SPIRITUALITY OF EDUCATION
Galima tikėtis, jog nuo triukšmo, greičio,
vaizdų kaitos pavargęs jaunas ţmogus
atsigręš į šalia esančią, tik širdimi mato...
Ar tikrai galime vadintis ugdytojais,
jei tik laukiame?...
Dvasinis ugdymas – dvasinė sėja
Rodyti tiesą savo
vaikams, mokiniams, auklėtiniams ir
leisti pasirinkti.
Negali rinktis, ţinodamas tik dalį
tiesos, tik vieną tikrovės pusę.
Pats tobulėdamas dvasinis vadovas, kad ir kas
jis būtų – gimdytojas, mokytojas, kunigas,
auklėtojas, globėjas, turėtų rūpi...
Sėjoje visuomet glūdi derliaus
nuojauta
Kas iš mūsų suvokia, kad daro bloga sau
pačiam, kai atlieka kokį nors veiksmą, kuriuo
parodo nepagarbą kitam arba jam kenk...
„Aukso taisyklė“, kurią randame daugelio
tautų, priklausančių skirtingoms rasėms,
kalbų šeimoms, religijoms, gyvenančių
sk...
Jėzus tarsi sako: Nagi, paţiūrėkime, ką nori,
kad ţmonės tau padarytų? Ko tau norėtųsi?
Gerai, būtent tu pats stenkis dary...
Kai Jėzus kviečia daryti kitiems tai, ką mes
norėtume, kad kiti mums darytų, jis nesako:
„su sąlyga, jei kiti bus geri, te...
Ţmogus yra sukurtas pagal paveikslą ir
panašumą Dievo, kuris yra Meilė.
Vadinasi, jeigu Dievas, kuris yra Būtis ir Būties
...
„Ţmogus, vienintelis kūrinys ţemėje, kurio

Dievas norėjo dėl jo paties, gali visiškai
atrasti save tik nuoširdţiai save a...
UGDYMO DVASINGUMAS: PROBLEMA IR
ASPEKTAI
Jonas Kievišas
Ugdymo dvasingumas – ugdymo tikrovės
prasmė; visuomenės kultūros ir edukologijos
reiškinys; ugdymo kultūros humaniškumą
ţy...
Vertina tautodailę kaip liaudies
dvasingumo išraišką būtent tradicijos
tęstinumo, o ne tik kultūros ypatybių
aspektu.
Todėl betarpiškai kuriama ir
asmeniškai įprasminama aplinka
(ţmogaus pasaulis) iš esmės yra
dvasingumo empirinė išraiška
Taigi, dvasingumo pasireiškimo būdų
prasme atsiskleidţia asmens
individualumas.
Rūpintis ugdytinio dvasine branda, o
ne tik jos išraiškos galiomis, yra
pirmaeilis ugdymo uţdavinys.
Dvasinės vertybės kaip elgsenos
principus svarbu susieti su kultūros
formomis, šiuo atveju su ugdymu ir
jam būdingos veikl...
Taip per elgseną, kuri grindţiama
kultūrai būdingomis dvasinėmis
vertybėmis, yra uţkoduojamas
ugdymo erdvės dvasingumas, j...
Mokslas nagrinėja tikrovės reiškinius. Atitinkamai
ir edukologija taip pat turėtų nagrinėti tikrovės
reiškinius, taigi, ir...
Monografijoje iškeltas tikslas pagrįsti
ugdymo dvasingumą kaip
edukologijos reiškinį ir problemą.
Nuo nuostabos iki grėsmės pajautos: gamta
ţmogaus dvasios akiratyje
Česlovas Kalenda
Viltis siejama su vaikais, kurių neuţvaldė
rutina ir kurių poetiška siela artima
edukologinei sąmonei. Menas, kaip gyvojo
...
Dvasios stoka būdinga daugeliui
gyvenimo sričių, o santykių su gamta
sričiai – bene labiausiai.
Gamta pilna paslapties ir palaimingo groţio,
nepakartojamos garsų gamos, spalvų paletės
ir augmenijos aromatų, nepaliaujam...
(Vitgenšteinas) etiką ir estetiką laiko pasaulio
suvokimo būdais ir traktuoja jas metafiziškai
kaip ir pasaulį, kurio egzi...
Platono dialoge pabrėţiama, kad kosmosui
būdinga ne tik estetinės, bet ir etinės
savybės:
„ Išminčiai sako <.....>, kad ta...
Thomas Adamas apibendrino tokia išvada:
Estetizuojanti, romantinė meilė gamtai kaip
tik kilo ne kaime, o mieste, erdvėje t...
Jau antikoje, ypač nuo Sokrato laikų, ţmonių
mąstysenoje ir moralinio vertinimo srityje
ėmė ryškėti antropocentrinė tenden...
Poetinis pasaulio suvokimas yra artimas
ekologinei sąmonei. M.Heideggeris meno
kūrinį laikė vieta, kur gali pasirodyti gam...
Eksperimentinė gamtotyra atsirado kaip
gamtos tardymas ir kankinimas siekiant
išgauti joje glūdinčias paslaptis (ţodis
„ek...
Rorty moderniąją Vakarų visuomenę
laiko nuolat plečiančia „tokių, kaip
mes“ ratą ir plėtojančia kultūrą, kuri
leidţia geri...
Menas gali išjudinti ţmones iš inercijos,
paţadinti juose slypinčią kūrybinę galią ir
moralines potencijas. Meno paskirtis...
Daugelis filosofų, pedagogų, kitų sričių
mokslininkų yra pabrėţę, kad ne prievarta ir
ne tiesmukas moralizavimas, o groţio...
Neatsitiktinai šiandien teoretikai kalba apie
antrosios ašinės epochos pradţią. Šio proceso
esmė yra ta, kad pirmojoje aši...
Naujas muzikinio švietimo turinys kaip
ugdomosios erdvės harmonizavimo kelias
VadimasJakoniukas

