Viešoji kišen÷ 2010
Žvilgsnis iš “kasos langelio”
Ingrida Šimonyt÷

Viešieji finansai 2010
• Mokesčių baz÷s toliau maž÷ja: maž÷s DU fondas,
atitinkamai, maž÷s vartojimas, kainos
• Mokesčių įplaukos į biudžetus maž÷ja net
palyginus su “kriz÷s piko” metais – 2009 metais
• Mokesčių į visus biudžetus surinktume apie 3
mlrd. litų mažiau nei 2009 metais
• Kai kurios išlaidos tuo tarpu augs nepriklausomai
nuo valios (skolos aptarnavimas)

Viešieji finansai 2010 (2)
• Deficitas, d÷l 2006-2008 prisiimtų įsipareigojimų,
vis dar linkęs pl÷stis “natūraliąja eiga”,
nevaldomas kitąmet gal÷tų pasiekti net ir 15
procentų BVP
• Proceso “savieiga” reikštų, kad iš deficito
perviršio išsikapstytume apie 2017 metus, tam
laikui skola jau viršytų 100 procentų BVP
• Užduotis - suvaldyti deficito did÷jimą ir taip
sudaryti prielaidas ištrūkti iš užburto “deficitų-
skolos” rato

Valdžia išlaidauja?
Kai kurios išlaidos tikrai did÷ja:
- skolos aptarnavimo išlaidos (2008 m. pabaigos
kreditorinių įsiskolinimų ir šiųmečio deficito
pasekm÷)
- sąmoningai didinamos:
ES paramos kofinansavimas (beveik 70
procentų)
pervedimai į PSDF (suplanuota reforma)
pervedimai studijų krepšeliui (vykdoma
reforma)

Valdžia išlaidauja? (2)
• Visos likusios išlaidos maž÷ja, tačiau skirtingu mastu
• Bendrosios valstyb÷s valdymo išlaidos maž÷s beveik
23 procentais (valstyb÷s tarnautojų darbo užmokestis
20%) lyginant su 2009 ir sudarys apie 1,2 mlrd. litų
(viso be ES l÷šų perskirstysime apie 30 mlrd. litų,
kartu su SODRA)
• Tiek “kitos” institucijų išlaidos (mažinamos
vidutiniškai 30%), tiek valstyb÷s tarnautojų DU
“grįžta” net į ankstesnius nei 2006 metai, tačiau kitas
išlaidas, augusias geometrine progresija, ten grąžinti
nelengva

ES l÷šos biudžete
2007-2013 m. veiksmų programų projektams planuojamos išmok÷ti ES ir
valstyb÷s biudžeto l÷šos, mln. Lt
6.000
5.327 5.155
20,6 % 19,9 %
5.000
4.623
17,8 %
4.000
3.970 3.006
15,3 % 11,6 %
3.000
1.986
7,7 %
2.000
1.000
629 1.213
2,4 % 4,7 %
0
2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015

Mokesčių reforma:
nauda ir sąnaudos
• N÷ra dvejonių d÷l tikslo ir strategijos – “paramos”
biudžetams reik÷jo tiek iš išlaidų pus÷s, tiek iš
pajamų pus÷s. Pajamų daliai teko mažoji
konsolidavimo naštos dalis
• Galima ginčytis d÷l taktikos ir detalių – vieno ar kito
mokesčio keitimo būtinyb÷s ir masto, tačiau tai
nekeičia reikalo esm÷s – vien išlaidų karpymo būtų
nepakakę
• Mažai erdv÷s realiai reformai. Tikslas - pakeitimais
pakenkti kuo mažiau

Mokesčių reforma:
nauda ir sąnaudos (2)
“Dvejopo pojūčio” priežastys:
- buhalterio vertinimas: daug pakeitimų vienu
metu, “labai bloga reforma” (nors daugiau
papildomo darbo pareikalavo tie “gerieji” pakeitimai
(neaišku, ar tikrai būtini – kaip GPM mažinimas));
- “vertinimas iš šalies”: staigus smukimas, l÷męs
biudžeto pajamų staigų susitraukimą – “pakeitimai
pakenk÷ biudžeto surinkimui ir sužlugd÷ ūkį”.

