Your SlideShare is downloading. ×
0 Comments
0 Likes
Statistics
Notes
  • Be the first to comment

  • Be the first to like this

No Downloads
Views
Total Views
2,883
On Slideshare
0
From Embeds
0
Number of Embeds
2
Actions
Shares
0
Downloads
49
Comments
0
Likes
0
Embeds 0
No embeds

Report content
Flagged as inappropriate Flag as inappropriate
Flag as inappropriate

Select your reason for flagging this presentation as inappropriate.

Cancel
No notes for slide

Transcript

  • 1. Projekto “Vilniaus regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos Galimybių studija, pl÷tra“ galimybių studijos ir paraiškos finansavimui parengimas, versija 2010-11-16 2010 m. VILNIAUS REGIONO KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO SISTEMOS PLöTRA GALIMYBIŲ STUDIJOS IR PARAIŠKOS FINANSAVIMUI PARENGIMAS SUTARTIS NR. 55 GALIMYBIŲ STUDIJA (2010-11-16 versija)Projekto grup÷s vadovas: Egidijus KunevičiusUAB „SWECO Lietuva“ viceprezidentas: Aidas Vaišnoras 1
  • 2. Projekto “Vilniaus regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos Galimybių studija, pl÷tra“ galimybių studijos ir paraiškos finansavimui parengimas, versija 2010-11-16 2010 m.Turinys1 GALIMYBIŲ STUDIJOS PARENGIMO PRIELAIDOS .......................................................................121.1 Investicinio projekto bendroji informacija ......................................................................................................... 121.2 ES atliekų tvarkymo teisės aktų reikalavimai ..................................................................................................... 15 1.2.1 ES atliekų tvarkymo teisinio reglamentavimo principai ir reikalavimai ................................................................ 15 1.2.2 ES nustatytos atskirų atliekų srautų tvarkymo užduotys...................................................................................... 21 1.2.3 Bioskaidžių atliekų tvarkymo ES atliekų teisės aktų nuostatos ............................................................................ 221.3 Nacionalinė atliekų tvarkymo politika ir Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimai .................................... 23 1.3.1 Atliekų tvarkymo įstatymas .................................................................................................................................. 24 1.3.2 Specifinių atliekų tvarkymą reglamentuojantys teisės aktai ................................................................................ 26 1.3.2.1 Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymas....................................................................................................... 26 1.3.2.2 Elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymas ...................................................................................... 27 1.3.2.3 Pavojingų atliekų tvarkymas ........................................................................................................................ 28 1.3.3 Atliekų tvarkymo procedūrų reglamentavimas .................................................................................................... 29 1.3.3.1 Atliekų gabenimas........................................................................................................................................ 29 1.3.3.2 Deginimas .................................................................................................................................................... 29 1.3.3.3 Sąvartynai .................................................................................................................................................... 30 1.3.3.4 Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimas ................................................................... 33 1.3.4 Savivaldybių atliekų tvarkymo pareigos ............................................................................................................... 34 1.3.5 Kiti, su atliekų tvarkymu susiję, svarbūs nacionalinių teisės aktų reikalavimai .................................................... 35 1.3.6 Atliekų tvarkymo planai ........................................................................................................................................ 36 1.3.7 Valstybinis strateginis atliekų tvarkymo planas .................................................................................................... 36 1.3.8 Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo planas ir jo atnaujinimo nuostatos ............................................................. 42 1.3.9 Vilniaus apskrities savivaldybių atliekų tvarkymo planai ...................................................................................... 442 VILNIAUS APSKRITIES ATLIEKŲ TVARKYMO BŪKLĖ................................................................46 2
  • 3. Projekto “Vilniaus regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos Galimybių studija, pl÷tra“ galimybių studijos ir paraiškos finansavimui parengimas, versija 2010-11-16 2010 m.2.1 Elektrėnų savivaldybė ........................................................................................................................................ 562.2 Šalčininkų rajono savivaldybė ............................................................................................................................ 562.3 Širvintų rajono savivaldybė................................................................................................................................ 602.4 Švenčionių rajono savivaldybė........................................................................................................................... 632.5 Trakų rajono savivaldybė ................................................................................................................................... 662.6 Ukmergės rajono savivaldybė ............................................................................................................................ 702.7 Vilniaus miesto savivaldybė ............................................................................................................................... 722.8 Vilniaus rajono savivaldybė ............................................................................................................................... 743 ATLIEKŲ KIEKIO IR SUDĖTIES PROGNOZĖ ...................................................................................793.1 Išeities duomenys .............................................................................................................................................. 793.2 Prognozės prielaidos.......................................................................................................................................... 803.3 Atliekų susidarymo prognozės apskaičiavimo metodika .................................................................................... 813.4 Atliekų susidarymo prognozė ............................................................................................................................ 82 3.4.1 Gyventojų skaičiaus prognozė .............................................................................................................................. 82 3.4.2 Komunalinių atliekų kiekių prognozė ................................................................................................................... 82 3.4.3 Komunalinių atliekų sudėtis ................................................................................................................................. 843.5 Atliekų tvarkymo užduotys ................................................................................................................................ 864 ATLIEKŲ TVARKYMO SCENARIJAI IR TECHNOLOGINĖS ALTERNATYVOS .........................894.1 Pagrindiniai teisiniai reikalavimai ir techninės prielaidos .................................................................................. 894.2 Galimi biologiškai skaidžių ir kitų komunalinių atliekų tvarkymo scenarijai ....................................................... 914.3 Atliekų srautų prognozė pagal atskirus atliekų tvarkymo scenarijus .................................................................. 954.4 Prioritetų išskyrimas ........................................................................................................................................ 1004.5 Nagrinėjami atliekų apdorojimo įrenginių techniniai sprendiniai .................................................................... 101 3
  • 4. Projekto “Vilniaus regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos Galimybių studija, pl÷tra“ galimybių studijos ir paraiškos finansavimui parengimas, versija 2010-11-16 2010 m. 4.5.1 Atliekų pirminio rūšiavimo priemonės ............................................................................................................... 101 4.5.2 Bioskaidžių atliekų apdorojimas ......................................................................................................................... 102 4.5.2.1 Bioskaidžių atliekų tvarkymas su energijos išgavimu ir maistinių medžiagų išsaugojimu ......................... 103 4.5.2.2 Bioskaidžių atliekų tvarkymas be energijos išgavimo, bet su maistinių medžiagų išsaugojimu ................ 103 4.5.2.3 Bioskaidžių atliekų tvarkymas su energijos išgavimu, bet be maistinių medžiagų išsaugojimo ................ 103 4.5.2.4 Prioritetinė bioskaidžių atliekų tvarkymo schema ..................................................................................... 104 4.5.2.5 Anaerobinis pūdymas ................................................................................................................................ 104 4.5.2.6 Biodujų gryninimas .................................................................................................................................... 106 4.5.3 Atliekų rūšiavimo technologijos ir panaudojimo galimybės ............................................................................... 108 4.5.4 Vilniaus m. atliekų jėgainė .................................................................................................................................. 1114.6 Planuojamų įrenginių integravimas su esamomis ar planuojamomis kitomis atliekų tvarkymo sistemomis .... 1144.7 Planuojamų įrenginių vietos alternatyvos........................................................................................................ 115 4.7.1 Planuojamų įrenginių vietų parinkimo prielaidos ............................................................................................... 118 4.7.2 Galimos planuojamų įrenginių vietos ................................................................................................................. 119 4.7.2.1 I alternatyva ............................................................................................................................................... 120 4.7.2.2 II alternatyva .............................................................................................................................................. 120 4.7.2.3 III alternatyva ............................................................................................................................................. 121 4.7.2.4 IV alternatyva ............................................................................................................................................. 122 4.7.2.5 V alternatyva .............................................................................................................................................. 123 4.7.2.6 VI alternatyva ............................................................................................................................................. 124 4.7.2.7 VII alternatyvos .......................................................................................................................................... 125 4.7.2.8 VIII alternatyva ........................................................................................................................................... 126 4.7.3 Planuojamų įrenginių vietų preliminarus aplinkosauginis vertinimas ................................................................ 127 4.7.3.1 Planuojamų įrenginių vietų (variantų) gamtinių sąlygų jautrumo vertinimas ........................................... 127 4.7.3.1.1 Aplinkos oras ........................................................................................................................................ 128 4.7.3.1.2 Klimatinių - meteorologinių sąlygų apibūdinimas ................................................................................ 129 4.7.3.1.3 Orografinių sąlygų charakteristika........................................................................................................ 129 4
  • 5. Projekto “Vilniaus regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos Galimybių studija, pl÷tra“ galimybių studijos ir paraiškos finansavimui parengimas, versija 2010-11-16 2010 m. 4.7.3.1.4 Hidrografinė charakteristika ................................................................................................................. 130 4.7.3.1.5 Dirvožemio charakteristika ................................................................................................................... 130 4.7.3.1.6 Biologinės įvairovės apibūdinimas........................................................................................................ 130 4.7.3.1.7 Geologinės – struktūrinės ir hidrogeologinės sąlygos .......................................................................... 130 4.7.3.1.8 Inžinerinės geologinės ir geotechninės sąlygos .................................................................................... 132 4.7.3.1.9 Teritorijos jautrumą taršai lemiantys faktoriai ..................................................................................... 132 4.7.3.2 Įrenginių ir technologinių procesų aplinkosauginis įvertinimas................................................................. 132 4.7.3.2.1 Specialių konteinerių įrengimas ........................................................................................................... 133 4.7.3.2.2 Mechaninio atliekų išrūšiavimo įrenginys ............................................................................................ 133 4.7.3.2.3 Bioskaidžių atliekų anaerobinio pūdymo įrenginiai .............................................................................. 133 4.7.3.2.4 Atliekų deginimo įrenginiai ................................................................................................................... 134 4.7.3.3 Sprendinių bendras įvertinimas ir galimi pavojai parinktų sklypų įsisavinimo procese ............................. 135 4.7.3.4 Literatūra ................................................................................................................................................... 136 4.7.4 Planuojamų atliekų tvarkymo įrenginių vietų (variantų) palyginimo kriterijai ................................................... 136 4.7.4.1 Planuojamų atliekų tvarkymo vietos (variantų) įvertinimas ...................................................................... 137 4.7.4.2 Vertinimo kriterijų analizė ......................................................................................................................... 138 4.7.4.3 Didžiausio prioriteto varianto išrinkimas ................................................................................................... 1385 VAATC PRISTATYMAS ....................................................................................................................... 1405.1 VAATC įkūrimas ir akcininkai ........................................................................................................................... 1405.2 VAATC veikla ir teikiamos paslaugos................................................................................................................ 1415.3 Finansinis įmonės įvertinimas .......................................................................................................................... 141 5.3.1 Apskaitos politika................................................................................................................................................ 141 5.3.2 Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai) ................................................................................................................... 143 5.3.3 Pelno paskirstymas ............................................................................................................................................. 143 5.3.4 Dotacijos ir subsidijos ......................................................................................................................................... 143 5.3.5 Pajamos .............................................................................................................................................................. 144 5
  • 6. Projekto “Vilniaus regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos Galimybių studija, pl÷tra“ galimybių studijos ir paraiškos finansavimui parengimas, versija 2010-11-16 2010 m. 5.3.6 Sąnaudos ............................................................................................................................................................ 144 5.3.7 VAATC turtas ir nuosavybė ................................................................................................................................. 144 5.3.8 Įmonės skolų būklė ............................................................................................................................................. 146 5.3.9 Turto kitimas ....................................................................................................................................................... 147 5.3.10 Dotacijos ir subsidijos ..................................................................................................................................... 149 5.3.11 Įmonės įsipareigojimų būklė .......................................................................................................................... 149 5.3.12 VAATC pajamos ir sąnaudos ........................................................................................................................... 1505.4 VAATC įgyvendinami projektai ........................................................................................................................ 1535.5 VAATC įgyvendinamo projekto finansavimo šaltiniai ....................................................................................... 155 5.5.1 VAATC įgyvendinamo projekto finansavimo šaltiniai ......................................................................................... 156 5.5.2 VAATC įgyvendinamo projekto veiklos išlaidos .................................................................................................. 1565.6 Esamos VAATC finansinės situacijos apibendrinimas ....................................................................................... 1566 PROJEKTO INVESTICIJOS.................................................................................................................. 1587 FINANSINIO PROJEKTO VERTINIMO METODIKA IR PROJEKTO ALTERNATYVŲFINANSINĖ ANALIZĖ .................................................................................................................................. 1607.1 Projekto finansinės analizės esmė ................................................................................................................... 160 7.1.1 Projekto finansinės analizės tikslas..................................................................................................................... 160 7.1.2 DCF metodika ..................................................................................................................................................... 161 7.1.3 Finansinė diskonto norma ir ataskaitinis laikotarpis .......................................................................................... 162 7.1.4 Projekto grupė pagal pajamų generavimą/negeneravimą ................................................................................. 162 7.1.5 Gyventojų mokumo vertinimas .......................................................................................................................... 162 7.1.6 Projekto finansinio vertinimo etapai ir struktūra ............................................................................................... 1637.2 Finansinis projekto įgyvendinimo alternatyvų vertinimas................................................................................ 163 7.2.1 0 alternatyvos („Be Projekto“) finansinis įvertinimas ......................................................................................... 164 7.2.1.1 Pagrindiniai skaičiavimų principai .............................................................................................................. 165 7.2.1.2 0 alternatyvos įgyvendintos ir artimiausiu metu numatomos įgyvendinti investicijos ir jų finansavimas. 167 6
  • 7. Projekto “Vilniaus regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos Galimybių studija, pl÷tra“ galimybių studijos ir paraiškos finansavimui parengimas, versija 2010-11-16 2010 m. 7.2.1.2.1 Projekto "Atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas" pirmo etapo investicijos ir finansavimas (Projektai įgyvendinti iki 2010 metų) ...................................................................................................................................... 167 7.2.1.2.2 Projekto "Atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas" antro etapo investicijos ir finansavimas................. 169 7.2.1.2.3 Kazokiškių sąvartyno plėtra (B-F sekcijų įrengimas) ............................................................................. 169 7.2.1.3 0 alternatyvos investicijų ir sąnaudų apibendrinimas ............................................................................... 171 7.2.1.4 0 alternatyvos tarifas ir pajamos ............................................................................................................... 171 7.2.1.5 0 alternatyvos pinigų srautai 1-4 metais ir galimybė iš jų finansuoti palūkanų mokėjimą numatytoms projekto alternatyvoms ............................................................................................................................................... 172 7.2.2 Projekto alternatyvų finansinis įvertinimas ........................................................................................................ 172 7.2.2.1 Finansinės analizės struktūra ..................................................................................................................... 172 7.2.2.2 Investicijos ................................................................................................................................................. 173 7.2.2.3 Projekto sąnaudos ir pajamos .................................................................................................................... 176 7.2.2.3.1 Sąnaudos .............................................................................................................................................. 177 7.2.2.3.2 Pajamos ................................................................................................................................................ 178 7.2.3 Tarifo, užtikrinančio projekto gyvybingumą ir gyventojų gebėjimą mokėti už paslaugas nustatymas .............. 1837.3 Projekto finansavimas ..................................................................................................................................... 1857.4 Projekto finansiniai rodikliai ............................................................................................................................ 1877.5 Projekto finansinis gyvybingumas.................................................................................................................... 1887.6 Gyventojų gebėjimas mokėti už KA tvarkymo paslaugas ................................................................................. 1887.7 Išvados ............................................................................................................................................................ 1918 PROJEKTO SOCIALINIS-EKONOMINIS ĮVERTINIMAS .............................................................. 1948.1 Metodikos esmė ir pagrindinės prielaidos ....................................................................................................... 194 8.1.1 Metodas.............................................................................................................................................................. 194 8.1.2 Prielaidos, naudojamos ekonominės-socialinės naudos vertinime .................................................................... 195 8.1.3 Ekonominės-socialinės naudos sandara ir įvertinimo žingsniai .......................................................................... 1958.2 Socialinės–ekonominės nauda ir žala, įvertinama pinigine išraiška.................................................................. 196 7
  • 8. Projekto “Vilniaus regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos Galimybių studija, pl÷tra“ galimybių studijos ir paraiškos finansavimui parengimas, versija 2010-11-16 2010 m. 8.2.1 Fiskalinė korekcija ............................................................................................................................................... 197 8.2.2 Išorinio poveikio įvertinimas .............................................................................................................................. 1978.3 Projekto ekonominiai rodikliai......................................................................................................................... 1998.4 Socialinė–ekonominė projekto nauda ir žala, nevertinama pinigine išraiška ................................................... 199 8.4.1 Socialinė nauda ................................................................................................................................................... 199 8.4.2 Ekonominė nauda ............................................................................................................................................... 2008.5 Sąnaudų-naudos analizės rezulatai .................................................................................................................. 2019 RIZIKOS ANALIZĖ ................................................................................................................................ 2029.1 Projekto rizikų įvertinimas ............................................................................................................................... 2029.2 Jautrumo analizė ............................................................................................................................................. 204 9.2.1 Sąnaudų padidėjimo detalesnė analizė .............................................................................................................. 208 9.2.2 Pajamų padidėjimo detalesnė analizė ................................................................................................................ 2089.3 Scenarijų analizė .............................................................................................................................................. 20910 VIEŠOJO IR PRIVATAUS SEKTORIAUS PARTNERYSTĖ VILNIAUS APSKRITIES ATLIEKŲTVARKYMO PASLAUGŲ TEIKIMO SEKTORIUJE ................................................................................ 21010.1 Esamos situacijos analizė ................................................................................................................................. 210 10.1.1 Viešojo ir privataus sektorių partnerystės teisinė aplinka ............................................................................. 210 10.1.2 VPSP pagal valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutartį ...................................................................... 214 10.1.3 VPSP pagal koncesijos sutartį ......................................................................................................................... 215 10.1.4 VPSP pagal viešosios darbų koncesijos sutartį ............................................................................................... 216 10.1.5 Jungtinės veiklos sutartis ir bendra projekto įmonė. ..................................................................................... 218 10.1.6 Viešųjų pirkimų sutartis.................................................................................................................................. 21910.2 VAATCo kaip viešojo sektoriaus partnerio teisinis vertinimas.......................................................................... 22110.3 Investicijų projektų tikslas ............................................................................................................................... 221 10.3.1 Viešojo partnerio funkcijų efektyvus įgyvendinimas ...................................................................................... 221 8
  • 9. Projekto “Vilniaus regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos Galimybių studija, pl÷tra“ galimybių studijos ir paraiškos finansavimui parengimas, versija 2010-11-16 2010 m. 10.3.2 Viešojo intereso užtikrinimas ......................................................................................................................... 22210.4 Duomenys apie privačiam subjektui perduotiną veiklą.................................................................................... 223 10.4.1 Viešojo sektoriaus dalyvio įsipareigojimų apimtis.......................................................................................... 223 10.4.2 Privataus sektoriaus dalyvio įsipareigojimų apimtis ...................................................................................... 22410.5 Duomenys apie naujai sukurtą ir (ar) privačiam subjektui perduotiną valdyti ir naudoti turtą ........................ 225 10.5.1 Turto teisinis statusas..................................................................................................................................... 225 10.5.2 Turto perdavimo valdyti ir naudoti būdai ...................................................................................................... 22610.6 Investicijų projekto įgyvendinimo alternatyvų analizė ..................................................................................... 228 10.6.1 Įgyvendinimo būdai ir trukmė ........................................................................................................................ 228 10.6.1.1 Koncesijos sutartis ..................................................................................................................................... 228 10.6.1.2 Jungtinės veiklos sutartis ........................................................................................................................... 228 10.6.1.3 Bendra įmonė ............................................................................................................................................ 228 10.6.1.4 Viešųjų pirkimų modelis............................................................................................................................. 228 10.6.2 Numatomų sąnaudų (trūkumų) ir naudos (privalumų) analizė ...................................................................... 229 10.6.3 Reikalingos lėšos ir investicijos....................................................................................................................... 230 10.6.4 Siūlomi finansavimo šaltiniai .......................................................................................................................... 231 10.6.5 Investicijų projekto rizika ............................................................................................................................... 231 10.6.5.1 Su teritorijų planavimu susijusios rizikos ................................................................................................... 233 10.6.5.2 Poveikio aplinkai rizikos ............................................................................................................................. 233 10.6.5.3 Veiklos rizika .............................................................................................................................................. 233 10.6.6 Siūlomas rizikos paskirstymas tarp investicijų projekto šalių ......................................................................... 23310.7 Rekomenduojama investicijų projekto įgyvendinimo alternatyva ................................................................... 23410.8 Visų galimų sutarčių su privačiu investuotoju tipai ir jų analizė ....................................................................... 235 10.8.1 Viešosios darbų koncesijos sutartis ................................................................................................................ 236 10.8.1.1 Jungtinės veiklos sutartis ........................................................................................................................... 236 10.8.1.2 Akcininkų sutartis....................................................................................................................................... 236 9
  • 10. Projekto “Vilniaus regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos Galimybių studija, pl÷tra“ galimybių studijos ir paraiškos finansavimui parengimas, versija 2010-11-16 2010 m. 10.8.1.3 Viešųjų pirkimų sutartis ............................................................................................................................. 23610.9 Partnerystės projekto pirkimų sąlygos ............................................................................................................. 23710.10 Detalus privataus partnerio parinkimo procedūros aprašymas ................................................................... 23711 ATLIEKŲ TVARKYMO PAJĖGUMŲ KŪRIMO INVESTICINĖ PROGRAMA ............................ 24411.1 Investicinės programos įgyvendinimo strategija .............................................................................................. 24411.2 Atliekų tvarkymo pajėgumų valdymas ............................................................................................................. 24811.3 Organizacinių veiksmų planas .......................................................................................................................... 249Priedai 1. Vilniaus apskrities savivaldybių atliekų tvarkymo planų ištraukos. 2. Komunalinių atliekų susidarymo prognoz÷ pagal visus pl÷tros scenarijus. 3. Atliekų tvarkymo užduočių vykdymo suvestin÷ lentel÷. 4. Supaprastinta anaerobinio atliekų pūdymo ir biodujų gryninimo proceso technologin÷ schema ir trumpas aprašymas. 5. Medžiagų rūšiavimo įrenginių aprašymas. 6. Atliekų deginimo j÷gain÷s įrenginių aprašymas ir principin÷s schemos. 7. Atliekų tvarkymo infrastruktūros objektų galimų vietų schema. 8. Artimiausios planuojamiems sklypams eksploatuojamos vandenviet÷s. 9. Investicijų, eksploatacijos kaštų ir tik÷tinos finansin÷s naudos lentel÷s. 10. Finansiniai rezultatai 0 alternatyvos atveju 11. Investicijų, reinvesticijų ir investicijų likutin÷s vert÷s apibūdinimas skirtingoms alternatyvoms 12. Išlaidos, pajamos ir sąvartyno sąnaudų pasikeitimas d÷l projekto skirtingoms alternatyvoms 13. Tarifo, užtikrinančio Projekto nenuostolingumą (be paramos), įvertinimas 14. Projekto investicijų detalizacija 15. Gyventojų geb÷jimo mok÷ti už KA tvarkymo paslaugas įvertinimas 16. Europos Komisijai tinkamų deklaruoti projekto išlaidų dalies įvertinimas 10
  • 11. Projekto “Vilniaus regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos Galimybių studija, pl÷tra“ galimybių studijos ir paraiškos finansavimui parengimas, versija 2010-11-16 2010 m.17. Projekto finansinis gyvybingumas, finansiniai rodikliai investicijoms ir kapitalui18. Fiskalinių korekcijų rezultatai19. Išorin÷s ekonomin÷s-socialin÷s naudos skaičiavimai20. Ekonomin÷s-socialin÷s naudos rodiklių skaičiavimai ir vert÷s21. Konkurso sąlygos (kvietimas investuoti) d÷l Vilniaus regiono komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros objekto statybos, valdymo ir eksploatavimo projekto. Projekto sutarties pagrindin÷s sąlygos. Konkurso sąlygos (kvietimas investuoti) d÷l atliekų j÷gain÷s statybos projekto 11
  • 12. Projekto “Vilniaus regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos Galimybių studija, pl÷tra“ galimybių studijos ir paraiškos finansavimui parengimas, versija 2010-11-16 2010 m.1 GALIMYBIŲ STUDIJOS PARENGIMO PRIELAIDOS1.1 Investicinio projekto bendroji informacijaProjekto "Vilniaus apskrities komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros pl÷tra", užtikrinančio biologiškaiskaidžių atliekų tvarkymą ir/ar atliekų naudojimą energijai gauti tikslas yra Valstybiniame strateginiame atliekųtvarkymo plane nustatytų biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo užduočių įgyvendinimas, Nacionalinių ir EuroposSąjungos reikalavimų atliekų tvarkymo srityje užtikrinimas, optimalus sanglaudos skatinimo veiksmų programosl÷šų panaudojimas.Pagrindin÷s užduotys ir reikalavimai investiciniam projektui, kurių įgyvendinimą pagrindžia Galimybių studija, ofinansavimą – Paraiška, yra šios: 1. iki 2013 metų perdirbti ar kitaip panaudoti ne mažiau kaip 50 procentų komunalinių atliekų; 2. biologiškai skaidžių atliekų tvarkymas turi užtikrinti, kad sąvartynuose šalinamos komunalin÷s biologiškai skaidžios atliekos sudarytų: • iki 2013 metų - ne daugiau kaip 50 proc. 2000 metų biologiškai skaidžių komunalinių atliekų; • iki 2020 metų - ne daugiau kaip 35 proc. 2000 metų biologiškai skaidžių komunalinių atliekų. 3. turi būti įdiegtas mechaninis biologinis apdorojimas arba atskiras komunalinių biologiškai skaidžių atliekų surinkimas ir šių atliekų apdorojimas. 4. turi būtų sudarytos sąlygos kompostuoti ir (ar) anaerobiškai pūdyti komunalines biologiškai skaidžias atliekas apskrities lygiu. 5. netinkamos perdirbti, bet turinčios energetinę vertę atliekos turi būti naudojamos energijai gauti. 6. pasiekti, kad iki 2020 m. mažiausiai 50 proc. (vertinant atliekų kiekį) bent jau tokių namų ūkių atliekų medžiagų, kaip popierius, metalas, plastikas ir stiklas, ir galbūt kitos kilm÷s atliekų, jei šie atliekų srautai panašūs į namų ūkių atliekas, būtų paruošiamos pakartotinai naudoti ir perdirbti.Investicinio projekto sprendiniai privalo atitikti šių teis÷s aktų reikalavimams: 1. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. D1-248 patvirtintu VP3-3.2-AM- 01-V priemon÷s „Atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas“ veiklos „komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros pl÷tra, sukuriant biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo infrastruktūrą ir (ar) atliekų naudojimo energijai gauti paj÷gumus“ projektų finansavimo sąlygų aprašu, kurio apimtyje pateikta paraiškos d÷l projekto finansavimo specialioji B dalis, bei nustatyti finansavimo kriterijai. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s 2009 m. lapkričio 11 d. nutarimu Nr. 1480 patvirtintomis Viešojo ir privataus sektorių partneryst÷s projektų rengimo ir įgyvendinimo taisykl÷mis. 3. Steb÷senos komiteto veiksmų programų, įgyvendinančių Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrin÷s paramos panaudojimo strategiją, įgyvendinimo priežiūrai atlikti 2010 m. vasario 25 d. 12
  • 13. Projekto “Vilniaus regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos Galimybių studija, pl÷tra“ galimybių studijos ir paraiškos finansavimui parengimas, versija 2010-11-16 2010 m. pos÷džio protokoliniu sprendimu Nr. 21 (p.17: Patvirtinti Aplinkos ministerijos pateiktus Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 3 prioriteto „Aplinka ir darnus vystymasis“ priemon÷s „Atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas“ remtinos veiklos „komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros pl÷tra, sukuriant biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo infrastruktūrą ir (ar) atliekų naudojimo energijai gauti paj÷gumus“ specialiuosius projektų atrankos atitikties kriterijus ir šių kriterijų paaiškinimus).Šios galimybių studijos sprendinių pagrindą sudaro: 1. Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo planas 2006-2016 m., patvirtintas Vilniaus regiono pl÷tros tarybos sprendimu 2006-03-24 Nr.10.9-1 (Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo plano 2006-2016 atnaujinimo nuostatos patvirtintos Vilniaus regiono pl÷tros tarybos sprendimu 2009-09-11 Nr. 10.9 – 77). 2. Vilniaus miesto atliekų tvarkymo planas, UAB „Ekonomin÷s konsultacijos ir tyrimai", 2010 (patvirtintas Vilniaus miesto tarybos sprendimu 2010-05-26 Nr.1-1556). 3. Komunalinių atliekų tvarkymo alternatyvų finansinis įvertinimas, UAB „Jostra, 2009.Projekto „Vilniaus apskrities komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros pl÷tra“ (toliau tekste - projektas) tikslas- užtikrinti „Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano“ (Žin, 2007, Nr. 122-5003; toliau tekste - VSATP) beinacionalinių ir ES reikalavimų biologiškai skaidžių atliekų tvarkymui įgyvendinimą, numatant tinkamiausiusbūdus susidarančių Vilniaus apskrityje komunalinių atliekų sutvarkymui. Bendra projekto nuostata - projekteanalizuojami sprendiniai maksimaliai papildo Vilniaus apskrityje siekiamus ekonomikos, socialin÷s raidos iraplinkos apsaugos tikslus ir atitinka Lietuvos Vyriausyb÷s 2009-09-16 nutarimu Nr. 1247 patvirtintosnacionalin÷s darnaus vystymosi strategijos (Žin, 2009, Nr. 121-5215) principines nuostatas.Atsižvelgiant į VSATP reikalavimus atliekų tvarkymui, projekte rekomenduojama tobulinti Vilniaus apskrityjefunkcionuojančios atliekų tvarkymo sistemos svarbiausias grandis, apimančias atliekų surinkimą ir galutinįatliekų sutvarkymą. Atliekų surinkimo grandyje numatomas specialaus konteinerio arba kitų priemoniųpastatymas bioskaidžių atliekų atskyrimui ir surinkimui, o galutinio atliekų sutvarkymo grandyje - naujų atliekųsutvarkymo įrenginių (mechaninio atliekų išrūšiavimo ir atliekų deginimo įrenginiai, bioskaidžių atliekųanaerobinio pūdymo įrenginiai) pastatymas.Planuojama, kad visi nauji atliekų sutvarkymo įrenginiai bus statomi Vilniaus apskrities administraciniame centre– Vilniuje ir būtų šiandien funkcionuojančios regionin÷s atliekų tvarkymo sistemos neatsiejama dalis. Tokiosnaujų atliekų sutvarkymo įrenginių dislokacijos pasirinkimo priežastys yra kelios. Svarbiausia šių priežasčiųsąraše yra tai, kad Vilniuje, kaip niekur kitur apskrityje, geriausiai išvystyta šiems įrenginiams reikalingainžinerin÷ infrastruktūra bei arti yra planuojamos iš atliekų išgauti energijos (šilumos ir elektros) vartotojas.LR aplinkos ministerijos išaiškinime nustatyta: kad biologiškai skaidžių atliekų sąvoką pilnai apibr÷žta Atliekųtvarkymo taisykl÷se (Žin., 1999, Nr. 63-2065; 2008, Nr. 67-2541): „Biodegraduojamos atliekos – bet kokiosatliekos, kurios gali būti suskaidomos aerobiniu ir anaerobiniu būdu, pvz., sodo atliekos, popierius ir kartonas“.Pagal šią sąvoką, kuri perkelta iš direktyvos 1999/31/EB d÷l atliekų sąvartynų, biologiškai skaidžioms atliekomspriskiriamos maisto, sodo, daržo bioskaidžios atliekos, taip pat popierius ir kartonas. Atsižvelgiant į tai,skaičiuojant Europos Komisijos nustatytas užduotis d÷l komunalinių biologiškai skaidžių atliekų šalinimo 13
  • 14. Projekto “Vilniaus regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos Galimybių studija, pl÷tra“ galimybių studijos ir paraiškos finansavimui parengimas, versija 2010-11-16 2010 m.mažinimo sąvartynuose, taip pat turi būti įtraukiamas popierius ir kartonas bei kitos komunalin÷s biologiškaiskaidžios atliekos.Rengiamos Galimybių studijos sprendiniai turi atitikti Projekto atitikties 2010 m. vasario 25 d. Steb÷senoskomiteto nutarimu Nr. 21 patvirtintiems specialiesiems projektų atitikties kriterijams: • Projekte numatytos veiklos ir sprendiniai apima regiono ar regionų grup÷s atliekų tvarkymą ir atitinka atitinkamo regiono atliekų tvarkymo plano nuostatas. • Pagrindžiamos pasirinktos atliekų tvarkymo alternatyvos; • Pasirinktos alternatyvos įgyvendinimo sprendiniai pagrįsti ir užtikrina atliekų tvarkymo sistemos prioritetų, nustatytų Valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s 2002 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 519, laikymąsi: atliekų prevencija; gaminių pakartotinis naudojimas; atliekų perdirbimas; kitoks atliekų naudojimas; atliekų šalinimas. • Projektas užtikrina ne mažiau kaip 50 proc. komunalinių atliekų tvarkymo regiono ar regionų grup÷s teritorijoje susidarančių komunalinių biologiškai skaidžių atliekų perdirbimą ir (ar) kitokį naudojimą. • Projekte numatytos veiklos ir sprendiniai užtikrina ne mažiau kaip 50 proc. regiono ar regionų grup÷s teritorijoje susidariusių komunalinių biologiškai skaidžių atliekų kiekio perdirbimą ir (ar) kitokį naudojimą. • Projektas užtikrina ne mažiau kaip 50 procentų regiono ar regionų grup÷s teritorijoje susidarančių komunalinių atliekų perdirbimą ir (ar) kitokį panaudojimą. • Projekte numatytos veiklos ir sprendiniai užtikrina ne mažiau kaip 50 procentų regiono ar regionų grup÷s teritorijoje susidarančių komunalinių atliekų perdirbimą ir (ar) kitokį panaudojimą ir ne daugiau kaip 50 proc. komunalinių atliekų šalinimą. • Projekto sprendiniai sudaro prielaidas gaminių ir pakuočių atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo 2007–2012 metų užduočių, nustatytų LR Vyriausyb÷s 2006 m. lapkričio 24 d. nutarimu Nr. 1168 „D÷l apmokestinamųjų gaminių ir pakuočių atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo 2007–2012 metų užduočių patvirtinimo“ (Žin., 2006, Nr. 130-4897), įgyvendinimui. • Projektas sudaro prielaidas ne mažiau kaip 50 proc. regione susidarančių namų ūkių atliekų (popierius, metalas, plastikas, stiklas ir kitos kilm÷s atliekos, jei šių atliekų srautai panašūs į namų ūkių atliekas) paruošimui pakartotinai naudoti ir perdirbti. 14
