Pažyma dėl centralizuotai tiekiamos šilumos suvartojimo Vilniaus mieste 2011 m. lapkričio mėnesį

PAŽYMA DĖL CENTRALIZUOTAI TIEKIAMOS ŠILUMOS SUVARTOJIMO VILNIAUSMIESTE 2011 M. LAPKRIČIO MĖNESĮĮVADASDarbo užduotis - palyginti šilumos gamybą ir vartojimą Vilniaus pagrindinėje centralizuoto šilumos tiekimosistemoje 2010 ir 2011 metų lapkričio mėnesiais ir įvertinti galimas priežastis, lėmusias šilumos tiekimoskirtumus šiais laikotarpiais.Vertinimas atliekamas naudojantis UAB „Vilniaus energija“ pateiktais duomenimis apie šilumos vartojimą irgamybą 2010 ir 2011 metų lapkričio mėnesio atsiskaitomaisiais laikotarpiais, o taip pat atsižvelgiant įLietuvos hidrometeorologinės tarnybos informaciją apie vidutines paros lauko oro temperatūras atskiromis2010 ir 2011 metų dienomis bei kitus klimatinius faktorius šiuose laikotarpiuose.1. DĖL NUOTOLINĖS DUOMENŲ STEBĖSENOS IR ŠILUMOS PUNKTŲ REGULIAVIMO SISTEMOS NAUDOJIMODidžiojoje dalyje (?? arba ?? proc.) iš Vilniaus miesto centralizuotai šildomų pastatų įrengta nuotolinėduomenų stebėsenos (monitoringo) ir šilumos punktų reguliavimo sistema (Rubisave...), kurios pagalbadaugeliu atvejų galima atlikti šias funkcijas ir gauti technologinį rezultatą: a) Stebėti į pastatus patenkantį termofikacinio vandens debitą, temperatūras, (slėgius) – taileidžia įvertinti šilumos suvartojimą atskiruose pastatuose ir reguliuoti šilumos tinklų darbą taip, kadužtikrinti kokybišką šilumos patiekimą visiems pastatams, išsidėsčiusiems didelėje teritorijoje; b) Telemetrinė sistema sudaro galimybes operatyviai fiksuoti pastatuose suvartotos šilumoskiekius ir padeda parengti šilumos pirkimo ar vartojimo sąskaitas tiksliai už kalendorinį mėnesį. Neesanttokios sistemos ir įvadinių šilumos skaitiklių parodymus nurašant apėjikų pagalba fiziškai neįmanomafiksuoti šilumos vartojimo tiksliai kalendorinio mėnėsio intervalais. Neesant distancininėsstebėsenosbūtinas didelis personalo skaičius, kuris būtų panaudojamas neefektyviai (vieną kartą mėnesyje) ir tai lemtųpadidintus šilumos tiekimo kaštus vartotojams; c) Telemetrinė sistema sudaro galimybes reguliuoti atskiro pastato šildymo režimą jįkoreguoti pagal pastato poreikius. Šiuo metu pastato šildymo kokybės kriterijai yra labai riboti - yrareglamentuojama minimali ir maksimali temperatūra (18-22oC), kurias būtina palaikyti. Kadangi daugumojedaugiabučių iki šiol netvarkingos šildymo sistemos (nesubalansavimai, papildomi šildymo paviršiai, schemųperdarymai ir t.t.) juose realiai neįmanoma palaikyti tolygiai vienodą temperatūrą (atskiros patalposperšildomos, palaikant minimalią temperatūrą kitose). Be to šildymo sąlygos reguliariai kinta dėl langųkeitimo, rekonstrukcijų, apšiltinimo ir pan. Nuotolinis šildymo režimo reguliavimas sudaro galimybesjautriai reaguoti į šilumos vartojimo pokyčius pastate ir palaikyti būtiną šildymo režimą. Dabartinės„Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės“, už kurių rengimą ir savalaikį koregavimą atsakinga Energetikosministerija, iš esmės nenumato tvarkos, kaip suformuoti ir palaikyti kokybišką (patikrinamą) ar daugumosvartotojų pageidaujamą šildymo režimą pastate, naudojantis vietinėmis ar šiuolaikinėmis nuotoliniovaldymo sistemomis;

d) Karšto vandens temperatūros nuotolinis reguliavimas leidžia tiksliai kontroliuoti irpalaikyti tiekiamo vandens temperatūrą, numatytą higienos normomis ir išvengti bakterinio užkrėtimo(legionelos atvejai). Galimas ir žymus šiluminės energijos sutaupymas ruošiant karštą vandenį ir palaikant jotemperatūrą naktimis ar kitais periodais panaudojant nuotolinio valdymo sistemas, tačiau Aplinkos irEnergetikos ministerijos iki šiol nėra parengę tokios tvarkos ir nėra numatyta sprendimų priėmimotvarka, kai reikia šilumos vartotojų sutarimo šiuo klausimu; e) Nuotolinio valdymo ir stebėsenos sistema sudaro galimybes sekti ir laiku aptikti avarijas arkitus sutrikimus centralizuoto šilumos tiekimo (CŠT) tinkluose ir vartotojų šildymo bei karšto vandenssistemose. Tai padeda išvengti didelių nuostolių ir sumažinti šilumos tiekimo kaštus.Apibendrinant surinktą informaciją galima teigti, kad nuotolinio rodmenų nuskaitymo ir šilumos punktųvaldymo sistema iš esmės yra labai pažangi technologija, sparčiai plečiama Europos Sąjungos šalyse, (kaip„smartenergymetering, networks , controls“) ir kuri padeda užtikrinti kokybišką šilumos tiekimą Vilniausmieste. Lietuvos šilumos ūkio (energetikos) teisinė ir norminė bazė atsilieka nuo technologinės pažangosir joje nėra aiškiai reglamentuotas nuotolinio valdymo ir reguliavimo sistemų naudojimas energetikoje.Dėl šilumos punktų nuotolinio valdymo sistemos panaudojimo reguliuojant šildymą 2011lapkričio mėnesįŠilumos punktų valdymo sistema techniniu požiūriu leidžia reguliuoti šildymo režimą pastate ir taip įtakotišilumos suvartojimą jame. UAB „Vilniaus energija“ oficialiai pareiškė, kad perdavus šilumos punktųpriežiūrą Vilniaus mieste kitiems subjektams nuo 2011 spalio pabaigos nuotolinio valdymo sistemosnebenaudojo (raštas....). Tą patvirtino ir bendrovės samdytas informacinių technologijų auditorius (raštas....).Valstybinė energetikos inspekcija šiuo klausimu atlieka savo tyrimą, tačiau iki šiol išvadų nepateikė.Pažymėtina, kad UAB „Vilniaus energija“ gali nuotolinio stebėjimo sistemos pagalba stebėti šilumos irkaršto vandens tiekimo režimų atskiruose pastatuose parametrus, tačiau mūsų žiniomis Valstybinėenergetikos inspekcija dėl tokių duomenų pateikimo į bendrovę nesikreipė.Techniniu (energetiniu) požiūriu, kad padidinti šilumos suvartojimą atskirame pastate būtina pakelti vidutinępatalpų temperatūrą jame. Valstybinė energetikos inspekcija, UAB „Vilniaus energija“ ir Vilniaussavivaldybė, mūsų žiniomis, neturi gavusios šilumos vartotojų skundų dėl nebūdingai padidėjusiųtemperatūrų atskiruose pastatuose ar patalpose 2011 metų lapkričio mėnesį. Iš kitos pusės, kadangihigienos normos bei Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės reglamentuoja tik minimalią patalpų temperatūrą,kurią būtina užtikrinti, tai kiek žymesnis temperatūros padidėjimas atskirame pastate (patalpoje) teisiniupožiūriu nėra nusižengimas, o techniniu požiūriu tai netgi neišvengiama, nes neįmanoma visose pastatopatalpose palaikyti idealiai vienodą ir minimalią temperatūrą. Siekiant įvertinti kiek pagrįstas arnepagrįstas buvo centralizuotos šilumos tiekimas (suvartojimas) Vilniaus mieste nagrinėjamu laikotarpiutoliau bus atliekami balansiniai viso miesto CŠT sistemos ir atskirų pastatų šiluminiai skaičiavimai.Išvados:

1.1. Nuotolinio duomenų nuskaitymo ir šilumos punktų reguliavimo sistema iš esmės yra pažangi technologija užtikrinanti kokybišką šilumos tiekimą Vilniaus pastatuose ir taip pat sparčiai plinta Europos Sąjungos energetikos sektoriuje.1.2. Lietuvos šilumos ūkio (energetikos) teisinė ir norminė bazė atsilieka nuo technologinės pažangos ir joje nėra aiškiai reglamentuotas nuotolinio valdymo ir reguliavimo sistemų naudojimas energetinėse sistemose.1.3. Kol kas nėra tiesioginių įrodymų, kad UAB „ Vilniaus energija“ 2011 m, lapkričio mėnesį nuotolinio šilumos punktų valdymo sistemą naudojo šildymo ar karšto vandens režimų reguliavimui. Šiluminės energijos suvartojimo pagrįstumui patikrinti toliau bus atliekami šiluminiai balansiniai skaičiavimai ir vertinami įvairūs faktoriai, lemiantys realų šilumos suvartojimą pastatuose ir energijos kiekių pateikimą apmokėjimui. 2.CENTRALIZUOTAI TIEKIAMOS ŠILUMOS SUVARTOJIMAS VILNIAUS MIESTE 2010 IR 2011 METŲ LAPKRIČIO MĖNESIAISŠilumos patiekimas į Vilniaus centralizuoto šilumos tiekimo tinklus 2010 ir 2011 metųkalendoriniais lapkričio mėnesiaisVilniuje per 2010 metų kalendorinį lapkritį (30 parų nuo lapkričio 1-os iki lapkričio 30-os imtinai) iš UAB„Vilniaus energija“ valdomų katilinių ir elektrinių į centralizuoto šilumos tiekimo (CŠT) tinklus buvopatiekta 299.029 MWh šiluminės energijos. Atitinkamai, per 2011 metų lapkritį (30 parų nuo lapkričio 1-osiki lapkričio 30-os imtinai) įšilumos tinklus buvo patiekta 306 176 MWh šilumos, tai yra 2.4% daugiau,nei per atitinkamą 2010 metų laikotarpį.Šį,per kalendorinį mėnesį patiektos šilumos kiekio padidėjimągalima paaiškinti šiek tiek šaltesniu 2011 metų lapkričiu, nei 2010 metų lapkritis. • Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis vidutinė 2010 metų lapkričio mėnesio 30 dienų lauko oro temperatūra buvo +4.0 oC, o tai atitinka 420 dienolaipsnių kiekį (čia ir toliau naudojant +18oC bazinę temperatūrą). • Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis vidutinė 2011 metų lapkričio mėnesio 30 dienų lauko oro temperatūra buvo +3.0 oC, o tai atitinka 450 dienolaipsniųkiekį, tai yra jis buvo 7.1 proc.didesnis, nei per atitinkamą 2010 metų laikotarpįAtkreiptinas dėmesys į faktą, kad dalis į CŠT tinklus patiekiamo šilumos kiekio nepriklauso nuo lauko orosąlygų (šiluma, naudojama karštam vandeniui paruošti ir šilumos nuostoliams karšto vandens tiekimosistemose pastatuose kompensuoti). Šis šilumos kiekis 2010 ir 2011 metų lapkritį sudarė25-28% nuo bendrošilumos kiekio, patiekto į centralizuoto šilumos tiekimo tinklus. Dalis į šilumos tinklus patiekto šilumoskiekio nuo lauko oro temperatūros priklauso tik iš dalies (šilumos nuostoliai centralizuoto šilumos tiekimosistemos tinkluose, kurie priklauso nuo tiekiamo ir grįžtančio šilumnešio temperatūrų). Šis šilumos kiekis2010 ir 2011 metų lapkritį sudarė 13-14% nuo šilumos kiekio, patiekto į centralizuoto šilumos tiekimotinklus. Apie 58-62% šilumos kiekio, patiekto į CŠT tinklus 2010 ir 2011 metų lapkritį tiesiogiai priklausėnuo lauko oro sąlygų, daugiausiai nuo išorės oro temperatūros(dienolaipsnių).

Išvada: Palyginus 2010 ir 2011 metų kalendoriniais lapkričio mėnesio laikotarpiais (30 parų) į VilniausCŠT tinklus patiektus energijos kiekius, 2011 metais padidėjimas yra 2,4 %, t.y.netgimažiaukaipdienolaipsniųpadidėjimasatitinkamaiskalendoriniaismėnesiais(7,1 %).Šilumos suvartojimas 2010 ir 2011 metų lapkričio mėnesių ataskaitiniais laikotarpiaisToliau nagrinėjami duomenys apie šilumos vartojimą kiekviename atskirame iš 6609 pastatų, kuriems šilumatiekiama iš CŠT sistemų (duomenys pateikti UAB „Vilniaus energija“).Nagrinėjant atskirų pastatų šilumossuvartojimą duomenis, reikia atsižvelgti į faktą, kad tiek 2010 metų lapkritį, tiek 2011 metų lapkritįduomenys apima laikotarpį, nebūtinai sutampantį su kalendoriniu lapkričio dienų skaičiumi (nuo lapkričio 1-os iki lapkričio 30 dienos imtinai). Atskiruose pastatuose 2011 m. lapkričio mėnesioatsiskaitomasisšilumosvartojimo laikotarpis apima periodą nuo spalio 25- lapkričio 2-os iki lapkričio 25-gruodžio 2-os. Pagalatsiskaitomojo laikotarpio dienų skaičių, kuris svyruoja nuo 23 iki 37, ir temperatūras atitinkamomisdienomis ir dienolaipsniusatskiriems pastatamsskaičiuojama pagal tai, kada buvo nuskaityti šilumosskaitiklių parodymai.Dėl to dienolaipsnių skaičius ir suvartotos šilumos kiekiai atskiruose pastatuoseskiriasi nelygu kada buvo fiksuoti šilumos skaitiklių parodymai. Žinoma dėl to sumažėja (padidėja) šilumospriskyrimas atskiriems pastatams kitais (gretutiniais) mėnesiais. Toliau pateikta apibendrinanti lentelė.1 lentelė. Centralizuotas šilumos tiekimas visiems Vilniaus miesto pastatams per lapkričio mėnesioataskaitinį laikotarpį Pastatų skaičius 6609 Pokytis, lyginant 2011 lapkritį su 2010 lapkritis 2011 lapkritis 2010 metų lapkričiu Plotas, m2 16,163,590 16,193,200 100.2% Šiluma patiekta pastatų įvaduose, MWh 260,764 290,901 111.6% Deklaruotas karšto vandens suvartojimas, m3 462,257 459,492 99.4% Patiekta šalto vandens įvaduose ruošti k.v., m3 627,739 648,366 103.3% Vidutiniškai deklaruota karšto vandens, % 73.6 70.9 Nedeklaruota, m3 165,482 188,874 PARDUOTA ŠILUMOS, MWh 261,025 291,162 111.5% t.t. šilumos nuostoliai, MWh 277 288 104.0% t.t. šiluma vandens pašildymui, MWh 24,544 24,372 99.3% t.t. šiluma k.v. temperatūros palaikymui, MWh 23,788 23,977 100.8% t.t. šildymas, MWh 119,310 139,272 116.7% t.t. šilumos energija, MWh 88,041 96,462 109.6% t.t. bendro naudojimo patalpų šildymas, MWh 1,296 1,615 124.6% t.t. atsijungusių patalpų šildymas, MWh 1 2 155.1%

t.t. šildymas (pagal daliklius), MWh 3,675 5,070 138.0%Bendras visų pastatų, kuriems šiluma yra tiekiama iš CŠT tinklų, plotas nuo 2010 metų lapkričio iki 2011metų lapkričio padidėjo 0.2% (čia reikia atkreipti dėmesį į faktą, kad UAB Vilniaus energija pateiktuoseduomenyse nėra duomenų apie 325 pastatų plotą, kuriuose 2011 metų lapkritį buvo suvartota apie 3.8% visošilumos kiekio).„ Šiluma patiekta pastatų įvaduose, MWh“ rodo šilumos kiekį, užfiksuotą šilumos punktuose esančiaisskaitikliais. Šis kiekis absoliučia verte ne visiškai sutampa su rodikliu „Parduota šiluma“, nes į pastarąjįrodiklį darpapildomai įeina garo forma vartotojams patiektas šilumos kiekisir šilumos nuostoliaivamzdynuose, priklausančiuose vartotojams, bet esančiuose prieš šilumos skaitiklį (rodiklis „t.t. šilumosnuostoliai, MWh“). Taip pat nedidelį nesutapimą lemia įvairūs smulkūs kasmėnesiniai patiektos šilumoskiekio perskaičiavimai, vykdomi dėl įvairių klaidų, pateikiant duomenis ankstesniu laikotarpiu ir pan.Rodiklis „Deklaruotas karšto vandens suvartojimas, m3“ rodo vartotojų deklaruotą karšto vandens kiekį, orodiklis „Patiekta šalto vandens įvade ruošti k.v., m3“ rodo realiai suvartotą šalto vandens kiekį karštamvandeniui ruošti, nustatytą pagal šalto vandens apskaitos prietaiso, įrengto šilumos punkte parodymus. Čiareikia atkreipti dėmesį į tą faktą, kad įvadiniai šalto vandens, sunaudojamo karštam vandeniui ruošti,apskaitos prietaisų parodymai fiksuojami laikotarpiais, kurie nebūtinai sutampa su laikotarpiu, naudojamusąskaitoms už šildymą parengti, todėl vertinant nedeklaruoto karšto vandens įtaką gali atsirasti tam tikrospaklaidos.Rodiklis „t.t. šiluma vandens pašildymui, MWh“ kiekvienam pastatui yra apskaičiuojamas padauginusdeklaruotą karšto vandens suvartojimą iš nustatytos šiluminės energijos (statistinės teorinės) normos karštamvandeniui pašildyti iki higienos normų reikalaujamos temperatūros.Rodiklis „t.t. šiluma k.v. temperatūros palaikymui, MWh“ yra apskaičiuojamas, atsižvelgiant į pasvartotojus įrengtą karšto vandens cirkuliacinę karšto vandens sistemą (įrengtą vonios „gyvatukų“ kiekį ir kt.)ir taikant šiluminės energijos normatyvą, nustatytą Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos(VKEKK) tipiniams cirkuliavimo kontūrams.Rodiklis „t.t. šildymas (pagal daliklius), MWh“ kiekvienam pastatui yra apskaičiuojamas, taikant nustatytąmetodiką, vertinant ant atskirų radiatorių įrengtų daliklių parodymus.Pastatų, kuriuose yra įrengti ir apskaitainaudojami tokie dalikliai Vilniuje 2011 metų lapkritį buvo 243.Rodiklis „t.t.šildymas, MWh“ kiekvienam pastatui yra apskaičiuojamas iš bendro pastatui parduodamošilumos kiekio atėmus šilumos kiekius, vertinamus, kaip šilumos kiekį karštam vandeniui ruošti irtemperatūros karšto vandens sistemoje palaikymui, taip pat šilumos kiekius, apskaičiuojamus vartotojams,naudojantiems daliklius ant radiatorių, taip pat atėmus įvertintus šilumos kiekius bendroms patalpoms šildytiir pagal normas suskaičiuotą šilumos kiekį atsijungusių nuo centralizuoto šilumos tiekimo sistemos patalpųšildymui.2410 iš 6609 pastatų Vilniuje su UAB „Vilniaus energija“ atsiskaito pagal įvadinio skaitiklio parodymus (tikapie 11% šių pastatų yra daugiabučiai pastatai, dauguma jų komerciniai ir administraciniai pastatai). Šievartotojai suvartoja apie 30% viso vartotojams patiekiamo šilumos kiekio. Šių pastatų naudotojaiiš šilumostiekėjo perka tik šilumą, o karštą vandenį ruošia patys, naudojant nusipirktą šilumą. Šiuo atveju šilumostiekėjo klientas yra vienas (atskiras pastatas), šilumos tiekėjas neskirsto šilumos kiekių skirtingiems topastato naudotojams ir nerengia sąskaitų atskiriems to paties pastato vartotojams. Be to, UAB „Vilniausenergija“ neturi informacijos apie šiuose pastatuose suvartotą karštą vandenį ir patiektos šilumos dalį,

