14. simbolo, rogorc mWevrmetyvelebis
atributi
simbolo – es erTdroulad saidumlocaa da saidumlos wvdomac; mis
bolomde Seucnobel arsze karl gustav iungi werda: “simbolo – unda
moicavdes erTgvar gaucnobierebel aspeqts, romelic bolomde
verasodes iqneba calsaxad axsnili an Camoyalibebuli”...
es “calsaxoba” da erTmniSvnelovaneba emblemas, niSans da
alegorias axasiaTebs. nebismieri niSani – astrologiuri, alqimiuri Tu
yofiTi – sruliad konkretul informacias moicavs; aq dauSvebelia
“miaxloebiTobis” cneba (an-an); asevea emblematikaSi, oRond, am
SemTxvevaSi, erTgvar semantikur aRrevasTan gvaqvs saqme roca xSirad, wminda lingvisturi inerciiT, simbolos vuwodebT imasac,
rac realurad, simboloTa poetikis TvalsazrisiT, emblemaa – sruliad
konkretuli da erTmniSvnelovani (ase iqca eifelis koSki parizis
emblemad).
15. simbolo, rogorc mWevrmetyvelebis
atributi
simboloTagan gansxvavebiT, emblemebs, am “xilul metaforebs”,
heraldikasa da sombolikas Soris mudmivi urTierTqmedeba
arsebobs.
erTi da igive sagani erT SemTxvevaSi SeiZleba niSani iyos, meoreSi
emblema, mesameSi ki – simbolo (xuTqimiani varskvlavi
samxreebze – niSania, gerbze – emblema, xolo beTlemis Tavze
gamosaxuli ki – simbolo).
Tu xelovani Tavis Sinagan mimarTebaTa gadmocemisas, ukve
aprobirebul simboloebs mimarTavs an Tavis metaforul xelweras sul
ufro da ufro usadagebs pirobiTobis am enas, maSin vsaubrobT
simbolizmze, rogorc esTetikur mimarTulebaze.
16. alegoria
alegoria – simbolosagan gansxvavebiT, konkretul asociaciaze
agebul erTsaxovan suraTs warmoadgens – es SeiZleba iyos igavic,
ferweruli namuSevaric, qandakebac.
alegoriuli sawyisis matarebelia andaza da aforizmi
am mokleteqstian gamonaTqvamebs udidesi SemecnebiTi da
simboluri mniSvneloba aqvT (“erTi Txilis guli cxra Zmam gaiyoo”...
“sjobs sicocxlesa naZraxsa sikvdili saxelovani”...).
stilisturad andazebi da aforizmebi frazeologizmebisa da figuraluri
gamoTqmebis eqvivalenturad ixmareba da aRiqmeba.
andazebsa da aforizmebs aqvT sityvaTa myari Tanmimdevroba,
romelTa Secvlac ar aris mizanSewonili.
17. Aandazebi da aforizmebi
ritorikaSi xSirad mimarTaven andazebsa da
aforizmebs – saTauris, sajaro sityvaSi gamoxatuli qveteqstisa Tu
sxvadasxva paralelis saxiT.
es ukanaskneli warmoadgens damatebiT informacias sasaubro
Temis Sesaxeb da saWiroebs gansakuTrebuli Sinaarsis
moazrebas.
swored sityvaTa wyobasa da efeqtur paralelebs ZaluZs srulyofili
urTierToba daamyaros oratorsa da msmenels Soris.
amdenad, andazebisa da aforizmebis, iseve, rogorc sxvadasxva
frazeologizmebis gamoyeneba mWevrmetyvelebaSi – aucilebeli
xdeba.
andazebisa da aforizmebis gamoyeneba zepir Tu weriT
metyvelebaSi - mniSvnelovnad amcirebs Stampebisa da Sablonebis
nusxas.
18. auditoriis marTvis xelovneba (oratoris
komunikaciis xelovneba)
oratoris mier auditoriaze gavlenis mosapoveblad
aucilebelia Semdegi strategiebis dacva-ganxorcieleba:
Temis SerCeva – Temas, Cveulebisamebr, obieqturi viTareba da
masTan Cveni damokidebuleba gvikarnaxebs. Mmagram am
SemTxvevaSi saubaria ara farTo situaciur konteqstze, aramed im
viwro Temaze, romelSic unda movaxdinoT mTeli Cveni
damokidebulebis koncentrireba. Tu aseTi Tematuri fokusi ar
moiZebna, SeiZleba Cveni yuradReba da SemooqmedebiTi
aqtivoba gaifantos da, Sesabamisad, araefeqturi gamovides.