  • 15. Projekto “Vilniaus regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos Galimybių studija, pl÷tra“ galimybių studijos ir paraiškos finansavimui parengimas, versija 2010-11-16 2010 m. • Kitoks atliekų panaudojimas gaunant energiją atliekas deginant galimas tik tada, kai energijai gauti naudojamos likusios po rūšiavimo, netinkamos perdirbti, turinčios energetinę vertę atliekos ir įrenginio energetinio naudingumo koeficientas yra lygus arba didesnis negu 0,65. • Projekte numatytos įgyvendinti veiklos skatina atskirą biologiškai skaidžių atliekų surinkimą ir šių atliekų individualų kompostavimą jų susidarymo vietoje. • Projektas, kuriuo užtikrinamas sąnaudų susigrąžinimo, mokumo ir „terš÷jas moka“ principų įgyvendinimas. Įgyvendinus projektą: turi būti užtikrintas ilgalaikis atliekų tvarkymo sistemos finansavimas, t. y. visas atliekų tvarkymo sąnaudas turi padengti terš÷jas; turi būti užtikrinamas atliekų tvarkymo paslaugų įperkamumas, t.y. paslaugų kaina po projekto įgyvendinimo turi būti ne didesn÷ kaip 1 proc. nuo vidutinių šeimos pajamų, vertinant visas atliekų tvarkymo sistemos sąnaudas/pajamas, įskaitant ir atliekų apdorojimo metu susidarančių produktų ar atliekų realizavimo/sutvarkymo kainą.1.2 ES atliekų tvarkymo teis÷s aktų reikalavimaiES atliekų tvarkymo politika suformuluota 1996 m. Komunikate d÷l Bendrijos atliekų tvarkymo strategijosperžiūros ir 1989 m. Bendrijos atliekų tvarkymo strategijoje. Šiuose dokumentuose nustatyti atliekų tvarkymostrategijos prioritetai: • atliekų susidarymo prevencija, • atliekų naudojimas (perdirbimas arba naudojimas energijai gauti), • saugus atliekų šalinimas;Atliekų tvarkymo strategijos principai: • artimumas (atliekos turi būti šalinamos viename iš arčiausiai esančių tinkamų šalinimo įrenginių), • pakankamumas (Bendrijos teritorijoje susidariusios atliekos netur÷tų būti šalinamos kitur), • „terš÷jas moka” (šalinimo išlaidas turi padengti atliekų gamintojai).Atliekų tvarkymo prioritetas tenka atliekų vengimui, toliau seka pakartotinis panaudojimas ir kiti antrinių žaliavųiš atliekų išgavimo metodai. Galutinis atliekų šalinimas užima paskutinį atliekų tvarkymo hierarchijos laiptelį.1.2.1 ES atliekų tvarkymo teisinio reglamentavimo principai ir reikalavimaiEuropos Sąjungoje taikomos šios teis÷s aktų formos: • Reglamentai – tai teis÷s aktai, tiesiogiai taikomi (privalomi) visose šalyse nar÷se; 15
  • 16. Projekto “Vilniaus regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos Galimybių studija, pl÷tra“ galimybių studijos ir paraiškos finansavimui parengimas, versija 2010-11-16 2010 m. • Direktyvos – tai teis÷s aktai, kurių tikslai privalomi visoms šalims nar÷ms, tačiau jų įgyvendinimo tvarką ir priemones šalys nar÷s pasirenka pačios; • Sprendimai – tai teis÷s aktai, privalomi tik sprendimų adresatui; • Rekomendacijos – tai teis÷s aktai, kurie n÷ra teisiškai privalomi; • Pranešimai, kiti politiniai dokumentai, susiję su ES aplinkos apsaugos politika.ES teis÷s aktai atliekų tvarkymo srityje gali būti suskirstyti i tris grupes: • Bendrieji atliekų tvarkymo teis÷s aktai; • Atliekų tvarkymo įrenginius reglamentuojantys teis÷s aktai; • Specifinių atliekų srautus reglamentuojantys teis÷s aktai.Bendriesiems teis÷s aktams priklausytų tokie ES Aplinkosauginiai dokumentai:1. Direktyva d÷l atliekų (75/442/EEB), (91/156/EEB, 91/692/EEB), kuri nustato ES atliekų tvarkymo politikos pagrindą. Joje pateikti atliekų tvarkybos terminai, apibr÷žimai, pagal ją draudžiamas nekontroliuojamas atliekų šalinimas, suformuluotas reikalavimas atliekas šalinti nekeliant pavojaus, triukšmo, kvapų. Įteisinti atliekų apskaitos reikalavimai, kurie galioja tiek atliekų tur÷tojams, tiek surink÷jams ir tvarkytojams, aptarti surink÷jų ir vež÷jų registravimo reikalavimai, leidimų išdavimo atliekų šalintojams reikalavimai, suformuluotas principas „terš÷jas moka“ bei pateiktas bendras atliekų sąrašas. Pagrindiniai direktyvos tikslai yra atliekų susidarymo vengimas ir mažinimas bei antrinių žaliavų išgavimas iš atliekų arba atliekų naudojimas energijai gauti.2. Atliekų direktyvoje 2008/98/EC Valstyb÷s nar÷s imasi priemonių skatinti aukštos kokyb÷s perdirbimą ir šiuo tikslu taiko atskiro surinkimo sistemas ten, kur tai techniškai, aplinkos požiūriu ir ekonomiškai realu ir tinkama, norint atitikti reikalingus atitinkamų perdirbimo sektorių standartus. Valstyb÷s nar÷s imasi priemonių, būtinų pasiekti, kad iki 2020 m. mažiausiai 50 % (vertinant pagal atliekų kiekį) bent jau tokių namų ūkių atliekų medžiagų, kaip popierius, metalas, plastikas ir stiklas, ir galimai kitokios kilm÷s atliekų, jei šie atliekų srautai panašūs į namų ūkių atliekas, būtų paruošiamos pakartotinai naudoti ir perdirbti. V÷liausiai iki 2014 m. gruodžio 31 d. Komisija išnagrin÷ja 2 dalyje nurodytas priemones ir tikslus, tam, kad, jei reikia, sugriežtintų tikslus ir apsvarstytų galimybę nustatyti tikslus kitiems atliekų srautams3. Direktyva d÷l pavojingų atliekų (91/689/EEB. Šioje direktyvoje yra reikalavimas, kad besąlygiškai būtų vykdoma pavojingų atliekų apskaita nuo susidarymo iki galutinio pašalinimo, nepraleidžiant nei vieno tarpinio perdavimo etapo, draudimas maišyti pavojingas su nepavojingomis. Taip pat suformuluotas pavojingų atliekų nemaišymo tarpusavyje reikalavimas tarpin÷se jų tvarkymo stadijose. Maišymas galimas tik apibr÷žtais atvejais, galutin÷je atliekų tvarkymo stadijoje, t.y. jas šalinant ar perdirbant. Sudarytas pavojingų atliekų sąrašas (sprendimas 2000/532/EB), kuris pastoviai peržiūrimas ir atnaujinamas.4. Reglamentas d÷l atliekų statistikos (EB/2150/2002). Apima visas stadijas: atliekų susidarymą, utilizavimą, šalinimą, importą/eksportą. Tikslas - vieningi, reguliarūs statistiniai duomenys pagal atitinkamą formą ir per 16
  • 17. Projekto “Vilniaus regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos Galimybių studija, pl÷tra“ galimybių studijos ir paraiškos finansavimui parengimas, versija 2010-11-16 2010 m. nustatytą laikotarpį, kuris įgalintų statistinių duomenų palyginamumą. Šalys nar÷s savo duomenis perduodama ES statistikos biurui (EUROSTAT’ui), pagal kuriuos rengiama išsami ataskaita apie atliekų tvarkymo pad÷tį ES.5. Reglamentas d÷l atliekų vežimo (EB/2557/2001). Šis reglamentas atitinka pagrindinius Bazelio konvencijos (1989) reikalavimus. Draudžiamas neteis÷tas, reikalavimų neatitinkantis pavojingų atliekų pervežimas, pažeid÷jai baudžiami. Pagal pervežamų atliekų pavojingumą, sudaryti žaliasis, geltonasis ir raudonasis sąrašai. Nustatyti reikalavimai pervežamų pavojingų atliekų pakavimas ir ženklinimasAtliekų tvarkymo įrenginius reglamentuojantys teis÷s aktai: 1. Direktyva d÷l atliekų deginimo (2000/76/EB). Įsigaliojo – 2005 metais visiems atliekų deginimo įrenginiams, o naujiems įrenginiams jau nuo 2002 metų. Jos reikalavimai netaikomi mažiems įrenginiams (iki 50 t/metus). Būtina griežta ir pastovi emisijų kontrol÷, būtini emisijų į atmosferą valymo įrenginiai, nustatyti išlakų ribiniai dydžiai. Suformuluoti skirtingi techniniai deginimo reikalavimai pavojingoms ir nepavojingoms atliekoms. Minimali sudegimo temperatūra atitinkamų grupių atliekoms - 8500 ir 11000C. Ypatingas d÷mesys skiriamas dioksinams ir furanams. 2. Direktyva d÷l atliekų sąvartynų (1999/31/EB, Komisijos sprendimas 2003/33/EB). Sąvartynai atliekų tvarkymo hierarchijoje, pagal aplinkosauginius prioritetus - paskutin÷je vietoje. Šioje Direktyvoje suformuluoti terminai, apibr÷žimai, įvesta trijų tipų sąvartynų klasifikacija. Direktyvoje nustatyti reikalavimai sąvartynų įrengimui ir atliekų pri÷mimo kriterijai. Visi sąvartynai skirstomi į pavojingų atliekų, nepavojingų atliekų ir inertinių atliekų sąvartynus. Būtinas pavojingų ir nepavojingų sąvartynų atskyrimas, skirtingi reikalavimai jų įrengimui, priežiūrai. Įvestas terminas – „kontroliuojamas“ sąvartynas, nes bet kokių atliekų sąvartynams įvesti griežti reikalavimai tiek įrengimui, tiek eksploatacijai, tiek uždarymui ir priežiūrai po uždarymo. Kiekvienas sąvartynas turi tur÷ti draudžiamų šalinti atliekų sąrašus. Reikalavimas preliminariam apdorojimui iki deponavimo (turimas omeny rūšiavimas, deginimas ir kt.). Ši direktyva nustato sąvartynuose šalinamų biodegraduojančių atliekų kiekį ir numatyti priemones, kaip vykdyti direktyvoje nustatytas užduotis d÷l antrinio atliekų panaudojimo, kompostavimo, biologinių dujų gamybos, perdirbimo. Siūloma taip palaipsniui mažinti į sąvartynus patenkančių biodegraduojančių komunalinių atliekų kiekį: iki 75% – 2004 metais, 50% – 2007 metais ir 35% – iki 2014 metų, lyginant su 1995 m. 3. Direktyva d÷l laivybos atliekų (2000/59/EB). Ši Direktyva skatina jūros aplinkos ir pakrančių apsaugą, reglamentuodama atliekų šalinimą jūroje ir uostuose. Uostuose privalomi atliekų pri÷mimo įrenginiai. Remiantis principu „terš÷jas moka“ – mokestis surenkamas iš laivų. Ši Direktyva negalioja karo ir nekomercinei laivybai.Atliekų srautų kontrolei priskiriami tokie ES Aplinkosauginiai teis÷s aktai: 1. Direktyva d÷l pakuočių ir pakuočių atliekų (94/62/EB); 2. Direktyva d÷l naudotų alyvų šalinimo (75/439/EEB); 3. Direktyva d÷l polichlorintų bifenilų ir tertfenilų PCB/PCT šalinimo (96/59/EB); 17
  • 18. Projekto “Vilniaus regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos Galimybių studija, pl÷tra“ galimybių studijos ir paraiškos finansavimui parengimas, versija 2010-11-16 2010 m. 4. Direktyva d÷l aplinkos, ypač dirvožemio, apsaugos naudojant žem÷s ūkyje nuotekų dumblą (86/278/EEB); 5. Direktyva d÷l elektros ir elektronin÷s įrangos atliekų (2002/96/EB) ir kiti.Atliekų srautų kontrolei priskiriamų teis÷s aktų reikalavimai pateikti 1-1 lentel÷je.Su atliekų tvarkymo direktyvomis tampriai susijusios ir aplinkos taršą reglamentuojantys teis÷s aktai: 1. Reikalauja nuolatos arba reguliariai (priklausomai nuo paj÷gumo) matuoti bendrą dulkių koncentraciją, CO ir deguonis bei eksploataciniai parametrus. 2. Taršos integruotos prevencijos ir kontrol÷s direktyva 96/61/EB (pakeitimai direktyvose 2003/35/EB, 2003/87/EB) priimta siekiant integruotos taršos, kurią sukelia įvairios pramonin÷s veiklos rūšys (energetikos pramon÷, metalų gamyba ir apdirbimas, chemijos pramon÷, atliekų tvarkymas) prevencijos ir kontrol÷s. Direktyva nustato pagrindinius įsipareigojimus pramon÷s įrenginių eksploatavimui, apimančius eilę priemonių skirtų vandens, dirvožemio ir oro taršos iš pramoninių šaltinių bei kitomis atliekomis prevencijai. 18
  • 19. Projekto “Vilniaus regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos Galimybių studija, pl÷tra“ galimybių studijos ir paraiškos finansavimui parengimas, versija 2010-11-16 2010 m.1-1 lentel÷. ES pagrindinių atliekų tvarkymo teis÷s aktų reikalavimai Direktyva NuostatosNaudotų alyvų šalinimo Direktyva draudžia naudotas alyvas išleisti į vandens telkinius ar drenažo sistemas, šalinti ar išpilti ant dirvos, sukeliant pavojųdirektyva 75/439/EEB dirvožemiui, nekontroliuojamai šalinti alyvų perdirbimo liekanas, naudotų alyvų perdirbimą, galintį sukelti oro taršą, viršijančią(pakeitimai direktyvoje įstatymų nustatytas ribas.87/101/EEB) Prioritetas teikiamas naudotų alyvų regeneravimui, leidžiamas alyvų deginimas direktyvoje nustatytomis sąlygomis, bei kontroliuojamas sand÷liavimas ir šalinimas. Regeneruotose arba kurui naudojamose alyvose PCB/PCT koncentracija negali viršyti 50 mg/kg.Titano dioksido pramon÷s Yra svarbi tik toms valstyb÷ms, kurios turi titano dioksido pramonę. Direktyva reikalauja, kad titano atliekų iškrovimas, šalinimas,atliekų direktyva 78/176/EEB sand÷liavimas, išpylimas būtų atliekami tik gavus specialius leidimus.Aplinkos, ypač dirvožemio Direktyva nustato nuotekų dumblo naudojimo žem÷s ūkyje kontrol÷s principus, sunkiųjų metalų (kadmio, vario, nikelio, švino, cinko irapsaugos, naudojant žem÷s gyvsidabrio) koncentracijų maksimalius leidžiamus dydžius dirvoje ir dumble, naudojamame žem÷s ūkyje, didžiausius sunkiųjųūkyje nuotekų dumblą, direktyva metalų kiekius, kuriuos galima kasmet įterpti į dirvožemį.86/278/EEB Direktyva reikalauja, kad įmon÷s, kuriose susidaro dumblas, kiekvienais metais registruotų susidarantį ir naudoti žem÷s ūkiui perduotą dumblo kiekį, jo sud÷tį ir savybes bei jo naudojimo vietas. Įmon÷s privalo tirti dumblą ir dirvožemį, laikantis nurodytų m÷ginių ÷mimo ir analiz÷s metodikų.Pakuočių ir pakuočių atliekų Direktyva reikalauja mažinti pakuočių svorį ir tūrį, jos turi būti gaminamos taip, kad jas būtų galima naudoti pakartotinai arba naudotidirektyva 94/62/EB ir šią kitais būdais.direktyvą iš dalies keičiant Direktyva nustato šiuos tikslus:direktyva 2005/20/EB • nuo 50% iki 65% pakuočių atliekų pagal svorį turi būti panaudojama; • nuo 25% iki 45% pakuočių pagal svorį turi būti perdirbama, o kiekvienai pakuočių medžiagai tenka mažiausiai po 15%; Direktyva nustato esminius reikalavimus d÷l pakuočių sud÷ties, pakartotinio naudojimo ir perdirbimo. Antrame direktyvos priede pateikiami pagrindiniai pakuočių sud÷ties, pakartotino pakuočių naudojimo ir perdirbimo reikalavimai. 19
  • 20. Projekto “Vilniaus regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos Galimybių studija, pl÷tra“ galimybių studijos ir paraiškos finansavimui parengimas, versija 2010-11-16 2010 m. Direktyva NuostatosPolichlorintų bifenilų ir Direktyvos tikslas iki 2010 m. pabaigos visiškai nukenksminti PCB ir PCT. 3polichlorintų terfenilų šalinimo Įrenginiai, kuriuose yra PCB ar PCT turi būti atitinkamai paženklinti, o įrenginiai, kuriuose PCB yra daugiau negu 5 dm turi būtidirektyva 96/59/EC inventorizuoti. PCB/PCT atliekos bei jų turintys įrenginiai turi būti kuo greičiau perduoti įmon÷ms, turinčioms leidimą juos nukenksminti arba pašalinti.Eksploatuoti netinkamų Transporto priemonių atliekų prevencija yra pagrindinis šios direktyvos tikslas.transporto priemonių direktyva Direktyva reglamentuoja eksploatuoti netinkamų transporto priemonių surinkimą. Transporto priemon÷s pristatymas į patvirtintą2000/53/EC apdorojimo įmonę paskutiniajam jos tur÷tojui ir (arba) savininkui turi nieko nekainuoti, nes ši transporto priemon÷ neturi vert÷s rinkoje arba jos vert÷ yra neigiama. Visas arba didžiąją dalį išlaidų, susijusių su šios priemon÷s įgyvendinimu padengia gamintojai. Šia direktyva siekiama iki 2006 m. sausio 1 d. vidutiniškai iki 85 % padidinti visų eksploatuoti netinkamų transporto priemonių, jų dalių pakartotinį naudojimą vienam automobiliui per metus, ir iki 95% 2015 m. Per tą patį laiką pakartotinis naudojimas ir perdirbimas turi padid÷ti ne mažiau 80 % vienam automobiliui per metus.Elektros ir elektronikos įrenginių Direktyva nuo 2005 rugpjūčio m÷n. įpareigoja gamintojus apmok÷ti pristatytų į surinkimo aikšteles elektros ir elektronikos įrenginiųatliekų direktyva 2002/96/EC (EEĮ) atliekų surinkimo, apdorojimo, perdirbimo ir šalinimo išlaidas.(pakeitimai direktyvoje 2006 m. pabaigoje turi būti užtikrintas ne mažesnis kaip 4 kg vienam gyventojui šių atliekų surinkimas.2003/103/EB) Esamų EEĮ atliekų (pagamintų iki 2005 m. rugpjūčio m÷n.) šalinimas turi būti užtikrinamas gamintojų, kai kuriais atvejais ir naudotojų (išskyrus gyventojus) l÷šomis. Direktyvoje pabr÷žiamas EEĮ pakartotinis naudojimas kaip prioritetinis šių atliekų tvarkymo metodas. • Direktyvoje siūlomi pakartotinio naudojimo uždaviniai yra šie: • 80 % buitinių įrenginių, • 75 % IT ir telekomunikacijų įrenginių, • 80 % dujinių lempų svorio komponentų. 20
  • 21. Projekto “Vilniaus regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos Galimybių studija, pl÷tra“ galimybių studijos ir paraiškos finansavimui parengimas, versija 2010-11-16 2010 m.1.2.2 ES nustatytos atskirų atliekų srautų tvarkymo užduotysStrateginiai ES atliekų tvarkymo tikslai yra nustatyti Pakuočių ir pakuočių atliekų (94/62/EC), Eksploatuotinetinkamų naudoti transporto priemonių (2000/53/EC), Elektros ir elektronikos įrenginių atliekų (2002/96/EC) beiAtliekų sąvartynų (1999/31/EC) direktyvose. Šie tikslai yra pateikti 1-2 -1-5 lentel÷se.1-2. Pakuočių ir pakuočių atliekų direktyvos 94/62/EC uždaviniai Pagal svorį Nauji siūlomi uždaviniaiBendras antrinių žaliavų išgavimas min. 50%, max. 65% min. 60%Bendras pakartotinis panaudojimas min. 25%, max. 45% min. 55%, max.80%Pagal atskiras antrines žaliavas:- Metalai 15% 50%- Stiklas 15% 60%- Plastikas 15% 22.5%- Popierius/kartonas 15% 60%- Mediena - 15%Tikslų pasiekimo terminas 2001-06-30 2008-12-311-3 lentel÷. Eksploatuoti netinkamų naudoti transporto priemonių direktyvos 2000/53/EC uždaviniaiPagal vidutinį vieno automobilio Antrinio panaudojimo ir Antrinio ir pakartotiniosvorį antrinių žaliavų išgavimo panaudojimo lygis2006 ≥ 85% 80%2015 ≥ 95% 85%1-4 lentel÷. Elektros ir elektronikos įrenginių atliekų direktyvos 2002/96/EC uždaviniai Minimalus komponentų Minimalus antrinių žaliavų medžiagų antrinio ir Pagal prietaisų svorį išgavimo lygis pakartotinio panaudojimo lygisDideli namų apyvokos prietaisai ir automatai 80 % 75 %(pakavimo ir pan.)IT, telekomunikacijų prietaisai ir vartotojų 75 % 65 %reikmenys 21
  • 22. Projekto “Vilniaus regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos Galimybių studija, pl÷tra“ galimybių studijos ir paraiškos finansavimui parengimas, versija 2010-11-16 2010 m. Minimalus komponentų Minimalus antrinių žaliavų medžiagų antrinio ir Pagal prietaisų svorį išgavimo lygis pakartotinio panaudojimo lygisMaži namų apyvokos prietaisai, apšvietimo 70 % 50 %įranga, elektriniai ir elektroniniai įrankiai, žaislai,laisvalaikio ir sporto prietaisai, monitoringo irkontrol÷s prietaisaiDujin÷s lempos - 80 %Tikslų pasiekimo terminas 2006-12-311-5 lentel÷. Atliekų sąvartynų direktyvos 1999/31/EC uždaviniai Pagal 1995 m. susidariusių biodegraduojančių atliekų kiekį į Tikslų pasiekimo terminas sąvartynus patenkančių biodegraduojančių atliekų kiekiai turi būti sumažinti:2009-07-16 50 %2016-07-16 35 %Terminas iki kurio 35 proc. turi būti sumažintas į sąvartyną patenkančių biodegraduojančių komunalinių atliekųkiekis turi būti tikslinamas atsižvelgiant į 1999 m. balandžio 26 d. Tarybos direktyvos 1999/31/EB d÷l atliekųsąvartynų 5 str. 2 d. (a).1.2.3 Bioskaidžių atliekų tvarkymo ES atliekų teis÷s aktų nuostatos2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2008/98/EB d÷l atliekų ir panaikinančios kaikurias direktyvas (toliau – Direktyva 2008/98/EB) nurodoma, kad direktyva priimta, kadangi „Svarbu, kadlaikantis atliekų hierarchijos ir siekiant sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų, susidarančių d÷l atliekųšalinimo sąvartynuose, išmetimą, būtų sudarytos palankesn÷s sąlygos atskiram biologinių atliekų surinkimui irtinkamam apdorojimui siekiant gaminti aplinkosauginiu požiūriu saugų kompostą bei kitas biologinių atliekųmedžiagas.“ Tuo pačiu, Direktyvos 2008/98/EB 22 str. nurodoma, jog „Valstyb÷s nar÷s prireikus pagal 4 ir 13straipsnius imasi priemonių skatinti: a) biologinių atliekų atskirą surinkimą kompostavimui ir biologinių atliekųfermentavimui; b) biologinių atliekų apdorojimą tokiu būdu, kuriuo įgyvendinama aukšto lygio aplinkos apsauga;c) aplinkosauginiu požiūriu saugių, iš biologinių atliekų pagamintų medžiagų naudojimą.“2010 m. geguž÷s 18 d. Komisijos komunikate Tarybai ir Europos Parlamentui d÷l tolimesnių Europos Sąjungosbiologinių atliekų tvarkymo veiksmų nurodomas skatintinas atskiro biologinių atliekų surinkimas ir jų biologinisapdorojimas. Aplinkosauginiu ir ekonominiu atžvilgiu perspektyviausi neišvengiamų biologinių atliekų tvarkymobūdai yra kompostavimas ir anaerobinis skaidymas. Šiems procesams būtina, kad žaliava būtų aukštoskokyb÷s. Daugeliu atvejų tai užtikrinti lengviausia atskirai renkant biologines atliekas. Nurodoma, kad Valstyb÷s 22
  • 23. Projekto “Vilniaus regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos Galimybių studija, pl÷tra“ galimybių studijos ir paraiškos finansavimui parengimas, versija 2010-11-16 2010 m.nar÷s turi d÷ti daug pastangų, kad atliekos būtų surenkamos atskirai, nes taip būtų užtikrinta aukšta perdirbimoir anaerobinio skaidymo kokyb÷. Komisija rekomenduoja, kad valstyb÷s nar÷s pasinaudotų visomis galimyb÷misir pirmenyb÷s tvarka įdiegtų atskiro surinkimo sistemas, atsižvelgdamos į Sutartyje d÷l Europos Sąjungosveikimo nustatytas konkurencijos taisykles.Direktyvos 2008/98/EB 22 str. bei 13 str., kuris numato, kad Valstyb÷s nar÷s imasi būtinų priemonių užtikrinti,kad atliekų tvarkymas būtų atliekamas nesukeliant pavojaus žmonių sveikatai ir nepakenkiant aplinkai, visųpirma: • nesukeliant pavojaus vandeniui, orui, dirvožemiui, augalams ar gyvūnams; • nekeliant nepatogumų d÷l triukšmo ar kvapų; ir • nedarant neigiamo poveikio kraštovaizdžiui ar ypatingai svarbioms vietov÷ms.Taipogi, d÷mesys atkreiptinas ir Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimo įstatymo projekto 31 straipsnį, kuris skirtasperkelti anksčiau nurodytas Direktyvos 2008/98/EB nuostatas ir kuriame numatoma, kad atliekas būtina tvarkyti: • neviršijant nustatytų normatyvų vandens, oro ar dirvožemio taršai, nekeliant reikšmingo poveikio visuomen÷s sveikatai, gyvūnijai ar augalijai; • neviršijant nustatytų triukšmo ar kvapų normatyvų; • nekeliant reikšmingo neigiamo poveikio kraštovaizdžiui ar aplinkosauginiu, gamtiniu ir (ar) kultūriniu požiūriu svarbioms vietov÷m.1.3 Nacionalin÷ atliekų tvarkymo politika ir Lietuvos Respublikos teis÷s aktų reikalavimaiBendruosius teisinius atliekų tvarkymo reikalavimus nacionaliniu mastu nustato šie pagrindiniai LR teis÷s aktai:1. Atliekų tvarkymo įstatymas (Žin., 1998, Nr. 61-1726; 2002, Nr. 72-3016), nustatantis bendruosius atliekų prevencijos, apskaitos, surinkimo, saugojimo, vežimo, naudojimo, šalinimo reikalavimus ir pagrindinius atliekų tvarkymo sistemų organizavimo bei planavimo principus;2. Valstybinis strateginis atliekų tvarkymo planas (Žin. 2002, Nr. 40-1499) (toliau - VSATP) nustatantis atliekų tvarkymo prioritetus ir principus, strateginius tikslus, tikslus ir uždavinius, įgyvendinimo priemones, aprašantis atliekų tvarkymo sistemą, atliekų tvarkymo užduotis, įgyvendinimo ir atskaitomyb÷s mechanizmą;3. Atliekų tvarkymo taisykl÷s, patvirtintos aplinkos ministro 1999-07-14 įsakymu Nr. 217 (Žin., 1999, Nr. 63- 2065; 2004, Nr. 68-2381), nustatančios atliekų surinkimo, saugojimo, vežimo, naudojimo, šalinimo, apskaitos, identifikavimo, deklaravimo, rūšiavimo, ženklinimo tvarką.4. Specifinių atliekų srautų tvarkymą reglamentuoja teis÷s aktai, skirti konkrečiam atliekų tvarkymo būdui (atliekų šalinimui, deginimui, kompostavimui) arba atliekų srautui (pakuočių atliekoms, eksploatuoti netinkamoms transporto priemon÷ms, elektros ir elektronin÷s įrangos, baterijų ir akumuliatorių, alyvų, PCB/PCT atliekoms, metalo laužui ir kt.). 23
  • 24. Projekto “Vilniaus regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos Galimybių studija, pl÷tra“ galimybių studijos ir paraiškos finansavimui parengimas, versija 2010-11-16 2010 m.1.3.1 Atliekų tvarkymo įstatymasLietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas (Nr. IX-1004) buvo priimtas 1998 m. (nauja redakcija nuo 2003m. sausio 1 d.). Įstatymas nustato bendruosius atliekų prevencijos, apskaitos, surinkimo, saugojimo, vežimo,naudojimo, šalinimo reikalavimus bei pagrindinius atliekų tvarkymo sistemų organizavimo ir planavimoprincipus. Šiame įstatyme perkeltos pagrindin÷s Bendrosios atliekų direktyvos ir Pavojingų atliekų direktyvosnuostatos.Įstatymas nereglamentuoja išmetimų į orą, nuot÷kų į vandenį ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo, taip pat kritusiųgyvulių ir žem÷s ūkio atliekų tvarkymo.Lietuvos atliekų tvarkymo įstatyme iš ES Bendrosios atliekų direktyvos ir Pavojingų atliekų direktyvos perkeltiatliekų ir pavojingų atliekų apibr÷žimai. „Atliekos” apibr÷žiamos kaip bet kokios į Atliekų sąrašą įtrauktosmedžiagos arba daiktai, kuriais atliekų tur÷tojas atsikrato, ketina arba privalo atsikratyti. „Pavojingos atliekos”apibr÷žiamos kaip atliekos, atliekų sąraše pažym÷tos kaip pavojingos, pasižyminčios viena ar keliomispavojingumą lemiančiomis savyb÷mis, ir atitinkančios Aplinkos ministerijos nustatytus atliekų pavojingumokriterijus.Įstatyme nustatyti šie atliekų tvarkymo prioritetai:1. naudoti prevencijos priemones atliekų susidarymui mažinti;2. mažinti susidarančių bei į sąvartynus patenkančių atliekų kiekį ir jų kenksmingumą – kurti ir diegti mažaatliekes technologijas, taupyti gamtos išteklius, gaminti ir tiekti į rinką gaminius, kuriuos būtų galima ilgai ar kartotinai naudoti, o pasibaigus jų naudojimo laikui ir virtus atliekomis jas sunaudoti ir taip sumažinti atliekų kiekį bei pavojų žmonių sveikatai ir aplinkai;3. pagaminti iš susidariusių atliekų gaminius arba antrines žaliavas, tinkančias gaminiams gaminti;4. naudoti atliekas energijai gauti;5. saugiai šalinti susidariusias atliekas į sąvartynus bei kitas specialiai tam skirtas vietas, kad jos nekeltų pavojaus žmonių sveikatai ir aplinkai.Įstatyme įtvirtinta nuostata, kad atliekų tur÷tojas turi tvarkyti atliekas pats arba perduoti jas atliekų tvarkytojui.Įmon÷s, kurių ūkin÷je komercin÷je veikloje susidaro atliekų, privalo jas rūšiuoti nustatyta tvarka. Atliekos turi būtitvarkomos ir saugomos taip, kad nekeltų pavojaus žmonių sveikatai ir aplinkai.Įstatymas nustato reikalavimus atlekų tur÷tojams ir atliekas tvarkančioms įmon÷ms:1. Atliekų tur÷tojas šio Įstatymo ir kitų teis÷s aktų nustatyta tvarka turi tvarkyti atliekas pats arba perduoti jas atliekų tvarkytojui, išskyrus atvejus, kai nepavojingos atliekos sunaudojamos žem÷s ūkyje, energijai gauti ar kitoms reikm÷ms aplinkai ir žmonių sveikatai saugiu būdu.2. Įmon÷s, kurių ūkin÷je komercin÷je veikloje susidaro atliekų, privalo jas rūšiuoti Vyriausyb÷s ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. 24
  • 25. Projekto “Vilniaus regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos Galimybių studija, pl÷tra“ galimybių studijos ir paraiškos finansavimui parengimas, versija 2010-11-16 2010 m.3. Atliekas surenkančios, vežančios, saugančios ilgiau, negu nustatyta šio Įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje, naudojančios bei šalinančios įmon÷s turi registruotis Vyriausyb÷s ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.4. Atliekas tvarkančios įmon÷s vadovaujasi darbuotojų saugos ir sveikatos teis÷s aktais.5. Atliekų vežimą tranzitu, išvežimą iš Lietuvos Respublikos ir įvežimą į Lietuvos Respubliką reglamentuoja Lietuvos Respublikos teis÷s aktai bei Lietuvos Respublikos tarptautin÷s sutartys. Atliekų vežimo tranzitu, išvežimo iš Lietuvos Respublikos ir įvežimo į Lietuvos Respubliką reikalavimus nustato Vyriausyb÷ ar jos įgaliota institucija.6. Atliekų tvarkymo valstybin÷s reikšm÷s objektai steigiami Vyriausyb÷s nustatyta tvarka.7. Atliekų apdorojimo veiklai yra taikomi atliekų naudojimo ir šalinimo veiklai nustatyti reikalavimai.Įstatymas nustato pavojingų atliekų tvarkymo reikalavimus, perkeltus į Atliekų tvarkymo taisykles, draudžiaskiesti ir maišyti jas su kitomis atliekomis ar medžiagomis pavojingų atliekų susidarymo, surinkimo, saugojimo,vežimo, rūšiavimo, naudojimo, šalinimo metu.Įstatymas nustato reikalavimus komunalinių atliekų tvarkymo sistemoms: • Savivaldyb÷s organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijose susidarančioms komunalin÷ms atliekoms tvarkyti. Šiose sistemose gali būti tvarkomos visos atliekos, išskyrus atliekas įmonių, kurių leidimuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose. • Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos turi būti organizuojamos taip, kad skatintų atliekų naudojimą ir perdirbimą. • Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos turi būti organizuojamos taip, kad miestai, miesteliai ir kaimai būtų aprūpinti atliekų surinkimo ir išvežimo priemon÷mis; atliekų rūšiavimo jų susidarymo vietose priemon÷mis. Rūšiavimo priemon÷mis turi būti užtikrintas asmenims patogus antrinių žaliavų surinkimas; atskirų komunalinių atliekų srautų – buityje susidarančių statybos ir griovimo atliekų, didžiųjų atliekų (baldų ir pan.), elektros ir elektronin÷s įrangos, naudotų padangų – atskiro surinkimo priemon÷mis; buityje susidarančių pavojingų atliekų (išskyrus baterijų ir akumuliatorių atliekas) atskiro surinkimo priemon÷mis. Savivaldyb÷s privalo užtikrinti, kad jų organizuojamos komunalinių atliekų tvarkymo sistemos neatsisakytų priimti baterijų ir akumuliatorių atliekų iš gyventojų.Parengtas Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimo projektas atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos 2008 m.lapkričio 19 d. priimtą direktyvą 2008/98/EB d÷l atliekų ir panaikinančią kai kurias direktyvas. Direktyvosnuostatos turi būti perkeltos į Lietuvos Respublikos teis÷s aktus ir įsigalioti iki 2010 m. gruodžio 12 d.Pagrindin÷s Įstatymo projekto nuostatos įgyvendinančios Direktyvos 2008/98/EB tikslus: • sudaromos prielaidos apibr÷žti, kokiomis sąlygomis medžiaga ar objektas laikomi ne atliekomis, o šalutiniais produktais ir kokiomis sąlygomis atliekos nustoja būti atliekomis; 25
  • 26. Projekto “Vilniaus regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos Galimybių studija, pl÷tra“ galimybių studijos ir paraiškos finansavimui parengimas, versija 2010-11-16 2010 m. • numatomas reikalavimas parengti valstybinę atliekų prevencijos programą siekiant užtikrinti atliekų prevencijos praktinį įgyvendinimą, kurioje turi būti nurodomos atliekų prevencijos tikslai ir konkrečios priemon÷s; • įtvirtinamas reikalavimas atliekų tvarkymo planuose numatyti į sąvartynus vežamų biologiškai skaidžių atliekų mažinimo įgyvendinimo strategiją; • nustatytas reikalavimas laikytis atliekų hierarchijos; • nustatomi pagrindiniai reikalavimai biologinių ir alyvų atliekų tvarkymui.Kitos nuostatos: • Įstatymas papildomas naujomis sąvokomis; • panaikinamas reikalavimas gauti leidimą įmon÷ms, kurių veiklos metu susidaro atliekos, tačiau nustatomas reikalavimas tokioms įmon÷ms registruotis žinybiniame registre, kurio nuostatas tvirtintų Aplinkos ministerija; • numatoma galimyb÷, esant poreikiui, gamintojo atsakomybę taikyti ir gamintojams ir importuotojams gaminių, kuriems šiuo metu netaikomas gamintojo atsakomyb÷s principas; • nustatomas reikalavimas imtis priemonių, užtikrinančių atliekų srautų atskirą surinkimą ir perdirbimą; • pavojingų atliekų tvarkymo reglamentavime numatomos išimtys buityje susidarančioms pavojingoms atliekoms.Įstatymo projektu siūloma įtvirtinti reikalavimus atliekų deginimo arba bendro atliekų deginimo įmon÷s vadovųkvalifikacijos k÷limui, kaip to reikalauja 2000 m. gruodžio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva2000/76/EB d÷l atliekų deginimo. Nustatomi reikalavimai už sąvartynų eksploataciją atsakingų asmenųkvalifikacijos k÷limui.1.3.2 Specifinių atliekų tvarkymą reglamentuojantys teis÷s aktai1.3.2.1 Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymas2001 m. rugs÷jo m÷n. LR Seimas pri÷m÷ Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymą Nr. IX-517 (Žin., 2001,Nr. 85-2968, 2005, Nr. 86-3206), kuriame nustatyti pakuočių ir pakuočių atliekų apskaitos, ženklinimo,surinkimo, naudojimo reikalavimai.Įstatyme įvardijami pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo prioritetai, kuriais privalo vadovautis gamintojai irimportuotojai: • naudoti visas galimas prevencijos priemones pakuočių atliekų susidarymui mažinti; • pakartotinai naudoti pakuotes; • perdirbti susidariusias pakuočių atliekas; 26
  • 27. Projekto “Vilniaus regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos Galimybių studija, pl÷tra“ galimybių studijos ir paraiškos finansavimui parengimas, versija 2010-11-16 2010 m. • naudoti pakuočių atliekas energijai gauti; • saugiai šalinti susidariusias pakuočių atliekas.Gamintojai ir importuotojai privalo organizuoti savo produkcijos pakuočių surinkimą, perdirbimą arba mok÷timokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis. Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio ir 3pried÷lio pakeitimo bei 11 straipsnio 2 dalies įgyvendinimo įstatyme (Žin., 1999, Nr. 47-1469; 2002, Nr. 13-474,Nr. 123-5550; 2003, Nr. 48-2108; 2004, Nr. 25-746, Nr. 61-2188; 2005, Nr. 47-1560), įsigaliojusiame nuo 2005m. balandžio 12 d., nustatyta, kad gamintojai ir importuotojai atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą, jeinustatyta tvarka pateikia dokumentus, patvirtinančius šių gaminių ar pakuot÷s atliekų pakartotinai panaudotąarba perdirbtą ar panaudotą energijai gauti kiekį, atitinkantį nustatytas užduotis.Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatyme (Žin., 2001, Nr. 85-2968, 2005, Nr. 86-3206) numatyta užstatosistema, t.y. gamintojai ir importuotojai parduodami gaminius, už kurių pakuotę nustatytas užstatas, privalo imtiužstatą ir jį grąžinti pardav÷jams, kai šie grąžina pakuotes. Savo ruožtu pardav÷jai, parduodami gaminius, užkurių pakuotę nustatytas užstatas, privalo imti užstatą ir jį grąžinti vartotojams ar gaminių naudotojams, kai šiegrąžina pakuotes. Užstato procedūros nustatytos LR Vyriausyb÷s 2002 m. rugs÷jo 25 d. nutarimu Nr. 1506patvirtintame dokumente “Pakuočių, už kurias privaloma imti užstatą, sąrašas, užstato dydis ir užstato sistemosįgyvendinimo tvarkos aprašas” (Žin., 2002, Nr. 95-4120; 2006, Nr. 77-3003).Duomenų apie pakartotinai naudojamas pakuotes formos bei jos pildymo ir pateikimo tvarkoje (LR aplinkosministro 2003 m. sausio 17 d. įsakymu patvirtinta forma „Duomenys apie pakartotinai naudojamas pakuotes“,Žin., 2003, Nr. 10-381) nurodoma, kad užstato sistema taikoma toms sąraše nurodytoms pakuot÷ms, apiekurias paskelbia Aplinkos ministerija. Gamintojai ir importuotojai, Aplinkos ministerijos nustatyta tvarkaužpildydami pakartotinai naudojamų pakuočių formą, privalo pranešti, kad naudoja sąraše nurodytas pakuotesgaminiams pakuoti ar importuoja jose supakuotus gaminius. Aplinkos ministerija per 20 darbo dienų nuo formosgavimo ją išnagrin÷ja ir priima sprendimą d÷l atitinkamos pakuot÷s įtraukimo į užstato sistemą. Priimtassprendimas skelbiamas „Valstyb÷s žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ ir įsigalioja nuo paskelbimo datos.Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo taisykl÷s (Žin., 2002, Nr. 81-3503, 2004, Nr. 78-2761, 2005, Nr. 2-23,2006, Nr. 4-128) nustato kenksmingų medžiagų koncentracijos normas, kurias pavesta kontroliuoti Ūkioministerijos Valstybinei ne maisto produktų inspekcijai. Pagal šias taisykles pakuočių gamintojai įpareigojaminurodyti medžiagas, iš kurių pagamintos pakuot÷s, teikti ataskaitas apie į vidaus rinką išleistas pakuotes,pakuočių atliekas, pakartotinio naudojimo pakuotes regionų aplinkos apsaugos departamentams. Prekyviečiųadministracija privalo rūšiuoti pakuotes, organizuoti jų atliekų surinkimo ir rūšiavimo sistemas, suderintas susavivaldyb÷mis, arba pagal sutartis naudotis savivaldybių organizuotomis komunalinių atliekų tvarkymosistemomis.1.3.2.2 Elektros ir elektronin÷s įrangos atliekų tvarkymasSiekiant įgyvendinant 2003 m. sausio 27 d. Europos Parlamento ir Europos Tarybos direktyvos 2002/96/EC d÷lelektros ir elektronin÷s įrangos atliekų reikalavimus 2004 m. rugs÷jo 10 d. įsakymu Nr. D1-481 buvo patvirtintos 27
  • 28. Projekto “Vilniaus regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos Galimybių studija, pl÷tra“ galimybių studijos ir paraiškos finansavimui parengimas, versija 2010-11-16 2010 m.elektros ir elektronin÷s įrangos bei jos atliekų tvarkymo taisykl÷s (Žin., 2004, Nr. 141-5168, 2005, Nr. 102-3793).Elektros ir elektronin÷s įrangos bei jos atliekų tvarkymo taisykl÷s nustato elektros ir elektronin÷s įrangosženklinimo, elektros ir elektronin÷s įrangos atliekų tvarkytojų ir šios įrangos vartotojų informavimo, elektros irelektronin÷s įrangos atliekų surinkimo, saugojimo, apdorojimo, elektros ir elektronin÷s įrangos ir jos atliekųapskaitos reikalavimus bei tvarką.Atliekų tvarkymo įstatymo 34(6) straipsnis reglamentuoja buityje susidarančių elektros ir elektronin÷s įrangosatliekų surinkimą ir tvarkymą. Vadovaujantis Atliekų tvarkymo įstatymu fiziniai ir juridiniai asmenys buityjesusidarančias elektros ir elektronin÷s įrangos atliekas privalo atskirti nuo komunalinių atliekų ir rūšiuoti. Elektrosir elektronin÷s įrangos gamintojai ir importuotojai privalo elektros ir elektronin÷s įrangos platintojui pateiktiregistravimąsi patvirtinantį dokumentą.Asmenys, užsiimantys elektros ir elektronin÷s įrangos atliekų tvarkymu, turi užtikrinti, kad elektros ir elektronin÷sįrangos atliekos, jose esančios medžiagos, preparatai ir dalys būtų naudojamos pakartotinai. Jei EEĮ atliekosnetinkamos pakartotiniam naudojimui, jose esančios medžiagos, preparatai ir dalys turi būti tvarkomos pagalLietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus.1.3.2.3 Pavojingų atliekų tvarkymasAtliekų tvarkymo įstatymo 5 skyrius reglamentuoja pavojingų atliekų tvarkymą: • Įmon÷s, kurios surenka, saugo, šalina ar naudoja pavojingas atliekas, turi gauti licenciją Vyriausyb÷s ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. • Pavojingų atliekų gamintojas privalo identifikuoti turimas pavojingas atliekas ir apie kiekvienos rūšies pavojingų atliekų susidarymą pranešti Aplinkos ministerijai. • Pavojingų atliekų susidarymo, surinkimo, saugojimo, vežimo, rūšiavimo, naudojimo, šalinimo metu negalima šių atliekų skiesti ir maišyti su jokiomis atliekomis ar medžiagomis. Pavojingas atliekas galima maišyti su kitomis atliekomis ar medžiagomis tik tais atvejais, jei tai būtina siekiant sutvarkyti pavojingas atliekas saugesniu žmonių sveikatai ir aplinkai būdu. • Saugomos arba vežamos pavojingos atliekos turi būti supakuotos ir paženklintos. • Pavojingos atliekos vežamos pagal Lietuvos Respublikos teis÷s aktų nustatytus pavojingų krovinių vežimo reikalavimus, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautin÷s sutartys nenustato kitaip. • Pavojingas atliekas gaminančios ir tvarkančios įmon÷s bei nepavojingas atliekas šalinančios įmon÷s privalo parengti avarijų likvidavimo planus. Šiuose planuose turi būti numatyti įmon÷s darbuotojų veiksmai galimos avarijos metu, kad nekiltų arba būtų mažesnis pavojus žmonių sveikatai ar aplinkai.Pavojingų atliekų tvarkymo atskiras grandis reglamentuoja ir atliekų tvarkymo taisykl÷s (įskaitant ir specifiniųatliekų tvarkymo tisykles), sąvartynų bei Atliekų sąvartynų įrengimo, eksploatavimo, uždarymo ir priežiūros použdarymo taisykl÷s. 28
  • 29. Projekto “Vilniaus regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos Galimybių studija, pl÷tra“ galimybių studijos ir paraiškos finansavimui parengimas, versija 2010-11-16 2010 m.1.3.3 Atliekų tvarkymo procedūrų reglamentavimas1.3.3.1 Atliekų gabenimasAtliekų gabenimo tvarka nustatyta LR aplinkos ministro 2004 balandžio 27 įsakymu D 1-207 patvirtintoje „Atliekųvežimo Europos Bendrijos viduje, į Bendriją ir iš jos priežiūros ir kontrol÷s tvarkoje“ (Žin., 2004, Nr. 65-2310),parengtoje Bazelio konvencijos, Aplinkos apsaugos ir Atliekų tvarkymo įstatymo pagrindu.Taisykl÷se nustatyti reikalavimai atliekų įvežimui, išvežimui ir tranzitui, nelegalaus atliekų gabenimo kriterijai.Įvardinta kompetentinga atliekų gabenimo klausimais institucija, t.y. Aplinkos ministerija. Pateikiamas žaliasis,gintarinis ir raudonasis atliekų sąrašas, į kuriuos įtrauktoms atliekoms taikomi specifiniai gabenimo reikalavimai.Naudojimui arba šalinimui atliekas leidžiama išvežti tik į valstybes, kurios nedraudžia atliekų importo. Išvežtinepranešus AM leidžiama tik naudoti skirtas žaliojo sąrašo atliekas, jeigu paskirties valstyb÷je n÷ra taikoma šiųatliekų pri÷mimo kontrol÷ ir atliekos toje valstyb÷je n÷ra laikomos pavojingomis. Kitais atvejais atliekas galimaišvežti tik gavus AM leidimą.Įvežti atliekas leidžiama tik iš anksto pranešus apie tai priklausomai nuo atliekų kategorijos ir atliekų tvarkymopobūdžio Aplinkos ministerijai arba jos regiono aplinkos apsaugos departamentui. Atliekų įvežimassuderinamas, kai įrenginys, kuriame bus tvarkomos atliekos, atitinka teis÷s aktų reikalavimus, yra įregistruotasAtliekas tvarkančių įmonių registre ir turi atitinkamą gamtos išteklių naudojimo leidimą.Atliekas galima pervežti tranzitu per Lietuvos Respubliką tik į valstybes, kurios nedraudžia atliekų importo.1.3.3.2 DeginimasPerkeliant Europos Sąjungos Parlamento ir Tarybos direktyvos Nr. 2000/76/EB d÷l atliekų deginimo nuostatas,LR aplinkos ministras 2002 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 699 patvirtino „Atliekų deginimo aplinkosauginiusreikalavimus“ (Žin., 2003, 31-1290, 2005, Nr. 147-5366), kurie nustato eksploatacines sąlygas, išmetamųjųteršalų ribines vertes ir techninius reikalavimus, privalomus visoms įmon÷ms, eksploatuojančioms arplanuojančioms eksploatuoti atliekų deginimo įrenginius ar bendro deginimo įrenginius. Esamoms įmon÷msreikalavimai taikomi nuo 2005 m. gruodžio 28 d., o projektuojamoms – nuo reikalavimų paskelbimo datos.Reikalaujama, kad įrenginiai būtų projektuojami, statomi, įrengiami ir eksploatuojami taip, kad labai nepadid÷tųoro tarša. Eksploatuojami deginimo įrenginiai turi būti taip, kad bendras organin÷s anglies kiekis pelenuose iršlake būtų mažesnis kaip 3 % medžiagos sausosios dalies. Įrenginiuose pagaminta šiluma turi būtipanaudojama, jeigu tai įmanoma. Nepavojingų ir pavojingų atliekų deginimo įrenginiai turi tur÷ti degimo dujųvalymo įrangą.Deginimo ar bendro deginimo įrenginio operatorius negali vykdyti atliekų deginimo veiklos, netur÷damas teis÷saktų nustatyta tvarka išduoto Leidimo, pagal „Taršos integruotos prevencijos ir kontrol÷s leidimų išdavimo,atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių“ (Žin., 2002, 85-3684, 2003, Nr. 114-5169, 2005, Nr. 103-3829)reikalavimus. 29
  • 30. Projekto “Vilniaus regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos Galimybių studija, pl÷tra“ galimybių studijos ir paraiškos finansavimui parengimas, versija 2010-11-16 2010 m.Reikalavimuose nustatytas išmetamųjų dujų valymo nuotekų, deginimo liekanų tvarkymas, nurodyti esamų irnaujų atliekų tvarkymo įrenginių teršalų emisijų ribiniai dydžiai ir jų apskaičiavimo metodika.Aprašyti reikalavimai netaikomi naudotų alyvų, kuriose yra mažiau nei 50 ppm PCB/PCT, deginimui. Tokiosnaudotos alyvos gali būti deginamos tik stacionariuose deginimo įrenginiuose, kurių paj÷gumas ne mažesnis nei1MW, arba specialiai naudotų alyvų deginimui skirtuose įrenginiuose. Naudotų alyvų deginimui taikomi ribiniaidydžiai apima sunkiuosius metalus, kietąsias daleles, sieros dioksidą ir azoto oksidus.Alyva užterštos augalin÷s kilm÷s atliekos gali būti deginamos bet kokiuose deginimo įrenginiuose,atitinkančiuose LR aplinkos ministro 2001 m. rugs÷jo 28 d. įsakymu Nr. 486 patvirtintas „Išmetamų teršalų iškurą deginančių įrenginių normų“ (LAND 43-2001, Žin., 2001, Nr. 88-3100) reikalavimus. Nustatytos atskirosdidžiausios leistinos koncentracijos esamiems bei naujiems degimo įrenginiams ir dujiniam, skystajam beikietajam kurui.1.3.3.3 SąvartynaiSąvartynai turi būti projektuojami ir įrengiami LR statybos įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. IX-583 (Žin., 2001, Nr.101-3597, 2003, Nr. 104-4649, 123-5592, 2004, Nr. 13), Atliekų sąvartynų įrengimo, eksploatavimo, uždarymo irpriežiūros po uždarymo taisyklių (Žin., 2000, Nr. 96-3051; 2001 Nr.87-3053, 2002, Nr. 31-1176; 2002, Nr. 89-3810, 2004, Nr. 97-3586, 2005, Nr. 10-395) bei organizacinių tvarkomųjų statybos techninių reglamentų (STR)nustatyta tvarka.Atliekų sąvartynų įrengimo, eksploatavimo, uždarymo ir priežiūros po uždarymo taisykl÷s buvo patvirtintos 2000m. spalio 18 d. aplinkos ministro įsakymu Nr. 444. Jose reikalaujama nurodyti sąvartynų vietas bendruosiuoseapskrities teritorijų planuose ir įvertinti galimas alternatyvias vietas. Sprendimą įrengti sąvartyną galima priimtitik atlikus išsamų poveikio aplinkai vertinimą.Į taisykles perkelti ES sąvartynų direktyvos reikalavimai, t. y.: • sąvartynų klasifikacija; • aplinkos apsaugos reikalavimai; • atliekų pri÷mimo kriterijai ir procedūros; • leidimų išdavimo reikalavimai; • kontrol÷s ir monitoringo procedūros; • reikalavimai esamų sąvartynų uždarymui ir sutvarkymui; • uždarymo ir priežiūros po uždarymo procedūros.Vadovaujantis taisykl÷mis sąvartyno projekte turi būti įvertintas geologinio pagrindo stabilumas ir jo galimaspoveikis dugno dangai, drenažo ir dujų surinkimo sistemoms bei viršaus dangai. 30
  • 31. Projekto “Vilniaus regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos Galimybių studija, pl÷tra“ galimybių studijos ir paraiškos finansavimui parengimas, versija 2010-11-16 2010 m.Sąvartynas turi būti suprojektuotas atsižvelgus į hidrologines, hidrogeologines ir meteorologines sąlygas taip,kad į sąvartyne esančias atliekas patektų kuo mažiau kritulių, kad į jas nepatektų paviršinis ir požeminis vanduo.Sąvartynas turi būti suskirstytas pylimais į atskiras dalis, kurios turi būti užpildomos paeiliui, užtikrinant, kadužterštas vanduo ir filtratas bus surenkami atskirai nuo neužteršto vandens. Sąvartyno dugno šlaitai turi būtisuprojektuoti taip, kad nebūtų šlaitų erozijos. Keliai, vedantys į atskiras sąvartyno dalis ir sekcijas, kuriosešalinamos atliekos, turi būti įrengti taip, kad jais važin÷jančios mašinos, tarp jų - buldozeriai ir kompaktoriai,nepažeistų inžinerinių sąvartyno statinių bei dugno izoliacijos.Sąvartynas turi būti įrengtas taip, kad nekeltų dirvožemio, atmosferos, požeminio bei paviršinio vandens teršimopavojaus. Sąvartyno dugnas turi būti 1 m arba aukščiau maksimalaus gruntinio vandens lygio. Sąvartyno dugneir šonuose turi būti nelaidus mineralinis sluoksnis, kuris užtikrintų pakankamą grunto ir požeminio vandensapsaugą nuo teršimo (nelaidaus natūralaus mineralinio sluoksnio filtracijos koeficientas nepavojingų atliekųsąvartyne turi būti ne didesnis kaip 10-9 m/s, storis - ne mažesnis kaip 1 m). Jei nelaidus natūralus mineralinissluoksnis neatitinka min÷tų reikalavimų, jis turi būti sustiprintas arba vietoj jo turi būti įrengtas dirbtinismineralinis sluoksnis, kuris užtikrintų tokią pat dirvožemio ir požeminio vandens apsaugą; dirbtinio mineraliniosluoksnio storis turi būti ne mažesnis kaip 0,5 m. Nepavojingų ir pavojingų atliekų sąvartynuose virš nelaidausmineralinio sluoksnio turi būti įrengta filtrato surinkimo sistema, susidedanti iš dirbtin÷s izoliacin÷s membranos irne plonesnio kaip 0,5 m storio drenažo sluoksnio.Sąvartyno projekte turi būti numatyta aplinkos monitoringo programa, pagal kurią turi būti vykdoma ilgalaik÷ irpastovi aplinkos būkl÷s steb÷sena.Sąvartyne turi būti: • surenkamos ir apdorojamos (naudojamos) sąvartyno dujos, • įrenginys automobilių, išvažiuojančių iš sąvartyno teritorijos, ratams valyti, • svarstykl÷s, kad visos jame šalinamos atliekos būtų apskaitytos, • tvora, kad į jo teritoriją negal÷tų pakliūti pašaliniai asmenys.Pagrindiniai reikalavimai regioninio sąvartyno eksploatavimui yra šie: • komunalinių atliekų sąvartyne draudžiama šalinti pavojingas, skystas, sprogstamąsias, oksiduojančias, labai degias ir degias, ÷sdinančias, medicinines atliekas, ozono sluoksnį ardančias medžiagas, padangas, sodų, parkų ir želdynų tvarkymo biodegraduojančias atliekas; • prieš šalinant atliekas sąvartyne, jos turi būti apdorojamos, jei techniškai tai įmanoma ir jei tai sumažina atliekų kiekį bei jų keliamą gr÷smę žmonių sveikatai ir aplinkai; • atliekos į sąvartyną priimamos, jeigu atitinka pri÷mimo į atitinkamos klas÷s sąvartynus kriterijus, nustatytus 2002 m. gruodžio 19 d. Tarybos sprendimo 2003/33/EB pagal Direktyvos 1999/31/EB 16 straipsnį ir II priedą nustatančio atliekų pri÷mimo į sąvartynus kriterijus ir tvarką; 31