suvartojamą pastatų šildymui.Tokiems vartotojams tiekiama ne šildymo paslauga (rodiklis „t.t. šildymas,MWh“), bet parduodama šiluminė energija (rodiklis „t.t. šilumos energija, MWh“). Pažymėtina, kad šioskategorijos vartotojai paprastai patys reguliuoja šildymo režimą ir savarankiškai paskirsto šiluminęenergiją už įvadinio šilumos skaitiklio. Tokiuose pastatuose šilumos suvartojimas, (1 lentelė) 2011 lapkritįišaugo 9,6 %.UAB Vilniaus energija pateikė informaciją apie 2010 ir 2011 metų lapkričio mėnesių atsiskaitomojolaikotarpio pradžią ir pabaigą, taikytą kiekvienam šilumos vartotojui, taip pat apie tai ar pastatas yradaugiabutis pastatas, ar ne (iš viso šiluma yra tiekiama 4352 daugiabučiams pastatams ir 2257nedaugiabučiams pastatams), apie tai ar šio pastato mazge yra įrengta yra telemetrinio duomenų nuskaitymoir šilumos punkto valdymo sistema (tokios sistemos įrengtos 4945 pastatuose, neįrengta 1664 pastatuose).Išvada: Suminis šilumos patiekimas Vilniaus miesto pastatams 2011 metais buvo 11,5 procentų didesnisnegu 2010 metais, o šis padidėjimas mažesnis negu dienolaipsnių padidėjimas 2011 metų ataskaitiniamelaikotarpyje (16,5 %) dėl vidutiniškai 2,7 paros ilgesnio ataskaitinio laikotarpio, taikyto 2011 metais .Šilumos vartojimo šildymui (efektyvumo)2010 ir 2011 metų lapkričio mėnesiais analizėNorint korektiškai palyginti šilumos suvartojimą tik šildymui 2010 ir 2011 metų lapkričio mėnesiaisišvertinimo reikia atmesti: • pastatus kurie su UAB „Vilniaus energija“ atsiskaito pagal įvadinio skaitiklio parodymus, nes nėra informacijos apie tai kokia šilumos dalis suvartojama šių pastatų šildymui (tokių pastatų, kaip rašyta anksčiau yra 2410); • pastatus, kuriems šiluma nebuvo tiekiama 2010 metų lapkritį (tokių pastatų Vilniuje 2010 metais buvo 222), o 2011 metų lapkritį jie jau suvartojo 1 185 MWhšilumos (0.6% viso visų pastatų 2011 metais suvartoto kiekio); • pastatus, kuriems šiluma nebuvo tiekiama 2011 metų lapkritį (2011 m. tokių pastatų yra 200), nors 2010 metų lapkritį jie suvartojo 533 MWh šilumos (0.2% viso visų pastatų 2010 metais suvartoto kiekio); • pastatus, apie kuriuos nėra duomenų apie atsiskaitomojo lapkričio mėnesio periodo trukmę 2010ir/arba 2011 metų lapkričio mėnesį. Tokių pastatų iš viso yra 152, kurie 2011 metų lapkritį suvartojo 0.6% visų vartotojų suvartoto kiekio,Atmetus aukščiau paminėtus pastatus (dalis jų patenka į kelias aukščiau įvardintas kategorijas), liekainformacija apie 4079 pastatus, kurie 2011 metų lapkritį suvartojo 68.7% visos Vilniaus CŠT vartotojųsunaudotos centralizuotai tiekiamos šilumos. Absoliuti dauguma šių pastatų yra daugiabučiai pastatai (3983iš 4079). Vidutiniškas šios vartotojų grupės lapkričio atsiskaitomasis periodas 2010 metais (vidurkįskaičiuojant, atsižvelgiant į atskirų pastatų šilumos vartojimą) buvo 30.3 paros, o vidutinisdienolaipsniųskaičius buvo lygus 421.Analogiškai, vidutinis šios vartotojų grupės lapkričio atsiskaitomasis periodas 2011 metais buvo 33.0 paros,o vidutinis dienolaipsnių skaičius buvo lygus 490. Tai reiškia, kad daugumai buitinių šilumos vartotojųVilniuje šiluminė energija šildymui už 2011 lapkričio mėnesį buvo priskirta vidutiniškai už 2,7 paros

ilgesnį laikotarpį – t.y. šiluminės energijos šildymui priskirta 16,4 % daugiau (pagal dienolaipsniųsantykį) negu 2010 metų lapkritį, kai ataskaitinis laikotarpis iš esmės sutapo su kalendorine lapkričiomėnesio trukme.2 lentelė apibendrinašilumos suvartojimą šios kategorijos pastatuose.2 lentelė. Centralizuotas šilumos tiekimas per lapkričio mėnesio ataskaitinį laikotarpį Vilniaus miestopastatuose, kuriuose išskiriamas ir korektiškai fiksuojamas šiluminės energijos suvartojimas šildymui. Pastatų skaičius 4079 Kitimas, lyginant 2011 2010 lapkritis 2011 lapkritis lapkritį su 2010 metų lapkričiu Plotas, m2 10,188,329 10,189,184 100.0% Šiluma patiekta pastatų įvaduose, MWh 177,688 199,728 112.4% Deklaruotas karšto vandens suvartojimas, m3 461,551 456,264 98.9% Patiekta šalto vandens įvaduose ruošti k.v., m3 619,491 626,996 101.2% Vidutiniškai deklaruota karšto vandens 74.5% 72.8% Nedeklaruota, m3 157,940 170,732 PARDUOTA ŠILUMOS, MWh 177,709 199,695 112.4% t.t. šiluma vandens pašildymui, MWh 24,510 24,201 98.7% t.t. šiluma k.v. temperatūros palaikymui, MWh 23,760 23,831 100.3% t.t. šildymas, MWh 118,678 137,939 116.2% t.t. šilumos energija, MWh 5,788 7,233 124.9% t.t. bendro naudojimo patalpų šildymas, MWh 1,296 1,597 123.2% t.t. atsijungusių patalpų šildymas, MWh 1 2 155.1% t.t. šildymas (pagal daliklius), MWh 3,675 4,891 133.1% Visas priskaičiuotas šildymui suvartotas šilumos kiekis (šildymas+ bendro naudojimo patalpų šildymas+ atsijungusių patalpų šildymas+ šildymas (pagal daliklius)), MWh 123,650 144,429 116.8% Vidutinis dienolaipsnių skaičius mėnesyje (vidurkį skaičiuojant, atsižvelgus į vartotojams taikytą 421 490 116.4% mėnesio ataskaitinio laikotarpio trukmę) Santykinis šildymui suvartotos šilumos kiekis, tenkantis vienam dienolaipsniui, MWh/DL 293.59 294.67 100.4%Pateikti duomenys ir skaičiavimų rezultatai leidžia padaryti išvadą:Ruošiant sąskaitas už 2011 metų lapkričio mėnesį Vilniuje taikytas vidutiniškai 2,7 paros ilgesnis negukalendorinis laikotarpis ir dėl to apmokestinamasis šildymui sunaudotos šiluminės energijos kiekispastatuose, kuriuose jis išskiriamas, padidėjo 16,8 procentų lyginant su 2010 metų lapkričio mėnesįšildymui priskirtais šilumos kiekiais. Dėl ilgesnio ataskaitinio laikotarpio 2011 metais 16,4 procentųpadidėjo ir dienolaipsnių skaičius. Tai yra šiluminės energijos šildymui kiekio pokytis 2010 ir 2011 metųlapkričio mėnesiais atitinka dienolaipsnių skaičiui ataskaitiniuose laikotarpiuose. Tai patvirtina, kad

