideli. Arbitraþas taip pat gali reikðti ginèø, ypaè darbo, sprendimo bû- dà, kai treèioji neutrali ðalis – arbitras, iðklausæs visø ginèo daly- 11
  9. 9. viø argumentus, paskelbia nuosprendá, ápareigojantá kiekvienà ið ðaliø. Arbitraþas daugiausiai taikomas blogiausiu atveju, kai ne- pavyksta susitarti normaliomis derybomis.Arenda – sutartis, pagal kurià viena pusë ágyja teisæ tam tikrà laikà naudotis nuosavybe, priklausanèia kitai pusei, uþ nustatytà fik- suotà kainà. Þemës ir patalpø nuoma (arenda) turi daugiaamþæ istorijà, o pastaruoju metu nuomojami ir gamybiniai árenginiai, lëktuvai ir automobiliai. Arenda leidþia kompanijoms iðvengti di- deliø kapitaliniø ádëjimø. Ji taip pat yra maþiau rizikinga. Ðiuo metu daugelis bankø organizuoja savo lizingo kompanijas ir ið- nuomoja árenginius toms firmoms, kurios negali jø nusipirkti.Asmeninës pajamos – bendrosios individualiø asmenø pajamos: dar- bo uþmokestis ir jam prilygintos iðmokos, gautos transferinës vals- tybës iðmokos, pajamos ið verslo, ið individualios savarankiðkos veiklos, gauti dividendai, palûkanos, nuomos pajamos, kapitalo prieaugio pajamos ir kt.Asmeniniai mokesèiai – mokesèiai, kuriais tiesiogiai apmokestina- mos mokëtojø pajamos atsiþvelgiant á jø finansinæ padëtá; svar- biausias ið jø yra pajamø mokestis.Asmeniniø pajamø mokestis – mokestis, kurio objektas – ávairios asmeninës pajamos. Ávairiose ðalyse skiriasi apmokestinamøjø pa- jamø sudëtis, apmokestinimo vienetas, mokesèio lengvatos, mo- kesèio tarifas, taip pat mokesèio pavadinimas. Paprastai á apmo- kestinamàsias pajamas átraukiamos pajamos, susijusios su darbo santykiais, pajamos ið savarankiðkos veiklos, pajamos ið verslo ámoniø, gauti dividendai, gautos palûkanos, pensijos, nuomos pa- jamos, kapitalo prieaugio pajamos ir kt. Asmeniniø pajamø mo- kestis gali bûti imamas apmokestinant visø ðaltiniø pajamas pa- gal bendrà tarifà arba apmokestinant ávairiø rûðiø pajamas pagal skirtingus tarifus. Be bendrojo pajamø apmokestinimo, gali bûti ir atskiras pajamø ið kai kuriø ðaltiniø (pvz.: dividendø, palûka- nø) apmokestinimas. Apmokestinimo vienetas priklauso nuo to, ar pasirenkamas individualiøjø pajamø ar ðeimos pajamø apmo- kestinimas.Atlyginimas (uþdarbis) – apmokëjimas uþ atliktà darbà, paslaugas,12
  10. 10. patarnavimus ir kt. Atlyginama ávairiai: natûra, pinigais, sutei- kiant lengvatas. Atlyginimas uþ darbà pinigais – alga, darbo uþ- mokestis. Atlyginimo diferencijavimas – vienodà darbà dirban- èiø darbuotojø atlyginimø skirtumas; kompensacija uþ ypatingas, nepalankias darbo sàlygas, nepatogø darbo laikà ir t. t.Atsargos – 1. Gatavø prekiø atsargos, nebaigta gamyba ir þaliavos, kurias turi ámonës. 2. Sumos, áraðomos á firmos sàskaitas numa- tant iðlaidas, kuriø gali prireikti ateityje. Áprasèiausios firmø nu- matomos atsargos yra skolø, dël kuriø tikrumo abejojama, atsar- gos, kurios sudaromos tikintis, kad kai kurie klientai nesumokës to, kà jie yra skolingi. Atsargos yra skiriamos siekiant, kad pelnas nebûtø iðpûstas, ásitikinant, kad visos firmos iðlaidos yra áraðytos á sàskaità, net ir tos, kuriø tikslus kiekis dar nëra þinomas. Atsar- gø ávertinimas – tam tikras piniginis firmos þaliavø, atsargø, ne- baigto darbo ir gatavø prekiø ávertinimas. Atsargø kaupimas yra atsargø telkimas be áprastø poreikiø. Jeigu atsargos telkiamos keliose tiekimo grandinës vietose, firmos gali ið anksto numatyti trûkumà, vëliau tos firmos sieks nusipirkti dau- giau atsargø, negu jø reikia bûtiniausiems poreikiams tenkinti. Atsargos kaupiamos daugelyje ekonominio gyvenimo srièiø, pra- dedant vyriausybe (maisto, ginklø atsargø kaupimas) ir baigiant vartotojais, kaupianèiais maistà, degalus, laukiant kainø padidë- jimo.Atviroji ekonomika – ekonomika, kuri labai priklauso nuo tarptau- tinës prekybos. Eksportas ir importas yra didelis, palyginti su na- cionalinio produkto dydþiu. Analizuojant ekonomikà reikia atsi- þvelgti á eksporto bei importo átakà nacionaliniam produktui.Atviros rinkos operacijos – operacijos, kurias vykdydamas centri- nis bankas perka ir parduoda vyriausybës vertybinius popierius atviroje rinkoje. Jos vykdomos, siekiant padidinti arba sumaþinti centrinio banko rezervus ir ðitaip pakeisti pinigø pasiûlà.Augimo tempai – santykinis ekonominio rodiklio pasikeitimas lygi- namaisiais laikotarpiais.Aukcionas – vieðas unikaliø ir sunkiai standartizuojamø prekiø par- davimas. Parduodamà daiktà ágyja asmuo, pasiûlæs uþ já didþiau- 13
  11. 11. sià pinigø sumà. Pradinë kaina – tai aukðèiausia kaina, kurià pir- këjas sutinka mokëti uþ prekæ, arba minimali kaina, uþ kurià par- davëjas sutinka parduoti savo prekæ. Pardavëjø aukcionas – auk- cionas, kuris yra organizuojamas ir vedamas pardavëjø. Kitais atvejais aukcionas gali bûti organizuotas pirkëjø, kurie ieðko ge- riausio pardavëjø pasiûlymo. Analogiðkai jis vadinamas pirkëjø aukcionu. Taigi aukcionas yra prekybos metodas rinkoje, kuriam esant, kainos kinta kiekvieno sandorio metu. Yra trys aukcionø tipai. Angliðkame aukcione pradinës kainos nedidelës ir jos kyla, kol lieka vienas pirkëjas, pasiûlæs aukðèiau- sià kainà. Olandiðkas aukcionas prasideda pasiûlius aukðèiausià kainà, kuri maþinama tol, kol atsiranda pirkëjas. “Tamsiame“ auk- cione (neakivaizdiniame) visi pirkëjai pateikia savo pasiûlymus vienu ir tuo paèiu metu ir daiktas parduodamas tam, kas pasiûlë aukðèiausià kainà.Aukso standartas – tarptautinë valiutø sistema, kurioje auksas yra ðaliø pinigø kiekio pagrindas ir naudojamas tarptautinei prekybai ir mokëjimø balanso trûkumui padengti. Pagal aukso standartà bûdavo grieþtai nustatomi valiutø kursai aukso atþvilgiu. Teorið- kai aukso standartas buvo “automatiðko” reguliavimo mechaniz- mas paðalinant ðaliø mokëjimø disbalansà: pinigø trûkumà pa- dengdavo iðoriniai aukso pavedimai, kurie sumaþindavo ðalies pinigø kieká. Tai savo ruoþtu sukeldavo ðalies kainø defliacijà, importas tapdavo palyginti brangus, eksportas – pigus. Dël to su- maþëdavo importas ir padidëdavo eksportas. Pertekliø padeng- davo vidiniai aukso pervedimai, kurie padidindavo ðalies pinigø kieká. Tai savo ruoþtu sukeldavo infliacijà. Importas tapdavo pa- lyginti pigus, o eksportas – brangus. Dël to sumaþëdavo ekspor- tas ir padidëdavo importas. Taip bûdavo sugràþinama mokëjimø balanso pusiausvyra. Ðalyje gali bûti naudojamas aukso standar- tas, jeigu laikomasi tokiø pagrindiniø sàlygø: - nustatomas tam tikras savo piniginio vieneto aukso kiekis; - pinigø pasiûla ðalyje grieþtai priklauso nuo jos aukso atsargø; - neribojamas aukso eksportas ir importas. Esant stabiliems valiutø kursams maþinamas neapibrëþtumas bei14
  12. 12. rinka ir taip skatinama tarptautinë prekyba. Taèiau aukso standar- tui bûdingi ðie trûkumai: - reaguojant á uþsienio valiutos pasiûlos bei paklausos poky- èius, ðalyje gali kilti infliacija, nedarbas ir kiti neigiami reið- kiniai; - jeigu iðnaudojamos ðalies aukso atsargos, aukso standartas ne- gali bûti naudojamas. “Didþioji depresija” (1929-1933 m.) lemia aukso standarto þlu- gimà. Esant dideliam gamybos nuosmukiui, ðalys, naudojanèios aukso standartà, devalvavo savo valiutas aukso atþvilgiu, kad pa- gyvintø savo ekonomikà ir padidintø gyventojø uþimtumà. Taip buvo paþeista pagrindinë aukso standarto sàlyga ir aukso stan- darto sistema þlugo.Autarkija – situacija, kada ðalis nedalyvauja tarptautinëje prekybo- je, siekdama laiduoti ekonominá savarankiðkumà. Paprastai tai daroma dël politiniø prieþasèiø arba dël gyventojø uþimtumo pro- blemø.Automatiniai stabilizatoriai – ûkio mechanizmo elementai, kuriø veikimas savaime, be vyriausybës ásikiðimo, maþina cikliniø svy- ravimø amplitudæ. Pavyzdþiui, suma, surenkama ið mokesèiø, eko- nomikos smukimo metu sumaþëja, o jos pakilimo metu padidëja, kartu sulëtindama gyventojø disponuojamø pajamø ir visuminës paklausos pokyèius. Palûkanø norma paprastai sumaþëja ûkio smu- kimo metu ir padidëja esant pakilimui, nes ji priklauso nuo pini- giniø lëðø paklausos. Todël kintant palûkanø normoms maþiau svyruoja investicinës iðlaidos.Automatizacija – nors ðis terminas vartojamas ávairiomis prasmë- mis, automatizacija paprastai reiðkia darbo pakeitimà automati- niais procesais. Automatizacija paprastai siejama su technologi- ne bedarbyste, nors tokio tiesioginio ryðio nëra, jei ji padeda di- dinti darbo naðumà, kuris yra ekonominio augimo ðaltinis.Autoriaus honoraras – sutartinis mokestis, mokamas savininkui uþ patento arba autoriaus teisës uþ iðimtinës arba neiðimtinës licen- zijos arba privilegijos gaminti ir parduoti, siekiant gauti pelnà, suteikimà. 15