  • 32. Projekto “Vilniaus regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos Galimybių studija, pl÷tra“ galimybių studijos ir paraiškos finansavimui parengimas, versija 2010-11-16 2010 m. • sąvartyno operatorius turi nustatyti ir viešai paskelbti atliekų pri÷mimo kriterijus bei konkrečias atliekų pri÷mimo procedūras, nurodyti dokumentus, kurie turi būti pateikti, atvežus į sąvartyną atliekas; • asmuo (pareišk÷jas), norintis eksploatuoti sąvartyną, privalo gauti taršos integruotos prevencijos ir kontrol÷s leidimą Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka; • sąvartyno operatorius privalo patikrinti pristatomų atliekų dokumentus, vizualiai patikrinti atliekas prie sąvartyno vartų ir jas užregistruoti Sąvartyno pirmin÷s atliekų apskaitos žurnale, bei įrašai apie pagrindinį atliekų apibūdinimą saugomi teis÷s aktuose nustatytą terminą; sąvartynas turi būti eksploatuojamas taip, kad būtų kiek įmanoma sumažintas neigiamas poveikis aplinkai ir žmonių sveikatai, kurį gali sukelti išmetami teršalai, v÷jo nešiojamos atliekos, triukšmas, transportas, gyvūnai, susidarę aerozoliai bei gaisrai; • atliekos sąvartyne turi būti kraunamos sekcijomis, kurios turi būti užpildomos paeiliui, užtikrinant, kad užterštas vanduo ir filtratas bus surenkami atskirai nuo užteršto vandens. Pašalintos atliekos turi būti tankinamos, perdengiamos gruntu ar kitos panašios fizine struktūra inertin÷s medžiagos sluoksniu. Grunto ir kitos medžiagos sluoksnio storis bei atliekų perdengimo dažnumas turi būti nustatyti atsižvelgiant į metų laiką, oro sąlygas, per dieną pašalinamų atliekų kiekį, turi užtikrinti apsaugą nuo skleidžiamų kvapų • sąvartyno operatorius turi tur÷ti atliekų šalinimo techninį reglamentą, parengtą pagal Atliekų tvarkymo taisykl÷se nustatytus reikalavimus, o sąvartyno personalas turi būti susipažinęs ir griežtai laikytis atliekų šalinimo techninio reglamento reikalavimų ; • turi būti parengtas galimų avarijų sąvartyne likvidavimo planas; • sąvartyno eksploatacijos metu ir jį uždarius, kol sąvartynas pagal Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento įvertinimą gali kelti pavojų aplinkai ir žmonių sveikatai, operatorius turi vykdyti aplinkos monitoringą LR aplinkos monitoringo įstatyme Nr. VIII-529 (Žin., 1997, Nr. 112-2824, 2003, Nr. 61-2766) nustatyta tvarka; • sąvartyno operatorius turi parengti paviršinio vandens, filtrato ir dujų monitoringo programą, kuri turi būti prid÷ta prie Leidimo, parengto pagal „Taršos integruotos prevencijos ir kontrol÷s leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių“ (Žin., 2002, 85-3684, 2003, Nr. 114-5169, 2005, Nr. 103-3829) reikalavimus; • požeminio vandens monitoringas turi būti vykdomas pagal monitoringo programą, parengtą pagal Ūkio subjektų požeminio vandens monitoringo vykdymo tvarką (Žin., 2003, Nr.101-4578) ir metodines rekomendacijas.Jei sąvartyne buvo šalinamos biologiškai skaidžios atliekos ir galimas sąvartynų dujų išsiskyrimas, Aplinkosministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentas gali pareikalauti po izoliaciniu sluoksniu įrengti dujųdrenažo sluoksnį ir pasyvią (be išsiurbimo) sąvartyno dujų nukenksminimo (oksidavimo) sistemą arba aktyviąsąvartyno dujų išsiurbimo ir jų sudeginimo dujų degle (žvak÷je) sistemą. 32
  • 33. Projekto “Vilniaus regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos Galimybių studija, pl÷tra“ galimybių studijos ir paraiškos finansavimui parengimas, versija 2010-11-16 2010 m.Atliekos, likusios po rūšiavimo technologijų pagalba (įmon÷se), taip pat po biologinio, terminio ar cheminioapdorojimo, kurių neįmanoma perdirbti ar kitaip naudoti, gali būti šalinamos sąvartyne.1.3.3.4 Taršos integruotos prevencijos ir kontrol÷s leidimų išdavimasAtliekų tvarkymo įmon÷s veiklą gali vykdyti tur÷damos galiojančius Leidimus, išduotus, vadovaujantis LRaplinkos ministro 2005 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. D1-330 patvirtintomis „Taršos integruotos prevencijos irkontrol÷s leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisykl÷mis“ (Žin., 2002, 85-3684, 2003, Nr. 114-5169,2005, Nr. 103-3829). Šiose taisykl÷se perkelti Europos Sąjungos Tarybos direktyvos 96/61/EB d÷l taršosintegruotos prevencijos ir kontrol÷s reikalavimai.Taisykl÷s nustato TIPK leidimų išdavimo, atnaujinimo, koregavimo ir panaikinimo tvarką, ūkin÷s veiklosvykdytojų, leidimų projektus derinančių ir leidimus išduodančių institucijų, kitų suinteresuotų asmenų(visuomen÷s) teises ir pareigas.Veiklos, kuriai būtinas Leidimas, vykdytojas taisyklių nustatyta tvarka parengia paraišką leidimui gauti ir jąsuderina su vietos savivaldos institucija, o Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentas(RAAD) priima paraišką ir išduoda leidimą. Apie paraiškos pri÷mimą išduoti ar atnaujinti leidimą RAADinformuoja visuomenę.Parengtą ir su veiklos vykdytoju aptartą leidimo projektą RAAD siunčia vietos savivaldos institucijai susipažinti.RAAD turi atsižvelgti į pateiktas pastabas ir pasiūlymus arba motyvuotai jų atsisakyti. Galutinį sprendimą išduotileidimą ar atsisakyti jį išduoti priima RAAD.Išduodant Leidimą, įvertinamas veiklos vykdytojo techninis bei ekonominis pasirengimas saugiai eksploatuotiįrenginį ir vadovaujamasi principais, kad būtų laikomasi LR tarptautinių įsipareigojimų, atsižvelgiant į vietosaplinkos sąlygas, nepažeidžiamos nustatytos aplinkos kokyb÷s normos ir reikalavimai, siekiama racionaliai irtaupiai naudoti gamtos išteklius. Nustatyta tvarka turi būti vykdomas ūkio subjektų aplinkos monitoringas.Svarbu užtikrinti visuomen÷s informavimą ir suinteresuotos visuomen÷s dalyvavimą Leidimo išdavimo iratnaujinimo procese.Leidimas išduodamas arba motyvuotai atsisakoma jį išduoti per 60 – Taisyklių 2 priede nurodytiemsįrenginiams, ir, per 90 dienų – Taisyklių 1 priede nurodytiems įrenginiams. RAAD, pri÷męs sprendimą išduoti aratnaujinti Leidimą, informuoja apie tai visuomenę, nurodydamas kada, kokiai veiklai ir kokiam veiklos vykdytojuiišduotas ar atnaujintas leidimas.Leidimas išduodamas neterminuotam laikui, tačiau jo atnaujinimo terminas gali būti nustatytas ar Leidimas galibūti panaikinamas Taršos integruotos prevencijos ir kontrol÷s leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimotaisyklių nustatyta tvarka.Taisykl÷se išvardintos įmon÷s taršos integruotos prevencijos ir kontrol÷s leidimus privalo gauti ne v÷liau kaip iki2007 m. spalio m÷n., kitu atveju įrenginiai negali būt eksploatuojami. 33
  • 34. Projekto “Vilniaus regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos Galimybių studija, pl÷tra“ galimybių studijos ir paraiškos finansavimui parengimas, versija 2010-11-16 2010 m.1.3.4 Savivaldybių atliekų tvarkymo pareigosSavivaldybių pareigas atliekų tvarkymo sektoriuje nustato Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo įstatymo 2008m. rugs÷jo 15 d. Nr. X-1722 6 straipsnis, kuris nurodo, kad viena iš savarankiškųjų savivaldybių funkcijų yrakomunalinių atliekų tvarkymo sistemų diegimas, antrinių žaliavų surinkimo ir perdirbimo organizavimas,sąvartynų įrengimas ir eksploatavimas (31 p.).Atliekų tvarkymo Įstatymas 1998 m. birželio 16 d. Nr. VIII-787 nustato, kad komunalinių atliekų tvarkymosistema – organizacinių, techninių ir teisinių priemonių visuma, susijusi su savivaldybių funkcijų įgyvendinimuatliekų tvarkymo srityje.Įstatymo 25 straipsnis nurodo, kad Savivaldybių institucijos organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas,būtinas jų teritorijose susidarančioms komunalin÷ms atliekoms tvarkyti, organizuoja atliekų, kurių tur÷tojonustatyti neįmanoma arba kuris nebeegzistuoja, tvarkymą.Įstatymo 30 straipsnis nustato, kad Savivaldyb÷s organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jųteritorijose susidarančioms komunalin÷ms atliekoms tvarkyti. Šiose sistemose gali būti tvarkomos visos atliekos,išskyrus atliekas įmonių, kurių leidimuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybiųorganizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose. Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos turi būtiorganizuojamos taip, kad skatintų atliekų naudojimą ir perdirbimą.Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos turi būti organizuojamos taip, kad miestai, miesteliai ir kaimai būtųaprūpinti atliekų surinkimo ir išvežimo priemon÷mis; atliekų rūšiavimo jų susidarymo vietose priemon÷mis;atskirų komunalinių atliekų srautų – buityje susidarančių statybos ir griovimo atliekų, didžiųjų atliekų (baldų irpan.), elektros ir elektronin÷s įrangos, naudotų padangų – atskiro surinkimo priemon÷mis; buityje susidarančiųpavojingų atliekų (išskyrus baterijų ir akumuliatorių atliekas) atskiro surinkimo priemon÷mis.Eksploatuoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą savivaldyb÷s gali pavesti (kaip privalomą užduotį)savivaldyb÷s įsteigtai bendrovei arba kelių savivaldybių įsteigtai atliekų tvarkymo įstaigai, įmonei arorganizacijai.Atliekų tvarkymo užduotims įgyvendinti gali būti diegiamos savivaldyb÷s organizuojamą komunalinių atliekųtvarkymo sistemą papildančios atliekų surinkimo sistemos.Savivaldyb÷s privalo: • savivaldyb÷s teritorijoje užtikrinti bent vienos didelio gabarito atliekų surinkimo aikštel÷s įrengimą, jei tokios aikštel÷s savivaldyb÷s teritorijoje n÷ra ir pagal regioninę atliekų tvarkymo sistemą tokia aikštel÷ nenumatyta įrengti. Tuo atveju, jei įrengti aikštelę n÷ra galimyb÷s, savivaldyb÷s privalo aprūpinti kitomis atliekų surinkimo priemon÷mis; • į sutartis su komunalines atliekas tvarkančiomis įmon÷mis įrašyti nuostatas d÷l šių įmonių pareigos atskirai rinkti ir rūšiuoti buityje susidarančias elektros ir elektronin÷s įrangos atliekas, atliekų vežimo perdirb÷jams bei atliekų surinkimo priimant jas iš vietos tvarką. 34
  • 35. Projekto “Vilniaus regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos Galimybių studija, pl÷tra“ galimybių studijos ir paraiškos finansavimui parengimas, versija 2010-11-16 2010 m.Savivaldybių tarybos turi patvirtinti taisykles, reglamentuojančias viešųjų komunalinių atliekų tvarkymo paslaugųteikimą ir užtikrinančias, kad šios paslaugos atitiktų aplinkosaugos, techninius-ekonominius, higienosreikalavimus ir savivaldybių bei regioninių atliekų tvarkymo planų įgyvendinimą, nustatančias komunaliniųatliekų tvarkymo sąlygas.Kaip vykdomi savivaldybių atliekų tvarkymo taisykl÷se nustatyti reikalavimai, kontroliuoja savivaldybiųinstitucijos.Pakuočių tvarkymo klausimais gamintojai ir importuotojai turi teisių ir pareigų: 1. individualiai tvarkyti savo gaminių ir (ar) pakuočių atliekas; 2. gaminių ir (ar) pakuočių atliekas sutartiniais pagrindais pavesti tvarkyti tokias atliekas tvarkančioms įmon÷ms; 3. įsteigti organizacijas ir joms pavesti diegti savivaldyb÷s organizuojamą komunalinių atliekų tvarkymo sistemą papildančias atliekų surinkimo sistemas, kad būtų įvykdytos Vyriausyb÷s ar jos įgaliotos institucijos nustatytos gaminių ir (ar) pakuot÷s atliekų tvarkymo užduotys. Šio punkto nuostatų įgyvendinimo tvarką nustato Vyriausyb÷ ar jos įgaliota institucija.Vadovaujantis aprašytais teis÷s aktais savivaldyb÷s privalo įrengti ir eksploatuoti sąvartynus. Kita veiklą atliekųtvarkymo sektoriuje galima įvardinti kaip teisinę-organizacinę, tačiau ją gali įgyvendinti ne savivaldyb÷sinstitucijos.1.3.5 Kiti, su atliekų tvarkymu susiję, svarbūs nacionalinių teis÷s aktų reikalavimaiĮgyvendinant atliekų tvarkymo teisinius reikalavimus bei valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo planenumatytus tikslus labai svarbu atsižvelgti ir į kituose teis÷s aktuose bei LR Seimo ar Vyriausyb÷s patvirtintuosedokumentuose nustatytus tikslus ir užduoti. Vienas pagrindinių šioje srityje – Nacionalin÷ energetikos strategijapatvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2007 m. sausio 18 d. nutarimu Nr. X-1046 (Žin., 2007, Nr. 11-430).Uždarius Ignalinos AE, Lietuva energetiniu požiūriu tapo 90 proc. priklausoma nuo atvežtinio iškastinio kuro, iškurių apie 60-70 proc. sudaro gamtin÷s dujos. Siekiant užtikrinti nepriklausomą apsirūpinimą energetiniaisištekliais labai svarbu diversifikuoti tiekimo šaltinius bei išnaudoti vietinius energetinius išteklius. Šiamekontekste viena pagrindinių galimybių – atsinaujinančių išteklių naudojimas bei po rūšiavimo likusių, netinkamųperdirbti tačiau energetinę vertę turinčių atliekų panaudojimas energijai gauti. Panaudojant vietinį biokurą beipastačius atliekų naudojimo energijai gauti įrenginį Vilniaus miestas patenkintų apie 25 proc. bendrųjų metiniųšilumos poreikių, o šiltuoju metų laikotarpiu – šilumine energija būtų aprūpinamas 100 proc.Nacionalin÷s energetikos strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2007 m. sausio 18 d. nutarimu Nr.X-1046 (Žin., 2007, Nr. 11-430), nuostatos: • Savivaldybių renkamas komunalines atliekas panaudoti šilumai ir elektrai gaminti, jeigu tai tikslinga ekonominiu ir ekologiniu požiūriu. Tuo atveju iki 2010 m. Vilniuje įrengti komunalinių atliekų deginimo 35
  • 36. Projekto “Vilniaus regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos Galimybių studija, pl÷tra“ galimybių studijos ir paraiškos finansavimui parengimas, versija 2010-11-16 2010 m. įrenginį, kasmet sudeginantį apie 200 tūkst. tonų šių atliekų. 2010 - 2025 m. laikotarpiu panašius įrenginius pastatyti Kaune, Klaip÷doje, Šiauliuose ir Panev÷žyje • organizuoti komunalinių atliekų rūšiavimą ir pastatyti šių atliekų deginimo įrenginius Vilniuje iki 2010 m., v÷liau Kaune, Klaip÷doje, Šiauliuose ir Panev÷žyje, pakeičiant apie 120 tūkst. tonų organinio kuro (investicijos apie 1 mlrd. litų) • siekiama, kad atsinaujinančių išteklių dalis pirmin÷s energijos balanse iki 2012 m. kasmet did÷tų po 1,5%, o 2025 m. pasiektų 20%.1.3.6 Atliekų tvarkymo planaiLietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme (Žin., 1998, Nr. 61-1726; 2002, Nr. 72-3016, 2004, Nr. 73-2544,2005, Nr. 84-3111) numatyti trijų lygių atliekų tvarkymo planai: valstybinis strateginis atliekų tvarkymo planas,regioniniai ir savivaldybių atliekų tvarkymo planai. Valstybinį strateginį atliekų tvarkymo planą rengia Aplinkosministerija, o jį tvirtina LR Vyriausyb÷. Regioninius atliekų tvarkymo planus rengia regionų pl÷tros tarybųsudarytos darbo grup÷s, o šių planų rengimą koordinuoja ir juos tvirtina regionų pl÷tros tarybos. Savivaldybiųatliekų tvarkymo planus rengia savivaldyb÷s ir tvirtina savivaldybių tarybos.1.3.7 Valstybinis strateginis atliekų tvarkymo planasValstybinis strateginis atliekų tvarkymo planas buvo patvirtintas 2002 m., aktuali redakcija patvirtinta 2007 m.spalio 31 d. LR Vyriausyb÷s nutarimu Nr. 1224 (pakeitimas Žin., 2009 Nr.57-2236). Svarbiausi plano tikslai yraapsaugoti gamtą ir žmonių sveikatą nuo taršos atliekomis poveikio, sukurti racionalią atliekų tvarkymo sistemą,nustatyti atliekų tvarkymo užduotis, priemones ir veiksmus, sudarančius sąlygas per artimiausią dešimtmetįįgyvendinti Europos Sąjungos atliekų tvarkymo direktyvas.Plane, remiantis atliekų tvarkymo principų hierarchija, nustatyti tokie atliekų tvarkymo prioritetai: • atliekų prevencija; • gaminių pakartotinis naudojimas; • atliekų perdirbimas; • kitoks atliekų naudojimas; • atliekų šalinimas.Plane formuluojami atliekų tvarkymo principaiPagrindiniai atliekų tvarkymo principai – artimumo ir pakankamumo, visuotinumo principai ir principas „terš÷jasmoka“.Atliekos turi būti tvarkomos taip, kad: • nekeltų pavojaus žmonių sveikatai ir aplinkai; 36
  • 37. Projekto “Vilniaus regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos Galimybių studija, pl÷tra“ galimybių studijos ir paraiškos finansavimui parengimas, versija 2010-11-16 2010 m. • būtų racionaliai naudojami atliekų medžiaginiai ir energetiniai ištekliai.Atliekų tvarkymo strateginiai tikslai: • iki 2009 metų užtikrinti viešosios komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos visuotinumą, kokybę ir prieinamumą; • ne v÷liau kaip nuo 2009 metų vidurio nepavojingas atliekas šalinti tik Europos Sąjungos reikalavimus atitinkančiuose regioniniuose nepavojingų atliekų sąvartynuose; • iki 2011 metų pabaigos uždaryti visus aplinkos apsaugos ir visuomen÷s sveikatos saugos reikalavimų neatitinkančius sąvartynus; • iki 2013 metų Lietuvoje sukurti reikiamus komunalinių nuotekų dumblo tvarkymo paj÷gumus; • iki 2013 metų perdirbti ar kitaip panaudoti ne mažiau kaip 50 procentų komunalinių atliekų.Numatomi šie atliekų tvarkymo 2007–2013 metų tikslai: • skatinti atliekų prevenciją, perdirbimą ir kitokį naudojimą; • skatinti gamintojų ir importuotojų bendradarbiavimą vykdant atliekų tvarkymo užduotis; • užtikrinti atliekų tvarkymo reikalavimų ir užduočių vykdymo kontrolę ir steb÷seną; • tobulinti atliekų tvarkymo teisinę bazę; • stiprinti atliekų tvarkytojų, juos kontroliuojančių institucijų darbuotojų administracinius geb÷jimus, užtikrinti informavimą ir švietimą atliekų tvarkymo klausimais; • užtikrinti žmonių sveikatai ir aplinkai saugų visų atliekų srautų tvarkymą.Savivaldyb÷s, taikydamos įvairius atliekų surinkimo būdus ir priemones, privalo užtikrinti, kad jų valdomosekomunalinių atliekų tvarkymo sistemose asmenims rūšiuojant atliekas jų susidarymo vietoje atskirai būtųsurenkamos šios komunalin÷s atliekos: • pavojingos atliekos; • biologiškai skaidžios atliekos; • antrin÷s žaliavos – popierius ir kartonas, stiklas, plastikas, metalas, įskaitant pakuočių atliekas; • elektros ir elektronin÷s įrangos atliekos; • naudotos padangos; • didelių gabaritų komunalin÷s atliekos (baldai ir panašiai); • statybos ir griovimo atliekos; • mišrios komunalin÷s atliekos (likusios po rūšiavimo atliekos). 37
  • 38. Projekto “Vilniaus regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos Galimybių studija, pl÷tra“ galimybių studijos ir paraiškos finansavimui parengimas, versija 2010-11-16 2010 m.Biologiškai skaidžių atliekų tvarkymas turi užtikrinti, kad sąvartynuose šalinamos komunalin÷s biologiškaiskaidžios atliekos sudarytų: • iki 2010 metų – ne daugiau kaip 75 procentus 2000 metų biologiškai skaidžių komunalinių atliekų; • iki 2013 metų – ne daugiau kaip 50 procentų 2000 metų biologiškai skaidžių komunalinių atliekų.2020 metų sąvartynuose šalinamos komunalin÷s biologiškai skaidžios atliekos sudarytų ne daugiau kaip 35procentus 2000 metų biologiškai skaidžių komunalinių atliekų.Atskirai surinktos komunalin÷s biologiškai skaidžios atliekos turi būti perdirbamos arba kitaip naudojamos.Savivaldyb÷s, atsižvelgdamos į kiekvieno regiono specifiką ir regionų bendradarbiavimo galimybes, privalo taiporganizuoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą, kad: • „žaliosios atliekos“, t. y. sodų, parkų ir želdynų tvarkymo biologiškai skaidžios atliekos, būtų surenkamos ir apdorojamos kompostavimo įrenginiuose. Turi būti skatinamas ir individualus „žaliųjų atliekų“ kompostavimas; • iki 2010 metų būtų įdiegtas mechaninis biologinis apdorojimas arba atskiras komunalinių biologiškai skaidžių atliekų surinkimas ir šių atliekų apdorojimas; • atskirai surinktos komunalin÷s biologiškai skaidžios atliekos būtų kompostuojamos, o gautas kompostas naudojamas įvairioms reikm÷ms; • biodujos būtų išgaunamos komunalinių biologiškai skaidžių atliekų anaerobinio pūdymo įrenginiuose ir toliau naudojamos.Komunalinių biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo sistemos turi būti kuriamos laikantis šių prioritetų: • biologiškai skaidžių atliekų tvarkymas, kai išgaunama energija ir išsaugomos maistin÷s medžiagos; • komunalinių biologiškai skaidžių atliekų tvarkymas, kai energija neišgaunama, bet išsaugomos maistin÷s medžiagos.Kad būtų įdiegta komunalinių biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo sistema savivaldyb÷s: • turi informuoti visuomenę apie savivaldyb÷s teritorijoje numatomą komunalinių biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo būdą, taip pat skatinti individualų kompostavimą; • iki 2010 metų, atsižvelgdamos į regionų bendradarbiavimo galimybes, privalo užtikrinti, kad kiekviename atliekų tvarkymo regione būtų sudarytos sąlygos apdoroti (kompostuoti ir (ar) anaerobiškai pūdyti) komunalines biologiškai skaidžias atliekas.Surūšiavus komunalines atliekas likusios netinkamos perdirbti turinčios energetinę vertę atliekos turi būtinaudojamos energijai gauti.Savivaldyb÷ms rekomenduojama įgyvendinant energijos gavimo iš atliekų projektus skatinti privačiasinvesticijas į šią veiklą 38
  • 39. Projekto “Vilniaus regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos Galimybių studija, pl÷tra“ galimybių studijos ir paraiškos finansavimui parengimas, versija 2010-11-16 2010 m.Valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane nustatytos savivaldybių ir regioninių sistemų atskirų atliekųsrautų tvarkymo užduotys pateiktos 1-6 lentel÷je.1-6 lentel÷. Savivaldybių ir regioninių sistemų atskirų atliekų srautų tvarkymo užduotys Punktas Plano užduotis84.5 Iki 2013 metų perdirbti ar kitaip panaudoti ne mažiau kaip 50 procentų komunalinių atliekų Savivaldyb÷s, taikydamos įvairius atliekų surinkimo būdus ir priemones, privalo užtikrinti, kad jų valdomose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose asmenims rūšiuojant atliekas jų susidarymo vietoje atskirai būtų surenkamos šios komunalin÷s atliekos: • pavojingos atliekos • biologiškai skaidžios atliekos • antrin÷s žaliavos - popierius ir kartonas, stiklas, plastikas, metalas, įskaitant pakuočių90 atliekas • elektros ir elektronin÷s įrangos atliekos • naudotos padangos • didelių gabaritų komunalin÷s atliekos (baldai ir panašiai) • statybos ir griovimo atliekos • mišrios komunalin÷s atliekos (likusios po rūšiavimo atliekos) iki 2009 metų užtikrinti, kad ji būtų visuotin÷, geros kokyb÷s, prieinama (įperkama) ir atitiktų aplinkos apsaugos, techninius-ekonominius ir visuomen÷s sveikatos saugos reikalavimus. Visuotinumo principas laikomas užtikrintu, kai viešoji komunalinių atliekų tvarkymo paslauga98.1 teikiama ne mažiau kaip 95 procentams savivaldyb÷s teritorijos asmenų, kuriems toje teritorijoje nuosavyb÷s teise priklauso nekilnojamojo turto objektai (išskyrus žem÷s sklypus be pastatų) ar kurie kitu pagrindu teis÷tai valdo ar naudoja šiuos objektus Siekdamos užtikrinti antrinių žaliavų (popieriaus ir kartono, stiklo, plastiko, metalo) rūšiavimo galimybę ir priemones visiems komunalinių atliekų tur÷tojams: parengti ir (ar) patvirtinti konteinerių aikštelių išd÷stymo schemas ir užtikrinti, kad iki 2008 metų būtų pastatyti specialūs konteineriai, skirti antrin÷ms žaliavoms surinkti, pagal šiuos minimalius reikalavimus: įrengti didžiųjų miestų savivaldybių (Alytaus, Klaip÷dos, Kauno, Marijampol÷s, Panev÷žio, Šiaulių, Vilniaus) gyvenamuosiuose daugiabučių namų rajonuose ne mažiau kaip po vieną antrinių žaliavų konteinerių aikštelę 600 gyventojų šalia mišrių komunalinių atliekų konteinerių ar kitose gyventojams patogiose, estetiškai įrengtose ir visuomen÷s sveikatos saugos98.2 reikalavimus atitinkančiose vietose miestų ir rajonų savivaldybių gyvenamuosiuose individualių namų kvartaluose ir miesteliuose, sodų ir garažų savininkų bendrijų teritorijose įrengti ne mažiau kaip po vieną antrinių žaliavų konteinerių aikštelę prie pagrindinio išvažiavimo iš tokio kvartalo ar bendrijos teritorijos arba įvažiavimo į juos, šalia mišrių komunalinių atliekų konteinerių ar kitose gyventojams (bendrijų nariams) patogiose, estetiškai įrengtose ir visuomen÷s sveikatos saugos reikalavimus atitinkančiose vietose atskirai rinkti antrines žaliavas (esančias komunalin÷se atliekose) iš įmonių, įstaigų ir organizacijų į specialius konteinerius ir (arba) naudojant kitas surinkimo priemones 39
  • 40. Projekto “Vilniaus regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos Galimybių studija, pl÷tra“ galimybių studijos ir paraiškos finansavimui parengimas, versija 2010-11-16 2010 m.Punktas Plano užduotis pastatyti specialius konteinerius, skirtus antrin÷ms žaliavoms surinkti viešosiose vietose, kuriose d÷l dažno gyventojų lankymosi ir aptarnavimo specifikos susidaro daug antrinių žaliavų, taip pat laikinuosius specialius konteinerius viešųjų renginių metu. Konteineriai ir jų pastatymo vietos turi būti estetiški ir patogūs lankytojams, atitikti visuomen÷s sveikatos saugos reikalavimus jeigu n÷ra techninių galimybių pastatyti specialių konteinerių arba jų naudojimas ekonomiškai netikslingas, taikyti kitas priemones ir būdus (pvz., antrinių žaliavų surinkimas specialiais maišais, antrinių žaliavų tur÷tojų apvažiavimas ar kita) iki 2009 metų užtikrinti, kad būtų įrengta ne mažiau kaip viena didelių gabaritų atliekų (baldų, statybos ir griovimo, elektros ir elektronin÷s įrangos atliekų, naudotų padangų, pavojingų buitinių atliekų, antrinių žaliavų, biologiškai skaidžių atliekų) surinkimo aikštel÷ 50000 gyventojų, tačiau ne mažiau kaip viena tokia aikštel÷ savivaldyb÷s teritorijoje, taip pat šios atliekos surenkamos ir kitokiais būdais (pvz., apvažiuojant tur÷tojus). Atsižvelgdamos į98.3 savivaldybių teritorijų specifiką ir faktinį min÷tų aikštelių įrengimo poreikį, savivaldyb÷s gali taikyti griežtesnius didelių gabaritų atliekų aikštelių įrengimo reikalavimus. Didžiųjų miestų savivaldybių (Alytaus, Klaip÷dos, Kauno, Marijampol÷s, Panev÷žio, Šiaulių, Vilniaus) gyventojams atstumas iki tokių aikštelių tur÷tų būti ne daugiau kaip 5 kilometrai, o kitų savivaldybių gyventojams - ne daugiau kaip 10 kilometrų Iki 2013 metų užtikrinti, kad šalinamų komunalinių atliekų kiekis neviršytų 50 procentų98.4 susidariusių savivaldyb÷s teritorijoje komunalinių atliekų per metus. Kitos susidariusios komunalin÷s atliekos turi būti perdirbtos ar kitaip panaudotos Tobulinant komunalinių atliekų tvarkymo sistemą, numatoma baigti senų sąvartynų uždarymo ir rekultivavimo darbus, taip pat užtikrinti reikiamos atliekų surinkimo ir rūšiavimo99 infrastruktūros įrengimą. Pirmenyb÷ bus skiriama biologiškai skaidžių atliekų tvarkymui (mechaninis - biologinis apdorojimas, biodujų gamyba, kompostavimas, kita), atskiram specifinių atliekų srautų surinkimui ir tvarkymui Biologiškai skaidžių atliekų tvarkymas turi užtikrinti, kad sąvartynuose šalinamos komunalin÷s biologiškai skaidžios atliekos sudarytų: • iki 2010 metų - ne daugiau kaip 75 procentus 2000 metų biologiškai skaidžių komunalinių atliekų101 • iki 2013 metų - ne daugiau kaip 50 procentų 2000 metų biologiškai skaidžių komunalinių atliekų • iki 2020 metų - ne daugiau kaip 35 procentus 2000 metų biologiškai skaidžių komunalinių atliekų Siekiant įvykdyti Lietuvos Respublikai nustatytas biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo užduotis ir užtikrinti šio Plano įgyvendinimo tęstinumą, tvirtinamame v÷lesnių metų102 Valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane turi būti nustatyta, kad iki 2020 metų sąvartynuose šalinamos komunalin÷s biologiškai skaidžios atliekos sudarytų ne daugiau kaip 35 procentus 2000 metų biologiškai skaidžių komunalinių atliekų Vykdydamos šio Plano 101 punkte nustatytas užduotis, savivaldyb÷s, atsižvelgdamos į kiekvieno regiono specifiką ir regionų bendradarbiavimo galimybes, privalo taip organizuoti104 komunalinių atliekų tvarkymo sistemą, kad: „žaliosios atliekos", t. y. sodų, parkų ir želdynų tvarkymo biologiškai "skaidžios atliekos, būtų surenkamos ir apdorojamos kompostavimo įrenginiuose. Turi būti skatinamas ir individualus 40
  • 41. Projekto “Vilniaus regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos Galimybių studija, pl÷tra“ galimybių studijos ir paraiškos finansavimui parengimas, versija 2010-11-16 2010 m. Punktas Plano užduotis „žaliųjų atliekų" kompostavimas iki 2010 metų būtų įdiegtas mechaninis biologinis apdorojimas arba atskiras komunalinių biologiškai skaidžių atliekų surinkimas ir šių atliekų apdorojimas atskirai surinktos komunalin÷s biologiškai skaidžios atliekos būtų kompostuojamos, o gautas kompostas naudojamas įvairioms reikm÷ms biodujos būtų išgaunamos komunalinių biologiškai skaidžių atliekų anaerobinio pūdymo įrenginiuose ir toliau naudojamos Komunalinių biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo sistemos turi būti kuriamos laikantis šių prioritetų: • komunalinių biologiškai skaidžių atliekų tvarkymas, kai išgaunama energija ir išsaugomos105 maistin÷s medžiagos • komunalinių biologiškai skaidžių atliekų tvarkymas, kai energija neišgaunama, bet išsaugomos maistin÷s medžiagos iki 2010 metų, atsižvelgdamos į regionų bendradarbiavimo galimybes, privalo užtikrinti, kad106.2.2 kiekviename atliekų tvarkymo regione būtų sudarytos sąlygos apdoroti (kompostuoti ir (ar) anaerobiškai pūdyti) komunalines biologiškai skaidžias atliekas apskritys ir savivaldyb÷s privalo ne v÷liau kaip iki 2008 metų vidurio, atsižvelgdamos į regionų bendradarbiavimo galimybes, atitinkamai papildyti regioninius ir savivaldybių atliekų tvarkymo106.1 planus ir savivaldybių atliekų tvarkymo taisykles, taip užtikrindamos mechaninio biologinio apdorojimo arba atskiro komunalinių biologiškai skaidžių atliekų surinkimo ir šių atliekų apdorojimo įdiegimą iki 2010 metų Po rūšiavimo likusios netinkamos perdirbti tačiau energetinę vertę turinčios komunalin÷s108 atliekos turi būti naudojamos energijai gauti Planuojant naudoti šio Plano 108 punkte nurodytas atliekas energijai gauti, vadovaujamasi109 Nacionalin÷s energetikos strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2007 m. sausio 18 d. nutarimu Nr. X-1046 (Žin., 2007, Nr. 11-430), nuostatomis Pakuočių atliekų surinkimo ir tvarkymo sistema turi būti organizuota taip, kad: • iki 2009 metų pabaigos būtų sudarytos organizacin÷s ir (ar) technin÷s sąlygos kasmet surinkti ir perdirbti (išvežti/eksportuoti perdirbti) ne mažiau kaip 50 procentų pakuočių atliekų ir panaudoti (išvežti/eksportuoti panaudoti) ne mažiau kaip 52 procentus pakuočių atliekų, skaičiuojant pagal išleistą į vidaus rinką pakuočių kiekį (148.1 p.); • iki 2012 metų pabaigos būtų sudarytos organizacin÷s ir (ar) technin÷s sąlygos kasmet surinkti ir perdirbti (išvežti/eksportuoti perdirbti) ne mažiau kaip 55 procentus pakuočių148 atliekų, skaičiuojant pagal išleistą į vidaus rinką pakuočių kiekį, atitinkamai pagal šias pakuočių medžiagas (148.2. p.): • stiklinių – ne mažiau kaip 60 procentų; • popierinių ir kartoninių – ne mažiau kaip 60 procentų; • plastikinių – ne mažiau kaip 22,5 procento, skaičiuojant tik medžiagą, kuri v÷l perdirbama į plastikus; • metalinių – ne mažiau kaip 50 procentų; 41
  • 42. Projekto “Vilniaus regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos Galimybių studija, pl÷tra“ galimybių studijos ir paraiškos finansavimui parengimas, versija 2010-11-16 2010 m. Punktas Plano užduotis • medinių – ne mažiau kaip 15 procentų; • iki 2012 metų pabaigos būtų sudarytos organizacin÷s ir (ar) technin÷s sąlygos kasmet surinkti ir panaudoti ne mažiau kaip 60 procentų pakuočių atliekų, skaičiuojant pagal išleistą į vidaus rinką pakuočių kiekį (148.3. p.).1.3.8 Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo planas ir jo atnaujinimo nuostatosPirmasis Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo planas (2002-2006 m.) buvo parengtas 2002 metais ir patvirtintasVilniaus regiono pl÷tros tarybos 2002 m. geguž÷s m÷n. 31 d. sprendimu Nr. 16. Planas buvo parengtasprojekto „Vilniaus regiono atliekų tvarkymas“ (DANCEE Ref. No. M129-0171) r÷muose, kuris buvo vykdomasVšĮ „Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras“, Vilniaus apskrities savivaldybių, Vilniaus apskrities viršininkoadministracijos bei Lietuvos aplinkos ministerijos vardu. Projektą finansavo Danijos aplinkos apsaugos agentūra(DEPA) per DANCEE (Danijos pagalbos Rytų Europos šalims aplinkos apsaugos srityje) fondą. Planą pareng÷Danijos konsultacin÷ bendrov÷ kompanija RAMBØLL kartu su vietiniu partneriu - UAB „Baltijos konsultacin÷grup÷“.Remiantis projekto „Vilniaus regiono atliekų tvarkymas“ dokumentacija 2002 m. buvo parengta paraiškaEuropos Sąjungos ISPA fondo paramai gauti, kuri buvo patvirtinta Europos Komisijai ir LR Finansų ministerijaipasirašant Finansinį memorandumą Nr. 2002/LT/16/P/PE/012. Pagal Finansinį memorandumą yra numatytasuteikti paramą regioninei infrastruktūrai sukurti (regioninis sąvartynas, atliekų pri÷mimo aikštel÷s, konteinerin÷saikštel÷s), esamiems sąvartynams uždaryti bei susijusiems parengiamiesiems darbams (projektavimas,technin÷ parama). Projektą įgyvendina LR Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA)kartu su galutiniu naudos gav÷ju – UAB “VAATC”. Bendra projekto vert÷ 20,9 mln. eurų, iš kurių 50 % sudarysISPA fondo l÷šos. Projekto įgyvendinimo pradžia – 2002 m. gruodžio m÷n., numatoma pabaiga – 2007 m.gruodžio m÷n..Pagal Lietuvos teis÷s aktų reikalavimus, regioniniai planai turi būti atnaujinami kas ketveri metai. Tuo būdu šisplanas apima 2006 - 2009 m. laikotarpį, numatant veiksmus ir ilguoju 2010 – 2016 m. laikotarpiu. Plane yraatnaujinama informacija apie esamą komunalinių atliekų tvarkymo būklę regione, įvertinamas ankstesniameplanavimo laikotarpyje užsibr÷žtų užduočių vykdymas, nustatomos/peržiūrimos atliekų tvarkymo užduotys beisudaromos/papildomos trumpalaik÷s ir ilgalaik÷s veiksmų programos. Pagrindinis d÷mesys šiame regioniniameplane yra skiriamas tolimesniam regionin÷s komunalinių atliekų tvarkymo sistemos kūrimui, Europos SąjungosISPA fondo remiamo projekto bei užduočių, nustatytų Valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane,įgyvendinimui. Ruošiant šį planą buvo labiau atsižvelgta į nacionalinius reikalavimus, taikomus regioninių atliekųtvarkymo planų rengimui, bei atitinkamas Europos Sąjungos rekomendacijas. Lyginant su pirmuoju, šiame planeyra detaliau nustatyta institucin÷ regionin÷s komunalinių atliekų tvarkymo sistemos sąranga, funkcijų iratsakomyb÷s pasidalinimas tarp regiono savivaldybių ir jų įsteigto juridinio asmens – UAB „VAATC“ (Vilniausapskrities atliekų tvarkymo centro), apibr÷žti savivaldybių santykiai su atliekų tvarkymo įmon÷mis, nustatytikonkretesni reikalavimai atskirų komunalinių atliekų srautų tvarkymui, ypatingą d÷mesį skiriant atskiram atliekų 42
  • 43. Projekto “Vilniaus regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos Galimybių studija, pl÷tra“ galimybių studijos ir paraiškos finansavimui parengimas, versija 2010-11-16 2010 m.surinkimui ir rūšiavimui bei Europos Sąjungos direktyvų reikalavimų įgyvendinimo suplanavimui beiįgyvendinimui, taip pat yra detalizuojami komunalinių atliekų tvarkymo finansavimo klausimai. VIII šio planopriede yra pateikiama 2002-2006 m. Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo plane nustatytų užduočių įgyvendimoapžvalga.Remiantis Valstybiniu strateginiu atliekų tvarkymo planu „savivaldybių atliekų tvarkymo sistemos apimakomunalines atliekas ir kitas savivaldybių teritorijoje susidariusias atliekas, kurios nepatenka į gamybos atliekųtvarkymo sistemą“. Tuo būdu planas apima tik komunalines atliekas t.y. buitines (buityje susidarančias) irkitokias atliekas, kurios savo pobūdžiu ar sud÷timi yra panašios į buitines atliekas. „Kitos savivaldybiųteritorijose susidariusios atliekos, nepatenkančios į gamybos atliekų tvarkymo sistemą“ turi būti suprantamoskaip atliekos, kurių atliekų tur÷tojo yra neįmanoma nustatyti arba šis atliekų tur÷tojas yra nepaj÷gus sutvarkytisavo atliekas (pvz. bankrutavęs). Gamybos atliekos tvarkomos pagal įmonių turimuose Taršos integruotosprevencijos ir kontrol÷s (TIPK) ar Gamtos išteklių naudojimo (GIN) leidimuose nustatytas sąlygas. Tačiau yranemažai specifinių atliekų rūšių, susidarančių tiek gamybiniuose, tiek komunaliniuose šaltiniuose (pvz. statybosir griovimo atliekos, pakuočių, pavojingos atliekos). Atliekų skirstymas pagal susidarymo šaltinius (komunaliniusir gamybos) yra gana sąlyginis. Kaip pagrindinis kriterijus atskiriant komunalines atliekas nuo gamybos atliekųyra reikalavimo tur÷ti leidimą taikymas. Taip pat už tam tikrų atliekų, kurių dalis susidaro ir buityje, tvarkymąvalstybiniame lygyje yra taikomas gamintojų atsakomyb÷ principas (pvz. gaminių ir pakuočių atliekos, elektros irelektronin÷s įrangos atliekos) ir už šių atliekų tvarkymą visiškai ar dalinai yra atsakingi gamintojai irimportuotojai. Tačiau daugumoje atveju, kai šios atliekos susidarys pas gyventojus, faktinis jų tvarkymas(surinkimas) bus vykdomas savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose, kai tuotarpu gamintojai ar jų organizacijos sutartiniais pagrindais dengs min÷tų atliekų tvarkymo išlaidas. Planekomunalin÷s atliekos yra išskiriamos į šiuos pagrindinius srautus: • Mišrios (nerūšiuotos) komunalin÷s atliekos • Antrin÷s žaliavos (komunaliniuose šaltiniuose susidarančios pakuočių ir kitos stiklo, popieriaus, plastiko, metalo atliekos) • Biodegraduojančios (žaliosios ir maisto) atliekos • Statybos ir griovimo buitin÷s atliekos • Didžiosios buitin÷s atliekos • Pavojingos buitin÷s atliekosAtnaujintas regioninis planas yra parengtas, vykdant projektą “Technin÷ pagalba Vilniaus apskrities atliekųtvarkymo centrui” (EuropeAid/116668/D/SV/LT). Projekto vykdytojas ir šio plano reng÷jas – konsultacin÷bendrov÷ Fichtner Gmbh&Co.KG (toliau – Fichtner). Projektas vykdomas pagal sutartį, pasirašytą tarp Fichtner,Aplinkos projektų valdymo agentūros (toliau - APVA) ir UAB „VAATC“. Projekto naudos gav÷jas – UAB„VAATC“ (toliau – VAATC). 43
  • 44. Projekto “Vilniaus regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos Galimybių studija, pl÷tra“ galimybių studijos ir paraiškos finansavimui parengimas, versija 2010-11-16 2010 m.Trumpalaikio laikotarpio užduotys nenagrin÷tinos šioje ataskaitoje, nes jų galutinis įgyvendinimo terminas buvo2009 m.Ilgojo laikotarpio atliekų tvarkymo užduotys nustatytos 2010 -2016 m. laikotarpiui: • biodegraduojamų atliekų šalinimo sąvartynuose mažinimas (2010 m. gali būti šalinamas tik 75%, o 2013 m. – tik 50 % 2000 m. sąvartynuose pašalinto biodegraduojamų atliekų kiekio). Vilniaus apskrityje 2010- 2016 m. gali būti pastatytas regioninis atliekų deginimo įrenginys ir/arba kiti biodegraduojamų atliekų naudojimo įrenginiai. • 2010 m. įgyvendinti Valstybiniame strateginiame plane nustatytas perdirbamų antrinių žaliavų surinkimo užduotis (% pagal svorį nuo visų komunalinių atliekų): Popierius ir kartonas 6 Stiklas 3 Plastmas÷ 21.3.9 Vilniaus apskrities savivaldybių atliekų tvarkymo planaiVilniaus apskrities savivaldybių atliekų tvarkymo planų ištraukos yra pateiktos 1 priede. • Elektr÷nų savivaldyb÷ Elektr÷nų savivaldyb÷s atliekų tvarkymo planą (2009–2018 m.) patvirtino tarybos 2009 m. sausio 28 d. sprendimu Nr. TS – 15 • Švenčionių rajonas Atliekų tvarkymo Švenčionių rajono savivaldyb÷s teritorijoje planą 2006 – 2016 metams patvirtino tarybos sprendimu 2006 m. gruodžio 28 d. Nr. T-205. • Širvintų rajono savivaldyb÷s atliekų tvarkymo planas 2006-20016 metams patvirtintas Širvintų rajono savivaldyb÷s tarybos 2006-10-31 sprendimu Nr.1-167 (Širvintų rajono savivaldyb÷s tarybos 2007-08-28 sprendimo Nr.1-100 redakcija). • Ukmerg÷s rajono savivaldyb÷s atliekų tvarkymo planas 2009-2018 m. patvirtintas Ukmerg÷s rajono savivaldyb÷s tarybos 2009 m. gruodžio 10 d. sprendimu Nr. 7-263. • Trakų rajono savivaldyb÷s atliekų tvarkymo planas 2003 — 2012 metams patvirtintas Trakų rajono savivaldyb÷s tarybos 2003 m. liepos 31 d. sprendimu Nr.S1 – 187. • Vilniaus rajono savivaldyb÷s taryba Vilniaus rajono savivaldyb÷s atliekų tvarkymo planąm 2009-2018 m. patvirtino 2008-12-19 sprendimu Nr. T3-408. • Vilniaus miesto atliekų tvarkymo planą pareng÷ UAB “Ekonomin÷s konsultacijos ir tyrimai” (EKT Grup÷) 2010 m. geguž÷s m÷n. • Planas neparengtas tik Šalčininkų savivaldyb÷je. 44
  • 45. Projekto “Vilniaus regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos Galimybių studija, pl÷tra“ galimybių studijos ir paraiškos finansavimui parengimas, versija 2010-11-16 2010 m.Įvertinus planų nuostatas teigtina, kad savivaldybių planų kokyb÷ ženkliai skirias, kai kurios priemon÷s yra ganaabstrakčios. Akivaizdu, kad trūksta bendradarbiavimo tarp savivaldybių rengiant atliekų tvarkymo planus.Rekomenduotina į šį procesą įtraukti VAATC, kad savivaldybių planuojamos priemon÷s der÷tų su regionin÷satliekų tvarkymo sistemos uždaviniais. 45
  • 46. Projekto “Vilniaus regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos Galimybių studija, pl÷tra“ galimybių studijos ir paraiškos finansavimui parengimas, versija 2010-11-16 2010 m.2 VILNIAUS APSKRITIES ATLIEKŲ TVARKYMO BŪKLöVilniaus apskrities savivaldybių atliekų tvarkymo būkl÷ pateikiama pagal esamos atliekų tvarkymo būkl÷saprašymą savivaldybių atliekų tvarkymo planuose.2000 m. Vilniaus apskrities sąvartynuose buvo pašalinta 130 tūkst. tonų bioskaidžių atliekų (~50 % nuo visopašalinto komunalinių ir panašių atliekų kiekio). Vykdant Sąvartynų direktyvos (Council Directive 99/31/EC onthe landfill of waste) užduotis Nuo 2010 m. Vilniaus apskrities regioniniame sąvartyne būtų galima šalintinedaugiau kaip 97,5 tūkst. tonų, nuo 2013 m. – ne daugiau kaip 65 tūkst. tonų, nuo 2020 m. – ne daugiaukaip 45 tūkst. tonų biologiškai skaidžių atliekų.Individualiose namų valdose Vilniaus apskrities miestuose gyvena apie 20 % (133 tūkst.) gyventojų ir jose permetus susidaro virš 45 tūkst. tonų buitinių atliekų, iš kurių daugiau kaip 40 % (~ 18 tūkst. tonų) yra bioskaidžiosatliekos. Individualioje namų valdoje vidutiniškai statistiškai per metus susidaro > 700 kg bioskaidžių (maisto /virtuv÷s ir žaliųjų) atliekų. Didžioji dalis individualiose namų valdose susidarančių bioskaidžių atliekų gal÷tų būtisukompostuojamos vietoje, jeigu individualių namų valdų savininkai įsirengtų arba nusipirktų specialiaskompostavimo d÷žes. Reik÷tų numatyti, kad, jeigu individualios namų valdos savininkas įsirengia ar nusiperkabioskaidžių atliekų kompostavimo d÷žę, mokestis (arba vietin÷ rinkliava, jeigu tokia būtų įvesta) už komunaliniųatliekų surinkimą ir jų tvarkymą sumažinama per pusę arba bent trečdaliu. Jeigu bent pus÷ individualių namųvaldų 2010 - 2012 m. laikotarpiu įsirengtų ar nusipirktų atliekų kompostavimo d÷žes - tai per metus vietoje būtųsukompostuojama daugiau 13 tūkst. tonų bioskaidžių atliekų, o maksimalus bioskaidžių atliekų kiekis, kurį būtųgalima sukompostuoti vietoje yra 27 tūkst. tonų.UAB „VAATC“ organizuoja Vilniaus regiono atliekų tvarkymo įrenginių (regioninio sąvartyno bei kitosinfrastruktūros, kurią UAB „VAATC“ steig÷jų susitarimu turi įsteigti ir valdyti UAB „VAATC“) veiklą ir tvarką(techninius reglamentus ir kitas sąlygas).Vienos tonos mišrių komunalinių atliekų pri÷mimo į Vilniaus regiono komunalinių atliekų sąvartyną 2010 sausio1 d. įkainis („vartų mokestis“) – 46,80 Lt (neįskaitant PVM), o mišrių komunalinių atliekų vienos tonosperskaičiavimo į vieną kubinį metrą koeficientas – 6 (t. y., 1 tona mišrių komunalinių atliekų lygi 6 kub. m mišriųkomunalinių atliekų).Diegiant regioninę komunalinių atliekų tvarkymo sistemą, Vilniaus regione įgyvendinamas ir „solidarumoprincipas”, taikant nuostatą, kad vienos tonos mišrių komunalinių atliekų perveŃimo (t.y., atliekų veŃimo ikiregioninio sąvartyno) ir šalinimo regioniniame sąvartyne sąnaudos turi būti vienodos visose apskritiessavivaldyb÷se. Atliekų tvarkymo paslaugos kaina atliekų tur÷tojui neturi priklausyti nuo atliekų tur÷tojo nutolimonuo atliekų tvarkymo regiono sąvartyno. Viename atliekų tvarkymo regione visiems atliekų tur÷tojams turi būtipasiūlyta tokia pati atliekų tvarkymo kaina uŃ tokį patį tvarkomų atliekų kiekį ir tokią pačią teikiamos paslaugoskokybę.D÷l apskaitos kaitos ir netobulumo santykinai patikimais atliekų šalinimo Vilniaus apskrities regioniniamesąvartyne duomenimis laikytini 2008 – 2009 metų duomenys. Pagrindine atliekų kiekio sumaž÷jimo priežastimi 46
  • 47. Projekto “Vilniaus regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos Galimybių studija, pl÷tra“ galimybių studijos ir paraiškos finansavimui parengimas, versija 2010-11-16 2010 m.2009 m. lyginant su pra÷jusiais, laikytina ekonomin÷ kriz÷, d÷l kurios ženkliai sumaž÷jo vartojimas, ir tuo pačiu –atliekų susidarymas.Didžioji dalis atliekų 2009 m. priimamų į Vilniaus regiono sąvartyną – tai Vilniaus miesto atliekos.2-1 lentel÷. Atliekų šalinimas Vilniaus apskrities regioniniame sąvartyne Pašalinta atliekų (tūkst. t) Atliekų šaltinis 2008 m. 2009 m.Vilniaus miestas 287 250Vilniaus apskritis 298 261Regionin÷s atliekų sistemos esami ir planuojamo įrenginiai yra pateikti 2-2 lentel÷je. 47
  • 48. Projekto “Vilniaus regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos Galimybių studija, pl÷tra“ galimybių studijos ir paraiškos finansavimui parengimas, versija 2010-11-16 2010 m.2-2 lentel÷. Vilniaus regiono atliekų tvarkymo sistemos esami ir planuojami įrenginiai Esamo atliekų tvarkymo įrenginio Planuojamo atliekų tvarkymo įrenginio duomenys duomenys veikiantis, esamas Eksploataci-planavimo planavimo planuojama Atliekų tvarkymo Paskirtis ir Savinin-Nr. taip , ne ne- jos pradžia stadija dokumentas eksploataci- Adresas Operatorius įrenginys paj÷gumas kas veikiantis, ir pabaiga jos pradžia taip , ne (metai) ir pabaiga (metai) Finansinis memorandumas Nr. 2002/LT/16/P/PE/012 Vilniaus apskrities Atliekų taip - 2007.10 - - - - VAATC VAATC regioninis šalinimas; komunalinių atliekų paj÷gumas: sąvartynas pagal TIPK – 339 tūkst.t/m; faktinis – pateiktas atskirai Lentvario DGASA Didžiųjų atliekų, ne - Numatoma – - - - VAATC Numatoma – pavojingų atliekų 2010-09 savivaldybę ir antrinių žaliavų aptarnaujanti surinkimas iš atliekų gyventojų, tvarkymo įmon÷ numatomas paj÷gumas: 250 t/metus Priemon÷ Nr. VP3-3.2-AM-01 „Atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas“Šalčininkų rajono savivaldyb÷ Šalčininkų DGASA Didžiųjų atliekų, - - - Paskelbtas Sklypo Numatoma – Vilniaus g. VAATC Numatoma – pavojingų atliekų konkursas 8542/0001:451 2012-01 3G, savivaldybę ir antrinių žaliavų pagal (Šalčininkų Šalčininkų aptarnaujanti surinkimas iš Geltoną k.v.), Nr. 4400- m., atliekų gyventojų, FIDIC 2021-3398 Šalčininkų r. tvarkymo įmon÷ numatomas nuomos sutartis sav. paj÷gumas: 250 t/metus Eišiškių DGASA Didžiųjų atliekų, - - - Paskelbtas Sklypo Numatoma – Malūno g. VAATC Numatoma – pavojingų atliekų konkursas 8512/0004:281 2012-01 20, Eišiškių savivaldybę ir antrinių žaliavų pagal (Eišiškių m. m., aptarnaujanti surinkimas iš Geltoną k.v.), Nr. 4400- Šalčininkų atliekų 48
  • 49. Projekto “Vilniaus regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos Galimybių studija, pl÷tra“ galimybių studijos ir paraiškos finansavimui parengimas, versija 2010-11-16 2010 m. Esamo atliekų tvarkymo įrenginio Planuojamo atliekų tvarkymo įrenginio duomenys duomenys veikiantis, esamas Eksploataci- planavimo planavimo planuojama Atliekų tvarkymo Paskirtis ir Savinin-Nr. taip , ne ne- jos pradžia stadija dokumentas eksploataci- Adresas Operatorius įrenginys paj÷gumas kas veikiantis, ir pabaiga jos pradžia taip , ne (metai) ir pabaiga (metai) gyventojų, FIDIC 2021-3232 r.sav. tvarkymo įmon÷ numatomas nuomos sutartis paj÷gumas: 250 t/metus Jašiūnų DGASA Didžiųjų atliekų, - - - Paskelbtas Sklypo Numatoma – Jašiūnų k., VAATC Numatoma – pavojingų atliekų konkursas 8520/0001:220 2012-01 Jašiūnų savivaldybę ir antrinių žaliavų pagal (Jašiūnų k.v.), sen., aptarnaujanti surinkimas iš Geltoną Nr. 8520-0001- Šalčininkų atliekų gyventojų, FIDIC 0220 nuomos r.sav. tvarkymo įmon÷ numatomas sutartis paj÷gumas: 250 t/metus Vilniaus regiono - - - Paraiška - - - - - kompostavimo aikštelių įrengimas Šalčininkų rajoneUkmerg÷s rajono savivaldyb÷ Ukmerg÷s DGASA Didžiųjų atliekų, - - - Paskelbtas Sklypo Numatoma – Gerseniškių VAATC Numatoma – pavojingų atliekų konkursas 8170/0013:62 2012-01 g. 5, savivaldybę ir antrinių žaliavų pagal (Ukmerg÷s Ukmerg÷s aptarnaujanti surinkimas iš Geltoną k.v.), Nr. 4400- m., atliekų gyventojų, FIDIC 2017-6294 Ukmerg÷s r. tvarkymo įmon÷ numatomas nuomos sutartis sav. paj÷gumas: 250 t/metusŠirvintų rajono savivaldyb÷ 49
  • 50. Projekto “Vilniaus regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos Galimybių studija, pl÷tra“ galimybių studijos ir paraiškos finansavimui parengimas, versija 2010-11-16 2010 m. Esamo atliekų tvarkymo įrenginio Planuojamo atliekų tvarkymo įrenginio duomenys duomenys veikiantis, esamas Eksploataci- planavimo planavimo planuojama Atliekų tvarkymo Paskirtis ir Savinin-Nr. taip , ne ne- jos pradžia stadija dokumentas eksploataci- Adresas Operatorius įrenginys paj÷gumas kas veikiantis, ir pabaiga jos pradžia taip , ne (metai) ir pabaiga (metai) Širvintų ŽAKA Žaliųjų atliekų - - - Paskelbtas Sklypo Numatoma – Šniponių k. VAATC VAATC kompostavimas, konkursas 8901/0009:169 2012-01 Širvintų numatomas pagal (Akmenių k.v.), r.sav. paj÷gumas: 500- Geltoną Nr. 4400-0436- 700 m3/metus FIDIC 4574 nuomos sutartis Širvintų DGASA Didžiųjų atliekų, - - - Paskelbtas Sklypo Numatoma – Šniponių k. VAATC Numatoma – pavojingų atliekų konkursas 8901/0009:169 2012-01 Širvintų savivaldybę ir antrinių žaliavų pagal (Akmenių k.v.), r.sav. aptarnaujanti surinkimas iš Geltoną Nr. 4400-0436- atliekų gyventojų, FIDIC 4574 nuomos tvarkymo įmon÷ numatomas sutartis paj÷gumas: 250 t/metusElektr÷nų savivaldyb÷ Elektr÷nų ŽAKA Žaliųjų atliekų - - - Paskelbtas Sklypo Numatoma – Elektr÷nų m. VAATC VAATC kompostavimas, konkursas 7930/0001:4 2012-01 numatomas pagal (Elektr÷nų k.v.), paj÷gumas: 500- Geltoną 7930-0001- 700 m3/metus FIDIC 0004 nuomos sutartis Elektr÷nų DGASA Didžiųjų atliekų, - - - Paskelbtas Baigiamas Numatoma – Elektr÷nų m. VAATC Numatoma – pavojingų atliekų konkursas detaliojo plano 2012-01 savivaldybę ir antrinių žaliavų pagal rengimas aptarnaujanti surinkimas iš Geltoną atliekų gyventojų, FIDIC tvarkymo įmon÷ numatomas paj÷gumas: 250 t/metusVilniaus miesto savivaldyb÷ DGASA Didžiųjų atliekų, - - - Paskelbtas Sklypo Numatoma – Pašilaičių VAATC Numatoma – 50
