Aplinkosministerija2012ReikalavimaikompostavimuiirkompostuiUžsakomojo darbo„Reikalavimai kompostavimuiir kompostui“ ATASKA...
Užsakomojo darbo „Reikalavimai kompostavimui ir kompostui“A T A S K A I T ATURINYS Psl.1.Įvadas 12.Apibėžimai 43.Reikalavi...
6. Aplinkosauginiai reikalavimai kompostavimo aikštelėms iruždariems kompostavimo bei anaerobinio apdorojimoįrenginiams (r...
1168. Kompostuotinų bioskaidžių atliekų kiekiai – potencialas(prognozė)Visų pirma norime atkreipti dėmesį tai, kad iki šio...
1172. Maisto pramonės įmonėse susidarančių biologiškai skaidžių atliekų tvarkymoprograma, patvirtinta Aplinkos ministro ir...
118Bioskaidžias atliekas, tinkamas (galimas) kompostuoti (ar anaerobiškai apdoroti) –kompostuotinų atliekų potencialas – g...
1198.1 pav. Bioskaidžių atliekų grupės
1208.2 pav. Galimi bioskaidžių atliekų panaudojimo ir perdirbimo variantai
1218.1. Miškininkystės (ir medienos perdirbimo) atliekosPagal įvairius vertinimus (žr. aukščiau įvardintus šaltinius) per ...
122Šiuo metu didžioji dalis susidarančio mėšlo yra skystas arba pusiau skystas mėšlas – t. y.mėšlo/srutų mišinys – kuris y...
123Idealus kompostavimui yra šiaudų ir mėšlo mišinys.Tam, kad būtų galima sukompostuoti ~ 1,5 mln. tonų mėšlo arba iš jo p...
124Daržovių (auginimo) atliekosApie susidarantį įvairių augalinių atliekų kiekį auginant daržoves informacijos aptikti mum...
125Alkoholio ir bioetanolio gamybos atliekosGaminant alkoholį ir bioetanolį susidaro žliaugtai – vidutiniškai per metus ap...
126Alaus gamybos atliekosPer metus Lietuvoje vidutiniškai susidaro apie 50÷55 tūkst. tonų alaus gamybos atliekų: saladyno...
127Kai kurios įmonės dalį atliekų kompostuoja.Prognozuojama, kad iš viso galėtų būti kompostuojama iki 20 tūkst. tonų per ...
128Pieno perdirbimo atliekosPieno pramonėje per metus vidutiniškai susidaro 250÷300 tūkst. tonų įvairių bioskaidžiųatliekų...
1298.5. Kitos pramoninės bioskaidžios atliekosOdų ir kailių apdirbimo atliekosOdų ir kailių apdirbimo pramonėje per metus ...
130Žaliosios atliekos (medžių lapai, šakos ir žolė)Žaliųjų atliekų miestuose per metus iš viso susidaro 125÷150 tūkst. ton...
131Taigi, iš viso tikėtina bus pagaminta ~ 300 tūkst. tonų biostabilizuotų atliekų, kuriųdrėgnumas bus apie 30-40%.Išsijoj...
1328.8. Galimų kompostuoti bioskaidžių atliekų potencialas (prognozė)Apibendrindami aukščiau išdėstytą informaciją, konsta...
1338.9. Regioninių atliekų tvarkymo sistemų bioskaidžių atliekųapdorojimo (numatomi) pajėgumaiŽaliųjų atliekų (ir NVĮ dumb...
134 biodžiovinti/kompostuoti (biostabilizuoti) – pagaminant kietąjį atgautąjį kurą irtechninį kompostą (pakankamai biosta...
135Taigi, iš viso realiai potencialiai galimų kompostuoti bioskaidžių atliekų, įskaitant mišriųkomunalinių atliekų bioskai...
136Turint omenyje aukščiau išsakyta, reikėtų atitinkamuose teisės aktuose nustatyti tai, kadvėliausiai nuo 2025 metų neapd...
1379. Prognozuojami pagaminamo skirtingų klasių komposto irstabilato (biostabilizuotų bioskaidžių atliekų) kiekiaiKomposto...
138Miestų daugiabučiuose namuose šių atliekų per metus susidaro ~ 200 tūkst. tonų; tačiaurealu, kad atskirai bus surinkta ...
139Įvairios augalinės žemės ūkio atliekos (neįskaitant šiaudų ir mėšlo)Kaip įvertinta ankstesniame skyriuje šių atliekų pe...
1409.2. Kompostas iš dumbloKaip jau minėjome anksčiau – NVĮ dumblas nėra įtrauktas į kompostui (produktui) – kurisnebelaik...
141Jeigu šitoje, iš stabilato išsijotoje, smulkiojoje frakcijoje sunkiųjų metalų ir kitų teršalų beipriemaišų koncentracij...
142Kartais vis dar yra prašoma apriori apibūdinti „skirtingų“ kompostų (kažkuo iš esmėsbesiskiriančių vienas nuo kito), pa...
143Norime atkreipti dėmesį į tai, kad paprastai yra kompostuojamas įvairių bioskaidžių atliekųmišinys, dažniausiai dar pap...
144 deguonies koncentracijos ~ 10% (pradinės mezofilinės ir, ypač, termofilinėsstadijos metu būtinai > 5%), kurią užtikri...
14510. Komposto (pa)naudojimas.Stabilato panaudojimo galimybės.Kompostas (produktas) gali būti naudojamas: žemės ūkyje (į...
146Dirvožemyje humusinės medžiagos, kurių gausu komposte, atlieka įvairias funkcijas.Jos akumuliuoja gyviesiems organizmam...
147Dirvožemio savybes pagrindinai lemia dirvožemio organinė medžiaga (angl. SOM – SoilOrganic Matter), kurios pagrindinė s...
148Apibendrindami viską aukščiau įvardintą, remdamiesi vokiečių patirtimi, galime teigti, kadkomposto įterpimas į dirvožem...
149Įvairiose ES šalyse – narėse yra įvairios komposto naudojimo normos.Pagrindinis reikalavimas visuose teisės aktuose yra...
150 pagerina dirvožemio struktūrą bei padidina maistingųjų medžiagų pernešimo(dirvožemyje) galimybes, sumažina dirvožemi...
151PastabaAtskiras klausimas – mėšlo (ir šiaudų) kompostavimas arba mėšlo anaerobinis pūdymas(biodujų išgavimas) ir gauto ...
152Tam, kad būtų sėkmingai plėtojamas įvairių kompostų panaudojimas (realizavimasrinkoje), siūlome vietoje dabartinės tech...
Upcoming SlideShare
Loading in …5
×

Composting and Anaerobic Digestion: requirements, processes, technologies and etc. A Review in Lithuanian - part II (amounts). A.Brazas and others, 2012

536 views
419 views

Published on

The scientific research study “Requirements for Composting and Anaerobic Digestion, and for Compost and Digestate”. Final Report (332 pages) in Lithuanian, A.Brazas and others, May 2012.

Published in: Technology
0 Comments
0 Likes
Statistics
Notes
  • Be the first to comment

  • Be the first to like this

No Downloads
Views
Total views
536
On SlideShare
0
From Embeds
0
Number of Embeds
0
Actions
Shares
0
Downloads
0
Comments
0
Likes
0
Embeds 0
No embeds

No notes for slide

Composting and Anaerobic Digestion: requirements, processes, technologies and etc. A Review in Lithuanian - part II (amounts). A.Brazas and others, 2012

  1. 1. Aplinkosministerija2012ReikalavimaikompostavimuiirkompostuiUžsakomojo darbo„Reikalavimai kompostavimuiir kompostui“ ATASKAITA© Alfonsas Brazas ir kiti, 2012UAB “Ekoprojektas” ir UAB “Atliekų tvarkymo konsultantai”
  2. 2. Užsakomojo darbo „Reikalavimai kompostavimui ir kompostui“A T A S K A I T ATURINYS Psl.1.Įvadas 12.Apibėžimai 43.Reikalavimai kompostui, digestatui ir stabilatui –komposto ir digestato klasės ir teršalų limitai93.1.Bioatliekų tapimo produktu kriterijai 93.2.Komposto ir digestato klasės bei kokybės parametrai (teršalų limitai) 203.3.Komposto ir digestato kokybės užtikrinimo procesas ir procedūros,įskaitant komposto ir digestato sertifikavimą314.Stabilato (biostabilizuotų bioskaidžių atliekų) ir kompostobiostabilumo nustatymo kriterijai. Komposto brandumas474.1.Stabilato (biostabilizuotų bioskaidžių atliekų) ir kompostobiostabilumo nustatymo testai (metodai)484.1.1Deguonies suvartojimo matavimu pagrįsti testai 484.1.2Anglies dvideginio iš(si)skyrimo matavimais pagrįsti testai 504.1.3.Savaiminio šilimo testai 504.1.4.Solvita®testo rinkinys 524.1.5.Kiti – ne respirometriniai – biostabilumo nustatymo metodai (testai) 534.1.6.Digestato biostabilumo nustatymo testai 544.2.Rekomenduojami stabilato ir komposto biostabilumo parametrai 554.3Komposto brandumas 605.Reikalavimai įvairių bioskaidžių atliekų kompostavimui iranaerobiniam apdorojimui665.1.Reikalavimai namudiniam kompostavimui 715.2.Reikalavimai žaliųjų atliekų ir kitų augalinių atliekų kompostavimui725.3.Reikalavimai virtuvės atliekų ir maisto produktų, kuriems pasibaigėgaliojimo terminas, kompostavimui ir anaerobiniam apdorojimui735.4.Reikalavimai NVĮ (nuotekų valymo įrenginių) dumblo kompostavimui iranaerobiniam apdorojimui775.5.Reikalavimai 3 kategorijos šalutinių guvūninių produktų (išskyrusmaisto/virtuvės atliekas) kompostavimui ir anaerobiniam apdorojimui79
  3. 3. 6. Aplinkosauginiai reikalavimai kompostavimo aikštelėms iruždariems kompostavimo bei anaerobinio apdorojimoįrenginiams (reaktoriams)876.1.Vietos kompostavimo aikštelei įrengti ar uždariems kompostavimoįrenginiams instaliuoti parinkimas ir aikštelės įrengimas896.2.Teritorijos planavimo procedūros, įskaitant planuojamos ūkinės veiklospoveikio aplinkai ir poveikio visuomenės sveikatai vertinimo procedūras.Techninio projekto rengimas ir statybos leidimo gavimas.Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo gavimas.916.2.1.Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai ir poveikio visuomenės sveikataivertinimo procedūros926.2.2Techninio projekto rengimas ir statybos leidimo gavimas 946.2.3.Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas 956.3.Sanitarinių apsaugos zonų ribų ir režimų nustatymas 967.Komposto, techninio komposto ir digestato naudojimoreglamentavimas1098.Kompostuotinų bioskaidžių atliekų kiekiai – potencialas (prognozė) 1169.Prognozuojami pagaminamo skirtingų klasių komposto irstabilato (biostabilizuotų bioskaidžių atliekų) kiekiai1379.1.Prognozuojami komposto (produkto) kiekiai 1379.2.Prognozuojami komposto (iš NVĮ dumblo) kiekiai 1409.3.Prognozuojami stabilato ir techninio komposto (iš stabilato) kiekiai 14010. Komposto (pa)naudojimas. Stabilato panaudojimo galimybės. 14511.Kompostavimo ir anaerobinio apdorojimo procesai 15312.Kompostavimo technologijos (metodai, būdai, įrenginiai) 23313.Naudotos literatūros sąrašas 31514.Priedai 32614.1.Siūlomo teisės akto metmenys (tezės) ir pasiūlymų LR Vyriausybei beiministerijoms ir tarnyboms dėl būtinų teisės aktų pakeitimų arnaujų išleidimo metmenys (tezės).32614.2Informacinė medžiaga: studija – apžvalga „Reikalavimaikompostavimui ir kompostui“ , tik kompiuterinėje laikmenoje CD