  13. 13. Autsaideriai – daugiausia vidutiniosios ir smulkiosios ámonës, ne- áeinanèios á monopolinius susivienijimus. BBalansas – ámonës (juridinio asmens) finansinës atskaitomybës do- kumentas, kuriame nurodomas visas ámonës turtas, savininkø nu- osavybë ir ásipareigojimai. Ámonës turtas – tai ilgalaikis turtas (formavimo savikaina, nematerialusis, materialusis ir finansinis turtas, po vieneriø metø gautinos sumos), trumpalaikis turtas (at- sargos ir nebaigtos vykdyti sutartys, per vienerius metus gautinos sumos, investicijos ir terminuoti indëliai, grynieji pinigai sàskai- toje ir kasoje), sukauptos pajamos ir ateinanèio laikotarpio sà- naudos. Savininkø nuosavybë ir ásipareigojimai – tai kapitalas ir rezervai (kapitalas, akcijø priedai, perkainojimo rezervai, rezer- vai, nepaskirstytas pelnas (nuostolis), finansavimas (dotacijos ir subsidijos), atidëjiniai ir atidëtieji mokesèiai (ásipareigojimø ir reikalavimø padengimo atidëjimas, atidëtieji mokesèiai), mokë- tinos sumos ir ilgalaikiai ásipareigojimai, per vienerius metus mo- këtinos sumos ir trumpalaikiai ásipareigojimai).Balansinë vertë – materialiojo ir nematerialiojo turto vertë, t. y. kai- na, kuria balanse ávertinamas materialusis ir nematerialusis tur- tas.Balsavimas pinigais – terminas, apibûdinantis rinkos ekonomikos esmæ. Gamintojai, pasirinkdami, kà gaminti, orientuojasi á tai, kà jie gali lengviausiai ir pelningiausiai parduoti vartotojams. Todël vartotojai, pirkdami prekæ, “balsuoja pinigais” uþ tai, kà ir kiek gaminti. Balsavimo pinigais principas sudaro vartotojø suvere- numo doktrinos pagrindà.Bankas – finansø ástaiga, telkianti ið skolintojø jø laikinai laisvas lëðas ir santaupas, teikianti kreditus, tarpininkaujanti atliekant pi- niginius atsiskaitymus, leidþianti á apyvartà pinigus, vertybinius popierius, atlikinëjanti su jais susijusias operacijas ir kitas funk- cijas. Pagal veiklos pobûdá ir funkcijas skiriami: centriniai emisi-16
  14. 14. jos, komerciniai, investicijø, taupomieji, specialieji (pvz.: hipo- tekos, uþsienio prekybos) bankai. Centrinis bankas – svarbiausia ðalies bankininkystës ástaiga, ku- rià tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoja vyriausybë, siekdama garantuoti normalias banko paslaugas. Jis reikalingas vyriausy- bei kaip iþdo politikos árankis. Centrinis bankas kontroliuoja pi- nigø kieká, daro átakà ekonomikoje vyraujanèiai pelno normai, saugo ðalies tarptautines atsargas, leidþia banknotus, prireikus sta- bilizuoja valiutos kurso svyravimus, neleidþia augti valstybës sko- lai, kritiniu atveju atlieka skolintojo vaidmená, apskritai – tai vy- riausybës makroekonomikos politikos árankis. Komercinis ban- kas – tai bankas, kuriame atsiskaitoma ne grynaisiais pinigais, kuris priima pinigø indëlius ið klientø ir sudaro sàlygas taupyti ir skolintis, mokëti pervedimu. Komercinis bankas turi dvejopà tiks- là – suteikti pinigø pagal pareikalavimà ir taip pat pelningai pa- naudoti turimus iðteklius. Ðie tikslai turi átakos sudarant aktyvus: dalis laikomø iðtekliø likvidûs (atsarginio kapitalo norma) áskai- tant grynuosius pinigus, centrinio banko indëlius, paskolas iki pa- reikalavimo diskonto rinkoje, ásakytinius ir iþdo vekselius. Turë- damas toká kapitalà bankas gali patenkinti neatidëliotinus savo klientø grynøjø pinigø poreikius. Taip galima iðlaikyti klientø pa- sitikëjimà banku kaip geru savo indëliø saugotoju. Likusi banko iðtekliø dalis panaudojama gauti pelnui ið valstybës vertybiniø popieriø paketo kartu su skolomis ir kredito virðijimu. Banko in- dëliai paprastai yra pagrindinë visø turimø pinigø dalis.Banknotas – ðalies emisinio nacionalinio banko iðleistas ir garan- tuotas þenklas. Banknotø apipavidalinimas – ávairios nominali- nës vertës popieriniø pinigø apipavidalinimo bûdas, kurá naudo- jant pinigams suteikiama skirtinga iðorë. Devynioliktame amþiu- je dauguma piniginiø þenklø buvo dengiami auksu, ir þmonës ga- lëjo iðkeisti savo banknotus á auksà. Ðiandien daugelis vyriausy- biø turi tik nedideles aukso ir kitø vertybiø atsargas, skirtas ið- pirkti valiutà, o likæ piniginiai þenklai yra nepadengti.Banko rezervai – fondai, kuriais bûtinàja tvarka privalo disponuoti bankai. Yra trys banko rezervø rûðys: bûtinieji, tikrieji ir pertek- 17
  15. 15. liniai. Pirmieji yra ástatymu nustatyta indëliø dalis, kurià bankas privalo laikyti savo seifuose ar indëliais centriniame banke. Bûti- nieji rezervai apskaièiuojami kaip rezervø normos ir indëliø san- dauga. Rezervø norma yra svarbi monetarinës politikos priemo- në. Tikrieji rezervai yra rezervai, kurie realiai yra banke. Pertek- liniai rezervai apskaièiuojami kaip tikrøjø ir bûtinøjø rezervø skir- tumas.Bankrotas – ámonës, banko arba asmens finansinë padëtis, kuriai esant jie nepajëgia apmokëti skolø ir vykdyti kitus turtinius ásipa- reigojimus. Ástatymai paprastai numato tikslià bankroto skelbimo tvarkà (procedûrà). Pasaulinës ástatymø leidybos praktika, kuriant ámoniø bankroto procedûras reguliuojanèius ástatymus, yra orien- tuojama siekti ðiø pagrindiniø tikslø: 1) iðsaugoti ámonës veiklos tæstinumo galimybæ; 2) suteikti tam tikras garantijas darbuoto- jams; 3) apsaugoti kreditoriø interesus; 4) numatyti sankcijas ámo- nës administracijai uþ blogà valdymà. Lietuvos Respublikos ámo- niø bankroto ástatyme (1992) vyrauja dvi ið ðiø tendencijø – tai ámonës veiklos tæstinumo galimybë ir kreditoriø interesø apsau- ga. Darbuotojø garantijos labai priklauso nuo galimybës iðsaugo- ti ámonës veiklos tæstinumà, o sankcijos uþ blogà ámonës valdy- mà administracijai apsiriboja jos nuðalinimu nuo pareigø. Perei- namuoju laikotarpiu á rinkos ekonomikà bûtina numatyti specifi- nes priemones bankrutuojanèiø ámoniø atþvilgiu. Viena ið tokiø priemoniø yra ámonës sanavimas: finansiðkai garantuojant vals- tybei ar tretiems asmenims, ámonei taikomos administracinës prie- monës, kuriomis siekiama, kad ámonë vël taptø moki, patenkintø kreditoriø reikalavimus ir iðvengtø likvidavimo. Bûtina paþymë- ti, kad sanavimo metu teikiama finansinë parama nëra neatlygin- tinai teikiamos piniginës lëðos. Lëðos, gautos sanavimo metu, turi bûti gràþintos kartu su nustatytomis palûkanomis arba atiduoda- ma dalis skolininko turto. Bankroto turtas yra skolininko turtas, kurá naudojant gali bûti tenkinami kreditoriø reikalavimai. Ðio turto valdymas – tai administratoriaus veikla, susijusi su bankro- to turto iðsaugojimu, skolininko ûkinës veiklos tæsimu ir kredito- riø reikalavimø tenkinimu. Praktiðkai kartais pasitaiko fiktyvus ir18
  16. 16. tyèinis bankrotai. Fiktyvus bankrotas – iðankstinis, melagingas pasiskelbimas apie ámonës nemokumà, siekiant suklaidinti kredi- torius, kad bûtø galima gauti jø sutikimà atidëti mokëjimus ir nu- statyti skolininkui palankius mokëjimo terminus arba sumaþinti skolas. Tyèinis bankrotas – teismo sprendimu nustatyta ámonës administracijos, jos savininko arba steigëjø veikla, kuria siekia- ma iðvengti visiðko arba dalinio atsiskaitymo su kreditoriais.Barteris - prekiø ir paslaugø mainø sistema nenaudojant pinigø kaip tarpininko. Tai prekyba paremta natûraliais mainais. Prekës áver- tinamos pagal pasaulines arba sutartines kainas siekiant laiduoti mainø ekvivalentiðkumà. Barteriniai mainai paprastai vyksta tarp dviejø arba daugelio ðaliø. Pagrindinë ðiø mainø prieþastis yra problemos, susijusios su valiuta, - konvertuojamos valiutos trû- kumas, jos nepastovumas ir kitos.Bedarbiai – nedirbantys, bet norintys dirbti ir ieðkantys darbo dar- bingo amþiaus pilieèiai, uþsiregistravæ arba ne darbo birþoje. Tai bedarbiai plaèiàja prasme. Remiantis tarptautiniais standartais bedarbiais laikomi visi asme- nys, vyresni nei minimalaus amþiaus, nustatyto ekonomiðkai ak- tyviems gyventojams, kurie apskaitos laikotarpiu: a) neturëjo dar- bo; b) buvo pasirengæ tuoj pat pradëti dirbti; c) ieðkojo darbo. Ðie asmenys nebûtinai turi registruotis darbo birþoje ar gauti bedar- bio paðalpà. Minëti kriterijai taikytini siekiant ávertinti individo realià padëtá. Bedarbiai siauràja prasme – darbingo amþiaus gyventojai, kurie dël nuo jø nepriklausanèiø prieþasèiø neturi darbo ir uþsiregistra- væ valstybinëje ádarbinimo tarnyboje kaip ieðkantys darbo, suge- bantys ir pasirengæ dirbti asmenys ir kuriems ádarbinimo tarnyba negali pasiûlyti tinkamo darbo. Bedarbio statusas suteikiamas pa- gal specialius ástatymus. Lietuvos Respublikos bedarbiø rëmimo ástatymas (5 straipsnis) taip apibûdina bedarbio sàvokà: “Bedar- biais laikomi nedirbantys darbingo amþiaus asmenys, nesimokan- tys dieninëse mokymo ástaigose, uþsiregistravæ gyvenamosios vie- tos valstybinëje darbo birþoje ir pasirengæ profesiniam mokymui”. Remiantis ðia samprata bedarbiais laikomi tik darbo birþoje uþsi- 19