  • 51. Projekto “Vilniaus regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos Galimybių studija, pl÷tra“ galimybių studijos ir paraiškos finansavimui parengimas, versija 2010-11-16 2010 m. Esamo atliekų tvarkymo įrenginio Planuojamo atliekų tvarkymo įrenginio duomenys duomenys veikiantis, esamas Eksploataci- planavimo planavimo planuojama Atliekų tvarkymo Paskirtis ir Savinin-Nr. taip , ne ne- jos pradžia stadija dokumentas eksploataci- Adresas Operatorius įrenginys paj÷gumas kas veikiantis, ir pabaiga jos pradžia taip , ne (metai) ir pabaiga (metai) pavojingų atliekų konkursas 0101/0015:284 2012-01 sen. Vilniaus savivaldybę ir antrinių žaliavų pagal (Vilniaus m. m. aptarnaujanti surinkimas iš Geltoną k.v.), 4400- atliekų gyventojų, FIDIC 2018-5471 tvarkymo įmon÷ numatomas nuomos sutartis paj÷gumas: 250 t/metus DGASA Didžiųjų atliekų, - - - Paskelbtas Sklypo Numatoma – Pilait÷s pr., VAATC Numatoma – pavojingų atliekų konkursas 0101/0167:2450 2012-01 Pilait÷s savivaldybę ir antrinių žaliavų pagal (Vilniaus m. sen.,Vilniaus aptarnaujanti surinkimas iš Geltoną k.v.), 4400- m. atliekų gyventojų, FIDIC 2019-4281 tvarkymo įmon÷ numatomas nuomos sutartis paj÷gumas: 250 t/metus DGASA Didžiųjų atliekų, - - - Paskelbtas Sklypo Numatoma – Liepkalnio VAATC Numatoma – pavojingų atliekų konkursas 0101/0080:1428 2012-01 g.Vilniaus m. savivaldybę ir antrinių žaliavų pagal (Vilniaus m. aptarnaujanti surinkimas iš Geltoną k.v.), 4400- atliekų gyventojų, FIDIC 1955-5498 tvarkymo įmon÷ numatomas nuomos sutartis paj÷gumas: 250 t/metus DGASA Didžiųjų atliekų, - - - Paskelbtas Sklypo Numatoma – Pramon÷s g. VAATC Numatoma – pavojingų atliekų konkursas 0101/0066:15 2012-01 Vilniaus m. savivaldybę ir antrinių žaliavų pagal (Vilniaus m. aptarnaujanti surinkimas iš Geltoną k.v.), 4400- atliekų gyventojų, FIDIC 1954-6944 tvarkymo įmon÷ numatomas nuomos sutartis paj÷gumas: 250 t/metus DGASA Didžiųjų atliekų, - - - Paskelbtas Sklypo Numatoma – V.A. VAATC Numatoma – pavojingų atliekų konkursas 0101/0082:264 2012-01 Graičiūno g. savivaldybę 51
  • 52. Projekto “Vilniaus regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos Galimybių studija, pl÷tra“ galimybių studijos ir paraiškos finansavimui parengimas, versija 2010-11-16 2010 m. Esamo atliekų tvarkymo įrenginio Planuojamo atliekų tvarkymo įrenginio duomenys duomenys veikiantis, esamas Eksploataci- planavimo planavimo planuojama Atliekų tvarkymo Paskirtis ir Savinin-Nr. taip , ne ne- jos pradžia stadija dokumentas eksploataci- Adresas Operatorius įrenginys paj÷gumas kas veikiantis, ir pabaiga jos pradžia taip , ne (metai) ir pabaiga (metai) ir antrinių žaliavų pagal (Vilniaus m. 36C aptarnaujanti surinkimas iš Geltoną k.v.), 4400- Vilniaus m. atliekų gyventojų, FIDIC 2034-8636 tvarkymo įmon÷ numatomas nuomos sutartis paj÷gumas: 250 t/metusTrakų rajono savivaldyb÷ Trakų r. ŽAKA Žaliųjų atliekų - - - Paskelbtas Sklypo Numatoma – Trikampio g., VAATC VAATC kompostavimas, konkursas 7944/0001:1961 2012-01 Lentvario m., numatomas pagal (Lentvario k.v.), Trakų r.sav. paj÷gumas: 500- Geltoną Nr. 4400-2026- 700 m3/metus FIDIC 8822 nuomos sutartis Trakų DGASA Didžiųjų atliekų, - - - Paskelbtas Sklypo Numatoma – Aukštadvario VAATC Numatoma – pavojingų atliekų konkursas 7984/0002:870 2012-01 g. savivaldybę ir antrinių žaliavų pagal (Žaizdrių k.v.), Naujasodžių aptarnaujanti surinkimas iš Geltoną Nr. 4400-0920- k., Trakų r. atliekų gyventojų, FIDIC 0384 nuomos sav. tvarkymo įmon÷ numatomas sutartis paj÷gumas: 250 t/metusŠvenčionių rajono savivaldyb÷ Pabrad÷s ŽAKA Žaliųjų atliekų - - - Paskelbtas Sklypo Numatoma – Maleik÷nų VAATC VAATC kompostavimas, konkursas 8620/0001:453 2012-01 k., Pabrad÷s numatomas pagal (Karkažišk÷s sen., paj÷gumas: 500- Geltoną k.v.), 4400- Švenčionių r. 700 m3/metus FIDIC 2018-7222 sav. nuomos sutartis Pabrad÷s DGASA Didžiųjų atliekų, - - - Paskelbtas Sklypo Numatoma – Maleik÷nų VAATC Numatoma – pavojingų atliekų konkursas 2012-01 k., Pabrad÷s savivaldybę 8620/0001:451 ir antrinių žaliavų pagal sen., aptarnaujanti surinkimas iš Geltoną (Karkažišk÷s Švenčionių r. atliekų gyventojų, FIDIC sav. tvarkymo įmon÷ 52
  • 53. Projekto “Vilniaus regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos Galimybių studija, pl÷tra“ galimybių studijos ir paraiškos finansavimui parengimas, versija 2010-11-16 2010 m. Esamo atliekų tvarkymo įrenginio Planuojamo atliekų tvarkymo įrenginio duomenys duomenys veikiantis, esamas Eksploataci- planavimo planavimo planuojama Atliekų tvarkymo Paskirtis ir Savinin-Nr. taip , ne ne- jos pradžia stadija dokumentas eksploataci- Adresas Operatorius įrenginys paj÷gumas kas veikiantis, ir pabaiga jos pradžia taip , ne (metai) ir pabaiga (metai) numatomas k.v.), 4400- paj÷gumas: 250 2018-7022 t/metus nuomos sutartis Švenčionių,DGASA Didžiųjų atliekų, - - - Paskelbtas Sklypo Numatoma – Pliauškių I k. VAATC Numatoma – pavojingų atliekų konkursas 2012-01 Švenčionių r. savivaldybę 8624/0006:373 ir antrinių žaliavų pagal sav. aptarnaujanti surinkimas iš Geltoną (Kretuonų k.v.), atliekų gyventojų, FIDIC tvarkymo įmon÷ 4400-2018- numatomas paj÷gumas: 250 7522 nuomos t/metus sutartisVilniaus rajono savivaldyb÷ Nemenčin÷s ŽAKA Žaliųjų atliekų - - - Paskelbtas Sklypo Numatoma – Pakryž÷s k., VAATC VAATC kompostavimas, konkursas 4172/0300:274 2012-01 Nemenčin÷, numatomas pagal (Raudondvario Vilniaus r. paj÷gumas: 500- Geltoną k.v.), 4400- sav. 700 m3/metus FIDIC 0673-8756 nuomos sutartis Nemenčin÷s Didžiųjų atliekų, - - - Paskelbtas Sklypo Numatoma – Pakryž÷s k., VAATC Numatoma – DGASA pavojingų atliekų konkursas 4172/0300:274 2012-01 Nemenčin÷, savivaldybę ir antrinių žaliavų pagal (Raudondvario Vilniaus r. aptarnaujanti surinkimas iš Geltoną k.v.), 4400- sav. atliekų gyventojų, FIDIC 0673-8756 tvarkymo įmon÷ numatomas nuomos sutartis paj÷gumas: 250 t/metus Suderv÷s DGASA Didžiųjų atliekų, - - - Paskelbtas Sklypo Numatoma – Suderv÷, VAATC Numatoma – pavojingų atliekų konkursas 4184/0500:706 2012-01 (Grikienių savivaldybę ir antrinių žaliavų pagal (Suderv÷s k.v.), k.), Vilniaus aptarnaujanti surinkimas iš Geltoną 4400-2053- r. sav. atliekų 53
  • 54. Projekto “Vilniaus regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos Galimybių studija, pl÷tra“ galimybių studijos ir paraiškos finansavimui parengimas, versija 2010-11-16 2010 m. Esamo atliekų tvarkymo įrenginio Planuojamo atliekų tvarkymo įrenginio duomenys duomenys veikiantis, esamas Eksploataci- planavimo planavimo planuojama Atliekų tvarkymo Paskirtis ir Savinin-Nr. taip , ne ne- jos pradžia stadija dokumentas eksploataci- Adresas Operatorius įrenginys paj÷gumas kas veikiantis, ir pabaiga jos pradžia taip , ne (metai) ir pabaiga (metai) gyventojų, FIDIC 0452 nuomos tvarkymo įmon÷ numatomas sutartis paj÷gumas: 250 t/metus V÷liučionių DGASA Didžiųjų atliekų, - - - Paskelbtas Sklypo Numatoma – V÷liučionys, VAATC Numatoma – pavojingų atliekų konkursas 4142/0400:470 2012-01 Vilniaus r. savivaldybę ir antrinių žaliavų pagal (Kyviškių k.v.), sav. aptarnaujanti surinkimas iš Geltoną 4400-2028- atliekų gyventojų, FIDIC 7872 nuomos tvarkymo įmon÷ numatomas sutartis paj÷gumas: 250 t/metus Kiti objektai, apie kuriuos VAATC disponuoja informacija Mišrių atliekų Antrinių žaliavų taip - 2008-09 - ? - - - Kazokiškių UAB UAB „Ekobaz÷“ rūšiavimo linija atrinkimas iš (planuota – 5 k., Elektr÷nų „Ekobaz÷“ mišrių atliekų metai) sav. srauto regioniniame sąvartyne. Duomenys apie kiekius bus pateikti atskirai. Kiti objektai, apie kuriuos VAATC nedisponuoja informacija Žaliųjų atliekų • UAB „Juknevičiaus kompostas“ – žaliųjų atliekų kompostavimas kompostavimas • UAB „Biastra plius“ – žaliųjų atliekų kompostavimas kartu su Vilniaus nuotekų valymo įrenginių dumblu • Planuojama nuotekų dumblo tvarkymo aikštel÷ Ukmerg÷je, kur kartu bus kompostuojamos žaliosios atliekos (UAB „Ukmerg÷s vandenys“) • Planuojama nuotekų dumblo tvarkymo aikštel÷ Švenčionyse, kur kartu bus kompostuojamos žaliosios atliekos (UAB „Vilniaus vandenys“) Didelių gabaritų • UAB „Ecoservice“, Gariūnai, sutartis su Vilnaus m. savivaldybe, terminuota? atliekų pri÷mimas Rūšiavimo linijos • UAB „Ecoservice“, pagrindinai antrinių žaliavų rūšiavimui • UAB „VSA Vilnius“, antrinių žaliavų rūšiavimui • UAB „Švarus miestas“, antrinių žaliavų rūšiavimui 54
  • 55. Projekto “Vilniaus regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos Galimybių studija, pl÷tra“ galimybių studijos ir paraiškos finansavimui parengimas, versija 2010-11-16 2010 m. Esamo atliekų tvarkymo įrenginio Planuojamo atliekų tvarkymo įrenginio duomenys duomenys veikiantis, esamas Eksploataci- planavimo planavimo planuojama Atliekų tvarkymo Paskirtis ir Savinin-Nr. taip , ne ne- jos pradžia stadija dokumentas eksploataci- Adresas Operatorius įrenginys paj÷gumas kas veikiantis, ir pabaiga jos pradžia taip , ne (metai) ir pabaiga (metai) Perkrovimo stotys • UAB „Ecoservice“ • UAB „VSA Vilnius“ • UAB „Švarus miestas“ 55
  • 56. Projekto “Vilniaus regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos Galimybių studija, pl÷tra“ galimybių studijos ir paraiškos finansavimui parengimas, versija 2010-11-16 2010 m.2.1 Elektr÷nų savivaldyb÷Tai viena iš aštuonių savivaldybių, sudarančių Vilniaus apskritį. Teritorija ribojasi su Kaišiadorių, Trakų, Širvintųir Vilniaus rajonų savivaldyb÷mis. Įsteigtos 8 seniūnijos. 2Elektr÷nų savivaldyb÷s teritorija – 538 km . Tai viena iš mažiausių pagal plotą savivaldybių LietuvosRespublikoje. Pagal gyventojų skaičių Elektr÷nų savivaldyb÷ apskrityje yra septintoje vietoje, tačiau pagalapgyvendinimo tankumą (56,4 gyv./1 kv. km) – antroje po Vilniaus miesto savivaldyb÷s. Bendras savivaldyb÷sgyventojų skaičius 2006 m. buvo 28,240 tūkst. Savivaldyb÷s miestai: Elektr÷nų m. –14 tūkst. gyventojų, Vieviom. – 5,4 tūkst. gyventojų. Savivaldyb÷je yra ir vienas miestelis – Semelišk÷s, kuriame gyvena 660 gyventojų.Labai gera savivaldyb÷s teritorijos geografin÷ pad÷tis ir patogus susisiekimas (teritoriją kerta greitkelis Vilnius–Klaip÷da ir svarbus geležinkelis), didžiųjų Lietuvos miestų Vilniaus ir Kauno kaimynyst÷ skatina pl÷trą.Savivaldyb÷je veikia didžiausia Lietuvoje šilumin÷ elektrin÷.Daugiausia atliekų susidaro Elektr÷nų ir Vievio miestuose. Mišrias komunalines atliekas Elektr÷nų savivaldyb÷jerenka ir Kazokiškių regioniniame sąvartyne šalina UAB „Elektr÷nų komunalinis ūkis“, UAB „Gelvita“ ir VšĮ„Pagrenda“. Didelių gabaritų atliekas savivaldyb÷je renka UAB „Elektr÷nų komunalinis ūkis“ ir UAB „Gelvita“.Šios įmon÷s taip pat surenka ir biologiškai skaidžias atliekas. Savivaldyb÷ yra sudariusi sutartį su UAB„Toksika“, kuri tvarko pavojingas atliekas. Taip pat savivaldyb÷je yra plečiama antrinių žaliavų surinkimosistema.Buitin÷s atliekos savivaldyb÷s teritorijoje iš atliekų tur÷tojų surenkamos 0.12 m ³, 0.24 m³ ir 1,1 m³ talposkonteineriais. Gyventojai, gyvenantys daugiabučiuose namuose, aptarnaujami 1.1 m³ talpos konteineriais,pastatytais konteinerių aikštel÷se. Gyventojai, gyvenantys individualiuose namuose, yra aptarnaujamiindividualiais 0.12 m³ ir 0.24 m³ talpos konteineriais.Elektr÷nų savivaldyb÷s taryba 2008 m. spalio 29 d. sprendimais Nr. TS-206 ir Nr. TS-210 patvirtino šiukšliųišvežimo tarifus su prid÷tin÷s vert÷s mokesčiu: daugiabučių namų gyventojams – 0,22 Lt/m², privačių namųgyventojams už 0,12 m³ konteinerį – 7,72 Lt, už 0,24 m³ konteinerį – 15,44 Lt, organizacijoms ir įmon÷ms už1,1 m³ konteinerį – 62,12 Lt, už 0,12 m³ konteinerį – 6,77 Lt, už 0,24 m³ konteinerį – 13,55 Lt. Sprendimaiįsigaliojo nuo 2009 m. sausio 1 d.2.2 Šalčininkų rajono savivaldyb÷Šalčininkų rajono savivaldyb÷ yra įsikūrusi Vilniaus apskrities pietrytin÷je dalyje, Baltarusijos pasienyje. Rajonoplotas 1491,4 km2, arba 15,3 proc. Vilniaus apskrities teritorijos. Administracinis centras - Šalčininkai, 42 kmnuo Vilniaus, kitas rajono miestas – Eišišk÷s, miesto tipo gyvenviet÷ – Baltoji Vok÷.Šalčininkų rajone gyvena 38 664 gyventojai (2007-01-01 duomenimis). Rajone veikia 55 įmon÷s.Pagrindiniai gyventojų duomenys yra šie:Seniūnijų skaičius, vnt. 13 seniūnijų 56
  • 57. Projekto “Vilniaus regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos Galimybių studija, pl÷tra“ galimybių studijos ir paraiškos finansavimui parengimas, versija 2010-11-16 2010 m.Gyventojų skaičius savivaldyb÷s teritorijoje pagal deklaruojamąją 37422 gyventojaigyvenamąją vietą ir (ar) (faktiškai), vnt.Gyventojų skaičius pagal aglomeracijas, vnt.:Miestuose daugiau kaip 1000 gyv. 13507 gyventojasMiesteliuose daugiau kaip 500 gyv. 4583 gyventojaiMiesteliuose daugiau kaip 200 gyv. 5837 gyventojaiMiesteliuose mažiau nei 200 gyv. 13495 gyventojaiViešosios komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos pl÷tros užduočių vykdymas Šalčininkų savivaldyb÷je2010.05.18 pateiktas 2-3 lentel÷je.2-3 lentel÷. Viešosios komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos pl÷tros užduočių vykdymas Gyventojų skaičius pagal deklaruojamą gyvenamąją Gyventojų skaičius, subjektų skaičius kuriems teikiama Įregistruotų ūkio vietą, vnt. paslauga Miestuose daugiau Miestai, daugiau kaip 500 daugiau kaip 200 mažiau nei 200 Miesteliuose Miesteliuose Miesteliuose Seniūnija miesteliai, kaip 1000 kaimai Vnt. % Vnt.Akmenyn÷s 576 300 456 52Baltosios Vok÷s 1.030 185 960 79Butrimonių 501 215 1.406 1.364 65Dainavos 287 660 568 60Dieveniškių 840 1.861 1.945 72Eišiškių 3765 1.261 4.172 83Gerviškių 372 2.010 1.524 64Jašiūnų 1.990 743 525 1.104 3.315 76Kalesninkų 585 345 1.113 1.328 65Pabar÷s 718 834 978 63Poškonių 215 761 634 65Šalčininkų 6.722 785 1.323 1.745 7.826 74Turgelių 1.152 1.516 1.761 66APIBENDRINIMAS 13.507 16.273 120 4.606 17.539 381 5.837 5.418 93 57
  • 58. Projekto “Vilniaus regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos Galimybių studija, pl÷tra“ galimybių studijos ir paraiškos finansavimui parengimas, versija 2010-11-16 2010 m. Gyventojų skaičius pagal deklaruojamą gyvenamąją Gyventojų skaičius, subjektų skaičius kuriems teikiama Įregistruotų ūkio vietą, vnt. paslauga Miestuose daugiau Miestai, daugiau kaip 500 daugiau kaip 200 mažiau nei 200 Miesteliuose Miesteliuose Miesteliuose Seniūnija miesteliai, kaip 1000 kaimai Vnt. % Vnt.Iš viso Iš viso 13.495 5.132 38seniūnijų, vnt. gyventojų savivaldyb÷je , vnt. 37.445 44.362 118 0Komunalinių atliekų naudojimas ir šalinimas pateiktas 2-4 lentel÷je: akivaizdu, kad visos surenkamoskomunalin÷s atliekos yra šalinamos .2-4 lentel÷. Atliekų perdirbimas, naudojimas ir šalinimas Šalčininkų savivladyb÷je Perdirbta / Perdirbta / Sąvartyne Iš viso surinkta Pašalinta panaudota panaudota pašalinta komunalinių komunalinių komunalinių komunalinių komunalinių atliekų 2009 m., t atliekų 2009 m., % atliekų 2009 m., t atliekų 2009 m., % atliekų 2009 m., t 3731,2 0 3731,2 100Iš viso: 3731,2 0 0 3731,2 100Atliekų surinkimo į didžiųjų atliekų aikšteles Šalčininkų rajone n÷ra. Daugiausia surenkama mišrių komunaliniatliekų ir bioskaidžių atliekų 2-6 lentel÷.2-5 lentel÷. Atliekų surinkimas pagal atliekų kategorijas 2009 m. Kiekis, surinktas apvažiuojant atliekųAtliekų pavadinimas pagal atliekų sąrašą (Atliekų Kiekis, surinktas tur÷tojus (maišai, Iš viso, t tvarkymo taisykl÷s) konteineriuose, t betaris surinkimas), tMišrios komunalin÷s atliekos 20 03 01 2047 1279,00 3326,00Didžiosios atliekos 20 03 07 ,00Biologiškai suyrančios atliekos (žaliosios) 20 02 01 255 255,00Biologiškai suyrančios virtuvių ir valgyklų atliekos 20 ,0001 08Popierius ir kartonas 20 01 01 17,5 17,50Popieriaus ir kartono pakuot÷s atliekos 15 01 01 13 13,00 58
  • 59. Projekto “Vilniaus regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos Galimybių studija, pl÷tra“ galimybių studijos ir paraiškos finansavimui parengimas, versija 2010-11-16 2010 m. Kiekis, surinktas apvažiuojant atliekųAtliekų pavadinimas pagal atliekų sąrašą (Atliekų Kiekis, surinktas tur÷tojus (maišai, Iš viso, t tvarkymo taisykl÷s) konteineriuose, t betaris surinkimas), tStiklo atliekos 20 01 02 87 87,00Stiklo pakuot÷s atliekos 15 01 07 2 2,00Medienos atliekos 20 01 38 9 9,00Medin÷s pakuot÷s atliekos 15 01 03 2,5 2,50Plastikų atliekos 20 01 39 ,00Plastikin÷s pakuot÷s atliekos 15 01 02 16,7 16,70Metalų atliekos 20 01 40 ,00Metalin÷s pakuot÷s atliekos 15 01 04 ,00Drabužiai ir tekstil÷s gaminių atliekos 20 01 10 ,00Maistinis aliejus ir riebalai 20 01 25 ,00Nebenaudojamos elektros ir elektronin÷s įrangos 2,5 2,50atliekos 20 01 23*, 20 01 35*, 20 01 36Naudotos padangos 16 01 03 ,00Vaistai 20 01 31*, 20 01 32 ,00Mišrios statybin÷s ir griovimo atliekos 1709 04 ,00Kitos statybin÷s atliekos ,00Pavojingos buityje susidarančios atliekos (išskaidyti) ,00Kitos atliekos, tvarkomos savivaldyb÷s ,00organizuojamoje KAT sistemoje Tonos/rodiklis 2452,2 1279 3731,2 % 65,7214837 34,2785163 1002009 m. rajone buvo sutvarkyta ir uždaryta 13 mažų sąvartynų: Dieveniškių, Poškonių, Akmenyn÷s, Juškių(Turgelių sen.), Jašiūnų, Baltosios Vok÷s, Zavišonių (Šalčininkų sen.), Gerviškių, Stasylų (Gerviškių sen.),Butrimonių, Maciūnų (Butrimonių sen.), Pabar÷s, Vežionių (Dainavos sen.).2007-2008 metais rajone buvo įrengta 12 komunalinių atliekų pri÷mimo punktų APP (konteinerinių atliekųsurinkimo aikštelių), išd÷stytų seniūnijų centruose ar didžiausiuose kaimuose. Rajone yra 45 atliekų pri÷mimopunktai, kuriuose stovi 135 antrinių žaliavų surinkimo konteineriai.Išrūšiuotas antrinių žaliavų atliekas rajono teritorijoje surenka (ištuština antrinių žaliavų konteinerius) UAB„Švarus miestas.Rajone veikia atliekų tvarkymo operatoriai UAB „Tvarkyba“ ir UAB „Eišiškių komunalinis ūkis“. 59
  • 60. Projekto “Vilniaus regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos Galimybių studija, pl÷tra“ galimybių studijos ir paraiškos finansavimui parengimas, versija 2010-11-16 2010 m.UAB „Tvarkyba“ aptarnauja atliekų tur÷tojus Dieveniškių, Poškonių, Akmenyn÷s, Turgelių, Jašiūnų, BaltosiosVok÷s, Šalčininkų, Gerviškių seniūnijose, kas sudaro 2/3 rajono teritorijos. Įmon÷ turi 4 šiukšliavežes.UAB „Eišiškių komunalinis ūkis“ aptarnauja atliekų tur÷tojus Butrimonių, Pabar÷s, Dainavos, Kalesninkų,Eišiškių seniūnijose, kas sudaro 1/3 rajono teritorijos. Įmon÷ turi 2 šiukšliavežes.2008 metais atliekų tvarkymo operatoriams panaudos pagrindais savivaldyb÷ perdav÷ 150 antrinių žaliavųsurinkimo konteinerių, 1000 vnt. 0,24 m3 talpos bei 60 vnt. 1,1 m3 talpos buitinių atliekų surinkimo konteinerių.2.3 Širvintų rajono savivaldybėŠivintų rajonas – vienas iš septynių Vilniaus apskrities rajonų yra pietrytin÷je Lietuvos dalyje, prie Vilniaus-Rygos automagistral÷s ir ribojasi su Vilniaus, Kaišiadorių, Jonavos,Ukmerg÷s, Mol÷tų ir Elektr÷nų rajonais. Rajono centras - Širvintų miestas yra 50 km nuo Vilniaus. Kitosgyvenviet÷s -5 miesteliai (Bagaslaviškis, Gelvonai, Kernav÷, Musninkai;Zibalai), 368 kaimai ir 103 viens÷džiai.Rajono plotas - 906 kv. km. Pagal 2001 m. gyventojų surašymo duomenis Širvintų rajono seniūnijose ir miestebuvo 20207 gyventojų. Širvintų mieste gyveno 7273 , miesteliuose kaimuose ir viens÷džiuose 12934 žmon÷s.2005 metais rajone buvo 19,7 tūkst. gyventojų.Mieste – 7,2 tūkst. ir 12,6 tūkst. gyveno kaimo vietov÷se. Gyventojų tankumas - 21,9 gyv./km², daugiau kaip dukartus mažesnis nei vidutinis šalies (52,8 gyv./km²) ir keturis kartus mažesnis nei apskrities (87,2 gyv./km²).Seniūnijų pateiktais duomenimis miesteliuose ir kaimuose esančiuose 79 daugiabučiuose (daugiaaukščiuose)namuose rajone gyvena apie 1000 žmonių (8 % visų gyventojų seniūnijose). Apie 11600 žmonių gyvena 4700individualiuose (vienbučiuose) namuose . Apie 240 žmonių gyvena 103 viens÷džiuose.71 % Širvintų miesto gyventojų (apie 5100 žmonių) gyvena 85 daugiabučiuose (daugiaaukščiuose) namuose.Kiti 2100 miesto gyventojų įsikūrę individualiuose (vienbučiuose) namuose.Atliekų susidarymas pateiktas 2-6 ir 2-7 lentel÷se.Pagal Atliekų tvarkymo taisykles pakuočių atliekos yra klasifikuojamos atskirai nuo komunalinių atliekų, tačiauyra renkamos ir iš gyventojų (tod÷l irgi yra komunalin÷s atliekos) ir iš kitų šaltinių (įmon÷s, įstaigos). Pagrindiniųpakuočių rūšių atliekų susidarymas (surinkimas) Širvintų rajone 2004 m. sudar÷ 0,02 tūkst. tonų2-6 lentel÷. Širvintų rajono savivaldyb÷s atliekų susidarymas (tūkst.t) Susidar÷ atliekų, iš Tame skaičiuje Tame skaičiuje viso nepavojingos atliekos pavojingos atliekos2003 metaiŠirvintų rajono savivaldyb÷ 39,62 36,62 0,00Vilniaus apskritis 748,7 744,1 4,62004 metai 60
  • 61. Projekto “Vilniaus regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos Galimybių studija, pl÷tra“ galimybių studijos ir paraiškos finansavimui parengimas, versija 2010-11-16 2010 m. Susidar÷ atliekų, iš Tame skaičiuje Tame skaičiuje viso nepavojingos atliekos pavojingos atliekosŠirvintų rajono savivaldyb÷ 18,55 18,54 0,01Vilniaus apskritis 836,8 827,9 9,02-7 lentel÷. Širvintų rajono savivaldyb÷s atliekų susidarymas (tūkst.t) pagal sud÷tį Iš viso Komunalin÷s atliekos Nepavojingos komunalin÷s komunalin÷s komunalin÷s Popierius ir Pavojingos Plastmas÷ kartonas atliekos atliekos atliekos Mišrios Metalai Stiklas2003 m.Širvintų 17,2 0,00 17,2 8,3rajonosavivaldyb÷Vilniaus 317,8 0,1 317,7 267,3 17,2 1,8 0,0 0,3apskritis2004 metaiŠirvintų 7,90 0,00 7,895 - 0,002 0,00 - 0,06rajonosavivaldyb÷Vilniaus 329,7 0,1 329,6 272,8 19,7 0,1 0,0 9,5apskritisŠirvintų rajono savivaldyb÷s komunalinių atliekų tvarkymo sistemos atskiri komponentai įdiegti ir sąlyginaiefektyviai veikia rajono centre – Širvintų mieste.Mišrių komunalinių atliekų surinkimui iš Širvintų miesto gyventojų įdiegta konteinerin÷ sistema. Širvintose atliekųsurinkimui iš daugiabučiuose namuose gyvenančių 5100 gyventojų ir iš 431 gyventojo gyvenančioindividualiuose namuose pastatyta 112 konteinerių komunalin÷ms atliekoms t.y. vienas konteineris 50gyventojų. Mieste taip pat įdiegta dviejų rūšių (stiklo ir plastiko) antrinių žaliavų surikimo iš gyventojų sistema.Greta komunalinių atliekų konteinerių pastatyta 19 specialiųjų konteinerių plastiko atliekoms ir 19 konteineriųstiklo atliekoms – vienas antrinių žaliavų „plastikas-stiklas“ rūšiavimo konteinerių komplektas 400 miestogyventojų.Atliekų surinkimą, vežimą ir šalinimą miesto sąvartyne (Šniponių k.) vykdo Širvintų rajono savivaldyb÷s įmon÷UAB „Širvintų komunalinis ūkis“, kuriai ši veikla pavesta kaip privalomoji užduotis. Už atliekų tvarkymą pagal su 61
  • 62. Projekto “Vilniaus regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos Galimybių studija, pl÷tra“ galimybių studijos ir paraiškos finansavimui parengimas, versija 2010-11-16 2010 m.įmone sudarytas sutartis ir nustatytą atliekų susikaupimo normą (2 m³ vienam gyventojui per metus), gyventojaikas m÷nesį sumoka 1,37 Lt t.y. už 1m³ mišrių komunalinių atliekų sutvarkymą - 8,22 Lt.UAB „Širvintų komunalinis ūkis“ pagal sudarytas sutartis tvarko ir rajono teritorijoje veiklą vykdančių 62 įmonių,organizacijų komunalines atliekas. Juridiniai asmenys už 1m³ komunalinių atliekų sutvarkymą miesto ribosemoka 11,56 Lt. Jeigu atliekos surenkamos už miesto mokama ir už atliekų gabenimą iki sąvartyno.Šiai Savivaldyb÷s įmonei taip pat pavesta ir visų 20 rajone esančių sąvartynų priežiūra ir tvarkymas – sąvartynųoperatoriaus veikla.Statybos ir griovimo atliekas rajono gyventojai šalina greta Širvintų miesto esančiame statybos ir griovimoatliekų - Akmenių sąvartyne. Atliekos į šį sąvartyną gabenamos savo transportu arba pagal sutartį, atliekastvarkančios įmon÷s transportu.2005 metais pagal Savivaldyb÷s administracijos sutartį su pavojingas atliekas tvarkančia įmone UAB „Žalvaris“rajono miesteliuose ir didesniuose kaimuose prad÷tas buityje susidarančių pavojingų atliekų taip pat elektros irelektronikos gaminių atliekų surinkimas.Surinkimas vykdomas du kartus per metus apvažiavimo būdu pagal iš anksto su Savivaldyb÷s administracijasuderintą apvažiavimo maršrutą, min÷tų atliekų surinkimo vietas ir atvykimo laiką. Pavojingos atliekosnemokamai surenkamos 33 rajono gyvenviet÷se ir 5 vietose Širvintų mieste.Atliekų ir sąvartynų tvarkymo paslaugoms teikti Savivaldyb÷s įmon÷ UAB „Širvintų komunalinis ūkis“ naudojatris automobilines (GAZ 53) 1987, 1989 ir 1999 m gamybos šiūkšliavežes, tris traktorines 1982, 1988 ir 1990metų gamybos priekabas ir vieną kW galingumo 1990 metų gamybos buldozerį.2005 metais UAB „Širvintų komunalinis ūkis“ sutvark÷ (surinko ir pašalino sąvartyne) 2182,7 t pas gyventojussusidariusių komunalinių atliekų ir 1176,3 t komunalinių atliekų susidariusių įmon÷se, organizacijose.Mieste surinktas antrines žaliavas (plastiką ir stiklą) pagal sutartį su UAB „Širvintų komunalinis ūkis“ išvež÷ UAB„Švarus miestas“. 2005 metais iš gyventojų buvo surinkta 11 t plastiko ir 56 t stiklo atliekų.Kitų rajono gyvenviečių individualių namų gyventojams komunalinių atliekų tvarkymo paslauga neteikiama.Surenkamos ir seniūnijų paj÷gomis šalinamos vietiniuose sąvartynuose tik 11 pas daugiabučių namų gyventojussusidarančios atliekos. Rajono miesteliuose ir kaimuose yra 97 daugiabučiai namai, kuriuose gyvena apie 1000gyventojų. Kiti rajono gyventojai visas namų ūkiuose susidariusias atliekas savo j÷gomis veža ir šalinaartimiausiuose sąvartynuose. Už savo atliekų tvarkymą nemoka nei seniūnijose esančių individualių namų neidaugiabučių namų gyventojai.Galima konstatuoti, kad Širvintų rajono savivaldyb÷je mišrių komunalinių atliekų tvarkymo paslauga teikiama 73% miesto gyventojų ir 6 % kitų gyvenviečių gyventojams. Apie 12 tūkstančių gyventojų ši paslauga neteikiama.Antrinių žaliavų surinkimo konteineriais tvarkymo paslauga teikiama 82 % miesto gyventojų ir neteikiama likusiairajono gyventojų daliai – apytikriai 14 tūkstančių gyventojų. 62
  • 63. Projekto “Vilniaus regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos Galimybių studija, pl÷tra“ galimybių studijos ir paraiškos finansavimui parengimas, versija 2010-11-16 2010 m.Pažym÷tina , kad Širvintų rajono gyventojų už atliekų tvarkymą mokamas mokestis ne daug skiriasi nuo kitoseVilniaus apskrities savivaldyb÷se nustatytų atliekų tvarkymo kaštų.Palyginimui 2-8 lentel÷je pateikiami duomenys apie visų apskrities savivaldybių gyventojams nustatytuskomunalinių atliekų tvarkymo mokesčius.2-8 lentel÷. Gyventojų mok÷jimai už komunalinių atliekų tvarkymą Vilniaus apskrities savivaldyb÷se Savivaldyb÷ Vidutinis mok÷jimas (Lt), tenkantis 1 gyventojui per m÷nesįElektr÷nų raj. 2,5Šalčininkų raj. 1,0-2,2Širvintų raj. 1,37Švenčionių raj. 1,2-3Trakų raj. 0,64-2,1Ukmerg÷s raj. 1,76-3Vilniaus m. 2,3Vilniaus raj. 1,2-2,82-9 lentel÷. Vidutiniai buitinių atliekų kiekiai susidarantys Širvintų rajono gyventojų namų ūkiuose Eil. Buitinių atliekų susidarymas Gyvenviet÷s tipas Gyvenamojo būsto tipas Nr. vienam gyventojui 3 m /m t/m1 Miestas Individualūs (vienučiai) namai 1,5 0,3 Daugiabučiai (daugiaaukščiai) namai 1,3 0,222 Miesteliai ir kaimai Individualūs (vienučiai) namai 0,5 0,1 Daugiabučiai (daugiaaukščiai) namai 0,7 0,122.4 Švenčionių rajono savivaldyb÷Švenčionių rajono teritorija driekiasi šiaur÷s rytų Lietuvos pasieniu su Baltarusija. Šiauriniame pakraštyje yrakaimyniniai Ignalinos ir Utenos rajonai, vakaruose - Mol÷tų, pietvakariuose - Vilniaus. Rajone yra 14 seniūnijų:11 kaimo ir 3 miesto seniūnijos. Administracinis centras - Švenčionys, nutolęs nuo Vilniaus apie 86 km.Remiantis Aplinkos Apsaugos Agentūros (AAA) duomenimis, bendras Švenčionių r. savivaldyb÷je susidarančiųatliekų kiekis 2003-2004 m. bei palyginimas su analogiškais susidariusių atliekų kiekiais Vilniaus apskrityje yrapateikiamas lentel÷se toliau. 63
  • 64. Projekto “Vilniaus regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos Galimybių studija, pl÷tra“ galimybių studijos ir paraiškos finansavimui parengimas, versija 2010-11-16 2010 m.2-10 lentel÷. Komunalinių atliekų susidarymas Švenčionių raj. savivaldyb÷je ir Vilniaus apskrityje 2003-2004 m. (tūkst.t) Tame tarpe Tame tarpe Nepavojin IŠ Pavojingos mišrios popierius gos VISO: komunal. komunal. ir plastmas÷ stiklas metalai Komunal. atliekos atliekos kartonas 20 01 39 20 01 02 20 01 04 atliekos 20 03 01 20 01 01Švenčionių r. 26,4 0,00 26,4 19,5 0,0 0,0 0,0 0,02003 m.Vilniaus 317,8 0,1 317,7 267,3 27,2 1,8 0,0 0,29apskr.2003 m.% nuo 8,3 8,3 7,3apskritiesŠvenčionių r. 26,7 0,0 26,7 19,54 0,008 0,094 0,1982004 m.Vilniaus 329,7 0,1 329,6 272,8 19,7 0,135 0,0 9,5apskr. 2004m.% nuo 8,1 8,1 7,2 69,6 2,1apskrities2-11 lentel÷. Bendras atliekų kiekis Švenčionių raj. savivaldyb÷je ir Vilniaus apskrityje 2003 ir 2004metais (tūkst. t) Atliekų susidarymas 2003 m Atliekų susidarymas 2004 m. Nepavojingos Pavojingos Nepavojingos Pavojingos IŠ VISO: IŠ VISO: atliekos atliekos atliekos atliekos:Švenčionių r. 35,09 35,08 0,01 28,41 28,40 0,01sav.Vilniaus 748,7 744,10 4,60 836,8 827,8 9,0apskr.% nuo 4,69 4,71 0,21 3,40 3,43 0,11apskritiesŠaltinis: AAA (2005)Lyginant atliekų susidarymą 2003-2004 m., bendras per metus susidarančių mišrių komunalinių atliekų kiekispasikeit÷ labai nežymiai – tik apie 0,04 tūkst. t., nedaug kito ir bendro komunalinių atliekų kiekis. Ženklesnist÷ra bendro susidarančių atliekų kiekio pasikeitimas – susidarančių atliekų kiekis per nagrin÷jamą laikotarpįsumaž÷jo 6,68 tūkst. t. (19 proc. pradinio srauto).Skaičiuojant komunalinių atliekų susidarymą vienam gyventojui, 2003 m. savivaldyb÷je susidar÷ 807 kg, 2004m. – 824 kg, tame tarpe mišrių komunalinių atliekų atitinkamai 596 kg ir 603 kg (2-12 lentel÷). 64
  • 65. Projekto “Vilniaus regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos Galimybių studija, pl÷tra“ galimybių studijos ir paraiškos finansavimui parengimas, versija 2010-11-16 2010 m.2-12 lentel÷. Komunalinių atliekų susidarymo vienam gyventojui palyginimas (kg/1gyv./metus). Švenčionių raj. savivaldyb÷ Vilniaus apskritis Metai Tame tarpe Tame tarpe Komunalin÷s Komunalin÷s mišrios kom. mišrios kom. atliekos atliekos atliekos atliekos2003 807 596 375 3152004 824 603 389 322Vienam savivaldyb÷s gyventojui 2004 m. susidarančių komunalinių atliekų kiekis yra apie 2,1 karto didesnislyginant su Vilniaus apskrities duomenimis, tod÷l kyla abejonių d÷l duomenų apie susidarančias atliekaspatikimumo. Reik÷tų papildomai įvertinti savivaldyb÷je veikiančią esamą atliekų apskaitos sistemą, nustatytiatskirų atliekų srautų apimtis pagal jų grupes ir susidarymo šaltinius. Pagrindinių komunalinių antrinių žaliavųrūšių (popieriaus, plastmas÷s, stiklo) atliekų atskirą surinkimą planuojama organizuoti artimiausioje ateityje.Komunalinių atliekų surinkimo paslaugas savivaldyb÷s teritorijoje teikia 2 atliekų surinkimo įmon÷s - tai UAB,,Švenčionių švara“ ir UAB ,,Pabrad÷s komunalinis ūkis“.Komunalinių atliekų (mišrių) tvarkymo paslaugos pasiūla Švenčionių rajono savivaldyb÷s gyventojams sidaro: • Kaimuose iki 200 gyventojų: 2286 (35 proc.) • Miesteliuose, kaimuose iki 200-500 gyv.: 3034 (70 proc.) • Miesteliuose, kaimuose iki 500-1000 gyv. :907 (69 proc.) • Kaimai, miesteliai ir miestai virš 1000 gyv. (Švenčionys, Švenčion÷liai, Pabrad÷): 17600 (99 proc.)2008 m. antrinių žaliavų surinkimui įrengta 18 antrinių žaliavų surinkimo konteinrių aikštelių, kuriose pastatytiantrinių žaliavų surinkimo konteinriai. Stambiagabaritin÷s atliekos surenkamos apvažiavimo būdu Švenčionių,Švenčion÷lių ir Pabrad÷s miestuose.Remiantis savivaldyb÷s pateiktais duomenimis, 2006 metų III ketvirtyje mišrių komunalinių atliekų surinkimui 3naudojama apie 1220 konteinerių, kurių bendra talpa sudaro apie 520 m . Vienam savivaldyb÷s gyventojuitenkanti konteinerio talpa yra gerokai mažesn÷ nei vidutiniškai Vilniaus apskrityje.Savivaldyb÷je surenkamos ir sąvartynuose šalinamos žaliosios, statybos ir griovimo, gaminių atliekos.Pavojingoms atliekoms surinkti įrengta laikinojo saugojimo vieta Pliauškių sąvartyne.2005 m. birželio 9 d. Švenčionių rajono savivaldyb÷s tarybos sprendimu Nr. T-80 patvirtinti komunalinių atliekųtvarkymo paslaugų įkainiai (tarifai) ir apmok÷jimo už teikiamas paslaugas tvarka (4 priedas). Individualiaiskonteineriais besinaudojantiems gyventojams bei įmon÷ms mok÷jimai priklauso nuo naudojamo konteinerio ir 65
  • 66. Projekto “Vilniaus regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos Galimybių studija, pl÷tra“ galimybių studijos ir paraiškos finansavimui parengimas, versija 2010-11-16 2010 m.konteinerio ištuštinimo dažnumo. Tarifo, kurį už atliekų tvarkymą sumoka daugiabučių ir individualių namųgyventojai, besinaudojantys kolektyviniais konteineriais labiausiai įtakoja didelis atstumas iki regioninioKazokiškių sąvartyno. Švenčionių savivaldyb÷je daugiabučių namų gyventojai už komunalinių atliekų išvežimąmoka nuo 6,15 Lt per m÷n. Individualių namų gyventojai už 240 l talpos konteinerio ištuštinimą moka 11,62 Lt.Šiuo metu savivaldyb÷s teritorijoje iš atliekų tur÷tojų surenkamos įmokos už komunalinių atliekų tvarkymą yrapakankamos.2.5 Trakų rajono savivaldyb÷Rajono centras – Trakų miestas - nuo Vilniaus nutolęs 27 kilometrus (skaičiuojant tarp miestų centrų). Toksnedidelis nuotolis dalinai lemia Trakų rajono socialinę – ekonominę, demografinę bei komunalin÷sinfrastruktūros priklausomybę nuo Vilniaus miesto. Tai jaučiama per bendrų komunalinių objektų naudojimą(pvz.: sąvartynas), darbo j÷gos iš Trakų, Lentvario miestų trauką į Vilnių bei vasaros sezono metu stebimąturistų bei poilsiautojų antplūdį į Trakų m. ir jo apylink÷se esančius kultūrinius, istorinius, rekreacinius objektus.Tai Trakų rajonui sudaro tam tikrų problemų, kurios jaučiamos ir atliekų tvarkymo srityje. Trakų rajono teritorijaužima 1208 km2.2001 m. statistinio surašymo duomenimis rajono teritorijoje gyvena 37,25 tūkst. gyventojų. Pagrindin÷sgyvenviet÷s Trakų rajone – Lentvario ir Trakų miestai, kuriuose atitinkamai gyvena apie 12000 ir 6000gyventojų. Be šių, pagrindinių, gyventojų koncentracijos centrų, rajone yra keturi miesteliai (Rūdiškių, SenųjųTrakų, Aukštadvario bei Onuškio), kuriuose kartu pa÷mus gyvena apie 5800 gyventojų, bei 27 kaimai sudidesniu nei 100-to gyventojų skaičiumi. Gyvenviet÷se su daugiau nei 100 žmonių, gyvena 77,4 % gyventojų.Likę 22,3 % gyventojų, absoliučia išraiška tai būtų apie 8700 gyventojų, įsikūrę mažuose kaimeliuose beivienkiemiuose. Gyventojų pasiskirstymas seniūnijose pateiktas 1. lentel÷je. Vidutinis gyventojų tankis rajone – 238,2 gyventojo/km .Gyventojų, gyvenančių daugiabučiuose namuose, seniūnijų pateiktais duomenimis, rajone yra apie 36%, ovienbučiuose namuose – 64%. Gyventojų pasiskirstymas pagal turimo gyvenamojo būsto tipą rajonoseniūnijose bei pagrindin÷se gyvenviet÷se yra labai aktualus atliekų tvarkymo sistemos kūrimui.Pagrindin÷s rajone esančios komercin÷s ir gamybin÷s įmon÷s sukoncentruotos Lentvario bei Trakų miestuosebei Rūdiškių miestelyje. Kaimiškose vietov÷se įsikūrę gyventojai pagrinde verčiasi žem÷s ūkio gamyba.Trakų rajono pagrindin÷se gyvenviet÷se susidarančių tvarkytinų buitinių (namų ūkio) atliekų vidutiniai kiekiaipateikti 2-13 lentel÷je. Šie duomenys neatspindi faktinio gyventojų skaičiaus (ypač vasaros laikotarpiu), nesdalies rajono teritorijoje esančių namų valdų savininkai (kolektyvinių sodų bendrijų, kaimo sodybų, vasarnamių)nedeklaravo gyvenamosios vietos Trakų rajone, bet faktiškai jame gyvena. Tai turi tiesiogin÷s įtakos atliekųsusidarymo kiekiui. Pl÷tojant atliekų tvarkymo sistemą, skaičiuojant jos kaštus, labai svarbu žinoti faktinįgyventojų skaičių gyventojų pasiskirstymą pagal būsto tipą. 2000 metais VŠĮ ,,Komunalininkų vadybos centras”surinko ir apibendrino šiuos duomenis. 66
  • 67. Projekto “Vilniaus regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos Galimybių studija, pl÷tra“ galimybių studijos ir paraiškos finansavimui parengimas, versija 2010-11-16 2010 m.Vadovaujantis aukščiau pateiktais dydžiais, galima teigti, kad Trakų rajone namų ūkyje susidaro virš 40,0 tūkst.m3 arba virš 8,0 tūkst. t. buitinių atliekų.Pagrindiniai atliekų srautai susidaro Lentvario ir Trakų miestuose bei Rūdiškių, Senųjų Trakų ir Aukštadvarioseniūnijose Kitose kaimiškose seniūnijose jų susidarantys namų ūkių atliekų kiekiai yra palyginti maži ir siekia100 – 370 t/metus.Skaičiuojant visas komunalines atliekas susidarančias konkrečiame regione rekomenduojama įvertinti tai, kadmiestuose bei miesteliuose sąlyginai susidaro apie 50 kg/gyv./metus verslo kilm÷s (čia papuola administracin÷sir valdymo įstaigos bei organizacijos, mokslo, gamybos ir kt. įmon÷s) komunalinių atliekų, ir apie 32,5kg/gyv./metus statybos – remonto atliekų. Kaimuose šie dydžiai mažesni: apie 10 kg/gyv./metus verslo kilm÷skomunalinių atliekų ir apie 8 5 kg/gyv./metus statybos – remonto atliekų. Remiantis šiais dydžiais įvertinta visasTrakų rajone susidarančių komunalinių atliekų kiekis. Skaičiavimai pateikti 3. lentel÷je rodo, kad rajone permetus viso susidaro beveik 10,5 tūkst. t komunalinių atliekų.Vertinant komunalinių atliekų susidarančių Trakų rajone srautus, tendencija išlieka ta pati, didžiausi jų kiekiaisusidaro jau min÷tuose miestuose: Lentvaryje per metus susidaro iki 4,5 tūkst. t komunalinių atliekų, Trakųmieste – 2,2 tūkst.; mažiausi srautai kaimiškose seniūnijose - Grendav÷s ir Paluknio apylink÷se absoliutūs jųdydžiai atitinkamai tesiekia – 120 – 215 t/metus, 2-13 lentel÷. Svarbu žinoti ir komunalinių atliekų pagrindiniųfrakcijų kiekybinę sud÷tį. Skaičiavimai, pateikti 4 lentel÷je rodo, kad Trakų rajono komunalinių atliekų srautedidžiausiąją dalį sudaro organin÷s medžiagos: virš 40% arba absoliučiu dydžiu tai beveik 4,1 tūkst. t. Sekančiaspagal dydį frakcijas sudarytų įvairios nedegios atliekos – 1,7 tūkst. t , popieriaus – kartono atliekos – daugiaunei 1,4 tūkst. t, plastmas÷s atliekos – apie 0,8 tūkst. t ir kt., 2-14 lentel÷.Komunalinių atliekų surinkimo sistemą Trakų rajone šiuo metu sudaro tik mišrių (nerūšiuotų) atliekų surinkimasir šalinimas sąvartynuose. Lentvaryje ir Trakuose popierių ir kartoną apvažiavimo būdu savo iniciatyva superkaprivačios įmon÷s.Trakų rajone atliekas iš surenka privataus kapitalo UAB ,,Trakų rajono komunalinių įmoniųkombinatas” bei UAB ,,Lentvario komunalinis ūkis” ir savivaldyb÷s kapitalo UAB ,,Trakų šiluma”.Atliekos iš gyventojų surenkamos netariniu (nekonteineriniu) būdu. Centralizuotai atliekos surenkamos Lentvariom., Trakų m., Rūdiškių m., Aukštadvaryje, Senuosiuose Trakuose, Žaizdrių km., Babriškių km., Varninkų km, irRykantų km. Rajono mastu į centralizuotą atliekų surinkimo – šalinimo sistemą įtraukta apie 15 tūkstančiųgyventojų (37%) ir apie 110 įmonių. Kiti gyventojai savarankiškai šalina atliekas į seniūnijų sąvartynus arba jųatsikrato, teršdami miškus ir gyvenviečių apylinkes.Atliekų surinkimo-šalinimo mokesčio tarifai yra nepakitę nuo 2000 m. Lentvario, Trakų miestų gyventojams1994 – 2000 metų laikotarpyje kito pakankamai žymiai – gyventojams beveik 2,7 karto, o įmon÷ms – 1,6 karto,2-15 lentel÷.Tiuo metu Lentvario , Trakų ir Rūdiškių gyventojai į metus moka 34,80 Lt (arba 2,93 Lt) į m÷nesį. Visoskomunalines atliekas tvarkančios įmon÷s susiduria su gyventojų mokumo problema.Įmon÷s atliekų tvarkytojams moka pagal sudarytas sutartis, priklausomai nuo jose nurodytų atliekų kiekių beišalinimo dažnio. 67
  • 68. Projekto “Vilniaus regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos Galimybių studija, pl÷tra“ galimybių studijos ir paraiškos finansavimui parengimas, versija 2010-11-16 2010 m.Atliekų tvarkymo mokesčio tarifo, taikomo Trakų, Lentvario ir Rūdiškių gyventojams bei įmon÷ms irorganizacijoms ( UAB ,,Trakų rajono komunalinių įmonių kombinatas” ir UAB ,,Lentvario komunalinis ūkis),struktūra parodyta 2-16 lentel÷.Kadangi UAB ,,Trakų rajono komunalinių įmonių kombinatas” ir UAB ,,Lentvario komunalinis ūkis” centralizuotaisurinktas atliekas privalo šalinti Kariotiškių sąvartyne į tarifą , į tarifą yra įtrauktas 18 Lt/t mokestis sąvartynooperatoriui – UAB ,,Vilniaus sąvartynas”.Aukštadvario seniūnijoje 1998 – 2000 metų laikotarpyje išaugo 1,43 karto.2-13 lentel÷. Trakų rajone namų ūkyje susidarantys tvarkytinų buitinių atliekų vidutiniai kiekiai Susidarantys vidutiniai buitinių atliekų kiekiai perEil. Gyvenviet÷s Gyvenamojo būsto metusNr. tipas tipas 3 m /gyv./metus t/gyv./metus kg/dieną 1. Miestai individualūs ir vienbučiai 1,5 0,3 0,82 namai daugiabučiai, 1,3 0,26 0,71 daugiaaukščiai namai 2. Pagrindiniai individualūs ir vienbučiai 1,0 0,2 0,54 miesteliai namai daugiabučiai, 1,3 0,26 0,71 daugiaaukščiai namai 3. Kaimai individualūs ir vienbučiai 0,5 0,1 0,27 namai daugiabučiai, 1,0 0,2 0,54 daugiaaukščiai namai2-14 lentel÷. Prognoziniai susidarančių atliekų kiekiai, pagal atliekų kilmę ir medžiagų rūšis, (t/metus) Verslo (prekybos ir gamybos) Komu- Namų įmonių bei Statybos nalinių Statybos ūkio adminis- atliekų Viso rajone, Atliekų grup÷s atliekų atliekos atliekos travimo sud÷tis, (t/metus) sud÷tis, (t/metus) (t/metus) įstaigų % % komunalin÷s atliekos, t/metusIš viso rajone: 100,0 8098,5 1406,5 100,0 937,2 10442,2Organin÷s medžiagos 43,0 3482,4 604,8 0,0 0,0 4087,15(daugiausia maistoatliekos, įskaitant daržoviųatliekas, medžių lapus beišakas)Popieriaus ir karto atliekos 15,0 1214,8 211,0 2,0 18,7 1444,494Medienos atliekos 1,0 81,0 14,1 4,0 37,5 132,538Plastmas÷s atliekos 8,0 647,9 112,5 1,0 9,4 769,772(pakuot÷s plastmas÷spagrindu, a/m plastmas÷satliekos) 68
  • 69. Projekto “Vilniaus regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos Galimybių studija, pl÷tra“ galimybių studijos ir paraiškos finansavimui parengimas, versija 2010-11-16 2010 m. Verslo (prekybos ir gamybos) Komu- Namų įmonių bei Statybos nalinių Statybos ūkio adminis- atliekų Viso rajone, Atliekų grup÷s atliekų atliekos atliekos travimo sud÷tis, (t/metus) sud÷tis, (t/metus) (t/metus) įstaigų % % komunalin÷s atliekos, t/metusKitos degios atliekos 6,0 485,9 84,4 4,0 37,5 607,788(tekstil÷s, baldų ir kt.liekanos)Stiklo atliekos 6,0 485,9 84,4 1,0 9,4 579,672Metalo atliekos 3,0 243,0 42,2 4,0 37,5 322,638Kitos nedegios atliekos 10,0 809,9 140,7 81,0 759,1 1709,632(čia ir buities remontoatliekos)Pavojingos atliekos 0,3 24,3 4,2 2,0 18,7 47,259Kitos atliekos (įvairi 7,7 623,6 108,3 1,0 9,4 741,257smulkm÷)2-15 lentel÷. Atliekų tvarkymo mokesčio tarifo, taikomo Trakų, Lentvario ir Rūdiškių gyventojams beiįmon÷ms ir organizacijoms (UAB ,,Trakų rajono komunalinių įmonių kombinatas” ir UAB ,,Lentvariokomunalinis ūkis) 3 Tarifo dydis,m /Lt, įskaitant PVM Mokestis už Tarifo atliekųEil. Dokumentas įteisinęs nustatymo Įmon÷ms ir tvarkymąNr. tarifą Gyventojams data organizacijoms gyventojui Lt/metus1. 1994-12-21 Trakų rajono valdybos 10,00 20,04 10,00 sprendimas Nr.3892. 1996-06-20 Trakų rajono valdybos 18,00 25,90 18,00 sprendimas Nr.1313. 1997-04-30 Trakų rajono valdybos 22,00 30,00 22,00 sprendimas Nr.44. 1999-01-20 Trakų rajono valdybos 27,00 33,04 27,00 sprendimas Nr.275. 2002-02-02 Trakų rajono valdybos 26,77* 32,76 34,80 sprendimas Nr.40 ir Nr.41Pastaba:* - nuo 200-02-02 Trakų rajono savivaldyb÷s valdybos sprendimu Nr.44 buvo pakeistos atliekų susikaupimonormos gyventojams – vietoje anksčiau buvusios 1 m3/metus/gyventojui normos buvo įvesta nauja – 1,3m3/metus/gyventojui. 69
  • 70. Projekto “Vilniaus regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos Galimybių studija, pl÷tra“ galimybių studijos ir paraiškos finansavimui parengimas, versija 2010-11-16 2010 m.2-16 lentel÷. Atliekų tvarkymo mokesčio tarifo, taikomo Trakų, Lentvario ir Rūdiškių gyventojams beiįmon÷ms ir organizacijoms (UAB ,,Trakų rajono komunalinių įmonių kombinatas” ir UAB ,,Lentvariokomunalinis ūkis”), struktūra Atliekų Atliekų šalinimas Atliekų surinkimas Iš viso: transportavimas sąvartyne% nuo viso Lt/m3 % nuo Lt/m3 % nuo Lt/m3 % nuo viso Lt/m3 tarifo viso tarifo viso tarifo tarifo dydžio dydžio dydžio dydžio 14,72 6,62 51,00 13,65 24,28 6,50 100 26,772.6 Ukmerg÷s rajono savivaldyb÷Ukmerg÷s rajono savivaldybę sudaro 12 seniūnijų. Savivaldyb÷ yra šiaur÷s-vakarin÷je Vilniaus apskrities dalyjeir ribojasi su Anykščių, Mol÷tų, Širvintų, Jonavos, K÷dainių ir Panev÷žio rajonų savivaldyb÷mis.Ukmerg÷s rajono savivaldyb÷ yra ketvirta Vilniaus apskrityje pagal plotą ir trečia (po Vilniaus miesto ir Vilniausrajono savivaldybių) pagal gyventojų skaičių. 2008 m. savivaldyb÷je gyveno 5,6% visų apskrities gyventojų, norsplotas sudar÷ 14,9 proc. nuo viso apskrities ploto. Savivaldyb÷je miesto gyventojai sudaro 59 %, kaimo – 41%gyventojų.Iš visų savivaldyb÷s kaimų, miestelių ir miestų tik Ukmerg÷s mieste gyvena daugiau nei 1 000 gyventojų (iš visomieste 28 000 gyventojų). Kituose gyvenamosiose vietov÷se jų skaičius mažesnis.2-17 lentel÷. Komunalinių atliekų susidarymas 2007 - 2008 m. Tame tarpe: Naudotos pagangos Elektros ir elektron. (kodas 20 01 23,20 griovimo atliekos Mišrios komunal. Mišrios statyb. ir (Kodas 17 09 04) Didžios. atliekos (kodas 20 03 01) (kodas 20 03 07) (kodas 20 01 01) (kodas 20 01 39) (kodas 20 01 02) (kodas 16 01 03) Pop. ir kartonas Iš viso: Metai Plastma. atliekos įrangos Stiklas2007 6253,59 5258,70 960,00 7,00 7,50 22,00 5,64 14,7482008 5922,69 5635,73 94,00 59,00 24,53 12,23 90,00 7,20Komunalinių atliekų surinkimo paslaugas savivaldyb÷s teritorijoje teikia 2 atliekų surinkimo įmon÷s – tai UAB,,Ukmerg÷s versm÷“ ir UAB ,,Ukmerg÷s paslauga“. Abi šios įmon÷s yra privataus kapitalo. Savivaldyb÷pasirašiusi sutartį su UAB ,,Ukmerg÷s versme“ (2002-11-18 sutartis Nr. 20-208, laim÷tas rajono atliekų 70
  • 71. Projekto “Vilniaus regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos Galimybių studija, pl÷tra“ galimybių studijos ir paraiškos finansavimui parengimas, versija 2010-11-16 2010 m.operatoriaus parinkimo 2003 – 2008 m. konkursas, teikiama atliekų tvarkymo operatoriaus paslauga). UAB,,Ukmerg÷s paslauga“ tiesiogiai sudariusi sutartis su organizacijomis.2-18 lentel÷. Komunalinių atliekų tvarkymas pagal atliekų tvarkymo būdus UAB ,,Ukmerg÷s versm÷“ UAB ,,Ukmerg÷s paslauga“ Tvarkymo būdai 2007 2008 2007 2008Atliekų šalinimas 6253,59 5922,69 458,3 623,6Atliekų naudojimas 0 0 0 0Eksportas 0 0 0 0Importas 0 0 0 0Iš viso 6253,59 5922,69 458,3 623,6Valstybiniu strateginiu atliekų tvarkymo planu nustatyta, kad iki 2009 m. viešoji komunalinių atliekų tvarkymopaslauga būtų teikiama ne mažiau kaip 95 procentams savivaldyb÷s teritorijos asmenų, kuriems toje teritorijojenuosavybes teise priklauso nekilnojamojo turto objektai (išskyrus žem÷s sklypus be pastatų) ar kurie kitupagrindu teis÷tai valdo ar naudoja šiuos objektus. 2-19 lentel÷je yra pateikiama apibendrinti duomenys apiekomunalinių atliekų (mišrių) tvarkymo paslaugos pasiūlą Ukmerg÷s savivaldyb÷s gyventojams pagalgyvenamųjų vietovių dydį.2-19 lentel÷. Gyventojų dalis, kuriems yra teikiama mišrių komunalinių atliekų tvarkymo paslauga Miesteliai mažiau nei Miesteliai daugiau kaip Miesteliaidaugiau kaip Miesteliai daugiau kaip 200 gyventojų 200 gyventojų 500 gyventojų 1000 gyventojų gyv. skaičius ir (%) gyv. skaičius ir (%) gyv. skaičius ir (%) Miestų, miestelių, gyv. skaičius, ir Miestelių, kaimų Miestelių, kaimų Kaimų skaičius kaimų skaičius Viso gyventojų Viso gyventojų Viso gyventojų Viso gyventojų aptarnaujamų aptarnaujamų aptarnaujamų aptarnaujamų Apytikris Apytikris Apytikris Apytikris skaičius skaičius (%)64 4200 2693 21 5625 3938 8 4839 3630 1 27609 23468 (64 %) (70 %) (75 %) (85 %)Antrinių žaliavų surinkimo konteineriais tvarkymo paslauga savivaldyb÷s teritorijoje teikiama nuo 2007 m. Šiųžaliavų surinkimui Ukmerg÷s rajono savivaldyb÷s teritorijoje įrengta 100 konteinerinių aikštelių antrin÷msžaliavoms surinkti. Ukmerg÷s mieste įrengta 60 tokių aikštelių, rajone 40. Ukmerg÷s rajono savivaldyb÷ turi 300vnt. konteinerių.2008 m. Ukmerg÷s rajono savivaldyb÷s teritorijoje uždaryti visi mažieji veikiantys sąvartynai. Kaip alternatyvauždarytiems sąvartynams kaimiškose seniūnijose įrengta 19 atliekų pri÷mimo punktų (APP) antrin÷msžaliavoms surinkti, sudarant galimybę gyventojams tinkamai atsikratyti atliekomis. Šių aikštelių projektavimas 71