  4. 4. 1168. Kompostuotinų bioskaidžių atliekų kiekiai – potencialas(prognozė)Visų pirma norime atkreipti dėmesį tai, kad iki šiol Lietuvoje atlikti susidarančių bioskaidžiųatliekų kiekių vertinimai yra tik apytiksliai (indikatyviniai) – nes tikslenis įvertinimas yragana sudėtingas (net problematiškas – dėl netikslios apskaitos) ir tikrai didelės apimtiesbei trukmės darbas.Kiekių įvertinimą apsunkina ir tai, kad susidarantys bioskaidžių atliekų kiekiai metai iš metųstipriai kinta (svyruoja); kartais kinta net ir vienų metų eigoje – nes stipriai kinta ūkinėsveiklos sąlygos ir kiti veiksniai (pvz., stipriai svyruoja laikomų galvijų ir kiaulių skaičius,įvairių auginamų ir perdirbamų žemės ūkio kultūrų kiekis, gaminamos pramonėsprodukcijos apimtys (pvz., bioetanolio)).Pastaraisiai metais stipriai kito net ir susidarantys komunalinių atliekų kiekiai bei jų sudėtis,nes dėl ekonominės krizės stipriai kito vartojimas.Gal kiek pastovesni yra tik susidarantys žaliųjų atliekų (medžių lapų ir šakų bei žolių)kiekiai.Miškininkystės ir medienos apdirbimo pramonės atliekų potencialą kompostavimui sunkuįvertinti dar ir dėl to, kad vis didesnė jų dalis yra sunaudojama kaip biokuras (taip pat irdalis šiaudų - ir vis didesnė).Turėdami omenyje aukščiau išsakyta, darbo autoriai taip pat pateikia tik orientacinius(indikatyvinius) susidarančių bioskaidžių kiekius – nes to visiškai pakanka įvertinantkompostuotinų (bei anaerobiškai apdorotinų) bioskaidžių atliekų potencialą.Tačiau manome, kad ateityje (prieš rengiant naują Valstybinio strateginio atliekų tvarkymoplano projektą) tikslinga būtų atlikti išsamią susidarančių ir apdorojamų bioskaidžių atliekųkiekių analizę.Kompostuotinų (anaerobiškai apdorotinų) atliekų kiekių (potencialo) įvertinimas buvoatliktas vadovaujantis žemiau išvardintomis ataskaitomis ir kitais viešai prieinamaisšaltiniais:1. Augalinės kilmės atliekų panaudojimo tręšimui, jų normų nustatymo, kitų augaliniųtrąšų žemės ūkyje būdų tyrimai, analizė ir įvertinimas, G. Staugaitis, R. Mažeika. A.Antanaitis, Š. Antanaitis ir kiti, 2011, LAMMC - Lietuvos agrarinių ir miškų mokslųcentro Agrocheminių tyrimų laboratorija, Kaunas; užsakovas Žemės ūkio ministerija;
  5. 5. 1172. Maisto pramonės įmonėse susidarančių biologiškai skaidžių atliekų tvarkymoprograma, patvirtinta Aplinkos ministro ir Žemės ūkio ministro 2010-05-26 įsakymuNr. 3D-499/D1-435;3. Valstybinis strateginis atliekų tvarkymo planas; aktuali redakcija patvirtinta LRVyriausybės 2007-10-31 nutarimu Nr. 1224; pakeitimai – 2010-12-01 nutarimas Nr.1746;4. Atliekų tvarkymo būklės analizė, R. Uselytė ir I. Silvestravičiūtė, 2009, UAB„Ekokonsultacijos“, užsakovas Aplinkos ministerija;5. Bioenergetikos plėtros perspektyvų analizė ir būtinos priemonės, siekiant užtikrintimokslinių tyrimų ir technologinės plėtros bioenergetikoje koordinavimą. Ataskaita,P. Janulis, V. Makarevičienė, E. Sendžikienė, R. Vainiūnaitė, K. Kazancev, J.Šimėnas, A. Samuolis, 2007, LŽŪU, Kaunas6. Gamybos atliekų smulkiose ir vidutinėse įmonėse, kurioms nereikia gauti taršosintergruotos prevencijos ir kontrolės leidimų, pagal veiklos sritis, susidarymo studija,J. K. Staniškis, R. Česnaitis, I. Kliopova, J. Ulinskaitė, 2007, VšĮ „Subalansuotospramonės plėtros centras“, užsakovas LR Ūkio ministerija;7. Organinių ir biodegraduojančių atliekų surinkimo ir perdirbimo galimybių studija, J.K. Staniškis, J.A. Motiejūnas, R. Juškaitė, J. Miliūtė, A. Bagdonas, 2006, VšĮ„Subalansuotos pramonės plėtros centras“, užsakovas Ūkio ministerija;8. Galimybių studija ir investicinė programa dumblo tvarkymui Lietuvoje, 2006, UAB„Sweco BKG“, užsakovas Aplinkos projektų valdymo agentūra;9. LR Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis;10.Compost Production and Use in EU. Final Report, 2008, ORBIT/European CompostNetwork ECN, European Commission DG Joint Research Centre/IPTS.
  6. 6. 118Bioskaidžias atliekas, tinkamas (galimas) kompostuoti (ar anaerobiškai apdoroti) –kompostuotinų atliekų potencialas – galima suskirstyti į tokias pagrindines grupes: miškininkystės (ir medienos perdirbimo) atliekos; žemės ūkio atliekos:o mėšlas (tirštas (kietas), pusiau skystas (pusiau kietas), skystas) ir srutos,o šiaudai (javų ir kiti),o augalinės žemės ūkio atliekos (bulvienojai, runkelių lapai, ankštinių kultūrųir daržovių atliekos, kitos panašios atliekos); žemės ūkio produkcijos perdirbimo atliekos:o alaus, alkoholio ir bioetanolio gamybos atliekos,o cukraus gamybos atliekos,o aliejaus ir biodyzelino gamybos atliekos,o vaisių ir daržovių perdirbimo atliekos,o grūdų perdirbimo atliekos,o duonos (pyrago), tešlos pusgaminių ir konditerijos pramonės atliekos,o mėsos, žuvies ir pieno produktų gamybos atliekos: skerdyklų atliekos, mėsos perdirbimo atliekos, žuvies perdirbimo atliekos pieno perdirbimo atliekos; kitos pramoninės bioskaidžios atliekos maisto/virtuvės atliekos iš maitinimo ir prekybos įmonių; bioskaidi komunalinių atliekų dalis:o maisto/virtuvės atliekos,o žaliosios atliekoso popieriaus/kartono, medienos, tekstilės, odos ir pan. atliekos; nuotekų valymo įrenginių (NVĮ) dumblas.
  7. 7. 1198.1 pav. Bioskaidžių atliekų grupės
  8. 8. 1208.2 pav. Galimi bioskaidžių atliekų panaudojimo ir perdirbimo variantai
  9. 9. 1218.1. Miškininkystės (ir medienos perdirbimo) atliekosPagal įvairius vertinimus (žr. aukščiau įvardintus šaltinius) per metus vidutiniškai susidaroapie 2,5 mln. m3miško kirtimo atliekų – nukirstų stiebų viršūnių, nelikvidinių šakų (< 5 cm),smulkių medžių stiebų (1,3 m aukštyje < 5 cm), medžių žievės ir pan.Iš miško realu paimti ne daugiau kaip pusę šių atliekų – t. y. 1÷1,5 mln. m3.Per metus lentpjūvystės atliekų vidutiniškai susidaro ~ 1÷1,5 mln. m3.Taigi, realiai galimų panaudoti (visų pirma energijai gaminti) miškininkystės ir medienosperdirbimo atliekų per metus susidaro 2÷3 mln. m3.Didžioji jų dalis numatoma sunaudoti kogeneracinėse ir kitose katilinėse – šilumos irelektros energijos gamybai.Realu, kad kompostavimui šių atliekų liktų maždaug 1/10 – tų, kurios mažiausiai tiktų kurui.Taigi, tikėtina, kad galimų panaudoti kompostavimui miškininkystės ir medienos perdirbimoatliekų per metus susidarys ne daugiau kaip 300 tūkst. m3arba apie 100 tūkst. tonų.Šios atliekos yra labai gera ir geidžiama struktūrinė medžiaga, reikalinga kompostuojantkitas bioskaidžias atliekas – ypač tas, kurios turi daug drėgmės (yra pastos pavidalo arbaskystos) bei turi daug azoto ir mažai anglies.8.2. Žemės ūkio atliekos:mėšlas, šiaudai (javų ir kiti), įvairios augalinės atliekos (bulvienojai, runkelių lapai,ankštinių kultūrų ir daržovių auginimo atliekos ir pan.)MėšlasPer metus Lietuvoje vidutiniškai susidaro iki 1,5 mln. tonų įvairaus (kieto (s.m. >20%),pusiau kieto (s.m. - 12÷20%) ir skysto (s.m. <12%)) mėšlo, skaičiuojant sausosiomismedžiagomis (s.m.) – priklausomai nuo laikomų galvijų, kiaulių ir paukščių skaičiaus (jismetai ir metų svyruoja) ir kreikimo pobūdžio. Tame tarpe: galvijų mėšlo ~ 1 200 tūkst. tonų s.m. (1 m3~10% s.m.), kiaulių mėšlo ~ 250 tūkst. tonų s.m. (1 m3~ 10÷12% s.m.), paukščių mėšlo ~ 50÷75 tūkst. tonų s.m. (1 m3~ 10÷12% s.m.).Pastaba:Kraikui per metus vidutiniškai yra sunaudojama apie 1,0÷1,25 mln. tonų šiaudų.
  10. 10. 122Šiuo metu didžioji dalis susidarančio mėšlo yra skystas arba pusiau skystas mėšlas – t. y.mėšlo/srutų mišinys – kuris yra laikomas mėšlidėse/srutų rezervuaruose ir beveik visas yraįterpiamas į dirvą arba išlaistomas neapdorotas.Tik labai maža (nežymi) dalis mėšlo yra panaudojama biodujų gamybai – tuo atveju į dirvąįterpiamas susidaręs (skystas) digestatas.Kol kas mėšlas praktiškai dar (beveik) nenaudojamas biodujoms gaminti, nes dabartinė išbiodujų pagamintos atsinaujinančios elektros energijos supirkimo kaina yra akivaizdžiaiper maža, kad padengtų jos gamybos kaštus (yra 30 ct/kWh, reikėtų > 50 ct/kWh).Perspektyvoje mėšlo panaudojimą biodujų gamybai numatoma stipriai plėsti (plėtoti).Praktiškai nei mėšlas, nei digestatas (gautas po mėšlo apdorojimo anaerobiniuoseįrenginiuose – biodujų išgavimo) kol kas nenaudojami komposto gamybai.Tuo tarpu mėšlą arba iš jo gautą digestatą būtinai reikėtų kompostuoti – visų pirma„sausąją“ jo dalį (gautą po skysto mėšlo ar digestato separavimo centrifugoje arba prese).Tokiu atveju į dirvą tiesiogiai būtų įterpiama tik skystoji mėšlo arba digestato dalis; o„sausoji“ jo dalis būtų kompostuojama (sumaišant su kitomis bioskaidžiomis atliekomis,pirmiausia – šiaudais).Komposto kaip trąšos naudojimas turi daug pranašumų palyginti su neapdoroto mėšlo(ypač skysto mėšlo) naudojimu (pastaba - apie tai trumpai aprašoma šio ataskaitos priede- informacinėje medžiagoje.Kompostuojant mėšlo ir šiaudų mišinį termofilinėje temperatūroje taip pat būtų sunaikinamižmogaus ir gyvūnų patogenai bei fitopatogenai (bakterijos, mikrogrybai ir virusai).ŠiaudaiPer metus Lietuvoje vidutiniškai susidaro virš 3 mln. tonų javų šiaudų ir apie 1 mln. tonųrapsų šiaudų.Kraikui yra panaudojama maždaug 1,25 mln. tonų per metus; pašarui < 150 tūkst. tonų.Šiek tiek šiaudų yra sukūrenama katilinėse; kol kas ta dalis yra nežymi, bet perspektyvojeplanuojama sukūrenti iki 500 tūkst. tonų per metus.Dalis šiaudų yra panaudojama kuro granulėms ir briketams gaminti; kol kas ta dalisnežymi, bet perspektyvoje planuojama sunaudoti virš 500 tūkst. tonų per metus.Likę šiaudai yra tiesiog apariami dirvoje arba lieka nepanaudoti (tiesiog supūva šiaudųkrūvose).Taigi, galimas kompostavimui šiaudų kiekis sudaro beveik 2 mln. tonų per metus !!!Tačiau vieni šiaudai kompostuojasi blogai, nes jų sudėtyje yra mažai azoto ir daug anglies.