  17. 17. registravæ asmenys ir neátraukiami ieðkantys darbo pilieèiai, ku- rie nesiregistruoja darbo birþoje. Tie asmenys, kurie nenori dirbti ir neieðko darbo, priskiriami ne bedarbiams, bet ekonomiðkai ne- aktyviems gyventojams.Bendra ámonë – ûkinio-teisinio bendradarbiavimo su uþsienio part- neriu forma, kai sukuriama bendra gamybos bazë ir teikiamos paslaugos arba gaminama produkcija, kuri yra bendra dalyvau- janèiø partneriø nuosavybë. Bendrovë apibrëþiama kaip keliø as- menø susivienijimas siekiant bendro ûkinio tikslo. Skiriamos ke- turios bendroviø rûðys: 1) paprastoji, 2) pilnoji, 3) komanditinë, 4) apibrëþtos atsakomybës – dalyviai atsako tik savo indëliais, o pelnà skirstosi atitinkamai pagal indëlius. Vakarø ekonominëje terminologijoje vartojamos dvi miðriø ámo- niø sàvokos: bendros ámonës ir miðrios ámonës. Pirmoji sàvoka yra platesnë, nes apima daugelá tarpusavio veiklos rûðiø, taip pat ir kontraktinius ryðius tarp firmø. Apskritai bendrø ámoniø sàvokà galima bûtø traktuoti kaip tiks- liai apibrëþtà ekonominio bendradarbiavimo ryðiø formà, kuriai bûdinga: bendras turtas, bendra veikla ir valdymas, bendras pel- nas ir rizikos dalijimasis. Bendroviø apibûdinimai: 1. Paprastoji, kurios dalyviai bendrai tvarko bendrovës reikalus ir bendrai atsako kreditoriams visu áneðtu turtu. 2. Pilnoji - dalyviai bendrai verèiasi kokiu nors verslu ir solida- riai atsako kreditoriams visu savo turtu. 3. Komanditinë – dalis dalyviø yra pilnosios bendrovës bendri- ninkai ir atsako kreditoriams neribotai, o kita dalis – koman- distai – atsako tik savo indëliais. Daþniausiai bendrø ámoniø kûrimo tikslai yra: 1. Ásigyti ið uþsienio naujausià technikà bei technologijà ir ope- ratyviai jas taikyti gamybos procese, nes tai, kas yra gamina- ma tradicinëmis formomis (verèiantis prekyba, ásigyjant li- cenzijas, perkant árengimus ir kt.), ne visada yra geriausia, be to, ilgokai diegiama. 2. Perimti uþsienio patirtá valdymo, marketingo srityje, suvieny- ti gamybinius pajëgumus, finansinius iðteklius ir kt.20
  18. 18. 3. Didinti eksportà á uþsiená, ypaè gerinti jo struktûrà, panaudoti partnerio þinias ir ryðius. 4. Visapusiðkai tenkinti vietinës rinkos ne tik gamybos priemo- niø, bet ir plataus vartojimo reikmenø bei paslaugø poreikius. 5. Partneriø tikslai gali bûti nevienodi. Reikia siekti geriau pa- þinti partnerio ðalies sàlygas, jo ryðius, siekiant patekti á part- nerio ðalies rinkà. Vakarø partneris suinteresuotas eksportuoti á mûsø rinkà ir daþnai nesuinteresuotas tà produkcijà ekspor- tuoti á uþsienio rinkà.Bendrasis nacionalinis produktas (BNP) – bendra paslaugø ir ga- tavø prekiø, kurias ðalis pagamina ir pateikia per metus, piniginë iðraiðka, pridedant grynàsias pajamas ið uþsienio. Paprastai BNP apskaièiuojamas trimis bûdais: 1) sumuojant visø ðalies gyvento- jø pajamas, uþdirbtas uþ ûkinëje veikloje panaudotus veiksnius, ir netiesioginius verslo mokesèius bei pagrindinio kapitalo meti- næ amortizacijà; 2) skaièiuojant visumines iðlaidas, kurias sudaro asmeninio vartojimo iðlaidos, bendrosios privataus sektoriaus in- vesticijos, vyriausybës pirkiniai ir grynasis eksportas; 3) nusta- tant tam tikru laikotarpiu visose ûkinës veiklos ðakose sukurtos pridëtinës vertës sumà.Bendrasis vidinis produktas (BVP) – visø paslaugø ir prekiø, pa- gamintø ðalyje per tam tikrà laikà naudojant gamybos veiksnius neatsiþvelgiant á tai, kurios ðalies pilieèiams tie veiksniai priklau- so, piniginë iðraiðka. Bendràjá ðalies produktà galima apskaièiuo- ti trimis bûdais: a) sumuojant vertes, kurias sukuria kiekviena ûkio ðaka, pagamindama metinæ produkcijà (produkcijos apimties me- todas); b) sumuojant pajamas, gaunamas uþ tam tikrà metinæ pro- dukcijà; c) sumuojant metines iðlaidas, reikalingas pagaminti pre- këms ir teikti paslaugoms (iðlaidø metodas).Bendroji agrarinë politika (BAP) – Europos Sàjungos (ES) politi- ka þemës ûkiui ir su juo susijusioms ðakoms remti. Pagrindiniai tikslai: aukðtas þemdirbiø pragyvenimo lygis ir produktyvus þe- mës ûkis. Þemës ûkiui yra padedama naudojant keturis pagrindi- nius bûdus: 1. Apie 70-75 proc. Europos Sàjungos þemës ûkio produkcijos 21
  19. 19. didelæ reikðmæ turi kainø rëmimo sistema. Jos esmë: palaikyti didesnes Europos Sàjungos þemës ûkio produktø kainas negu pasaulinës rinkos kainos. Kainos reguliuojamos tais atvejais, kai kinta ðaliø nacionalinës valiutos kursas. 2. Siekiant padidinti importo kainas pagal vidinius kainø lygius naudojami kintamieji tarifai. Tai garantuoja, kad Europos Sà- jungos produkcija gali konkuruoti su tos paèios rûðies kitø ðaliø prekëmis. 3. Naudojamos eksporto subsidijos, dël to ES þemdirbiai gali sumaþinti eksporto kainas ir sëkmingai konkuruoti pasaulio rinkose. 4. Duodamos dotacijos, siekiant sumoderninti ir pagerinti þe- mës ûkio ámones, taigi didinti jø efektyvumà. BAP yra didþiausia ES bendrojo biudþeto sudedamoji dalis. Dau- giau kaip 90 proc. BAP biudþeto pastaraisiais metais buvo iðleis- ta kainø ir eksporto subsidijoms. Nors BAP galima laikyti sëk- minga, kritikai teigia, kad ji turi daug trûkumø: - pralaimi vartotojai, nes jiems tenka mokëti nepagrástai dide- les kainas uþ maisto produktus; - blogai paskirstomi iðtekliai, nes per maþai jø skiriama ilgalai- këms þemës ûkio reformoms vykdyti ir já moderninti; - dirbtinai didelës kainos skatina perteklinæ gamybà ir lemia produktø pertekliø, kurá sunku iðlaikyti (sandëliuoti) ir sunku iðparduoti; - subsidinis eksportas ið ES ðaliø gali sukelti pasaulinæ þemës ûkio produktø krizæ, dar labiau apsunkinti maþiau paþengusiø ðaliø gyvenimà.Bendroji rinka – prekybos integracijos tarp ðaliø forma, kai ðalys panaikina tarp savæs visus prekybos apribojimus prekëms bei pa- slaugoms ir nustato bendrus prekybos apribojimus kitoms pasau- lio ðalims. Ði rinka leidþia laisvai judëti darbo jëgai ir kapitalui. Jos tikslas – garantuoti tarptautinës specializacijos pranaðumus ir taip pakelti ðaliø realø pragyvenimo lygá. Susikûrus bendràjà rinkà pirmiausia padidëja ðaliø prekybos ap- imtis. Prekybos plëtimas yra susijæs su iðtekliø perskirstymu rin-22
  20. 20. koje, suteikiant pirmenybæ maþiausiai atsieinanèios pasiûlos vie- toms ir kainø sumaþinimui, kuris pasidaro galimas tada, kai pa- naikinami tarifai ir sumaþinamos gamybos iðlaidos. Be to, ben- droji rinka gali skatinti dinamiðkus pokyèius, didinanèius ekono- mikos efektyvumà ðiomis priemonëmis: 1. Konkurencija. Naikinant tarifus, sudaromos sàlygos efekty- viai konkurencijai, nebegaminamos prekës, kurias pagaminti reikia dideliø iðlaidø, o tiekëjai gali pasinaudoti naujos rinkos privilegija. 2. Ûkiniø operacijø plëtimu. Didesnë “sava” rinka leidþia fir- moms pasinaudoti stambios ekonomikos gamybos ir paskirs- tymo pranaðumais, sumaþinti tiekimo iðlaidas ir sumaþinti ly- ginamuosius pranaðumus. 3. Technologijos paþanga. Platesnës rinkos galimybës ir dides- nës konkurencijos sàlygos skatina firmas investuoti ir kurti naujà technikà bei gaminti prekes. 4. Investavimu ir ekonomikos plëtra. Realiøjø pajamø vienam gyventojui didëjimas, iðaugusi prekyba, padidëjæs gamybos efektyvumas ir intensyvumas – viskas kartu gali garantuoti di- desnæ augimo apimtá ir aukðtesná realø pragyvenimo lygá. Eu- ropos Sàjunga yra vienas ið bendrosios rinkos pavyzdþiø.Bendroji sutartis dël tarifø ir prekybos (BSTP) – tarptautinë ins- titucija, ákurta 1947 m. ir skatinanti tarptautinæ prekybà per sude- rintà prekybos liberalizavimo programà. Svarbiausias BSTP dar- bas - derybos dël daugiaðaliø tarifø sumaþinimo ir kvotø bei kitø netarifiniø prekybos kliûèiø panaikinimas.Besivystanèiø ðaliø ekonomika – tokia ekonomika, kuri numato bû- dus, kaip besivystanti ðalis galëtø padidinti savo gamybiná poten- cialà ir siekti nuolatinio savo ekonomikos augimo. Dël besivys- tanèios ðalies ekonomikos iðsivystymo lygio negalima pradëti ágy- vendinti rimtas þemës ûkio ir pramonës investicijø programas. Tokioms ðalims yra bûdingos didþiulës þemës ûkio gamybos iðsi- vystymo galimybës. Daugelio gyventojø pragyvenimo lygis yra minimalus arba beveik minimalus. Ðalyje gaminama tik tiek, kad bûtø galima patenkinti bûtiniausius þmoniø poreikius. Buvo ma- 23
  21. 21. noma, kad plëtojant pramonæ bus persilauþta ir pasiekta nuolati- nio ekonomikos augimo. Dabar daugiau dëmesio skiriama þemës ûkio naðumui didinti, sutelkiant darbo jëgà ir iðteklius pramonei ir paslaugø sferai vystyti. Jeigu besivystanèià ðalá deramai remia iðvystytos ðalys ir ðalies þmonës turi pakankamai gebëjimø ir no- ro, tai yra didelë galimybë jai tapti iðvystyta ðalimi. Taèiau vis dëlto yra daug problemø. Pavyzdþiui, reikia iðlaikyti pasiektà re- alø pajamø didëjimà, o tai reiðkia, kad reikia kontroliuoti gyven- tojø skaièiaus augimà. Be to, dauguma uþsienio valiutos gauna- ma uþ vartojamøjø prekiø eksportà, o augant ðalies pramonei – taip pat uþ ávairias gamybos priemones. Taèiau ðiose abiejose sri- tyse besivystanèios ðalys susiduria su pasaulinës ekonomikos plë- tojimo problemomis, ypaè nuo to laiko, kai padidëjo naftos kai- nos, atsirado lengvatinës sàlygos ir paplito protekcionizmas. Besivystanèiø ðaliø ekonomikoje daugiausia dëmesio skiriama bû- dams, kuriais galima pasiekti ekonomikos augimo ir geriausia su- derinti tai lemianèius veiksnius. Pavyzdþiui, iðkyla klausimas, ar þemës ûkis turi bûti plëtojamas lygiagreèiai su pramone, ar svar- biausios pramonës ðakos turëtø bûti plëtojamos neatsiþvelgiant á kitas, ar skatinti kitø ûkio ðakø vystymà. Dar viena kylanti gana prieðtaringa problema – ar maþiau iðsivysèiusios ðalys taiko tin- kamà technologijà. Daugelis ekonomistø teigia, kad geriau taiky- ti vidutinio lygio technologijà, o ne moderniausiàjà. Siekiant, kad ekonomika pradëtø normaliai vystytis, labai svarbûs yra ir socia- liniai bei kultûriniai veiksniai.Birþa – vieta, kurioje sudaromi finansiniai, prekybiniai ir kiti sandë- riai. Tai akcijø, vertybiniø popieriø bei kitø gamybiniø iðtekliø pirkimo ir pardavimo vieta. Birþoje kontroliuojami vertybiniai popieriai yra dalis birþoje áregistruotø vertybiniø popieriø, kuriø pirkimà-pardavimà kontroliuoja tik birþos brokeriai. Birþos ver- teiva yra vertybiniø popieriø birþos specialistas, rizikuojantis sa- vu kapitalu. Darbo birþa - ástaiga, tarpininkaujanti tarp bedarbiø ir darbdaviø, sudaranèiø darbo jëgos pirkimo ir pardavimo sutartis, organizuo- janti perkvalifikavimà.24