  • 72. Projekto “Vilniaus regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos Galimybių studija, pl÷tra“ galimybių studijos ir paraiškos finansavimui parengimas, versija 2010-11-16 2010 m.bei statyba buvo finansuojami iš Vilniaus apskrities regioninio atliekų tvarkymo projekto l÷šų. Atliekų pri÷mimoaikštelių pagrindin÷ paskirtis – skatinti atskirą antrinių žaliavų surinkimą mažesn÷se gyvenviet÷se ir kaimuose.APP yra paprastos, grįstos dangos aptvertos aikštel÷s, kuriose gali būti pastatyti 5 konteineriai. Paprastaikonteinerių aikštel÷je bus 3 konteineriai antrin÷ms žaliavoms, gali būti 2 – mišrioms komunalin÷ms atliekoms, irtam tikras plotas arba didelis konteineris didžiosioms buityje susidarančioms atliekoms surinkti.Ukmerg÷s rajono savivaldyb÷je 2008 m. mišrių komunalinių atliekų surinkimui buvo naudojami 5761konteineriai.Kitos komunalin÷s atliekos (statybos ir griovimo bei didelių gabaritų komunalin÷s atliekos) yra surenkamos 1kartą į m÷nesį apvažiavimo būdu.Ukmerg÷s rajono savivaldyb÷je individualių namų gyventojai už komunalinių atliekų išvežimą moka 8,74 Lt perm÷n. Atliekos vežamos 2 kartus per m÷nesį. Daugiabučių namų gyventojai už atliekų išvežimą moka 5,83Lt/m÷n. vienam gyventojui. Atliekos vežamos 6 kartus per savaitę.Nuo 2010-01-01 planuojama įvesti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų tur÷tojų ir atliekųtvarkymą, kad būtų efektyviai įgyvendinamas principas ,,terš÷jas moka“, t. y. už atliekų surinkimą mok÷tų visifiziniai ir juridiniai asmenys.2.7 Vilniaus miesto savivaldyb÷Vilniaus miesto savivaldyb÷s teritorijoje komunalinių atliekų tvarkymo principus bei taisykles nustatoSavivaldyb÷s taryba. Savivaldyb÷s komunalinių atliekų tvarkymo sistemą administruoja ir įgyvendinaSavivaldyb÷s administracija, vadovaudamasi Vilniaus miesto savivaldyb÷s tarybos 2006 m. geguž÷s 24 d.sprendimu Nr. 1-1185 patvirtintomis Vilniaus miesto atliekų tvarkymo taisykl÷mis. Savivaldyb÷s administracijapagal savo kompetenciją įgyvendina atliekų tvarkymą reglamentuojančius teis÷s aktus bei kontroliuoja jųvykdymą. Dalies atliekų tvarkymo organizavimo funkcijų vykdymas yra pavestas UAB „Vilniaus apskritiesatliekų tvarkymo centras” (VAATC), kuris 2003 m. kovo 26 d įsteigtas Vilniaus miesto savivaldyb÷s kartusu kitomis Vilniaus apskrities savivaldyb÷mis.Pagal savivaldyb÷s pateiktus duomenis 2008 m surinkta 14,3 tūkst. t. antrinių žaliavų, perduota perdirbti – 11,7tūkst. t. antrinių žaliavų (6,06 % nuo viso komunalinių atliekų kiekio). Nurodyti surinktų antrinių žaliavų kiekiaiapima tik dalį surenkamų antrinių žaliavų. Tikslūs duomenys n÷ra žinomi. Atsižvelgiant į Valstybiniostrateginio atliekų tvarkymo plano reikalavimus, antrinių žaliavų atskiro surinkimo sistema turi būti plečiamatankinant surinkimo konteinerių tinklą ir ypatingą d÷mesį skiriant visuomen÷s švietimui. 72
  • 73. Projekto “Vilniaus regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos Galimybių studija, pl÷tra“ galimybių studijos ir paraiškos finansavimui parengimas, versija 2010-11-16 2010 m.2-20 lentel÷. Atskirai surinktų ir perdirbtų antrinių žaliavų kiekiai (esami ir planuojami) 2008 m. 2015 m. 2020 m. Atskiras Atskiras Atskiras Susidarymas Susidarymas Susidarymas Atliekos surinkimas surinkimas surinkimas %* tūkst. t %* tūkst. t %** tūkst. t %* tūkst. t %** tūkst. t %* tūkst. t *Popierius/ 45 15 13 28 47 15 24 50 53 15 30 50kartonasPlastmas÷s 30 10 3 8 32 10 11 33 35 10 18 50Stiklas 27 9 5 17 28 9 10 33 32 9 15 50Metalai 12 4 1 8 13 4 4 33 14 4 7 50Viso: 114 38 22 18 120 38 49 40 134 38 70 50Pastabos: visi skaičiai pateikiami su ne mažiau kaip 5% paklaida. * - procentai nuo bendro atliekų kiekio; ** - procentai nuo susidarančioantrinių žaliavų kiekio.Įvertinus turimus duomenis ir jų galimą tikslumą tik÷tina, kad Vilniaus miesto ir visos Vilniaus apskritiesatliekos 2009 metais sudar÷ 300 tūkstančių tonų iš jų buvo pašalinta sąvartyne 265 tūkst. tonų.Vilniaus mieste galiojantys atliekų tvarkymo tarifai: • maksimalus komunalinių atliekų surinkimo, išvežimo ir šalinimo tarifas už vieną kvadratinį metrą naudingo ploto per m÷nesį – 0,21 Lt (neįskaitant PVM), įskaitant didžiųjų ir bešeimininkių atliekų sutvarkymo išlaidas fiziniams asmenims, naudojantiems kolektyvinius konteinerius; • maksimalus komunalinių atliekų surinkimo, išvežimo ir šalinimo m÷nesinis tarifas – 0,42 Lt (neįskaitant PVM) už vieną kvadratinį metrą užimamo ploto juridiniams asmenims, naudojantiems kolektyvinius konteinerius; • minimalus komunalinių atliekų surinkimo, išvežimo ir šalinimo m÷nesinis tarifas - 0,15 Lt (neįskaitant PVM) ir maksimalus komunalinių atliekų surinkimo, išvežimo ir šalinimo m÷nesinis tarifas – 0,42 Lt (neįskaitant PVM) per m÷nesį už vieną kvadratinį metrą bendrojo naudingo ploto asmenims, nesinaudojantiems kolektyviniais konteineriais, išskyrus individualius gyvenamuosius namus.2-21 lentel÷. Mišrių komunalinių atliekų surinkimo ir išvežimo maksimalūs tarifai Vilniaus mieste Eil. Konteinerio Maksimalūs 1 kub. m atliekų surinkimo ir Konteinerio talpa (kub. m) Nr. tipas išvežimo tarifai (Lt neįskaitant PVM)1. Antžeminis 0,12; 0,14 57,572. Antžeminis 0,24; 0,36 35,53 73
  • 74. Projekto “Vilniaus regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos Galimybių studija, pl÷tra“ galimybių studijos ir paraiškos finansavimui parengimas, versija 2010-11-16 2010 m. Eil. Konteinerio Maksimalūs 1 kub. m atliekų surinkimo ir Konteinerio talpa (kub. m) Nr. tipas išvežimo tarifai (Lt neįskaitant PVM)3. Antžeminis 0,77 32,994. Antžeminis 1,10 29,325. Įkasamas 3,00; 5,00 27,35Pagal VSATP reikalavimus Vilniaus miesto savivaldyb÷je turi būti įrengta 11 didelių gabaritų atliekųpri÷mimo aikštelių. Vilniaus miesto savivaldyb÷s administracijos direktoriaus 2009-12-24 įsakymu Nr. 30-2253pritarta 12 aikštelių vietų, kurių išd÷stymo schemą pareng÷ SĮ „Vilniaus planas“.Šiuo metu Vilniaus mieste yra 1 didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštel÷ (Gariūnų g. 71), kurią eksploatuojaUAB „Ecoservice“.5 didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių įrengimas 85% finansuojamas 2007 - 2013 metų ES struktūrin÷sparamos 3 prioriteto „Aplinka ir darnus vystymasis“ priemon÷s „Atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas“l÷šomis, vadovaujantis Aplinkos ministro patvirtintu valstyb÷s projektų sąrašu Nr. 01. Likę 15% –pareišk÷jo l÷šos. Vienos aikštel÷s įrengimui numatyta apie 1,6 mln. Lt (įskaitant mobilios technikos įsigijimą).Pagal aplinkos ministro patvirtintą priemon÷s „Aplinkos tvarkymo sistemos sukūrimas“ projektų finansavimoaprašą paraiškų teik÷jais gali būti tik regioniniai atliekų tvarkymo centrai. Esama šių aikštelių įsisavinimosituacija: • aikštel÷s Pramon÷s g. ir Liepkalnio g. – sklypai išnuomoti UAB „VAATC“, rengiami statybos darbų pirkimo dokumentai ir paraiška finansavimui; • aikštel÷ Graičiūno g. – įteisinamas reikalingos sklypo dalies atskirimas, rengiami statybos darbų pirkimo dokumentai ir paraiška finansavimui.2.8 Vilniaus rajono savivaldybėVilniaus rajone individualiuose namuose gyvena 65 proc. (62 tūkst.) gyventojų, veikia 1298 ūkio subjektai (2008m. sausio 1 d.)Savivaldyb÷s duomenimis 2007 m. iš Vilniaus rajono savivaldyb÷s teritorijos buvo surinkta 13,6 tūkst. tonųkomunalinių atliekų (2-22 lentel÷). Kadangi 2008 m. sausio 1 d. buvo aptarnaujama tik 48 proc. savivaldyb÷sgyventojų, tod÷l bendras susidarančių komunalinių atliekų kiekis tur÷tų būti bent jau dvigubai didesnis.Duomenų apie komunalinių atliekų įvežimą ar išvežimą Vilniaus rajono savivaldyb÷ neturi. 74
  • 75. Projekto “Vilniaus regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos Galimybių studija, pl÷tra“ galimybių studijos ir paraiškos finansavimui parengimas, versija 2010-11-16 2010 m.2-22 lentel÷. Komunalinių atliekų susidarymo pas gyventojus Vilniaus rajono savivaldyb÷je 2008 m.ekspertinis vertinimas Nemenčin÷s m. Kaimų vietov÷s Iš Iš viso Gyventojai Atliekų Atliekų Gyventojai Atliekų Atliekų viso, kg/gyv./m. kiekis, kiekis, kiekis, kiekis, t/m kg/gyv. t/m kg/gyv. t/mIndivid. n. 2000 320 640 60000 290 17400 17440 280Daugiabut. n. 4000 360 1440 29000 320 9280 10720 325Iš viso: 6000 - 2080 89000 - 26680 28760 -Vertinama, kad 2008 m. Vilniaus rajono savivaldyb÷je pas gyventojus tur÷jo susidaryti apie 28,8 tūkst. tonųkomunalinių atliekų, t.y. apie 300 kg vienam gyventojui per metus. Įvertinus gyventojų pasiskirstymą pagalgyvenamąją vietą, vertinama, kad daugiausia komunalinių atliekų susidaro kaimuose individualiuose namuose(apie 60 proc. pas gyventojus susidarančių komunalinių atliekų) ir daugiabučiuose namuose (apie trečdalisatliekų). Įvertinus komunalinių atliekų kiekį, kuris tur÷tų susidaryti rajono įmon÷se, įstaigose ir organizacijose(apie ketvirtadalis bendro komunalinių atliekų kiekio), planuojama, kad 2008 m. iš viso tur÷tų susidaryti apie 38tukst. tonų komunalinių atliekų, t.y. 403 kg vienam gyventojui per metus.Komunalinių atliekų sud÷tis. Detalių atliekų sud÷ties tyrimų nei Vilniaus rajone, nei kituose Lietuvos rajonuosepastaruoju metu nebuvo atlikta. Tod÷l nustatant Vilniaus rajone susidarančių komunalinių atliekų sud÷tįremiamasi Stokholmo aplinkos instituto Talino skyriaus (SEIT, Estija) 2007-2008 m. atliktais komunalinių atliekųsud÷ties tyrimais ir ekspertiniais vertinimais (žr. 2-23 lentelę).2-23 lentel÷, Vilniaus rajone susidarančių komunalinių atliekų sud÷tis ir kiekis pagal atliekų srautus2008 m. Frakcija Kiekis, proc. TonosBiologiškai skaidžios (virtuv÷s ir žaliosios) atliekos 40% 15.331 Tame tarpe žaliosios atliekos 4% 1.533Plastikai 19% 7.282 Tame tarpe plastikin÷s pakuot÷s atliekos 15% 5.749Popierius/kartonas 15% 5.749 Tame tarpe popieriaus/kartono pakuot÷s atliekos 9% 3.449Stiklas 8% 3.066 Tame tarpe stiklin÷s pakuot÷s atliekos 7% 2.683Metalas 3% 958 75
  • 76. Projekto “Vilniaus regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos Galimybių studija, pl÷tra“ galimybių studijos ir paraiškos finansavimui parengimas, versija 2010-11-16 2010 m. Frakcija Kiekis, proc. Tonos Tame tarpe metalin÷s pakuot÷s atliekos 2% 575Pavojingos atliekos 1% 230Didžiosios atliekos 4% 1.506Kitos nedegios (pvz., statybos ir griovimo) atliekos 5% 1.916Kitos degios atliekos (pvz., tekstil÷s, t.t.) 6% 2.300Viso komunalinių atliekų: 100% 38.300 Viso pakuočių atliekų 33% 12.456 Viso antrinių žaliavų 45% 17.055 Viso biologiškai skaidžių atliekų 55% 21.080 Viso degių atliekų 84% 32.195 Viso nedegių atliekų 16% 6.171Atskirų komunalinių atliekų srautų tvarkymas. Vilniaus rajone surenkamų antrinių žaliavų kiekiai savivaldyb÷sduomenimis pateikiami 2-24 lentel÷je. Palyginti su tais kiekiais, kuriuos galima būtų atskirti iš komunaliniųatliekų srauto, surenkama labai nedaug antrinių žaliavų.2-24 lentel÷. Antrinių žaliavų surinkimas tonomis ir dalis nuo bendro komunalinių atliekų kiekio 2007 m.Metai Bendras Stiklas Popierius ir kartonas Plastikas komunalinių Proc. nuo viso Proc. nuo Proc. nuo viso atliekų Kiekis, t komunal. Kiekis, t viso komunal. Kiekis, t komunal. kiekis, t atliekų kiekio atliekų kiekio atliekų kiekio2007 13565,4 17,08 0,16 4,23 0,03 2,40 0,022007 m. buvo surinkta ir perduota atliekas naudojančioms įmon÷ms 286 tonos naudotų padangų. Komunaliniųatliekų naudojimas ir šalinimas. 2007 m. perdirbta ar sunaudota buvo 2,8 proc. Vilniaus rajono teritorijojesurinktų komunalinių atliekų, o 97 proc. - pašalinta sąvartynuose.Atliekų tvarkymo paslaugų teikimas 2008 m. kovo 1 d. Sudar÷ 71 proc. Miestų gyventojų ir tik 10 proc. Miesteliųiki 200 gyventojų. Vidutinis rodiklis 48 proc.Vilniaus rajono atliekų varkymo sistemos esamos pad÷ties yra žinomos tik metin÷s atliekų susikaupimo normos,2-25 lentel÷.2-25 lentel÷. Metin÷s komunalinių atliekų susikaupimo normos Parametrai, kurie Susidarančių komunalinių apsprendžia susidarančių 3 Subjektai atliekų kiekis m per metus komunalinių atliekų parametro vienetui kiekiusGyventojai (daugiabučių ir individualių namų) 1 gyventojas 1,5 76
  • 77. Projekto “Vilniaus regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos Galimybių studija, pl÷tra“ galimybių studijos ir paraiškos finansavimui parengimas, versija 2010-11-16 2010 m. Parametrai, kurie Susidarančių komunalinių apsprendžia susidarančių 3 Subjektai atliekų kiekis m per metus komunalinių atliekų parametro vienetui kiekius 2Prekybos organizacijos (didmenin÷s ir 1 m prekybos ploto 0,2mažmenin÷s),parduotuv÷s, prekybos kioskai 2Turgaviet÷s 1 m prekybos ploto 0,5 2Viešojo maitinimo įstaigos, pramogų centrai ir 1 m ploto 0,2pan.Apgyvendinimo paslaugas suteikiančios įstaigos 1 vieta 0,3Mokyklos, mokymo įstaigos 1 mokinys 0,1Vaikų darželiai, lopšeliai 1 vaikas 0,15Gydymo įstaigos (ligonin÷s, klinikos, slaugos 1 vieta 1,3namai ir kt.)Pirmin÷s sveikatos priežiūros centrai (poliklinikos, 1 darbuotojas 0,3ambulatorijos)Įmon÷s (pramon÷s, statybos, paslaugų ir kitos), 1 darbuotojas 0,4kurios n÷ra priskirtos min÷toms grup÷msSodų bendrijos 1 sodo valda 0,2Garažų bendrijos 1 garažas 0,1Fiziniai asmenys, dirbantys pagal verslo liudijimą 1 asmuo 0,5Mišrių komunalinių atliekų surinkimui daugiausiai taikoma konteinerin÷ atliekų surinkimo sistema. VadovaujantisVilniaus rajono atliekų tvarkymo taisykl÷mis, mišrioms komunalin÷ms atliekoms surinkti gali būti naudojamiįvairūs standartiniai konteineriai: dviračiai plastikiniai 120 ar 140 arba 240 litrų talpos; keturračiai metaliniai irplastikiniai 1100 arba 770 ar litrų talpos. Komunalin÷ms atliekoms surinkti iš daugiabučių namų naudojamikolektyviniai plastikiniai arba metaliniai 1100 arba 770 ar 660 litrų talpos konteineriai. Konteineriai gali priklausytiatliekų tur÷tojams arba atliekų tvarkytojams.Kaimuose, turinčiuose mažiau kaip 500 gyventojų, pastatomas vienas, prireikus, keli 1,1 m3 konteineriai.Nedidelių kaimų, kurie neaprūpinti atliekų surinkimo priemon÷mis, bei vienkiemių gyventojai gali atliekas atvežtiį sąvartynus arba artimiausius kolektyvinius konteinerius. Keli individualių namų valdų savininkai gali susitarti irstatyti bendrą kolektyvinį komunalinių atliekų surinkimo konteinerį.Vadovaujantis Vilniaus rajono atliekų tvarkymo taisykl÷mis, operatoriai privalo ne rečiau kaip l kartą per ketvirtįsurinkti antrines žaliavas iš gyventojų ir juridinių asmenų apvažiavimo būdu. Labiausiai paplitęs antrinių žaliavųsurinkimo būdas - surinkimas į stiklo, popieriaus/kartono, plastikų atliekų konteinerius - rajone tik prad÷tasdiegti. Antrin÷ms žaliavoms surinkti naudojami specialūs antrinių žaliavų surinkimo -1,6,1,8 ir 2,5 m3 talposantžeminiai varpo formos. 77
  • 78. Projekto “Vilniaus regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos Galimybių studija, pl÷tra“ galimybių studijos ir paraiškos finansavimui parengimas, versija 2010-11-16 2010 m.Konteineriai antrin÷ms žaliavoms rinkti statomi aikštel÷se kartu su komunalinių atliekų surinkimo konteineriais;nesant įrengtų aikštelių, parenkamos gyventojams patogios ir su savivaldyb÷s administracijos Vietinio ūkioskyriumi suderintos pastatymo vietos.Vadovaujantis Vilniaus rajono atliekų tvarkymo taisykl÷mis, operatorius privalo vykdyti buityje susidarančiųpavojingų, stambiagabaričių atliekų, naudotų padangų surinkimą apvažiavimo būdu ne rečiau kaip 2 kartus permetus.Komunalin÷s biologiškai skaidžios (žaliosios ir virtuv÷s (maisto) atliekos) rajone beveik nerenkamos irnetvarkomos. Dalis biologiškai skaidžių atliekų kaimo vietov÷se yra kompostuojamos gyventojų „namųsąlygomis".Įgyvendinant Vilniaus regionin÷s atliekų tvarkymo sistemos kūrimo projektą, Vilniaus rajono savivaldyb÷je buvouždaryta ir rekultivuota 13 sąvartynų/šiukšlynų (žr. 13 lentelę). Šiuo metu savivaldyb÷s teritorijoje dareksploatuojami trys nepavojingų atliekų sąvartynai:- Pakryžių (Nemenčin÷s šen.);- Papiškių (Pagirių šen.);- Mariniškių (Rudaminos šen.).Visos Vilniaus rajono savivaldyb÷s teritorijoje surinktos mišrios komunalin÷s atliekos nuo 2009 m. liepos vid.vežamos į Vilniaus regioninį sąvartyną. 78
  • 79. Projekto “Vilniaus regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos Galimybių studija, pl÷tra“ galimybių studijos ir paraiškos finansavimui parengimas, versija 2010-11-16 2010 m.3 ATLIEKŲ KIEKIO IR SUDöTIES PROGNOZö3.1 Išeities duomenysAtliekų kiekių susidarymo prognozei buvo naudojami šie išeities duomenys: • 2010 m. sausio 1 d. Vilniaus apskrities gyventojų skaičius pagal savivaldybes ir miesto bei kaimo vietoves, kaip parodyta 3-1 lentel÷je. • Komunalinių atliekų sud÷tis (2009-2010 m.) Vilniaus apskrityje, kaip parodyta 3-7 lentel÷je. • Susidariusių atliekų kiekiai 2008 m. kiekvienoje savivaldyb÷je, pagal Aplinkos apsaugos agentūros duomenis kaip parodyta 3-1 lentel÷je. • 2008 m. Vilniaus apskrityje susidariusių komunalinių atliekų kiekių vienam gyventojui įvertinimas pagal savivaldybę, miesto bei kaimo vietov÷se, kaip parodyta 3-2 lentel÷je.3-1 lentel÷. Susidariusių (2008 m.) atliekų kiekiai Vilniaus apskrities savivaldyb÷se Gyventojų Iš viso mieste Gyventojų sk. Iš viso kaime Iš viso kom. atliekųSavivaldyb÷ sk. mieste t/metus kaime t/metus t/metusŠalčininkai 11.246 1.055 26.306 1.044 2.099Širvintos 7.070 1.323 12.072 831 2.154Švenčionys 18.148 5.483 12.530 1.111 6.594Trakai 19.487 7.402 16.648 1.491 8.893Elektr÷nai 18.867 6.905 9.044 990 7.895Ukmerg÷ 27.603 5.589 18.265 1.618 7.207Vilniaus raj. 5.876 1.617 89.202 16.251 17.868Vilniaus m. 555.672 259.914 259.914Iš viso 663.969 289.287 184.067 23.337 312.624Komunalinių atliekų bendras susidarymas priimtas pagal 2008 m. Aplinkos apsaugos agentūros pateiktusduomenis. Šiuose komunalinių atliekų kiekiuose įvertintas mišriųjų akomunalinių atliekų kiekis, atskiraisurenkamų antrinių žaliavų ir kompostuojamų atliekų kiekiai. 2008 m. Vilniaus apskrityje susidar÷ apie 313 t. tmišrių komunalinių atliekų. 79
  • 80. Projekto “Vilniaus regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos Galimybių studija, pl÷tra“ galimybių studijos ir paraiškos finansavimui parengimas, versija 2010-11-16 2010 m.3-2 lentel÷. Susidariusių atliekų kiekiai gyventojui 2008 m. Susidariusių Gyventojų Gyventojų Susidaryma Susidarymas Gyventojų komunaliniųSavivaldyb÷ skaičius skaičius s mieste, kaime, skaičius atliekų mieste, % kaime, % t/gyv./m t/gyv./m kiekis, tŠalčininkai 37.552 30% 70% 2.099 93 40Širvintos 19.142 37% 63% 2.154 405 400Švenčionys 30.678 59% 41% 6.594 323 90Trakai 36.135 54% 46% 8.893 303 180Elektr÷nai 27.911 68% 32% 7.895 378 110Ukmerg÷ 45.868 60% 40% 7.207 205 90Vilniaus raj. 95.078 6% 94% 17.868 362 180Vilniaus m. 555.672 100% - 259.914 530 -3.2 Prognoz÷s prielaidosPriimtos šios atliekų kiekio ir sud÷ties prognoz÷s prielaidos: • Prognoz÷ apima 2010-2034 m. laikotarpį. • Prognozuojama, kad bendras susidarančių komunalinių atliekų kiekis did÷s/maž÷s proporcingai gyventojų skaičiaus kitimui ir pajamų lygio augimui, kurį rodo faktinis Bendrasis vidaus produktas (BVP). • Gyventojų skaičiaus prognoz÷je numatomas nedidelis, tačiau tolygus gyventojų skaičiaus augimas miesto vietov÷se (0,2% per metus). Prognozuojama, kad kaimo vietov÷se gyventojų skaičius per prognoz÷s laikotarpį maž÷s 0,3% per metus. Taigi, turint omenyje tai, kad miesto gyventojai sudaro daugiau nei ¾ viso gyventojų skaičiaus, bendras gyventojų skaičius nežymiai did÷s. Gyventojų skaičiaus augimo prielaidos atspindi Lietuvos statistikos departamento pateikiamus duomenis. • Daroma prielaida, kad, kaip numatyta oficialiose Finansų ministerijos projekcijose, 2009-2013 m. BVP 2009 m. sumaž÷s 14,8%, v÷liau per metus padid÷s 1,6-2,8%. Manoma, kad v÷liau, 2013-2034 m. bus vienodas BVP ir komunalinių atliekų augimo santykis, t.y. 2,4% per metus, tačiau būtina atsižvelgti, kad ši prognoz÷ yra gana neapibr÷žta. • D÷l BVP pokyčių neapibr÷žtumo buvo nustatyti trys alternatyvūs atliekų augimo scenarijai. Tai – mažo augimo scenarijus su 1% numatomu metiniu BVP (taigi ir komunalinių atliekų kiekio), vidutinio augimo – 2,4% padid÷jimu ir didelio augimo scenarijus – 5% padid÷jimas. Prognoz÷se buvo daroma tokia prielaida: nepriklausomai nuo augimo scenarijaus, komunalinių atliekų kiekis planavimo laikotarpiu neviršys 550 kg vienam gyventojui per metus. 80
  • 81. Projekto “Vilniaus regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos Galimybių studija, pl÷tra“ galimybių studijos ir paraiškos finansavimui parengimas, versija 2010-11-16 2010 m. • Did÷jant pajamoms ir kylant pragyvenimo lygiui, numatoma, kad komunalinių atliekų sud÷tis taip pat keisis. Patirtis rodo, kad atliekų sud÷tis yra glaudžiai susijusi su ekonominio augimo tempais ir realių disponuojamų pajamų did÷jimu. Tai rodo, kad realiųjų pajamų pasikeitimas turi įtakos vartojimo modeliams. Did÷jant realiosioms pajamoms, maisto suvartojimas paprastai padid÷ja nedaug, didesnę atlyginimo dalį skiriant ne maisto prek÷ms, pvz., namų apyvokos reikm÷nims. • Taip pat ekonomikos augimas paprastai skatina išlaidų maistui struktūros pokyčius. Apdoroti maisto produktai tampa labiau prieinami neapdorotų maisto produktų sąskaita. Abiejų tipų vartojimo modelių pokyčiai iššauks atliekų sud÷ties pokyčius. Prognozuojama, kad virtuv÷s (organinių) atliekų dalis maž÷s, o pakuočių ir kitų buitinių atliekų dalis išaugs. • Nesant vieningos bioskaidžių atliekų sampratos, vadovaujantis Direktyva 1999/31/EB bei Europos komisijos ir Europos aplinkos agentūros ataskaitose ir dokumentuose apie bioskaidžių atliekų tvarkymo situaciją ES šalyse, priimamas toks biologiškai skaidžių atliekų sud÷ties apibūdinimas - biologiškai skaidžioms atliekoms priskiriamos maisto, sodo, daržo bioskaidžios atliekos, taip pat popierius ir kartonas. Tokiu būdu, skaičiuojant Europos Komisijos nustatytas užduotis d÷l komunalinių biologiškai skaidžių atliekų šalinimo mažinimo sąvartynuose, daroma prielaida, kad 2000 m. Vilniaus apskrities sąvartynuose buvo pašalinta 199,5 tūkst. tonų bioskaidžių atliekų (vertinant 61% nuo viso pašalinto komunalinių ir panašių atliekų kiekio). • Prognozuojant tvarkomų/šalinamų atliekų srautus būtina įvertinti atskirai surenkamų antrinių žaliavų kiekius. Pagal Vilniaus miesto atliekų tvarkymo planą, 2008 m. perduota perdirbti – 11,7 tūkst. t. antrinių žaliavų. Nurodyti surinktų antrinių žaliavų kiekiai apima tik dalį surenkamų antrinių žaliavų. Tikslūs duomenys n÷ra žinomi. Vadovaujantis atliekų tvarkymo įmonių duomenimis, šiuo metu apie 50% atskirai surinktų antrinių žaliavų yra tinkamų perdirbti, tod÷l atskirai surenkamų antrinių žaliavų kiekis gali sudaryti apie 30 tūkst. t (apie 10% viso komunalinių atliekų kiekio). Daroma prielaida, kad ir toliau vykdant visuomen÷s švietimą ir skatinant gyventojus rūšiuoti atliekas, atskirai surenkamų antrinių žaliavų kiekis iki 2015 m did÷s 15% per metus, 2015-2022 m. 10% per metus, o tinkamų perdirbimui antrinių žaliavų kiekis 2015 m. padid÷s iki 60%. • Daroma prielaida, kad nagrin÷jamu laikotarpiu 2010-2034 m. Vilniaus apskrityje bus surenkamos visos komunalin÷s atliekos. • Mišrių komunalinių atliekų susidarymo skaičiavimuose priimta, kad pavojingos buities atliekos nepateks į mišrių komunalinių atliekų srautą, kaip ir didžiosios atliekos, pvz., naudoti baldai, šaldytuvai ir šaldikliai ir pan., taip pat elektros prietaisai ir elektronin÷ įranga, didel÷s pakuot÷s ir kt., nors gyventojų buityje jos susidaro. Tai padaryta d÷l to, kad šios frakcijos n÷ra didel÷s, be to yra surenkamos ir tvarkomos atskirai.3.3 Atliekų susidarymo prognoz÷s apskaičiavimo metodikaKomunalinių atliekų prognoz÷s apskrities mastu pagrindą sudaro detalūs komunalinių atliekų kaupimosi vienamgyventojui modeliai, parengti atskiroms savivaldyb÷ms, kiekviename jų išskiriant miesto ir kaimo vietoves. 81
  • 82. Projekto “Vilniaus regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos Galimybių studija, pl÷tra“ galimybių studijos ir paraiškos finansavimui parengimas, versija 2010-11-16 2010 m.Atsižvelgiant į padarytas atliekų kiekio bei gyventojų skaičiaus augimo prielaidas, galima išvesti bendrąsusidarančių atliekų kiekį tiek kiekvienai atskirai gyventojų grupei, tiek visai apskričiai.Įvairūs veiksniai bendroje atliekų susidarymo prognoz÷je buvo vertinami atskirai. Pagal tai buvo parengtabendra atliekų sud÷ties ir kiekių prognoz÷. Pažym÷tina, kad šioje prognoz÷je nagrin÷jamos tik komunalin÷satliekos. Reik÷tų atsižvelgti į tai, kad be komunalinių atliekų, gyventojų veikloje taip pat susidaro vadinamosios„stambiagabarit÷s atliekos”. Į jas įeina viskas, ko negalima šalinti įprastuose komunalinių atliekų konteineriuose,pvz., naudoti baldai, šaldytuvai ir šaldikliai, elektros prietaisai ir elektronin÷ įranga, didel÷s pakuot÷s ir kt. Šiatliekų frakcija yra tvarkoma atskirai, tod÷l ji į prognozę neįtraukta.Komunalinių atliekų sud÷ties požiūriu prognoz÷je numatomas tiesinis kitimas nuo apskaičiuotos sud÷ties 2009-2010 m. iki numatomos 2020 m., kuomet išorinių veiksnių įtaka sumaž÷s ir atliekų kiekis nesikeis. Numatomasud÷tis apibr÷žta įvertinus eil÷s ES šalių patirtį.Į šią prognoz÷s ataskaitą įtraukti įvairūs ekonomin÷s pl÷tros scenarijai. Jie aprašyti toliau.Reik÷tų atsižvelgti į tai, kad atliekų susidarymo prognozių tikslas – pateikti bendras ateityje susidarysiančiųatliekų apimtis, o ne tiksliai numatyti šiuos kiekius.3.4 Atliekų susidarymo prognoz÷3.4.1 Gyventojų skaičiaus prognoz÷Vilniaus apskrities gyventojų skaičiaus prognoz÷s paremtos 2008-2010 m. gyventojų skaičiumi ir oficialiajastatistika pagrįstomis šalies vidutin÷mis gyventojų skaičiaus kitimo prognoz÷mis. Vilniaus apskrities gyventojųprognoz÷je 2010-2034 m. priimtas 0,2% metinis gyventojų prieaugis miestuose ir 0,3% metinis gyventojųskaičiaus maž÷jimas kaimo vietov÷se.3.4.2 Komunalinių atliekų kiekių prognoz÷Mišrių komunalinių atliekų susidarymas vienam gyventojui prognozuojamas pagal tiesioginę priklausomybę nuoBVP raidos. Pagal LR finansų ministerijos pagrindinių ekonominių rodiklių projekcijas atliekų kiekių ir sud÷tiesprognoz÷je 2010-2013 m. taikyta BVP prognoz÷, kaip nurodyta 3-3 lentel÷je, 2013-2034 m. taikytas vidutinis2,4% metinis BVP did÷jimas. Priimta, kad atitinkantis BVP augimą prekių vartojimo did÷jimas įtakos atitinkamąkomunalinių atliekų susidarymą vienam gyventojui. Tai rodo daugiamet÷ daugelio kitų šalių patirtis, tačiau būtinaatsižvelgti, kad ši prognoz÷ yra gana neapibr÷žta.3-3 lentel÷. Lietuvos ekonominių rodiklių projekcijos Projekcija 2010-05-07 Makroekonominiai rodikliai 2009 2010 2011 2012 2013BVP augimas /grandine susietos apimties augimas, -14,8 1,6 2,8 1,2 2,4proc. 82
  • 83. Projekto “Vilniaus regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos Galimybių studija, pl÷tra“ galimybių studijos ir paraiškos finansavimui parengimas, versija 2010-11-16 2010 m. Projekcija 2010-05-07 Makroekonominiai rodikliai 2009 2010 2011 2012 2013Suderinto vartojimo prekių ir paslaugų kainų indekso 4,2 -0,1 1,5 2,0 2,5pokytis (vidutinis metinis), proc.Suderinto vartojimo prekių ir paslaugų kainų indekso 1,2 0,6 1,7 2,5 3,0pokytis (gruodžio m÷n. pabaigoje), proc.Vidutinio m÷nesinio bruto darbo užmokesčio indeksai, 95,4 94,7 100,6 100,9 101,9ankstesnis laikotarpis = 100Vidutinis m÷nesinis bruto darbo užmokestis, Lt 2052,4 1944,6 1957,1 1974,8 2011,5Vidutinis metinis nedarbo lygis, proc., darbo j÷gos 13,7 16,7 15,5 13,9 12,3tyrimų duomenimisPrekių ir paslaugų balansas, proc. BVP -1,1 2,8 1,7 0,2 -1,7Vartojimo augimas / grandine susietos apimties -13,3 -5,3 1,0 2,4 3,7augimas, proc.Bendrojo pagrindinio kapitalo formavimo augimas / -39,1 15,1 14,1 2,0 5,0grandine susietos apimties augimas, proc.BVP augimas to meto kainomis, proc. -17,2 1,9 3,7 2,9 5,73-4 lentel÷. Atliekų susidarymo prognoz÷ vienam gyventojui kg/metus Savivaldyb÷ 2010 2013 2015 2020 2034MIesteŠalčininkai 80 82 84 85 87Širvintos 647 658 676 684 701Švenčionys 279 284 291 295 302Trakai 259 264 271 274 281Elektr÷nai 325 330 339 343 351Ukmerg÷ 177 180 185 187 192Vilniaus raj. 279 283 291 295 302Vilniaus m. 445 452 465 471 482KaimeŠalčininkai 34 35 36 36 37Širvintos 170 173 178 180 184Švenčionys 76 78 80 81 83Trakai 153 156 160 162 166Elektr÷nai 93 95 98 99 101Ukmerg÷ 76 78 80 81 83 83
  • 84. Projekto “Vilniaus regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos Galimybių studija, pl÷tra“ galimybių studijos ir paraiškos finansavimui parengimas, versija 2010-11-16 2010 m. Savivaldyb÷ 2010 2013 2015 2020 2034Vilniaus raj. 153 156 160 162 1663-5 lentel÷. Komunalinių atliekų susidarymo prognoz÷ Vilniaus apskrities savivaldyb÷se Savivaldyb÷ 2010 2013 2015 2020 2034Šalčininkai 1.816 1.932 2.024 2.274 2.871Širvintos 6.649 7.060 7.387 8.274 10.143Švenčionys 6.072 6.492 6.824 7.730 9.923Trakai 7.705 8.217 8.622 9.726 12.379Elektr÷nai 7.035 7.525 7.913 8.972 11.538Ukmerg÷ 6.322 6.753 7.094 8.024 10.269Vilniaus raj. 15.689 16.590 17.311 19.252 23.817Vilniaus m. 255.275 273.581 288.019 313.812 320.146Iš viso 306.563 328.150 345.193 378.064 401.086D÷l aukščiau pamin÷to BVP pokyčių neapibr÷žtumo buvo nustatyti dar du alternatyvūs augimo scenarijai. Tai –mažo augimo scenarijus su 1% numatomu metiniu BVP (taigi ir komunalinių atliekų kiekio) padid÷jimu ir didelioaugimo scenarijus – 5% padid÷jimas.Susidarančių atliekų kiekių prognoz÷ visam laikotarpiui pateikta 2 priede.3.4.3 Komunalinių atliekų sud÷tisTikslios informacijos apie mišrių komunalinių atliekų sud÷tį Vilniaus apskrityje n÷ra, tod÷l ja nustatant buvoremtasi UAB“Ekobaz÷“ ir UAB „Ecoservice“ vykdytų atliekų sud÷ties tyrimų rezultatais. UAB „Ekobaz÷“ 2009-2010 m. vykd÷ į Kazokiškių sąvartyną patenkančių atliekų sud÷ties tyrimus, jų rezultatų suvestin÷ pateikta 3-6lentel÷je.3-6 lentel÷. Kazokiškių sąvartyne šalinamų mišrių komunalinių atliekų sud÷tis Atliekų frakcija Esama sud÷tis, 2009-2010 m, % Plastikai 12% Popierius, kartonas 16% Stiklas 7% Metalai 2% Mediena 1% Biologin÷s (organin÷s atliekos) 35% 84
  • 85. Projekto “Vilniaus regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos Galimybių studija, pl÷tra“ galimybių studijos ir paraiškos finansavimui parengimas, versija 2010-11-16 2010 m. Atliekų frakcija Esama sud÷tis, 2009-2010 m, % Tekstil÷ 1% Kitos 26%Lentel÷je nurodyta “kitų atliekų” procentin÷ dalis atspindi sąvartyne šiuo metu šalinamas netinkamas perdirbtiatliekas, kurių didžioji dalis yra statybin÷s atliekos.Aukščiau nurodyta atliekų sud÷tis atspindi tik sąvartyne šalinamų mišrių komunalinių atliekų sud÷tį.Prognozuojant susidarančių atliekų kiekius yra vertinamos ir atskirai surenkamos bei tvarkomos – antrin÷sžaliavos ir žaliosios atliekos. Įvertinus ir šiuos atliekų kiekius buvo apibr÷žta Vilniaus apskrityje susidarančiųkomunalinių atliekų sud÷tis (ž.r. 3-6 lentelę).LR Aplinkos ministerijos ataskaitoje d÷l Tarybos direktyvos 1999/31/EB d÷l atliekų sąvartynų suderinimo sunacionaliniais teis÷s aktais ir jos įgyvendinimo (laikotarpis 2007-2009 m.) nurodyta, kad Vilniaus regione 2000metais susidar÷ ir buvo pašalinta sąvartynuose 199,5 tūkst. tonų biologiškai skaidžių atliekų (visoje Lietuvoje -apie 725 tūkst. tonų).Vilniaus mieste jau gan ilgą laiką buvo ir yra renkamos maisto/virtuv÷s atliekos; surenkama apie 5-6 tūkst. tonųper metus (UAB „Chitinas“); bent pus÷ šio kiekio yra iš prekybos kioskų, parduotuvių, valgyklų ir pan.Analogiškai bent trečdalis atskirai surenkamų žaliųjų atliekų yra iš daugiabučių namų kiekų – taigi, irgikomunalin÷s atliekos (kaip ir sąšlavos). Iš viso žaliųjų atliekų vien Vilniaus mieste surenkama apie 10-12 tūkst.tonų per metus (IĮ „Juknevičiaus kompostas“ ir UAB „Biastra plius“).Atsižvelgiant į prielaidą, kad ekonomikos augimas paprastai skatina išlaidų maistui struktūros pokyčius. Apdorotimaisto produktai tampa labiau prieinami neapdorotų maisto produktų sąskaita. Abiejų tipų vartojimo modeliųpokyčiai iššauks atliekų sud÷ties pokyčius. Prognozuojama, kad virtuv÷s (organinių) atliekų dalis maž÷s, opakuočių ir kitų buitinių atliekų dalis išaugs. Esama ir prognozuojama komunalinių atliekų sud÷tis pateikta 3-7lentel÷je.Rengiant prognozes, taip pat buvo remiamasi ES šallių duomenimis apie atliekų sud÷tį.3-7 lentel÷. Vilniaus apskrityje susidarančių mišrių komunalinių atliekų sud÷tis ir jos prognoz÷ Atliekų frakcija 2010 2013 2015 2020 2034Plastikai 12,5% 13,3% 13,8% 15,0% 15,0%Popierius, kartonas 17,4% 17,5% 17,6% 17,8% 17,8%Stiklas 7,3% 7,5% 7,7% 8,0% 8,0%Metalai 2,0% 2,2% 2,3% 2,5% 2,5%Virtuv÷s atliekos 31,8% 29,5% 28,1% 27,0% 27,0%Mediena 1,0% 0,9% 0,9% 0,8% 0,8%Žaliosios atliekos 3,0% 3,9% 4,3% 4,0% 3,7%Tekstil÷ 1,0% 0,9% 0,9% 0,8% 0,8% 85
  • 86. Projekto “Vilniaus regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos Galimybių studija, pl÷tra“ galimybių studijos ir paraiškos finansavimui parengimas, versija 2010-11-16 2010 m. Atliekų frakcija 2010 2013 2015 2020 2034Kitos frakcijos 24,0% 24,3% 24,5% 24,1% 24,4%Biologiškai skaidžios atliekos 53,7% 52,3% 51,4% 50,0% 49,7%Antrin÷s žaliavos 39,2% 40,4% 41,3% 43,3% 43,3%3.5 Atliekų tvarkymo užduotysVykdant Sąvartynų direktyvos (Council Directive 99/31/EC on the landfill of waste) užduotis Vilniaus regionoatliekų atliekų sąvartyne bus galima šalinti tokius biologiškai skaidžių atliekų kiekius: • 2010 m. - ne daugiau kaip 75 % 2000 metų kiekio (t.y. ne daugiau kaip 150 tūkst. t); • 2013 m. - ne daugiau kaip 50 % 2000 metų kiekio (t.y. ne daugiau kaip 100 tūkst. t); • 2020 m. - ne daugiau kaip 35 % 2000 metų kiekio (t.y. ne daugiau kaip 70 tūkst. t).Vadovaujantis aukščiau išvardintomis atliekų susidarymo prognoz÷s prielaidomis, 2000 m. susidariusiųbiologiškai skaidžių atliekų kiekis buvo apskaičiuotas, priimant, kad biologiškai skaidžioms atliekomspriskiriamos maisto, sodo, daržo bioskaidžios atliekos, taip pat popierius ir kartonas. 2000 m. Vilniaus apskrityje,remiantis UAB „Baltijos konsultacin÷ grup÷“ Vilniaus regiono atliekų tvarkymo studija (2002 m.), biologiškaiskaidžios atliekos sudar÷ apie 61% viso komunalinių atliekų kiekio (3-8 lentel÷). Iš viso 2000 m. Vilniausapskrities sąvartynuose buvo pašalinta apie 327 tūkst. t atliekų.3-8 lentel÷. Atliekų srauto sud÷tis Vilniaus apskrityje 2000 m. Atliekų frakcija Sud÷tis 2000 m, proc.Plastikai 9Popierius/kartonas 13Virtuv÷s atliekos (organin÷s) 42Stiklas 9Metalas 3Tekstil÷ 4Pieno ir sulčių pakeliai 2Statybos ir griovimo atliekos/min.medžiagos 2Pavojingos atliekos 2Oda, guma 1Mediena 2Sm÷lis, sąšlavos 4Kita 4 86
  • 87. Projekto “Vilniaus regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos Galimybių studija, pl÷tra“ galimybių studijos ir paraiškos finansavimui parengimas, versija 2010-11-16 2010 m.Remiantis atlikta komunalinių atliekų susidarymo prognoze, 2010 m. Vilniaus apskrityje susidarys 165 tūkst. tbiologiškai skaidžių atliekų, 2013 m. – 171 tūkst. t, 2020 – 188 tūkst. t. Tokiu būdu ne sąvartyne per metusreik÷s sutvarkyti tokius biologiškai skaidžių atliekų kiekius: • 2010 m. - ne mažiau kaip kaip 15 tūkst. t; • 2013 m. - ne mažiau kaip kaip 72 tūkst. t; • 2020 m. - ne mažiau kaip kaip 119 tūkst. t.Aplinkos apsaugos ministerijos nustatytas sąvartynuose per metus leidžiamas šalinti BSA kiekis pateiktas 3-9lentel÷je (BSA - Biologiškai skaidžios atliekos – bet kokios atliekos, kurios gali būti suskaidytos anaerobiniu iraerobiniu būdu, pavyzdžiui, maisto ir sodo (daržo) atliekos, popierius ir kartonas).3-9 lentel÷. Aplinkos ministerijos ataskaitoje d÷l Tarybos direktyvos 1999/31/EB d÷l atliekų sąvartynųsuderinimo su nacionaliniais teis÷s aktais ir jos įgyvendinimo (laikotarpis 2007-2009 m.) nustatytassąvartynuose per metus leidžiamas šalinti BSA kiekis Sąvartynuose per metus leidžiamas šalinti BSA kiekis, Atliekų tvarkymo 2000 m BSA* tonos regionas kiekis, tonos 2010-2012 m 2013-2019 m nuo 2020 m Alytus 34500 26000 17200 12100 Kaunas 147000 110200 73500 51400 Klaip÷da 99100 74300 49500 34700 Marijampol÷ 35900 27000 17900 12600 Panev÷žys 60100 45100 30000 21000 Šiauliai 71500 53600 35700 25000 Taurag÷ 16200 12100 8100 5700 Telšiai 33100 24800 16500 11600 Utena 28400 21300 14200 9950 Vilnius 199500 149600 99700 69800 Lietuva 725 200 543900 362600 253800Atliekų tvarkymo užduotys pagal atskiras tvarkymo grandis pateikiamos 3-10 lentel÷je. 87
  • 88. Projekto “Vilniaus regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos Galimybių studija, pl÷tra“ galimybių studijos ir paraiškos finansavimui parengimas, versija 2010-11-16 2010 m.3-10 lentel÷. Atliekų tvarkymo užduotys pagal atskiras tvarkymo grandis ir projekto gyvavimo periodus, tūkst. t. Susidarantis atliekų kiekis, tūkst. t. Šalinamų Antrin÷s žaliavos (AŽ) Bioskaidžios atliekos (arba kitaip Žaliosios Ne Sutvarkoma Bioskaidžios tvarkomų)Laikotarpis Kitaip atliekos sąvartyne Viso Atskirai (AŽ + šalinamos atliekų Perdirbama naudoja (kompost Susidaro tvarkomos surenkama kompostavi- sąvartyne pagal kiekis, mos AŽ uojamos) bioskaidžios mas) 99/31/EC tūkst. t atliekos2000 250 200 200 2502008 354 32 9% 16 50% 16 4,5 55% 195 20 3342009 301 30 10% 15 50% 15 9 54% 162 16 2772010 307 31 10% 15 50% 15 9 54% 165 16 150 0 2832013 328 47 14% 26 56% 21 13,8 52% 172 25 100 47 2412015 345 62 18% 37 60% 25 15 51% 177 31 100 47 2462020 378 99 26% 60 60% 40 25 50% 189 49 70 70 2242030 401 120 30% 72 60% 48 25 50% 201 55 70 76 2282015 345 62 18% 37 60% 25 15 51% 177 31 100 47 246 2015 345 62 18% 299 Bio apdorojimas iš viso 76 22% Naudojimas energijai gauti Kompostavimas ir popieriausPerdirbimo efektyvumas 60% 9 3% 174 50% pakartotinis panaudojimasĮ perdirbimą po rūšiavimo 37 25 Bio apdorojimas, iš viso 85 25%MRF 49 14%Pakartotinis naudojimas, iš Iš rūšiavimo fabriko (netinkamos 86 25% 25viso perdirbimui) Nuotekų valyklos dumblas (esantBio apdorojimas, iš viso 85 25% 14 reikalui)Pakartotinis naudojimas 171 50% Paj÷gujmo rezervas 40 Į deginimą (iš viso, maks.) 253 73% Šlakas 25% 30% Į šalinimą, iš viso 63 76 88
  • 89. Projekto “Vilniaus regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos Galimybių studija, pl÷tra“ galimybių studijos ir paraiškos finansavimui parengimas, versija 2010-11-16 2010 m.4 ATLIEKŲ TVARKYMO SCENARIJAI IR TECHNOLOGINöS ALTERNATYVOS4.1 Pagrindiniai teisiniai reikalavimai ir technin÷s prielaidosProjekto "Vilniaus apskrities komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros pl÷tra", užtikrinančio biologiškaiskaidžių atliekų tvarkymą ir/ar atliekų naudojimą energijai gauti tikslas: • Nacionalinių reikalavimų atliekų tvarkymo srityje užtikrinimas, • Valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane nustatytų biologiškai skaidžių atliekų ir kitų komunalinių atliekų tvarkymo užduočių įgyvendinimas, • Nacionalin÷s energetikos strategijos nuostatų įgyvendinimas, • optimalus sanglaudos skatinimo veiksmų programos l÷šų panaudojimas.Projektas privalo atitikti ES aplinkosaugos politikos nuostatoms išd÷stytoms: • 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje d÷l atliekų ir panaikinanti kai kurias direktyvas Nr. 2008/98/EB nuostatas; • 2006 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje d÷l atliekų Nr. 2006/12/EB; • 1999 m. balandžio 26 d. Tarybos direktyvoje d÷l atliekų sąvartynų Nr. 1999/31/EB.Nacionaliniai reikalavimai atliekų tvarkymo srityje bei pagrindin÷s užduotys nustatyti Valstybiniamestrateginiame atliekų tvarkymo plane: 1. iki 2013 metų perdirbti ar kitaip panaudoti ne mažiau kaip 50 procentų komunalinių atliekų; 2. biologiškai skaidžių atliekų tvarkymas turi užtikrinti, kad sąvartynuose šalinamos komunalin÷s biologiškai skaidžios atliekos sudarytų: • iki 2013 metų - ne daugiau kaip 50 proc. 2000 metų biologiškai skaidžių komunalinių atliekų; • iki 2020 metų - ne daugiau kaip 35 proc. 2000 metų biologiškai skaidžių komunalinių atliekų. 3. turi būti įdiegtas mechaninis biologinis apdorojimas arba atskiras komunalinių biologiškai skaidžių atliekų surinkimas ir šių atliekų apdorojimas. 4. turi būtų sudarytos sąlygos kompostuoti ir (ar) anaerobiškai pūdyti komunalines biologiškai skaidžias atliekas apskrities lygiu. 5. netinkamos perdirbti, bet turinčios energetinę vertę atliekos turi būti naudojamos energijai gauti. 6. pasiekti, kad iki 2020 m. mažiausiai 50 proc. (vertinant atliekų kiekį) bent jau tokių namų ūkių atliekų medžiagų, kaip popierius, metalas, plastikas ir stiklas, ir galbūt kitos kilm÷s atliekų, jei šie atliekų srautai panašūs į namų ūkių atliekas, būtų paruošiamos pakartotinai naudoti ir perdirbti. 89
  • 90. Projekto “Vilniaus regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos Galimybių studija, pl÷tra“ galimybių studijos ir paraiškos finansavimui parengimas, versija 2010-11-16 2010 m.Siekiant pasinaudoti sanglaudos skatinimo veiksmų programos l÷šomis Projekte numatomi sprendiniai ir veiklosturi atitikti 2010 m. vasario 25 d. Steb÷senos komiteto nutarimu Nr. 21 patvirtintiems specialiesiems projektųatitikties kriterijams: • Projekte numatytos veiklos ir sprendiniai apima regiono ar regionų grup÷s atliekų tvarkymą ir atitinka atitinkamo regiono atliekų tvarkymo plano nuostatas. • Pagrindžiamos pasirinktos atliekų tvarkymo alternatyvos; • Pasirinktos alternatyvos įgyvendinimo sprendiniai pagrįsti ir užtikrina atliekų tvarkymo sistemos prioritetų, nustatytų Valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s 2002 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 519, laikymąsi: atliekų prevencija; gaminių pakartotinis naudojimas; atliekų perdirbimas; kitoks atliekų naudojimas; atliekų šalinimas. • Projektas užtikrina ne mažiau kaip 50 proc. komunalinių atliekų tvarkymo regiono ar regionų grup÷s teritorijoje susidarančių komunalinių biologiškai skaidžių atliekų perdirbimą ir (ar) kitokį naudojimą. • Projekte numatytos veiklos ir sprendiniai užtikrina ne mažiau kaip 50 proc. regiono ar regionų grup÷s teritorijoje susidariusių komunalinių biologiškai skaidžių atliekų kiekio perdirbimą ir (ar) kitokį naudojimą. • Projektas užtikrina ne mažiau kaip 50 procentų regiono ar regionų grup÷s teritorijoje susidarančių komunalinių atliekų perdirbimą ir (ar) kitokį panaudojimą. • Projekte numatytos veiklos ir sprendiniai užtikrina ne mažiau kaip 50 procentų regiono ar regionų grup÷s teritorijoje susidarančių komunalinių atliekų perdirbimą ir (ar) kitokį panaudojimą ir ne daugiau kaip 50 proc. komunalinių atliekų šalinimą. • Projekto sprendiniai sudaro prielaidas gaminių ir pakuočių atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo 2007–2012 metų užduočių, nustatytų LR Vyriausyb÷s 2006 m. lapkričio 24 d. nutarimu Nr. 1168 „D÷l apmokestinamųjų gaminių ir pakuočių atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo 2007–2012 metų užduočių patvirtinimo“ (Žin., 2006, Nr. 130-4897), įgyvendinimui. • Projektas sudaro prielaidas ne mažiau kaip 50 proc. regione susidarančių namų ūkių atliekų (popierius, metalas, plastikas, stiklas ir kitos kilm÷s atliekos, jei šių atliekų srautai panašūs į namų ūkių atliekas) paruošimui pakartotinai naudoti ir perdirbti. • Kitoks atliekų panaudojimas gaunant energiją atliekas deginant galimas tik tada, kai energijai gauti naudojamos likusios po rūšiavimo, netinkamos perdirbti, turinčios energetinę vertę atliekos ir įrenginio energetinio naudingumo koeficientas yra lygus arba didesnis negu 0,65. 90
  • 91. Projekto “Vilniaus regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos Galimybių studija, pl÷tra“ galimybių studijos ir paraiškos finansavimui parengimas, versija 2010-11-16 2010 m. • Projekte numatytos įgyvendinti veiklos skatina atskirą biologiškai skaidžių atliekų surinkimą ir šių atliekų individualų kompostavimą jų susidarymo vietoje. • Projektas, kuriuo užtikrinamas sąnaudų susigrąžinimo, mokumo ir „terš÷jas moka“ principų įgyvendinimas. Įgyvendinus projektą: turi būti užtikrintas ilgalaikis atliekų tvarkymo sistemos finansavimas, t. y. visas atliekų tvarkymo sąnaudas turi padengti terš÷jas; turi būti užtikrinamas atliekų tvarkymo paslaugų įperkamumas, t.y. paslaugų kaina po projekto įgyvendinimo turi būti ne didesn÷ kaip 1 proc. nuo vidutinių šeimos pajamų, vertinant visas atliekų tvarkymo sistemos sąnaudas/pajamas, įskaitant ir atliekų apdorojimo metu susidarančių produktų ar atliekų realizavimo/sutvarkymo kainą.Atsižvelgiant į tai, kad projekte numatytos veiklos bus pilnai užbaigtos ir įrenginiai pasieks projektiniuspaj÷gumus apie 2015 m., būtina atsižvelgti ir į reikalavimus komunalinių atliekų tvarkymo sistemoms, kurie buskeliami 2015-2020 m. ir v÷lesniame laikotarpyje: • Projekte numatytos veiklos ir sprendiniai užtikrina ne mažiau kaip 75 proc. regiono teritorijoje susidariusių komunalinių biologiškai skaidžių atliekų kiekio perdirbimą ir (ar) kitokį naudojimą.Rengiant ir analizuojant galimas alternatyvas turi būti suformuluoti reikalavimai techniniam projekto sprendimui(techniniai reikalavimai planuojamam objektui pagal jo paj÷gumą, paskirtį, eksploatacijos sąlygas; projektavimo,įrengimo ir veiklos principai, procesai ir pan.). Projektui pagrįsti tur÷tų būti svarstomos ne mažiau kaip dvialternatyvos: „nulin÷“ alternatyva (alternatyva, kai projektas n÷ra įgyvendinamas) ir kitos alternatyvos (projektasparemtas alternatyvia technologija ar pan.). Turi būti atskleista, kad visos realios projekto įgyvendinimoalternatyvos buvo svarstytos arba kad kitas alternatyvas, išskyrus nagrin÷jamas, netikslinga svarstyti. Jeiguvertinant projekto įgyvendinimo galimybes išskiriamos kelios projekto įgyvendinimo alternatyvos, vertinantkiekvienai alternatyvai turi būti naudojami tie patys vertinimo kriterijai. Alternatyvos turi būti įvertintos išsamiai irkorektiškai. Pasirinkta alternatyva turi būti optimali, atsižvelgiant į esamus apribojimus.4.2 Galimi biologiškai skaidžių ir kitų komunalinių atliekų tvarkymo scenarijaiRengiant Projekto "Vilniaus apskrities komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros pl÷tra", užtikrinančiobiologiškai skaidžių atliekų tvarkymą ir atliekų naudojimą energijai gauti techninius scenarijus bei vertinant sušių scenarijų įgyvendinimu susijusius investicijų bei eksploatavimo kaštus buvo remtasi ataskaita EuroposKomisijai „Economic Analysis of Options for Managing Biodegradable Municipal Waste. Eumonia Research andConsulting, 2004“, Europos aplinkos agentūros parengta ataskaita „Biodegradable Municipal WasteManagement in Europe. 2002“, apibendrinta informacija apie atliekų tvarkymo technologijas UK „An Introductionto Waste Technologies. Steve Last, January 2008“, ScienceDirect duomenų bazių informacija, Pasaulio Bankobei kitų tarptautinių organizacijų pateiktais duomenimis apie atliekų tvarkymo technologijas ir jų kaštus įvairioseEuropos Sąjungos šalyse, ir kt. 91