santykinis šilumos suvartojimas šildymui2011 metais Vilniaus mieste praktiškai liko toks pat (paklaidosribose), kaip ir 2010 metais. Dėl ilgesnio atskaitinio laikotarpio atitinkamai sumažėja šilumos priskyrimasgretimame mėnesyje.Pateiktas vertinimas, nors ir su tam tikra paklaida, rodo, kad santykinis šilumos suvartojimas vienamdienolaipsniui(energijos vartojimo efektyvumas) 2011 metais šiek tiek išaugo (0,4%).Šispokytisgalibūtisusijęs su ta aplinkybe, kad nuo 2010 metų lapkričio 2-os iki 2010 metų lapkričio 10-osdienos UAB Vilniaus energija taikė praktiką daliai vartotojų sumažinti ruošiamo karšto vandens temperatūrąnuo 50 iki 40 laipsnių dienomis 9–11 bei 14–17 val. ir naktimis. Ši praktika buvo atšaukta 2010 metųlapkričio 10 dieną Energetikos ministerijos nurodymu (http://www.enmin.lt/lt/news/detail.php?ID=1095).Faktinis šilumos poreikio karštam vandeniui ruošti ir temperatūros karšto vandens sistemoje palaikymuisumažėjimas sumažina bendrą pastatui tiekiamos šilumos kiekį.Kadangi karšto vandens ruošimui irtemperatūros palaikymui taikomi fiksuoti normatyvai tai sumažėjęs šilumos vartojimas priskiriamasšildymui. Apytiksliu vertinimu karšto vandens temperatūros sumažinimas 2010 metų lapkritį (8 dienas)galėjo sumažinti šilumai priskaičiuotą šilumos kiekį reguliuojamuose pastatuose 1-1,5 %.Atšaukus šilumostaupymo režimą atitinkamai padidėjo šilumos sąnaudos šildymui (šildymo santykinis efektyvumas), kuriosir atsispindi 2 lentelėje.Šilumos vartojimas atskiruose pastatuose, kuriuose padidėjo santykinės sąnaudos šildymui.Iš nagrinėtų 4079 pastatų 1918-jesantykinis energijos kiekis šildymui, tenkantis vienam dienolaipsniui,įvertinant konkretaus pastato 2010 ir 2011 metų lapkričio mėnesių atsiskaitomojo periodo pradžią irpabaigąsumažėjo. Bendras suvartotos šilumos kiekis (įvaduose) šiuose pastatuose 2011 metų lapkritį buvo87 778 MWh, t.y 43.9% nuo atitinkamu laikotarpiu suvartoto šilumos kiekio visuose 4079 nagrinėjamųpastatų.Likusiuose 2161 pastate suvartotas šilumos kiekis šildymui, tenkantis vienam dienolaipsniuiišaugo. Tameskaičiuje 1164 pastatuose santykinis šilumos kiekis šildymui išaugo nežymiai (iki 10%). Bendras suvartotošilumos kiekis (įvaduose) šiuose pastatuose 2011 metų lapkritį buvo 64 349 MWh, t.y 32.2% nuo atitinkamulaikotarpiu suvartoto bendrojo šilumos kiekio (4079 nagrinėjamų pastatų).Kituose 997 pastatuose santykinis šilumos kiekis, tenkantis vienam dienolaipsniuiišaugo daugiau, nei 10%.Iš to skaičiaus 490 pastatų žymų santykinio šilumos kiekio pastatų šildymuipadidėjimą galima paaiškintinetinkamai deklaruotu karšto vandens suvartojimu ir šilumos normatyvų netkslumu. Bendras suvartotošilumos kiekis (įvaduose) šiuose pastatuose 2011 metų lapkritį buvo 23629MWh, arba 11.8% nuo atitinkamulaikotarpiu suvartoto šilumos kiekio visuose 4079 nagrinėjamų pastatų. Jei gyventojai nedeklaruoja visokaršto vandens suvartojimo, tai šilumos kiekis, faktiškai suvartojamas karšto vandens šildymui, šildymosezono metu yra įskaitomas į poreikius pastatų šildymui, kitą mėnesį, pavėluotai uždeklaravus karštovandens suvartojimą atitinkamas šilumos kiekis išskaičiuojamas iš šildymo dalies. Tai šiek tiek iškreipiavaizdą apie realų šilumos suvartojimą pastatų šildymui, todėl šio vertinimo metu vertinant faktinį šilumosporeikį šildymui, iš šilumos kiekio šildymui buvo atimamas šilumos kiekis nedeklaruoto karšto vandenspašildymui. Šiam tikslui skirtumas tarp įvadinio šalto vandens kiekio, naudojamo karštam vandeniui ruošti irdeklaruoto karšto vandens suvartojimo yra dauginamas iš vidutinio šilumos kiekio vienam kubiniam metrui

vandens pašildyti (taikant vidutinį statistinį normatyvą 53.7kWh/m3). Vertinant realų šilumos poreikį pastatųšildymui iš UAB „Vilniaus energija“ pateikto šilumos kiekio šildymui atimamas taip paskaičiuotas šilumosporeikis nedeklaruoto karšto vandens pašildymui. Dėl šalto vandens apskaitos periodo neapibrėžtumo tai yratik labai apytikslis vertinimas. Kita vertus – nėra būdų tiksliau įvertinti faktinį šilumos poreikį pastatųšildymui tokiuose pastatuose, kur karšto vandens nedeklaravimas yra didelis. Pavyzdžiui, šiuose 490pastatųįvertintas nedeklaruotas karšto vandens suvartojimas padidėjo nuo 5569 m3 (92.9% viso įvertintosuvartoto karšto vandens šiuose pastatuose) 2010 lapkritį iki 24440 m3 (70.8% viso įvertinto suvartoto karštovandens) 2011 lapkritį.Į šią grupę patenka pastatai, kur aukščiau aprašytu būdu perskaičiuotas faktinisšilumos vartojimas, tenkantis vienam dienolaipsniui nuo 2010 metų lapkričio iki 2011 metų lapkričiosumažėjo arba padidėjo ne daugiau 10%, o taip pat pastatai, kur karštam vandeniui ruošti ir temperatūroskaršto vandens sistemoje palaikymui įvertintas šilumos kiekis 2011 metų lapkritį sudarė nuo 25 iki 50% visopastato šilumos suvartojimo, o perskaičiuotas faktinis šilumos vartojimas, tenkantis vienam dienolaipsniuinuo 2010 metų lapkričio iki 2011 metų lapkričio padidėjo ne daugiau 20%.Šia grupei priskirtini ir pastatai,kur karštam vandeniui ruošti ir temperatūros karšto vandens sistemoje palaikymui įvertintas šilumos kiekis2011 metų lapkritį sudarė daugiau nei 50% viso pastato šilumos suvartojimo, o perskaičiuotas faktinisšilumos vartojimas, tenkantis vienam dienolaipsniui nuo 2010 metų lapkričio iki 2011 metų lapkričiopadidėjo ne daugiau 30%.Atmetus visus aukščiau išvardintus pastatus, lieka 507 pastatai, kuriuosešilumos kiekis patalpų šildymui,tenkantis vienam dienolaipsniui nuo 2010 metų lapkričio iki 2011 metų lapkričio padidėjo daugiau, nei10%ir kur šio padidėjimo negalima paaiškinti iškraipymais dėl suvartoto karšto vandens netinkamodeklaravimo. Bendras suvartoto šilumos kiekis (įvaduose) šiuose pastatuose 2011 metų lapkritį buvo 18 619MWh, t.y 12.0% nuo atitinkamu laikotarpiu suvartoto šilumos kiekio visuose 4079 nagrinėjamų pastatųrba?? % nuo viso UAB „Vilniaus energija“ parduoto šilumos kiekio. Šių 507 pastatų sąrašas yra pridedamasšios pažymos 1 priede. 3 lentelėje pateikta informacija, apibendrinanti šilumos suvartojimą visuose 507 šioskategorijos pastatuose.3 lentelė. Vilniaus miesto pastatai, kuriuose santykinis šilumos suvartojimas šildymui 2011 lapkritįgalimaiženkliai padidėjo Pastatų skaičius 507 Kitimas, lyginant 2011 2010 lapkritis 2011 lapkritis lapkritį su 2010 metų lapkričiu Plotas, m2 1,217,378 1,217,717 100.0% Šiluma patiekta pastatų įvaduose, MWh 18,619 23,972 128.8% Deklaruotas karšto vandens suvartojimas, m3 54,318 50,867 93.6% Patiekta įvade ruošti k.v., m3 70,777 68,235 96.4% Vidutiniškai deklaruota karšto vandens 76.7% 74.5% Nedeklaruota, m3 16,459 17,368 PARDUOTA ŠILUMA, MWh 18,620 23,967 128.7% t.t. garo šiluma, MWh 0 0 t.t. šilumos nuostoliai, MWh 0 0 t.t. šiluma vandens pašildymui, MWh 1 1 132.9% t.t. šiluma k.v. temperatūros palaikymui, MWh 2,892 2,704 93.5%