Daug dėmesio skiriama muz...
XXI šimtmečio pradţioje muzikos meno ir
muzikinio ugdymo vertinimai gerokai
diferencijuojasi, darosi vis labiau
įvairiakry...
Teologiniai ugdymo aspektai
Saulius Keras
Nagrinėjama ugdymo gelmė neatsiejama nuo
visuminio suvokimo, kas yra ţmogus, kam...
Krikščioniškasis dvasingumas yra ugdomas
pašaukimo, kaip asmeninės ir
nepakartojamos egzistencinės tikrovės
apsisprendimo,...
Tėvynės meile paţenklinta gyvenimo kelio
prasmė
Jonas Kievišas, Vincenta Dţiugytė –
Panzer
Atskleidţiama, kuo istorinės pa...
Ţmogaus dvasinė branda ir stiprybė atsiskleidţia įvairiais
būdais, taip pat ir pasirenkamu gyvenimo keliu, jo prasmingumu....
Tėvų įtaka vaikų ugdymo dvasingumui Sibiro
tremtyje
Danutė Klumbytė
Būsimo muzikos pedagogo asmeninė
profesinė raida aukštosios mokyklos
auklėjimo erdvėje
Ala Rastrygina
Meniškumo patyrimu grindţiama ugdymo
dvasingumo erdvė rengiant specialistą aukštojoje
mokykloje.
Rimantė Kondratienė
Meniš...
Keliamas tikslas estetiškumo bei meniškumo
atţvilgiu įprasminti konkretų objektą aplinkos
kultūroje. Kuriant tokioje ugdym...
Kontaktinės improvizacijos prasmė: ištakos ir
tikrovė
Julija Melnik, Jonas Kievišas
Atliktu tyrimu pagrįstos galimybės šia...
Ugdytinio vaidmuo įprasminant veiklą mokyklos šokių
būrelyje
Vilija Merčaitienė, Jonas Kievišas
Nustatyta, kad ugdytinio v...
Tyrimo visuma patvirtino, kad tiriamieji
išskiria daug dvasinių vertybių, tarp jų
pagarbą, atsakomybę, toleranciją ir pan.
Asmenybės sklaida piligriminiame ţygyje Kryţių
kalnas – Šiluva
Danutė Šlapkauskaitė, Tadas Rudys, Jūra Vladas
Vaitkevičius...
Mokinių kūrybinė saviraiška mene: inovacinės
pedagoginės prieigos Ukrainoje.
Galina Padalka