  • 92. Projekto “Vilniaus regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos Galimybių studija, pl÷tra“ galimybių studijos ir paraiškos finansavimui parengimas, versija 2010-11-16 2010 m.Atliekų tvarkymo scenarijai, kuriems yra parengtos atliekų srauto prognoz÷s 24 metams (4+20 metų) beiinvesticijų planai ir kaštų skaičiavimai: 0 – be projekto. I – atskiras antrinių žaliavų surinkimas, atskiras žaliųjų atlieku surinkimas ir kompostavimas, individualus kompostavimas, atskiras bioskaidžios frakcijos surinkimas ir atskiras apdorojimas (biodujų gamyba), MRF (antrinių žaliavų išgavimas), deginimas ir šalinimas. II – atskiras antrinių žaliavų surinkimas, atskiras žaliųjų atlieku surinkimas ir kompostavimas, individualus kompostavimas, atskiras bioskaidžios frakcijos surinkimas ir atskiras apdorojimas (biodujų gamyba), MRF (antrinių žaliavų išgavimas), ir šalinimas (be deginimo). III – atskiras antrinių žaliavų surinkimas, atskiras žaliųjų atlieku surinkimas ir kompostavimas, MBA su MRF (antrinių žaliavų išgavimas) su bioskaidžios frakcijos atskyrimu ir biodujų išgavimu ir likusios frakcijos šalinimu sąvartyne (be deginimo). IV – atskiras antrinių žaliavų surinkimas, atskiras žaliųjų atlieku surinkimas ir kompostavimas, individualus kompostavimas, MBA su MRF (antrinių žaliavų išgavimas) ir atliekų paruošimu deginimui, deginimas, ir šalinimas sąvartyne.Techninių alternatyvų sud÷tis schematiškai pavaizduota 4-1 pav.Šie įrenginiai būtų regionin÷s sistemos dalis, tačiau gali būti įrengiami ir eksploatuojami regionin÷s atliekųtvarkymo sistemos (VAATC) arba (ir) privataus sektoriaus.Pagrindiniai kriterijai vertinant planuojamos sistemos įrengimo subjektus yra šie: • Teis÷s aktų reikalavimai nustatantys savivaldybių atliekų tvarkymo pareigas • Atliekų gamintojų (gyventojų) interesai gauti kokybišką paslaugą kuo mažesne kaina • Subjektų finansiniai ir techniniai paj÷gumai. 92
  • 93. Projekto “Vilniaus regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos Galimybių studija,pl÷tra“ galimybių studijos ir paraiškos finansavimui parengimas, versija 2010-11-162010 m.4-1 pav. Techninių alternatyvų schemos 93
  • 94. Projekto “Vilniaus regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos Galimybių studija,pl÷tra“ galimybių studijos ir paraiškos finansavimui parengimas, versija 2010-11-162010 m. 94
  • 95. Projekto “Vilniaus regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos Galimybių studija, pl÷tra“ galimybių studijos ir paraiškos finansavimui parengimas, versija 2010-11-16 2010 m.4.3 Atliekų srautų prognoz÷ pagal atskirus atliekų tvarkymo scenarijusŠioje galimybių studijoje nagrin÷jami 4 atliekų tvarkymo scenarijai, visiems šiems scenarijams buvo parengtosatliekų srautų prognoz÷s 24 metams (4+20 metų).Atliekų srautai kiekvienam scenarijui buvo prognozuojami vadovaujantis aukščiau išvardintomis prielaidomis.2010-2034 m. laikotarpiui visiems scenarijams buvo apskaičiuoti šie rodikliai: • atskirai surenkamų antrinių žaliavų (AŽ) kiekis; • perdirbimui perduodamas AŽ kiekis; • kompostuojamų žaliųjų atliekų kiekis; • I MRF (MBA) patenkančių atliekų kiekis; • AŽ išgaunamų MRF kiekis; • bendras perdirbimui perduodamų AŽ kiekis; • MBA perdirbamų bioskaidžių atliekų (BA) kiekis; • individualiai surenkamų ir kompostuojamų BA kiekis; • atskirai surenkamų BA kiekis; • bendras atskirai tvarkomų BA kiekis; 95
  • 96. Projekto “Vilniaus regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos Galimybių studija, pl÷tra“ galimybių studijos ir paraiškos finansavimui parengimas, versija 2010-11-16 2010 m. • bendras perdirbamų atliekų kiekis; • deginimui perduodamų atliekų kiekis (arba SRF); • atliekų iš kitų šaltinių perdavimas deginimui (NVĮ dumblas); • bendras deginamų atliekų kiekis; • bendras perdirbamų ar kitaip naudojamų atliekų kiekis; • bendras sąvartyne šalinamų atliekų kiekis.Atliekų srautų prognoz÷ pagal aukščiau išvardintus rodiklius pateikta 2 priede.Atliekų srautai kiekvienos alternatyvos atveju yra pateikti 4-1 lentel÷je. 96
  • 97. Projekto “Vilniaus regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos Galimybių studija, pl÷tra“ galimybių studijos ir paraiškos finansavimui parengimas, versija 2010-11-16 2010 m.4-1 lentel÷. Atliekų srautai kiekvienai atliekų tvarkymo sistemos alternatyvai 0 I II III IV Pagrindiniai rodikliai kontroliniai 2009 MBA(MRF+SRF), su 2015, su AZ, KOMP, 2015, su AZ, KOMP, BIO ir MRF, be DEG KOMP, IMBYKOMP, 2015, su AZ, KOMP ir MBA(MRF+BIO), skaičiai 2015, be projekto 2015 (2,3) su AZ, BIO, MRF ir DEG IMBYKOMP ir be DEG DEG Surenkamų atliekų kiekis, tūkst. t ATL(IN) 301 345 345 345 345 345 atskirai surenkamų antrinių žaliavų (ir pakuočių) kiekis, tūkst. t AZ1(IN) 30 34 62 62 62 62 surenkamų AZ kiekis nuo bendro komunalinių atliekų kiekio, proc. 10% 18% 18% 18% 18% 18% perdirbimui perduodamas AŽ ir PAK kiekis, tūkst. t AZ1(OUT) 15 17 37 37 37 37 KOMP kompostuojamų (SU INDKOMP) žaliųjų atliekų kiekis, tūkst. t KOMP(IN) 9,0 15 15 15 15 15 I MRF (MBA) patenkančių atliekų kiekis, tūkst. t MRF/MBA(IN) 0 0 196 196 293 293 antrinių žaliavų išgaunamų MRF kiekis, tūkst. t MRF(OUT) 0 0 48 48 48 48 bendras perdirbimui perduodamų AZ ir PAK kiekis, tūkst. t AZ2(OUT) 15 17 85 85 85 85 bendras perdirbimui perduodamų AZ ir PAK santykinis kiekis, proc. <25% 5% 5% 25% 25% 25% 25% MBA perdirbamų bioskaidžių atliekų kiekis, tūkst. t MBA2(IN) 0 0 0 0 134 204 individualiai surenkamų ir kompostuojamų bioskaidžių atliekų kiekis, KOMP(INMBY) 0 0 43 43 0 43 tūkst. t atskirai surenkamų bioskaidžių atliekų kiekis, tūkst. t 0 0 30 30 0 0 atskirai tvarkomų bioskaidžių atliekų kiekis, tūkst. t BIO(IN) 0 0 73 73 0 43 bendras atskirai tvarkomų bioskaidžių atliekų kiekis, tūkst. t 9,0 15 88 88 149 58 bendras atskirai tvarkomų bioskaidžių atliekų santykinis kiekis, proc. 3% 4% 25% 25% 43% 16% bendras perdirbamų atliekų kiekis, tūkst. t 24 32 173 173 234 345 97
  • 98. Projekto “Vilniaus regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos Galimybių studija, pl÷tra“ galimybių studijos ir paraiškos finansavimui parengimas, versija 2010-11-16 2010 m. 0 I II III IV Pagrindiniai rodikliai kontroliniai 2009 MBA(MRF+SRF), su 2015, su AZ, KOMP, 2015, su AZ, KOMP, BIO ir MRF, be DEG KOMP, IMBYKOMP, 2015, su AZ, KOMP ir MBA(MRF+BIO), skaičiai 2015, be projekto 2015 (2,3) su AZ, BIO, MRF ir DEG IMBYKOMP ir be DEG DEG bendras perdirbamų atliekų santykinis kiekis, proc. >50% 8% 9% 50% 50% 68% 100% deginimui perduodamu atliekų kiekis (arba SRF), tūkst. t MRF/MBA(OUT) 0 0 172 0 0 163 iš kitu šaltiniu deginimui (WWTP ir galingumo rezervas), tūkst. t 0 0 79 0 0 79 bendras deginamų atliekų kiekis maks. tūkst. t DEG(IN) 0 0 251 0 0 240bendras perdirbamų ar kitaip naudojamų atliekų kiekis maks. tūkst. t 24 32 345 173 234 508 bendras perdirbamų ar kitaip naudojamų atliekų santykinis kiekis, >50% 8% 9% 100% 50% 68% 147% proc. atliekų energetine vert÷, MJ/kg 0 0 9 0 0 12 deginimo ir įrenginio šiluminis galingumas, MW 0 0 78 0 0 100 deginimo įrenginio eksploatacija per metus, val./m 0 0 8.000 0 0 8.000 deginimo įrenginio naudingo veikimo koeficientas, proc. >65% 0 0 90% 0 0 90% elektros energijos gamybos galingumas, MW 0 0 16 0 0 16 elektros energijos gamyba per metus, GWh 0 0 128 0 0 128 šilumin÷s energijos gamybos galingumas, MW >50 0 0 54 0 0 74 šilumin÷s energijos gamyba, GWh 0 0 436 0 0 593 peleningumas, proc. 0 0 25% 0 0 35% sąvartyne šalinamų (pelenų) atliekų kiekis, tūkst. t 0 0 63 0 0 84 kitų sąvartyne šalinamų atliekų kiekis, tūkst. t 0 0 17 0 94 17 bendras sąvartyne šalinamų atliekų kiekis, tūkst. t SAV(IN) 277 313 80 172 205 101 98
  • 99. Projekto “Vilniaus regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos Galimybių studija, pl÷tra“ galimybių studijos ir paraiškos finansavimui parengimas, versija 2010-11-16 2010 m. 0 I II III IV Pagrindiniai rodikliai kontroliniai 2009 MBA(MRF+SRF), su 2015, su AZ, KOMP, 2015, su AZ, KOMP, BIO ir MRF, be DEG KOMP, IMBYKOMP, 2015, su AZ, KOMP ir MBA(MRF+BIO), skaičiai 2015, be projekto 2015 (2,3) su AZ, BIO, MRF ir DEG IMBYKOMP ir be DEG DEG bendras sąvartyne šalinamų atliekų santykinis kiekis, proc. <50% 92% 91% 23% 50% 59% 29%Atliekų tvarkymo scenarijai 0 be projekto I Atskiras AŽ surinkimas, atskiras žaliųjų atliekų surinkimas ir kompostavimas, atskiras bioskaidžios frakcijos surinkimas ir atskiras apdorojimas (biodujų gamyba), MRF (AŽ išgavimas), deginimas ir šalinimas II Atskiras AŽ surinkimas, atskiras žaliųjų atliekų surinkimas ir kompostavimas, atskiras bioskaidžios frakcijos surinkimas ir atskiras apdorojimas (biodujų gamyba), MRF (AŽ išgavimas), (be DEG) ir šalinimas III Atskiras AŽ surinkimas, atskiras žaliųjų atliekų surinkimas ir kompostavimas, MBA su MRF (AŽ išgavimas) bioskaidžios frakcijos atskyrimu ir biodujų išgavimu ir likusios frakcijos salinimu sąvartyne (be deginimo) IV Atskiras AŽ surinkimas, atskiras žaliųjų atliekų surinkimas ir kompostavimas, ir MBA su MRF (AŽ išgavimas) ir atliekų paruošimu deginimui (Biodrying to SRF), deginimas, ir šalinimas sąvartyne 99
  • 100. Projekto “Vilniaus regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos Galimybių studija, pl÷tra“ galimybių studijos ir paraiškos finansavimui parengimas, versija 2010-11-16 2010 m.Užduočių vykdymas pagal 2010 m. vasario 25 d. Steb÷senos komiteto nutarimu Nr. 21 patvirtintusspecialiuosius projektų atitikties kriterijus ir Valstyvinį strateginį atliekų tvarkymo planą yra pateiktas 3 priede.4.4 Prioritetų išskyrimasVisos alternatyvos (išskyrus „0“), s÷kmingai jas įgyvendinus bei pasiekus planuojamus efektyvumo rodiklius,užtikrina VSAT plano užduočių įvykdymą. Tod÷l negal÷tų būti atmestinos.Prioritetin÷s yra I ir IV alternatyvos, nes jos generuoja didžiausią naudą d÷l energijos gamybos bei mažiausiusatliekų srautus į sąvartyną. Be to šios alternatyvos užtikrina bioskaidžių atliekų tvarkymo užduotis 2020 irv÷lesniais metais be papildomų sisteminių pokyčių, tik su reinvesticijomis. Tačiau šios alternatyvos reikalaujadidžiausių investicijų (612 ir 607 mln. litų atitinkamai, iš kurių apie 450 mln. litų tenka atliekų j÷gainei).Esminis šių alternatyvų skirtumas: • I alternatyva numato maksimalų atskirą antrinių žaliavų (ir pakuočių atliekų), žaliųjų atliekų, bioskaidžių atliekų surinkimą (su biodujų gamyba ir jų paruošimu) ir atskirą šių atliekų apdorojimą (tokiu būdu užtikrinant galimai aukštesnę gaunamo produkto kokybę), bei numato finansinę paramą diegiant ir vykdant bioskaidžių atliekų (virtuv÷s ir žaliųjų atliekų) kompostavimą individualiose valdose (Vilniaus apskrityje yra apie 73 tūkst. individualių valdų). Siekiant maksimaliai padidinti iš komunalinių atliekų srauto išgaunamų perdirbimui tinkamų antrinių žaliavų bei pakuočių atliekų kiekį, šioje alternatyvoje numatytas medžiagų rūšiavimo fabrikas, kuris taip pat užtikrintų į deginimo įrenginį patenkančių atliekų kokybinę sud÷tį. Deginamos tik išrūšiuotos, netinkamos perdirbimui atliekos, pagaminta elektros bei šilumin÷ energija yra realizuojama. Tokiu būdu gautomis pajamomis kompensuojant dalį atliekų tvarkymo kaštų. • IV alternatyva nenumato atskiro bioskaidžių atliekų surinkimo. Tačiau yra akcentuojamas centralizuotas surinktų mišrių komunalinių atliekų apdorojimas, technologin÷mis priemon÷mis atskiriant pardirbimui tinkamas antrines žaliavas bei pakuočių atliekas, o likusį atliekų srautą susmulkinant ir nukreipiant į biodžiovinimo įrenginį, kuriame atliekos aeruojamos ir džiovinamos. Tokiu būdų gaunamas mažesnis kiekis (-20 proc.), didesnę šiluminę vertę turinčių atliekų (SRF) (+20 proc.). Šios atliekos yra stabilizuotos, jas iki deginimo galima sand÷liuoti ilgesnį laikotarpį (kadangi jų dr÷gnumas, priklausomai nuo apdorojimo laiko, sudaro nuo 10 iki 20 proc.). Ši alternatyva numato iš atliekų paruošto kuro (SRF) deginimą atliekų deginimo įrenginyje. Pagaminta elektros bei šilumin÷ energija yra realizuojama. Tokiu būdu gautomis pajamomis taip pat kompensuojama dalis atliekų tvarkymo kaštų. • II ir III alternatyva vykdo VSAT plano užduotis iki 2020 metų, tačiau generuoja reikšmingus atliekų srautus į sąvartyną. Numatomas įvesti mokestis už aplinkos teršimą atliekomis (numatomas mokesčio dydis – 75 Lt/t, įvedimo laikotarpis – nuo 2012 m.) apie 25 proc. padidintų bendruosius atliekų tvarkymo kaštus. Po 2020 metų reik÷s sisteminių pokyčių ir papildomų investicijų. Šios alternatyvos generuoja santykinai 3 mažą naudą iš energijos gamybos (III alternatyva numato biodujų gamybą – apie 14 mln. m /m su 60 100
  • 101. Projekto “Vilniaus regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos Galimybių studija, pl÷tra“ galimybių studijos ir paraiškos finansavimui parengimas, versija 2010-11-16 2010 m. proc. CH4 dujų). Tačiau šios alternatyvos reikalauja ir mažiausių investicijų – 162 ir 155 mln. litų atitinkamai.Iš esm÷s visos alternatyvos yra palyginamos pagal reikalingų investicijų dydį – atmetus atliekų deginimoįrenginio kainą (I ir IV alternatyva), kuri sudaro apie 450 mln. litų, likusios investicijos praktiškai to paties lygio:162, 162, 155, 167 mln. litų. Tod÷l pagrindinį finansinį skirtumą sudarys tikroji sąvartyno kaina ir šalinimosąvartyne mokesčiai (siūloma atsižvelgti į šiandien gautą aplinkos ministerijos raštą, kuriame išd÷stomaministerijos pozicija d÷l planuojamo nustatyti sąvartyno mokesčio) bei aplinkosaugin÷ nauda.Atliekų deginimo įrenginys turi būti vertinamas, kaip papildoma priemon÷, kuri garantuoja VSAT plano užduočiųįvykdymą (tiek laikotarpyje nuo 2015 m. iki 2020, tiek ir po 2020 metų), bei užtikrina Vilniaus miestui 50-60 proc.šilumos poreikių tenkinimą šiltuoju metų laikotarpiu nenaudojant importuojamo iškastinio kuro.Įvertinus atliekų pakartotino naudojimo ir šalinimo sąvartyne mažinimo užduočių įvykdymą: 1. II ir III alternatyvos turi būti atmestos nes, jas įgyvendinus nebūtų užtikrintas VSAT plano nuostatų įgyvendinimas nuo 2020 m., bei atlikus jautrumo analizę šios alternatyvos patikimai neužtikrina VSAT plano nuostatų įgyvendinimo ir laikotarpyje 2015-2019 m. 2. IV alternatyva, pilnai neužtiktina atliekų tvarkymo sistemos prioritetų, nustatytų VSAT plane laikymosi, tačiau tur÷tų būti detaliau nagrin÷jamos jos įgyvendinimo ekonomin÷s pasekm÷s. 3. I alternatyva, ją įgyvendinus, pilnai užtikrina VSAT plano nuostatų įgyvendinimą planuojmame laikotarpyje (2011-2034 m.), yra realiai įgyvendinama. Šią alternatyvą rekomenduojama pasirinkti kaip prioritetinę ir jai atlikti detalią finansinę-ekonominę analizę, kaštų-naudos analizę bei jos pagrindu rengti investicijų įgyvendinimo planą ir paraišką finansavimui.Atsižvelgiant į pateiktą informaciją parengta projekto alternatyvų techninio ir aplinkosauginio vertinimo lentel÷(3b priede). Kaip matyti iš šios lentel÷s I ir IV alternatyvos surinko daugiausia balų - 67 ir 62 atitinkamai. II ir IIIalternatyvos surinko atitinkamai 52 ir 47 balus. Taigi, prioritetin÷mis alternatyvomis pasirinktos I ir IV. Šiosalternatyvos nagrin÷jamos toliau šioje galimybių studijoje.4.5 Nagrin÷jami atliekų apdorojimo įrenginių techniniai sprendiniai4.5.1 Atliekų pirminio rūšiavimo priemon÷sProjekto apimtyje numatoma gyventojus aprūpinti pirminio rūšiavimo priemon÷mis: • Bioskaidžių atliekų konteineriai Vilniaus mieste – 1475 vnt. virtuv÷s atliekų surinkimui iš daugiabučių gyvenamųjų namų; 3 • Komunalinių atliekų požeminiai konteineriai 5 m talpos komunalinių atliekų surinkimui savivaldybių centruose -1800 vnt., mažinant atliekų surinkimo kaštus; 101
  • 102. Projekto “Vilniaus regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos Galimybių studija, pl÷tra“ galimybių studijos ir paraiškos finansavimui parengimas, versija 2010-11-16 2010 m. • Kompostavimo d÷ž÷s individualiose valdose gyvenantiems apskrities gyventojams – apie 76 tūkst. vnt., užtikrinant virtuv÷s ir žaliųjų atliekų kompostavimą susidarymo vietoje ir išvengiant šių atliekų surinkimo ir tolimesnio apdorojimo.Vertinant kompostavimo d÷žių poreikius, priimta, kad kiekvienam namų ūkiui, gygvenančiam vieno ar vdviejųbutų namuose tektų po veiną tokį konteinerį. Tačiau praktiškai tokių namų ūkių, kurie būtų paj÷gūs ar nor÷tųbioskaidžas atliekas tvarkyti susidarymo vietoje gali būti mažiau. Konsultanto nuomone realiai kompostavimod÷ž÷mis galima bus aprūpinti apie 70 proc. min÷tų namų ūkių. Apie 30 proc. apskaičiuoto d÷žių kiekio tektųsodininkų bendrijų nariams, kurie nuolat gyvena sodų nameliuose, tačiau pastarieji neįregistruoti kaipgyvenamieji namai, sodininkų bendrijų valdybų teikimu.Ukmerg÷s, Širvintų, Švenčionių, Švenčion÷lių, Pabrad÷s, Nemenčin÷s, Šalčininkų, Eišiškių, Trakų, Lentvario,Elektr÷nų ir Vievio miestuose maisto/virtuv÷s atliekų surinkimas iš daugiabučių namų netikslingas d÷l mažo šiųatliekų susidarymo ir santykinai didelių perdirbimo (kompostavimo) išlaidų žaliųjų atliekų kompostavimoaikštel÷se pastatytuose specialiuose kompostavimo konteineriuos (Ukmergei reik÷tų 2 konteinerių, Švenčionims+ Švenčion÷liams pakaktų 1 konteinerio, Elektr÷nams + Vieviui - pakaktų 1 konteinerio, Trakams + Lentvariui –irgi pakaktų 1 konteinerio, Širvintoms reik÷tų – 1, Pabradei – 1, Nemenčinei – 1, Šalčininkams – 1 ir Eišišk÷ms –1). Investicijos 1 specialiam kompostavimo konteineriui, kuriame per metus galima sukompostuoti 500 ÷ 1000tonų (skirtingų firmų skirtingos kompostavimo technologijos ir konteinerių paj÷gumai) maisto/virtuv÷s atliekų permetus sudarytų apie 500 -750 tūkst. litų; taigi – 10 konteinerių nupirkti ir pajungti prie elektros reik÷tų 5-7,5 mln.litų investicijų. Beto, dar būtų reikalinga įranga kompostavimo konteineriams aptarnauti - atliekų smulkintuvas/maišytuvas ir ratinis krautuvas.Išvardintų miestų daugiabučių namų virtuv÷s atliekos kartu su mišriomis komunalin÷mis atliekomis būtųpristatomos į medžiagų rūšiavimo fabriką.4.5.2 Bioskaidžių atliekų apdorojimasAnalizuojant galimas bioskaidžių atliekų apdorojimo schemas reikia atsižvelgti į optimalias ir šiuo metupraktikoje naudojamas technologijas, įvertinti bioskaidžių atliekų, kaip atsinaujinančio energijos šaltiniopanaudojimo poreikį ir galimybes, apdorotų atliekų panaudojimo galimybes, kitų apdorojimo procesesusidarančių „produktų“ kiekius ir kokybę.Galimos šios rūšies atliekų apdorojimo schemos skiriasi savo pritaikymo galimyb÷mis, naudotinų technologijųsud÷tingumu ir „galutinių produktų“ panaudojimo galimyb÷mis. Pagrindiniai kriterijai, kurių pagrindu buvonagrin÷tos bioskaidžių atliekų tvarkymo schemos, yra šie: • Susidarančių atliekų kiekis; • Atliekų šaltiniai ir kokyb÷; • Galutinių šio apdorojimo „produktų“ panaudojimo galimyb÷s.Tolimesniam aptarimui siūlytinos tokios principin÷s bioskaidžių atliekų tvarkymo schemos: 102
  • 103. Projekto “Vilniaus regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos Galimybių studija, pl÷tra“ galimybių studijos ir paraiškos finansavimui parengimas, versija 2010-11-16 2010 m.1 Atliekų tvarkymas su energijos išgavimu ir maistinių medžiagų išsaugojimu;2 Atliekų tvarkymas be energijos išgavimo, bet su maistinių medžiagų išsaugojimu;3 Atliekų tvarkymas su energijos išgavimu, bet be maistinių medžiagų išsaugojimo.4.5.2.1 Bioskaidžių atliekų tvarkymas su energijos išgavimu ir maistinių medžiagų išsaugojimuPagal šią schemą pilnai būtų išnaudojamas bioskaidžiose atliekose esantis energetinis ir maistinis potencialai.Pirmiausiai išnaudojama atliekose esančios organikos energetin÷ vert÷, t.y. atliekos yra pūdomos ir surenkamosorganinių medžiagų pūdymo metu išsiskyrusios dujos. Biodujos gali būti panaudojamos karšto vandensruošimui ir elektros energijos gavybai arba naudojamos kaip biokuras. Pūdymas yra reikalingas, ne tik kaipenergijos išgavimo etapas. Šioje technologin÷je grandin÷je sumažinamas atliekų kiekis, maž÷ja kvapųproblemos, sunaikinama didžioji dalis patogeninių mikroorganizmų. Pūdymo metu atliekose esančios vertingosmaistin÷s medžiagos (AŽotas ir fosforas) nesuskaidomos ir pūdymo susidaręs substratas pasižymi didelemaistinių medžiagų koncentracija, tod÷l sudaromos prielaidos tinkamam atliekose esančių maistinių medžiagųantriniam panaudojimui (grąžinant jas į natūralų gamtinį ciklą).4.5.2.2 Bioskaidžių atliekų tvarkymas be energijos išgavimo, bet su maistinių medžiagų išsaugojimuPati paprasčiausia bioskaidžių atliekų tvarkymo schema yra šių atliekų kompostavimas. Pagal šią schemą tamtikros grup÷s/rūšies (sodo-daržo, želdinių) bioskaidžios atliekos gali būti kompostuojamas kartu su nuotekųdumblu ar kita organikos turinčia mase. Pagal šią bioskaidžių atliekų tvarkymo schemą būtų išnaudojamos tik“maistin÷s” atliekų savyb÷s. Šios schemos ribotumas yra tai, kad ji neapima problematiškiausios ir tuo pačiupotencialiai vertingiausios (maistinių medžiagų prasme) bioskaidžių atliekų grup÷s – maisto atliekų,susidarančių tiek buityje, tiek visuomeniniame sektoriuje ar maisto perdirbimo pramon÷je. Pagal šią schemą„pagamintas“ kompostas gali būti naudojamas įvairiose srityse: žem÷s ūkyje, sąvartynų uždarymui, veikiančiųsąvartynų darbui, pažeistų teritorijų atstatymui, energetinio miško auginimui, žaliųjų plotų atstatymui, keliųstatyboje, miškų sodinimui ir kitose srityse.4.5.2.3 Bioskaidžių atliekų tvarkymas su energijos išgavimu, bet be maistinių medžiagų išsaugojimoPagal šią schemą bioskaidžios atliekos būtų deginamos (neapdorotos, kartu su kitomis atliekomis atliekųdeginimo stotyje, arba specialiai apdorotos/išrūšiuotos kaip biokuras atitinkamose katilin÷se).Šios schemos taikymo galimyb÷ nagrin÷tina tokiu atveju, jeigu, ypač didel÷se aglomeracijose, n÷ra galimybiųsusidariusio bioskaidžių atliekų kiekio apdoroti ir yra poreikis šias atliekas greitai pašalinti. Pagal Lietuvossąlygas ir kitų šalių indikacinius techninius – ekonominius rodiklius, tokia technologija, gal÷tų būti svarstytina tikkeliose didžiausiose aglomeracijose, tokiose kaip Vilnius, Kaunas, Klaip÷da. Iš kitų regionų mažesniųaglomeracijų, bioskaidžios atliekos tokiu atveju tur÷tų būti atvežamos į didesnį miestą sudeginimui. 103
  • 104. Projekto “Vilniaus regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos Galimybių studija, pl÷tra“ galimybių studijos ir paraiškos finansavimui parengimas, versija 2010-11-16 2010 m.4.5.2.4 Prioritetin÷ bioskaidžių atliekų tvarkymo schemaKonsultantų nuomone valstyb÷s politika atliekų tvarkymo srityje turi būti orientuota dviem tarpusavyjesusijusiomis kryptimis – maksimalus atliekų energetinio potencialo ir jose esančių maistinių medžiagųpanaudojimas bei pačių panaudojimo galimybių spektro išpl÷timas. Požiūris į bioskaidžias (ypač maisto)atliekas, kaip į problemų šaltinį, turi transformuotis, į kaip potencialią antrinę žaliavą - biokuro gamybai beimaistinių medžaigų šaltinį. D÷l šių priežasčių prioritetine tur÷tų būti laikoma I-oji schema – bioskaidžių atliekųtvarkymas su energijos išgavimu ir maistinių medžiagų išsaugojimu.Pagrindin÷ bioskaidžių atliekų apdorojimo technologija, kuomet atliekų apdorojimo proceso metu yraišsaugojama organin÷se atliekose esanti energetin÷ vert÷ yra anaerobinis atliekų pūdymas. Šis metodas yražinomas ir s÷kmingai taikomas įvairiose Europos šalyse jau keletą dešimtmečių. Išskirtinos dvi pagrindin÷satliekų anaerobinio pūdymo proceso, taikomo praktikoje, modifikacijos: taip vadinamas „sausas“ metodas ir„šlapias“ metodas. Kiekvienas iš šių metodų turi savo privalumų ir šalininkų, tačiau vertinant galutinį bioskaidžiųatliekų apdorojimo tikslą – išgauti ir panaudoti maksimalų energijos kiekį bei išsaugoti ir sudaryti prielaidasmaksimaliam organin÷se atliekose esančių maistinių medžiagų panaudojimui – Vilniaus regiono atvejusiūlytinas „šlapias“ metodas. Apdorojant atliekas šiuo metodu, pirmiausiai jos yra smulkinamos ir„praskiedžiamos“ vandeniu, sausų medžiagų koncentraciją sumažinant nuo 25-35% iki 10-14%, ir po toanaerobiškai pūdomos, panašiomis sąlygomis, kaip pūdomas nuotekų dumblas.4.5.2.5 Anaerobinis pūdymas„Šlapiu“ metodu anaerobiškai pūdomų bioskaidžių atliekų ir/ar organin÷s mas÷s spektras yra gana platus. Šiuometodu gali būti pūdomos iš gyventojų surinktos buitin÷s maisto atliekos, viešojo maitinimo įstaigosesusidarančios maistin÷s atliekos, maisto perdirbimo pramon÷je susidarančios atliekos, atliekų rūšiavimo stotyseišrūšiuotos bioskaidžios atliekos, lokaliniuose ir municipaliniuose nuotekų valymo įrenginiuose sulaikomiriebalai. Kaip papildomas organikos šaltinis tokiuose atliekų pūdymo įrenginiuose gali būti apdorojamas nuotekųdumblas, galvijų ar kiaulių m÷šlas ar netgi visai kito tipo mas÷, kurios sud÷tyje yra sąlyginai didelis lengvaiskylančios organikos kiekis. Praktikoje yra jau įgyvendintų pavyzdžių (Švedijoje, Vokietijoje), kai kartuanaerobiškai pūdomos buitin÷s maisto atliekos, nuotekų dumblas ir specialiai šiam tikslui auginamų kukurūzųmas÷.Anaerobinio pūdymo metu susidarančios biodujos savo kokybe (įsk. ir metano koncentraciją) yra artimosnuotekų dumblo pūdymo įrenginiuose išgaunamoms biodujoms. Šio proceso metu susidarančių biodujų išeigataip pat yra artima analogiškam nuotekų dumblo pūdymo parametrui: iš vienos tonos bioskaidžių atliekų mas÷s(po praskiedimo) yra išgaunama apie 150 Nm3 biodujų, kuriose metano koncentracija būna 60-70%.Energijai išgauti iš pūdymo metu susidarančių biodujų plačiausiai žinomi ir praktikoje taikomi du metodai:• biodujų deginimas (šilumin÷se katilin÷se – gaminant šiluminę energiją arba kogeneracin÷se j÷gain÷se – gaminant elektros energiją ir šiluminę energiją;• biodujų „gryninimas“ siekiant padidinti metano koncentraciją ir panaudojimas kaip kuro automobiliams. 104
  • 105. Projekto “Vilniaus regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos Galimybių studija, pl÷tra“ galimybių studijos ir paraiškos finansavimui parengimas, versija 2010-11-16 2010 m.Iš principo abu metodai yra techniškai priimtini ir įgyvendinami, vertinant Vilniaus regiono atliekų tvarkymoschemos specifiką, tačiau atsižvelgiant į Vilniaus miesto energetinius (šilumin÷s ir elektros energijos) poreikius,siūlytinas antrasis biodujų panaudojimo metodas.Kitas anaerobinio atliekų pūdymo metu susidarantis „produktas“ – skystas substratas – pasižymi didele vertingųmaistinių medžiagų (azoto ir fosforo) koncentracija. Šį substratą galima papildomai apdoroti, atskiriant skystąfrakciją ir sulaikant dr÷gną dalį (analogiškai, kaip sausinant nuotekų dumblą). Visoje atliekų tvarkymo schemojeteikiant prioritetą vertingų maistinių medžiagų išsaugojimui, svarstytinos dvi šio substrato panaudojimogalimyb÷s:• panaudojimas žem÷s ūkyje;• panaudojimas energetinio miško auginimui.Abiem šiais atvejais reikalinga numatyti, kaip šis substratas bus transportuojamas į galutinio panaudojimo vietąir, įvertinus galimą panaudojimo sezoniškumą, ar reikalingos saugojimo talpos.Transportavimo būdą (vamzdynais ar autotransportu – cisternomis) iš esm÷ lemia šio substrato susidarymo (t.y.bioskaidžių atliekų apdorojimo įrenginių) geografin÷ vieta ir atstumas iki panaudojimo vietos. Vilniaus regionoatveju tik÷tina, kad bioskaidžių atliekų apdorojimo įrenginiai bus statomi toje vietov÷je, kur susidaro didžiausi šiųatliekų kiekiai – Vilniaus miesto teritorijoje arba artimiausiose apylink÷se. Atsižvelgiant į aplink Vilniaus miestąesančių teritorijų naudojimo pobūdį ir nekilnojamojo turto rinkos raidos tendencijas yra mažai tik÷tina, kadracionaliu atstumu nuo tokių atliekų apdorojimo įrenginių atsiras žem÷s naudotojas, kuriam būtų galima skystąanaerobinį substratą transportuoti vamzdynais. Tod÷l tolimesniame planavimo procese tur÷tų būti vertinama,kad šį substratą į galutinio panaudojimo vietą teks vežioti autotransportu.Kitas teoriškai galimas ir praktiškai įgyvendinamas šio substrato utilizavimo būdas – išleisti į miesto nuotakynąarba autotransportu atvežti į nuotekų valymo įrenginius. Šio būdo trūkumai yra tokie:• d÷l tokios galimyb÷s tektų atskirai tartis su vandentvarkos įmone;• būtų papildomai apkraunami miesto nuotekų valymo įrenginiai ir juose padid÷tų energijos sąnaudos;• už šio substrato išleidimą/pri÷mimą į centralizuotą nuotekų sistemą tektų mok÷ti eksploatuojančiai organizacijai;• dalis maistinių medžiagų būtų prarasta (nuotekų valymo metu substrate esantis AŽotas būsų suskaidomas į dujines formas ir išgaruotų).Vienintelis šio būdo privalumas – minimalūs investiciniai kaštai. Tolmesniame planavimo procese tokssprendimas gal÷tų būti traktuojamas kaip atsarginis variantas tuo atveju, jeigu nepavyktų įgyvendinti substratopanaudojimo žem÷s ūkyje ar energetinio miško auginimui įd÷jos.Supaprastinta anaerobinio atliekų pūdymo proceso technologin÷ schema ir trumpas aprašymas (angl.k.) yrapateikiama 4 priede. 105
  • 106. Projekto “Vilniaus regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos Galimybių studija, pl÷tra“ galimybių studijos ir paraiškos finansavimui parengimas, versija 2010-11-16 2010 m.Pagal preliminarią bioskaidžių atliekų susidarymo ir surinkimo prognozę bei geografiją Vilniaus regione siūlytinastatyti 30 tūkst. t/metus našumo bioskaidžių atliekų anaerobinio pūdymo ir biodujų išgavimo įrenginius. 3 3Tokiuose įrenginiuose būtų išgaunama apie 500 Nm /h (arba 4,4 mln. Nm /metus) biodujų su 60-70% metano 3koncentracija. Atliekų „praskiedimo poreikiams“ užtikrinti būtų reikalingas apie 80 m /d. vandens kiekis, o po 3pūdymo likęs anaerobinio substrato kiekis būtų apie 160-170 m /d. Laikytina, kad šio anaerobinio substratofrakcijų atskyrimas nusausinant (centrifūgomis ar kt.) yra ekonomiškai netikslingas, kadangi tokiam procesuibūtų reikalinga papildoma energija, o utiliziuotinų „produktų“ – nusausinto dumblo ir skystos frakcijos – suminiskiekis ir panaudojimo galimyb÷s iš esm÷s nepasikeistų.Siekiant užtikrinti maksimalų planuojamų įrenginių našumo išnaudojimą ir technologinio proceso stabilumą yrasiūloma, kad šiuose įrenginiuose būtų numatyta technologin÷ galimyb÷ priimti ir apdoroti iki 5000 t/metusviešojo maitinimo įstaigose ar maisto perdirbimo įmon÷se susidarančių atliekų. Tiek investicinių tiekeksploatacinių kaštų prasme tokio sprendimo įgyvendinimas esmin÷s įtakos tolimesniam planavimo procesuinetur÷tų, tačiau pagerintų visos bioskaidžių atliekų apdorojimo grandies „lankstumą“ ir planuojamos šios veiklosrezultatų patikimumą.4.5.2.6 Biodujų gryninimasAnaerobiniams mikroorganizmams skaidant pūdomas organines medžiagas susidarantis dujų mišinysvadinamas biodujomis. Neapdorotose biodujose be metano gali būti visa eil÷ dujiniame pavidale gamtojesutinkamų cheminių komponentų, įskaitant vandens garus, sieros vandenilį, azotą ir t.t., įskaitant ir korozijąsukeliančius ar toksinius junginius. Pagrindiniai biodujų komponentai pateikiami 4-2 lentel÷je toliau. Šiųmedžiagų koncentracija priklauso nuo pūdomo substrato, iš kurio išgaunamos biodujos.4-2 lentel÷. Pagrindiniai biodujų komponentai Biodujų komponentai Biodujose Sąvartyno dujose Gamtin÷se dujoseMetanas (tūrio %) 60-70 35-65 89Kiti angliavandeniliai (tūrio %) 0 0 9,4Vandenilis(tūrio %) 0 0-3 0Anglies dioksidas (tūrio %) 30-40 15-50 0,67Azotas (tūrio %) 0,2 5-40 0,28Deguonis (tūrio %) 0 0-5 0Sieros vandenilis (ppm) 0-4000 0-100 2,9Amonis (ppm) 100 5 0 3Šilumin÷ vert÷ (kWh/Nm ) 6,5 4,4 11,0Paprasčiausias būdas ekonomiškai tikslingai panaudoti biodujas yra tiesioginis jų deginimas, išgaunant šiluminęenergiją. Toks biodujų panaudojimas praktiškai nereikalauja jokio sud÷tingo dujų valymo. Siekiant panaudotibiodujose esantį metaną pažangesniais metodais, t.y. kaip automobilinį biokurą ir/ar gamtinių dujų pakaitalą 106
  • 107. Projekto “Vilniaus regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos Galimybių studija, pl÷tra“ galimybių studijos ir paraiškos finansavimui parengimas, versija 2010-11-16 2010 m.ūkio-buities tikslams, reikalingas biodujų apdorojimas, kurio metu pašalinamos nereikalingos/kenksmingospriemaišos ir didinama metano koncentracija. Tokio biodujų valymo ir „išgryninimo“ proceso metu pasiekiamaapie 97% metano koncentracija ir šios dujos vadinamos biometanu.Siekiant paskatinti ir palengvinti biometano naudojimą kaip gamtinių dujų pakaitalą ir/ar automobilinį kurą šiuometu yra kuriami vieningi Europos standartai, kadangi nacionaliniai stndartai yra šiek tike skirtingi ir priklausonuo biometano panaudojimo srities.Vandens garų kondensatas gali sukelti dujų vamzdynų koroziją ir „kamščius“. Kitų priemaišų deginimas kartu subiodujose esančiu metanu gali sukelti apnašų formavimąsi deginimo prietaise/įrenginyje ir/arba toksinių junginiųsusidarymą ir išmetimą į aplinką. Be to, pati biodujų gryninimo įranga turi būti maksimaliai apsaugota nuovidin÷s korozijos ir mechaninio dev÷jimosi. Tod÷l prieš pradedant šalinti pagrindinį „nereikalingą“ biodujųkomponentą – anglies dioksidą – biodujų gryninimo procese pirmiausia yra tikslinga šias dujas išdžiovinti irpašalinti kitas priemaišas.Anglies dioksido pašalinimui yra sukurta visa eil÷ technologijų, iš kurių pamin÷tinos šios: • Adsorbcija (pressure swing adsorbtion - PSA); • Absorbcija (vandens skruberiuose arba fizikin÷/chemin÷ absorbcija panaudojant organininius tirpiklius); • Permeacija (aukšto arba žemo sl÷gio membraninis atskyrimas); • Kriogeninis gryninimas.Skirtingų biodujų gryninimo procesų pagrindiniai parametrai yra pateikiami 4-3lentel÷je.4-3 lentel÷. Biodujų gryninimo procesų pagrindiniai parametrai Fizikin÷ Chemin÷ Vandens organin÷ Parametras/metodas PSA absorbcija skruberyje absorbcija skruberiuose skruberiuoseParengtinio valymo būtinumas Taip Ne Ne TaipDarbinis sl÷gis 4-7 4-7 4-7 Be sl÷gioMetano nuostoliai < 3-10% < 1-2% < 2-4% < 0,1%Metano koncentracija > 96% > 97% > 96% > 99%išgrynintose dujoseElektros energijos sąnaudos 0,25 < 0,25 0,24 – 0,33 < 0,15 3(kWh/Nm ) oŠilumos poreikis procesui ( C) Nereikia Nereikia 55 - 80 160Įrangos faktinio apkrovimo ribos, +/- 10-15% 50 – 100% 10 – 100% 50 – 100%lyginant su projektiniu našumuPastatyta įrenginių > 20 > 20 2 3 107
  • 108. Projekto “Vilniaus regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos Galimybių studija, pl÷tra“ galimybių studijos ir paraiškos finansavimui parengimas, versija 2010-11-16 2010 m.Kaip matyti iš pateiktos lentel÷s, populiariausi biodujų gryninimo metodai yra adsorbcija ir absorbcija vandensskruberiuose. Vienoje iš labiausiai pažengusių biodujų gryninimo ir panaudojimo automobilių kurui srityje šalių –Švedijoje – šiuo metu plačiausiai yra taikoma biodujų gryninimo vandens skruberiuose technologija. Šitechnologija nereikalauja parengtinio biodujų valymo, yra patikima, proceso metu patiriami nedideli metanonuostoliai ir yra efektyviausia kaštų prasme.Supaprastinta biodujų gryninimo proceso technologin÷ schema ir trumpas aprašymas (angl.k.) yra pateikiama 4priede.Biodujų gryninimas ir panaudojimas kaip automobilių kuras turi šiuos pagrindinius privalumus:• Mažina šiltnamio efektą sukeliančių dujų išsiskyrimą į atmosferą;• Didina atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo dalį bendrame energetinių išteklių balanse;• Didina atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimą automobilinio transporto kuro gamybai (pagal ES direktyvą iki 2020 m. visos šalys – nar÷s tur÷s pasiekti, kad automobilinio kuro gamyboje iš atsinaujinančių resursų pagamintas kuras sudarytų ne mažiau kaip 20% viso gaminamo kuro);Vilniaus apskrityje pastačius 30000 t/metus našumo bioskaidžių atliekų apdorojimo įrenginius, kuriuose pūdymometu susidariusios biodujos būtų gryninamos išgaunant biometaną, biodujų gryninimo įrenginių našumas tur÷tų 3 3būti apie 500 Nm /h (skaičiuojant pagal neapdorotas biodujas) arba 4,4 mln. Nm /metus. Tokiuose įrenginiuoseper metus būtų „pagaminama“ apie 4,7 mln. litrų dujų (biometano). Šis kiekis yra pakankamas visus metuseksploatuoti apie 100 miesto autobusų, kurui naudojančių vien biometaną.Pagrindiniu šios technologijos trūkumu gali būti sąlyginai didesni biometano gamybos kaštai ir atitinkamai -kaina, lyginant su gamtinių dujų kaina. Tačiau šiuo atveju, kalbant apie valstyb÷s siekį iki 2020 m. užtikrintinustatytą automobilinio kuro gamybos iš atsinaujinančių šaltinių kvotą, yra svarstytina kryžminio finansavimo(subsidijavimo) galimyb÷.4.5.3 Atliekų rūšiavimo technologijos ir panaudojimo galimyb÷sMedžiagų rūšiavimo fabriko (MFR) tikslas yra išrūšiuoti perdirbimui tinkamas medžiagas. Medžiagų rūšiavimofabrikai padeda iš atliekų srauto išgauti biologiškai skaidžias atliekas ir antrines žaliavas ir jas nukreipti atskiramapdorojimui ar perdirbimui. Medžiagų rūšiavimo fabrikai ypač naudingi, kuomet atliekų šalinimas vykdomas įsąvartynus ir, taupant sąvartyno paj÷gumus bei užtikrinant atliekų perdirbimo ir panaudojimo užduotis, būtinakuo didesnį atliekų srautą atskirti nuo šalinamos atliekų dalies. Medžiagų rūšiavimo fabrikai kartu su atliekųmechaniniu biologiniu apdorojimu taikomi gaminant kurą iš atliekų (RDF, angl refuse derived fuel) ir jįparduodant įmon÷ms, kurios gali priimti deginti tokį kurą. Esant galimybei atliekas panaudoti energijai išgautineracionalu didelę kalorinę vertę turinčias atliekas (pvz., bioskaidžias atliekas, plastiką, popierių ir pan.) atskirti.Tokiu atveju vykdoma tiekiamų į atliekų j÷gainę atliekų kontrol÷, kad į įrenginį nepatektų pavojingos atliekos,didelių gabaritų atliekos ar atliekos, kurios patekusios į katilą gal÷tų jį sugadinti ar neigiamai įtakoti degimoprocesą (Švedijos pavyzdys). 108
  • 109. Projekto “Vilniaus regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos Galimybių studija, pl÷tra“ galimybių studijos ir paraiškos finansavimui parengimas, versija 2010-11-16 2010 m.Projektuojant, statant ar įrengiant naujus atliekų rūšiavimo fabrikus, būtina sukurti veiksmingą kiek galimamaksimaliai automatizuotą atliekų rūšiavimo procesą.Mechaniniai rūšiavimo metodai, paprastai taikomi MRF, apima tokius įrenginius kaip būgnininiai separatoriai,diskiniai tinklai, vibruojantys ir balistiniai stalai, oro separatoriai, elektromagnetai (stacionarūs elektromagnetai,elektromagnetiniai būgnai, elektromagnetiniai skriemuliai ir portatyvūs elektromagnetai) ir sūkurin÷s srov÷sseparatoriai. Šie rūšiavimo metodai yra pagrįsti viena iš trijų pagrindinių medžiagų savybių – dydis, svoris irmagnetin÷s ypatyb÷s.Kitas automatizuoto rūšiavimo metodo tipas apima optinius ir cheminius medžiagų atpažinimo prietaisus,dažniausiai naudojamųs stiklo ir plastiko rūšiavimui. Šie prietaisai „skaitytuvai“ surūšiuoja medžiagas pagalspalvą ir tankį. Nors tam tikras rankinio rūšiavimo lygmuo vis dar yra reikalingas, mechaniniai rūšiavimo metodaigali papildyti rankinį medžiagų rūšiavimą.Daugelyje situacijų mechaninis atliekų rūšiavimas, ypač rūšiavimo linijos pradin÷je faz÷je, gali būti labaiefektyvus atskiriant bioskaidžias ir inertines medžiagas.Atsižvelgiant į šiuo metu ES galiojančius normatyvus, atliekų rūšiavimas turi būti kiek galima daugiaumechanizuotas, atsisakant rankinio rūšiavimo grandžių. 109
  • 110. Projekto “Vilniaus regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos Galimybių studija, pl÷tra“ galimybių studijos ir paraiškos finansavimui parengimas, versija 2010-11-16 2010 m.4-2 pav. Medžiagų rūšiavimo fabriko (MRF) principin÷ technologin÷ schema 110
  • 111. Projekto “Vilniaus regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos Galimybių studija, pl÷tra“ galimybių studijos ir paraiškos finansavimui parengimas, versija 2010-11-16 2010 m.Numatomas medžiagų rūšiavimo fabriko (bendras visų pradinio atliekų pri÷mimo technologinių linijų) paj÷gumasapie 1000 t atliekų per dieną.Numatoma, kad atliekų transportavimui į medžiagų rūšiavimo fabriką (MRF) reikia apie 80-120 sunkvežimių perdieną. Transportavimas vyks dienos metu (nuo 6 iki 20 vai) įskaitant savaitgalius, MRF veikimo periodu.Transporto srautas sudarys apie 10 atliekų sunkvežimių kiekvieną valandą.Kadangi numatoma į rūšiavimo fabriką tiekti atliekas iš mišrių atliekų surinkimo sistemos, pasirenkamas„purvinas“ rūšiavimo fabrikas (Dirty MRF).Medžiagų rūšiavimo įrenginių aprašymas detaliai pateiktas 5 priede.Medžiagų rūšiavimo fabrike numatoma išskirti apie 35-50 tūkst. tonų antrinių žaliavų per metus, kurios busperduodamos atitinkamų medžiagų perdirbimo įmon÷ms. Mechaninio rūšiavimo medžiagų rūšiavimo fabrikegauta užteršta degi frakcija bus nukreipiama į atliekų j÷gainę.4.5.4 Vilniaus m. atliekų j÷gain÷Vilniuje, pastačius atliekų j÷gainę, būtų sudeginama apie 250 tūkst tonų netinkamų perdirbti komunalinių atliekųper metus, tokiu būdu užtikrinant apie 14 proc. metinių Vilniaus miesto šilumos poreikių.Paskaičiuota, kad vasaros metu planuojama atliekų deginimo j÷gain÷ kartu su VE-2 dirbančiu ir biokurąnaudojančiu katilu gal÷tų Vilniaus miestą aprūpinti karštu vandeniu. Tokiu būdu vasaros metu nebūtųnaudojamas brangus iškastinis kuras, o ir žiemą taip pat sumaž÷tų jo sunaudojimas.Šiuo metu Vilniaus mieste veikia dvi termofikacin÷s elektrin÷s – Vilniaus antroji (VE-2) ir Vilniaus trečioji (VE-3),dirbančios termofikaciniu režimu. VE-2 dirba du elektrą gaminantys generatoriai – 12MW ir 17MW galingumo, oVE-3 – du generatoriai po 210MW galios.Centralizuotai šilumą mieste tiekia UAB „Vilniaus energija“. Esamų centralizuotai tiekiamos šilumos vartotojųporeikis siekia 2500MW. Metinis į CŠT tinklą patiektos šilumos kiekis sudaro apie 2812 GWh.Pagrindinis kuras, naudojamas elektros ir šilumos gamybai yra gamtin÷s dujos ir metiniame kuro balanse jossudaro iki 96%. Likusią dalį sudaro biokuras (3%) ir mazutas (1%). Toks kuro balansas buvo 2006 metais, kaiVE-2 prad÷jo veikti garo katilas, kuriame deginamas biokuras.Šilumos ir elektros gamybai, sudeginus vieną toną komunalinių atliekų, būtų taupoma apie 240m³ gamtinių dujų.Kartu su komunalin÷mis atliekomis j÷gain÷je būtų deginamas džiovintas nuotekų dumblas.Veiksniai, kurie apibr÷š j÷gain÷s išplanavimą: • J÷gain÷s sistemos bus suprojektuotos taip, kad minimizuotų pasijungimo kaštus. • Transporto eismo sprendimai teritorijoje bus lankstūs ir saugūs. • Bus atsižvelgta į institucijų saugumo ir gaisro gesinimo reikalavimus. • Išd÷stymas palengvins esamos infrastruktūros panaudojimą. 111
  • 112. Projekto “Vilniaus regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos Galimybių studija, pl÷tra“ galimybių studijos ir paraiškos finansavimui parengimas, versija 2010-11-16 2010 m. • Didžiausi veiksniai turintys įtaką j÷gain÷s išplanavimui yra: • Reikalavimai ir apribojimai nustatyti miesto planavimo reglamentais. • J÷gain÷s dydis ir j÷gain÷s koncepcija. • Pasirinktų pagrindin÷s įrangos gamintojų technologin÷s ypatyb÷s (katilas, degimo produktų valymas, turbina, kuro paruošimas). • Katilo tipas (ardyninis, verdantis sluoksnis, horizontalus, vertikalus). • Kuro sand÷liavimo reikalavimai. • Įvažiavimo išvažiavimo kelių pad÷tis. • Pagrindinių pasijungimų pad÷tis (elektros tinklo, centralizuotų šilumos tinklų). • Reikalingi sand÷liai ir dirbtuv÷s. • Reikalingi administraciniai pastatai.Vilniaus atliekų j÷gain÷s teritorija parenkama, kad būtų garantuoti šie inžinerinių tinklų pagrindiniai pajungimai: • centralizuoti šilumos tinklai; • gamtinių dujų tinklai; • prijungimas prie elektros tinklo (110 kV); • rezervinis galios pajungimas; • neapdoroto vandens tinklai; • miesto vandentiekio tinklai; • ūkinių nuotekų tinklai; • lietaus nuotekų tinklai.Vilniaus atliekų j÷gain÷s įrenginiuose kurui bus naudojamos mišrios komunalin÷s atliekos. Pasirinkti kuro kiekiaivieneriems metams atitinkamai sudarytų 250 tūkst. t/m arba 800 t/parą. Deginamų atliekų vidutinis kaloringumasapie 9,0 MJ/kg. J÷gain÷je pagaminta šiluma bus naudojama Vilniaus miesto centralizuoto šildymo sistemoje.Pagaminta elektra bus parduodama aukštos įtampos (110 kV) tinklų savininkui.J÷gain÷s įrenginiuose bus pagaminama apie 500 GWh/m šilumos energijos ir apie 130 GWh/m elektrosenergijos. J÷gain÷s įrenginiuose per÷ję valymo įrenginius degimo produktai bus išmetami į atmosferą per apie70 m aukščio kaminą.Vilniaus atliekų j÷gain÷s įrenginių pagrindiniai komponentai yra ardyninis katilas, kuriame generuojamas aukštosl÷gio garas, garo turbinos su generatoriumi įranga ir šilumokaičiai, nuimantys šilumą nuo iš turbinos išeinančiogaro. Įrenginiai gamins apie 60 MWš šilumos (+ maks. 8,8 MW iš degimo produktų kondensavimo) ir apie 16,0MWe elektros. 112
  • 113. Projekto “Vilniaus regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos Galimybių studija, pl÷tra“ galimybių studijos ir paraiškos finansavimui parengimas, versija 2010-11-16 2010 m.Vilniaus atliekų j÷gain÷s numatomas darbas - veikimas pilnu paj÷gumu, kad joje būtų galima sudeginti visasnetinkamas perdirbti, tačiau energetinę vertę turinčias atliekas.Galimi atliekų deginimo j÷gain÷s režimai:A. Šildymo sezono metu j÷gain÷ veiks 100% paj÷gumu, o panaudojant ir vietinį biokurą gal÷s patenkinti apie 25% bendrų metinių šilumos poreikių.B. Nešildymo sezono metu j÷gain÷ veiks 100% paj÷gumu, jeigu šilumos tinklų poreikis bus didesnis, negu atliekų deginimo j÷gain÷s 100% galingumas.Pagrindiniai j÷gain÷s rodikliai:Įrengiamų garo katilų kiekis 1 vntInstaliuotas garo katilo našumas 98 640 kg/h (esant MTN)Gaminamo garo parametrai 40 bar, 400° CNominalus atliekų deginimo paj÷gumas 31 t/h esant 9,0 MJ/kgMaksimalus atliekų deginimo paj÷gumas 35 t/h esant 8,0 MJ/kg 3Maksimalus galimas gamtinių dujų sunaudojimas 5400 Nm /hInstaliuotas katilo galingumas 81 MWkuroElektros gamyba j÷gain÷je (net) 16 MWŠilumos gamyba j÷gain÷je 60 MW (+ 8,8 MW iš kondensatoriaus)J÷gain÷s darbo valandos per metus 8000 valMetinis pagamintos šilumos kiekis 500 GWh/metusMetinis pagamintos elektros kiekis 130 GWh/metusJ÷gain÷s įrenginių aprašymas ir principin÷ schema pateikta 6 priede.Rengiamoje Vilniaus regiono atliekų tvarkymo infrastruktūros galimybių studijos keliose alternatyvose yranagrin÷jama netinkamų perdirbti, tačiau energetinę vertę turinčių atliekų panaudojimas šilumin÷s energijosgamybai. Yra žinoma, kad Vilniaus miesto minimalus poreikis šilumai yra apie 50-60MW. Tokį kiekį šilumosgal÷tų gaminti 80-90MW šiluminio našumo j÷gain÷ kūrenama atliekomis. Šiuolaikin÷s atliekomis kūrenamosj÷gain÷s gali užtikrinti 80-90 proc. energetinį naudingumą. Tokiu atveju min÷tam šiluminiam našumui pasiektij÷gain÷ tur÷tų vidutiniškai sukūrenti per metus 250-280 tūkst. tonų perdirbimui netinkamų komunalinių atliekų(32-35 t/val), kurių kaloringumas gali kisti ribose nuo 7 iki 12 MJ/kg (vidutinis kaloringumas – 9MJ/kg).Įvertinus Vilniaus regione susidarančių komunalinių atliekų srauto prognozę, atskirai tvarkomų gaminių beipakuočių atliekų, antrinių žaliavų, ir biologiškai skaidžių atliekų kiekius, galimas netinkamų perdirbti (tačiauturinčių energetinę vertę) atliekų kiekis 2015-2020 metais sudarys 200-220 tūkst. tonų per metus. Tokiu būdųVilniaus mieste planuojamoje kogeneracin÷je j÷gain÷je 2015-2020 metais be šių atliekų papildomai būtų galimasudeginti 30-50 tūkst. tonų atliekų per metus iš kitų šaltinių (atliekos tur÷tų būti klasifikuojamos kaip buitin÷satliekos, jose netur÷tų būti pavojingų atliekų, atliekų šilumin÷ vert÷ gali kisti nuo 7 iki 11MJ/kg). Deginimuipriimamų atliekų kaina priklausys nuo atliekų kokybin÷s sud÷ties, jų kaloringumo ir gali kisti nuo 90 iki 150 litųuž toną. 113
  • 114. Projekto “Vilniaus regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos Galimybių studija, pl÷tra“ galimybių studijos ir paraiškos finansavimui parengimas, versija 2010-11-16 2010 m.Švarias, neužterštas chemin÷mis medžiagomis biodžiovintas atliekas gali priimti ne tik atliekų deginimo įmon÷s,bet ir pramon÷s ir komunalinio ūkio katilin÷s. Kitų regionų atliekų deginimą Vilniaus regiono atliekų deginimoįmon÷je lems atliekų pri÷mimo deginti kaina, t.y rinkos d÷sniai. Vilniaus atliekų j÷gain÷je numatoma galimyb÷priimti preliminariai išrūšiuotas atliekas ir iš kitų regionų (artimiausi – Utenos, Panev÷žio ir Alytaus regionai).Nuotekų dumblo deginimas Vilniaus regiono atliekų deginimo įmon÷je yra numatytas, įskaičiuojant deginimopaj÷gumus, investicinius ir eksploatacinius kaštus.4.6 Planuojamų įrenginių integravimas su esamomis ar planuojamomis kitomis atliekų tvarkymo sistemomisRengiant šią galimybių studiją buvo nagrin÷tos atliekų tvarkymo sistemos įrenginių integravimas su šiomisesamomis ar planuojamomis atliekų tvarkymo sistemomis Vilniaus apskrityje ir besiribojančiose apskrityse: • Nuotekų dumblo tvarkymo sistema Vilniaus nuotekų valykloje • Kieto kuro esamomis j÷gain÷misTaip pat vertinta galimyb÷ planuojamuose įrenginiuose tvarkyti ir kitų regionų atliekas.Vertinimo rezultatai pateikti 4-4 lentel÷je.4-4 lentel÷. Atliekų tvarkymo sistemų integravimo vertinimas Integravimo Integravimo nauda ir Vertinimo Technin÷s galimyb÷s galimyb÷s trūkumai rekomendacijaNuotekų dumblo Technin÷s galimyb÷s Nebūtų poreikio statyti Neplanuoti integravimopūdymo įrenginiuose teoriškai yra, tačiau atskirus pūdymo, dujų d÷l techninių problemų,pūdyti ir pūdymui nuotekų dumblo pūdymo surinkimo ir panaudojimo kurių sprendimoparuoštas virtuv÷s įrenginių paj÷gumas n÷ra įrenginius tik virtuv÷s sąnaudos būtųatliekas numatytas papildomai atliekoms. didesn÷s negu tik÷tina apkrovai ir kitos negu nauda Techninių problemų dumblas konsistencijos sprendimo sąnaudos būtų organikos pri÷mimui. didesn÷s negu tik÷tina naudaNuotekų dumblo Technin÷s galimyb÷s yra, Būtų išvengta apdorotų Neplanuoti integravimo,džiovinimo tačiau džiovinimo įrenginių atliekų kaupyklų statybos nes jis ekonomiškaiįrenginiuose džiovinti paj÷gumas n÷ra numatytas n÷ra naudingas: Sąnaudos nuotekų dumblovirtuv÷s atliekas po papildomai apkrovai. Būtų sąnaudos nuotekų džiovinimo sistemos pl÷traianaerobinio reikalingi apdorotų virtuv÷s dumblo džiovinimo būtų didesn÷s neguapdorojimo atliekų sausinimo įrenginiai sistemos pl÷trai būtų planuojamo atskiro apdorotų 114