t.t. šildymas, MWh 2,427 2,435 100.3%t.t. šilumos energija, MWh 11,255 16,196 143.9%t.t. bendro naudojimo patalpų šildymas, MWh 1,073 1,123 104.7%t.t. atsijungusių patalpų šildymas, MWh 162 245 151.6%t.t. šildymas (pagal daliklius), MWh 1 1 150.8% 810 1,261 155.6%Visas priskaičiuotas šildymui suvartotas šilumoskiekis (šildymas+ bendro naudojimo patalpųšildymas+ atsijungusių patalpų šildymas+ šildymas(pagal daliklius)), MWh 12,227 17,703 144.8%Vidutinis dienolaipsnių skaičius (vidurkįskaičiuojant, atsižvelgus į vartotojams taikytąmėnesio ataskaitinio laikotarpio trukmę) 424 491 115.8%Santykinis šildymui suvartotos šilumos kiekis, 28.84 36.07 125.1%tenkantis vienam dienolaipsniui, MWh/DLRyškus santykinio šilumos poreikio šildymui padidėjimas šiuose 507 pastatuose gali būti susijęs su šiųpastatų eksploatacinio režimo pasikeitimu nuo 2010 metų lapkričio iki 2011 metų lapkričio. Pavyzdžiui –augant šildomų butų skaičiuiir mažėjant budinčiu režimu šildomų patalpų kiekiui arba didėjant faktiniamšildomų patalpų plotui. Taip pat šilumos poreikio išaugimas gali būti susijęs ir su pablogėjusia šilumossistemų eksploatacijos kokybe šiuose pastatuose, įrengtais papildomais šildymo paviršiais ar kitomispriežastimis, kurios reikalauja individualaus tyrimo šiuose 507 pastatuose, kad nustatyti tikrąsiasaplinkybes.Išvados ir rekomendacijos: 1. Per 2011 metų lapkritį (30 parų nuo lapkričio 1-os iki lapkričio 30-os imtinai) į šilumos tinklus buvo patiekta 306 176 MWh šilumos, tai yra tik 2.4% daugiau, nei per atitinkamą 2010 metų lapkričio mėnesio kalendorinį laikotarpį. 2. Suminis šilumos patiekimas Vilniaus miesto pastatams 2011 metų lapkritį buvo 11,5 procentų didesnis negu 2010 metais, o šis padidėjimas mažesnis negu dienolaipsnių padidėjimas 2011 metų ataskaitiniame laikotarpyje (16,5 %) dėl vidutiniškai 2,7 paros ilgesnio ataskaitinio laikotarpio, taikyto 2011 metais. 3. Ruošiant sąskaitas už 2011 metų lapkričio mėnesį Vilniuje taikytas vidutiniškai 2,7 paros ilgesnis negu kalendorinis laikotarpis ir dėl to apmokestinamasis šildymui sunaudotos šiluminės energijos kiekis pastatuose, kuriuose jis išskiriamas, padidėjo 16,8 procentų lyginant su 2010 metų lapkričio mėnesį šildymui priskirtais šilumos kiekiais. Dėl ilgesnio ataskaitinio laikotarpio 2011 metais 16,4 procentų padidėjo ir dienolaipsnių skaičius. Tai yra šiluminės energijos šildymui kiekio pokytis 2010 ir 2011 metų lapkričio mėnesiais atitinka dienolaipsnių skaičiui ataskaitiniuose laikotarpiuose. Tai patvirtina, kad santykinis šilumos suvartojimas šildymui 2011 metais Vilniaus mieste praktiškai liko toks pat, kaip ir 2010 metais. Dėl ilgesnio atskaitinio laikotarpio atitinkamai sumažėja šilumos priskyrimas gretimuose mėnesiuose. 4. Palyginus 2010 ir 2011 metais lapkričio mėnesio šilumos suvartojimą centralizuotam šildymui Vilniaus mieste nustatyta, kad šilumos sunaudojimas absoliučiai didžiojoje dalyje pastatų atitinka ataskaitinių laikotarpių trukmę ir vidutinę išorės oro temperatūrą .

5. Dalyje pastatų (490) santykinis suvartojimas šildymui padidėjo dėl sunaudoto, bet netinkamai deklaruoto karšto vandens. 6. 507 pastatuose, kuriuose nuo 2010 metų lapkričio iki 2011 metų lapkričio žymiai išaugo šilumos poreikis pastatų šildymui, tenkantis vienam dienolaipsniui ir kur šio padidėjimo negalima paaiškinti iškraipymais dėl karšto vandens klaidingo deklaravimo,rekomenduojama pastatų administratoriams ir vidaus sistemų prižiūrėtojams individualiai atlikti tyrimą ir nustatyti tikrąsias padidėjusio energijos vartojimo šildymui priežastis. 7. Siekiant išvengti nesusipratimų, kuriuos sukėlė 2011 metų lapkričio šilumos suvartojimas, ateityje ant sąskaitų šilumos vartotojams pateikti informaciją apie faktinę atsiskaitomojo laikotarpio pradžią ir pabaigą bei būtent konkrečiam pastatui (o ne mėnesio vidurkio, kaip buvo iki šiol) tenkantį dienolaipsnių skaičių, kad šilumos vartotojai galėtų patys sekti šilumos naudojimo pastatų šildymui efektyvumo pokyčius atskirais mėnesiais ir vertinti pastato bei šildymo sistemos efektyvumą. 8. Šilumos suvartojimą atskiruose pastatuose gali lemti šilumos punkto prižiūrėtojo veiksmai, tačiau jų darbo kokybės kriterijai šiuo požiūriu yra menkai apibrėžti ir sunkiai sukontroliuojami. Šilumos punktų prižiūrėtojų veikla yra atestuojama valstybės ir už prižiūrėtojų kvalifikaciją yra atsakinga VEI. 9. Panašus šilumos suvartojimo vidutinis padidėjimas UAB „Vilniaus energija“ nereguliuojamo ir reguliuojamo šildymo pastatuose patvirtina, kad didžiausią įtaką turėjo klimatinis faktorius, tačiau jis skirtingai įtakoja atskirus pastatus, priklausomai nuo jų charakteristikų ir lokacijos 3. DĖL KLIMATINIŲ FAKTORIŲ, IŠMATUOTŲ LIETUVOS HIDROMETEOROLOGIJOS TARNYBOS, ĮTAKOS ŠILUMOS SUVARTOJIMUI CENTRALIZUOTAI ŠILDOMUOSE PASTATUOSELietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis (raštas A5l-217) Vilniuje 2011 lapkričio m. išorėsvidutinė temperatūra (2,9) buvo 0,8 oC mažesnė negu atitinkamai 2010 metų lapkritį (3,7). Tai reiškia, kad2011 metų lapkritį kalendorinių dienolaipsniųskaičius, kuris tiesiogiai lemia šilumos suvartojimą pastatuosebuvo 7,16% didesnis negu 2010 m. atitinkamu laikotarpiu (UAB „Vilniaus energija“ duomenimis).Pažymėtina, kad iš Lietuvos didžiųjų miestų Vilniuje 2011 m. lapkritį labiausiai sumažėjo vidutinė išorėstemperatūra (0,8 oC). Kituose miestuose, priešingai, šis mėnuo buvo šiltesnis negu 2010 lapkritis: Panevėžyjevidutinė 2011 lapkričio temperatūra buvo 0,6 oC didesnė, Šiauliuose 1,3 oC, o Klaipėdoje net 2,1 oC lapkritisbuvo šiltesnis negu prieš metus.Kitas svarbus faktorius lemiantis atitvarų aušinimą ir atitinkamai šilumos suvartojimą pastatuose yravidutinis vėjo greitis teritorijoje. Visumoje 2011 m. lapkritis buvo mažiau vėjuotas negu 2010 m., tačiau vėjožvarbumo sumažėjimas atskiruose miestuose kito nevienodai. Jeigu Panevėžyje nagrinėjamą mėnesįvėjuotumas sumažėjo 1,2 m/s (38 proc.), tai Vilniuje vėjo greičio sumažėjimas 2011 lapkritį buvo tik 0,5 m/st.y. sumažėjo tik 15,6 proc., lyginant su 2010 m. lapkričiu.Šilumos sunaudojimui pastatuose turi įtakos ir saulėtų valandų skaičius tame mėnesyje. 2011 lapkričiomėnesį saulėtų valandų skaičius Klaipėdoje padidėjo 2,7 karto lyginant su 2010 metų atitinkamu laikotarpiu,tuo tarpu Vilniuje šis padidėjimas yra tik 1,3 karto (Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos matavimųduomenimis).Vertinant klimatinių sąlygų įtaką šilumos suvartojimo pasikeitimui 2011 lapkritį lyginant su atitinkamu 2010m. mėnesiu, iš didžiųjų Lietuvos miestų, kuriuose atliekami matavimai, Vilnius išsiskiria faktorių, lemiančiųšilumos suvartojimą pastatuose, blogėjimu:

- Išorės temperatūra sumažėjo daugiausiai;- Vėjuotumas sumažėjo mažiausiai;- Saulės spindėjimo trukmė padidėjo mažiausiai;Minėtų faktorių įtaka yra individuali kiekvienam pastatui, priklausomai nuo jo aukštingumo, padėtiesmieste, orientacijos pasaulio šalių požiūriu ir kitų aplinkybių, tačiau jų poveikis neabejotinai lemia suminįšilumos suvartojimą juose.Dienolaipsniųskaičius proporcingai lemia šilumos sunaudojimą šildymuipastatuose, tą įrodo ir šilumos pardavimų statistika Lietuvos miestuose 2010 ir 2011 metų lapkričiomėnesiais (LŠTA duomenys). Vėjo žvarbumo ir saulėtumo įtaką šilumos suvartojimui yra sunkiau įvertinti,bet šių faktorių pasikeitimas taip pat buvo nepalankus Vilniui 2011 lapkričio mėnesį lyginant su kitaismiestais. Šilumos pardavimo padidėjimas Vilniaus pastatuose, kurie patys perka, reguliuoja ir skirstosišilumą, rodo, kad šios kategorijos vartotojai šilumos 2011 lapkritį sunaudojo vidutiniškai 9,6 % daugiaunegu atitinkamai 2010 m. Šie vartotojai patys nuskaito įvadinių šilumos skaitiklių rodmenis, tad tikėtina,kad juose ataskaitinis lapkričio mėnesio laikotarpis atitinka kalendorinio mėnesio trukmę (30 parų).Išvada: Klimatinių sąlygų (išorės temperatūros, vėjo žvarbumo ir saulės spindėjimo) pasikeitimo palyginimas Lietuvos didžiuosiuose miestuose 2010 ir 2011 metų lapkričio mėnesiais patvirtina, kad jos labiausiai pablogėjo Vilniuje, lyginant su kitais Lietuvos didžiaisiais miestais ir tai turėjo lemti didesnį suminį (individualų) šildymo poreikį negu kituose miestuose. 4. DĖL ŠILUMOS PUNKTŲ PRIEŽIŪROS PERDAVIMO TEISĖTUMO IR TVARKINGUMOVilniaus miestui šilumos energija yra tiekiama pagal kokybinį ir kiekybinį reguliavimo būdą. Tam kadbūtų patikimas ir efektyvus energijos tiekimas ir vartojimas UAB “ Vilniaus energija” ( toliau –Bendrovė)yra sudarytas šilumnešiotemperatūrinis grafikas priklausomai nuo lauko oro temperatūros. Šistemperatūrinisšilumnešio grafikas, vadovaujantis Šilumos tiekimo vartojimo taisyklių 129.10 p. nuostatasudaromas šilumos vartotojų teritorijoms, kad palaikyti šilumos parametrus pirkimo –pardavimo ir/ar tiestiekimo – vartojimo riba. Apskaičiuoti šilumnešio parametrai leidžia pastato savininkui ar valdytojui arbaprižiūrėtojui išlaikyti tiekimo – vartojimo riboje šilumos įrenginių projekte nurodytą šilumos įrenginių darborežimą bei šilumos galią. Pagal šių taisyklių 129.14 p. nuostatą šilumos tiekėjas privalo šilumnešio grafikąsuderinti su Valstybine energetikos inspekcija ir savivaldybe bei turi būti pateikti pastato savininkui arvaldytojui arba prižiūrėtojui.Bendrovė pagal Elektrinių ir elektros tinklų eksploatavimo taisyklių 641 p.nuostata, temperatūrą vandenstiekimo linijoje, vadovaujantis patvirtintu temperatūriniu grafiku, nustato šilumos tinklo dispečeris pagalprognazuojamą 12-24 valandų vidutinę lauko temperatūrą, atsižvelgiant į tinklų ilgį, klimato sąlygas ir kitusfaktorius. Vadovaujantis LR šilumos ūkio įstatymo 20str.1d. ir 8str. 1d. nuostata, Bendrovė 2011m. spalio mėn.perdavė 4.159 pastatų šilumos punktus su nuotolinio valdymo, duomenų stebėjimo/ perdavimo ir kitomis

funkcinėmis galimybėmis ir 733 pastatų šilumos punktus be valdymo ( tik duomenųstebėjimo/perdavimofunkcinės galimybės) eksploatavimą esamiems šildymo ir karšto vandens sistemųprižiūrėtojams/subjektams, atsakingiems už tokios priežiūros organizavimą ( pastato valdytojams).Valstybinė energetikos inspekcija (VEI) 2011-12-21 raštu Nr.(09)2R-1393” Dėl nuotolinio nuskaitymo,valdymo sistemų” įpareigojo Prižiūrėtojus ir šilumos tiekėjus, kad pastatų šildymo ir karšto vandenssistemas prižiūrintys asmenys, nesinaudotų metrologiškai neįteisintų matavimo priemonių (nuotolinioduomenų nuskaitymo). Todėl Bendrovė kreipėsi į nepriklausomą auditorių UAB”SynergyConsulting”, kurisatliko nešališką šilumos punktų nuotolinio valdymo ir duomenų surinkimo sistemos duomenų bazės(įvykių,prisijungimų, veiksmų, pakeitimų ir kitų žurnalų) analizę. Analizės išvadoje 2011m. gruodžio mėn.29 d. nurodyta, kad Analizės metu buvo nustatyta, kad laikotarpyje nuo 2011m. lapkričio mėn. 01dienos iki2011 m. gruodžio mėn. 28dienos UAB “Villniaus energija“ darbuotojai Vilniaus miesto savivaldybėsdaugiabučių namų šilumos punktų įrenginių nuotoliniu būdu nevaldė ( nekeitė namų šildymo sistemų irkaršto vandens temperatūrinių grafikų ir kitų šilumos suvartojimą įtakojančių parametrų).Nuo 2011-11-01 d. Bendrovės vykdyta jai priklausančių šilumos punktų priežiūra visame Vilniaus miestebuvo iš anksto informuota raštu ir perduota esamiems šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojamssubjektams, atsakingiems už tokios priežiūros organizavimą (pastato valdytojams). Reikia pažymėti, kad vadovaujantis LR Šilumos ūkio įstatymo 9str., savivaldybė remdamasi šilumos ūkiospecialiuoju planu, organizuoja šilumos tiekimą šilumos vartotojams pagal jų poreikius patalpoms šildyti,vėdinti ir karštam vandeniui ruošti. Todėl ne savivaldybė atsakinga, kad vidaus šildymo ir karšto vandenstiekimo sistemų prižiūrėtojai nekvalifikuotai atlieka jiems pavestas pareigas. Vadovaujantis LR Energetikosįstatymo 9str. 3d1,2p ir LR Šilumos ūkio įstatymą 20str.3d. Valstybinė energetikos inspekcija išduodaatestatus pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų eksploatavimui ir kontroliuoja kaip prižiūrėtojai atliekaminėtą veiklą. Darytina išvada kad VEI neatlieka jai pavestų funkcijų, o reikalauja, kad tai atliktų kitosinstitucijos. Pagal Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 138.14.p. prižiūrėtojas privalo užtikrintio tolygų visopastato, visųpastato butų ir kitų patalpų šildymą palaikant Lietuvos higienos norma HN 42:2009gyvenamųjų ir viešojo naudojimo pastatų mikroklimatas nustatytą patalpų temperatūrą ( nemažiau kaip18°C ir nedaugiau kaip 22°C temperatūros), otaip pat privalo siekti, kad išnaudojant visas turimas techninesir organizacines galimybes pastato šildymo ir karšto vandens įrenginių darbo režimas atitiktų ekonomiško irracionalaus šilumos ir karšto vandens vartojimo reikalavimusVadovaujantis Šilumos tinklų ir šilumą vartojančių įrenginių priežiūros (eksploatavimo) taisyklių 10p.nuostata, Asmenys, prižiūrintys (eksploatuojantys) šilumos tinklus ir šilumos vartojimo įrenginius, turi geraižinoti jiems keliamus uždavinius ir atsakomybę., o šių taisyklių 21 p. nurodyta, kad Prižiūrėtojas yraatsakingas už veiksmingą prižiūrimų šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių naudojimą ir kokybiškusjų veikimo techninius ir ekonominius rodiklius.Minėtų taisyklių 28p. nurodyta, kad Pastato šildymo ir karšto vandens sistemų veikimo, priežiūros irnaudojimo dokumentai yra: šildymo ir (ar) karšto vandens sistemos aprašas; šildymo ir (ar) karšto vandenssistemos veikimo ir naudojimo instrukcija;. šildymo ir (ar) karšto vandens sistemos priežiūros instrukcija.Prižiūrėtojas pagal šių taisyklių 30.p. reikalavimą turi sudaryti Pastato šildymo ir karšto vandens sistemųaprašus ir juose nurodyti:

30.1. bendras sistemos aprašymas, atsižvelgiant į teisės aktuose nustatytus reikalavimus, pagal kuriuospastato šildymo ir (ar) karšto vandens sistema buvo suprojektuota ir sumontuota;30.2. sistemos veikimo schema;30.3. informacija apie svarbiausius pastato šildymo ir (ar) karšto vandens sistemos komponentus, pagrindinesjų charakteristikas (šilumokaičių galias, šildymo prietaisų galias, siurblių našumą, šilumnešių ir patalpųbūdingus parametrus: projektines temperatūras, paslėptų vamzdynų vietas, bendram naudojimui tenkančiųsistemos dalių skaitinį apibūdinimą ir kt. Esant autonominiam šilumos šaltiniui – katilo tipą ir galią, kuro rūšįir pan.);30.4. informacija apie pastato šildymo ir (ar) karšto vandens sistemos atidavimą eksploatuoti (kartu suprojektuotojo nurodytais duomenimis);Šių taisyklių 34.p. nurodyta, kad Prižiūrėtojas privalo:34.1. šilumos ūkį laikyti techniškai tvarkingą ir eksploatuoti jį patikimai ir saugiai, laikydamasis šiųTaisyklių ir kitų teisės aktų reikalavimų;34.2. siekti, kad šiluma būtų vartojama efektyviai, nustatyti šilumos vartojimo įrenginių efektyvaus veikimorežimus, jų laikytis ir analizuoti šilumos suvartojimo duomenis;34.3. teisės aktuose nustatytais atvejais dalyvauti priimant eksploatuoti naujus ar rekonstruotus šilumostinklus ar šilumos vartojimo įrenginius [Taisyklių 3 priedo 3 p.];34.4. vykdyti Valstybinės energetikos inspekcijos ir kitų valstybės institucijų teisėtus reikalavimus;34.5. pagal teisės aktų reikalavimus laiku pranešti apie šilumos tinklų ir (ar) šilumos vartojimo įrenginiųavarijas ir ištirti jų veikimo sutrikimus ar nelaimingus atsitikimus [Taisyklių 3 priedo 36 p.];34.6. organizuoti šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių remontą;34.7. organizuoti darbuotojų, tiesiogiai prižiūrinčių (eksploatuojančių) šilumos tinklus ir šilumos vartojimoįrenginius, mokymą, instruktavimą, lavinimą ir atestavimą [Taisyklių 3 priedo 38 p. ], kai Prižiūrėtojas yrajuridinis asmuo;Taip pat taisyklių 35.p.nurodyta, kad Prižiūrėtojas atsako už:35.1. šilumos apskaitą ir šilumos balanso sudarymą (jeigu jį reikalaujama sudaryti) ir suvartotos šilumosanalizę;35.2. šilumos pirkimo–pardavimo sutarties ir šilumos pristatymo sutarties su šilumos tiekėju sąlygųvykdymą;35.3. šilumos pirkimo–pardavimo sutartyje su šilumos tiekėju nustatyto šilumos vartojimo įrenginiųapkrovos grafiko laikymąsi ir nustatyto šilumos vartojimo režimo laikymąsi.246. Prižiūrėtojai eksploatuojantys pastato Šilumos punktus, skirtus gyvenamiesiems pastatams šildyti irkarštam vandeniui ruošti, turi pagal Pastato šildymo ir karšto vandens priežiūros tvarkos reikalavimus. Juosgali eksploatuoti tik asmenys, turintys Valstybinės energetikos inspekcijos išduotą šilumos vartojimoįrenginių eksploatavimo atestatą.

Kiekvieno Savininko (administratoriaus) arba Prižiūrėtojo būstinėje pagal šių taisyklių 309.p. turi būti šiešildymo sistemų priežiūros ir naudojimo dokumentai:309.1. pastato šildymo sistemos aprašas;309.2. pastato šildymo sistemos veikimo ir naudojimo instrukcija;309.3. pastato šildymo sistemos priežiūros instrukcija.Aukščiau minėtus dokumentus pagal Taisyklių 310p. parengia310.1. pastato, išskyrus daugiabučius namus, Savininkas arba jo pavedimu pastato šildymo ir karšto vandenssistemos Prižiūrėtojas;310.2. daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos valdyba (bendrijos pirmininkas), namobendrojo naudojimo objektams valdyti sudarytos jungtinės veiklos sutarties partnerių įgaliotas asmuo arbanamo bendrojo naudojimo objektų administratorius, arba jų pavedimu pastato šildymo ir karšto vandenssistemos prižiūrėtojas.Šių taisyklių 38.p. nurodyta, kad Šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių efektyvumo kontrolęatlieka Valstybinė energetikos inspekcija. Įvertinus aukščiau paminėtą medžiagą, darytinos išvados:1.Tikėtina, kad kai kurie prižiūrėtojai nepakankamai kokybiškai atliko savo pareigas (neanalizavosuvartoto šilumos kiekio ankstesniais mėnesiais, patalpose laikė mažiau kaip 18°C arba didesnę kaip 22ºCtemperatūrą), galėjo būti ir kiti pažeidimai, kuriuos turi nustatyti VEI;2. Valstybinė energetikos inspekcija galimai neatliko jai pavestų funkcijų (nepakankamai kontroliavoprižiūrėtojų veiklą periimant šilumos punktų priežiūrą kai kuriuose pastatuose);3. Energetikos ministerija ir jai pavaldi Valstybinė energetikos inspekcija priėmus Šilumos ūkio įstatymopataisas, atskiriančias šilumos tiekimą nuo pastato vidaus sistemų priežiūros privalėjo operatyviaiparengti šilumos punktų priežiūros perdavimo tvarką, kurioje turėjo būti numatyta perdavimo procedūrosteisiniai, ekonominiai ir techniniai aspektai. Deja to nebuvo padaryta, tad šilumos ūkio įstatymo pataisųnuostatų įgyvendinimas kai kuriuose objektuose galėjo būti atliktas netinkamai;4.Vilniaus miesto 507 pastatuose, kur šilumos kiekis patalpų šildymui, tenkantis vienam dienolaipsniuinuo 2010 metų lapkričio iki 2011 metų lapkričio padidėjo daugiau, nei 10% ir kur šio padidėjimonegalima paaiškinti iškraipymais dėl netinkamo suvartoto karšto vandens deklaravimo turi būti atliktasindividualus tyrimas įvertinant atskirus pastatus aptarnaujančių subjektų veiksmus.5. Rekomenduojama Vilniaus savivaldybei kreiptis į LR Vyriausybę (Energetikos ministeriją) prašantaiškiau reglamentuoti visoje Lietuvoje šildymo ir karšto vandens ruošimo reguliavimo nuotoliniu būdusistemų naudojimo ir rodmenų nuskaitymo bei saugojimo tvarką, siekiant paskatinti, o nestabdytitechnologinę pažangą aprūpinant Lietuvos pastatus šilumine energija.

Teisinis komentaras dėl ŠŪĮ pakeitimo įgyvendinimoReikalingas teisinis komentaras dėl ŠŪĮ pakeitimo, kuris nustatė š/p perdavimą namų atstovams ir tiekėjo galimą įtaką reguliuoti šilumos punkto parametrus. Keli esminiai klausimai: 1. Ar privalėjo šilumos tiekėjai nuo lapkričio 1 d. perduoti š/p priežiūrą ar galėjo laukti įstatyme nurodyto 2011-‐07-‐01 termino? 2. Ar buvo nustatyta perdavimo priežiūrai tvarka ? 3. Ar turėjo derinti priežiūros perdavimą su Savivaldybe ar Energetikos inspekcija? 4. Kokia Savivaldybės ir kitų institucijų kompetencija šiuo atveju, nustačius padidėjusį šilumos suvartojimą namuose? 5. Kokie tolimesni rekomenduojami teisės aktų pakeitimai? Komentaras parengtas pagal aukščiau pateiktus klausimus. 1. Ar privalėjo šilumos tiekėjai nuo lapkričio 1 d. perduoti š/p priežiūrą ar galėjo laukti įstatyme nurodyto 2011-‐07-‐01 termino? ŠILUMOS ŪKIO ĮSTATYMO 2, 3, 20, 22, 28, 31, 32 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO 2011 m. rugsėjo 29 d. Į S T A T Y M O N r . XI-‐1608 20 str. 1 dalyje nustatyta, kad daugiabučių namų šilumos punktus, nepriklausomai nuo jų nuosavybės teisės subjekto, turi prižiūrėti tik pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas (eksploatuotojas) (toliau – Prižiūrėtojas). Taip pat šio str. 2 dalyje nustatyta, kad Prižiūrėtoju negali būti šilumos tiekėjas arba su juo susijęs subjektas. Šiuo Įstatymo pakeitimu iš Šilumos ūkio įstatymo taip pat buvo išbraukta Įstatymo 28 str. 5 d. nuostata, kad Šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjas yra atsakingas už jam nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų namų šilumos punktų įrenginių priežiūrą (eksploataciją). Taip nuo šilumos tiekėjų buvo nuimta atsakomybė už jų nuosavybės daugiabučiuose namuose priežiūrą (eksploataciją). Šios Įstatymo nuostatos įsigaliojo 2011-‐11-‐01, tačiau kartu buvo nustatytas pereinamasis laikotarpis iki 2012-‐07-‐01, per kurį turėjo būti sudarytos sutartys su šio Įstatymo reikalavimus atitinkančiais Prižiūrėtojais. Sutartis turėjo sudaryti daugiabučio namo bendrosios nuosavybės valdytojas (Bendrija, Administratorius). Taip pat Įstatyme išliko 20 str. 1 d. nuostata, kad Prižiūrėtoju gali būti ir pati Bendrija arba pats Administratorius. Situacija Vilniuje, artėjant 2011-‐11-‐01 terminui, buvo tokia, kad siekiant įgyvendinti Įstatymo 20 str. 1 dalies nuostatą, taip pat 28 str. 5 d. pakeitimą, nereikėjo ieškoti naujų Prižiūrėtojų šilumos tiekėjui nuosavybės teise priklausantiems šilumos punktams. Bendrovė „Vilniaus energija“ (toliau – Bendrovė VE) pati neprižiūrėjo daugiabučių namų šilumos punktų. Juos prižiūrėjo ilgalaikiai Prižiūrėtojai, kurie juos prižiūrėjo tiek iki 2011-‐05-‐01, tiek po 2011-‐05-‐01. Tų laikotarpių ŠP priežiūros sąlygos skyrėsi tik tuo, kad pirmu atveju (iki 2011-‐05-‐01) už priežiūrą mokėjo namo patalpų savininkai, o antru atveju (po 2011-‐05-‐ 01) už priežiūrą mokėjo Bendrovė VE. Abiem atvejais namo šildymo ir karšto vandens sistemas prižiūrėjo tas pats Prižiūrėtojas. Todėl Bendrovė VE turėjo galimybę nedelsiant įvykdyti Įstatymo reikalavimą ir jau nuo 2011-‐11-‐01 nutraukti bet kokius daugiabučių namų vidaus sistemų priežiūros santykius. Ji tą ir padarė. Nutraukė sutartis su esamais daugiabučių namų ŠP prižiūrėtojais (tuo pačiu nutraukė mokėjimus jiems už ŠP įrenginių priežiūrą) ir formaliai perdavė ŠP įrenginių valdymo teisę daugiabučių namų bendrosios nuosavybės valdytojams (Bendrijoms, Administratoriams). Iš esmės, buvo tik konstatuota,