Tai pasakytina ir apie dvasin...
Upcoming SlideShare
Loading in...5
×

Knygos „Ugdymo dvasingumas“ pristatymas

424

Published on

0 Comments
0 Likes
Statistics
Notes
  • Be the first to comment

  • Be the first to like this

No Downloads
Views
Total Views
424
On Slideshare
0
From Embeds
0
Number of Embeds
1
Actions
Shares
0
Downloads
3
Comments
0
Likes
0
Embeds 0
No embeds

No notes for slide

Knygos „Ugdymo dvasingumas“ pristatymas

  1. 1. SPIRITUALITY OF EDUCATION
  2. 2. Galima tikėtis, jog nuo triukšmo, greičio, vaizdų kaitos pavargęs jaunas ţmogus atsigręš į šalia esančią, tik širdimi matomą ir suprantamą tylą, ramybę, harmoniją teikiančią kitokią – dieviškąją realybę. Tačiau daţnai nuovargis kartu teikia ir skausmą, neapykantą, neviltį. Tad ar reikia, ar galime laukti, kol nuo skausmo ir nevilties rūbu apsivilkęs jaunas ţmogus ateis pas mus – savo ugdytojus?
  3. 3. Ar tikrai galime vadintis ugdytojais, jei tik laukiame?...
  4. 4. Dvasinis ugdymas – dvasinė sėja
  5. 5. Rodyti tiesą savo vaikams, mokiniams, auklėtiniams ir leisti pasirinkti.
  6. 6. Negali rinktis, ţinodamas tik dalį tiesos, tik vieną tikrovės pusę.
  7. 7. Pats tobulėdamas dvasinis vadovas, kad ir kas jis būtų – gimdytojas, mokytojas, kunigas, auklėtojas, globėjas, turėtų rūpintis, kad dvasiniai turtai atitiktų juos gaunančiojo galią, būtų pratybomis auginami, neliktų be prieţiūros (p.300).
  8. 8. Sėjoje visuomet glūdi derliaus nuojauta
  9. 9. Kas iš mūsų suvokia, kad daro bloga sau pačiam, kai atlieka kokį nors veiksmą, kuriuo parodo nepagarbą kitam arba jam kenkia?
  10. 10. „Aukso taisyklė“, kurią randame daugelio tautų, priklausančių skirtingoms rasėms, kalbų šeimoms, religijoms, gyvenančių skirtinguose kontinentuose, kultūroje. Neigiamai suformuluota „aukso taisyklė“ sako: „Kas tau nepatinka, to ir kitam nedaryk“ (Tobijo 4, 15), o Jėzus pasiūlo pozityvią jos versiją“, kuri skamba taip: „Visa, ko norite, kad jums darytų ţmonės, ir jūs patys jiems darykite“ (Mt 7, 12; Lk 6,31).
  11. 11. Jėzus tarsi sako: Nagi, paţiūrėkime, ką nori, kad ţmonės tau padarytų? Ko tau norėtųsi? Gerai, būtent tu pats stenkis daryti kitiems. Štai ką tai reiškia: jautiesi nesuprastas? Stenkis suprasti kitus. Jautiesi nemylimas? Dar labiau rodyk meilę kitiems. Nori, kad tau būtų atleista? Pats atleisk pirmas. Kiti pyksta ant tavęs? Tu išlik ramus. Norėtum, kad su tavimi būtų gerai elgiamasi? Pats būk mandagus su kitais“. Ir taip toliau.
  12. 12. Kai Jėzus kviečia daryti kitiems tai, ką mes norėtume, kad kiti mums darytų, jis nesako: „su sąlyga, jei kiti bus geri, teisingi, garbingi ţmonės“ Paprasčiausiai sako „kiti“, o tai reiškia ir teisūs, ir neteisūs.
  13. 13. Ţmogus yra sukurtas pagal paveikslą ir panašumą Dievo, kuris yra Meilė. Vadinasi, jeigu Dievas, kuris yra Būtis ir Būties šaltinis, yra Meilė, tai „yra tik meilė“. Tada ir aš „esu“, t.y. egzistuoju ir realizuoju save, tik tada, kai myliu.
