• Save
Kraujo sudėtis ir jo atliekamos funkcijos.Kursai.tinklas.lt
Upcoming SlideShare
Loading in...5
×
 

Like this? Share it with your network

Share

Kraujo sudėtis ir jo atliekamos funkcijos.Kursai.tinklas.lt

on

  • 13,545 views

Pateikiama informacija apie kraujo sudėtį bei jo reikšmę

Pateikiama informacija apie kraujo sudėtį bei jo reikšmę

Statistics

Views

Total Views
13,545
Views on SlideShare
12,540
Embed Views
1,005

Actions

Likes
1
Downloads
0
Comments
0

1 Embed 1,005

http://zmogausbiologija.wikispaces.com 1005

Accessibility

Upload Details

Uploaded via as Microsoft PowerPoint

Usage Rights

© All Rights Reserved

Report content

Flagged as inappropriate Flag as inappropriate
Flag as inappropriate

Select your reason for flagging this presentation as inappropriate.

Cancel
  • Full Name Full Name Comment goes here.
    Are you sure you want to
    Your message goes here
    Processing…
Post Comment
Edit your comment

Kraujo sudėtis ir jo atliekamos funkcijos.Kursai.tinklas.lt Presentation Transcript

  • 1. KRAUJO SUDĖTIS IR JO ATLIEKAMOS FUNKCIJOS 11 klasė
  • 2.
    • Kraujas – tai skystas jungiamasis audinys, sudarytas iš kraujo plazmos ir kraujo kūnelių: eritrocitų, leukocitų bei kraujo plokštelių (trombocitų).
  • 3.
    • Kraujas yra raudonas, lipnus, klampus, sūrokas, specifinio kvapo skystis, kurio pH lygus 7,4.
    • Kraujo plazma – gelsva, susideda iš vandens (92 % ), baltymų (7 % ) ir kitų medžiagų (angliavandenių, riebalų, vitaminų, hormonų, mineralinių druskų) bei medžiagų apykaitos produktų.
    • Suaugęs žmogus turi apie 5 l kraujo, 3,5 – 4 l kraujo cirkuliuoja kraujagyslėmis.
  • 4. Kraujo plazma:
    • Skystoji kraujo dalis.
    • Perneša biologiškai aktyvias medžiagas, medžiagų apykaitos produktus, lemia organizme cirkuliuojančio skysčio tūrio pastovumą, šarmų ir rūgščių pusiausvyrą.
  • 5. Kraujo funkcijos:
    • Transportinė funkcija – neša į organizmo ląsteles deguonį ir maisto medžiagas (gliukozę, aminorūgštis, riebalų rūgštis ir glicerolį), o surenka gyvybinės veiklos produktus (anglies dioksidą, vandenį, šlapalą), kuriuos nuneša į šalinimo organus.
  • 6. Kraujo funkcijos:
    • Apsauginė funkcija – atlieka kraujo plazmos baltymai. Antikūnai sunaikina ir nukenksmina į organizmą patekusius mikroorganizmus, o plazmoje esantis tirpus baltymas fibrinogenas dalyvauja kraujo krešėjime.
    • Plazma, kurioje nėra fibrinogeno, vadinama serumu .
  • 7. Kraujo funkcijos:
    • Termoreguliacinė funkcija – išsiplėtus odos kapiliarams, priplūsta daugiau kraujo ir į aplinką atiduodama šiluma. Susiaurėjus kapiliarams, šiluma organizme sulaikoma.
  • 8. Kraujo funkcijos:
    • Humoralinės reguliacijos funkcija - endokrininių liaukų gaminami hormonai patenka į kraują ir išnešiojami po visą organizmą.
  • 9. Kraujo kūneliai ir jų atliekamos funkcijos:
    • ERITROCITAI – bebranduolės, abipus įgaubto disko formos ląstelės. Tokia forma padidina kūno paviršiaus plotą.
    • Eritrocitai susidaro raudonuosiuose kaulų čiulpuose, o kaupiasi ir suyra kepenyse, blužnyje.
    • Svarbiausia eritrocitų sudedamoji dalis yra hemoglobinas , kuris nudažo eritrocitus raudonai.
  • 10. Kraujo kūneliai ir jų atliekamos funkcijos:
    • Hemoglobinas ir deguonis sudaro lengvai skylantį junginį oksihemoglobiną. Toks kraujas yra skaisčiai raudonas ir vadinamas arteriniu.
    • Su anglies dioksidu hemoglobinas sudaro karboksihemoglobiną. Toks kraujas yra tamsiai raudonos spalvos ir vadinamas veniniu.
    • Su smalkėmis hemoglobinas sudaro patvarų junginį.
  • 11. Kraujo kūneliai ir jų atliekamos funkcijos:
    • Kai organizme sumažėja hemoglobino ar eritrocitų, žmogus suserga mažakraujyste.
    • Svarbiausia eritrocitų funkcija – transportinė . Jie perneša deguonį iš kvėpavimo takų į visas audinių ląsteles, padeda iš organizmo pašalinti anglies dioksidą.
  • 12. ERITROCITAI
  • 13. Kraujo kūneliai ir jų atliekamos funkcijos:
    • LEUKOCITAI, arba baltieji kraujo kūneliai, turi branduolį, yra bespalviai, nevienodos formos.
    • Skirstomi į dvi grupes: grūdėtuosius (granuliocitus) ir negrūdėtuosius (agranuliocitus).
  • 14. Kraujo kūneliai ir jų atliekamos funkcijos:
    • Granuliocitų branduolius sudaro atskiri segmentai, o citoplazmoje yra daug granulių.