  22. 22. Fondø birþa – kreditinio kapitalo birþa, kurioje perkami ir par- duodami vertybiniai popieriai. Birþos kursas – vertybiniø popie- riø, cirkuliuojanèiø fondø birþoje, kaina. Ji nustatoma pagal pa- lûkanø normos ir vertybinio popieriaus pelningumo santyká. Prekiø birþa – ypatinga masiðkai gaminamø, kokybiðkai vienodø prekiø rinkos rûðis. Prekës parduodamos ir perkamos be iðanksti- nës nuostatos pagal nustatytus standartus ir pavyzdþius.Biudþetas – valstybës, vietiniø valdymo organø, ámoniø, ástaigø, ðei- mos ar bet kurio asmens tam tikro laikotarpio piniginiø pajamø ir iðlaidø balansas. Valstybës biudþetas yra vyriausybës planuoja- mø pajamø ir iðlaidø sàmata finansiniams metams. Biudþeto defi- citas – dydis, kai metinës valstybës biudþeto iðlaidos virðija paja- mas. Biudþetinis finansavimas yra nemokamas biudþetiniø lëðø suteikimas ámonëms, mokykloms ir organizacijoms skatinant plësti jø veiklà. Biudþetinæ politikà sudaro valstybës realizuojamos prie- monës, kuriomis siekiama per biudþeto iðlaidø ir pajamø santyká reguliuoti makroekonominius procesus. Biudþetinës injekcijos – terminas, apibûdinantis valstybiniø priemoniø, skatinanèiø ûki- niø subjektø aktyvumà, visumà. Biudþetinis apribojimas – tai ben- droji iðtekliø pasiûla, kuria tam tikru laikotarpiu gali disponuoti visi vartotojai ir gamintojai. Bet kuriuo laikotarpiu bendras iðtek- liø kiekis yra fiksuotas.Boikotas – visiðkas arba dalinis ekonominiø santykiø su ekonominiu partneriu nutraukimas. Paprastai skiriamos ðios boikoto rûðys: 1) pirkëjø boikotas – pirkëjø atsisakymas pirkti kurio nors ga- mintojo prekes ar paslaugas; 2) pirminis boikotas – dirbanèiøjø paskelbtas boikotas darb- daviui; 3) produkcijos boikotas – dirbanèiøjø atsisakymas dirbti su ku- rio nors gamintojo pagaminta produkcija; 4) antrinis boikotas – neutralios ðalies boikotas darbdaviui, sie- kiant priversti já priimti profsàjungos reikalavimus.Brokeris – nepriklausomas tarpininkas, vykdantis prekiø ir vertybiniø popieriø pirkimo–pardavimo sandorius prekiø ir vertybiniø popie- riø birþose. Uþ savo paslaugas brokeris gauna tam tikrà nustatyto 25
  23. 23. dydþio atlyginimà. Kitaip negu agentas brokeris nepalaiko ilgalai- kiø prekybiniø santykiø su pirkëjais bei pardavëjas ir dirba pagal ásipareigojimus. Ðiuolaikinëmis sàlygomis pagrindines tarpininka- vimo operacijas atlieka stambios brokerinës firmos, turinèios platø filialø tinklà, palaikanèios glaudþius ryðius su bankais.Buliø rinka – terminas, apibûdinantis situacijà, kai kainos arba ver- tybiniø popieriø kursas nuolat auga, kol nepasiekia aukðèiausio taðko. Bulius – terminas, vartojamas apibûdinant birþos agentà, kuris tikisi, kad vertybiniø popieriø kainos augs, ir todël superka juos norëdamas vëliau parduoti aukðtesnëmis kainomis. Birþos agentas, kuris negali parduoti anksèiau pirktø vertybiniø popieriø aukðtesnëmis kainomis, vadinamas pavargusiu (iðsikvëpusiu) bu- liumi.Bumas – greitas ir paprastai nestabilus ekonomikos arba jos atskirø sektoriø augimas.Burbulas/fiktyvioji firma – spekuliacijos tikslais áregistruota fir- ma, daþniausiai negaminanti jokios produkcijos.Bûsimøjø sandoriø rinka – rinka, kurioje bus sudaromos terminuo- tos sutartys. Bûsimøjø sandoriø rinkø sutartyse nurodoma prekiø tiekimø data, kiekis ir kaina. CCentralizuotas planavimas – centralizuotas iðtekliø skirstymas sie- kiant ágyvendinti numatytus uþdavinius. Jis plaèiai taikomas cen- tralizuotos ekonomikos ðalyse.Centralizuotoji ekonomika – ekonominë sistema, kurioje galuti- niai rezultatai priklauso daugiausia nuo centriniø valdymo orga- nø sprendimø, o ne nuo vartotojø pasirinkimo ar pasiûlos – pa- klausos veiksniø. Bet kokia ekonomika yra ið dalies valstybës re- guliuojama, taèiau, kurios ekonomika centralizuota, valstybë re- guliuoja visas ekonomikos sritis.Centrinis bankas – bankas, koordinuojantis ðalies pinigø sistemos funkcionavimà ir bankø sistemos veiklà.26
  24. 24. Chroniðkasis deficitas – neigiamas valstybës mokëjimø balansas (biudþetas) keletà metø ið eilës, nesant perspektyvos pagerinti já ateityje.Cirkuliacijos priemonë – mainø priemonë, cirkuliuojanti laisvai be papildomø dokumentø, patvirtinanèiø perdavimo faktà; viena ið pagrindiniø pinigø funkcijø. ÈÈekis – nustatytos formos dokumentas, pagal kurá bankas privalo iðduoti tam tikrà sumà; taip pat dokumentas, iðduodamas, pvz., parduotuvëje, kuriame uþraðomas pirktø prekiø kiekis, kaina ir bendra pirkimo suma; kai kuriose ðalyse ir pridëtinës vertës mo- kesèio suma. DDabartinë vertë – pajamø dabartinë vertë, apskaièiuota bûsimajam laikotarpiui; pinigø, kurie bus gauti ateityje, dabartinë vertë. Ji apskaièiuojama pagal atitinkamà formulæ, o apskaièiavimo ope- racija vadinama diskontavimu.Dalinë mokesèio prievolë – prievolë, kai subjektai turi mokëti mo- kestá tik nuo pajamø, gautø savo ðalyje. Yra dar visiðka mokesèio prievolë – mokesèio subjektø prievolë mokëti mokesèius nuo vi- sø pajamø, t. y. gautø tiek savo ðalyje, tiek uþsienyje.Dalinio rezervo principas – ðiuolaikinës bankø sistemos principas, pagal kurá faktiðkai komerciniame banke esantis grynøjø pajamø kiekis sudaro tik nedidelæ visø banko indëliø dalá. Privalomas da- linis rezervas nustatomas ástatymu ir paprastai laikomas centri- niame banke kaip atitinkamo komercinio banko depozitas. Ávai- riø rûðiø depozitams nustatomas skirtingas privalomasis rezervas.Darbas – þmogaus fiziniø bei protiniø gebëjimø naudojimas ekono- minëms gërybëms gaminti. Tai þmoniø visuomeniðkai naudinga 27
  25. 25. (suderinus asmeninius ir visuomeninius interesus) veikla, kurioje jie tarpusavyje santykiauja gamindami ekonomines vertybes. Dar- bas – pirmoji ir svarbiausioji þmogaus egzistavimo ir jo tobulëji- mo sàlyga. Darbo procesas apima: 1) tikslingà þmogaus veiklà, t. y. patá darbà; 2) darbo subjektà, t. y. tai, á kà nukreiptas darbas; 3) darbo priemones, kurias naudodamas þmogus veikia darbo ob- jektà, já keièia. Atskirai galima iðskirti darbà namuose (namudiná darbà) ir darbà ne visà darbo laikà. Darbas namuose yra ypatinga darbo organizavimo forma, padedanti ásitraukti á visuomeninæ ga- mybà ir racionaliai panaudoti darbo jëgà siekiant plësti prekiø gamybà ir paslaugø teikimà. Darbas namuose sudaro palankias sàlygas ásidarbinti gyventojams, kurie dël ðeimyniniø aplinkybiø, sveikatos bûklës arba kitø prieþasèiø negali dirbti tiesiogiai ámo- nëje ar kitoje organizacijoje ir todël dirba namuose. Darbas ne visà darbo laikà – tai savanoriðka nuolatinio uþimtumo forma pa- grindinëje darbovietëje, kai darbdaviui ir darbuotojui susitarus darbo laikas sutrumpinamas ir darbo uþmokestis priklauso nuo faktiðkai dirbto laiko arba pagamintos produkcijos (paslaugos) kiekio ir kokybës. Lietuvoje ne visa darbo diena negali bûti trum- pesnë uþ pusæ darbo dienos, o ne visa darbo savaitë negali bûti trumpesnë uþ tris dienas per savaitæ.Darbdavys – asmuo ar firma, kuri samdo darbo jëgà prekëms ga- minti ar paslaugoms teikti; viena ið darbo sutarties ðaliø, kuri ki- tai ðaliai, t. y. darbuotojui, uþ jo darbà, tam tikrø pareigø vykdy- mà ásipareigoja mokëti darbo uþmokestá ir garantuoja darbo sàly- gas, numatytas ávairiuose norminiuose aktuose. Darbdaviø sàjun- gos yra darbdaviø susivienijimai, organizacijos, atstovaujanèios jø bendriesiems interesams palaikant santykius su valstybinëmis institucijomis ir darbuotojø sàjungomis (profsàjungomis). Tai Lie- tuvos pramoninkø konfederacija, Lietuvos þemës ûkio bendroviø asociacija ir kt.Darbingo amþiaus gyventojai – tai valstybës ástatymais nustatyto amþiaus þmonës, neatsiþvelgiant á jø aktyvumà darbo rinkoje. Dar- bingas amþius – þmogaus gyvenimo laikotarpis, kai jo pragyve- nimo ðaltiniu turëtø bûti asmeninio darbo pajamos. Þemutinë dar-28