  11. 11. 123Idealus kompostavimui yra šiaudų ir mėšlo mišinys.Tam, kad būtų galima sukompostuoti ~ 1,5 mln. tonų mėšlo arba iš jo pagaminto (pobiodujų išgavimo) digestato, reikėtų sunaudoti ~ 1,5 mln. tonų šiaudų.Kompostuojant kartu šiaudus ir mėšlą būtų pagaminamas aukštos kokybėskompostas, kuriuo trešiant dirvas būtų stipriai pagerinama dirvožemio kokybė.Likęs 0,5 mln. tonų šiaudų galėtų būti naudojamas kaip struktūrinė medžiagakompostuojant skystas arba pastos pavidalo bioskaidžias atliekas, kurios turi daug azoto irmažai anglies – cukrinių runkelių lapus ir NVĮ dumblą, maisto/virtuvės atliekas, cukraus iralkoholio (įskaitant alų ir bioetanolį) gamybos atliekas, vaisių ir daržovių perdirbimoatliekas, skerdyklų ir mėsos bei žuvies perdirbimo bei panašias atliekas arba iš visų šiųatliekų pagamintą (gautą) digestatą.BulvienojaiPer metus iš viso susidaro 100÷125 tūkst. tonų bulvienojų.Tikslesnių duomenų kaip jie yra sutvarkomi neradome. Tikėtina, kad jie yra paprasčiaisupūdomi krūvose šalia bulvių laukų arba išdžiovinami ir sukrauti į krūvas sudeginami.Tuo tarpu bulvienojai galėtų būti kompostuojami maišant juos su kitomis žemės ūkioatliekomis – pagrindinai su mėšlu.Išdžiūvę bulvienojai galėtų tarnauti kaip struktūrinė medžiaga.Bet svarbiausia, kompostuojant bulvienojų ir kitų bioskaidžių atliekų (pvz. mėšlo) mišinįtermofilinėje temperatūroje būtų sunaikinami bulvienojuose galintys būti (atsirasti) įvairūsfitopatogenai (ligas sukeliančios patogeninės bakterijos ir mikrogrybai bei virusai).Cukrinių ir pašarinių runkelių lapaiPer metus iš viso susidaro > 300 tūkst. tonų cukrinių ir pašarinių runkelių lapų.Dalis jų sušeriama gyvuliams, bet didžioji dalis yra apariama dirvoje; o dalis tiesiog supūvakrūvose šalia runkeliams auginti skirtų laukų.Bet bent trečdalį (mažų mažiausiai) susidarančio runkelių lapų kiekio – t. y. > 100 tūkst.tonų - būtų galima kompostuoti, maišant juos su šiaudais ir mėšlu.Tokiu būdu būtų pagaminamas kompostas – organinė trąša.Kompostuojant runkelių lapų ir kitų bioskaidžių atliekų (pvz. mėšlo ir šiaudų) mišinįtermofilinėje temperatūroje būtų sunaikinami runkelių lapuose galintys būti (atsirasti)įvairūs fitopatogenai (ligas sukeliančios patogeninės bakterijos ir mikrogrybai bei virusai).
  12. 12. 124Daržovių (auginimo) atliekosApie susidarantį įvairių augalinių atliekų kiekį auginant daržoves informacijos aptikti mumsnepavyko. Tačiau akivaizdu, kad įvairių atliekų tikrai susidaro ir nemažai.Visas šias atliekas reikėtų kompostuoti – visų pirma todėl, kad kompostuojant daržoviųatliekų ir kitų bioskaidžių atliekų (pvz. mėšlo ir šiaudų) mišinį termofilinėje temperatūrojebūtų sunaikinami daržovių atliekose galintys būti (atsirasti) įvairūs fitopatogenai (ligassukeliančios patogeninės bakterijos ir mikrogrybai bei virusai).Fitopatogenų sunaikinimo problema tampa vis aktualesnė, nes daržoves vis sparčiaupuola įvairios ligos, kurias sukeliai bakterijos, mikrogrybai ir virusai.8.3. Žemės ūkio produkcijos perdirbimo atliekos:(cukraus, alaus, alkoholio ir bioetanolio, aliejaus ir biodyzelino gamybos atliekos; vaisių irdaržovių bei grūdų perdirbimo atliekos, konditerijos pramonės atliekos; skerdyklų atliekos,mėsos, žuvies ir pieno perdirbimo atliekos; kitos atliekos).Cukraus gamybos atliekosCukraus gamybos proceso metu Lietuvoje per metus vidutiniškai susidaro ~ 300 tūkst.tonų įvairių bioskaidžių atliekų: melasos (~ 25÷30 tūkst. tonų), cukrinių runkelių gabaliukų ir atliekų (~ 60÷70 tūkst. tonų), cukrinių runkelių išspaudų ( ~ 200÷250 tūkst. tonų), cukrinių runkelių plovimo ir valymo nuotekų dumblo (iki 1000 tonų), kalkių purvo (~ 2500÷5000 tonų).Beveik visas kiekis, išskyrus dumblą ir kalkių purvą (kalcio karbonatą), yra panaudojamaskaip pašarai.Melasą ir cukrinių runkelių išspaudas būtų galima naudoti gaminti biodujas bei,išseparavus centrifugoje gautą digestatą – skystąją frakciją įterpti į dirvą kaip trąšą, o„sausąją“ frakciją kompostuoti, sumaišius su kitomis bioskaidžiomis atliekomis (šiaudaisbei mėšlu). Tos „sausosios“ digestato frakcijos, kurią būtų galima kompostuoti, susidarytų35÷50 tūkst. tonų per metus. Bet kol kas taip nėra daroma.Kompostavimui dabar praktiškai lieka tik dumblas ir kalkių purvas (~3000÷6000tonų/metus); kuriuos, norint kompostuoti, tektų maišyti su šiaudais bei mėšlu.
  13. 13. 125Alkoholio ir bioetanolio gamybos atliekosGaminant alkoholį ir bioetanolį susidaro žliaugtai – vidutiniškai per metus apie 400÷500tūkst. tonų (sausųjų medžiagų žliaugtuose ~ 8÷10%); teoriškai galėtų susidaryti net apie750 tūkst. tonų žliaugtų (jeigu visos bioetanolio gamybos įmonės dirbtų pilnu pajėgumu).Pastaba: susidarančių žliaugtų kiekiai metai iš metų labai svyruoja, nes pagaminamobioetanolio kiekiai yra labai nestabilūs (kinta priklausomai nuo įvairių aplinkybių); šiuo metuesamos bioetanolio gamybos įmonės faktiškai dirba puse savo pajėgumų ir gali visiškaisustoti.Šiuo metu didžioji dalis žliaugtų yra naudojama biodujų gamybai (UAB „Kurana“ ir AB„Vilniaus degtinė“ spirito varykla Obeliuose).Po žlaugtų apdorojimo anaerobinėse sąlygose – biodujų gamybos - gautas digestatas yraseparuojamas centrifugose: po to skysta frakcija įterpiama į dirvą kaip trąša, o „sausoji“frakcija (s.m. ≥20%) galėtų ir turėtų būti kompostuojama (šiuo metu ji taip pat įterpiama įdirvą neapdorota arba mėginama ją apdoroti naudojant NaOH (gauta organinė medžiaganaudojama kaip trąša)).Iš viso per metus kompostavimui tinkamos „sausosios“ digestato frakcijos gali susidaryti(UAB „Kurana“ ir AB „Vilniaus degtinė“ spirito varykloje Obeliuose) ~ 30÷50 tūkst. tonų(s.m. ≥20%). Šią „sausąją“ digestato frakciją kompostuojant kartu su šiaudais – būtųpagaminamas aukštos kokybės kompostas. Deja, kol kas taip nedaroma.AB „Biofuture“ statyti biodujų jėgainę, naudojančią žliaugtus kol kas atsisakė – tadsusidarantys žliaugtai (~ 200÷300 tūkst. tonų/metus; potencialas ~ 450 tūkst. tonų/metus,jeigu gamykla dirbtų pilnu pajėgumu) yra atiduodami (parduodami) ūkininkams kaippašaras arba įterpiami į dirvą kaip trąša.Ketinimų žliaugtus separuoti centrifugoje, išskiriant „sausąją“ jų frakciją (s.m. ≥20%) ir jąparduoti kaip pašarus ūkininkams, o į dirvą įterpti tik likusią (po separacijos) skystąjąžlaugtų frakciją – gamykla kol kas taip pat neturi; nes tiesiog stengiasi išsigelbėti nuobankroto.PastabaIš „sausosios“ žliaugtų frakcijos, ją išdžiovinant, būtų galima gaminti pašarų priedus DDGS(angl. Dried Distillers Grains and Solubles).Tačiau to Lietuvoje kol kas nedaro nė viena alkoholio ar bioetanolio gamybos įmonė.
  14. 14. 126Alaus gamybos atliekosPer metus Lietuvoje vidutiniškai susidaro apie 50÷55 tūkst. tonų alaus gamybos atliekų: saladyno > 45 tūkst. tonų (s.m. - 20÷30%), mielių ~ 7500÷8000 tonų (s.m. - 12÷15%).Tiek saladynas, tiek mielės yra vertingi pašarai – todėl jie (arba iš jų pagaminti produktai –pašarų priedai) yra sunaudojami šėrimui pilnai.Aliejaus ir biodyzelino gamybos atliekosPer metus Lietuvoje vidutiniškai susidaro 100÷150 tūkst. tonų aliejaus ir biodyzelinogamybos atliekų (jeigu biodyzelino gamyklos dirbtų pilnu pajėgumo – atliekų susidarytų ~250÷300 tūkst. tonų), pagrindinai rapsų ir šiek tiek saulėgrąžų išspaudų.Prognozuoti biodyzelino gamybos atliekų kiekius praktiškai neįmanoma, nes biodyzelinogamyba yra nestabili – pagaminami kiekiai nuolat svyruoja.Praktiškai visos rapsų išspaudos yra sunaudojamos kaip vertingas pašaras.Vaisių ir daržovių perdirbimo atliekosPer metus Lietuvoje vidutiniškai susidaro apie 10÷15 tūkst. tonų vaisių ir daržoviųperdirbimo atliekų (tame tarpe apie 5 tūkst. tonų) vaisių (pagrindinai obolių) ir daržovių(pagrindinai morkų) išspaudų).Kur šios atliekos panaudojamos ar šalinamos – nežinoma; nes pagal valstybinės atliekųapskaitos duomenis per metus jų tesusidaro ≤ 1000 tonų ?!Apklausus vaisių ir daržovių perdirbimo (konservavimo įmones) – paaiškėjo, kad kai kuriosiš jų ruošiasi šias atliekas kompostuoti.PastabaSvarbu turėti omenyje ir tai, kad kompostuojant šių atliekų ir kitų bioskaidžių atliekų (pvz.mėšlo ir šiaudų) mišinį termofilinėje temperatūroje būtų sunaikinami galintys jose būti(atsirasti) įvairūs fitopatogenai (ligas sukeliančios patogeninės bakterijos ir mikrogrybai beivirusai).Grūdų perdirbimo atliekosPer metus Lietuvoje susidaro apie 40 tūkst. tonų grūdų perdirbimo atliekų (pagalvalstybinės atliekų apskaitos duomenis < 25 tūkst. tonų).Dalis šių atliekų panaudojamos pašarų gamyboje.Kita dalis sunaudojamos gaminant kuro granules iš pjuvenų ir šių atliekų mišinio.
  15. 15. 127Kai kurios įmonės dalį atliekų kompostuoja.Prognozuojama, kad iš viso galėtų būti kompostuojama iki 20 tūkst. tonų per metus.PastabaSvarbu turėti omenyje ir tai, kad kompostuojant šių atliekų ir kitų bioskaidžių atliekų (pvz.mėšlo) mišinį termofilinėje temperatūroje būtų sunaikinami galintys jose būti (atsirasti)įvairūs fitopatogenai (ligas sukeliančios patogeninės bakterijos ir mikrogrybai bei virusai).Duonos (pyrago), tešlos pusgaminių ir konditerijos pramonės atliekosEkspertų vertinimais šioje pramonės šakoje per metus susidaro iki 5 tūkst. tonųbioskaidžių atliekų. Visos susidarančios atliekos yra sunaudojamos kaip pašaras.8.4. Mėsos, žuvies ir pieno produktų gamybos bei perdirbimo atliekosSkerdyklų atliekosSkerdžiant galvijus, kiaules ir paukščius Lietuvos skerdyklose per metus susidaro 50÷60tūkst. tonų įvairių 2 ir, pagrindinai, 3 kategorijos gyvūninės kilmės atliekų (šalutiniųgyvūninių produktų -ŠGP); pastaba – 1 kategorijos ŠGP kiekis čia nėra įvertintas.Mėsos perdirbimo atliekosMėsos perdirbimo įmonėse per metus susidaro apie 5 tūkst. tonų įvairių bioskaidžiųatliekų (pagrindinai 3 kategorijos ŠGP).Žuvies perdirbimo atliekosŽuvies perdirbimo įmonėse per metus susidaro 4÷5 tūkst. tonų ŠGP.Skerdyklose bei mėsos ir žuvies perdirbimo įmonėse per metus susidaro iki 10 tūkst. tonųnuotekų dumblo.Praktiškai visas šias maždaug 70÷80 tūkst. tonų bioskaidžių atliekų (ŠGP), atitinkamaijas apdorojus termiškai, būtų galima kompostuoti arba apdoroti anaerobiškai (išgaunantbiodujas) ir kompostuoti.Tačiau šiuo metu biologiškai yra apdorojamas gal tik dešimtadalis visų šių atliekų.