Aamdenad, Temis zust gansazRvras gadamwyveti mniSvneloba
aqvs.
struqturuli monaxazi – igulisxmeba garkveuli gegma, romelSic
Temis garkveuli elementebi logikur Tanamimdevrobas Seqmnis.
Aam TanamimdevrobaSi arsebiTi mniSvneloba aqvs Temis
dasawyisisa da dasasrulis sworad SerCevas, ramdenadac swored
maT ekisrebaT mTeli Tamaturi monaxazis Sekvra, erT mTlianobad
qceva, amasTan, maTze didad aris damokidebuli konkretuli
SemoqmedebiTi aqtivobis efeqturoba.
19. auditoriis marTvis xelovneba (oratoris
komunikaciis xelovneba)
Ppraqtikuli xorcSesxma – es moTxovna sruli Sinaarsis matarebelia
maSin, rodesac sajaro gamosvlis win winaswar xdeba teqstis
Seqmna (dawera). Aam SemTxvevaSi mizani erTia: dawerili teqsti
maqsimalurad unda iyos misadagebuli ara mxolod weriT, aramed
sawarmoTqmo amocanas, raTa maTma stilurma gansxvavebam
warmoTqmis dros uSualoba da bunebrioba ar daarRvios.
Ddamaxsovreba – am momentze yuradRebis gamaxvileba imdenad
aris saWiro, ramdenadac misdami damokidebuleba metad
individualuria; ramdenadac dawerili teqsti gamiznulia
warmTqmisaTvis auditoriis winaSe, zogi gamomsvleli teqsts
winaswar izepirebs, zogs ki – piriqiT, daswavlili teqstis warmoTqma
uWirs.
20. auditoriis marTvis xelovneba (oratoris
komunikaciis xelovneba)
Sesabamisad, is gza unda avirCioT, rac Cvens bunebasa da Cvevas
Seefereba. Aaq aucilebelia gvaxsovdes, rom warmoTqmis dros
bunebriobasa da uSualobas unda mivaRwioT; ar unda Candes, rom
winaswar daswavlils vyvebiT. sazogadod, warmosaTqmeli teqstis
detaluri monaxazis damaxsovreba jobia, raTa oratormac Tavisuflad
igrZnos Tavi da msmenelsac uSualobis SegrZneba darCes.
Ggadmocema – teqstis gadmocemis calkeuli maxasiaTeblebis
Sesaxeb saubrisas erTaderT sakiTxze SeiZleba gavamaxviloT
yuradReba: viqonioT Tu ara Tan Canaweri, wavikiTxoT Tu
warmovTqvaT momzadebuli teqsti?
21. auditoriis marTvis xelovneba (oratoris
komunikaciis xelovneba)
Tanamedrove ritorikuli stili, sazogadod, dawerili teqstis kiTxvas ver
egueba. TviT xangrZlivi gamosvlis drosac ki oratorebi SigadaSig
iyurebian teqstSi imisaTvis, rom arsebiTi momentebi ar gamorCeT,
ise ki iqve ayalibeben saTqmels. Aase rom, SesaZloa Tqvenive
teqsti, Tu es sxvagvarad SeuZlebelia, Tan gqondeT, oRond ise, rom
man Tqvenve ar SegiqmnaT uxerxuli mdgomareoba.
teqstze muSaobisas unda gaviTvaliswinoT, ramdenad aris is
gamarTlebuli ritorikuli amocanis TvalsazrisiT, ramdenad aris masSi
daculi auditoriasTan urTierTobis taqti.
22. auditoriis marTvis xelovneba (oratoris
komunikaciis xelovneba)
sazogadod, auditoriasTan urTierToba urTulesi problemaa. Aaq
uamravi TvalsaCino Tu gauTvaliswinebeli faqtori TamaSobs
gadamwyvet rols. Aar unda dagvaviwydes, rom auditoria oratoris
mudmivi oponentia. igi maSinac kritikulad aris ganwyobili, roca
zedmiwevniT keTilganwyobilia.
Nnurasodes miiCnevT, rom sabolood moipoveT auditoriis ndoba, is
SeiZleba Zalian swrafad Seicvalos. Aamitom, sanam auditoriis
winaSe vimyofebiT, wuTiTac ar unda movadunoT yuradReba.
23. auditoriis marTvis xelovneba (oratoris
komunikaciis xelovneba)
ras unda viTvaliswinebdeT auditoriasTan urTierTobis
dros?
PpirobiTi miznebi ase gamoiyureba:
1.
2.
3.