    • Granuliocitai skirstomi į neutrofilus , kurie dažosi neutraliais dažais, eozinofilus , kurie dažosi rūgštiniais dažais, ir bazofilus , kurie dažosi baziniais dažais.
    • Dažniausia leukocitų grupė yra neutrofilai.
  • 15. Kraujo kūneliai ir jų atliekamos funkcijos:
    • Svarbiausia neutrofilų funkcija yra fagocitozė , todėl kartais jie dar vadinami mikrofagais. Prisiartinę prie mikroorganizmo, sučiumpa jį pseudopodijomis ir įtraukia į citoplazmą. Jie fagocituoja svetimkūnius, pažeistas organizmo audinių ląsteles. Taip kovodami neutrofilai žūva, sudarydami pūlius.
    • Leukocitai kovoja su infekcijomis bei organizmui svetimomis medžiagomis. Kai jų padaugėja būna leukocitozė, o kai sumažėja – leukopenija.
  • 16. LEUKOCITAI Bazofilas Neutrofilas Eoiznofilas
  • 17. Kraujo kūneliai ir jų atliekamos funkcijos:
    • Agranuliocitų branduoliai nesegmentuoti ir citoplazmoje nėra granulių.
    • Agranuliocitai skirstomi į monocitus ir limfocitus .
    • Monocitai dideli, jie fagocituoja be išimties visus svetimkūnius ir žuvusių ląstelių liekanas, todėl vadinami makrofagais.
    • Svarbiausia limfocitų funkcija – organizmo imuninė apsauga nuo antigenų.
    • Antigenai – tai bakterijos, virusai ir jų išskiriami toksinai, svetimkūniai, patenkantys į kraują ir audinius. Antigenų atpažinimas ir sunaikinimas vyksta limfinėje sistemoje. Vieni limfocitai naikina svetimas ląsteles, kiti gamina specialias medžiagas – antikūnus.
  • 18. Kraujo kūneliai ir jų atliekamos funkcijos:
    • Antikūnai – tai baltyminės medžiagos, kurios sulipdo svetimkūnius, juos tirpdo arba ardo.
    • Antikūnai yra specifiški , jie naikina tik tuos svetimkūnius, dėl kurių jie susidarė. Skirtingos leukocitų grupės gamina skirtingus mikrobų antigenus. Patekus kitos rūšies infekcijai, aktyvuojamos kitos leukocitų ląstelės, kurios gamina dar kitokius antikūnus prieš tos infekcijos antigenus.
    • Antikūnai, susidarę prieš vienos ligos sukėlėjus, neapsaugo organizmo nuo kitos infekcinės ligos sukėlėjų.
  • 19. LEUKOCITAI Monocitas Limfocitas
  • 20. Kraujo kūneliai ir jų atliekamos funkcijos:
    • Trombocitai , arba kraujo plokštelės, yra bespalvės bebranduolės kaulų čiulpų ląstelių atplaišos. Jie yra nedideli, apvalūs arba ovalūs.
    • Trombocitai gaminasi raudonuosiuose kaulų čiulpuose, kaupiasi blužnyje bei kepenyse.
    • Trombocitai dalyvauja kraujui krešant, nes turi kraujo krešėjimo procesą pradedančių medžiagų. Kai kūne pažeidžiama kraujagyslė, trombocitai išskiria krešėjimo faktorių , kuris kraujyje esantį protrombiną paverčia trombinu.
    • Šiais reakcijai reikalingai Ca jonai ir vitaminas K.
    • Trombinas veikia kaip fermentas, todėl fibrinogenas virsta fibrinu. Fibrino siūlai vyniojais apie trombocitų kamštį, sudarydami krešulį. Tarp fibrino siūlų įstringa eritrocitai, o į krešulio paviršių išsiskiria serumas.
    • Kraujo krešėjimo sutrikimas – hemofilija yra paveldima liga, kuria dažniausiai serga vyrai.
  • 21. TROMBOCITAI
  • 22. Eritrocitas Leukocitas Trombocitas
  • 23. Eritrocitas Trombocitai Leukocitai ARTERIJA
  • 24. Kraujo grupės
    • Eritrocituose yra 2 rūšių baltyminės kilmės medžiagų – agliutinogenų , kurie žymimi raidėmis A ir B.
    • Žmonių, kurių eritrocituose nėra agliutinogenų, kraujas yra 0 (I) grupės.
    • Jei eritrocituose yra agliutinogeno A, tai kraujas yra A (II) grupės, jei B – B (III), jei yra ir A, ir B agliutinogenų, tai kraujas yra AB (IV) grupės.
  • 25. Kraujo grupės
    • Kraujyje yra 2 rūšių baltyminių medžiagų agliutininų .
    • Jie žymimi raidėmis α ir β . α agliutininas sulipdo eritrocitus su A agliutinogenu, o β agliutininas – eritrocitus su B agliutinogenu.
    • 0 kraujo grupės plazmoje yra α ir β agliutininų, A grupės kraujyje – β , B grupės kraujyje – α , AB kraujo grupės plazmoje agliutininų nėra.
  • 26. Kraujo grupės
    • Maždaug apie 85% žmonių eritrocituose yra baltymas, vadinamas rezus faktoriumi .
    • Žmonės, kurių eritrocituose šio baltymo yra, vadinami rezus teigiamais (Rh + ), o kurių nėra – rezus neigiamais (Rh - ).
    • Perpylus netinkamos grupės kraują, įvyksta agliutinacija , eritrocitai sulimpa.
    • Šiais laikais perpilamas ligoniams tik tos pačios, kaip ir jų, grupės kraujas atsižvelgiant ir į rezus faktorių.