  16. 16. 128Pieno perdirbimo atliekosPieno pramonėje per metus vidutiniškai susidaro 250÷300 tūkst. tonų įvairių bioskaidžiųatliekų; iš kurių didžiausia dalis (apie 75%) yra išrūgos – paprastai jos yra atiduodamos(parduodamos) ūkininkams pašarams arba panaudojamos pašarų priedams gaminti.Susidaręs nuotekų dumblas (iki 20 tūkst. tonų per metus) yra atiduodamas laukų tręšimuiarba saugomas rezervuaruose (tik nedidelė jo dalis – AB „Rokiškio sūris“- yrapanaudojama biodujų gamybai).Be išrūgų ir nuotekų dumblo pieno perdirbimo įmonėse per metus susidaro dar apie 50÷60tūkst. tonų įvairių kitų bioskaidžių atliekų – kurios yra atiduodamos laukams tręšti (didesnėdalis) arba perdirbti biodujų gamybos (AB „Rokiskio sūris“) ir/ar kompostavimo įmonėse(UAB „Rokvesta“).Taigi, didžioji dalis (≥ 70÷75%) pieno perdirbimo atliekų – pagrindinai išrūgos – yraatiduodamos (parduodamos) ūkininkams kaip pašaras arba panaudojamos pašarųpriedams gaminti.Dalis atliekų (apie 7%) yra panaudojamos biodujų gamybai (faktiškai tik AB „Rokiškiosūris“); gautas digestatas yra įterpiamas į dirvą (dalį jo UAB „Rokvesta“ naudojakompostuodama kitas bioskaidžias atliekas).Dalis šių bioskaidžių atliekų (~10%) yra perduodamos tarpinėms 3 kategorijos ŠGPtvarkymo įmonėms (ir po to kompostuojamos ?).Likusi dalis (≥10%) pieno perdirbimo atliekų yra tiesiog atiduodama laukams ir dirvomstręšti.Tikėtina, kad per artimiausius keletą metų dar kuri nors stambi pieno perdirbimo įmonė arnet kelios pasistatys biodujų gamybos įmonę (įmones) ir pieno perdirbimo atliekas naudosbiodujų gamybai (tikėtina, kad biodujų gamybai bus sunaudojama iki 15% visųsusidarančių pieno perdirbimo atliekų); gautas skystas digestatas greičiausiai būtųįterpiamas į dirvą.Taigi, mažai tikėtina, kad pieno perdirbimo atliekos būtų kompostuojamos, nes jos yraskystos ir labiau tinka biodujų gamybai.
  17. 17. 1298.5. Kitos pramoninės bioskaidžios atliekosOdų ir kailių apdirbimo atliekosOdų ir kailių apdirbimo pramonėje per metus susidaro (pagrindinai Šiaulių mieste) apie2000 tonų įvairių bioskaidžių atliekų (mėzdrų, odos apipjaustymo ir skutimo bei kitųatliekų); neįskaitant chromu užteršto nuotekų valymo dumblo (~ 400÷500 tonų).Visos šios atliekos (išskyrus dumblą) gali būti naudojamos biodujų gamybai ir/arkompostuojamos, maišant jas su kitomis bioskaidžiomis atliekomis (šiaudais ir kt.).Dumblas turėtų būti tvarkomas atsižvelgiant į tai, kad jis yra užterštas chromu.Medienos apdirbimo ir baldų pramonės atliekosŠių atliekų (žievės, pjuvenų, drožlių ir kt.) per metus susidaro > 300 tūkst. tonų.Didžioji jų dalis yra sukūrenama arba numatoma sukūrenti; arba iš jų gaminamos kurogranulės ir briketai..Pastaba – šios atliekos jau yra įskaičiuotos į bendrą lentpjūvystės atliekų kiekį, šiameskyriuje aptariant miškininkystės (ir medienos perdirbimo) atliekas.Maisto/virtuvės atliekos iš maitinimo ir prekybos įmoniųPer metus Lietuvoje visuomeninio maitinimo ir prekybos įmonėse susidaro apie 40÷50tūkst. tonų maisto/virtuvės atliekų ir maisto produktų kuriems yra pasibaigęs jų galiojimoterminas. Visos jos yra specifinė 3 kategorijos ŠGP dalis (pogrupis) ir privalėtų būtiapdorojamos termiškai ir/arba biologiškai: anaerobinio apdorojimo metu išgaunantbiodujas, o gautą substratą po to kompostuojant arba tik kompostuojant; laikantis šiosataskaitos 5 skyriuje nustatytų reikalavimų.Deja, šiuo metu Lietuvoje nėra nė vienos veikiančios biodujų gamybos ir/ar kompostavimoįmonės – kurių naudojama technologija (technologinis procesas) atitiktų reikalavimus,keliamus 3 kat. ŠGP biologiniam apdorojimui.Tikėtina, kad maisto/virtuvės atliekų biologiniam apdorojimui nustačius kitokius (ne < 12mm >70oC > 1 val. min. - o šiek tiek mažiau griežtus) temperatūrinio režimo reikalavimus– pagaliau atsiras įmonės, kurios jau artimiausioje ateityje įdiegs tinkamas (atitinkančiasreikalavimus) kompostavimo technologijas.8.6. Bioskaidi komunalinių atliekų dalis
  18. 18. 130Žaliosios atliekos (medžių lapai, šakos ir žolė)Žaliųjų atliekų miestuose per metus iš viso susidaro 125÷150 tūkst. tonų; iš jų ~ 75 tūkst.tonų – individualiose namų valdose.Atskirai surinkti ir kompostuoti būtų galima 50÷75 tūkst. tonų (nes didžioji dalis žaliųjųatliekų, susidariusių individualiose namų valdose – bus sukompostuotos vietoje).Maisto/virtuvės atliekosMiestų daugiabučių namų butuose per metus susidaro apie 200 tūkst. tonųmaisto/virtuvės atliekų. Visiškai realu atskirai surinkti – pradžioje iki 1/3 (trečdalio), opalaipsniui apie 1/2 (pusę) – t. y. apie 100 tūkst. tonų šių atliekų metus ir jasanaerobiškai pūdant/rauginant (fermentuojant) gaminti biodujas bei po to kompostuotigautą substratą arba tiesiog maisto/virtuvės atliekas kompostuoti.Bioskaidi mišrių komunalinių atliekų dalisMišrių komunalinių atliekų per metus susidaro apie 1,2 mln. tonų.Dalis bioskaidžių atliekų – popieriaus kartono atliekos ir žaliosios atliekos tikrai bussurenkamos ir apdorojamos/perdirbamos atskirai; tikėtina, kad šių atskirai surenkamųatliekų kiekis sudarys ≥ 150 tūkst. tonų per metus.Dar maždaug 200 tūkst. tonų yra maisto/virtuvės atliekos, susidarančios daugiabučiuosenamuose miestuose; tikėtina, kad palaipsniui jų bus atskirai surenkama ir apdorojamabiologiškai iki 100 tūkst. tonų/metus.Taip pat tikėtina, kad plastmasės, stiklo, metalo antrinių žaliavų bei įvairių specifinių atliekųiš komunalinių atliekų srauto per metus atskirai bus surenkama iki 100 tūkst. tonų.Bet į MBA gamyklas taip pat turėtų patekti apie 150÷200 tūkst. įvairių gamybinių atliekųpanašių į komunalines.Taigi, tikėtina, kad į MBA gamyklas pateks ~ 1,0 mln. tonų/metus mišrių komunalinių ir įjas panašių atliekų - bioskaidžios atliekos kuriose sudarys > 50 proc.Susmulkinus ir separuojant (būgniniame siete) į MBA gamyklą patekusias komunalines irpanašias atliekas – smulkioji, biologiniam apdorojimui numatyta frakcija sudarys ~ 50proc. viso į MBA gamyklą patekusių atliekų kiekio – t. y. ~ 500 tūkst. tonų (kuriosdrėgnumas ~ 50%).Šią frakciją apdorojant biologiškai bus prarasta (CH4, CO2 ir H2O pavidalu) iki 40 proc.masės, t. y. ~ 200 tūkst. tonų.
  19. 19. 131Taigi, iš viso tikėtina bus pagaminta ~ 300 tūkst. tonų biostabilizuotų atliekų, kuriųdrėgnumas bus apie 30-40%.Išsijojusius šią gautą stabilizuotą biomasę – tikėtina bus gaunama (pagaminama) ~ 100tūkst. tonų/metus techninio komposto (iš stabilato), kurio dalelių dydis bus < 10 mm;pastaba – bet jeigu teršalų koncentracijos viršys nustatytas leistinas (žr. šios ataskaitos 3skyrių), šis techninis kompostas jau bus laikomas stabilatu ir turės būti šalinamassąvartyne (arba naudojamas atliekų perdengimui ir/ar sąvartyno atliekų kaupouždengimui).Stambioji biologiškai stabilizuotų atliekų dalis ( > 10 mm) greičiausiai bus toliaumechaniškai apdorojama: atskiriant lengvąją frakciją – ir ją naudojant kaip KAK (kietąjį atgautąjį kurą), sunkiąją frakciją – stabilatą - šalinant sąvartyne (arba panaudojant atliekųperdengimui ir/ar sąvartyno atliekų kaupo uždengimui).8.7. Nuotekų valymo įrenginių (NVĮ) dumblasNuotekų valymo įmonėse per metus susidaro ~ 60 tūkst. tonų NVĮ dumblo skaičiuojantsausosiomis medžiagomis arba ~ 300 tūkst. tonų nuvandeninto iki ≥ 20 proc. sausųjųmedžiagų dumblo.Daugiau kaip 80 proc. – t. y. > 240 tūkst. šio dumblo numatoma panaudoti biodujųišgavimui anaerobinio pūdymo/rauginimo (fermentavimo) būdu; o po to gautą substratą, jįtermiškai išdžiovinus – sukūrenti specialiose atliekomis (arba iš jų pagamintu kuru)kūrenamose kogeneracinėse jėgainėse.Taigi, apdorojimui kompostavimo būdu realiai liktų mažiau kaip 60 tūkst. tonųnuvandeninto (bent iki 20 proc. sausųjų medžiagų) NVĮ dumblo.Panašiai ir visoje ES, net Vokietijoje, yra kompostuojama tik dalis NVĮ dumblo – dalis yraįterpiama į dirvą jo neapdorojant; vis didesnė dalis yra išdžiovinama ir sukūrenama ir t.t.(pastaba – tačiau senosiose ES šalyse – narėse, digestatas (gautas po dumbloanaerobinio apdorojimo – biodujų išgavimo) yra ne džiovinamas ir sukūrenamas, oįterpiamas į dirvą (paprastai skystoji jo dalis, o „sausoji“ (gauta po separavimo centrifugojearba prese) – kompostuojama (maišant su šiaudais ir mėšlu)).
  20. 20. 1328.8. Galimų kompostuoti bioskaidžių atliekų potencialas (prognozė)Apibendrindami aukščiau išdėstytą informaciją, konstatuojame tai, kad iš viso per metusLietuvoje susidaro kompostuotinų (realiai galimų kompostuoti) bioskaidžių atliekų: miškininkystės (ir lentpjūvystės) atliekų ~ 100 tūkst. tonų; žemės ūkio atliekų ~ 4 mln. tonų, iš jų: mėšlo ~ 1,5 mln. tonų, šiaudų ~ 2 mln. tonų, įvairių augalinės kilmės atliekų ~ 500 tūkst. tonų; žemės ūkio produkcijos perdirbimo atliekų ~ 155 tūkst. tonų, iš jų: alaus, alkoholio ir bioetanolio gamybos atliekų ~ 50 tūkst. tonų, cukraus gamybos atliekų ~3÷6 tūkst. tonų, aliejaus ir biodyzelino gamybos atliekų ~ nėra vaisių ir daržovių perdirbimo atliekos ~ 10 tūkst. tonų, grūdų perdirbimo atliekų ~ 20 tūkst. tonų, duonos (pyrago), tešlos pusgaminių ir konditerijos pramonės atliekos – nėra, mėsos, žuvies ir pieno produktų gamybos atliekos ~ 65 tūkst. tonų, iš jų skerdyklų atliekos > 55 tūkst. tonų (tame tarpe ~ 7 tūkst. tonų NVĮ dumblo), mėsos perdirbimo atliekos ~5÷ 6 tūkst. tonų (tame tarpe ~ 2 tūkst. tonų NVĮdumblo), žuvies perdirbimo atliekos ~4÷5 tūkst. tonų (tame tarpe ~ 1 tūkst. tonų NVĮdumblo), pieno perdirbimo atliekos ~ nėra; kitų pramoninių bioskaidžių atliekų ~ 2 tūkst. tonų, iš jų: odų ir kailių apdirbimo atliekos ~ 2 tūkst. tonų; maisto/virtuvės atliekos iš maitinimo ir preklybios įmonių ~ 40÷50 tūkst. tonų; bioskaidi komunalinių atliekų dalis ~ 175 tūkst. tonų, iš jų: maisto/virtuvės atliekos iš daugiabučių namų miestuose ~ 100 tūkst. tonų, žaliosios atliekos ~ 75 tūkst. tonų; mišrių komunalinių ir panašių atliekų bioskaidi frakcija (MBA gamyklose) ~ 500tūkst. tonų; nuotekų valymo įrenginių (NVĮ) dumblo ~ 60 tūkst. tonų (nuvandenintas iki ~ 20%sausųjų medžiagų).