  • 115. Projekto “Vilniaus regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos Galimybių studija, pl÷tra“ galimybių studijos ir paraiškos finansavimui parengimas, versija 2010-11-16 2010 m. Integravimo Integravimo nauda ir Vertinimo Technin÷s galimyb÷s galimyb÷s trūkumai rekomendacija susidarymo vietoje atliekų tvarkymo sistemos didesn÷s negu sukūrimo. Džiovinant planuojamo atskiro apdorotas atliekas iš dalies apdorotų atliekų sumaž÷s azoto junginių, tvarkymo sistemos naudingų dirvai, kiekis sukūrimoAtliekų deginimas Technin÷s galimyb÷s yra Būtų išvengta investicijų į Neplanuotaiesamose kieto kuro deginti “Akmen÷s cemento“ atliekų deginimo j÷gainę. integravimo, nes jisj÷gain÷se katilin÷je ekonomiškai Dideli atliekų gabenimo nepagrįstas. kaštai pranoktų atliekų deginimo kaštus vietojePlanuojamoje atliekų Planuojamos atliekų Būtų užtikrinamas atliekų Reali galimyb÷ degintideginimo j÷gain÷je deginimo j÷gain÷s deginimo j÷gain÷s paj÷gumų 35 tūkst. tonų Utenosdeginti gretimų paj÷gumai deginti ir kitų išnaudojimas ir atitinkamai apskrityje susidarančiųregionų komunalines regionų atliekas numatyti atpigtų deginimo paslaugos atliekųatliekas (Utenos ir vienai tonai atliekų.Alytaus regiono) Alytaus regiono rūšiuotas ir paruoštas deginti atliekas numatoma nukreipti į „Akmen÷s cemento“ katilinę, Pastaroji įmon÷ nenustato priimamų deginti atliekų mokesčio, kuomet Vilniaus j÷gain÷ tokį mokestį numato.4.7 Planuojamų įrenginių vietos alternatyvosProjekte rekomenduojamų naujų atliekų sutvarkymo įrenginių dislokacijos vietos Vilniaus mieste parinktosvadovaujantis Vilniaus miesto bendrojo plano iki 2015 metų (toliau tekste - BP) teritoriniais sprendiniais,numatančiais teritorijas pramon÷s ir komunalinių įmonių pl÷trai miesto periferin÷je zonoje, įvertinus, kad šimiesto dalis pasižymi jau išvystyta reikiama infrastruktūra bei santykinai nedideliu gyvenamųjų teritorijųtankumu, kas leistų maksimaliai sumažinti naujų pramon÷s objektų poveikio gyvenamosioms teritorijoms riziką. 115
  • 116. Projekto “Vilniaus regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos Galimybių studija, pl÷tra“ galimybių studijos ir paraiškos finansavimui parengimas, versija 2010-11-16 2010 m.Projekte įvertintas taip pat kiekvienam įrenginiui reikalingas žem÷s sklypo dydis. Nustatyta, kad atliekų deginimoįrenginiui pastatyti reikalingas apie 2,5-3,0 ha žem÷s sklypas; atliekų rūšiavimo įrenginiui - apie 2,5 ha;bioskaidžių atliekų apdorojimo įrenginiui - apie 1,0-1,5 ha.Vadovaujantis Vilniaus BP min÷tais teritoriniais sprendiniais bei remiantis konkrečių žem÷s sklypų tinkamumoplanuojamiems tikslams analize, projekto 4.3.2 skyriuje parinktos alternatyvos, numatančios planuojamų atliekųsutvarkymo įrenginių išd÷stymą:Ypatingai sparti Vilniaus miesto pl÷tra gyventojų skaičiumi ir teritorija buvo fiksuojama po antrojo pasaulinio karoiki Lietuvos nepriklausomyb÷s atkūrimo 1991 m. Šiuo laikotarpiu miesto pl÷tra buvo orientuota integracijos įRytus kryptimi, paremta centralizuotai skirstomais ištekliais. At÷nų chartijos ir tarybinių miestų planavimo normųbei metodikų įtakoje, miesto struktūrai buvo taikomas griežtas funkcinio zonavimo modelis, kur dominavogyvenamoji, rekreacin÷ ir darbo zonos, apjungtos adekvačia susisiekimo sistema. Būtent šiame miesto pl÷trosperiode susiformavo aiškios miesto funkcin÷s zonos su išvystyta gyvenamąja funkcija šiaurin÷je ir vakarin÷jemiesto dalyse, bei pramonin÷mis – komunalin÷mis teritorijomis pietin÷je periferin÷je miesto dalyje. Planingaivykdant pramoninių - komunalinių teritorijų pl÷trą pietin÷je miesto dalyje, ilgainiui buvo sukurta reikalingainžinerin÷ bei transporto infrastruktūra: nutiestos inžinerin÷s komunikacijos, automobilių bei geležinkelio keliai.Vadovaujantis Vilniaus miesto bendrojo plano iki 2005 metų sprendiniais, 1999m. - 2006 m. laikotarpiu buvovystoma miesto centrų sistema, rekonstruojamos ir tankinamos esamos neišbaigto užstatymo teritorijos,turinčios infrastruktūrą. Išskirtin÷s priemon÷s skirtos Senamiesčiui (nuo 1994 m. įtrauktam į UNESCO pasauliopaveldo sąrašą). Pirmaeil÷ miesto teritorijų pl÷tra planuota Vakarų ir Šiaur÷s Vakarų kryptimis likoneįgyvendinta, nežiūrint kad būtent šioje dalyje yra dideli teritoriniai rezervai naujoms statyboms, palankiossąlygos infrastruktūrai vystyti, palyginus lengvai galima įgyvendinti darnios pl÷tros principus, užtikrinti gyvenimokokybę. Esminis trukdis darnios pl÷tros tikslams pasiekti – sparti tačiau chaotiška pavienių gyvenamųjų kvartalųstatyba bendrajame plane nenumatytose teritorijose, miesto pakraščiuose: Trakų Vok÷s, Kirtimų, Pavilniokryptyse ir kitųr. Nauja gyvenamoji statyba vyko visame mieste nekompleksiškai, stichiškai išsibarstant po visąmiesto teritoriją, pavieniuose sklypuose ar nedideliuose kvartaluose. Per ši laikotarpį menkai vyst÷si periferiniaicentrai, kuriuose buvo planuotos naujos darbo vietos ir paslaugos. Didžiausi miesto struktūros pokyčiai įvykomiesto centre: dešiniajame Neries krante prad÷ta formuoti „urbanistin÷ kalva“, nauja polifunkcin÷ miesto centrodalis (administracinis, prekybos, biurų, gyvenamosios statybos kompleksas). Miesto centrin÷je dalyje įgyvendintisvarbūs konversijos projektai: „Šiaur÷s miestelis“ (buvusi karin÷ bAŽ÷), „Verslo trikampis“ (buvusi gamybin÷teritorija). Nauji daugiaaukščių gyvenamųjų namų kvartalai pastatyti ir inžinierine infrastruktūra aprūpintoseteritorijose prie Ukmerg÷s plento, Santarišk÷se, Baltupiuose, Pilait÷je.Prad÷jus rengti Vilniaus miesto bendrojo plano iki 2015 metų sprendinius, vadovautasi esminiais prioritetiniaismiesto pl÷tros vizijos aspektais, išd÷stytais Vilniaus miesto strateginiame plane iki 2011 metų, Vilniaus miestoperspektyvin÷s pl÷tros koncepcijoje iki 2025 metų bei įgyvendinant tęstines Vilniaus miesto bendrojo plano iki2005 metų nuostatas. 116
  • 117. Projekto “Vilniaus regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos Galimybių studija, pl÷tra“ galimybių studijos ir paraiškos finansavimui parengimas, versija 2010-11-16 2010 m.Naujų pl÷tros teritorijų įsisavinamas numatomas koncentruotai ir kompleksiškai, konsoliduojant esamus žem÷ssklypus kito planavimo lygmens ar rūšies dokumentuose nurodytoje apimtyje. Šių teritorijų užstatymasnumatomas tik įrengus inžinerinę bei susisekimo infrastruktūrą, kartu įrengiant viešąsias erdves bei želdynus.Bendrojo plano sprendiniuose, apibr÷žiančiuose pramoninių – komunalinių funkcinių zonų pl÷trą mieste,numatomas esamų pramoninių – komunalinių zonų išsaugojimas Grigišk÷se, Jočionyse, Kadrišk÷je,Aukštuosiuose Paneriuose, Kirtimuose bei Kuprionišk÷se. Teritorijos pramon÷s ir komunalinių įmonių pl÷trai(plyno lauko investicijoms) rezervuojamos išskirtinai tik pietin÷je miesto periferin÷je zonoje, įvertinus, kad šimiesto dalis pasižymi jau išvystyta reikiama infrastruktūra bei santykinai nedideliu gyvenamųjų teritorijųtankumu, tokiu būdu siekiant maksimaliai sumažinti naujų pramon÷s objektų poveikio gyvenamosiomsteritorijoms riziką. Išskiriamos trys pagrindin÷s teritorijos pramon÷s objektų pl÷trai: • Vaidegiai (teritorija greta miesto administracin÷s ribos su Lentvariu); • Kuprionišk÷s; • Pupin÷.Pažym÷tina, kad pl÷trai rezervuojamos teritorijos Vaidegiuose ir Kuprionišk÷se yra greta funkcionuojančiųpramoninių – komunalinių zonų su pakankamai išvystyta reikalinga inžinerine bei transporto infrastruktūra, tod÷lšių teritorijų įsisavinimas ir pl÷tra pareikalautų žymiai mažesnių resursų, lyginant su rezervuojama teritorijaPupin÷je, kur visa reikalinga infrastruktūra būtų vystoma nuo nulinio lygio.Dar viena papildoma zona komunalinių objektų pl÷trai numatyta Pašilaičiuose - neužstatytoje teritorijoje tarpPašilaičių ir Justiniškių, tačiau įvertinus, kad ši teritorija yra apsupta tankiai apgyvendintų gyvenamųjų rajonų,teritorijoje galimų veiklų sąrašas yra žymiai mažesnis nei kitose numatytose teritorijose d÷l galimo poveikiogyvenamosioms teritorijoms rizikos.Likusias Vilniaus miesto savivaldyb÷s teritorijos ribose esančias ir šiuo metu nefunkcionuojančias pramon÷s irkomunalinių įmonių teritorijas numatoma konvertuoti, pritaikant jas mišriai polifunkciniai paskirčiai su komercinearba gyvenamąją statyba.Alternatyvios aikštel÷s atliekų deginimo įmonei buvo renkamos atsižvelgiant į Vilniaus miesto bendrojo planonuostatas, pateiktas aukščiau, į infrastruktūros prieinamumą, deginimo įmon÷s gaminamos elektros energijos iršilumos vartotojų artumą.Siūlomų vietų aplinkosauginis vertinimas bus atliktas trims techniniu požiūriu prioritetin÷ms aikštel÷ms.Planuojama, kad Vilniaus atliekų deginimo j÷gain÷s įrenginių pastatymo vieta bus parinkta, užtikrinant efektyvųir aplinkosauginiu požiūriu tinkamą komunalinių atliekų tvarkymo būdą, kuris garantuotų efektyvią, patikimą irekonomišką kombinuotą šilumos ir elektros energijos gamybą.Medžiagų rūšiavimo fabrikas ir bioskaidžių atliekų anaerobinio apdorojimo įrenginys gal÷tų būti statomas: • greta atliekų deginimo renginio, jeigu toks būtų statomas. 117
  • 118. Projekto “Vilniaus regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos Galimybių studija, pl÷tra“ galimybių studijos ir paraiškos finansavimui parengimas, versija 2010-11-16 2010 m. • greta atliekų sąvartyno , jeigu atliekų deginimo įrenginys nebūtų statomas, arba jo statyba būtų nukelta tolimesnei ateičiai.Medžiagų rūšiavimo fabriko ir bioskaidžių atliekų anaerobinio apdorojimo įrenginio gretimybę atliekų šalinimo(panaudojimo) įrenginiams diktuoja papildomo atliekų transportavimo kaštų vengimas: racionalu yra rūšiavimooperaciją vykdyti prie galutinio atliekų sutvarkymo objekto.4.7.1 Planuojamų įrenginių vietų parinkimo prielaidosPagrindin÷s teritorijų išd÷stymo schemos paruoštos Vilniaus atliekų deginimo j÷gainei yra prid÷tos prie šiodokumento.Veiksniai, kurie apibr÷š j÷gain÷s išplanavimą: • J÷gain÷s sistemos bus suprojektuotos taip, kad minimizuotų pasijungimo kaštus. • Transporto eismo sprendimai teritorijoje bus lankstūs ir saugūs. • Bus atsižvelgta į institucijų saugumo ir gaisro gesinimo reikalavimus. • Išd÷stymas palengvins esamos infrastruktūros panaudojimą.Didžiausi veiksniai turintys įtaką j÷gain÷s išplanavimui yra: • Reikalavimai ir apribojimai nustatyti miesto planavimo reglamentais. • J÷gain÷s dydis ir j÷gain÷s koncepcija. • Pasirinktų pagrindin÷s įrangos gamintojų technologin÷s ypatyb÷s (katilas, degimo produktų valymas, turbina, kuro paruošimas). • Katilo tipas (ardyninis, verdantis sluoksnis, horizontalus, vertikalus). • Kuro sand÷liavimo reikalavimai. • Įvažiavimo išvažiavimo kelių pad÷tis. • Pagrindinių pasijungimų pad÷tis (elektros tinklo, centralizuotų šilumos tinklų). • Reikalingi sand÷liai ir dirbtuv÷s. • Reikalingi administraciniai pastatai.Vilniaus atliekų deginimo j÷gain÷s teritorija parenkama, kad būtų garantuoti šie inžinerinių tinklų pagrindiniaipajungimai: • centralizuoti šilumos tinklai; • gamtinių dujų tinklai; • prijungimas prie elektros tinklo (110 kV); • rezervinis galios pajungimas; 118
  • 119. Projekto “Vilniaus regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos Galimybių studija, pl÷tra“ galimybių studijos ir paraiškos finansavimui parengimas, versija 2010-11-16 2010 m. • neapdoroto vandens tinklai; • miesto vandentiekio tinklai; • ūkinių nuotekų tinklai; • lietaus nuotekų tinklai.4.7.2 Galimos planuojamų įrenginių vietosVilniaus atliekų deginimo j÷gain÷s įrenginiuose kurui bus naudojamos mišrios komunalin÷s atliekos. Pasirinktikuro kiekiai vieneriems metams atitinkamai sudarytų 250 tūkst. t/m arba 800 t/parą. Deginamų atliekųkaloringumas apie 9,0 MJ/kg. Kaip papildomas kuras naudojamos gamtin÷s dujos apsiribos kaip pagalbiniskuras naudojamų įrenginių paleidimui, stabdymui ir sutrikimų atvejams. J÷gain÷je pagaminta šiluma busnaudojama Vilniaus miesto centralizuoto šildymo sistemoje. Pagaminta elektra bus paduodama aukštosįtampos (110 kV) tinklų savininkui.J÷gain÷s įrenginiuose bus pagaminama apie 500 GWh/m šilumos ir apie 130 GWh/m elektros. J÷gain÷sįrenginiuose per÷ję valymo įrenginius degimo produktai bus išmetami į atmosferą per apie 70 m aukščiokaminą. Atliekų deginimo j÷gain÷s pagrindiniai komponentai, kurie šiluma aprūpins Vilniaus miestą, busardyninio ar verdančio sluoksnio tipo katilo įranga, generuojanti aukšto sl÷gio garą, garo turbina ir šilumokaičiųkomplektas su atitinkamais automatikos, elektros tiekimo įrenginiais ir statybos darbais.Naujos atliekų deginimo j÷gain÷s įrenginiai pagamins apie 60 MW š šilumos ir apie 16,0 MW e elektros –paduodamos į aukštos įtampos (110 KV) tinklą.Vilniaus atliekų deginimo j÷gain÷s tikslas veikti pilnu paj÷gumu, kad joje būtų įmanoma sudeginti visas surinktasatliekas. Jei nebus įmanoma sudeginti j÷gain÷je visos surinktos atliekos, jos tur÷s būti šalinamos sąvartyne arbakaupiamas jų rezervas, kas yra sud÷tinga.Galimi atliekų deginimo j÷gain÷s režimai: A. Šildymo sezono metu j÷gain÷ veiks 100% paj÷gumu, o panaudojant ir vietinį biokurą patenkintų apie 25% bendrų metinių šilumos poreikių. B. Nešildymo sezono metu j÷gain÷ veiks 100% paj÷gumu, jeigu šilumos tinklų poreikis bus didesnis, nei gali pagaminti atliekų deginimo j÷gain÷ ir šilumin÷ energija būtų aprūpinama 100%. C. Nešildymo sezono metu j÷gain÷ veiks daliniu apkrovimu (60/70% - 100%), jei šilumos tinklų šilumos poreikis yra mažesnis, nei gali pagaminti atliekų deginimo j÷gain÷ veikdama pilnu paj÷gumu.Siūloma keletas atliekų deginimo j÷gain÷s įrenginių pastatymo teritorijos variantų, kurie garantuotų visusaukščiau min÷tus j÷gain÷s paj÷gumus, o taip pat šiuolaikiškus ES atitinkančius aplinkosauginius reikalavimus.Atliekų deginimo j÷gainei reikalingas sklypo plotas apie 2,5-3,0 ha. 119
  • 120. Projekto “Vilniaus regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos Galimybių studija, pl÷tra“ galimybių studijos ir paraiškos finansavimui parengimas, versija 2010-11-16 2010 m.4.7.2.1 I alternatyvaPlanuojama vieta yra pietvakariniame pakraštyje, Jačionių g. 13, šiaurin÷je UAB „Vilniaus energija“termofikacin÷s elektrin÷s (VE-3) teritorijoje, arba į pietvakarius nuo esamų biologinių vandens valymo įrenginiųteritorijos. Pagrindinis transporto susisiekimas Titnago-Jočionių gatve. Reikalinga ir transporto pravažiavimokelių pl÷tra. Sklypo plotas j÷gain÷s panaudojimui apie 2,3 ha yra pakankamas.Galimi inžinerinių tinklų pajungimai: • Centralizuoti šilumos tinklai į esamą VE-3 šilumos tinklų kamerą(33 magistral÷). • Didelio sl÷gio (12 bar) dujotiekio tinklai po esamos pagrindin÷s dujų sl÷gio keityklos (PDSK), atlikus jos rekonstrukciją, prie Vilniaus Panerių vandentvarkos stoties. Nuo PDSK apsaugos zona - 500 m. • Elektros energijos iš atliekų deginimo j÷gain÷s pajungimas galimas prie 110 kV elektros tinklo per esamą 110kV AB “Lietuvos Energija“ skirstymo stotį VE-3 elektrin÷je. • Geriamo vandens padavimas galimas nuo esamo vandentiekio DN100 tinklo. • Ūkinių-buitinių nuotekų nuvedimas galimas iki esamo DN200 ūkinių nuotekų magistral÷s. • Lietaus nuotekų nuvedimas galimas iki esamų DN400 ir DN500 lietaus nuotekų tinklų.Teritorijos vietos j÷gain÷s įrengimo trūkumas – reikalinga papildoma transporto kelių pl÷tra.Inžinerinių tinklų ir kelių pasijungimo ilgiai: 1. Centralizuotų šilumos tinklų iki esamų tinklų - 2D400 apie 1,5 km 2. Didelio sl÷gio dujotiekio (12 bar) - DN150 apie 0,6 km 3. Elektros tinklai (110 kV) – apie 2,5 km 4. Vandentiekio tinklai iki esamų- DN110 apie 1,37km. 5. Ūkinių-buitinių nuotekų tinklai iki esamų – DN110÷DN200 apie 1,25km 6. Lietaus nuotekų tinklai iki esamų – DN400÷DN500 apie 1,31km 7. Privažiavimo prie teritorijos keliai – apie 2,5 haGrafiškai šios alternatyvos vieta pavaizduota schemose 7 priede.4.7.2.2 II alternatyvaKita planuojama vieta - pramon÷s pl÷tros teritorijoje (už Kirtimų, Oro Uosto, Kuprijoniškių). Oro Uosto pl÷tranumatoma tik jos teritorijos ribose.Iki siūlomos teritorijos transporto susisiekimo kelių pl÷tros nereikalaujama (išskyrus aikštel÷s įvažiavimo –išvažiavimo transporto kelius). Galimi susisiekimo transporto keliai (gatv÷s): Liepkalnio gatv÷ arba Dariaus ir 120
  • 121. Projekto “Vilniaus regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos Galimybių studija, pl÷tra“ galimybių studijos ir paraiškos finansavimui parengimas, versija 2010-11-16 2010 m.Gir÷no gatv÷ – Rodūnios kelias, arba naujai tiesiamu aplinkeliu iki 2015metų. Sklypo plotas j÷gain÷spanaudojimui apie 2,3 ha pakankamas.Galimi inžinerinių tinklų pasijungimai: • Centralizuoti šilumos tinklai – nuvesti į Kirtimų rajonin÷s katilin÷s (RK-7) šilumos tinklų kamerą (2DN500). • Didelio sl÷gio dujotiekio tinklai po esamos PDSK, atlikus jos rekonstrukciją. • Elektros energijos iš atliekų deginimo j÷gain÷s pajungimas galimas prie 110 kV elektros tinklo per esamą 110kV AB “Lietuvos Energija“ skirstymo stotį ETP 110 kV Rudamina. • Geriamo vandens padavimas galimas nuo planuojamo vandentiekio tinklo (bendrasis planas iki 2015m). • Ūkinių-buitinių nuotekų nuvedimas galimas iki planuojamų ūkinių nuotekų tinklų (bendrasis planas iki 2015m). • Lietaus nuotekų nuvedimas galimas iki planuojamų lietaus nuotekų tinklų (bendrasis planas iki 2015m).Trūkumai: • J÷gain÷s pastatymo galimybes riboja dūmtraukio aukštis (apie 70 m), netoli Oro Uosto pakilimo- nusileidimo takas. • Sud÷tingi transporto keliai • Ilgi inžinerinių tinklų pasijungimo tinklai:Inžinerinių tinklų ir kelių pasijungimo ilgiai: 1. Šilumos tinklų iki esamų – DN400 apie 3,5 km 2. Didelio sl÷gio dujotiekio – DN150 apie 1,2 km 3. Elektros tinklai (110 kV) - apie 4,5 km 4. Vandentiekio tinklai iki planuojamo šakotinio vandentiekio – DN200 apie 0,5km 5. Ūkinių-buitinių nuotekų tinklai iki planuojamų ūkinių nuotekų tinklų – DN200 apie 0,5km 6. Lietaus vandens tinklai iki planuojamų lietaus nuotekų tinklų – DN600 apie 1.0km 7. Privažiavimo prie teritorijos keliai – apie 1,0 haGrafiškai šios alternatyvos vieta pavaizduota schemose 7 priede.4.7.2.3 III alternatyva 3Kirtimų pramon÷s rajone (prie RK-7), esamoje 2x10.000m talpos mAŽuto rezervuarų teritorijoje.Teritorijos vieta prie Metalo – Meistrų gatvių sankryžos.. Sklypo plotas j÷gain÷s panaudojimui apie 2,3 ha yraper ankštas tokio dydžio j÷gainei. 121
  • 122. Projekto “Vilniaus regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos Galimybių studija, pl÷tra“ galimybių studijos ir paraiškos finansavimui parengimas, versija 2010-11-16 2010 m.Iki siūlomos teritorijos transporto susisiekimo kelių pl÷tros nereikalaujama (išskyrus aikštel÷s įvažiavimo –išvažiavimo transporto keliai). Galimi susisiekimo transporto keliai: Dariaus ir Gir÷no – Geologų gatv÷ – Eišiškiųplentas. Galimi inžinerinių tinklų pajungimai: • Centralizuoti šilumos tinklai į esamą RK-7 šilumos tinklų kamerą(vamzdynas 2DN500). • Didelio sl÷gio dujotiekio tinklai (12 bar) po esamos PDSK, atlikus jos rekonstrukciją. • Elektros energijos iš atliekų deginimo j÷gain÷s pajungimas galimas prie 110 kV elektros tinklo per esamą 110kV AB “Lietuvos Energija“ skirstymo stotį ETP 110 kV/10kV Oro Uostas. • Geriamo vandens padavimas galimas nuo esamo vandentiekio magistral÷s. • Ūkinių-buitinių nuotekų nuvedimas galimas iki esamų ūkinių nuotekų tinklų. • Lietaus nuotekų nuvedimas galimas iki planuojamų lietaus nuotekų tinklų (bendrasis planas iki 2015m).Inžinerinių tinklų ir kelių pasijungimo ilgiai: 1. Šilumos tinklų iki esamų - DN400 apie 0,8 km 2. Didelio sl÷gio dujotiekio – DN150 apie 0,5 km 3. Elektros tinklai (110 kV) – apie 3 km 4. Vandentiekio tinklai iki planuojamų – DN200 apie 0,1km (planuojamas vandentiekis sužiedintas) 5. Ūkinių-buitinių nuotekų tinklai iki esamų – DN200 apie 0,1km 6. Lietaus vandens tinklai iki planuojamų tinklų – DN600 apie 2.9km 7. Privažiavimo prie teritorijos keliai – apie 1,0 ha 8. Esamų mAŽuto talpų ir jos statinių nugriovimas.Trūkumai: • Sklypo plotas yra ankštas tokio dydžio j÷gainei. Reikalingas esamų mAŽuto rezervuarų ir jos statinių nugriovimas, nes esama mAŽuto saugykla jau dabar yra praradusi būtinumo prasmę. • Sud÷tingi transporto keliai. Grafiškai šios alternatyvos vieta pavaizduota schemose7 priede.4.7.2.4 IV alternatyvaA. Panerių pramon÷s rajone, šalia A.Panerių katilin÷s (RK-4). Sklypo plotas j÷gain÷s panaudojimui apie 2,3 habus pakankamas, nugriovus neveikiančios katilin÷s statinius.Iki siūlomos teritorijos transporto susisiekimo kelių pl÷tros nereikalaujama (išskyrus transporto įvažiavimo –išvažiavimo keliai).Galimi susisiekimo transporto keliai: Savanorių prospektas – Gariūnų gatv÷ – Kirtimų gatv÷ – Granito gatv÷. 122
  • 123. Projekto “Vilniaus regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos Galimybių studija, pl÷tra“ galimybių studijos ir paraiškos finansavimui parengimas, versija 2010-11-16 2010 m.Galimi inžinerinių tinklų pajungimai:• Centralizuoti šilumos tinklai į esamą VE-3 šilumos tinklų kamerą(33 magistral÷).• Didelio sl÷gio dujotiekio tinklai (12 bar) po esamos PDSK, atlikus jos rekonstrukciją.• Elektros energijos iš atliekų deginimo j÷gain÷s pajungimas galimas prie 110 kV elektros tinklo per esamą110kV AB “Lietuvos Energija“ skirstymo stotį VE-3 elektrin÷je.• Geriamo vandens padavimas galimas nuo esamo vandentiekio magistral÷s.• Ūkinių-buitinių nuotekų nuvedimas galimas iki esamų ūkinių nuotekų tinklų.• Lietaus nuotekų nuvedimas galimas iki up÷s.Inžinerinių tinklų ir kelių pasijungimo ilgiai:1. Šilumos tinklų iki esamų – 2DN400 apie 4,8 km iki VE-3 šilumin÷s kameros(33 magistral÷).2. Didelio sl÷gio dujotiekio – DN150 apie 1,2 km3. Elektros tinklai (110 kV) – apie 1,6 km4. Vandentiekio tinklai iki esamų – DN200 apie 2,0 km (esamas bus sužiedintas su planuojamu)5. Ūkinių-buitinių nuotekų tinklai iki esamų – DN200 apie 0,5km6. Lietaus vandens tinklai iki up÷s – DN600 apie 1,5km7. Privažiavimo prie teritorijos keliai – apie 1,0 ha8.Katilin÷s statinių nugriovimas.Trūkumai:• Sud÷tinga šilumos tinklų trasuoti iki VE-3 šilumos kameros (per magistralę Vilnius – Kaunas).• Ilgi centralizuoti šilumos tinklai.• Prie RK-4 teritorija ankšta tokio dydžio j÷gainei. Reikalingas neveikiančios RK-4 katilin÷s ir katilineipriklausiančių kitų statinių nugriovimas.Grafiškai šios alternatyvos vieta pavaizduota schemose 7 priede.4.7.2.5 V alternatyvaPagrindin÷s pramon÷s pl÷tros teritorijoje (Kuprijoniškių pietvakarin÷ dalis). Teritorijoje skirtoje atliekųsaugojimui, rūšiavimui ir utilizavimui. Sklypo plotas j÷gain÷s panaudojimui 2,3 ha pakankamas.Iki siūlomosteritorijos transporto susisiekimo kelių pl÷tros nereikalaujama (išskyrus aikštel÷s įvažiavimo – išvažiavimotransporto keliai).Galimi susisiekimo transporto keliai (gatv÷s): Dariaus ir Gir÷no – Žirnių – Liepkalnio – Sodybų gatve. 123
  • 124. Projekto “Vilniaus regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos Galimybių studija, pl÷tra“ galimybių studijos ir paraiškos finansavimui parengimas, versija 2010-11-16 2010 m.Galimi inžinerinių tinklų pajungimai:• Centralizuoti šilumos tinklai – nuvesti šilumos tinklus Liepkalnio gatve – Žirnių gatve iki esamų šilumos tinklų(2D500) Dariaus ir Gir÷no bei Žirnių gatvių sankirtoje.• Didelio sl÷gio dujotiekio tinklai nuo esamo d.s D500, įrengus naują PDSK.• Elektros energijos iš atliekų deginimo j÷gain÷s pajungimas galimas prie 110 kV elektros tinklo per esamą110kV AB “Lietuvos Energija“ skirstymo stotį PTP 110 kV/10 kV Kuprijonišk÷s.• Geriamo vandens padavimas galimas nuo esamo vandentiekio magistral÷s.• Ūkinių-buitinių nuotekų nuvedimas galimas iki planuojamų ūkinių nuotekų tinklų (bendrasis planas iki 2015m).• Lietaus nuotekų nuvedimas galimas iki planuojamų lietaus nuotekų tinklų (bendrasis planas iki 2015m).Bendras Kuprijoniškių rajono šilumos poreikis perspektyvoje apie 69,0 MW.Inžinerinių tinklų ir kelių pasijungimo ilgiai: 1. Šilumos tinklų iki esamų – DN450 apie 5,5 km 2. Didelio sl÷gio dujotiekio – DN150 apie 1,0 km 3. Elektros tinklai (110 kV) – apie 1,6 km 4. Vandentiekio tinklai iki esamų – DN200 apie 0,3 km (sužiedintas su planuojamu vandentiekiu) 5. Ūkinių-buitinių nuotekų tinklai iki planuojamų – DN200 apie 0,5km 6. Lietaus vandens tinklai iki planuojamų – DN600 apie 0,5km 7. Privažiavimo prie teritorijos keliai – apie 1,0 haTrūkumas: • Ilgi šilumos tinklai nuo j÷gain÷s iki esamų centralizuotų šilumos tinklų. • Sud÷tingi transporto keliai.Grafiškai šios alternatyvos vieta pavaizduota schemose 7 priede.4.7.2.6 VI alternatyvaPlanuojama vieta – teritorija tarp Visorių ir Visorių - Sodo 22-23 gatvių. Sklypo plotas j÷gain÷s panaudojimuiapie 2,3 ha pakankamas. Galimi susisiekimo transporto keliai-Ukmerg÷s-Ateities gatve; Kalvarijų-Ateities gatve.Manoma, kad tai būtų pati d÷kingiausia vieta min÷tos galios atliekų deginimo j÷gain÷s įrengimui: • susisiekimo kelių pl÷tros nereikalaujama, išskyrus aikštel÷s; • esami centralizuoti šilumos tinklai šalia RK-8 katilin÷s; • PDSK yra šalia RK-8 katilin÷s, ją rekonstravus; 124
  • 125. Projekto “Vilniaus regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos Galimybių studija, pl÷tra“ galimybių studijos ir paraiškos finansavimui parengimas, versija 2010-11-16 2010 m. • Elektros energijos iš atliekų deginimo j÷gain÷s pajungimas galimas prie 110 kV elektros tinklo per esamą 110kV AB “Lietuvos Energija“ skirstymo stotį ETP 110 kV/10 kV Baltupis. • Geriamo vandens padavimas galimas nuo esamo vandentiekio magistral÷s. • Ūkinių-buitinių nuotekų nuvedimas galimas iki esamų ūkinių nuotekų tinklų. • Lietaus nuotekų nuvedimas galimas iki esamų lietaus nuotekų tinklų.Teritorijos vietos j÷gain÷s įrengimo trūkumas – aplink min÷tos teritorijos gyvenamieji kvartalai.Inžinerinių tinklų ir kelių pasijungimo ilgiai: 1. Centralizuotų šilumos tinklų iki esamų šalia RK-8 katilin÷s - 2DN400 apie 0,6 km 2. Didelio sl÷gio dujotiekio nuo esamos PDSK šalia RK-8 katilin÷s –DN150 apie 0,7 km 3. Elektros tinklai (110 kV) – apie 2 km 4. Vandentiekio tinklai iki esamų – DN200 apie 0,6km (sužiedintas su planuojamu vandentiekiu) 5. Ūkinių-buitinių nuotekų tinklai iki esamų – DN200 apie 0,6km 6. Lietaus vandens tinklai iki esamų – DN600 apie 0,5km 7. Privažiavimo prie teritorijos keliai – apie 1,2 ha.Grafiškai šios alternatyvos vieta pavaizduota schemose 7 priede.4.7.2.7 VII alternatyvosPlanuojama vieta – prie RK-8 katilin÷s. Sklypo plotas j÷gain÷s panaudojimui apie 2,3 ha nepakankamas.Būtina iškirsti dalį miško ploto( apie1,8 ha). Galimi susisiekimo transporto keliai-Ukmerg÷s-Ateities gatve;Kalvarijų-Ateities gatve. Manoma, kad tai būtų pati d÷kingiausia vieta min÷tos galios atliekų deginimo j÷gain÷sįrengimui, žiūrint iš techninių pozicijų: • susisiekimo kelių pl÷tros nereikalaujama, išskyrus aikštel÷s; • esami centralizuoti šilumos tinklai šalia RK-8 katilin÷s; • PDSK yra šalia RK-8 katilin÷s, ją rekonstravus; • Elektros energijos iš atliekų deginimo j÷gain÷s pajungimas galimas prie 110 kV elektros tinklo per esamą 110kV AB “Lietuvos Energija“ skirstymo stotį ETP 110 kV/10 kV Baltupis. • Geriamo vandens padavimas galimas nuo esamo vandentiekio magistral÷s. • Ūkinių-buitinių nuotekų nuvedimas galimas iki esamų ūkinių nuotekų tinklų. • Lietaus nuotekų nuvedimas galimas iki esamų lietaus nuotekų tinklų.Teritorijos vietos j÷gain÷s įrengimo trūkumas – aplink min÷tos teritorijos gyvenamieji kvartalai. 125
  • 126. Projekto “Vilniaus regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos Galimybių studija, pl÷tra“ galimybių studijos ir paraiškos finansavimui parengimas, versija 2010-11-16 2010 m.Inžinerinių tinklų ir kelių pasijungimo ilgiai: 1 Centralizuotų šilumos tinklų iki esamų šalia RK-8 katilin÷s - 2DN400 apie 0,3 km 2 Didelio sl÷gio dujotiekio nuo esamos PDSK šalia RK-8 katilin÷s –DN150 apie 0,4 km 3 Elektros tinklai (110 kV) – apie 2 km 4 Vandentiekio tinklai iki esamų – DN200 apie 0,6km 5 Ūkinių-buitinių nuotekų tinklai iki esamų – DN200 apie 0,5km 6 Lietaus vandens tinklai iki esamų – DN600 apie 0,5km 7 Privažiavimo prie teritorijos keliai – apie 1,2 ha. 8 Apie 1,8 ha esamo miško iškirtimas.4.7.2.8 VIII alternatyvaA. Panerių pramon÷s rajone, pati pietin÷ dalis. Teritorijos plotas yra pakankamas atliekų tvarkymui, rūšiavimui iratliekų naudojimo energijai gauti apie 5,5 ha,Iki siūlomos teritorijos transporto susisiekimo kelių pl÷tros nereikalaujama (išskyrus transporto įvažiavimo –išvažiavimo keliai).Galimi susisiekimo transporto keliai: Savanorių prospektas – Galv÷s gatv÷ – Kirtimų gatv÷ – V. aikšt÷.Galimi inžinerinių tinklų pajungimai:•Esami centralizuoti šilumos tinklai ( VE-3 šilumos tinklų kamera - 33 magistral÷).• Vidutinio sl÷gio dujotiekio tinklai (5 bar) prie RK-4 katilin÷s.• Elektros energijos iš atliekų deginimo j÷gain÷s pajungimas galimas prie 110 kV elektros tinklo per esamą110kV AB “Lietuvos Energija“ skirstymo stotį VE-3 elektrin÷je.• Geriamo vandens padavimas galimas nuo esamo vandentiekio magistral÷s.• Ūkinių-buitinių nuotekų nuvedimas galimas iki esamų ūkinių nuotekų tinklų.• Lietaus nuotekų nuvedimas galimas iki up÷s.Inžinerinių tinklų ir kelių pasijungimo ilgiai:1. Šilumos tinklų – 2DN500 apie 11,5 km, iki VE-3 šilumos tinklų kameros -33 magistral÷.2. Vidutinio sl÷gio dujotiekio – DN200 apie 1,2 km.3. Elektros tinklai (110 kV) – apie 1,6 km.4. Vandentiekio tinklai iki esamų – DN200 apie 2,0 km .5. Ūkinių-buitinių nuotekų tinklai iki esamų – DN200 apie 0,7km. 126
  • 127. Projekto “Vilniaus regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos Galimybių studija, pl÷tra“ galimybių studijos ir paraiškos finansavimui parengimas, versija 2010-11-16 2010 m.6. Lietaus vandens tinklai iki up÷s – DN600 apie 1,0km.7. Privažiavimo prie teritorijos keliai – apie 1,2 ha.Trūkumai:• Sud÷tinga šilumos tinklų trasuoti iki VE-3 šilumos kameros (per magistralę Vilnius – Kaunas).• Ilgi centralizuoti šilumos tinklai.Grafiškai šios alternatyvos vieta pavaizduota schemose 7 priede.4.7.3 Planuojamų įrenginių vietų preliminarus aplinkosauginis vertinimasAtsižvelgiant į Vilniaus BP teritoriniais sprendiniais pagrįstų ir projekte išanalizuotuose I – VIII variantuoseatliekų sutvarkymo įrenginiams statyti tinkamų sklypų dydžius, galimas (įmanomas) toks atliekų sutvarkymoįrenginių teritorinis komponavimas:• I varianto sklype (apie 5,5 ha) - atliekų deginimo įrenginys (2,5 ha), atliekų rūšiavimo įrenginys (2,0 ha) irbioskaidžių atliekų apdorojimo įrenginys (1,0 ha) (trijų įrenginių vienoje aikštel÷je variantas);• II varianto sklype (apie 5.5 ha) - atliekų deginimo įrenginys (2,5 ha), atliekų rūšiavimo įrenginys (2,0 ha) irbioskaidžių atliekų apdorojimo įrenginys (1,0 ha) (trijų įrenginių vienoje aikštel÷je variantas);• III varianto sklype (apie 3,0 ha) – arba atliekų deginimo įrenginys (3,0 ha), arba atliekų rūšiavimo įrenginys(2,5 ha), arba bioskaidžių atliekų apdorojimo įrenginys (1,5 ha); (vieno įrenginio vienoje aikštel÷je variantas);• IV varianto sklype (apie 3,0 ha) - arba atliekų deginimo įrenginys (3,0 ha), arba atliekų rūšiavimo įrenginys(2,5 ha), arba bioskaidžių atliekų apdorojimo įrenginys (1,5 ha) (vieno įrenginio vienoje aikštel÷je variantas);• V varianto sklype (apie 5.5 ha) - atliekų deginimo įrenginys (2,5 ha), atliekų rūšiavimo įrenginys (2,0 ha) irbioskaidžių atliekų apdorojimo įrenginys (1,0 ha) (trijų įrenginių vienoje aikštel÷je variantas);• VI varianto sklype (apie 3,8 ha) – a. atliekų deginimo įrenginys (3,0 ha); b. atliekų rūšiavimo įrenginys – (2,5ha); c. atliekų rūšiavimo įrenginys (2,5 ha) ir bioskaidžių atliekų apdorojimo įrenginys (1,3 ha) (vieno – dviejųįrenginių vienoje aikštel÷je variantas);• VII varianto sklype (apie 1,8 ha) – arba atliekų rūšiavimo įrenginys (2,0 ha), arba bioskaidžių atliekųapdorojimo įrenginys (1,0 ha) (vieno įrenginio vienoje aikštel÷je ribotas variantas)• VIII varianto sklype (apie 5.5 ha) - atliekų deginimo įrenginys (2,5 ha), atliekų rūšiavimo įrenginys (2,0 ha) irbioskaidžių atliekų apdorojimo įrenginys (1,0 ha) (trijų įrenginių vienoje aikštel÷je variantas).4.7.3.1 Planuojamų įrenginių vietų (variantų) gamtinių sąlygų jautrumo vertinimasPagal Vilniaus BP teritorinius sprendinius, numatančius teritorijų pramon÷s ir komunalinių įmonių pl÷trą miestoperiferin÷je zonoje, projekto sprendiniais visi atliekų tvarkymo nauji įrenginiai parinkti pietin÷je (II, III, Vvariantai), pietvakarin÷je (I, IV, VIII variantai) ir periferin÷je, šiaurin÷je (VI, VII variantai) Vilniaus miesto dalyse. 127
  • 128. Projekto “Vilniaus regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos Galimybių studija, pl÷tra“ galimybių studijos ir paraiškos finansavimui parengimas, versija 2010-11-16 2010 m.D÷l šios priežasties dalis gamtinių sąlygų (geomorfologin÷s, klimatin÷s, hidrografin÷s sąlygos) yra bendrosvisoms planuojamų įrenginių vietoms, kita dalis (aplinkos oras, dirvožemis, kraštovaizdis, biologin÷ įvairov÷,inžinerin÷s geologin÷s sąlygos) – reikalauja individualaus, konkrečios vietov÷s sąlygų įvertinimo.4.7.3.1.1 Aplinkos orasAplinkos oras yra bene jautriausiai į technogeninę taršą reaguojantis ekosistemos elementas. Aplinkos oroužterštumas priklauso nuo dviejų pagrindinių faktorių: teršalų išmetimo ir klimatinių - meteorologinių sąlygų.Taršos šaltinių emisijos apsprendžia išmetamų teršalų kiekį, o klimatin÷s - meteorologin÷s sąlygos nulemiateršalų sklidimo kryptį bei sklaidymosi intensyvumą.Nagrin÷jami numatomų įrenginių sklypai yra planuojami Vilniaus miesto teritorijoje, pasižyminčioje benedidžiausia Lietuvoje aplinkos oro tarša tiek iš stacionarių, tiek iš mobiliųjų taršos šaltinių. Bene didžiausiasaplinkos oro terš÷jas yra transporto priemon÷s su vidaus degimo varikliais. Degant kurui vidaus degimovarikliuose į aplinkos orą išmetami šie teršalai: • Anglies monoksidas (CO, yra bespalv÷s, bekvap÷s, beskon÷s, degios ir labai toksiškos dujos, susidarančios esant aukštai temperatūrai bei deguonies trūkumui); • Azoto oksidai (junginiai, sudaryti iš azoto ir deguonies. Vykstant degimo procesams, kai yra aukštos temperatūros, formuojasi azoto oksidai (NOx), taigi vykstant degimo procesams molekulinis azotas jungiasi su atmosferos deguonimi (kaip pavyzdžiui, degant angliai, naftos produktams ir kt.); • Kietosios dalel÷s (mažos dalel÷s, skysčio lašeliai, kurie gali sudaryti dulkes ar aerozolius, kuriems, esant pakankamai didel÷ms koncentracijoms, jie tampa pavojingais teršalais); • LOJ (lakūs organiniai junginiai susideda iš anglies, deguonies, azoto, chloro ir kitų atomų, kurie lengvai išskiria dujas); • Sieros dioksidas (SO2, yra bespalv÷s dujos su aštriu, erzinančiu kvapu. Tai - pagrindinis sieros junginių degimo produktas).Oro kokyb÷s apsauga yra viena iš prioritetinių aplinkos apsaugos Vilniaus mieste sričių. Siekiant užtikrintioperatyvią informaciją apie aplinkos oro būklę Vilniaus mieste oro kokyb÷ stebima keturiose automatin÷se orokokyb÷s tyrimų stotyse (OKT), kurios išd÷stytos Žirmūnuose, LAŽdynuose, Senamiestyje irVilkp÷d÷je/Savanorių pr. (iki 2007 metų buvo Žv÷ryne).Sprendžiant pagal OKT stočių teikiamą informaciją, aplinkos oro tarša Vilniaus mieste koncentruojasi pagalintensyviausio transporto eismo magistrales. Analizuojant 2010 m. rugpjūčio m÷n. aplinkos oro būklę Vilniuje,nustatyta, kad, pagal atliekų tvarkymo naujų įrenginių planuojamas vietas, į viršnormin÷s taršos AŽoto oksidaisarealo ribas patenka A. Panerių rajonas (I, IV, VIII variantai), o pagal kietųjų dalelių koncentraciją kai kuriose A.Panerių (I, IV, VIII variantai) ir Naujininkų vietose stebimas priart÷jimas prie ribinių leistinų taršos verčių.Atlikta Vilniaus miesto oro kokyb÷s būkl÷s apžvalga rodo, kad aplinkos oras yra ypatingai jautrus ir miestointensyviai teršiamas ekosistemos elementas, kurio būkl÷s kontrolei bei situacijos gerinimui mieste skiriamas 128
  • 129. Projekto “Vilniaus regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos Galimybių studija, pl÷tra“ galimybių studijos ir paraiškos finansavimui parengimas, versija 2010-11-16 2010 m.padidintas valstybinių aplinkosauginių institucijų d÷mesys. Atsižvelgiant į tai, planuojant atliekų tvarkymoįrenginių poveikio aplinkai vertinimą, reikia numatyti tinkamas esamos aplinkos oro būkl÷s analiz÷s priemonesbei parinkti efektyvius prognozinius matematinio modeliavimo darbus, leisiančius kokybiškai įvertinti galimą orotaršą iš projektuojamų atliekų tvarkymo naujų įrenginių.4.7.3.1.2 Klimatinių - meteorologinių sąlygų apibūdinimasNagrin÷jama teritorija yra pietrytin÷je Lietuvos dalyje. Klimato rajonavimo požiūriu vietov÷ priklauso Pietryčiųaukštumų rajono Aukštaičių parajoniui, kurio klimatin÷ms sąlygoms daug įtakos turi didel÷ reljefo sąskaida,ežerų, miškų masyvų ir plačių upių sl÷nių gausumas. Vietov÷s teritorijai charakteringas oro masių turbulentin÷sapykaitos ir termin÷s konvekcijos sustipr÷jimas labiau raižytose vietov÷se /2/. Planuojamų objektų apylink÷seper metus iškrenta 550-600 mm kritulių. Kiti svarbesni klimatiniai rodikliai pateikiami pagal daugiamečiųsteb÷jimų duomenis 4-5 lentel÷je [2].4-5 lentel÷. Vidutiniai klimatiniai rodikliai pagal daugiamečių steb÷jimų duomenis Klimatinis rodiklis Rodiklio reikšm÷Oro temperatūra (0C) sausio m÷n. vid. -5.5 ÷ -6.0 liepos m÷n. vid. 18.5 abs. minimumas -25 ÷ -26Dirvožemio pastovaus įšalimo data 12. 05-10Dirvožemio pašalo iš÷jimo data 03.03-04.28Dirvožemio maksimalus įšalimo gylis, cm 80-100Metinis išgaravusio vandens kiekis, mm 520 - 540Metinis kritulių kiekis, mm 550 - 6004.7.3.1.3 Orografinių sąlygų charakteristikaGeomorfologiniu ir fizinio – geografinio Lietuvos rajonavimo požiūriu planuojamų įrenginių sklypai yrapaskutiniojo apled÷jimo moreninių aukštumų Bajorų fliuvioglacialiniame masyve (VI, VII variantai) irpriešpaskutiniojo apled÷jimo aukštumų Vilniaus eroziniame kalvyne (II, III, V variantai), kuriuos tarpusavyjeatskiria Neries vidurupio terasuotas sl÷nis (I, IV, VIII variantai) [1]. Objektų apylinkių natūralus reljefas d÷lvykstančių urbanizacijos procesų smarkiai pakeistas. Apylinkių, ypatingai pietų kryptimi, reljefui būdingos kalvossu nuolaidžiais šlaitais. Vyraujantys vietov÷s žem÷s paviršiaus absoliutiniai aukščiai kinta nuo 127 iki 205, oNeries sl÷nyje – nuo 81 iki 89 m NN. Teritorijos paviršiaus reljefas suformuotas paskutiniojo (VI, VII variantai) irpriešpaskutiniojo (II, III, V variantai) ledynmečių, iš glacialinių ir fliuvioglacialinių nuogulų bei Neries up÷sgeologin÷s veiklos (I, IV, VIII variantai) suklostytų aliuvinių nuogulų. 129
  • 130. Projekto “Vilniaus regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos Galimybių studija, pl÷tra“ galimybių studijos ir paraiškos finansavimui parengimas, versija 2010-11-16 2010 m.4.7.3.1.4 Hidrografin÷ charakteristikaHidrografiniu požiūriu planuojamų įrenginių sklypų teritorija priklauso mažų Neries intakų (Vok÷s, Rudaminos,Vilnios) baseinui. Analizuojamame rajone upių tinklo tankis siekia 0,5 – 0,75 km/km2 [2]. Stambesnių paviršiniovandens telkinių planuojamos veiklos teritorijose n÷ra. Mažiausi atstumai nuo III variante planuojamo sklypo ikiartimiausios šiaur÷s - vakarų kryptimi tekančios Neries yra apie 3,6 km; nuo I variante planuojamo sklypo ikišiaur÷s rytų kryptimi tekančios Neries – apie 0,6 – 0,8 km, o nuo IV variante planuojamo sklypo iki artimiausiosvakarų kryptimi tekančios Vok÷s yra apie 1,0 km.4.7.3.1.5 Dirvožemio charakteristikaDirvožemių rajonavimo požiūriu vertinama vietov÷ yra Pietryčių lygumų dirvožemių rajone. Nagrin÷jamosteritorijos apylinkių pirmin÷ dirvožemio danga suformuota paskutiniojo (VI, VII variantai) ir priešpaskutiniojo (I, II,III, IV, V, VIII variantai) ledynmečių glacialinių ir dažniausiai fliuvioglacialinių dirvodarinių uolienų, o patsdirvožemis formavosi vel÷n÷jimo procesui vykstant jaurin÷je aplinkoje. To pas÷koje teritorijoje buvosusiformavęs pirminis vel÷ninis jaurinis stipriai nujaur÷jęs dirvožemis (Jv3) /2/. Pagal dirvodarinių uolienųmechaninę sud÷tį čia vyrauja smulkus sm÷lis (I, II, III, IV, V, VIII variantai) bei stambus sm÷lis ir žvyras (VI, VIIvariantai). Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad dauguma planuojamų įrenginių sklypai yra miesto teritorijoje, mažaitik÷tina, kad natūralus dirvožemio sluoksnis būtų išlikęs. Manytina, kad žem÷s paviršiuje tur÷tų būti randamastechnogeninis (supiltinis) gruntas.Pagal paviršin÷s erozijos pasireiškimo galimybes, natūraliai išlikusio dirvožemio paplitimo arealuose gali būtieroduojamas tik padidinto reljefo raižytumo vietov÷se.4.7.3.1.6 Biologin÷s įvairov÷s apibūdinimasNagrin÷jamų planuojamų objektų apylink÷s pagal floristinį – fitocenologinį rajonavimą priskiriamos pietų juostosrajonui, kuriam būdingos temperatin÷s augalijos rūšys. Faunos pasiskirstyme išskirtinis bruožas yra tai, kadvietov÷s apylink÷se vyrauja centrinei Europai charakteringi faunos elementai. Tačiau, įvertinant žymųantropogeninį poveikį charakterizuojamoms teritorijoms, sunku tik÷tis, kad natūralūs biotopai būtų randami.Didesn÷ tikimyb÷ Pietų Lietuvai charakteringą augmeniją ir gyvūniją rasti yra už urbanizuotų teritorijų ribųtarpstančiuose biotopuose. Tokia galimyb÷ pirmiausiai yra tiesiogin÷je kaimynyst÷je su I varianterekomenduojamu sklypu esančiame Neravų – Grigiškių miške bei II, III ir V variantuose - Užusienių miške.4.7.3.1.7 Geologin÷s – struktūrin÷s ir hidrogeologin÷s sąlygosGeologinių – struktūrinių ir hidrogeologinių sąlygų požiūriu planuojamos veiklos objektų sklypuose tik÷tina, kadžem÷s paviršiuje tur÷tų būti technogeninio (pilto) grunto (t IV) sluoksnis - dirvožemio, priesm÷lio ir priemoliomišinys. Giliau geologiniame pjūvyje slūgso viršutinio pleistoceno Baltijos (g III bl) ir Grūdos (g III gr) amžiausmoreniniai priemoliai ir priesm÷liai. Tarpledynmečių nuogulas atstovauja Baltijos - Grūdos (ag III bl-gr) ir Baltijos(f III bl) horizontai sudaryti iš sm÷lio, žvirgždo, gargždo, aleurito ir molio. Giliau randamas rudas viduriniojo 130
  • 131. Projekto “Vilniaus regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos Galimybių studija, pl÷tra“ galimybių studijos ir paraiškos finansavimui parengimas, versija 2010-11-16 2010 m.pleistoceno Medininkų amžiaus (g II md) moreninis priesm÷lis ir priemolis. Tik÷tina, kad šio, pirmojo geriausiaiatsekamo (markiruojančio) geologinio sluoksnio padas tur÷tų būti maždaug 20 - 35 m gylyje.Visa kvartero nuogulų storym÷ (nuo 70 iki 150 m gylio) - įvairaus amžiaus (holoceno bei vidurinio ir apatiniopleistoceno) ir įvairios genez÷s (glacialinių, fliuvioglacialinių ir limnoglacialinių) darinių persisluoksniavimas.Neries erozinio sl÷nio ribose kvartero nuogulų storis žymiai sumaž÷ja ir čia vietoj įprastinių darinių turime II, III irIV Neries viršsalpin÷s teras÷s aliuvines nuogulas, litologiniu požiūriu sudarytas iš smulkiagrūdžio, itinsmulkiagrūdžio, kartais aleuritingo sm÷lio, kuris šių nuogulų apatin÷je dalyje pereina į žvyringus darinius.Prekvarterinių nuogulų paviršius neišlaikytas reljefo, litologijos, o taip pat amžiaus požiūriu. Jis planuojamųobjektų vietose tur÷tų būti randamas 40 - 54 m NN gylyje. Palyginus nedideliame plote į prekvarterinį paviršiųišeina devono, permo ir kreidos sistemų įvairių svitų nuogulos. Dažniausiai geologiniame pjūvyje sutinkamoskreidos nuogulos sudarytos iš sm÷lio bei aleurito, o devono - iš dolomitinio mergelio.Visa kvartero darinių storym÷ hidrogeologiniu požiūriu vertintina kaip vieningas vandeningas kompleksas,kuriame vandenį talpinančios uolienos sudarytos dažniausiai iš smulkių frakcijų sm÷lingų nuogulų. Josesutinkamas gruntinis ir spūdinis vanduo.Vertinamoje teritorijoje dažnai pasitaiko, kad atskiruose planuojamos veiklos sklypuose aiškiai išreikšto gruntiniovandeningo horizonto gali ir nebūti. Šiais atvejais lietingais metų laikais ant vandeniui silpnai laidaus moreniniopriemolio kaupsis per aeracijos zonos darinius įsifiltravę atmosferiniai krituliai, formuodami sezoninio pobūdžiogruntinio vandens išteklius. Kitais atvejais, kur geologin÷s – struktūrin÷s sąlygos yra palankios, gruntinisvandeningas horizontas yra suformuotas iš Baltijos ir Grūdos stadijų bei holoceno amžiaus darinių. Šiuo atvejugruntinį vandenį talpinančios uolienas sudaro holoceno laikotarpio aliuvin÷s (a IV) ir viršutinio pleistoceno fliuvio- akvaglacialin÷s Baltijos stadijos (f III bl) bei Baltijos - Grūdos (ag III bl-gr) tarpledynmečio nuogulos. Vidutinisdaugiametis gruntinio vandens lygis tik÷tinas rasti 8,5 – 15,0 m gylyje nuo žem÷s paviršiaus.Charakterizuotoje geologinio pjūvio dalyje technogenin÷s taršos požiūriu aktualu yra tai, koks planuojamosveiklos sklypo teritorijoje yra aeracijos zonos storis ir ar viršutin÷je geologinio pjūvio dalyje yra moreniniopriemolio sluoksnis, apsaugantis giliau esančią požeminę hidrosferą nuo potencialiai galimos antropogenin÷staršos.Netoli planuojamų įrenginių sklypų centralizuotų Vilniaus miesto vandenviečių n÷ra. Artimiausios planuojamiemssklypams eksploatuojamos vandenviet÷s yra (žiūr. 8 priedą):• už 0,9 - 1.1 km į pietus nuo nuo IV variante planuojamo sklypo esančios Trakų Vok÷s arba XVI Vilniausmiesto vandenviet÷ (I blokas);• už 1,0 - 1.2 km į šiaurę nuo nuo VIII variante planuojamo sklypo esančios A. Panerių arba XVI Vilniausmiesto vandenviet÷ (II blokas);• už 1,5 - 2.1 km į šiaur÷s rytus nuo nuo I variante planuojamo sklypo esančios esančios Bukčių ir Jankiškiųarba atitinkamai IX ir XI Vilniaus miesto vandenviet÷s; 131
  • 132. Projekto “Vilniaus regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos Galimybių studija, pl÷tra“ galimybių studijos ir paraiškos finansavimui parengimas, versija 2010-11-16 2010 m.• už 2,5 km į šiaur÷s vakarus nuo III variante planuojamo sklypo esanti Ž. Panerių arba VII Vilniaus miestovandenviet÷.Min÷tose vandenviet÷se eksploatuojamas Žemaitijos - Dainavos (ag II - I žm - dn) vandeningas horizontas, otiksliau - galingas gruntinio vandens srautas, palaidotu sensl÷niu srūvantis į Nerį ir jos kairįjį intaką Vokę.Geriamo vandens kaptažo požiūriu svarbu pažym÷ti ir tai, kad Vilniaus miesto kai kurių rajonų (priemiesčiai,kolektyviniai sodai) gyventojai buitin÷ms reikm÷ms naudoja gruntinį vandenį, išgaunamą šachtiniais šuliniais.Kaip matyti iš 8 priedo, į tokio gruntinio vandens vartojimo teritorijas patenka IV, VIII (A. Paneriai) ir VI, VII(Baltupiai, Visoriai) variantuose numatomi atliekų tvarkymo naujų įrenginių sklypai.Planuojamų įrenginių pad÷tis Vilniaus miesto vandenviet÷ms nustatytų SAZ ir gruntinio vandens, Vilniausgyventojų naudojamų buitin÷ms reikm÷ms, teritorijų atžvilgiu pateikiama 8 priede.4.7.3.1.8 Inžinerin÷s geologin÷s ir geotechnin÷s sąlygosInžinerinių geologinių ir geotechninių sąlygų požiūriu nagrin÷jamų sklypų teritorijų sąranga yra pakankamaisud÷tinga. Praktiškai visų planuojamų įrenginių sklypų teritorijose vyrauja žvyrin÷s ir sm÷lin÷s, vidutinio tankio,vidutinio suspaudžiamumo (a0-5=0,001÷0,0005 1/MPa), vidutinio stiprumo (τ3=0,21÷0,24 MPa) paskutiniojo (VI,VII variantai) ir priešpaskutiniojo (II, III, V variantai) ledynmečių nuogulos. Neries eroziniame sl÷nyje (I, IV, VIIIvariantai) dažniausiai turime sm÷linius, mažo tankio, padidinto suspaudžiamumo (a0-5= >0,0011/MPa),nestiprius (τ3=<0,21 MPa) gruntus.4.7.3.1.9 Teritorijos jautrumą taršai lemiantys faktoriaiIš atlikto gamtinių sąlygų apibūdinimo darytina išvada, kad svarbiausi konkrečios teritorijos jautrumą taršailemiantys faktoriai yra aplinkos oras ir geologin÷s – hidrogeologin÷s sąlygos. Pirmuoju atveju tai sąlygojaaplinkos oro geba jautriai reaguoti į taršos šaltinių (stacionarių ir mobilių) emisijas, o antruoju - potencialiaigalimos avarijos įrenginyje atveju jautriausi iš charakterizuotų aplinkos elementų yra aeracijos zona ir gruntinisvandeningas horizontas. Prie hidrogeologinių sąlygų, kaip jautrumą lemiančių faktorių, analizuotinas ir gruntiniovandens, vartojamo buitin÷ms reikm÷ms kai kuriuose Vilniaus miesto periferiniuose rajonuose, klausimas.4.7.3.2 Įrenginių ir technologinių procesų aplinkosauginis įvertinimasAtsižvelgiant į VSATP reikalavimus atliekų tvarkymui, šio projekto sprendiniais siūloma veikiančią Vilniausapskrities komunalinių atliekų tvarkymo sistemą papildyti naujais įrenginiais: • atliekų surinkimo grandyje numatomas specialaus konteinerio arba kitų priemonių pastatymas bioskaidžių atliekų atskyrimui ir surinkimui; • galutinio atliekų sutvarkymo grandyje - naujų atliekų sutvarkymo įrenginių (mechaninio atliekų išrūšiavimo ir atliekų deginimo įrenginiai, bioskaidžių atliekų anaerobinio pūdymo aikštel÷) pastatymas. 132