Mokesčių reforma:
nauda ir sąnaudos (3)
Ką pamirštame diskusijoje:
- kas buvo pagrindiniai “biudžeto maitintojai”
“geraisiais laikais” – uždarieji sektoriai, priklausomi
iš esm÷s nuo kredito pl÷tros (prekyba, statyba, NT);
- Lietuva yra nedidel÷ atvira ekonomika, kurios vidaus
vartojimas negali ištraukti, nes n÷ra kuo tiesiogiai
pakeisti atsitraukusį kreditą, o ūkio persitvarkymas,
deja, reikalauja aukų: mažesnių pajamų, mažesnio
vartojimo, vadinasi, ir mažesnių mokesčių įplaukų

Mokesčių reforma:
nauda ir sąnaudos (4)
• Mokesčių pajamų staigus ir ženklus sumaž÷jimas buvo
neišvengiamas, kadangi ir jų did÷jimas 2005-2007
metais buvo netvarus
• Toks pats staigus mokesčių bazių susitraukimas ir
įplaukų sumaž÷jimas buvo stebimas ankstesnių krizių
metu (ir pačioje Lietuvoje – Rusijos kriz÷s metu, kitose
šalyse)
• Paskatos trauktis į šeš÷lį spaudžiant “likvidumo presui”
neginčytinos – ar mokesčiai keliami, ar ne
• Nedidinant mokesčių valstyb÷s pajamos būtų buvę
tiesiog dar mažesn÷s
• Galbūt tiesiog reik÷jo mažiau veiksmų tam pačiam
rezultatui pasiekti

Mokesčių pakeitimai
2010 metais
• Pelno mokestį siūloma grąžinti į 15 procentų ribas
nuo 2010-ųjų mokestinio laikotarpio (taip greitai
pamiršome socialinį mokestį...). Mikroįmon÷ms – 50
procentų mažesnis tarifas (7,5 procento)
• Nuostolių perk÷limas grupių viduje
• Sąnaudos darbuotojų naudai – leidžiami atskaitymai

Mokesčių pakeitimai
2010 metais(2)
• GPM (ir atitinkamai kitų “darbo mokesčių”) lengvata
papildomo sveikatos draudimo įmokoms už darbuotoją (25
procento DU fondo)
• +2 “kriziniai” proc. punktai Sodrai: 1 darbuotojo (dosnioji
motinyst÷) ir 1 darbdavio (nedarbas) – labai aktyviai
diskutuojamas klausimas
• Įsigalioja dar vasarą priimti sprendimai apmokestinimo
pakeitimų pajamų mokesčiu ir socialinio bei sveikatos
draudimu:
- individualios veiklos (fiksuotos sąnaudos, apmokestinamųjų
pajamų dalijimas pusiau)
- individualių įmonių savininkų (“pseudo alga”)

Apie klaidas
ir jų taisymą
• “Skubos klaida” – neįgaliųjų NPD, verslo liudijimus
įsigijusių asmenų sveikatos draudimo įmokos “nuo
pajamų”, pataisytos dar metų pradžioje
• “Nuoseklumo stygius” – individualios įmon÷s
savininkų veikla, iš dalies individuali veikla
patikslinti vasarą
• Kitų pakeitimų vertinimas – tai požiūrio ir
įsitikinimų klausimas

Apie mokesčių
administravimą
• Šeš÷lin÷ ekonomika – aktuali tema, likvidumo
stygius lemia, kad įmon÷s svarsto įvairius apyvartinių
l÷šų papildymo variantus
• Pagrindinis klausimas: neišgalime ar nenorime
(mok÷ti mokesčių)
• Procedūros atid÷ti mokesčių mok÷jimą lanksčios ir
pakankamai draugiškos – kam rinktis šeš÷lį, jeigu
neišgalime?

Apie mokesčių
administravimą
Planuojami pakeitimai per 2010 metus:
- privalomų paaiškinimų sistema – daugiau
ramyb÷s mokesčių mok÷tojams,
- socialinio draudimo įmokų administravimo
perdavimas VMI – daugiau vienodų standartų
ir vienodų paslaugų

Ačiū