  21. 21. 1338.9. Regioninių atliekų tvarkymo sistemų bioskaidžių atliekųapdorojimo (numatomi) pajėgumaiŽaliųjų atliekų (ir NVĮ dumblo) kompostavimo aikštelėsŽaliųjų atliekų (ir NVĮ dumblo) kompostavimo aikštelės šiuo metu yra įrengtos visuoseapskričių centruose, o taip pat jau ir kai kuriose kitose savivaldybėse.Yra numatyta šias aikšteles įrengti visose 60-yje savivaldybių.Pastaba – kai kur žaliųjų atliekų ir NVĮ dumblo kompostavimo aikšteles įrengia neregioniniai atliekų tvarkymo centrai (RATC), o vandens tiekimo ir nuotekų valymo įmonės.Kai kuriose savivaldybėse (dė blogo planavimo ir koordinavimo) yra įrengtos atskirosaikštelės žaliosioms atliekoms kompostuoti ir (atskirai) nuotekų dumblui kompostuoti.Jau įrengtų (ir baigiamų įrengti) žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelių pajėgumas yra toks,kad jose be problemų bus sukompostuojamos visos susidarančios ir atskirai surinktosžaliosios atliekos bei nuotekų dumblas (ten, kur nuotekų dumblą nuspręsta kompostuoti).Pastaba – visuose didžiuosiuose (> 25 tūkst. gyventojų) miestuose nuotekų dumbląnuspręsta apdoroti anaerobiškai (išgaunant biodujas), o gautą digestatą nuvandeninti ir poto džiovinti termiškai bei granuliuoti.Mechaninio – biologinio apdorojimo (MBA) pajėgumaiVisuose 10-je regionų nuspręsta pastatyti mišrių komunalinių atliekų MBA (mechaninio –biologinio apdorojimo) gamyklas.Pastabos1) Klaipėdos regione nuspręsta pastatyti tik mechaninio/rankinio separavimo/rūšiavimogamyklą, gautą bioskaidžią frakciją sukūrenant specialioje kogeneracinėjejėgainėje.2) Kauno regione nuspręsta pastatyti 2 MBA gamyklas:1 – Kauno mieste ir 1 – Kėdainių mieste.Pagal parengtas galimybių studijas ir pirkimo dokumentus, numatyta, kad į MBA gamyklasper metus pateks apie 1 mln. tonų mišrių komunalinių atliekų, iš kurių maždaugpusė yra bioskaidžios atliekos.Gautą po mechaninio separavimo bioskaidžią frakciją numatoma, arba: apdoroti „sauso“ anaerobinio apdorojimo būdu (išgaunant biodujas), o gautądigestatą kompostuoti (biostabilizuoti) – pagaminant techninį kompostą (< 10 mmfrakcija) ir stabilatą (iš dalies jo gaminant kietąjį atgautąjį kurą), arba
  22. 22. 134 biodžiovinti/kompostuoti (biostabilizuoti) – pagaminant kietąjį atgautąjį kurą irtechninį kompostą (pakankamai biostabilizuota < 10 mm frakcija).Pataba – Klaipėdos regione šią bioskaidžią frakciją numatoma tiesiog sukūrentispecialioje kogeneracinėje jėgainėje.Žemiau pateikiami planuojami kiekviename regione MBA gamyklų pajėgumai:Regionas MBAgamyklosvietaPajėgumastūkst.tonų/metusBioskaidžiųatliekų (BSA)apdorojimopajėgumastūkst.tonų/metusPastabosVilniaus Vilniuje 250 ~125? Bio-džiovinimas/kompostavimasKauno Kaune 200-220 ~100? KompostavimasKėdainiuose 18-20 ~10? KompostavimasKlaipėdos Klaipėdos raj. 75 ~41 SukūrenimasŠiaulių Šiaulių raj. 107 >41? Bio-džiovinimas/kompostavimasPanevėžio Panevėžioraj.~86 ~33? Anaerobinis apdorojimas+ kompostavimasAlytaus Alytaus raj. ~66 >20? Anaerobinis apdorojimas+ kompostavimasMarijampolės Marijampolėsraj.70 >32? Anaerobinis apdorojimas+ kompostavimasTelšių Telšių raj. 50 >20? Anaerobinis apdorojimas+ kompostavimasUtenos Utenoje 45 >15? Anaerobinis apdorojimas+ kompostavimasTauragės Tauragės raj. 35 >15? KompostavimasViso: 1002-1024 >411? Be Klaipėdos BSAViso techninio komposto: ~100 ~25% nuo BSAPastabaTiksliau įvertinti numatomus MBA gamyklose atskirti bioskaidžių atliekų (BSA) frakcijoskiekius ir iš jų numatomus pagaminti techninio komposto, stabilato bei kietojo atgautojokuro (KAK) kiekius – neįmanoma, dėl netiksliai apibrėžtų techninių/technologiniųreikalavimų galimybių studijose ir/ar pirkimo dokumentuose.
  23. 23. 135Taigi, iš viso realiai potencialiai galimų kompostuoti bioskaidžių atliekų, įskaitant mišriųkomunalinių atliekų bioskaidžią frakciją MBA gamyklose bei NVĮ dumblą, per metussusidaro virš 5,2 mln. tonų, iš kurių žemės ūkio atliekos sudaro beveik 4 mln. tonų (arbavirš 76%), o bioskaidi frakcija iš mišrių komunalinių atliekų (MBA gamyklose) ~ 10%.Jeigu neįskaityti šios bioskaidžios frakcijos iš mišrių komunalinių atliekų (MBA gamyklose),tai potencialiai galimos kompostuoti žemės ūkio ūkio atliekos (iki 4 mln. tonų) sudaro virš86% visų potencialiai galimų kompostuoti atliekų, o visos likusios tik beveik 14% arbabeveik 550 tūkst. tonų per metus.Šie maždaug 550 tūkst. tonų/metus (tame tarpe ~ 100 tūkst. tonų miško ir įvairiųmedienos atliekų) ir yra realus kompostavimo potencialas artimiausiam laikotarpiui;nes mažai tikėtina, kad artimiausių kelių metų laikotarpiu būtų pradėta anaerobiškaiapdoroti (išgaunant biodujas) ir po to kompostuoti (digestatą) arba tik kompostuotididesnius kiekius mėšlo (tai gal būt atsitiktų tik tuo atveju, jeigu žymiai išaugtų iš biodujųpagamintos atsinaujinančios elektros energijos supirkimo kaina).PastabaAtkreipiame dėmesį į tai, kad visą mėšlą, prieš jį naudojant tręšimui, būtinai reikėtųapdoroti anaerobiškai (išgaunant biodujas), o „sausąją“ digestato dalį (gautą po joseparavimo centrifugoje arba prese) kompostuoti (sumaišant su šiaudais) arba mėšlą tikkompostuoti, maišant jį su šiaudais. Tai daryti būtina, nes:1. Apdorojant mėšlą anaerobiškai bei kompostuojant digestatą (sumaišius jį sušiaudais) arba mėšlą (sumaišytą su šiaudais) tik kompostuojant termofilinėjetemperatūroje – būtų sunaikinami žmogaus ir gyvūnų patogenai bei fitopatogenai irpiktžolių sėklos (tai darosi vis labiau aktualu).2. Kompostas (praturtintas humusu) pagerina dirvožemio kokybę labiau neguneapdorotas mėšlas (ypač skystas mėšlas) arba skystas digestatas ar šiaudai (arnet mėšlo ir šiaudų mišinys).3. Iš dirvožemio, patręšto kompostu, azotas (pagrindinai nitratinis azotas) ir fosforasyra išplaunami gerokai mažesniu laipsniu (2 ir daugiau kartų lėčiau) negu išdirvožemio patręšto mėšlu (ypač skystu mėšlu) arba skystu digestatu (pastaba –ypač lengvai ir sparčiai azotas bei fosforas išplaunami iš skystu mėšlu (mėšlo irsrutų mišiniu) patręšto dirvožemio).Pastaba - nekompostuoti apariami šiaudai dirvoje supūva lėtai ir dirvožemio kokybępagerina gerokai mažiau, negu iš mėšlo ir šiaudų mišinio pagamintas kompostas.
  24. 24. 136Turint omenyje aukščiau išsakyta, reikėtų atitinkamuose teisės aktuose nustatyti tai, kadvėliausiai nuo 2025 metų neapdorotu (anaerobiškai ir kompostuojant ar tikkompostuojant) mėšlu tręšti dirvų nebebus leidžiama – t. y., kad pradedant 2025 m.tręšimui galės būti naudojamas tik apdorotas mėšlas.Tokią pat nuostatą būtina taikyti ir NVĮ dumblui bei visoms kitoms bioskaidžioms atliekoms– kad jų neapdorojus (anaerobiškai ir kompostuojant ar tik kompostuojant), naudoti kaiptrąšas draudžiama.Aukščiau įvardintiems ~ 550 tūkst. tonų/metus bioskaidžių atliekų kiekiams sukompostuoti,šalia jau įskaičiuotų miško ir įvairių medienos atliekų (~ 100 tūkst. tonų), reikės darmažiausiai 300 tūkst. tonų struktūrinės medžiagos, turinčios daug anglies – šiam tiksluikuo puikiausiai tinka šiaudai.Norint sukompostuoti ~ 60 tūkst. tonų NVĮ dumblo (s.m. ~ 20%) – reikės dar > 60 tūkst.tonų šiaudų.Priimant domėn aukščiau išsakyta, gauname, kad per metus realiai galimų kompostuotibioskaidžių atliekų (neįskaitant mėšlo), įskaitant joms sukompostuoti reikalingą šiaudųkiekį (> 360 tūkst. tonų) – iš viso susidaro beveik 1 mln. tonų.Čia neįskaityta bioskaidi frakcija, gauta iš mišrių komunalinių atliekų MBA gamyklose –apie 500 tūkst. tonų – nes iš jos pagaminti kokybiško komposto neįmanoma (geriausiuatveju bus pagaminamas tam tikras kiekis techninio komposto, o likusios biostabilizuotosatliekos bus stabilatas).Preliminariais vertinimais per metus bus pagaminama iki 100 tūkst. tonų techniniokomposto.
  25. 25. 1379. Prognozuojami pagaminamo skirtingų klasių komposto irstabilato (biostabilizuotų bioskaidžių atliekų) kiekiaiKomposto kokybė labiausiai priklauso nuo bioskaidžių atliekų ir struktūrinių medžiagųkokybės, kompostavimo proceso eigos (tinkamas kompostuojamo mišinio paruošimas -tinkamas C:N santykis, drėgnumas, pH ir kt.; tinkamai susmulkintas, sumaišytas irpakankamai porėtas; tinkamas temperatūrinių ir drėgnumo režimų išlaikymas visokompostavimo proceso metu; užtikrintas oro (deguonies) patekimas (pvz., laiku vartantkaupus), kompostavimo procesas tinkamai vykdomas laike (užtikrinama optimalikompostavimo fazių trukmė, ypač kreipiant dėmesį į brandinimo ir stabilizacijos faziųtrukmę)), gauto produkto (komposto) kokybės kontrolės.Tačiau, svarbiausia, komposto kokybę lemianti, yra kompostuojamų bioskaidžių atliekųkokybė – nes iš nekokybiškų (pvz., užterštų įvairiais teršalais) bioskaidžių atliekųpagaminti kokybiško komposto praktiškai neįmanoma.9.1. Kompostas (produktas), kuris nebebus laikomas atliekaKompostas (produktas) gali būti gaminamas (pagaminamas) tik iš tinkamų bioskaidžiųatliekų – NVĮ dumblas ir bioskaidi frakcija, išskiriama iš mišrių komunalinių atliekų MBAgamyklose, kaip žaliava kompostui (produktui) gaminti laikomi netinkamais (žr.informaciją šios ataskaitos 3 skyriaus 3.1 poskyryje ir European Commission DGJRC/IPTS bei European Compost Network - ECN poziciją dėl bioatliekų tapimo produktukriterijų (angl. - End-of-Waste Criteria for Biowaste)).Žaliosios atliekos (medžių lapai, šakos ir žolė)Kaip įvertinta ankstesniame skyriuje, miestuose per metus iš viso susidaro ~ 150 tūkst.tonų žaliųjų atliekų – iš kurių apie 75 tūkst. tonų būtų galima surinkti atskirai irkompostuoti. Iš jų būtų galima pagaminti ~ 35÷40 tūkst. tonų komposto (produkto).Tikėtina, kad šis kompostas atitiks reikalavimus - keliamus kompostui (produktui), kurįnumatoma naudoti ekologiniuose ūkiuose.Maisto/virtuvės atliekos iš maitinimo bei prekybos įmoniųir daugiabučių namų miestuoseMaitinimo bei prekybos įmonėse per metus iš viso susidaro ~ 40÷50 tūkst. tonųmaisto/virtuvės atliekų.