  26. 26. bingo amþiaus riba yra darbingo amþiaus pradþia, o aukðtutinë sutampa su pensiniu amþiumi. Dauguma darbingo amþiaus gy- ventojø yra ekonomiðkai aktyvûs. Nebûtinai tik darbingo amþiaus gyventojai yra ekonomiðkai aktyvûs, nes faktiðkai dirba ir kai ku- rie nedarbingo amþiaus gyventojai (pensininkai, paaugliai). Iki 1995 metø Lietuvoje darbingo amþiaus gyventojais buvo lai- komi 16-59 metø amþiaus vyrai ir 16-54 metø amþiaus moterys. Pagal 1994 metais priimtà naujà Lietuvos Respublikos valstybi- niø socialinio draudimo pensijø ástatymo pataisà nuo 2010 metø darbingo amþiaus gyventojais bus laikomi vyrai nuo 16 iki 62,5 metø amþiaus ir moterys nuo 16 iki 60 metø amþiaus. Dar- bingo amþiaus gyventojø nedarbo lygis – bedarbiø ir darbingo amþiaus gyventojø skaièiaus procentinis santykis.Darbinis mobilumas – darbo vietos keitimas toje paèioje darbovie- tëje, darbovietës keitimas toje paèioje teritorijoje, o gyvenamo- sios vietos keitimas vadinamas teritoriniu mobilumu. Darbinis mobilumas yra vienas ið svarbiausiø rinkos ekonomikos ir darbo rinkos iðsivystymo poþymiø. Darbinis mobilumas for- muoja nacionalinæ darbo rinkà, kurioje apmokëjimas uþ vienà ir tà patá darbà maþdaug vienodas visose ðalyse, atsiþvelgiant á skir- tingas gyvenimo sàlygas. Darbo jëgos migracija yra darbinio mobilumo forma. Darbo jë- gos migracija gali bûti dviejø rûðiø. Pirmoji – áprastinë darbo jë- gos migracija, keièiant gyvenamàjà vietà. Antroji – ðvytuoklinë migracija, t. y. darbo jëgos mechaninis judëjimas, darbuotojams vaþinëjant ið namø á darbo vietà (kitame mieste, regione), nekei- èiant nuolatinës gyvenamosios vietos.Darbo apmokëjimas – atlyginimas uþ padarytà darbà ar dirbtà lai- kà. Darbo apmokëjimo fondà sudaro bendroji piniginiø lëðø su- ma, skirta apmokëti darbuotojams uþ atliktà darbà, priklausanti nuo darbo kiekio ir kokybës. Darbo apmokëjimo formos yra skir- tingi darbo apmokëjimo bûdai, priklausantys nuo darbo pobû- dþio ir specifikos. Iðskiriamos dvi darbo apmokëjimo formos – laikinë ir vienetinë. Esant laikinei darbo apmokëjimo formai, darbo uþmokestis skaièiuojamas uþ faktiðkai dirbtà darbo laikà, esant 29
  27. 27. vienetinei – uþ faktiðkai pagamintus produktus pagal nustatytus ákainius. Darbo apmokëjimo sistemos yra darbo uþmokesèio skai- èiavimo bûdai pagal jo sànaudas ir rezultatus. Tiek laikinë, tiek vienetinë darbo apmokëjimo formos gali turëti ávairias apmokë- jimo sistemas, pvz.: laikinà paprastàjà ir premijinæ, vienetinæ pa- prastàjà ir akordinæ.Darbo birþa (ádarbinimo tarnyba) – ástaiga, tarpininkaujanti tarp darbdaviø ir ieðkanèiø darbo pilieèiø, padedanti jiems ásidarbinti. Darbo birþa tiria darbo jëgos pasiûlà ir paklausà, veda bedarbiø apskaità, moka bedarbio paðalpà, teikia informacijos apie paklau- sias profesijas, atlieka jaunimo profesiná orientavimà. Greta vals- tybiniø darbo birþø steigiasi privaèios darbo birþos, kuriø paslau- gos yra mokamos. Darbo birþø kontroliuojama darbo rinka yra ðalies darbo rinkos dalis, kurioje darbo pasiûla ir paklausa derinama tarpininkaujant darbo birþoms. Tai vienas ið rodikliø, apibûdinantis ðalies darbo rinkos iðvystymo lygá.Darbo drausmë – privalomas kiekvieno darbuotojo gamybos tech- nologijos (technologinë drausmë) ir darbo organizavimo (socia- linë drausmë) taisykliø laikymasis, t. y. savo pareigø atlikimas darbe. Laikantis darbo drausmës reikia nustatytu laiku pradëti ir baigti darbà.Darbo intensyvumas – darbo átampa, darbo jëgos (fiziniø, protiniø pastangø) eikvojimo laipsnis per laiko vienetà (darbo valandà, dienà). Tai darbo kiekis, atliktas per tam tikrà laikotarpá. Matuo- jamas fiziniø ir protiniø pastangø bei sugebëjimø visuma norint pagaminti produktà arba teikti paslaugà. Darbo intensyvumas glau- dþiai susijæs su darbo humanizavimu – darbo turinio intelektuali- zavimu ir optimaliø darbo sàlygø þmoniø darbinës veiklos proce- se sudarymu.Darbo iðtekliai – ðalies darbingi gyventojai, uþimti ir neuþimti, bet potencialiai galintys dalyvauti visuomeniðkai naudingoje veiklo- je kuriant materialines vertybes ir teikiant paslaugas. Darbo ið- teklius apibûdina darbingø gyventojø skaièius. Darbo iðtekliai yra svarbus ðalies ekonominio potencialo elementas. Jiems priskiria-30
  28. 28. mi: 1) visi darbingo amþiaus dirbantys gyventojai; 2) visi ikidar- bingo ir podarbingo amþiaus dirbantys pilieèiai, kaip antai: pen- sininkai, paaugliai, riboto darbingumo pilieèiai (invalidai). Dar- bo iðtekliai skirstomi á aktyviuosius – faktiðkai uþimtus ir pasy- viuosius – tai mokiniai, studentai, asmenys, dirbantys namø ûky- je. Darbo iðtekliø balansas yra rodikliø sistema, kur viename sky- riuje nurodomi iðtekliai pagal stambias amþiaus grupes (darbin- go, iki darbingo ir po darbingo amþiaus darbo iðtekliai), kitame – jø pasiskirstymas pagal nuosavybës formas ir ekonomines veik- las. Pagal darbo iðtekliø balansà ávertinami darbo jëgos pokyèiai per atitinkamà laikotarpá, atsiþvelgiant á ásidarbinanèiø ir atleistø asmenø skaièiaus kitimà. Darbo iðtekliø planavimas - perspekty- vinio darbo jëgos poreikio nustatymà, jos gausinimo ir raciona- laus panaudojimo strategijos parengimas. Darbo iðteklius galima planuoti ámonës, ûkio ðakos ar valstybës lygiu.Darbo jëga – fiziniai ir protiniai þmoniø gebëjimai, kuriuos galima panaudoti ekonominëje ar kitoje visuomeniðkai naudingoje veik- loje. Darbo jëgos pagrindà sudaro þmogaus darbingumas, t. y. sveikatos bûklë, þinios ir ágûdþiai, kuriuos naudojant galima at- likti tam tikro sudëtingumo ir apimties darbà. Pagal tarptautinius standartus sàvokos darbo jëga ir ekonomiðkai aktyvûs gyventojai yra sinonimai. Taigi sàvoka darbo jëga vartojama dvejopa prasme: 1) kaip visuminis þmoniø gebëjimas dirbti; 2) kaip statistinis rodiklis, apibûdinantis ekonomiðkai aktyviø gy- ventojø skaièiø. Darbo jëgos iðlaisvinimas yra visuma priemoniø, kuriomis per- skirstomi darbuotojai dël mokslo bei technikos paþangos ir darbo naðumo augimo. Darbo jëgos kaita – nuolatinis darbuotojø skai- èiaus kitimas organizacijoje priimant naujus ar atleidþiant dir- banèius þmones. Ðiuolaikinëmis sàlygomis labai daþnai dirban- èiøjø kvalifikacija neatitinka naujø darbo proceso sàlygø. Pase- nus technikai ir technologijai, kartu netobulëja ir jà taikæ specia- listai. Atgyvenusi technika keièiama nauja, o jà taikæ darbuotojai privalo kelti kvalifikacijà ar persikvalifikuoti.Darbo kokybë – konkretaus þmogaus gebëjimas atlikti tam tikro su- 31
  29. 29. dëtingumo funkcijas ir pasiekti skirtingus rezultatus vienodomis darbo sànaudomis ir sàlygomis.Darbo koncentracija – darbuotojø skaièiaus didëjimas atskirose ámo- nëse. Kitaip tariant, tai ámoniø stambëjimo procesas. Darbo kon- centracijos laipsná galima iðreikðti vidutiniu darbuotojø skaièiu- mi, tenkanèiu vienai ámonei.Darbo laikas (tarifinis) – ástatymu nustatyta darbuotojo darbo die- nos, darbo savaitës trukmë, kuri gali bûti skirtinga atskiroms dar- buotojø kategorijoms, ávairiø profesijø þmonëms. Tai kalendori- nio darbo laiko dalis, kurio reikia produkcijai pagaminti ir pa- slaugai suteikti. Tarptautinëje statistikoje jis vadinamas normaliu darbo laiku. Daugelyje Europos ðaliø darbo savaitës trukmë svy- ruoja nuo 36 iki 40 valandø. Pagal tarptautinius standartus iðskiriamos sàvokos: faktiðkai dirb- tas laikas ir áprastinis darbo laikas. Faktiðkai dirbtas laikas nusta- tomas tik samdomiems darbuotojams. Já sudaro: 1) faktiðkai dirb- tos valandos, t. y. normalus darbo laikas; 2) dirbti virðvalandþiai; 3) laikas, panaudotas darbo vietai paruoðti; 4) laikas, sugaiðtas darbo vietoje dël nepriklausanèiø nuo darbuotojø organizaciniø ir techniniø sutrikimø; 5) laikas, skirtas trumpalaikëms poilsio pertraukoms darbo metu. Áprastinis darbo laikas apibrëþiamas kaip laikas, sunaudotas per tipiðkà savaitæ arba tipiðkà dienà. Sàvoka áprastinis darbo laikas nuo sàvokos faktiðkai dirbtas laikas skiriasi tuo, kad pirmoji var- tojama nustatant tipiðkà laikotarpá, antroji – ataskaitiná periodà, atliekant namø ûkiø darbo jëgos tyrimus.Darbo naðumas (produktyvumas) – konkretaus darbo produkty- vumas. Darbo naðumas matuojamas ekonominiø gërybiø, sukur- tø per laiko vienetà, kiekiu arba darbo laiku produkto vienetui pagaminti. Darbo naðumo lygis yra svarbiausias visuomenës eko- nominës paþangos rodiklis. Darbo naðumas tiesiogiai priklauso nuo: 1) valdymo, darbo ir gamybos organizavimo lygio; 2) gamy- bos technikos ir technologijos lygio; 3) darbuotojø kvalifikaci- jos; 4) darbo sàlygø; 5) darbo kolektyvo santykiø problemø spren- dimo.32