Aar unda warmovaCinoT Tavi auditoriaze aRmatebulad, anu ar
unda gamoviyenoT urTierTobis vertikaluri modeli (“zevidan –
qveviT”); yvelaze ufro Sedegiania e.w. horizontaluri modeli, anu
auditoriis miCneva Tanamoazred, partniorad;
Aar unda gamoviyenoT auditoriaze pirdapiri zemoqmedebis
formebi, arc maTi nebis daZlevis da arc maTi keTilganwyobis
(TanagrZnobis) mopovebis mizniT;
Aar unda vagrZnobinoT auditorias arc aradCagdebis da arc
mfrTxali damomkidebuleba;
24. auditoriis marTvis xelovneba (oratoris
komunikaciis xelovneba)
Aar unda gavusvaT xazi distancias Cvensa da msmenels Soris (is
isedac didia!);
5. Aar unda mivmarToT TviTreklamis formebs. Kkonkretuli ritorikuli
amocanis Sesrulebis dros es mxolod gamaRizianeblad
imoqmedebs msmenelze;
6. Nnu vTxovT (miT umetes – nu movTxovT) auditorias, rom
dagveTanxmos;
7. Nnu vagrZnobinebT auditorias, rom mis mimarT reveranss
mivmarTavT (“aq namdvilad gamorCeuli adamianebi Seikribnen”...);
8. Nnu davapirispirebT msmenelTa erT jgufs meoresTan da nu
daviwyebT mtyuan – marTlis gansjas (Tundac ase: “isini, vinc Cems
azrs eTanxmeba, amgvar Sefasebasac endobian”...);
25. auditoriis marTvis xelovneba (oratoris
komunikaciis xelovneba)
N
nu SevafasebT raimes auditoriis saxeliT, msmenelTa magier
(magaliTad: ”Tqven namdvilad fiqrobT, rom me mexsiereba mRalatobs”...)
10. nu davusvamT auditorias “uxerxul” kiTxvas da nu movTxovT
msmenels pirdapir pasuxs;
11. raki vandeT auditorias Cveni saTqmeli, maSin mzad viyoT,
miviRoT sapasuxo reaqcia, Tundac is CvenTvis sasargebli ar iyos;
12. vendoT auditorias maSinac ki, roca ar vendobiT!
26. auditoriis marTvis xelovneba (oratoris
komunikaciis xelovneba)
oratoris mier sajaro sityvaze muSaobisas gaTvaliswinebuli
unda iyos ucilobeli Sedegi: oratoris mier komunikaciis
xelovnebis demonstrireba, anu auditoriis marTvisa da
masze efeqturi zemoqmedebis maqsimaluri
SesaZleblobebi.
es Sedegi miRwevadia sxvadasxva xerxebis saSualebiT.
erT-erTi yvelaze gavrcelebuli stilisturi xerxi oratoris sityvis
struqturaSi aris – aluzia.
Aaluzia – frang., - allusion - miniSneba – eseSi, oratorul
gamosvlasa Tu saubarSi – aris miniSneba sazogadod cnobil
romelime istoriul an politikur pirovnebaze, literaturul gmirze, istoriul,
literaturul, sazogadoebriv – politikur, kulturul – ekonomikur Tu yofiT
faqtebze.
27. auditoriis marTvis xelovneba (oratoris
komunikaciis xelovneba)
Aaluzias uwodeben agreTve iseT gamoTqmas, romelSic igulisxmeba
romelime istoriuli piri an movlena, romlis dasaxeleba ar undaT raime
mosazrebiT (“romelman Seqmna samyaro ZaliTa miT ZlieriTa...”).
kolizia – laT. Collisio – Sejaxeba – Sexedulebebis, miswrafebebisa da
interesebis dapirispireba. kolizia gansazRvravs nawarmoebis siuJetisa da
fabulis yvela svlas.
moqmedebis ganviTarebis procesSi kolizia SeiZleba Sesustdes da
SeiZleba gamZafrdes, finalSi ki igi yovelTvis gadawyvetilia. es gadawyveta
sxvadasxvagvaria:
zogjer winaaRmdegobani gabaTilebulia (komediebSi), zogjer
winaaRmdegobasTan brZolaSi iRupeba erTi an ramdenime gmiri.
Mmxatvrul-publicisturi literaturis ganviTarebis sxvadasxva epoqisaTvis
(antikuroba, renesansi, klasicizmi da sxv.) damaxasiaTebelia sxvadasxva
tipis mxatvruli kolizia, rac ganpirobebulia Sesabamisi istoriuli epoqebisaTvis
damaxasiaTebeli Sexedulebebis, miswrafebebis gansxvavebiT.
PritorikaSi kolizia swored sxvadasxva SexedulebaTa dapirispirebis
mZafrad gadmocemas emsaxureba.