  • 133. Projekto “Vilniaus regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos Galimybių studija, pl÷tra“ galimybių studijos ir paraiškos finansavimui parengimas, versija 2010-11-16 2010 m.4.7.3.2.1 Specialių konteinerių įrengimasAtliekų surinkimo grandyje numatomas specialaus konteinerio arba kitų priemonių pastatymo detalesnisaplinkosauginis vertinimas d÷l jų išpildymo paprastumo, šiame etape yra netikslingas. Tuo tarpu mechaninioatliekų išrūšiavimo ir atliekų deginimo įrenginių, bioskaidžių atliekų anaerobinio pūdymo aikštel÷s planavimasreikalauja šių objektų įrenginių bei jų technologinių procesų detalesnio apibūdinimo ir įvertinimo.4.7.3.2.2 Mechaninio atliekų išrūšiavimo įrenginysMechaninio atliekų išrūšiavimo įrenginio paskirtis - likusių po pradinio rūšiavimo atliekų mechaninis išrūšiavimas.Šiame įrenginyje atliekos rūšiuojamos, mechaniškai atskiriant pagrindines atliekų frakcijas: galimą perdirbtipopierių/kartoną, plastikus, stiklą, metalus ir pan., o taip pat izoliuotoje pakuot÷je esančias bioskaidžias atliekas.Rūšiavimo linijoje taip pat atskiriamos į atliekų srautą patekusios buities pavojingos atliekos ir netinkamosdeginimui inertin÷s atliekos (mineralin÷ liekana, kuri gali būti šalinama sąvartyne ar kitaip panaudojama).Likusios po rūšiavimo netinkamos perdirbimui atliekos yra deginamos ko – generacin÷je j÷gain÷je. Atliekųišrūšiavimo linijoje numatoma naudoti elektro mechaninį separatorių, o paskutiniame išrūšiavimo etape – busnaudojamas ir žmogaus rankų darbas.Aplinkosauginiai aspektaiMechaninio atliekų išrūšiavimo įrenginyje vykdoma veikla (technologinis procesas) sąlygos: • triukšmą išrūšiavimo technologin÷je linijoje; • kvapus technologin÷je linijoje; • nedidelio lygio elektromagnetinę spinduliuotę technologin÷je linijoje.4.7.3.2.3 Bioskaidžių atliekų anaerobinio pūdymo įrenginiaiBioskaidžių atliekų anaerobinio pūdymo aikštel÷s paskirtis – mechaninio rūšiavimo pirminiame etape atskirtųbioskaidžių atliekų anaerobinis apdorojimas, išgaunant biodujas ir jas paruošiant viešajam miesto transportuiarba jas panaudojant ko-generacijai.Anaerobinio proceso metu suirstančios organin÷s dalel÷s konvertuojamos į biodujas (metano ir anglies dioksidomišinį). Skaidymą atlieka anaerobiniai mikroorganizmai. Paprastai skaidymas vyksta mezofilinio proceso metuprie 33-350 C temperatūros, tačiau pastaruoju metu vis populiaresnis tampa termofilinis procesas (53-550 C).Mezofilinis skaidymas vyksta išlaikant organines medžiagas 20-30 dienų reikiamoje temperatūroje ir jas nuolatmaišant, tuo tarpu termofilinio proceso metu medžiagų laikymo terminas sumaž÷ja iki 10-12 dienų. Mezofiliniampūdymui šilumos konvertavimas retai naudojamas, tačiau termofilinio pūdymo metu, siekiant užtikrinti minimalųenergijos poreikį, rekomenduojama panaudoti apie 50-60% perteklin÷s šilumos. 133
  • 134. Projekto “Vilniaus regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos Galimybių studija, pl÷tra“ galimybių studijos ir paraiškos finansavimui parengimas, versija 2010-11-16 2010 m.Pūdymas vyksta betoniniuose arba metaliniuose pūdytuvuose. Norint palaikyti pastovesnę temperatūrąpūdytuvai turi būti papildomai apšiltinami priklausomai nuo klimatinių sąlygų ir pūdymo temperatūros. Pūdomamas÷ gali būti maišoma mechanin÷mis maišykl÷mis.Anaerobinis pūdymas – tai energijos gamybos procesas. Į pūdymo įrenginius nukreipiamos bioskaidžiosatliekos turi didelę energetinę vertę. Dujų, išsiskyrusių iš pūdomų bioskaidžių atliekų mas÷s, energetin÷ vert÷ 20-25 MJ/m3. Palyginimui, suskystintų gamtinių dujų energetin÷ vert÷ – 46 MJ/t; medžio (vidutiniškai) – 16 GJ/t;dizelinis kuras – 43 GJ/t; akmens anglies – 25 GJ/t.Pūdymo metu susidariusios dujos gali būti naudojamos skirtingiems tikslams, priklausomai nuo konkrečių vietossąlygų, būtent: • elektros energijos gamybai (kartu su šilumine energija); • tiktai šilumin÷s energijos gamybai; • kaip gamtinių dujų pakaitalas buityje; • kaip automobilinis kuras vietoje suskystintų gamtinių dujų.Projekte prerogatyva teikiama pūdytuvuose susidariusių biodujų panaudojimui Vilniaus miesto viešojoautomobilinio transporto kurui, pakeičiant įprastinį kurą (benziną, dyzeliną). Tokiu atveju reikalingi atitinkamidujų valymo ir suspaudimo (“skystinimo”) įrenginiai.Aplinkosauginiai aspektaiNekontroliuojami procesai saugojant bioskaidžias atliekas žymiai sumaž÷ja, kai skaidomos organin÷smedžiagos kontroliuojamų sąlygų metu yra konvertuojamos į biodujas. Kadangi metanas didina šiltnamio efektą,tod÷l bioskaidžių atliekų pūdymas turi teigiamą įtaką aplinkai.Bioskaidžių atliekų anaerobinio pūdymo aikštel÷je vykdoma veikla (technologinis procesas) sąlygos: • transporto srautų padid÷jimą; • kvapų atsiradimą ir jų sklaidą aplinkoje; • papildomas dujų emisijas; • technologinius triukšmus.4.7.3.2.4 Atliekų deginimo įrenginiaiAtliekų deginimo įrenginio (j÷gain÷s) paskirtis - likusių po rūšiavimo, netinkamų perdirbti, tačiau energetinę vertęturinčių atliekų panaudojimas energijai gauti sukūrenant jas ko-generacin÷je j÷gain÷je Atliekų deginimo įrenginiopagrindiniai komponentai, kurie šiluma aprūpins Vilniaus miestą, bus ardyninio ar verdančio sluoksnio tipo katiloįranga, generuojanti aukšto sl÷gio garą, garo turbina ir šilumokaičių komplektas su atitinkamais automatikos,elektros tiekimo įrenginiais ir statybos darbais. Atliekų deginimo j÷gain÷s įrenginiai pagamins apie 60 MWš 134
  • 135. Projekto “Vilniaus regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos Galimybių studija, pl÷tra“ galimybių studijos ir paraiškos finansavimui parengimas, versija 2010-11-16 2010 m.šilumos ir apie 16,0 MWe elektros Pagaminta šiluma bus naudojama Vilniaus miesto centralizuoto šildymosistemoje. Pagaminta elektra bus paduodama aukštos įtampos (110 kV) tinklų savininkui.Įvertinus Vilniaus regione susidarančių komunalinių atliekų srauto prognozę, atskirai tvarkomų gaminių beipakuočių atliekų, antrinių žaliavų, ir biologiškai skaidžių atliekų kiekius, galimas netinkamų perdirbti (tačiauturinčių energetinę vertę) atliekų kiekis 2015-2020 metais sudarys 200-220 tūkst. tonų per metus.Tokiu būdu Vilniaus mieste planuojamoje ko-generacin÷je j÷gain÷je 2015-2020 metais be šių atliekų papildomaibūtų galima sudeginti 30-50 tūkst. tonų atliekų per metus iš kitų šaltinių. Yra žinoma, kad Vilniaus miestominimalus poreikis šilumai yra apie 50-60 MW. Tokį kiekį šilumos gal÷tų gaminti 80-90 MW šiluminio našumoj÷gain÷ kūrenama atliekomis. Šiuolaikin÷s atliekomis kūrenamos j÷gain÷s gali užtikrinti 80-90 proc. energetinįnaudingumą. Tokiu atveju min÷tam šiluminiam našumui pasiekti j÷gain÷ tur÷tų vidutiniškai sukūrenti per metus250-280 tūkst. tonų perdirbimui netinkamų komunalinių atliekų (32-35 t/val), kurių kaloringumas gali kisti ribosenuo 7 iki 12 MJ/kg (vidutinis kaloringumas – 9 MJ/kg).Aplinkosauginiai aspektaiAtliekų deginimo įrenginyje (j÷gain÷je) vykdoma veikla (technologinis procesas) sąlygos: • transporto srautų padid÷jimą; • dideles dujų emisijas; • technologinį triukšmą.4.7.3.3 Sprendinių bendras įvertinimas ir galimi pavojai parinktų sklypų įsisavinimo proceseAtliktas technologinių procesų ir jų aplinkosauginių aspektų apibūdinimas, atsižvelgiant į galimą (įmanomą)planuojamų įrenginių teritorinį komponavimą, leidžia daryti išvadą, kad kiekviename planuojamame sklypetechnogenin÷s apkrovos dydis priklausys nuo įrenginių skaičiaus konkrečiame sklype.Aplinkosauginiu ir teritorijų planavimo požiūriu projekte rekomenduojami atliekų surinkimo grandiespertvarkymai didesnių problemų nekelia. Specialaus konteinerio arba kitų priemonių pastatymas bioskaidžiųatliekų atskyrimui ir surinkimui gal÷tų būti organizuojamas pakoreguojant (papildant) esamas konteineriųišd÷stymo schemas. Techniniu – inžineriniu požiūriu sud÷tingesnis atvejis būtų prioritetą šios grandiespertvarkyme suteikiant rekomenduojamam požeminio konteinerio pastatymui.Galutinio atliekų sutvarkymo grandies papildymas naujų atliekų sutvarkymo įrenginių pastatymu, neišvengiamaitur÷s remtis teritorijų planavimo (objekto sklypo detalusis planavimas) ir poveikio aplinkai vertinimo (techninioprojekto aplinkosaugin÷ dalis arba planuojamos veiklos pilno poveikio aplinkai vertinimas) dokumentųparengimu.Vertinant numatomo PAV bei detaliojo planavimo procedūras pilnai tik÷tinas tiek Lietuvos, tiek pasaulin÷jepraktikoje dažnai pasitaikantis reiškinys - negatyvus vietos bendruomen÷s atstovų požiūris į planuojamą ūkinęveiklą, neproporcinga ir neadekvati gyventojų reakcija projektuojamo įrenginio vietos parinkimui ir atliekamamveiklos poveikio aplinkai vertinimui ar teritorijos planavimui. Tai vadinamojo NIMBY (angl. klb. „Not In My Back 135
  • 136. Projekto “Vilniaus regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos Galimybių studija, pl÷tra“ galimybių studijos ir paraiškos finansavimui parengimas, versija 2010-11-16 2010 m.Yard“) sindromo bendruomen÷je pasireiškimas, kas reiškia, kad planuojama ūkin÷ veikla priimtina visur „tik nemano kaimynyst÷je“.Atsižvelgiant į tai, reikia tik÷tis, kad vietos gyventojų priešinimosi naujų atliekų tvarkymo įrenginių planavimui irstatybai, nebus išvengta. Reikia manyti, kad negatyvios reakcijos dydis gali priklausyti nuo gyventojų artumoplanuojamų objektų atžvilgiu, gyventojų bendruomen÷s organizuotumo ir aktyvumo bei suinteresuotų verslogrupuočių kryptingo poveikio per žiniasklaidą ir viešąsias akcijas.4.7.3.4 Literatūra1. R. Guobyt÷. Lietuvos geomorfologinio rajonavimo žem÷lapis M 1:400 000. Projektas: Geomorfologiniožem÷lapio M 1:200 000 revizija. LGT, Vilnius, 2000 m.2. Lietuvos TSR atlasas. Maskva, 1981.4.7.4 Planuojamų atliekų tvarkymo įrenginių vietų (variantų) palyginimo kriterijaiPrieš pereinant prie planuojamų atliekų tvarkymo vietų (variantų) palyginimo kriterijų apibūdinimo, būtinakonstatuoti, kad visi nagrin÷jami variantai privalo atitikti Lietuvos Respublikos galiojančių įstatymų irpoįstatyminių teis÷s aktų reikalavimus, reglamentuojančius teritorijų planavimą, saugomų teritorijų tvarkymą,žem÷s gelmių apsaugą bei planuojamos veiklos poveikio aplinkai vertinimą.Jeigu planuojamų atliekų tvarkymo vietų (variantų) įsisavinimas atitinka Lietuvos Respublikos galiojančiųįstatymų ir poįstatyminių teis÷s aktų reikalavimus, tada alternatyvūs planuojamų atliekų tvarkymo vietų variantaigali būti palyginti ir iš jų išrinktas geriausias tik pagal palyginimo kriterijus, kuriuos sudaro kelios atskirų kriterijųgrup÷s: gamtinių sąlygų tinkamumo, galimo poveikio aplinkai tame tarpe ir žmonių gyvenimo sąlygoms irsveikatai bei techniniai – ekonominiai kriterijai.Planuojamų atliekų tvarkymo vietų (variantų) kriterijai ir jų įvertinimas pateikiami 4-6 lentel÷je.Vertinimas atliktas kokybiniu būdu, lyginant variantus tarpusavyje. Kriterijai, kurių kokybinio vertinimo vert÷s yravienodos visiems variantams, į lentelę neįtraukti. Variantas surinkęs daugiausia balų priimamas kaip geriausias.4-6 lentel÷. Planuojamų atliekų tvarkymo vietų (variantų) palyginimasEil÷s Kriterijus Variantai Nr I II III IV V VI VII VIII1. Poveikis aplinkai1.1 Poveikis orui 1 1 3 3 1 2 3 11.2 Triukšmingumas 1 1 3 3 1 2 3 11.3 Poveikis žem÷s gelm÷ms (gruntui) ir 4 3 3 2 3 2 2 2 požeminiam vandeniui avarijos atveju2. Vertingų gamtinių elementų buvimas 136
  • 137. Projekto “Vilniaus regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos Galimybių studija, pl÷tra“ galimybių studijos ir paraiškos finansavimui parengimas, versija 2010-11-16 2010 m.Eil÷s Kriterijus Variantai Nr I II III IV V VI VII VIII 2.1 Atstumas iki vertingų biotopų 3 4 3 4 4 4 4 43. Gamtinių sąlygų tinkamumas 3.1 Vandenviečių gretimyb÷ 4 4 4 4 4 4 4 2 3.2 Gruntinio vandens kaptažo teritorijų 4 4 4 2 4 2 4 2 gretimyb÷4. Socialin÷ aplinka 4.1 Visuomen÷s požiūris 2 4 3 4 4 2 2 4 4.2 Poveikis žmogaus sveikatai ir socialinei 5 5 4 3 5 3 3 5 aplinkai5. Inžinerin÷s infrastruktūros lygis 5.1 Transporto infrastruktūra 5 2 3 4 2 4 3 4 5.2 Inžinerin÷ infrastruktūra 5 2 3 4 2 4 3 36. Ekonominis naudingumas 6.1 Investicijų poreikis 5 2 4 4 2 2 3 24.7.4.1 Planuojamų atliekų tvarkymo vietos (variantų) įvertinimasRemiantis aukščiau aprašytais kriterijais ir jų santykin÷mis vert÷mis, taškais įvertintos visos planuojamų atliekųtvarkymo vietos (variantai). Variantų įvertinimo rezultatai pateikiami 4-7 lentel÷je. Pateikiamos vert÷s atspindiaritmetinį kriterijų grup÷s vertinimo verčių vidurkį.4-7 lentel÷. Planuojamų atliekų tvarkymo vietų (variantų) įvertinimo rezultatai (taškais) Variantai;Eil÷s Kriterijus TAŠKAI Svarba Nr. I II III IV V VI VII VII 1. Poveikis aplinkai 2,0 1,67 3,0 2,67 1,67 2,0 2,67 1,33 4 2. Vertingų gamtinių 3,0 4,0 3,0 4,0 4,0 4,0 4,0 4,0 2 elementų buvimas 3. Gamtinių sąlygų 4,0 4,0 4,0 3,0 4,0 3,0 4,0 2,0 1 tinkamumas 4. Socialin÷ aplinka ir 3,5 4,5 3,5 3,5 4,5 2,5 2,5 4,5 4 žmogaus sveikata 5. Inžinerin÷s 5 2 3 4 2 4 3 3,5 4 infrastruktūros lygis 6. Ekonominis 5 2 4 4 2 2 3 2 5 naudingumasKriterijų vert÷s buvo nustatytos pagal svarbą (nuo 1 iki 5) laikantis šių kokybinio vertinimo nuostatų: 137
  • 138. Projekto “Vilniaus regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos Galimybių studija, pl÷tra“ galimybių studijos ir paraiškos finansavimui parengimas, versija 2010-11-16 2010 m. • Gamtinių sąlygų tinkamumo kriterijų grup÷s svarba prilyginta vienetui, nes ji kontroliuojama technin÷mis poveikio mažinimo priemon÷mis. Kitos kriterijų grup÷s lygintos su šia grupe. • Poveikio aplinkai kriterijų grup÷ pagal “lyginamąjį svorį” yra 4 kartus svarbesn÷; • Vertingų gamtinių elementų buvimo kriterijų grup÷ pagal “lyginamąjį svorį” yra 2 kartus svarbesn÷ (gana maža svarba suteikta, nes tiesioginio poveikio n÷ viena alternatyva šiai grupei neturi); • Socialinių sąlygų ir žmogaus sveikatos kriterijų grup÷ pagal “lyginamąjį svorį” yra 4 kartus svarbesn÷; • Inžinerin÷s infrastruktūros kriterijų grup÷ pagal “lyginamąjį svorį” yra 4 kartus svarbesn÷; • Ekonominio naudingumo kriterijų grup÷ pagal “lyginamąjį svorį” yra 5 kartus svarbesn÷ (aukšta svarba suteikta d÷l šio faktoriaus svarbos santykinai mažiausių investicijų reikalaujančiai pl÷trai).4.7.4.2 Vertinimo kriterijų analiz÷Visa informacija, suvesta į 4-7 lentelę, toliau išanalizuota pagal visus kriterijus ir pagal kriterijų svarbą (žiūr. 4-8lentelę).4-8 lentel÷. Vertinimo kriterijų analiz÷s rezultataiEil÷s Variantai; vertinimo rezultatai Kriterijus Nr. I II III IV V VI VII VII 1. Poveikis aplinkai 8,0 6,67 12,0 10,67 6,67 8,0 10,67 5,33 2. Vertingų gamtinių 6 8 6 8 8 8 8 8 elementų buvimas 3. Gamtinių sąlygų 4 4 4 3 4 3 4 2 tinkamumas 4. Socialin÷ aplinka ir 14 18 14 14 18 10 10 18 žmogaus sveikata 5. Inžinerin÷s 20 8 12 16 8 16 12 14 infrastruktūros lygis 6. Ekonominis 25 10 20 20 10 10 15 10 naudingumas Iš viso: 77,00 54,67 68,00 71,67 54,67 55,00 59,67 57,334.7.4.3 Didžiausio prioriteto varianto išrinkimasAtliktos variantų analiz÷s pagrindinis trūkumas – nepakankamai tikslus gamtinių sąlygų būkl÷s ir jautrumoįvertinimas bei technogenin÷s apkrovos kiekybinių rodiklių nebuvimas.Nežiūrint įvardijamų analiz÷s trūkumų, šiame etape atlikta planuojamų atliekų tvarkymo vietų (variantų)preliminari analiz÷ rodo, kad didžiausio prioriteto yra I variantas (77,0 taškai; pietvakarinis Vilniaus pakraštys,Jočionių g. 13). • Pirmas pagal prioritetą I variantas (77,0 taškai; pietvakarinis Vilniaus pakraštys, Jočionių g. 13).Šiame sklype pl÷tra planuojama santykinai nejautrioje technogeninei apkrovai gamtin÷je aplinkoje ir esant maksimaliai inžinerin÷s bei susisiekimo infrastruktūros koncentracijai. Silpniausias varianto 138
  • 139. Projekto “Vilniaus regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos Galimybių studija, pl÷tra“ galimybių studijos ir paraiškos finansavimui parengimas, versija 2010-11-16 2010 m. pasirinkimo aspektas – jau šiuo metu esantis neadekvatus ir kryptingas LAŽdynų rajono bendruomen÷s negatyvus psichoemocinis nusiteikimas planuojamos veiklos atžvilgiu. • Antras pagal prioritetą yra IV variantas (71,67 taško; pietvakarinis Vilniaus pakraštys, A. Panerių pramoninis rajonas; V. A. Graičiūno g.).Šiame sklype pl÷tra planuojama santykinai jautresn÷je technogeninei apkrovai gamtin÷je aplinkoje, tačiau esant pakankamai inžinerin÷s bei susisiekimo infrastruktūros koncentracijai. Prie teigiamų šio varianto pasirinkimo aspektų priskirtina tai, kad sklypas yra pramoniniame Vilniaus rajone, toli nuo gyvenamųjų rajonų. Didžiausias šio varianto trūkumas – sklypas n÷ra pakankamo dydžio, kad būtų galima sutalpinti visus tris planuojamus įrenginius. Antras trūkumas - sklypas yra gruntinio vandens, naudojamo šachtiniais šuliniais pavienių gyventojų buitin÷ms reikm÷ms, išplitimo plote. • Trečias pagal prioritetą yra III variantas (68,00 taškai; pietinis Vilniaus pakraštys, Kirtimų pramoninis rajone, Metalo g. 8,). Šiame variante pl÷tra planuojama esant pakankamai inžinerin÷s bei susisiekimo infrastruktūros koncentracijai žem÷s sklype. Prie teigiamų šio varianto pasirinkimo aspektų priskirtina tai, kad sklypas yra pramoniniame Vilniaus rajone. Didžiausias šio varianto trūkumas – sklypas n÷ra pakankamo dydžio, kad būtų galima sutalpinti visus tris planuojamus įrenginius. Antras trūkumas – sklypas yra arti Vilniaus romų gyvenamojo rajono – taboro.Likusiųjų variantų analiz÷ rodo, kad planuojami atliekų tvarkymo naujų įrenginių sklypai surinko panašų taškųskaičių (54,67 – 59,67 taško) ir atrankos požiūriu yra panašiose sąlygose pagal visus analizuotus kriterijus.Bendra likusių variantų vertinimo išvada – sklypai yra žymiai blogesn÷je pad÷tyje inžinerin÷s bei susisiekimoinfrastruktūros atžvilgiu. Taip pat šie sklypai yra didesniame atstume nuo papildomos energijos (šilumos,elektros) vartotojo. 139
  • 140. Projekto “Vilniaus regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos Galimybių studija, pl÷tra“ galimybių studijos ir paraiškos finansavimui parengimas, versija 2010-11-16 2010 m.5 VAATC PRISTATYMAS5.1 VAATC įkūrimas ir akcininkaiUždaroji akcin÷ bendrov÷ „VAATC“ (Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras) įmonių rejestre įregistruota2003 m. balandžio 28 d., įmon÷s kodas 8170548, 2004 m. rugs÷jo 27 d. išduotas naujas registravimopažym÷jimas Nr. 009486, kuriame nurodytas pasikeitęs įmon÷s kodas 181705485. Registracijos adresas:Elektr÷nų savivaldyb÷, Elektr÷nų m., Elektrin÷s g. 8.UAB „VAATC“ dirba adresu: T.Ševčenkos g.18, Vilnius. Mokesčių mok÷tojų registre UAB „ VAATC“ įregistruota2003 m. geguž÷s 8 d.Vilniaus apskrities valstybin÷je mokesčių inspekcijoje registruota Prid÷tin÷s vert÷s mokesčių mok÷toja.Registracijos pažym÷jimo Nr. 20072721. UAB „VAATC“ PVM mok÷tojo kodas: LT 100002064111.Bendrov÷s steig÷jai – aštuonios Vilniaus apskrities savivaldyb÷s. Steig÷jų įnašai, akcijų skaičius sudaro: • Vilniaus miesto savivaldyb÷ – 328 787akcijų (74,94%) įstatinio kapitalo; • Elektr÷nų savivaldyb÷ – 10 733 akcijų (2,46 %) įstatinio kapitalo; • Šalčininkų rajono savivaldyb÷ – 13 416 akcijų (4,17%) įstatinio kapitalo; • Širvintų rajono savivaldyb÷ – 8 050 akcijų (1,83%) įstatinio kapitalo; • Švenčionių rajono savivaldyb÷ – 13 416 akcijų (3,05%) įstatinio kapitalo; • Trakų rajono savivaldyb÷ – 13 416 (3,05 %) įstatinio kapitalo; • Ukmerg÷s rajono savivaldyb÷ – 18 783 akcijų (4,28%) įstatinio kapitalo; • Vilniaus rajono savivaldyb÷ – 32 199 akcijų (7,34%) įstatinio kapitalo.Pagrindinį akcijų paketą turi Vilniaus miesto savivaldyb÷.UAB „VAATC“ įstatinis kapitalas 2004 m. gruodžio 31 d. buvo 120 000 Lt. 2005 m. birželio 27 d. Juridiniųasmenų registre registruotas įstatinis kapitalas 600 000 Lt. 2006 m. lapkričio 21 d. Juridinių asmenų registreįregistruotas įstatinis kapitalas 960 000 Lt, tačiau 2006 m. gruodžio 31 d. apmok÷ta buvo 930 000 Lt. 2007metais buvo apmok÷ta dar 30 000 Lt.Po reorganizacijos ir prijungimo UAB “Vilniaus sąvartynas“ prie UAB “VAATC“ 2007 m. balandžio 30 d. įstatiniskapitalas padid÷jo dar 3 428 000 Lt ir sudar÷ 4 388 000 Lt, padalintas į 438 000 vnt. paprastųjų vardinių 10 Ltnominalin÷s vert÷s akcijų.UAB “Vilniaus sąvartynas” buvo reorganizuota 2007 m. balandžio 30 d. pagal Vilniaus miesto Savivaldyb÷sAdministracijos direktoriaus įsakymą “D÷l UAB „VAATC“ ir UAB “Vilniaus sąvartynas“ reorganizavimo“prijungimo būdu: reorganizuojama UAB „Vilniaus sąvartynas“, kuri po reorganizavimo baig÷ veiklą kaip juridinis 140
  • 141. Projekto “Vilniaus regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos Galimybių studija, pl÷tra“ galimybių studijos ir paraiškos finansavimui parengimas, versija 2010-11-16 2010 m.asmuo, buvo prijungta prie reorganizavime dalyvavusios UAB “VAATC”, kuriai per÷jo visos reorganizuotosbendrov÷s teis÷s (įskaitant ir turtą) bei pareigos ir kuri po reorganizavimo tęsia veiklą.5.2 VAATC veikla ir teikiamos paslaugosUždaroji akcin÷ bendrov÷ „VAATC“ veikia atliekų tvarkymo srityje ir siekia šių tikslų: sukurti ir įdiegti Vilniausapskrities regioninę atliekų tvarkymo sistemą bei užtikrinti, kad ši sistema veiktų nuolat, ja gal÷tų naudotisakcininkų administruojamų teritorijų gyventojai, tenkinti viešuosius interesus atliekų tvarkymo srityje. Bendrov÷,siekdama savo tikslų, gali dirbti šiose veiklos srityse: • (EVRK - 90.00) – Nuot÷kų ir atliekų šalinimo, sanitarinių sąlygų užtikrinimo ir panaši veikla; • (EVRK - 90.02.10) – Gamybos ir kitokių atliekų rinkimas, gabenimas ir apdorojimas.UAB „VAATC“ įkurta, siekiant sukurti Vilniaus regiono atliekų tvarkymo sistemą bei užtikrinti šios sistemosgyvybingumą. UAB „VAATC“ yra galutinis Projekto „Atliekų tvarkymas Vilniaus apskrityje“ naudos gav÷jas.Pagal Europos Komisijos ir Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s 2003 m. balandžio 18 d. pasirašytą finansinįmemorandumą (Nr. 2002/LT/16/P/PE/012) d÷l atliekų tvarkymo Vilniaus apskrityje už projekto įgyvendinimol÷šas bus uždaryti Vilniaus apskrities savivaldyb÷se esantys seniūnijų sąvartynai bei šiukšlynai (užterštosteritorijos) ir pakeisti atliekų pri÷mimo punktais (APP) bei konteinerin÷mis aikštel÷mis, uždaryti 5 veikiantysmiestų sąvartynai bei uždarytas didelis Kariotiškių sąvartynas Trakų raj., pastatyta regioninio sąvartynoKAŽokiškių seniūnijoje pirmoji sekcija.Visi objektai, pastatyti už Projekte numatytas l÷šas, bus UAB „VAATC“ nuosavyb÷. Siekiant užtikrinti UAB„VAATC“ finansinių l÷šų, būtinų įgyvendinant UAB „VAATC“ tikslus, užtikrinimą, prie UAB „VAATC“ buvoprijungta UAB „Vilniaus sąvartynas“, kuri buvo veikiančio Kariotiškių sąvartyno operatorius. Po reorganizavimoUAB „VAATC“ tapo naujai pastatyto regioninio sąvartyno KAŽokiškių seniūnijoje operatoriumi. Už šiamesąvartyne šalinamas atliekas gaunamos l÷šos bus skiriamos ir UAB „VAATC“ Vilniaus apskrities regionin÷satliekų tvarkymo sistemos kūrimo ir palaikymo darbų finansavimui.Finansiniame memorandume numatyta, kad viso projekto vert÷ yra lygi 20 930 000 EUR (72 267 104 Lt). Iš jų50 proc. finansuoja Europos Sąjunga (10 465 000 EUR arba 36 133 552 Lt), 14 proc. – Lietuvos Respublikosbiudžetas (2 885 000 EUR arba 9 961 328 Lt), o 36 proc. finansuoja UAB „VAATC“ skolintomis l÷šomis(7 580 000 EUR arba 26 172 224 Lt).2009 metais vidutinis darbuotojų skaičius buvo 46 žmonių, iš jų darbininkai –26, gamybinis personalas – 9,administracija – 9.5.3 Finansinis įmon÷s įvertinimas5.3.1 Apskaitos politikaUAB “VAATC” apskaita tvarkoma ir finansin÷ atskaitomyb÷ parengta vadovaujantis Lietuvos Respublikojebuhalterinę apskaitą reglamentuojančiais teis÷s aktais: Verslo apskaitos standartais, LR buhalterin÷s apskaitos 141
  • 142. Projekto “Vilniaus regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos Galimybių studija, pl÷tra“ galimybių studijos ir paraiškos finansavimui parengimas, versija 2010-11-16 2010 m.įstatymų, LR įmonių finansin÷s atskaitomyb÷s įstatymų ir UAB „VAATC“ patvirtintomis metodikomis. Rengiantfinansinę UAB „VAATC“ atskaitomybę, buvo atsižvelgiama į veiklos tęstinumo principą, t.y. numatoma, kad UAB„VAATC“ artimiausioje ateityje gal÷s tęsti savo veiklą.Finansiniai UAB „VAATC“ metai sutampa su kalendoriniais metais.UAB „VAATC“ ilgalaikio materialiojo turto grup÷s yra nurodytos 5-1 lentel÷je.5-1 lentel÷. UAB „VAATC“ ilgalaikio materialiojo turto grup÷s Naudingo tarnavimo laikas Nustatyta nuo (metai) 2007-05-01 Turtui, Ilgalaikio turto grup÷ Turtui, minimali vert÷, įsigytam įsigytam iki (Lt) nuo 2003- 2007-05-01 01-01Veiklai naudojami nauji pastatai bei pastatų, įtrauktų įLietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybiųregistrą, rekonstravimas, jei pastatai pastatyti arbarekonstravimas atliktas nuo 2002 m. sausio 1 d. 1000 8 8Kiti aukščiau neišvardyti pastatai, išskyrus gyvenamuosius 1000 10 15Mašinos ir įrengimai 1000 8 8Įrenginiai (statiniai, gręžiniai ir kt.) 1000 8 8Elektros perdavimo ir ryšių įtaisai (išskyrus kompiuteriniustinklus) 1000 8 8Geležinkelio riedmenys (šilumvežiai, vagonai, cisternos),laivai 1000 8 8Vamzdynai, l÷ktuvai, ginklai 1000 15 15Baldai, išskyrus naudojamųs viešbučių veiklai 1000 6 6Kompiuterin÷ technika ir ryšių priemon÷s (kompiuteriai, jųtinklai ir įranga) 1000 3 3Lengvieji automobiliai – ne senesni kaip 5 metų 1000 6 6Kiti lengvieji automobiliai 1000 10 10Krovininiai automobiliai, priekabos ir puspriekab÷s,autobusai – ne senesni kaip 5 metų 1000 4 4Kiti krovininiai automobiliai, priekabos ir puspriekab÷s,autobusai 1000 10 10Kitas aukščiau neišvardytas materialusis turtas 1000 4 4 142
  • 143. Projekto “Vilniaus regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos Galimybių studija, pl÷tra“ galimybių studijos ir paraiškos finansavimui parengimas, versija 2010-11-16 2010 m.UAB „VAATC“ taiko 2001 m. gruodžio 20 d. Pelno mokesčio įstatyme 1 pried÷lyje nurodytus ilgalaikio turtonusid÷v÷jimo arba amortizacijos normatyvus. UAB „VAATC“ ilgalaikis materialusis turtas įsigijus ar pasigaminusregistruojamas apskaitoje įsigijimo (pasigaminimo) savikaina.5.3.2 Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai)Nepaskirstytasis pelnas per ataskaitinį laikotarpį tiesiogiai didinamas (mažinamas) registruojant esminių klaidųtaisymo ir apskaitos politikos pakeitimo rezultatą.Nepaskirstytieji nuostoliai per ataskaitinį laikotarpį tiesiogiai didinami (mažinami) registruojant esminių klaidųtaisymo ir apskaitos politikos pakeitimo rezultatą, mažinami mažinant įstatinį kapitalą.5.3.3 Pelno paskirstymasUAB „VAATC“ apskaitoje registruojamas tada, kai savininkai priima sprendimą pelną paskirstyti, neatsižvelgiantį tai, kada jis buvo uždirbtas. Pelno paskirstymu laikoma tik dividendų paskelbimas ir rezervų formavimas.Paramos, labdaros teikimas, tantjemų, premijų išmok÷jimas pagal UAB „VAATC“ apskaitos politikąpripažįstamas ataskaitinio laikotarpio veiklos sąnaudomis.5.3.4 Dotacijos ir subsidijosDotacijos (subsidijos) gali būti dviejų rūšių: • dotacijos, susijusios su turtu, – dotacijos, gaunamos ilgalaikio turto forma arba skiriamos ilgalaikiam turtui pirkti, statyti arba kitaip įsigyti. Prie dotacijų, susijusių su turtu, gali būti priskiriamos ir dotacijos trumpalaikiu turtu arba trumpalaikiam turtui įsigyti, jei laikotarpio pabaigoje lieka reikšmingas nepanaudotos dotacijos likutis; • dotacijos, susijusios su pajamomis; • dotacijos, gaunamos ataskaitinio ar pra÷jusio laikotarpio išlaidoms ir negautoms pajamoms kompensuoti, taip pat visos kitos dotacijos, nepriskirtinos dotacijoms, susijusioms su turtu.Dotacijos (subsidijos) registruojamos apskaitoje, kai atitinka du pripažinimo kriterijus: • bendrov÷ atitinka dotacijos (subsidijos) suteikimo sąlygas; • yra dokumentais patvirtinti įrodymai, kad dotacija (subsidija) bus gauta.Dotacijų apskaita UAB „VAATC“ tvarkoma kaupimo principu, t.y. gautos dotacijos arba jų dalys pripažįstamospanaudotomis tais laikotarpiais, kuriais patiriamos su dotacijomis susijusios sąnaudos. Jei dotacijos gaunamosarba bus gautos kaip finansin÷ parama be jokių sąlygų arba gaunamos kaip kompensacija už ankstesniaislaikotarpiais patirtas sąnaudas ar nuostolius, ar negautas pajamas, jos nedelsiant pripažįstamos panaudotomis. 143
  • 144. Projekto “Vilniaus regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos Galimybių studija, pl÷tra“ galimybių studijos ir paraiškos finansavimui parengimas, versija 2010-11-16 2010 m.5.3.5 PajamosPajamos UAB „VAATC“ pripažįstamos vadovaujantis kaupimo principu, t.y. apskaitoje registruojamos tada, kaijos uždirbamos, neatsižvelgiant į pinigų gavimą. Pajamos įvertinamos tikrąja verte atsižvelgiant į suteiktas irnumatomas nuolaidas bei parduotų prekių grąžinimą ir nukainojimą. Pajamomis laikomas tik įmon÷sekonomin÷s naudos padid÷jimas. Pajamomis nepripažįstamos trečiųjų asmenų vardu surinktos sumos, taip patprid÷tin÷s vert÷s mokestis, kadangi tai n÷ra įmon÷s gaunama ekonomin÷ nauda ir šios sumos nedidinanuosavo kapitalo. Prekių pardavimo pajamos UAB „VAATC“ pripažįstamos, registruojamos apskaitoje irpateikiamos finansin÷je atskaitomyb÷je tuomet, kai prek÷s yra parduotos, o pajamų suma gali būti patikimaiįvertinta.Paslaugų teikimo pajamos UAB „VAATC“ pripažįstamos tuomet, kai yra įvykdytos visos šios sąlygos: • pajamų suma gali būti patikimai įvertinta; • sandoris yra baigtas arba jo įvykdymo laipsnis iki balanso sudarymo datos gali būti patikimai įvertintas; • tik÷tina, kad bus gauta su paslaugų teikimo sandoriu susijusi ekonomin÷ nauda.5.3.6 SąnaudosSąnaudos UAB „VAATC“ pripažįstamos vadovaujantis kaupimo bei palyginimo principais tuo ataskaitiniulaikotarpiu, kai uždirbamos su jomis susijusios pajamos, neatsižvelgiant į pinigų išleidimo laiką. Sąnaudosįvertinamos tikrąja verte. Parduotų prekių savikaina UAB „VAATC“ pripažįstama, registruojama apskaitoje irpateikiama finansin÷je atskaitomyb÷je tą patį ataskaitinį laikotarpį, kai prek÷s yra parduotos ir kai pajamų sumagali būti patikimai įvertinta. Paslaugų teikimo sąnaudos UAB „VAATC“ pripažįstamos, registruojamos apskaitojeir pateikiamos finansin÷je atskaitomyb÷je tą patį ataskaitinį laikotarpį, kurį buvo pripažintos pajamos už suteiktaspaslaugas. UAB „VAATC“ ataskaitinio laikotarpio veiklos sąnaudoms priskiriama per laikotarpį suteikta parama,labdara, atid÷jimai tantjemoms bei premijoms.5.3.7 VAATC turtas ir nuosavyb÷Įmon÷s balanso turto dalis pateikiama 5-2 lentel÷je.5-2 lentel÷. Įmon÷s balanso turto dalis Turtas, tūkst. Lt 2007 m. 2008 m. 2009 m. Lt Lt Dalis Ilgalaikis turtas 39.687 44.220 35.915 82,1% Nematerialusis turtas 31 30 22 0,0% Materialusis turtas 39.657 44.190 35.893 82,0% Žem÷ 500 2.757 2.757 6,3% Pastatai ir statiniai 3.976 4.854 10.607 24,2% 144
  • 145. Projekto “Vilniaus regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos Galimybių studija, pl÷tra“ galimybių studijos ir paraiškos finansavimui parengimas, versija 2010-11-16 2010 m. Turtas, tūkst. Lt 2007 m. 2008 m. 2009 m. Lt Lt Dalis KAŽokiškio sąvartyno įrenginiai 20.278 19.138 15.518 35,5% Transporto priemon÷s 373 2.110 1.716 3,9% Kita įranga, įrenginiai ir įrankiai 423 568 608 1,4% Kitas materealusis turtas 0 4 3 0,0% Nebaigta statyba 14.108 14.758 4.685 10,7% Ilgalaikis finansinis turtas 0 0 0 0,0% Po vienerių metų gautinos sumos 0 0 0 0,0% Trumpalaikis turtas 8.153 3.998 7.850 17,9% Atsargos ir nebaigtos vykdyti sutartys 242 118 293 0,7% Atsargos 116 57 101 0,2% Išankstiniai apmok÷jimai 126 62 193 0,4% Nebaigtos vykdyti sutartys 0 0 0 0,0% Per vienerius metus gautinos sumos 7.675 3.848 5.741 13,1% Pirk÷jų įsiskolinimas 6.324 3.609 5.730 13,1% Kitos gautinos sumos 1.351 239 11 0,0% Investicijos ir terminuoti ind÷liai 1.589 3,6% Grynieji pinigai sąskaitoje ir kasoje 237 32 226 0,5% TURTAS IŠ VISO 47.840 48.219 43.764 100,0%UAB “VAATC“ turtas 2009 m. gruodžio 31 d. sudaro 43 764 441 litą.Turto pasidalinimas tarp ilgalaikio ir trumpalaikio pateiktas 5-1 pav. 145
  • 146. Projekto “Vilniaus regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos Galimybių studija, pl÷tra“ galimybių studijos ir paraiškos finansavimui parengimas, versija 2010-11-16 2010 m. 5-1 pav. Ilgalaikio ir trumpalaikio turto santykisNematerialų turtą sudaro programin÷ įranga naudojama įmon÷s veikloje.Įmon÷s naudojamas ilgalaikis materialusis turtas nurodytas 5-3 lentel÷je.5-3 lentel÷. Naudojamas ilgalaikis materialusis turtas, Lt Likutin÷ vert÷, Turto grup÷s pavadinimas Įsigijimo savikaina Nusid÷v÷jimas 2009 12 31 d.Pastatai,statiniai 2757307 0 2757307Žem÷ 3845533 2129081 1716452Mechanizmai ir transporto priemon÷s 20999258 7950459 13048799KAzokiškių sąvartyno įrengimai 2416878 302109 2114769Atliekų surinkimo aikštel÷s 1488731 526767 961964Kita įranga,įrankiai,įrengimai 4500 1500 3000Kitas ilgalaikis turtas 12467882 1861355 10606527Iš viso 43980089 12771271 312088185.3.8 Įmon÷s skolų būkl÷Klientų atsikaitymas su įmone blog÷ja, įsiskolinimas auga.Įmon÷s skolų būkl÷ matyti 5-4 lentel÷je. 146
  • 147. Projekto “Vilniaus regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos Galimybių studija, pl÷tra“ galimybių studijos ir paraiškos finansavimui parengimas, versija 2010-11-16 2010 m.5-4 lentel÷. Įmon÷s skolų būkl÷ (tūkst. Lt) 2009 Skola Skola Pirk÷jų pavadinimas Darbų 2008 12 31 Apmok÷ta 2009 12 31 apimtisUAB “VSA“ 1 418,2 3908,0 2919,7 2406,5UAB “Ecoservisas” 210,7 3746,9 2984,1 973,5UAB “Naujamiesčio būstas “ 191,4 12,4 205,9 2,1UAB “Švarus miestas“ 37,7 676,7 587,9 126,2UAB “Grigiškių kom.ūkis” 234,7 0 0 234,7UAB “Atliekų tvark.tarnyba “ 33,1 1093,0 950,2 175,9UAB “ASA” 46,4 728,6 457,4 317,6UAB “Veola“ 45,7 1018,3 921,1 136,9UAB “Trakų rajono KĮK” 11,2 385,6 360,7 36,1UAB “Bendruva“ 718,8 53,6 665,2UAB “Švara visiems“ 33,9 194,2 190,6 35,5UAB “Senamiesčio ūkis“ 258,6 1,3 130,4 129,5UAB “Priemiestis“ 285,0 0 132,3 152,7Kiti 80,1 1916,4 1667,8 324,5Iš viso 3 605,5 13 681,1 11 567,7 5 718,95.3.9 Turto kitimasTurto kitimas 2007-2009 m. pavaizduotas 5-2 pav. 5-2 pav. Turto kitimas 2007-2009 m.Įmon÷s nuosavyb÷s ir įsipareigojimų dalis pateikiama 5-5 lentel÷je. 147
  • 148. Projekto “Vilniaus regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos Galimybių studija, pl÷tra“ galimybių studijos ir paraiškos finansavimui parengimas, versija 2010-11-16 2010 m.5-5 lentel÷. Įmon÷s nuosavyb÷s ir įsipareigojimų dalis Savininkų nuosavyb÷ ir įsipareigojimai 2007 m. 2008 m. 2009 m.Kapitalas ir rezervai 5.380 -12.007 -8.843 -20,2%Kapitalas 4.388 4.388 4.388 10,0%Rezervai 1.018 959 959 2,2%Nepaskirstytasis pelnas (nuostolis) -26 -17.354 -14.190 -32,4%Finansavimas (dotacijos ir subsidijos) 25.970 24.024 19.249 44,0%Mok÷tinos sumos ir įsipareigojimai 16.490 36.202 33.358 76,2%Po vienerių metų mok÷tinos sumos ir ilgalaikai 9.435 32.142 19.880 45,4%įsipareigojimaiFinansin÷s skolos 8.510 18.942 19.880 45,4%Atid÷jimai 925 13.200 0,0%Per vienerius metus mok÷tinos sumos ir 7.055 4.060 13.478 30,8%trumpalaikiai įsipareigojimaiIlgalaik÷s skolos bankui einamųjų metų dalis 19 659 309 0,7%Finansin÷s skolos 0 0 1.703 3,9%Kreditin÷ms institucijoms 0 0 1.703 3,9%Kitos 0,0%Skolos tiek÷jams 6.886 3.174 3.545 8,1%Avansu gautos sumos pagal pasirašytas sutartis 1 1 2 0,0%Mokesčiai, atlyginimai ir soc. draudimas 41 64 51 0,1%Atid÷jimai 107 141 7.794 17,8%Kitos mok÷tinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai 2 21 74 0,2%Savininkų nuosavyb÷ ir įsipareigojimai iš viso 47.840 48.219 43.764 100,0%Kapitalo pasiskirstymas parodomas 5-3 pav. 148
  • 149. Projekto “Vilniaus regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos Galimybių studija, pl÷tra“ galimybių studijos ir paraiškos finansavimui parengimas, versija 2010-11-16 2010 m. 5-3 pav. Nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų santykisNuosavas kapitalas – (8 841 718) Lt, jo sud÷tis 2009 m. gruodžio 31d.: • įstatinis kapitalas – 4 388 000 Lt; • rezervai – 958 800 Lt; • nepaskirstytasis pelnas (nuostolis) – 14 189 518 Lt.Įmon÷je nuostolis atsirado d÷l 2008 m. sudarytų atid÷jinių Kariotiškių sąvartyno uždarymui. Šis nuostolis maž÷jaįmonei gaunant pelną, kartu įsisavinant Struktūrinę paramą, skiriamą Kariotiškių sąvartyno uždarymui.5.3.10 Dotacijos ir subsidijosDotacijos ir subsidijos sudaro 19 2493 88 Lt.2009 m. UAB „VAATC“ dotacijų gavo 5 477 666 Lt. Ši suma pervesta iš Sanglaudos fondo ir Nacionaliniofinansavimo dalies projekto rangovams UAB „Darbasta“, UAB “Kamesta“, “Schneider“ už atliktus darbus,susijusius su Kariotiškių sąvartyno uždarymu. Dotacijų dalis buvo: UAB “Kamesta“ – 3 814 773 Lt,Miestprojektas – 44 068 Lt, Schneider – 311 443 Lt, UAB “Darabasta“ – 18 334 Lt. Stambagabaričių aikšteliųstatybai – UAB “Statva“ – 129 149 Lt. Dotacijų sąskaita buvo mažinama skaičiuojant KAŽokiškių sąvartynopastatų, statinių ir įrengimų nusid÷v÷jimą – 3 191 577 Lt. Tai pat atstatant panaudotas dotacijas Kariotiškiųsąvartyno uždarymui – 7 060 703 Lt.5.3.11 Įmon÷s įsipareigojimų būkl÷Įmon÷s įsipareigojimų būkl÷ matyti 5-6 lentel÷je. 149
  • 150. Projekto “Vilniaus regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos Galimybių studija, pl÷tra“ galimybių studijos ir paraiškos finansavimui parengimas, versija 2010-11-16 2010 m.5-6 lentel÷. Po vienerių metų mok÷tinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai, Lt Rodikliai Skolos ar jų dalys, po vienerių metųMok÷tinų sumų skaidymas pagal rūšis 2009 12 31d 2008 12 31dFinansin÷s skolos:1. Lizingo (finansin÷s nuomos) ar panašūsįsipareigojimai 27696 320 9382. Kredito įstaigoms 19 851 813 18 621 3563. Kitos finansin÷s skolosSkolos tiek÷jamsAtid÷jiniai 13 200 051Kitos skolosIš viso 19 879 509 32 142 3452006 m. balandžio 10 d. pasirašyta Kreditavimo sutartis Nr. 0020615010925/05 su AB SEB Vilniaus banku 7580 000,00 EUR Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo sistemos sukūrimo projektui finansuoti. Skola 2009 12 31dienai sudaro 21 555 273 Lt. Per 2009 metus padid÷jo 2 933 917 Lt. Per 2009 metus buvo priskaičiuota irsumok÷ta 535 765 Lt banko palūkanų. Galutinis paskolos grąžinimo terminas – 2021 m. balandžio 10 d.Per vienerius finansinius metus mok÷tinos sumos tiek÷jams 2009 m. gruodžio 31 d. iš viso yra 3 544 993 Lt.Atid÷jiniai 2009 metų gruodžio 31d. – 7 794 034 Lt.Pagal Europos Komisijos ir Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s 2003 m. balandžio 18 d. pasirašytą finansinįmemorandumą (Nr. 2002/LT/16/P/PE/012) d÷l atliekų tvarkymo Vilniaus apskrityje UAB “VAATC“ privalouždaryti Kariotiškių sąvartyną. UAB “VAATC“ dalis savartyno uždarymo projekte sudaro 13 200 051 Lt. 2009metais atlikti darbai sudar÷ 5 551 384 Lt ir sumažino min÷tai sumai atid÷jinius. O likusi dalis – 7 648 667 Lt –2009 metais perkelti į per vienerius metus mok÷tinas sumas.5.3.12 VAATC pajamos ir sąnaudosSutrumpinta UAB “VAATC” pelno (nuostolio) ataskaita už 2007-2009 m. pateikiama 5-7 lentel÷je.5-7 lentel÷. Pelno (nuostolio) ataskaita (tūkst. Lt) 2007-2009 m. Pelno (nuostolio) ataskaita, tūkst. Lt 2007 m. 2008 m. 2009 m.Pardavimai 4.801 4.771 11.513Parduotų prekių ir atliktų darbų savikaina 3.363 20.315 6.794Bendras pelnas 1.438 -15.544 4.719Veiklos sąnaudos 1.115 1.050 1.027Veiklos pelnas 322 -16.594 3.692Kita veikla 0 0 0 150
  • 151. Projekto “Vilniaus regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos Galimybių studija, pl÷tra“ galimybių studijos ir paraiškos finansavimui parengimas, versija 2010-11-16 2010 m. Pelno (nuostolio) ataskaita, tūkst. Lt 2007 m. 2008 m. 2009 m.Finansin÷ investicin÷ veikla -184 -794 -527Pajamos 8 15 45Sąnaudos 192 808 572Pelnas prieš mokesčius 138 -17.388 3.165Pelno mokestis 0 0Grynasis pelnas 138 -17.388 3.165Įmon÷s pajamų ir pelno kitimas 2007-2009 m. pavaizduotas 5-4 pav.5-4 pav. Pajamų, bendrojo pelno, veiklos pelno ir grynojo pelno kitimas 2007-2009 m.Per 2009 metus UAB „VAATC“ gavo 11 557,1 tūkst. Lt pajamų, iš jų sąvartyno paslaugos – 11 450,8 tūkst. Lt,nuomos pajamos – 58,8 tūkst. Lt, banko palūkanos – 21,9 tūkst. Lt , baudos ir delspinigiai – 22,7 tūkst. Lt, kitospajamos – 2,9 tūkst. Lt.UAB “VAATC” išlaidos 2009 metais sudar÷ 8 392,4 tūkst. Lt (žr. į 5-8 lentelę).5-8 lentel÷. UAB “VAATC” pagrindin÷s išlaidų grup÷s 2009 m. Finansiniai metai Pra÷ję finansiniai Stambiausios grup÷s (tūkst. Lt) metai (tūkst. Lt)Veiklos pardavimo sąnaudosIlgalaikio turto nusid÷v÷jimas 2491,3 2064,8 151
  • 152. Projekto “Vilniaus regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos Galimybių studija, pl÷tra“ galimybių studijos ir paraiškos finansavimui parengimas, versija 2010-11-16 2010 m. Finansiniai metai Pra÷ję finansiniai Stambiausios grup÷s (tūkst. Lt) metai (tūkst. Lt)Darbo užmokestis 1462,9 1362,2Socialinis draudimas 452,3 423,4Dyzelinis kuras, benzinas 598,7 833,9Apsaugos sąnaudos 288,6 404,6Mechanizmų ir autotransporto remontas 338,7 370,3Filtrato, nuotekų išvežimas 568,6 288,8Transporto nuoma 384,5 282,3Ūkio išlaidos, draudimas ir komandiruot÷s 152,9 163,3Patalpų eksploatacija ir komunalin÷s paslaugos 116,8 128,6Monitoringo paslaugos ir tyrimo darbai 72,4 99,6Privažiavimo KAŽokiškio sąv. kelio sąnaudos 73,8 90,1Atsargos, padangų perdirbimas 81,1 88,9Kompensacin÷s .priemon÷s vietos bendrovei 214,7 86,8Įrengimų aptarnavimas 95,1 85,1Konsultacijos, auditas, prenumerata, reklama 78,7 74,8Reklama, ryšiai su visuomene 6,6 47,1Ryšių sąnaudos 24,7 23,4Darbai sąvartyno parengimui baigiamajam etapui 26,8 526,5Sąnaudos atid÷tos sąvartyno parengimui baigiamajameskspl.etapui -26,8 -526,5Atid÷jimai Kariotiškių sąvartyno uždarymui 0 12801,2Mažųjų sąvartynų uždarymo sąnaudos 16,7 1542,2Fin.veiklos sąnaudos(paskolos palūkanos) 572,0 808,3Kitos išlaidos (mokesčiai, parama ) 131,0 83,0KAŽokiškių sąvartyno apželdinimas 115,5 0KAŽokiškių sąvartyno uždengimo sąnaudos 54,8 0Atostogų atid÷jimai 3,9 20,8Iš viso: 8392,4 22 173,4Įmon÷s finansin÷s ir investicin÷s veiklos rezultatai pateikiami 5-9 lentel÷je.5-9 lentel÷. Finansin÷s ir investicin÷s veiklos rezultatai (Lt) Rodikliai Finansiniai metai Pra÷ję finansiniai metaiA) Finansin÷s ir investicin÷s veiklos pajamosReikšmingų sumų detalizavimas: 44563 14562 152
  • 153. Projekto “Vilniaus regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos Galimybių studija, pl÷tra“ galimybių studijos ir paraiškos finansavimui parengimas, versija 2010-11-16 2010 m. Rodikliai Finansiniai metai Pra÷ję finansiniai metaiBanko palūkanos 21817 11749Baudos ir delspinigiai 22746B) Finansin÷s ir investicin÷s veiklos sąnaudos 571993 808329Reikšmingų sumų detalizavimas:Lizingo palūkanos, banko palūkanos ir paslaugos 562960 789743Valstybin÷ rinkliavac) Finansin÷s ir investicin÷s veiklos rezultatas (a - b) (527430) (793767)UAB “VAATC“ 2009 metais uždirbo 3 164 710 litų pelno, bet įmon÷ pelno mokesčio nemok÷s, kadangi praeitaismetais bvo patyrusi nuostolį.5.4 VAATC įgyvendinami projektaiUAB „VAATC“ projektas „Vilniaus apskrities senų sąvartynų uždarymas ir didelių gabaritų atliekų surinkimoaikštelių įrengimas“ ir projektas „Vilniaus apskrities didelių gabaritų atliekų surinkimo ir kompostavimo aikšteliųįrengimas“ buvo įtraukti į Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. rugs÷jo 9 d. įsakymu Nr. D1-463 (Žin.,2008, Nr. 109-4164; 2009, Nr. 6-190, 2009, Nr. 56-2223 , 2009, Nr. 112-4801, 2009, Nr. 146-6512) patvirtintąpriemon÷s VP3-3.2-AM-01-V „Atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas” valstyb÷s projektų sąrašą Nr.01, kuriameesantys projektai yra skirti atliekų tvarkymo infrastruktūros kūrimui ir gerinimui. V÷liau šie projektai buvo sujungtiį vieną projektą „Vilniaus apskrities senų sąvartynų uždarymas, kompostavimo aikštelių įrengimas ir dideliųgabaritų atliekų surinkimo aikštelių įrengimas“, kuris yra teikiamas finansavimui gauti pagal priemonę VP3-3.2-AM-01-V „Atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas”.Šio projekto tikslas – sukurti ir pl÷sti šiuolaikišką ES aplinkosauginius reikalavimus atitinkančią atliekų tvarkymosistemą Vilniaus apskrityje. Dabartiniu metu apskrityje veikia 2 žaliųjų atliekų kompostavimo aikštel÷s, o pagalpriemonę „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir pl÷tra“ bus įrengtos 2 dumblo ir žaliųjųatliekų kompostavimo aikštel÷s (Ukmerg÷je ir Švenčion÷liuose). Įrengus projekte numatytas 6 žaliųjų atliekųkompostavimo aikšteles (Elektr÷nų, Šalčininkų r., Švenčionių, Širvintų r., Trakų r. ir Vilniaus r. saviv. teritorijose) busužtikrintas optimalus kompostavimo aikštelių kiekis apskrityje. Projekto metu įrengiamų aikštelių paj÷gumas – nuo 3500 iki 700 m komposto per metus.Vadovaujantis Valstybiniu strateginiu atliekų tvarkymo planu 50 000 gyv. turi būti įrengta ne mažiau kaip 1 dideliųgabaritų atliekų surinkimo aikštel÷ ir ne mažiau kaip 1 tokia aikštel÷ savivaldyb÷s teritorijoje. Dabartiniu metuapskrityje yra 2 min÷tos rūšies aikštel÷s.Įrengus projekte numatytas 17 didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles, bus sukurti paj÷gumai teikti visuotinas,prieinamas ir kokybiškas viešąsias komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas apskrities gyventojams. Numatoma, kad 153
  • 154. Projekto “Vilniaus regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos Galimybių studija, pl÷tra“ galimybių studijos ir paraiškos finansavimui parengimas, versija 2010-11-16 2010 m.vidutiniškai 1 min÷tos rūšies aikštel÷je bus surenkama 250 t atliekų per metus, iš jų buities pavojingų atliekų – iki 20t per metus.Apskrityje yra 13 nebeveikiančių vidutinių sąvartynų, kurie neatitinka aplinkosaugos reikalavimų ir yra pavojingi arbapotencialiai pavojingi aplinkai, žmonių sveikatai. Vadovaujantis galiojančiais ES ir LR teis÷s aktais, visi aplinkosapsaugos ir visuomen÷s saugos reikalavimų neatitinkantys sąvartynai turi būti uždaryti iki 2011 m. pabaigos.Numatoma, kad Projekto įgyvendinimo metu uždarius aplinkosauginių reikalavimų neatitinkančius senussąvartynus: Rūdiškių (Trakų r. saviv.), Ukmerg÷s (Ukmerg÷s r. saviv.), Pliauškių, Pabrad÷s, Dotin÷nų, Trakų(Švenčionių r. saviv.), Šniponių (Širvintų r. saviv.), Zujūnų, Nemenčin÷s, Rudaminos, Pagirių (Papiškių km.,Vilniaus r. saviv.), Eišiškių ir Šalčininkų (Šalčininkų r. saviv.), bus sumažinta gruntinio vandens ir dirvožemiotarša, neigiamas poveikis žmonių sveikatai. Projekto metu sąvartynus numatoma uždaryti naudojant uždengimobūdą (atliekos bus sustumtos į krūvas, sutankintos, suformuoti kaupai padengti grunto sluoksniu, išlyginti, teritorijaaps÷ta žole, sutvarkyta infrastruktūra, sukurtas aplinkos monitoringas, pastatyti įsp÷jamieji ženklai).Projekto įgyvendinimo metu Vilniaus apskrityje numatoma atlikti tokius darbus: • uždaryti visus senus sąvartynus, naudojant uždengimo būdą (13 vnt.); • įrengti 17 didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių; • įrengti 6 atliekų kompostavimo aikšteles; • įsigyti įrangą, reikalingą didelių gabaritų atli