  30. 30. Darbo pajamos – pajamos, gaunamos ið tam tikros darbinës veik- los, uþmokestis darbuotojams uþ atliktà darbà ir darbdavio pel- nas. Ne darbo pajamos yra pelnas, gaunamas uþ gamtos iðteklius ir uþ kapitalà renta, dividendai ir palûkanos. Ekonomine prasme skirtumas tarp darbo ir ne darbo pajamø yra santykinis, nes visus gamybos veiksnius galima laikyti “uþdirbanèiais” pajamas. Ne darbo pajamø (palûkanø, dividendø) ðaltiniu daþniausiai yra in- vesticijos – anksèiau sukauptø darbo pajamø rezultatas.Darbo paklausa – tai visuomenës darbo jëgos poreikis darbo rinko- je, kurá norint panaudoti yra atitinkamos gamybos priemonës (dar- bo vietos) ir darbo apmokëjimo fondas. Paklausa yra svarbiau- sias darbo rinkos imlumà apibûdinantis rodiklis. Darbo paklausà plaèiàja prasme apibûdina dirbanèiøjø skaièius plius laisvø dar- bo vietø skaièius. Darbo jëgos paklausà siauràja prasme apibûdi- na tokie rodikliai, kaip darbo birþose uþregistruotø laisvø darbo vietø skaièius, darbdaviø paraiðkø dël darbuotojø skaièius, darbo vietø vakantiðkumo lygis. Teritorinëse darbo birþose kaupiama informacija apie laisvas darbo vietas pagal profesijas arba bent profesijø grupes. Be to, iðskiriama darbo jëgos paklausa pagal ekonomines veiklos rûðis ir atskirus ekonomikos sektorius (vals- tybinis, privatus). Darbo paklausos struktûra parodo laisvø ir naujai ásteigtø darbo vietø sudëtá (procentais) pagal profesinius–kvalifi- kacinius, socialinius–demografinius ir kitus poþymius. Asmenims, norintiems uþimti konkreèias darbo vietas, keliami tam tikri pro- fesiniai–kvalifikaciniai reikalavimai. Specialios, pvz., kvotinës darbo vietos skiriamos ádarbinti bedarbius, kurie turi daugiau ga- limybiø ásidarbinti.Darbo pasiûla – galinèiø ir norinèiø dirbti pagal samdos sutartá þmo- niø skaièius ir jø socialinë–demografinë bei profesinë–kvalifika- cinë struktûra. Darbo pasiûlà apibûdina individø gebëjimas ir no- ras dirbti konkretø darbà, esant alternatyvioms darbo uþmokes- èio, darbo sàlygø, darbo laiko ir vietos pasirinkimo galimybëms. Darbo jëgos pasiûla – tai uþimtieji asmenys ir bedarbiai. Siauràja prasme darbo jëgos pasiûla – tik bedarbiai. Jà apibûdina absoliu- tiniai ir santykiniai rodikliai: bedarbiø skaièius, konkurencijos 33
  31. 31. laipsnis, darbo pasiûlos intensyvumo rodiklis. Pastarasis rodo be- sikreipianèiø á darbo birþas per tam tikrà laikotarpá pilieèiø pro- centiná santyká su darbingo amþiaus gyventojø skaièiumi. Remiantis ðiuo rodikliu galima palyginti darbo pasiûlos intensy- vumà atskiruose regionuose. Darbo jëgos pasiûla pagal tarptautinius standartus – tai gyvento- jai, kurie tyrimo momentu siûlo savo darbà paslaugø ir prekiø gamybos sferoje, darbo laikas, kai gyventojai dirba arba galëtø dirbti apskaitos laikotarpiu, darbo intensyvumas, gyventojø pro- fesinio pasirengimo lygis. Dauguma ðiø duomenø gaunama atlie- kant namø ûkiø darbo jëgos atrankinius tyrimus, o kitus duome- nis, pvz., apie darbo intensyvumà, kvalifikacijos panaudojimà, galima rasti kituose ðaltiniuose. Darbo pasiûlos struktûra rodo bedarbiø kontingentà (procentais) pagal profesinius- kvalifikacinius ir socialinius-demografinius po- þymius, turinèius átakos jø konkurencingumui darbo rinkoje.Darbo pobûdis – sàvoka, reiðkianti socialinæ ir ekonominæ visuo- meninio darbo esmæ tam tikru ðalies iðsivystymo laikotarpiu. Ji nusako tà ypatingà bûdà, kuriuo darbo jëga sujungiama (ekono- mine prasme) su darbo priemonëmis. Darbo pasidalijimas yra su- sijæs su nelygiareikðmëmis darbo rûðimis, kurias visuomenë ne- vienodai vertina. Dël to atskiroms darbuotojø grupëms tenka ne- vienodas vaidmuo visuomeninëje darbo organizacijoje. Kokybi- niai profesijø skirtumai lemia individo vietà visuomeniniame darbo pasidalijime, jo kultûriná – techniná lygá, pajamø dydá, dalyvavi- mà valdyme ir pan., t. y. jo socialiná statusà.Darbo redukcija – tai sudëtingo darbo (reikalaujanèio tam tikro ið- simokslinimo ir kvalifikacijos) kiekio ávertinimas paprasto darbo (nereikalaujanèio jokio specialaus iðsimokslinimo ir kvalifikaci- jos) kiekiu.Darbo rinka – darbo jëgos pardavimo ir pirkimo ekonominiø santy- kiø sistema, kurioje formuojasi darbo pasiûla ir paklausa bei jo kaina – darbo uþmokestis. Taip darbo rinka apibûdinama kaip rinkos ekonomikos sudedamoji dalis. Skiriama oficialioji ir neoficialioji darbo rinka. Pirmoji numato:34
  32. 32. 1) darbo pasiûlos laisvæ, t. y. pasirinkimo laisvæ tarp darbo ir ne- darbo, laisvà profesijos ir veiklos rûðies pasirinkimà atsiþvelgiant á asmeninius ir visuomeninius poreikius; 2) darbo paklausos lais- væ, t. y. samdymo ir atleidimo ið darbo laisvæ visiems darbda- viams, laikantis darbo ástatymø, garantuojant darbuotojø interesø apsaugà. Svarbiausieji darbo rinkos elementai yra ðie: darbo pasiûla ir pa- klausa, darbo rinkos konjunktûra, darbo jëgos kaina, konkurenci- ja, infrastruktûra. Darbo rinkos sàvoka vartojama plaèiàja ir siau- ràja prasme, atsiþvelgiant á tai, kas laikoma darbo rinkos subjek- tu. Darbo rinkos kaip ir kitø rinkø subjektai yra pirkëjas ir parda- vëjas. Taèiau darbo rinkoje jie turi specifiná socialiná statusà. Jie santykiauja kaip darbdavys (darbo jëgos pirkëjas) ir darbuotojas (specifinës prekës – darbo jëgos arba savo sugebëjimo dirbti par- davëjas). Darbo rinkos subjektai plaèiàja prasme – tai darbda- viai, samdomieji darbuotojai ir bedarbiai. Darbo rinkos subjektai siauràja prasme – darbdaviai ir potencialûs darbuotojai, siekian- tys sudaryti darbo sutartis.Darbo rinkos infrastruktûra - darbo rinkos mechanizmo funkcio- navimo organizacinë institucinë forma. Jà galima apibûdinti kaip valstybiniø ir nevalstybiniø institucijø (ádarbinimo tarnybos, ámo- niø ir firmø personalo skyriai, profesinës organizacijos) sistemà, teisiniø normø, reguliuojanèiø ðiø institucijø veiklà bei darbda- viø ir darbuotojø tarpusavio santykius. Ávairios infrastruktûros grandys tiria darbo rinkos konjunktûrà, darbo jëgos pasiûlà ir paklausà, atlieka bedarbiø apskaità, orga- nizuoja jø socialinæ apsaugà ir mokymà bei perkvalifikavimà, pa- deda ásidarbinti. Iðvystytos darbo rinkos ðalims bûdingos institu- cijos (profsàjungos, darbdaviø asociacijos, arendatoriø sàjungos), organizuojanèios darbdaviø ir samdomø darbuotojø bendradar- biavimà, ginant jø kolektyvinius interesus, atliekanèios valstybi- ná tarpininkavimà (triðaliai susitarimai) socialinës partnerystës klausimais.Darbo rinkos konjunktûra – tai darbo jëgos pasiûlos ir paklausos santykis darbo rinkoje. Ji priklauso nuo daugelio ekonominiø, so- 35
  33. 33. cialiniø ir politiniø veiksniø. Ji gali bûti perteklinë arba deficiti- në, daugiau ar maþiau subalansuota ir iðreikðti nevienodà atskirø socialiniø grupiø padëtá darbo rinkoje (struktûrinë konjunktûra). Darbo pasiûlos ir paklausos pusiausvyra darbo rinkoje iðtikrøjø retai pasiekiama. Darbo rinkos konjunktûrà apibûdina tokie rodikliai: nedarbo ly- gis, konkurencijos norma ir laipsnis, ádarbinimo lygis ir norma, vidutinë nedarbo trukmë, bedarbiø sudëtis pagal socialines-de- mografines ir profesines-kvalifikacines charakteristikas. Darbo rinkos papildymo koeficientas – per tam tikrà laikotarpá uþregist- ruotø ieðkanèiø darbo pilieèiø skaièiaus santykis su asmenø, nu- traukusiø per tà patá laikotarpá darbo paieðkas, skaièiumi. Jis pa- rodo darbo jëgos pasiûlos darbo rinkoje padidëjimà arba suma- þëjimà per tam tikrà laikotarpá. Jei koeficiento reikðmë didesnë uþ 1, tai reiðkia, kad naujai uþregistruotø nedirbanèiøjø skaièius buvo didesnis uþ per tà patá laikotarpá nutraukusiø darbo paieðkas asmenø skaièiø ir atvirkðèiai. Ðá rodiklá patogu iðreikðti procen- tais. Ðiuo atveju jis parodo, kiek ðimtui pilieèiø nutraukusiø dar- bo paieðkas, tenka naujai uþregistruotø nedirbanèiøjø.Darbo rinkos politika – tai sudedamoji uþimtumo politikos dalis. Ji lemia du svarbiausius uþdavinius: 1) daro átakà nedarbo lygiui ir trukmei; 2) socialiai apsaugo bedarbius. Ðiuos uþdavinius atitin- ka aktyvi ir pasyvi darbo rinkos politikos kryptys. Pirmoji apima valstybës socialiniø ir ekonominiø priemoniø sistemà, kurios pa- skirtis – apsaugoti dirbanèiuosius nuo nedarbo arba sumaþinti ne- darbo lygá, reguliuojant santyká tarp pasiûlos ir paklausos darbo rinkoje. Rinkos ekonomikos ðalyse plaèiai taikomos ðios akty- vios darbo rinkos politikos priemonës: - remiamas profesinis mokymas ir kvalifikacijø tobulinimas, - finansinë parama esamoms darbo vietoms iðsaugoti ir nau- joms steigti sudëtinguose regionuose ir ûkio ðakose, - sudaromos sàlygos nevisiðkam darbuotojø uþimtumui (sutrum- pinta darbo diena, savaitë). Aktyvi darbo rinkos politika, kai taikoma tokia socialinë ir eko- nominë strategija, kuri garantuoja efektyvumo didinimà. Pasyvi36
  34. 34. ðios rinkos politika, kai valstybës nustatytomis priemonëmis re- guliuojamas kompensacinis mechanizmas ir garantuojamas drau- dimas nuo nedarbo. Santykis tarp ðiø dviejø politikos rûðiø ir ele- mentø – jø apimtis, kokybë ir efektyvumas – atskirose ðalyse gali skirtis. Vienodai efektyvi gali bûti tiek aktyvi, tiek pasyvi darbo rinkos politika. Tai priklauso nuo konkreèiø ðalies arba regiono sàlygø.Darbo rinkos prognozavimas – moksliðkai pagrásti spëjimai apie darbo rinkos padëtá artimesnëje ar tolimesnëje ateityje, jos pa- grindiniø rodikliø ir parametrø pokyèius, raidos tendencijas, al- ternatyvius tos ar kitos padëties pasiekimo bûdus ir terminus. Dar- bo rinkos prognozavimas grindþiamas esamos padëties analize ir raidos perspektyvø ávertinimu socialinëje, ekonominëje, demo- grafinëje, gamybinëje, mokslo ir technikos srityse. Darbo rinkos rodikliai yra darbo rinkos sàvokø kiekybinës cha- rakteristikos. Kiekvienas daiktas ar reiðkinys turi kokybiná ir kie- kybiná apibrëþtumà. Kokybinis apibrëþtumas (sàvoka, definicija) nusako reiðkinio esmæ, kiekybinis – tos esmës kieká: svorá, daþ- numà, trukmæ ir pan. Rodikliai gali bûti iðreiðkiami natûriniais ir santykiniais dydþiais. Ne kiekvienà sàvokà kiekybiðkai galima iðreikðti kokiu nors vienu rodikliu. Juo sàvoka, abstraktesnë, tuo sunkiau jà tiesiogiai iðreikðti vienu konkreèiu rodikliu. Abstrak- tesnës sàvokos pirmiausia iðreiðkiamos per kitas, konkretesnes, sàvokas, kurias jau tiesiogiai galima iðreikðti konkreèiais rodik- liais. Darbo rinkos atskiras savybes ir parametrus daþniausiai api- bûdina gana abstrakèios sàvokos, kuriø kiekybinës charakteristi- kos iðreiðkiamos ne vienu, bet keliais rodikliais.Darbo sàlygos – gamybiniø-techniniø, socialiniø ir organizaciniø veiksniø visuma, turinti átakos darbo procesui ir lemianti darbo jëgos sànaudø struktûrà, apimtá ir jø atkûrimà.. Santykinai galima iðskirti tokias darbo sàlygas: - ekonomines darbo (jo apmokëjimas), - organizacines (darbo reþimas, pamainingumas), - technologines (darbo ritmas, kûrybiðkumas, monotoniðkumas), - psichofiziologines (fizinë ir protinë átampa), 37