kad Bendrovė VE nuo 2011-‐11-‐01 vykdo naujus ŠŪ Įstatymo reikalavimus. Valdytojams situacija irgi buvo lengvai suvaldoma – jie tik turėjo grįžti prie sutartinių santykių, kokie buvo iki 2011-‐05-‐01. Tai reiškė, kad iš gyventojų vėl turėjo būti pradėti rinkti mokėjimai už šilumos punkto priežiūrą (kaip ir buvo iki 2011-‐ 05-‐01). Laikotarpyje tarp 2011-‐05-‐01 ir 2011-‐11-‐01 Bendrovė VE taikė diferencijuotą šilumos kainą. Daugiabučiams namams, kurių patalpų savininkai valdė savo ŠP įrenginius nuosavybės teise, šilumos kaina buvo maždaug dviem centais už kWh mažesnė, negu tiems namams, kurių šilumos punktai nuosavybės teise priklausė Bendrovei VE. Šį šilumos kainų skirtumą sudarė sąnaudos ŠP įrenginių priežiūrai, jų remontui ir nusidėvėjimo sąnaudos. Nuo 2011-‐11-‐01 sutinkamai su naujais Įstatymo reikalavimais Vilniuje taikoma tik viena (mažesnioji) šilumos kaina. Į ją nėra įskaičiuotos priežiūros, remonto ir nusidėvėjimo sąnaudos. Todėl mokėti už ŠP įrenginių priežiūrą Bendrovė VE nebeturi iš ko (šių sąnaudų ji nebegali padengti per šilumos kainą). Todėl už ŠP įrenginių priežiūrą gyventojai nuo 2011-‐ 11-‐01 turi mokėti Prižiūrėtojui tiesiogiai. Ar galėjo Bendrovė VE neperduoti ŠP įrenginių valdymo teisės daugiabučių namų bendrosios nuosavybės valdytojams nuo 2011-‐11-‐01? Manome, kad negalėjo. Nes nuo tos dienos valdytojai pagal Įstatymą įgijo teisę pasirinkti Prižiūrėtoją ŠP įrenginiams. Jiems tą valdymo teisę suteikė Įstatymas. Bendrovė VE negalėjo nevykdyti Įstatymo nuostatų. Ar galėjo Bendrovė VE neperduoti ŠP įrenginių priežiūros esamiems Prižiūrėtojams? Manome, kad klausimas beprasmiškas, nes Bendrovė VE pati neprižiūrėjo ŠP įrenginių, tad tos priežiūros ir negalėjo perduoti (neturėjo ką perduoti). Ar galėjo Bendrovė VE toliau mokėti už ŠP įrenginių priežiūrą esamiems Prižiūrėtojams? Tam nebeliko teisinio pagrindo (ŠŪ įstatymo 28 str. 5 d. nuostata, nustatanti tokią tiekėjo prievolę išbraukta; į šilumos kainą šios sąnaudos nebėra įkalkuliuotos). Kainų komisija tokių Bendrovės VE sąnaudų nepripažintų. Išvada. Tuos daugiabučių namų šilumos punktus, kurių įrenginiai nuosavybės teise priklauso šilumos tiekėjams, ir kuriuos prižiūrėjo kiti prižiūrėtojai (ne pati šilumos tiekimo įmonė) šilumos tiekėjai turėjo nuo 2011-‐11-‐01 perduoti prižiūrėti esamiems prižiūrėtojams ir perduoti valdymo teisę atitinkamiems daugiabučių namų valdytojams (bendrijoms, administratoriams). Jeigu yra esamų Prižiūrėtojų, kurie neatitinka Įstatymo reikalavimų (pvz., yra susiję su šilumos tiekėju arba Prižiūrėtojo funkcijas atlieka pats šilumos tiekėjas), pasirinkti kitą Prižiūrėtoją ir sudaryti su juo sutartį Valdytojas turi pereinamąjį laikotarpį iki 2012-‐07-‐01. Jeigu po 2011-‐11-‐01 priežiūrą ir toliau (iki 2012-‐07-‐01) vykdytų šilumos tiekėjas, jam už priežiūrą turi būti mokama atskirai. 2. Ar buvo nustatyta perdavimo priežiūrai tvarka ? Manome, kad dėl namo šilumos punkto įrenginių, kurie yra būtini namo tinkamam eksploatavimui, priežiūros perdavimo speciali tvarka ir nebuvo reikalinga (žr. 1 p. aukščiau). Įstatyme aiškiai pasakyta, kas ir kaip pasirenka prižiūrėtoją ir kas sudaro sutartį su juo. Pasirenka bendrija arba patalpų savininkai. Pastariesiems nepriėmus sprendimo, pasirenka administratorius. Sutartį sudaro bendrija arba administratorius. Tačiau dėl nuotolinio šilumos ir (ar) karšto vandens apskaitos prietaisų rodmenų nuskaitymo ir perdavimo bei parametrų valdymo įrenginių perdavimo turėtų būti priimti atitinkamų institucijų sprendimai. Rodmenų nuskaitymo ir perdavimo bei parametrų valdymo įrenginiai nėra individualūs

vieno pastato įrenginiai, todėl neaišku, kam ir kaip jie turi būti perduoti. Problema turėtų būti sprendžiama valstybės ir savivaldybės lygiuose. 3. Ar turėjo derinti priežiūros perdavimą su Savivaldybe ar Energetikos inspekcija? Tokių nurodymų teisės aktuose nerandame. 4. Kokia Savivaldybės ir kitų institucijų kompetencija šiuo atveju, nustačius padidėjusį šilumos suvartojimą namuose? Bendru atveju šilumos suvartojimo kiekviename name reguliavimas yra to namo bendruomenės ir Prižiūrėtojo santykių klausimas. Kaip nustatyta Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros tvarkos apraše (Žin., 2009, Nr. 143-‐6311) (žr. Aprašo 3 priedo 17 ir 18 lenteles), „Optimalių valdymo programų nustatymas, programų keitimas pagal namo įgaliotinio, savininko ar valdytojo pageidavimus (nepažeidžiant higienos normų)“ atliekamas iki 2 kartų per savaitę. Jeigu gyventojai nori gyventi šilčiau, jie pageidauja intensyvesnio šildymo ir atvirkščiai. Jeigu pasitaiko nepagrįsto šildymo intensyvumo padidinimo, tokius atvejus reikia tirti ir šalinti priežastis. Vartotojų skundus ir ginčus dėl energijos apskaitos ir apmokėjimo už suvartotą energiją pažeidimų, dėl Prižiūrėtojo veiklos ar neveikimo nagrinėja Valstybinė energetikos inspekcija (žr. Įstatymo 21 str.). 5. Kokie tolimesni rekomenduojami teisės aktų pakeitimai? Reiktų parengti naujas Šilumos pirkimo – pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartines sąlygas (toliau – SBŠVSS arba Standartinės sąlygos). Šiuo metu galioja dar 2003 metais ūkio ministro patvirtintos SBŠVSS (Žin., 2003, Nr 70-‐3201). Jos buvo tikslintos paskutinį kartą 2007-‐06-‐15. Po to buvo priimtas ir keletą kartų tikslintas naujasis Šilumos ūkio įstatymas. Šios Sutarčių standartinės sąlygos visiškai neatitinka galiojančio ŠŪ įstatymo nuostatų. Reiktų parengti ir patvirtinti Metodinius nurodymus, rekomendacijas ar pan. Daugiabučio namo šildymo sistemos temperatūrinio grafiko parengimui. Pagal 2011-‐09-‐29 priimtą Šilumos ūkio įstatymo pakeitimą vartotojai įgijo daugiau teisių reguliuoti šildymo režimą savo name, tačiau šių teisių įgyvendinimui jiems reikalinga metodinė pagalba. Reiktų išspręsti Rodmenų nuskaitymo ir perdavimo bei parametrų valdymo įrenginių ir sistemų panaudojimo klausimą. Atliktas geras darbas, sukurta naudinga techninė priemonė, tačiau jos panaudojimas šiuo metu užšaldytas. Yra ir kitų problemų, kurias sukūrė pastarasis ŠŪ įstatymo pakeitimas, ir kurie nėra išspręsti Įstatymo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose. Nesprendžiamas šilumos punkto įrenginių remonto ir pakeitimo klausimas. Nesprendžiamas tiekėjo investicijų įrengiant individualius daugiabučių namų šilumos punktus grąžinimo klausimas. Abejojame, ar pastaroji problema gali būti išspręsta be Įstatymo pakeitimo. Algirdas Glodenis, teisininkas

Pažyma dėl centralizuotai tiekiamos šilumos suvartojimo Vilniaus mieste 2011 m. lapkričio mėnesį

by commonsenseLT on Jan 12, 2012

Accessibility

Categories

Upload Details

Usage Rights

Statistics

Pažyma dėl centralizuotai tiekiamos šilumos suvartojimo Vilniaus mieste 2011 m. lapkričio mėnesį — Document Transcript