1. VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS
TARYBOS ATASKAITA
2013 m. balandis – 2014 m. balandis

2. Į Vilnių grįţo optimizmas
Europos Sąjungos
statistikos agentūros
„Eurostat“ 2013 m.
duomenimis,
93 proc. sostinės
gyventojų patenkinti
gyvenimu Vilniuje.

3. Savivaldybės finansiniai šaltiniai
Pagal finansinius rodiklius, patvirtintus Seimo įstatymo, 2013 m. Vilniaus miesto biudžetas
įvykdytas 102 proc.
Pagal Vilniaus miesto tarybos patvirtintą ir patikslintą 2013 m. biudžetą, jis įvykdytas 98,2
proc.

4. Rekordinis GPM surinkimas (400 mln. Lt daugiau nei
Finansų ministerija planavo)
Vilniuje dirbantys ţmonės sumokėjo 1,9 mlrd. Lt GPM, tačiau miesto biudţete
lieka tik maţiau nei penktadalis vilniečių sumokamo GPM – 362 mln. Lt.
812 mln. Lt vilniečių GPM teko valstybės iždui ir buvo perskirstytas kitoms
savivaldybėms. Į valstybės biudžetą patenka beveik 500 mln. Lt.

5. Vilniuje 2014 m. didėja GPM atskaitymo dalis
Seimas Vyriausybės teikimu patvirtino Vilniaus miesto biudžetą, kuriame
Vilniuje GPM dalis padidinta nuo 42 iki 48 proc., taigi Vilniuje liks daugiau
sostinės gyventojų sumokamų mokesčių.
Planuojamos pajamos iš šio mokesčio – 527 mln. Lt, todėl sostinės biudžetas
gaus papildomus 106 mln. Lt.
Vilniaus m. savivaldybė sieks, kad Vilniui liekanti GPM dalis jau kitąmet
sudarytų 55 proc., o 2016 m. – 60 proc.

6. Biudţetas Baltijos šalių sostinėse

7. Vilniaus miesto finansai
2013 m. bendra savivaldybės skola buvo 1,139 mlrd. Lt. Savivaldybė šiuo metu neviršija
Seimo nustatytų skolinimosi limitų.
Nuo 2012 m. savivaldybė, įvedusi griežtas taupymo priemones, perfinansavusi dalį skolų
ir optimizavusi viešojo transporto bei kitų įmonių darbą sutaupė daugiau nei 70 mln.
litų, tai yra beveik 15 proc. visų savarankiškų savivaldybės pajamų.
Šiais metais turime grąţinti trečdalį visų Vilniaus skolų – 379 mln. Lt.

8. Taupymo ir pajamų didinimo rezultatas – 345 mln. litų
Vilniaus miesto savivaldybė nuo 2012 metų vykdo finansinių lėšų taupymo ir pajamų
didinimo programą.
2012 – 2015 m. bendras priemonių plano finansinis efektas - 345 milijonai litų
(sutaupymai ir papildomos pajamos)
Didžiausi sutaupymai ir pajamos:
• Vilniaus viešojo transporto pertvarka – 108 mln. litų
• Efektyvesnis turto panaudojimas ir privatizacija 107 mln. litų

9. Tiesioginės uţsienio investicijos Vilniuje
Tiesioginės užsienio investicijos sostinėje pasiekė 25,9 mlrd. Lt ir per metus padidėjo
dešimtadaliu.
2014 m. „The Financial Times“ leidinys „FDI Magazine“ Vilniui skyrė pirmą vietą pagal
ekonominį investicijų efektyvumą.
2013 m. Vilniuje iš viso investuota 1,5 mlrd. Lt.
Lietuvos Statistikos departamento duomenys sausio 1 d.

10. Verslas Vilniuje
Vilniaus apskrityje sukuriama
40 proc. Lietuvos BVP.
Statistikos departamento
duomenimis, 2014 m. pradţioje
Vilniuje veikė per 30 tūkst.
įmonių. Per metus jų padaugėjo
10 proc.
Naujai įregistruotų smulkių ir
vidutinių įmonių sostinėje 2014 m.
pradžioje buvo 11 tūkst. 663.
2011–2013 m. patvirtintų
detaliųjų planų skaičius Vilniuje
išaugo daugiau negu
dvigubai, o vidutinė patvirtinimo
trukmė sumažėjo nuo 12 mėn.
(2011 m.) iki 6 mėn. (2013 m.).