  35. 35. - psichologines (darbo kolektyvo santykiai), - higienines (darbo vietos estetika, temperatûra, drëgmë) ir kt. Darbo sàlygas reguliuoja ástatymas. Darbo santykiai – darbdavio ir darbuotojo tarpusavio santykiai, kuriuos reguliuoja specialûs ástatymai, numatantys jø teises ir pareigas. Darbo sauga – specia- liø taisykliø ir priemoniø sistema, laiduoti normalias, saugias darbo sàlygas, atsiþvelgiant á darbo proceso ypatumus. Darbo sutartis – darbuotojo ádarbinimo juridinis áforminimas, reguliuojamas spe- cialaus ástatymo. Ji gali bûti terminuota, kai nurodomas jos galio- jimo terminas, ir neterminuota, kai galiojimo terminas nefiksuo- jamas.Darbo sutartis – darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kai darbuoto- jas ásipareigoja dirbti tam tikrà darbà (atitinkantá jo profesijà ir kvalifikacijà) arba eiti tam tikras pareigas, laikydamasis nustaty- tos vidaus darbo tvarkos, o darbdavys ásipareigoja mokëti dar- buotojui darbo uþmokestá ir garantuoja darbo sàlygas, numatytas darbo ástatymuose, kolektyvinëje sutartyje, kituose teisës aktuo- se ar ðaliø susitarimu. Nutraukus darbo sutartá ir atleidus darbuotojà ið darbo dël prie- þasèiø, nepriklausanèiø nuo darbuotojo elgesio ir darbo kokybës, sumokama kompensacija.Darbo turinys – sàvoka, apibûdinanti konkretaus darbo specifinius poþymius. Tai organizacinë-technologinë darbinës veiklos cha- rakteristika, nusakanti atskirø operacijø nuoseklumà, fiziniø ir pro- tiniø pastangø santyká darbo procese, darbo monotoniðkumà arba ávairumà ir pan. Konkretaus darbo turiná lemia: darbo objektas, darbo priemonës ir darbo produktas, jø technologinio sàveikavi- mo bûdas, kurá tiesiogiai rodo darbo operacijø visuma ir jø nu- oseklumas. Darbo turiná galima nagrinëti dviem lygiais: darbo vietos lygiu ir visuomenës lygiu. Pirmàjá lygá suprantame kaip darbo operacijø, apibûdinanèiø individualaus darbo turiná, visu- mà. Antràjá lygá – kaip ávairiø darbinës veiklos rûðiø, apibûdinan- èiø visuomeninio darbo turiná, visumà. Integraliniais darbo turinio rodikliais galima laikyti fiziniø ir pro- tiniø pastangø intensyvumà, iðreiðkiantá darbo intelektualizavi-38
  36. 36. mo laipsná bei darbo socialinæ prasmæ. Pagal ðiuos rodiklius gali- ma iðskirti tokias darbo turinio grupes: 1) þemo intelektualinio lygio darbas, 2) vidutinio intelektualinio lygio darbas, 3) aukðto intelektualinio lygio darbas. Ðioje darbo turinio klasifikacijoje svarbiausias kriterijus yra dar- bo sudëtingumas (darbuotojo kvalifikacija). Pagal ðá kriterijø ið- skiriamos trys darbo turinio grupës: nekvalifikuotas, vidutinës kva- lifikacijos ir aukðtos kvalifikacijos. Norint ágyti aukðtà kvalifika- cijà bûtinas ilgà laikà trunkantis specialus pasirengimas.Darbo uþmokestis – darbo ávertinimas pinigais, kurá sudaro pareigi- në alga, priemokos, priedai ir premijos. Darbo uþmokesèio áðal- dymas – valstybës antiinfliacinë politika, siekiant iðsaugoti esa- mà darbo uþmokesèio lygá, neatsiþvelgiant á tai, ar prekiø ir pa- slaugø kainos didëja. Dël to maþëja darbuotojø realusis darbo uþmokestis. Darbo uþmokesèio minimumas – ástatymu nustatyta þemiausia darbo uþmokesèio riba, galiojanti visose darbo sfero- se. Ðiuo minimumu siekiama garantuoti minimalø pragyvenimo lygá. Darbo uþmokesèio tarifas – darbo uþmokestis, kurá gauna darbuotojas uþ normalø darbo laikà. Faktinis darbo uþmokestis – tai ne tik darbo uþmokestis, bet ir premijos, virðvalandþiø apmo- këjimas ir kt. Skiriamos ðios darbo uþmokesèio formos: alterna- tyvusis, laikinis, nominalusis, realusis, ribinis, vienetinis. Alternatyvusis – didþiausias uþmokestis, kurá gautø individas, pa- sirinkæs geriausià (alternatyvøjá) darbà. Laikinis – darbo uþmokesèio organizavimo forma, kai uþmokes- tis mokamas, atsiþvelgiant á dirbtà laikà ir darbuotojo pareigas. Nominalusis – piniginis darbo uþmokestis. Realusis – prekiø ir paslaugø kiekis, kurá galima ásigyti uþ nomi- nalø darbo uþmokestá. Ribinis – visø darbuotojø bendro darbo uþmokesèio pasikeitimas, susijæs su papildomo darbuotojo priëmimu á darbà. Vienetinis – darbo uþmokesèio organizavimo forma, kai uþmo- kestis priklauso nuo pagamintø produktø ar suteiktø paslaugø kie- kio ir kokybës. 39
  37. 37. Darbo vertës teorija – klasikinës ekonomikos teorijos specialistø sukurtas mokymas. Ðios teorijos ðalininkai teigia, kad prekës ver- tæ lemia reikalingø tai prekei pagaminti darbo iðtekliø kiekis. Tai- gi dviejø vartojamøjø prekiø kainø pusiausvyros santykis yra tie- siogiai proporcingas darbo, kurio reikia joms pagaminti, santykiui. Smitas buvo pirmasis, kuris eksperimentiðkai pasiûlë darbo ver- tës teorijà, nors pripaþino, kad vertæ lemia daug iðlaidø: renta, darbo uþmokestis ir pelnas, net jeigu darbas ir sudaro didþiausià galutinës vertës dalá. Rikardas pripaþino, kad gali reikti atsiþvelgti á pelnà ir rentà, taèiau tai nemenkino jo svarbiausio argumento apie santykines vertes tarp dviejø prekiø, kurias ið esmës lemia darbo uþmokestis. Karlas Marksas iðplëtojo Rikardo idëjas, ið- skaidydamas darbo vertæ á tris sudedamàsias dalis: pastovøjá ka- pitalà (gamyboje sunaudojamas kapitalas), kintamàjá kapitalà (dar- bo iðteklius) ir pridedamàjà vertæ (perteklinæ vertæ be darbo ir kapitalo, kurie sunaudojami gamyboje). Darbo vertës teorija á de- vynioliktojo amþiaus pabaigà buvo pakeista ribinio naðumo pa- skirstymo teorija, kurioje atsiþvelgiama á visø gamybos iðtekliø, o ne tik á darbo indëlá gamybos procese.Darbo vieta – darbo proceso technologinë-organizacinë funkcija, kuriai atlikti reikia tam tikros profesijos, specialybës, kvalifika- cijos darbuotojo ir atitinkamø darbo priemoniø. Ávertinant darbo vietà atsiþvelgiama á jos profesinæ-kvalifikacinæ charakteristikà, nusakanèià profesinius-kvalifikacinius darbuotojo reikalavimus. Darbo vietø iðsaugojimas yra viena ið priemoniø nedarbui stabili- zuoti, teikiant paramà darbdaviams – ið dalies kompensuojant dar- bo apmokëjimo iðlaidas tiems darbuotojams, kurie dël laikino ga- mybos sumaþëjimo ámonëje turëtø bûti atleidþiami. Kadangi toks atleidimas bûtø laikinas, tiek firma, tiek ádarbinimo tarnyba suin- teresuotos iðsaugoti darbuotojus. Darbo vietø paklausa yra ieð- kanèiø darbo pilieèiø skaièius pagal jø profesinæ-kvalifikacinæ struktûrà, o darbo vietø rinka – tai laisvø darbo vietø visuma, lemianti potencialias bedarbiø ásidarbinimo galimybes. Darbo vie- tø vakantiðkumo lygis – laisvø darbo vietø skaièiaus procentinis santykis su sàraðuose esanèiø darbuotojø skaièiumi. Gali bûti ap-40
  38. 38. skaièiuojamas pagal atskiras profesijas arba artimø profesijø gru- pes. Jis parodo darbo jëgos paklausos intensyvumà darbo rinko- je, galima palyginti ðiuo poþiûriu atskirus regionus. Ðio rodiklio palyginimas su darbo jëgos pasiûlos intensyvumo rodikliu paro- do átampà darbo rinkoje.Debitorinis ásiskolinimas – juridiniø ar fiziniø asmenø ásiskolini- mas, kuris atsiranda dël materialiøjø vertybiø pateikimo ir kitø sandoriø su ðiais juridiniais ar fiziniais asmenimis sàlygø paþei- dimo ið jø pusës (dël finansinës ir atsiskaitymø (mokëjimø) draus- mës bei teisëtumo paþeidimø), todël laikomas nenormaliu. Debi- torius (skolininkas) – fizinis ar juridinis asmuo, skolingas kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui, arba, pvz., vekselio iðdavëjas.Deficitas – rinkos situacija, kai kuriø nors resursø ar prekiø paklausa ilgà laikà virðija pasiûlà, o kainos neatrodo paklausos bei pasiû- los pusiausvyros. Finansø srityje deficitas – trûkumas, nuostolis, kuris susidaro, kai iðlaidos virðija pajamas. Mokamojo balanso deficitas – kada ðalies uþsienio iðlaidos virðija pajamas ið uþsienio.Defliacija – prekiø ir paslaugø bendrojo kainø lygio maþëjimas. De- fliatorius – bendrojo kainø lygio indeksas, naudojamas apskai- èiuoti realøjá bendràjá nacionaliná produktà. Defliacija – tai ir pi- nigø kiekio, kuris virðija prekiø cirkuliacijos ir mokëjimo porei- kius, iðëmimas ið apyvartos. Ði priemonë naudojama tik siekiant maþinti valstybës infliacijos tempus.Dempingas – prekiø pardavimo ir paslaugø tiekimo uþsienio rinkose kaina, kuri gerokai maþesnë uþ vidaus rinkos kainà arba net uþ savikainà. Dempingas taikomas tokiais atvejais: 1. Siekiant ásigalëti uþsienio rinkose, jis taikomas tol, kol vieti- niai gamintojai pasitraukia ið konkurencinës kovos arba su jais sudaromas kontrolinis susitarimas. Po to kainos pakelia- mos ir daþnai virðija iki dempingo buvusá lygá. Tai ávyksta tada, kai ámonës, taikanèios dempingà, ágyja toje ðalyje mo- nopolinæ ar oligopolinæ padëtá. 2. Dempingas gali bûti taikomas, kai ámonës siekia iðplësti ga- mybà, kad gautø didesnæ ekonomijà dël gamybos masto. Ðiuo atveju jos, taikydamos dempingà, realizuoja rinkose tà savo 41