  26. 26. 138Miestų daugiabučiuose namuose šių atliekų per metus susidaro ~ 200 tūkst. tonų; tačiaurealu, kad atskirai bus surinkta tik pusė jų – t. y. ~ 100 tūkst. tonų.Norint sukompostuoti šituos ~ 140÷150 tūkst. tonų maisto/virtuvės atliekų – reikės tokio patkiekio (t. y. ~ 150 tūkst. tonų) struktūrinės medžiagos, turinčios daug anglies (medienosatliekų arba šiaudų).Iš viso būtų pagaminama ~ 150 tūkst. tonų komposto (produkto).Tikėtina, kad šis kompostas atitiks reikalavimus - keliamus kompostui (produktui), kurįnumatoma naudoti ekologiniuose ūkiuose.Žemės ūkio produkcijos perdirbimo atliekosŠių atliekų potencialiai per metus gali susidaryti iki 155 tūkst. tonų; realiai, bent jauartimiausius kelis metus, jų tebus tik apie 100 tūkst. tonų.Pagrindinę dalį žemės ūkio produkcijos atliekų – kurias būtina sukompostuoti (arbaanaerobiškai apdoroti (išgaunant biodujas) ir sukompostuojant digestato „sausąją“ frakciją)– sudarys skerdyklų ir mėsos bei žuvies perdirbimo įmonių atliekos; iš viso apie 65 tūkst.tonų.Šios atliekos pagrindinai yra 3 kategorijos ŠGP (o dalis – 2 kategorijos ŠGP) – jaskompostuojant turi būti laikomasi ES reglamentuose 1069/2009 ir 142/2011 nustatytųreikalavimų (aprašyti šios ataskaitos 5 skyriuje).Norint sukompostuoti visas žemės ūkio produkcijos perdirbimo atliekas (~ 155 tūkst. tonų)– reikės tokio pat kiekio (t. y. ~ 155 tūkst. tonų) struktūrinės medžiagos, turinčios dauganglies (medienos atliekų arba šiaudų).Iš viso būtų pagaminama ~ 155 tūkst. tonų komposto (produkto).Tačiau labiau tikėtina, kad per artimiausius kelis metus kasmet bus sukompostuojama tikapie 100 tūkst. tonų žemės ūkio produkcijos perdirbimo atliekų ir pagaminama ~ 100 tūkst.tonų komposto (produkto).Taigi, iš visų aukščiau išvardintų atliekų kasmet būtų galima pagaminti apie350 tūkst. tonų komposto (produkto).Bet per artimiausius kelis metus – labiau tikėtina tik ≤ 300 tūkst. tonų.Didžiają dalį šio komposto (produkto) būtų galima naudoti ekologiniuoseūkiuose.
  27. 27. 139Įvairios augalinės žemės ūkio atliekos (neįskaitant šiaudų ir mėšlo)Kaip įvertinta ankstesniame skyriuje šių atliekų per metus vidutiniškai susidaro ~ 500tūkst. tonų (pagrindinai cukrinių ir pašarinių runkelių lapai bei bulvienojai; taip pat įvairiosdaržovių auginimo atliekos).Visas šias atliekas privalu būtų kompostuoti – siekiant sunaikinti galimus (galimaiužsiveisusius) fitopatogenus.Norint sukompostuoti šias augalines žemės ūkio atliekas – jas reikėtų maišyti su šiaudais(reikėtų apie 300 tūkst. tonų/metus) bei mėšlu (ypač kompostuojant bulvienojus), kurioreikėtų apie 100 tūkst. tonų.Iš viso būtų pagaminama apie 450 tūkst. tonų/metus komposto (produkto).Jį būtų galima naudoti cukrinių runkelių ir bulvių auginimui skirtų dirvų tręšimui, o taip patauginant daržoves.Tačiau labiau tikėtina, kad artimiausius kelis metus tebus sukompostuojama tik pusėaukščiau įvardintų atliekų kiekio, o gal net tik trečdalis.Mėšlas ir šiaudaiDidžiulis (pagrindinis) potencialas komposto (produkto) gamybai yra mėšlas ir šiaudai.Tačiau šiuo metu iš viso susidarančio mėšlo kiekio (iki 1,5 mln. tonų/metus) beipotencialiai galimo kompostuoti šiaudų kiekio (~2 mln. tonų/metus) - yra kompostuojamatik labai maža dalis; gal koks 1 proc.?Tik labai nedidelė dalis (~ 3%) skysto mėšlo (mėšlo ir srutų mišinio) šiuo metu yraapdorojama anaerobiškai – išgaunant biodujas; buv. UAB „Lekėčiai“, dabar UAB„Saerimner“ Lekėčių filialas per metus taip apdoroja apie 40÷50 tūkst. tonų mėšlo/srutųmišinio - susidaręs skystas digestatas yra įterpiamas į dirvą.Pastaba - 2011 m. naujai priimtame Atsinaujinančių energijos išteklių įstatyme yraįpareigojimas stambiems galvijų ir kiaulių kompleksams pastatyti mėšlo ir srutųanaerobinio apdorojimo – biodujų išgavimo įrenginius. Tad tikėtina, kad anaerobinismėšlo/srutų apdorojimas per ateinančius metus bus sparčiai plėtojamas.Tačiau jokių priemonių, skatinančių kompostuoti mėšlą (arba „sausąją“ digestato frakciją) iršiaudus, kol kas nėra numatyta.
  28. 28. 1409.2. Kompostas iš dumbloKaip jau minėjome anksčiau – NVĮ dumblas nėra įtrauktas į kompostui (produktui) – kurisnebelaikomas bioatlieka – gaminti tinkamų bioskaidžių atliekų (rekomenduojamą) sąrašą.Tačiau iš NVĮ dumblo, ypač iš nedidelių miestų NVĮ dumblo, kuriame tikėtina sunkiųjųmetalų koncentracijos yra nedidelės – sumaišius jį su kompostavimui reikalinga struktūrinemedžiaga, turinčia daug anglies (medienos atliekomis ir/ar šiaudais) - būtų galimapagaminti palyginti kokybišką kompostą.Bet šis kompostas negalės būti laikomas ir vadinamas kompostu (produktu) – bei turėsbūti žymimas kitu (kitokiu) ženklu, parodant, kad jis yra pagamintas iš NVĮ dumblo.Norint sukompostuoti ~ 60 tūkst. tonų NVĮ dumblo (nuvandeninto iki 20% s.m.), reikės apie60 tūkst. tonų struktūrinės medžiagos (medienos atliekų ir/ar šiaudų).Iš viso būtų pagaminama daugiau kaip 60 tūkst. tonų/metus komposto (pastaba - bet neprodukto, kuriam nebetaikomas atliekos statusas).Šį kompostą (iš dumblo) puikiausiai būtų galima naudoti kaip trąšą; tik jis būtų pažymimaskitu ženklu, nurodant, kad pagamintas iš NVĮ dumblo.Tas iš NVĮ dumblo pagamintas kompostas, kuriame sunkiųjų metalų ir kitų teršalų būtųdaugiau negu yra nurodyta šios ataskaitos 3 skyriaus 3.2 poskyryje – būtų vadinamastechniniu kompostu.Šį techninį kompostą būtų galima naudoti tik landšafto tvarkymui ir pažeistų teritorijųrekultivacijai bei miškams ir energetinių augalų plantacijoms tręšti.Prognozuoti koks galėtų susidaryti techninio komposto (iš dumblo) kiekis yra sudėtinga,nes šiuo metu visiškai neaišku ar bus kompostuojama nors dalis „sausosios“ digestatofrakcijos, gautos po susidariusio (apdorojant anaerobiniu būdu dumblą) skysto digestatoseparacijos centrifugoje.9.3. Stabilatas ir techninis kompostas iš mišrių komunalinių atliekųbioskaidžios frakcijosKaip jau minėjome anksčiau, pagaminti kompostą, o juo labiau kompostą (produktą) išbioskaidžios frakcijos, išskirtos iš mišrių komunalinių atliekų MBA gamykloje – yraneįmanoma.Geriausiu atveju galima pagaminti techninį kompostą (iš stabilato) – išsijojant (atskiriant)iš po biologinio apdorojimo gautos visos biostabilizuotos biomasės (stabilato) smulkiąją (<10 mm) frakciją.
  29. 29. 141Jeigu šitoje, iš stabilato išsijotoje, smulkiojoje frakcijoje sunkiųjų metalų ir kitų teršalų beipriemaišų koncentracija bus mažesnė negu yra nurodyta šios ataskaitos 3 skyriaus 3.2poskyryje – jis bus laikomas ir galės būti vadinamas techniniu kompostu (iš stabilato).Jeigu teršalų koncentracija bus didesnė – jis bus laikomas ir vadinamas stabilatu.Techninį kompostą (iš stabilato) būtų galima (leisti) naudoti tik pažeistų teritorijųrekultivacijai ir landšafto (pvz., pakelių) tvarkymui bei, gal būt (dėl to reikėtų nuspręstiatskirai), miškams ir energetinių augalų plantacijoms tręšti.Tuo tarpu patį stabilatą bus galima naudoti tik atliekų sluoksniams sąvartyne perdengti arsąvartyno atliekų kaupui uždengti arba tiesiog šalinti sąvartyne, arba sukūrenti specialiojekogeneracinėje atliekomis (ar kietuoju atgautuoju kuru iš atliekų) kūrenamoje jėgainėje.Kaip jau minėjome anksčiau, tikėtina, kad bioskaidi frakcija, išskirta iš bendro mišriųkomunalinių atliekų srauto MBA gamyklose, per metus sudarys apie 500 tūkst. tonų.Iš jos po anaerobinio apdorojimo (biodujų išgavimo) ir kompostavimo arba tiesiog tik pokompostavimo būtų gaunama (pagaminama) virš 300 tūkst. tonų stabilizuotos biomasės- stabilato.Tikėtina, kad smulkioji (< 10 mm) stabilato frakcija – potencialiai galimas techniniskompostas (iš stabilato) - sudarys apie 1/3 - t. y. ~ 100 tūkst. tonų.Šis techninis kompostas (iš stabilato) turės būti atitinkamai pažymėtas – paženklintas,aiškiai parodant iš ko jis yra pagamintas.Iš likusios – stambiosios (> 10 mm) biostabilizuotos biomasės frakcijos būtų stengiamasiišgauti kietąjį atgautąjį kurą – KAK (praktiškai tai būtų lengvoji frakcija, maždaug apie20÷30% stambiosios frakcijos kiekio – iš viso maždaug 60÷90 tūkst. tonų).Likęs biostabilizuotos biomasės kiekis – maždaug 110÷140 tūkst. tonų/metus - ir būtųjau pats stabilatas.Jis galėtų būti šalinamas sąvartyne arba naudojamas atliekų sluoksniams perdengti aratliekų kaupui uždengti - tik tuo atveju, jeigu atitiktų šios ataskaitos 4 skyriaus 4.2poskyryje įvardintus biostabilumo kriterijus.
  30. 30. 142Kartais vis dar yra prašoma apriori apibūdinti „skirtingų“ kompostų (kažkuo iš esmėsbesiskiriančių vienas nuo kito), pagamintų iš įvairiose ūkinės veiklos srityse susidarančiųkonkrečių (monotipinių) bioskaidžių atliekų, kokybės parametrus - manant, kad kuri norskonkreti monotipinė bioskaidi atlieka (iš esmės) nulemia komposto kokybę.Tačiau praktiškai nėra „skirtingų“ kompostų (su iš esmės besiskiriančiais kokybėsparametrais), priklausomai nuo bioskaidžių atliekų, susidarančių įvairiose ūkinės veiklossrityse, tipo – t. y. nėra (neegzistuoja) kuo nors iš esmės vienas nuo kito (kokybėsparametrais) besiskiriančių kompostų, pagamintų iš mėsos, augalinių atliekų, šiaudų,mėšlo, žaliųjų atliekų ar kokių nors kitų bioskaidžių atliekų rūšies.Kompostai į kokias nors grupes pagal naudojamas kompostavimui bioskaidžias atliekasneskirstomiKompostai į klases skirstomi pagal (galimas) įvairių teršalų koncentracijas juose – išesmės išskiriant 2 klases: kompostą (produktą) ir techninį kompostą.Išimtis – kompostas iš NVĮ dumblo (ir būtinų dumblo kompostavimui struktūrinių medžiagų– medienos atliekų, šiaudų ir pan.) ir techninis kompostas iš stabilato (iš biostabilizuotų(kompostuojant) mišrių bioskaidžių atliekų frakciją, atskirtą iš mišrių komunalinių atliekųMBA gamyklose). Taip yra daroma todėl, jog praktika parodė, kad komposte iš NVĮdumblo bei techniniame komposte, išsijotame iš stabilato – paprastai būna gerokaidaugiau įvairių teršalų, negu kompostuose pagamintuose iš kitų bioskaidžių atliekųmišinių.Iš esmės tokie parametrai kaip drėgnumas, organinių medžiagų kiekis, humuso kiekis,biostabilumas ir kiti - visų kompostų (t. y. kompostų, pagamintų iš įvairių bioskaidžiųatliekų mišinių) – yra panašūs; jie labiau priklauso nuo kompostavimo proceso parametrų irtrukmės, negu nuo naudojamų bioskaidžių atliekų tipo.Konkretūs komposto kokybės parametrai gali būti nustatyti tik imant pagaminto kompostomėginius ir juos tiriant.PastabaŠiuo metu LAMMC Agrocheminių tyrimų laboratorija kaip tik vykdo įvairių kompostųmėginių ėmimus ir jų tyrimus.Tyrimų rezultatai bus paskelbti iki 2012 m. pabaigos (preliminarūs – 2012 m. viduryje).