  14. 14. „Ţmogus, vienintelis kūrinys ţemėje, kurio Dievas norėjo dėl jo paties, gali visiškai atrasti save tik nuoširdţiai save atiduodamas“ (GS 24).
  15. 15. UGDYMO DVASINGUMAS: PROBLEMA IR ASPEKTAI Jonas Kievišas
  16. 16. Ugdymo dvasingumas – ugdymo tikrovės prasmė; visuomenės kultūros ir edukologijos reiškinys; ugdymo kultūros humaniškumą ţyminti kategorija.
  17. 17. Vertina tautodailę kaip liaudies dvasingumo išraišką būtent tradicijos tęstinumo, o ne tik kultūros ypatybių aspektu.
  18. 18. Todėl betarpiškai kuriama ir asmeniškai įprasminama aplinka (ţmogaus pasaulis) iš esmės yra dvasingumo empirinė išraiška
  19. 19. Taigi, dvasingumo pasireiškimo būdų prasme atsiskleidţia asmens individualumas.
  20. 20. Rūpintis ugdytinio dvasine branda, o ne tik jos išraiškos galiomis, yra pirmaeilis ugdymo uţdavinys.
  21. 21. Dvasinės vertybės kaip elgsenos principus svarbu susieti su kultūros formomis, šiuo atveju su ugdymu ir jam būdingos veiklos prasme
  22. 22. Taip per elgseną, kuri grindţiama kultūrai būdingomis dvasinėmis vertybėmis, yra uţkoduojamas ugdymo erdvės dvasingumas, jo empirinė išraiška ir sklaida.
  23. 23. Mokslas nagrinėja tikrovės reiškinius. Atitinkamai ir edukologija taip pat turėtų nagrinėti tikrovės reiškinius, taigi, ir dvasingumą kaip ugdymo tikrovės reiškinį – subjektų kuriamą ir įprasminamą aplinką bei jos pokyčius kaip empirinę dvasingumo išraišką (Dvasingumas ...., 2009). Tokiu atveju aktualu vertinti aplinkos įprasminimą, neapsiribojant dvasingumo tik kaip asmens savybės vertinimu. Tai proceso centre esančio ugdytinio (o ne apskritai asmenybės) brandos edukologinio skatinimo paieškos – kokiais būdais aplinkos įprasminimą skatinti, kuo remiantis ją vertinti, kaip derinti asmens dvasinės raidos aplinkybes ir veiksnius. Šis įprasminimo įtakos asmenybei vertinimas yra orientyras ieškant galimybių plėsti tikrovėje pasireiškiantį ugdymo dvasingumą.
  24. 24. Monografijoje iškeltas tikslas pagrįsti ugdymo dvasingumą kaip edukologijos reiškinį ir problemą.
  25. 25. Nuo nuostabos iki grėsmės pajautos: gamta ţmogaus dvasios akiratyje Česlovas Kalenda
  26. 26. Viltis siejama su vaikais, kurių neuţvaldė rutina ir kurių poetiška siela artima edukologinei sąmonei. Menas, kaip gyvojo paţinimo ir gamtos vientiso, turiningo atvėrimo forma, tampa reikšminga ekologinio ugdymo priemone
  27. 27. Dvasios stoka būdinga daugeliui gyvenimo sričių, o santykių su gamta sričiai – bene labiausiai.
  28. 28. Gamta pilna paslapties ir palaimingo groţio, nepakartojamos garsų gamos, spalvų paletės ir augmenijos aromatų, nepaliaujamai ţadina ţmogaus troškimą gyventi, dţiaugtis kasdienybe lyg švente, stiprina norą kurti, audrina vaizduotę