  39. 39. produkcijos dalá, kurios nebegali tralizuoti ðalies vidaus rin- koje. 3. Ámonës daþniausiai taiko dempingà, kai nori realizuoti savo produkcijos pertekliø, atsiradusá klaidingai ávertinus prekës paklausà ir pagaminus pernelyg daug prekiø. Nustatant dempingà taikytina tokia taisyklë. Jeigu kokia nors ða- lis taiko þemas dempingo kainas, tai tø prekiø kainø ðalies viduje ir uþsienio ðalyse skirtumas turi bûti maþesnis negu prekiø trans- portavimo kaðtai ir tai prekei nustatyto muito dydis. Skiriamos tokios dempingo formos: 1. Gamybos kaðtø arba uþmokesèio nulemtas dempingas. Jis dar vadinamas socialiniu dempingu. Ðiuo atveju dël maþø iðlaidø dar- bo uþmokesèiui ir socialinëms reikmëms ðalis gali parduoti pre- kes pasaulinëje rinkoje þemesnëmis kainomis negu jos varþovai. 2. Valiutinis dempingas grindþiamas nacionalinës valiutos per- kamosios galios skirtumu ðalies viduje ir uþsienyje. Toká dem- pingà skatina nacionalinës valiutos devalvavimas. Nuvertinus ðalies valiutà, ámonës, kuriø gamybos kaðtai dideli, gali par- duoti prekes tarptautinëje rinkoje maþmeninëmis kainomis ne- gu pasaulinës kainos ir gauti didelá pelnà. Dempingas maþina laisvàjà konkurencijà tarp tautø ir yra þalin- gas dempingines prekes perkanèioms ðalims. Todël naudojami ávairûs bûdai, kuriais uþkertamas kelias svetimø ðaliø prekiø dem- pingui ðalies rinkoje arba ið viso uþdraudþiama tokias prekes áveþti, arba nustatomos grieþtos importo kvotos, arba taikant dempingà bûdu áveþamos prekës apmokestinamos dideliais antidempingi- niais muitais.Depozitas – indëlis banke (piniginës lëðos ar vertybiniai popieriai), materialioji vertybë, atiduota saugoti kredito ástaigai nustatyto- mis sàlygomis. Depozitoriumas – bankas, banko pavaldþioji ámonë ar finansø maklerio ámonë ástatymø nustatyta tvarka gavusi leidi- mà ir sauganti investicijø bendrovës ar pensijø fondo pinigines lëðas ir vertybinius popierius.Depresija – verslo ciklo fazë, reiðkianti ilgalaiká gamybos smukimà ar sustingimà.42
  40. 40. Devalvacija – oficialus nacionalinës valiutos kurso sumaþinimas uþ- sienio valiutø atþvilgiu.Dileris – tarpininkas tarp pardavëjo ir pirkëjo, vykdantis vertybiniø popieriø, valiutos, brangiøjø metalø ir kitas pirkimo-pardavimo operacijas savo sàskaita.Dinaminis efektyvumas – inovacijø orientavimas siekiant geriausio rezultato. Ámonës, ádiegusios naujà technologijà, sumaþina ga- mybos kaðtus ir likus ankstesnëms kainoms, gauna ekonominá pel- nà. Esant tokioms galimybëms visi gamintojai skatinami diegti naujas technologijas ir taip didinti visuomeniná efektyvumà.Diskontas – skolos dokumentø (èekiø, vekseliø, kuponø) pirkimas prieð skolos mokëjimo terminà, atskaitant palûkanas uþ laikà nuo dokumento pirkimo iki skolos gràþinimo dienos, taip pat parda- vimo (pirkimo) kainos nuolaida. Diskontavimas – pajamø, kurios bus gautos ateityje, dabartinës vertës nustatymas. Bûsimøjø paja- mø dabartinë vertë yra maþesnë, nes kai pajamos bus gautos atei- tyje, netenkama galimybës gauti palûkanø iki to laiko, kai jos ið tikrøjø bus gautos. Diskonto norma – procentai, imami banko, diskontuojant skolos dokumentus (èekius, vekselius, kuponus) nuo sumos, kuri nustatoma ið mokëtinos jø savininkui sumos atskai- tant procentus uþ dar nepraëjusá laikotarpá.Disponuojamos pajamos – asmenø pajamø dalis – lëðos, kurias in- dividas (ðeima) gali laisvai naudoti arba taupyti. Tai likusi paja- mø dalis sumokëjus asmeniniø pajamø mokestá ir kitus mokesèius.Dividendas – akcinës bendrovës pelno dalis, kasmet paskirstoma tarp akcininkø po to, kai sumokami mokesèiai, atliekami atskaitymai gamybai plësti, papildomi rezervai, iðmokami procentai uþ obli- gacijas ir premijuojami direktoriai.Dotacija – valstybinë paðalpa (piniginës lëðos) firmoms, ámonëms, ástaigoms, skiriamos tam tikroms jø iðlaidoms padengti, priemo- ka, materialinë pagalba.Dvigubas apmokestinimas – apmokestinimo bûdas, kai nustatomi akciniø bendroviø pelno (pajamø) mokesèiai, po to tas pelnas pa- skirstomas dividendais akcininkams, ðios pajamos vël apmokes- tinamos asmeniniø pajamø mokesèiu. 43
  41. 41. Dualistinë ekonomika – ekonomika, kurioje naðaus kapitalo panau- dojimo ir paþangios technologijos sritis egzistuoja kartu su na- ðaus darbo jëgos panaudojimo ir netobulos technologijos sriti- mis. Tai tokia ekonomika, kurios pagrindinë problema, kaip pa- siekti ekonomikos augimà, teikiant pirmenybæ paþangioms tech- nologijoms ir paskirstant iðteklius tolygiai visose srityse. Ði kon- cepcija yra naudojama daugiausia besivystanèiose ðalyse. EEfektyvumas – gamybos iðtekliø panaudojimo lygis, garantuojantis maksimalø rezultatà. Tai siekimas gauti kuo daugiau naudos, kuo geriau vartojant ribotus iðteklius. Á toká platø efektyvumo apibrë- þimà áeina trys efektyvumo tipai: alokacinis, dinaminis ir techno- loginis. Alokacinis efektyvumas – tai tinkamiausio prekiø deri- nio gaminimas maþiausiais kaðtais arba optimaliai paskirsèius eko- nominius iðteklius. Ðis efektyvumas taip pat reiðkia, kad naudoja- mas geriausias turimø iðtekliø derinys. Alokacinis efektyvumas yra glaudþiai susijæs su ribinio naðumo principu. Technologinis arba techninis efektyvumas – tai visiðkas nuosto- liø nebuvimas, geriausiai naudojant turimus iðteklius. Ðis neefek- tyvumas bûna tada, kai yra þemas valdymo bei vadovavimo lygis ir nepagrástai dideli kaðtai. Jei firmos veikla yra neefektyvi ir ji gamina brangesnæ produkcijà, tai ji nesugebës konkuruoti su tech- niðkai efektyviomis firmomis. Taigi neefektyvios firmos turi bûti iðstumtos ið verslo. Dinaminis efektyvumas pasiekiamas tada, kai inovaciniai poky- èiai ávyksta greitai ir tinkamu laiku. Konkurencija, versdama fir- mas ádiegti naujà technologijà, lemia dinaminá efektyvumà.Efektyvus gyventojø uþimtumas – visiðkas ir racionalus gyventojø uþimtumas, kai nedarbo lygis yra artimas natûraliai nedarbo nor- mai. Jis iðreiðkiamas ekonominiais ir socialiniais rezultatais (dar- bo naðumo lygis, bendras nacionalinis produktas, tenkantis vie- nam gyventojui, realiøjø pajamø lygis, vidutinë gyvenimo truk-44
  42. 42. më ir kt.). Efektyvus uþimtumas galimas tik normaliai funkcio- nuojant rinkos mechanizmui. Siekti visiðko gyventojø uþimtumo yra ûkiniø vienetø uþdavinys, o visiðkas gyventojø uþimtumas yra valstybinës politikos uþdavinys. Susieti ðias grandis á vienà siste- mà turi darbo rinka, kuri pas mus tik formuojasi ir todël neatlieka didesnio vaidmens racionaliai paskirstant darbo iðteklius.Ekonometrika – statistiniø metodø taikymas ekonomikos proble- moms kiekybiðkai apibûdinti ir spræsti.Ekonomika – 1. Ðalies apibûdinimas remiantis bendra ekonomine veik- la ir jos sudedamosiomis dalimis. Bendroji metinë ekonomikos pre- kiø ir paslaugø vertë yra vadinama bendruoju vidiniu produktu (BVP). 2. Ûkiniø gërybiø gamyba, siekiant gauti kuo daugiau turto arba ásigyti tam tikro dydþio turtà su maþiausiais iðtekliais.Ekonomikos augimas – gamybos didëjimo tendencija per ilgà lai- kotarpá. Tai gamybiniø pajëgumø padidëjimas, kurá lemia tech- nologijos patobulinimas, naudojamø iðtekliø kiekybinis bei ko- kybinis padidëjimas. Ekonomikos augimà skatinanti politika le- mia didesná prekiø vartojimà ateityje. Norint ávertinti ekonomi- kos augimo politikà, bûtina palyginti prekiø gamybos padidëjimà ateityje su dabartinio prekiø vartojimo sumaþëjimu. Taip màstant spartesnis augimas ne visada yra geresnis, ypaè bûsimoms kar- toms. Ekonominio augimo lygá parodo vienam gyventojui ten- kanèio nacionalinio produkto kiekis.Ekonomikos modelis – tai supaprastinta realaus proceso ar reiðki- nio bei pagrindiniø jo bruoþø samprata. Naudojamas siekiant ge- riau parodyti funkcinius ekonominiø reiðkiniø ir procesø tarpusa- vio ryðius. Daþniausiai jis iðreiðkiamas ávairiausiomis lygybëmis.Ekonomikos objektinë struktûra – struktûra, kuri formuojama pa- gal ekonomikos objektus (ûkines gërybes). Ðiuo poþiûriu bûdin- giausia ðakinë ekonomikos struktûra (pramonë, þemës ûkis, sta- tyba ir kitos ðakos). Ðiuolaikiniame ûkyje ði struktûra tampa vis maþiau aktuali, nes ekonomikoje vis daugiau ásigali tarpðakiniai ûkiniai vienetai. Sustiprëjus ûkio valdymui, aktualu iðskirti tokià objektinæ ekonomikos struktûrà: ekonominiai duomenys – pini- gai ir vertybiniai popieriai – realus turtas. 45

×