  31. 31. 143Norime atkreipti dėmesį į tai, kad paprastai yra kompostuojamas įvairių bioskaidžių atliekųmišinys, dažniausiai dar papildomai pridedant įvairių struktūrinių medžiagų (įvairiųsusmulkintų medienos atliekų, šiaudų ir pan.).Dažniausiai tarpusavyje maišomi: mėšlas ir šiaudai, NVĮ dumblas ir įvairios susmulkintos medienos atliekos ir/arba šiaudai, maisto/virtuvės atliekos ir įvairios susmulkintos medienos atliekos ir/arba šiaudai aržaliosios atliekos (ypač, jeigu jose yra daug medžių šakų), cukrinių runkelių lapai, bulvienojai ir šiaudai, pridedant mėšlo.Tikslas – pasiekti optimalų mišinio C:N santykį ir drėgnumą.Su kitomis bioskaidžiomis atliekomis maišyti praktiškai nereikia (nebūtina) tik žaliųjų atliekų(medžių šakų, lapų ir žolių), nes jose yra reikalingas C:N santykis ir drėgnumas – tadpakanka šias atliekas tik gerai susmulkinti ir sumaišyti.Taip pat su kitomis atliekomis nebūtina maišyti ir mišrių bioskaidžių atliekų, atskirtų išmišrių komunalinių atliekų srauto MBA gamyklose.Geras (kokybiškas) kompostas bus pagamintas tik iš tinkamo (kompostavimui)mišinio (paruošto iš įvairiais teršalais neužterštų bioskaidžių atliekų) kokybiško(optimalaus) kompostavimo proceso, kuris vyksta pakankamai ilgą laiką, metu.Kompostavimo proceso sėkmė visų pirma priklauso nuo: bioskaidžių atliekų ir struktūrinės medžiagos (medienos atliekų, šiaudų ir pan.) gerosusmulkinimo; optimalus dalelių dydis:o 3÷30 mm - priverstinės aeracijos ir/arba mechaninio maišymo uždaruoseįrenginiuose,o 5÷50 mm - natūralios (savaiminės) aeracijos vartomuose kaupuose(rietuvėse); anglies/azoto santykio:o kompostavimo pradžioje ~ 25÷30 (35) : 1,o vėliau palaipsniui sumažėjantis iki < 20:1, oo galutinai subrendusiame komposte ~ 15:1; kompostuojamo mišinio drėgnumo; optimalus ~ 55÷60%, pH ~ 6,5÷8,
  32. 32. 144 deguonies koncentracijos ~ 10% (pradinės mezofilinės ir, ypač, termofilinėsstadijos metu būtinai > 5%), kurią užtikrina oro srautas ~ 0,5 ÷1,5 m³ / d kg sausųjųorganinių medžiagų (SOM) termofilinės stadijos metu, vėliau auštant (mezofilinėbrendimo ir stabilizacijos fazė) palaipsniui mažėjantis; temperatūtros ~ 45÷65°C (dėl pasterizacijos/higienizacijos – dezinfekcijos poreikio- temperatūra turi būti > 55°C).Kokybiškas (brandus) kompostas gaunamas tik pakankamai ilgai – 2 mėnesius irilgiau - jį brandinant.Kokybiško (gero) komposto parametrai:Fizikiniai: struktūra - rupi, drėgnumas 30÷45%, priemaišų: žvyro (>5 mm) < 5%, kitųpriemaišų (plastikų, metalų, stiklo, keramikos ir pan. > 2mm) < 0,5% arba nėraSunkiųjų metalų koncentracijos – mažiau negu nustatė (nustatys) Aplinkos ministerijaKvapai: neturi jokių blogų kvapų ir kvepia kaip juodžemis iš miškoMaistinės medžiagos:pH - 6,5÷8,5Anglies/azoto santykis C:N < 17:1Organinės medžiagos - 20÷40%Huminės ir fulvo rūgštys - 5÷15%N+P2O5+K2O - 2÷5%Bendras azotas - 1÷2%Nitratai - 250÷350 ppm (mg/kg)Amonis – 0% arba tik pėdsakaiSulfidai – 0 ppmMikrobiologiniai:Stabilumas: dinaminis kvėpavimo indeksas < 1000 mg O2 / kg SM (sausųjųmedžiagų) per 1 val. arba statinis kvėpavimo indeksas <10 mg O2 / g SM (sausųjųmedžiagų) po 4 parų pagal AT4 testąBrandumas: brandumo indeksas > 50%Salmonelių – nėra 5-iuose 25 g mėginiuose, helmintų – nėra 5-iuose 1,5 gmėginiuose, žarnyno lazdelių: klostridijų – nėra 5-iuose 1 g mėginiuose, E.Coli arbaEnteraccocae < 5000 bet kuriame iš 5-ių 1 g mėginių arba < 1000 4-5-iuose 1 gmėginiuose arba < 3 Kol. sk./g.Fitosanitariniai: daigių piktžolių sėklų < 2 / litre
  33. 33. 14510. Komposto (pa)naudojimas.Stabilato panaudojimo galimybės.Kompostas (produktas) gali būti naudojamas: žemės ūkyje (įskaitant lauko daržininkystę ir sodininkystę), ypač ekologiniuoseūkiuose - dirvoms tręšti ir dirvožemiui gerinti; šiltnamių ūkiuose (šiltnamių daržininkystėje ir gėlininkystėje), mėgėjiškoje daržininkystėje ir gėlininkystėje, miškams ir energetinių augalų plantacijoms tręšti, landšafto tvarkymui (įrengiant želdynus (tame tarpe individualiose namų valdose),skverus ir parkus miestuose, pakelių apželdinimui ir pan.), pažeistų teritorijų rekultivacijai (atstatymui).Pastaba – kompostas (iš dumblo) gali būti naudojamas visur kaip ir kompostas(produktas), išskyrus ekologinius ūkius.Kompostas (produktas) taip pat gali būti naudojamas įvairioms augimo terpėms(substratams) gaminti.Techninio komposto (iš NVĮ dumblo ar iš stabilato) naudojimas turėtų apsiriboti landšaftotvarkymu ir pažeistų teritorijų rekultivacija; gal būt (atskirai įvertinus) dar ir miškų beienergetinių augalų plantacijų tręšimu.Daugeliu atveju kompostas gali būti naudojamas vietoje durpių – tiesiog jas pakeisti, taiptaupant durpių išteklius.Komposto naudą dirvožemiui (pagerinti) visų pirma lemia jame esančių humusiniųmedžiagų (humuso) kiekis, o komposto kaip organinės trąšos vertę nusako jameesantys azoto, fosforo, kalio bei mikroelementų kiekiai (koncentracijos).Komposto nauda dirvožemiui yra dviguba – nes kompostas yra ir organinė trąša, irorganinis dirvos pagerintojas tuo pačiu metu.Taigi, kompostas yra humuso ir maisto medžiagų (augalams) šaltinis bei įvairių gerųjųmikroorganizmų šaltinis – jį įterpiant į dirvą yra iš esmės pagerinamos dirvožemio savybės(derlingumas).
  34. 34. 146Dirvožemyje humusinės medžiagos, kurių gausu komposte, atlieka įvairias funkcijas.Jos akumuliuoja gyviesiems organizmams reikalingas maisto medžiagas ir energiją, kuriosveikiamos skirtingų biologinių ir cheminių procesų, atpalaiduojamos ir tampa prieinamomisaugalams. Jos atlieka ir transporto funkciją, užtikrindamos geocheminį organinių irmineralinių junginių judėjimą dirvožemio tirpale.Humusinės medžiagos taip pat turi įtakos dirvožemio struktūrai ir vandens savybėms,reguliuoja jonų mainų reakcijas tarp kietosios ir skystosios dirvožemio fazių. Keičiantismineralinių komponentų tirpumui, turi įtakos augalų ir gyvųjų organizmų mitybos sąlygoms.Humusinės medžiagos atlieka ir apsauginę funkciją, nes gali imobilizuoti toksines beiradioaktyvias medžiagas į mažiau tirpius junginius ir užkirsti kelią joms patekti į gruntiniusvandenis.Humusinės ir fulvo rūgštys yra esminis veiksnys padedant susiformuoti naujiemscheminiams metalų jonų junginiams, susirišdamos su organiniais teršalais, tokiais kaippesticidai, ir katalizuodamos toksinių teršalų iširimą (išardymą).Visi toksiški ir radioaktyvūs elementai gali reaguoti su šiomis (ypač fulvo) rūgštimis, tokiubūdu formuodami organinius – metalo kompleksus (junginius) su skirtinga absorbuojamąjageba, tirpumu ir stabilumu - ir pakanka gana trumpo laiko pusiausvyrai (dirvožemyje) vėlatstatyti.Taigi, kompostas, kuriame gausu humusinių medžiagų – visų pirma yra vertingaskaip dirvožemio struktūros ir savybių pagerintojas.Humusas (humusinės medžiagos) yra labai svarbi dirvožemio organinių medžiagų (angl.Soil Organic Matter) sudėtinė dalis, kuri lemia dirvožemio derlingumą (produktyvumą).Labai svarbu yra palaikyti dirvožemyje humusinių medžiagų balansą – t. y. humusiniųmedžiagų praradimai turi būti nuolat papildomi (atstatomi).Skirtingos organinės medžiagos (trąšos) skirtingai lemia humusinių medžiagų formavimąsidirvožemyje – t. y. organinė anglis, esanti sirtingose organinėse medžiagose (tąšose) ,pavirsta (dirvožemyje) humusine anglimi nevienodai (skirtingu laipsniu).Humusine anglimi pavirsta net daugiau kaip pusė komposte esančios organinėsanglies! Šiomis savo charakteristikomis kompostui neprilygsta jokia kita organinėmedžiaga (trąša). Bet to, komposte (dar iki jo įterpimo į dirvožemį) jau būna didelishumusinių medžiagų kiekis, kuris susidaro kompostavimo proceso metu (pagrindinaikomposto brandinimo periode).Taigi, kompostas yra neprilygstamas (palyginus su kitomis organinėmistrąšomis/dirvos pagerintojais) humusinių medžiagų šaltinis !
  35. 35. 147Dirvožemio savybes pagrindinai lemia dirvožemio organinė medžiaga (angl. SOM – SoilOrganic Matter), kurios pagrindinė sudedamoji medžiaga yra humusas (humusinėsmedžiagos).Skirtingų tipų dirvožemiuose organinės (humusinės) medžiagos kiekiai yra skirtingi: smėlio ir priesmėlio dirvožemiuose (angl. Sand and Loamy Sand Soils) < 1%, priemolio dirvožemiuose (angl. Loam (Sandy Loam, Clay Loam, Silty Loam) Soils)~ 2÷3%, molinguose ir dumblėtuose (šąnašiniuose) dirvožemiuose (angl. Clay and SiltSoils) ~ 4÷5% ir daugiau.Kompostas esmingai padidina organinės (humusinės) medžiagos kiekį dirvožemyje.Be to komposte esanti organinė medžiaga (turinti daug humuso) yra palyginti stabili, lėtaisuyranti.Svarbi dirvožemio savybė yra gebėjimas kaupti (sulaikyti) vandenį, kuris būtų augalamsprienamame pavidale. Dirvožemio porėtumas irgi yra svarbi dirvožemio savybė.Kompostas pagerina abi šias dirvožemio charakteristikas.Komposte yra įvairių kalcio karbonato (CaCO3) junginių, todėl jis padidina dirvožemio pH,taip mažindamas jo rūgštingumą.Be to, kartu su kompostu įterpiami kalcio junginiai dirvožemyje pasiskirsto tolygiai, o nekaupiasi vien tik jo paviršiuje.Taigi, kompostas, turtingas humusinių medžiagų, iš esmės pagerina dirvožemio fizines(fizikines), chemines ir biologines (nes padidina gerųjų mikroorganizmų ir bestuburiųpopuliaciją) charakteristikas.Tačiau tuo pačiu metu kompostas yra ir organinė trąša – tiksliau kompleksinė NPK trąša.Kompostas yra labiau (pirmiausia) svarbus kaip fosforo (P), kalio (K), magnio (Mg) irmikroelementų šaltinis, negu kad azoto (N) šaltinis augalams.Apibendrinta komposto naudojimo gera praktika Vokietijoje yra pateikta straipsnyje -R. Kluge, 2006, State Agricultural Analytical and Research Institute, Augustenberg,Germany – žr. naudotos litertūros sąrašą ir šios ataskaitos priedo – informacinė medžiaga9 skyrių.Iš aukščiau minėtame straipsnyje pateiktų apibendrintų rezultatų - matyti, kadreguliariai (kasmet) įterpiant ~ 6÷7 tonas (s.m.) / ha komposto: užtikrinamas humuso balansas, užtikrinamas dirvožemio pH balansas, užtikrinamas fosforo ir kalio poreikis, bei dalinai Mg poreikis.