11. Vidutinis atlyginimas Vilniuje
Vilniaus m. savivaldybė pirmoji
pradėjo taikyti praktiką, kai tiekėjai
viešųjų pirkimų sutartyse įsipareigoja
darbuotojams, vykdantiems pirkimo
sutartį, mokėti ne maţesnį kaip 90
proc. darbo uţmokestį, kurį nurodo
Statistikos departamentas pagal
paskutinius oficialius duomenis
konkrečioms ekonominės veiklos
sritims Vilniuje.
Europos Komisija šią savivaldybės
iniciatyvą įvertino kaip teigiamą ir
geros praktikos pavyzdį, su ja buvo
supažindinti kitų Baltijos
šalių, Švedijos, Suomijos atstovai.

12. Šilumos kaina Vilniuje
Vilniuje nuo gegužės 1 d. 23 proc. sumažėjo šilumos gamybos sąnaudos, nes šilumos
gamybai bus naudojamas tik biokuras, kurio kaina yra daugiau nei dvigubai mažesnė už
gamtines dujas.
Naujo biokuro katilo įrengimo projektas parengtas su Vyriausybės atstovais ir atitinka
Nacionalinės energetikos strategijos projektą – modernizavus Vilniaus termofikacinę elektrinę
Nr.3. 70 proc. šilumos būtų pagaminta naudojant vietinį biokurą ir tik 30 proc. dujas. Vienos
kilovatvalandės (kWh) kaina sumaţėtų iki 18,4 ct ir būtų viena maţiausių Lietuvoje.
Kiti veiksniai, galintys sumažinti šilumos kainą:
• Atliekų rūšiavimo gamykla;
• Nepriklausomi šilumos iš biokuro gamintojai.

13. Naujieji Vilniaus aplinkkeliai
Pusmečiu anksčiau nei planuota
atidarytas Vakarinio aplinkkelio II
etapas. Nutiesta 2,84 km ilgio dviejų
krypčių šešių eismo juostų aplinkkelio
atkarpa nuo L. Asanavičiūtės g. iki Ozo g.
Pastatyti 4 viadukai. Projekto vertė – 211
mln. Lt.
Eismui taip pat atidarytas Vilniaus
išorinis Pietinis aplinkkelis. Sutvarkyta
kelio dalis siekia 7,6 km. Įgyvendintų darbų
vertė – apie 218 mln. Lt.
2013 m. uţbaigta Vilniaus tarptautinio
oro uosto jungtis su Ţirnių gatve. Kelio
ilgis siekia 3,48 km. Projektas baigtas 3
mėn. anksčiau nei planuota, jo vertė – 53
mln. Lt.
Šiais metais bus uţbaigta Geleţinio Vilko
g. (tarp Goštauto g. ir Pietario
g.), rekonstrukcija ir pastatytas naujas
viadukas. Projekto vertė viršija 30 mln. Lt.

14. Per 3 metus darţeliuose sukurta 3 400 naujų vietų
Švietimui 2014 m. numatyta skirti 605,7
mln. Lt arba 47 proc. viso miesto biudžeto.
Savivaldybė dotuoja darţelius daugiau
kaip 68 mln. Lt per metus. Vieno vaiko
išlaikymas per metus kainuoja apie 6 tūkst.
Lt.
Per trejus metus sukurta 3 400 naujų
vietų darţelinukams.
2013 m. lapkritį prasidėjo darţelio
statybos Santariškėse, jį lankys daugiau
nei 220 vaikų. Tai bus antras darželis
Vilniuje per 20 metų.

15. Ačiū
Dėkoju Vyriausybei, Seimui, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos
nariams, vilniečiams ir miesto svečiams.
Dėkoju prisidėjusiems prie projekto „Dovana Vilnius“, kurių dėka
Vilnius gavo dovanų uţ daugiau nei 1 milijoną litų.
Už tai, kad idėjos čia virsta realiais darbais ir kiekvienas prie to gali
prisidėti.