  36. 36. 148Apibendrindami viską aukščiau įvardintą, remdamiesi vokiečių patirtimi, galime teigti, kadkomposto įterpimas į dirvožemį 20 tonų (s.m.) / ha arba ~ 30÷35 tonų / ha realiu svoriuper 3 metus - yra optimalus.Kompostas yra kompleksinė organinė NPK trąša, kurią įterpiant į dirvožemį aukščiauįvardintais kiekiais – pilnai patenkinami fosforo ir kalio, dalinai magnio poreikiai balansuipalaikyti; taip pat yra įterpiamas pakankamas CaO arba CaCO3 kiekis, reikalingas pHpusiausvyrai palaikyti.Įterpiant įvardintus komposto kiekius, atitinkamai vidutiniškai į dirvožemį yra įterpiama:P2O5 - 40÷50 kg/ha, K2O - 60÷80 kg/ha ir MgO - 45÷60 kg/ha.Komposto kaip azotinės trąšos efektas yra nedidelis – reguliariai (kasmet) įterpiant ~6÷7tonas (s.m.) /ha komposto, azoto dirvožemyje padidėja tik 5÷10 kg/ha.Todėl yra reikalingas atskiras (papildomas) tręšimas azotinėmis trąšomis – įprastą (kainenaudojamas kompostas) tręšimo normą sumažinant 10÷15 proc.Taigi, komposto kaip azotinės trąšos efektas yra nedidelis (menkas) – nes tik nuo 3÷5% iki10÷15% (maksimum) komposte esančio bendrojo azoto yra tiesiogiai prieinama(įsisavinama) augalams.Augalai gali pasisavinti ne visą, o tik tam tikrą dalį maistingųjų medžiagų.Tas maistingųjų medžiagų pasisavinimas priklauso nuo maistingųjų medžiagų tirpumo,dirvožemio C:N santykio ir kitų faktorių; ypač svarbus yra C:N santykis.Fosforo (P) ir kalio (K) pasisavinamumo koeficientas yra maždaug dvigubai didesnis neguazoto (N).Todėl ir galimus naudoti (įterpti) komposto kiekius visų pirma apsprendžia leidžiamiįterpti į dirvožemį fosforo kiekiai, o ne azoto kiekiai.Azoto (N) pasisavinamumas ypač stipriai priklauso nuo dirvožemio C:N santykio.Azoto pasisavinamumas priklauso ir nuo to, koks azotas yra komposte – organinis armineralinis (svarbu ir kiek to mineralinio azoto yra amoniakinis azotas, o kiek nitratinis).Kaip jau parodyta aukščiau organinio azoto mineralizacijos dirvožemyje irpasisavinamumo koeficientas yra žemas. Tačiau augalams didelę įtaką turi lengvai tirpusmineralinis (amoniakinis ir nitratinis) azotas.Pastaba: priklausomai nuo to koks azotas vyrauja, galima spręsti apie kompostobrandumą; jeigu amoniakinio azoto yra gerokai daugiau už nitratinį – kompostas yra darnesubrendęs; subrendusiame komposte nitratinio azoto būna šiek tiek daugiau neguamoniakinio, o pačio amoniakinio azoto (NH4-N) koncentracijos būna nedidelės ≤ 100mg/litre komposto
  37. 37. 149Įvairiose ES šalyse – narėse yra įvairios komposto naudojimo normos.Pagrindinis reikalavimas visuose teisės aktuose yra vienas – per metus į dirvą patenkančioazoto kiekis negali viršyti 170 kg/ha, o fosforo – daugiau 40 kg/ha per metus.Bet komposto naudojimo limitus labiau lemia fosforo ir kalio limitai, o ne azoto limitai.Praktiškai tai reikš, kad į dirvožemį komposto negali būti įterpiama: per 3-jus metus - daugiau kaip 15 tonų (s.m.) /ha arba per 1-rius metus – daugiau kaip 5 tonų (s.m.) /ha.Priešingu atveju - bus viršyti į dirvožemį įterpiamo fosforo limitai (<40 kg/ha per metus).Į dirvožemį įterpiant tokį kiekį komposto – iki 15 tonų (s.m.) / ha per 3-jus metus arba iki 5tonų (s.m.) / ha per metus – metinis vidutinis įterpiamo azoto kiekis sudarys 5÷15 kg/ha(didžiausias galimas azoto kiekis – naudojant iš mėšlo pagamintą kompostą – neviršys 25kg/ha). Šiais dydžiais būtina koreguoti trešimo azotinėmis trąšomis normas, kad nebūtųviršyti leidžiami azoto limitai (< 170 kg/ha per metus).Praktiškam galimų naudoti (tręšimui) komposto kiekių įvertinimui siūlome vadovautisVokietijoje taikomomis taisyklėmis – rekomendacijomis.PastabaTačiau Lietuvoje, dėl griežto reikalavimo laikytis nuostatos, kad fosforo per metus negalibūti įterpiama daugiau kaip 40 kg/ha, maksimalius galimus įterpti komposto kiekius teksapriboti iki 5 tonų s.m./ha per metus arba iki 15 tonų s.m./ha per 3 metus).Žemiau išvardinta kokią naudą duoda kompostas įterpiamas į dirvožemį: yra maistingųjų medžiagų (azoto, fosforo, kalio ir mikroelementų) šaltinis augalams;taip sumažinant kitų trąšų (organinių (pvz., mėšlo) ir mineralinių) poreikį; padidina dirvožemio pH sumažina azoto ir fosforo bei kitų medžiagų išplovimą ir padidina katijonų mainųpotencialą, ypač lengvuose (priesmėlio) dirvožemiuose; didina dirvožemio produktyvumą (derlingumą), pagerina augalų dygimą, išgyvenamumą ir augimą, pagerina augalų šaknų augimą (vystymąsi), pagerina augalų ir jų produkcijos kokybę,
  38. 38. 150 pagerina dirvožemio struktūrą bei padidina maistingųjų medžiagų pernešimo(dirvožemyje) galimybes, sumažina dirvožemio suslūgimą – padidina jo porėtumą, padidina dirvožemio vandens sugėrimo (išsaugojimo) savybes, ypač lengvųjų(smėlio ir priesmėlio) dirvožemių; t.y. padidina drėgmės išsaugojamumo(dirvožemyje) savybes (kas yra ypač svarbu karštomis vasaromis), sumažina dirvožemio eroziją, komposte esantys gerieji mikroorganizmai ir bestuburiai didina dirvožemiokonglomeratiškumą (angl. aggregation), skatina medžiagų ciklo aktyvumą, slopina(stabdo) augalų ligų plitimą, mažina piktžolių plitimą, sumažina pesticidų (naudojimo) poreikį, (viso aukščiau pasakyto rezultate) taupo lėšas.Senųjų ES šalių-narių patirtis rodo, kad didžiausi komposto kiekiai yra sunaudojami žemėsūkyje, įskaitant daržininkystę.Tuo tarpu landšafto tvarkymui (apželdinimui) bei pažeistų teritorijų rekultivacijai kompostopanaudojama gerokai mažiau.Lietuvoje neturėtų būti jokių problemų dėl komposto (produkto) iš žaliųjų atliekų irmaisto/virtuvės atliekų – apie 200 tūkst. tonų/metus – panaudojimo žemės ūkyje(įskaitant daržininkystę ir sodininkystę); ypač turint omenyje tai, kad šį kompostą(produktą) galima naudoti ekologiniuose ūkiuose.Taip pat be jokių didesnių problemų žemės ūkyje turėtų ir galėtų būti panaudotaskompostas (produktas), pagamintas iš žemės ūkio atliekų ir žemės ūkio produktųperdirbimo atliekų – maždaug apie 600 tūkst. tonų/metus.Šiam tikslui įgyvendinti tereikėtų parengti atitinkamą komposto naudojimoskatinimo ir informavimo – švietimo programą bei ją įgyvendinti.
  39. 39. 151PastabaAtskiras klausimas – mėšlo (ir šiaudų) kompostavimas arba mėšlo anaerobinis pūdymas(biodujų išgavimas) ir gauto digestato „sausosios“ frakcijos kompostavimas (kartu sušiaudais).Būtina skatinti mėšlo (ir šiaudų) biologinį apdorojimą – visų pirma mėšlo (ir šiaudų) ar„sausosios“ digestato frakcijos (ir šiaudų) kompostavimą.Vienas iš būdų paskatinti žemės ūkio atliekų kompostavimo plėtrą, ypač mėšlo ir šiaudųkompostavimą – skatinti nedidelių decentralizuotų kompostavimo aikštelių įrengimą pasūkininkus, ypač stambiuose ūkiuose.Austrijos patirtis rodo, kad tai yra labai efektyvu – nes žemdirbiai kartu yra ir kompostonaudotojai (pagamintas kompostas yra sunaudojamas ūkio dirvoms tręšti).Reikėtų teisės aktuose nustatyti, kad, pvz., nuo 2025 m. neapdoroto mėšlo naudotidirvų tręšimui nebebus galima.Manome, kad būtų tikslinga parengti atskirą teisės aktą, kuris reglamentuotų organiniųtrąšų bei organinių dirvos pagerintojų - komposto, mėšlo, šiaudų, durpių, sapropelio irkt. – naudojimą.Šiek tiek problematiškesnis gali būti komposto iš NVĮ dumblo naudojimas, nesžemdirbiai yra nusistatę neigiamai jo atžvilgiu dėl to, kad šiuo metu neatsakingai buvomėginama naudoti neapdorotą NVĮ dumblą dirvų tręšimui.Tačiau, pvz., UAB „Biastra plius“ sėkmingai maino su žemdirbiais tikrai didelius iš NVĮdumblo pagaminto komposto kiekius į šiaudus – taip realizuodama kompostą dirvųtręšimui.Techninis kompostas (iš dumblo) taip pat yra sėkmingai realizuojamas landšaftotvarkymui ir pakelių apželdinimui.Manome, kad su tokia pat sėkme galėtų būti realizuojamas ir techninis kompostas išstabilato – apie 100 tūkst. tonų/metus.Juo labiau, kad jau artimiausioje perspektyvoje techninio komposto gamyba iš NVĮ dumblopraktiškai nutrūks – dėl to, kad didžiųjų miestų NVĮ dumblas bus apdorojamasanaerobiškai (išgaunant biodujas), o gautas digestatas nuvandeninamas ir termiškaiišdžiovinamas bei sukūrenamas specialiose kogeneracinėse jėgainėse, kūrenamoseatliekomis ar kietuoju atgautuoju kuru (KAK), pagamintu iš atliekų.
  40. 40. 152Tam, kad būtų sėkmingai plėtojamas įvairių kompostų panaudojimas (realizavimasrinkoje), siūlome vietoje dabartinės techninio komposto naudojimo programos, patvirtintosAplinkos ministro 2010-06-14 įsakymu Nr. D1- 497 – parengti atitinkamą komposto(įskaitant ir techninį kompostą) naudojimo skatinimo ir informavimo – švietimoprogramą bei ją įgyvendinti.Dėl stabilato - apie 110-140 tūkst. tonų/metus - panaudojimo kam nors kitkam apart jošalinimo sąvartyne arba naudojimo atliekų sluoksnių perdengimui ar atliekų kaupouždengimui, kyla rimtų abejonių – nes kaip kuras stabilatas bus nepaklausus (tiesiog busmažai kaloringas ir gana drėgnas), o kitkam jo naudoti nematome jokių galimybių.Taip pat kyla ir rimtų abejonių dėl tokio didelio stabilato kiekio poreikio atliekų sluoksniamsperdengti (nes paprasčiausiai kelis kartus turėtų sumažėti sąvartynuose šalinamų atliekųkiekiai) ar atliekų kaupams uždengti (nes senųjų sąvartynų rekultivacija jau yra baigta) –todėl greičiausiai stabilatas tiesiog bus šalinamas sąvartynuose.Galimus komposto, techninio komposto ir stabilato panaudojimo variantusapibendrina žemiau pateikta schema10.1 pav. Komposto, pagaminto iš įvairios žaliavos, naudojimas

×