  29. 29. (Vitgenšteinas) etiką ir estetiką laiko pasaulio suvokimo būdais ir traktuoja jas metafiziškai kaip ir pasaulį, kurio egzistavimas yra stebuklas, t.y. nepaaiškinamas dalykas, keliantis nuyostabą.
  30. 30. Platono dialoge pabrėţiama, kad kosmosui būdinga ne tik estetinės, bet ir etinės savybės: „ Išminčiai sako <.....>, kad tai, kas kartu laiko dangų ir ţemę, dievus ir ţmones, yra bendruomenė... draugystė, tvarkingumas (kosmiotes), nuosaikumas, teisingumas, ir todėl šitą viską (to holom tauto) jie vadina „pasauliu“ (kosmos), o ne netvarka (akosmia) ar nesaikingumu“ (cit. Iš Brague, 2005, p. 37)
  31. 31. Thomas Adamas apibendrino tokia išvada: Estetizuojanti, romantinė meilė gamtai kaip tik kilo ne kaime, o mieste, erdvėje tos pačios civilizacijos, kuri paskelbė kovą prieš gamtą“ (Adam, 1997, S. 423).
  32. 32. Jau antikoje, ypač nuo Sokrato laikų, ţmonių mąstysenoje ir moralinio vertinimo srityje ėmė ryškėti antropocentrinė tendencija moralę apriboti ţmonių tarpusavio sąveikos reguliavimu, santykių su gamta sritį paliekant uţ dorovės ribų
  33. 33. Poetinis pasaulio suvokimas yra artimas ekologinei sąmonei. M.Heideggeris meno kūrinį laikė vieta, kur gali pasirodyti gamta kaip visaapimanti būtis (Heidegger, 1981, S.162). Vaikas, nuo pat maţens savo jausmais, lavinimusi dailėje, muzikoje, literatūroje įtrauktas į pasaulį, taps gamtos didţiojo kūrybinio proceso bendraautoriu.
  34. 34. Eksperimentinė gamtotyra atsirado kaip gamtos tardymas ir kankinimas siekiant išgauti joje glūdinčias paslaptis (ţodis „eksperimentas“ kilo iš lotynų kalbos veiksmaţodţio „perire“, kuris reiškia nuţudyti).
  35. 35. Rorty moderniąją Vakarų visuomenę laiko nuolat plečiančia „tokių, kaip mes“ ratą ir plėtojančia kultūrą, kuri leidţia geriau paţinti kito pasaulį.
  36. 36. Menas gali išjudinti ţmones iš inercijos, paţadinti juose slypinčią kūrybinę galią ir moralines potencijas. Meno paskirtis – kelti estetines emocijas, be kurių sunku pasiekti gerų rezultatų ekologiniame – doriniame ugdyme. Tiek dorovės kodeksai ir raginimai jų laikytis, tiek etinės teorijos su savo loginiais argumentais pačios savaime dar nėra tiesioginis šaltinis dorai elgtis
  37. 37. Daugelis filosofų, pedagogų, kitų sričių mokslininkų yra pabrėţę, kad ne prievarta ir ne tiesmukas moralizavimas, o groţio ir gėrio apraiškos gali sudominti, pakerėti sielą ir prikelti ją meilei.
  38. 38. Neatsitiktinai šiandien teoretikai kalba apie antrosios ašinės epochos pradţią. Šio proceso esmė yra ta, kad pirmojoje ašinėje epochoje, apie kurią rašė Jaspersas, sąmonė dvasiškai atsiskyrė nuo ţemės, o dabar sąmonė grimzta į „ţemę“, į ekosistemas, kurios palaiko gyvybę. „Pati ţemė tapo antrosios ašinės epochos ašinės epochos pranašu, kviečiančiu ne naujas technologijas, bet į naują sąmonę, kuri įtrauks ţemę į savo vertybių sferą, traktuos realybę ne suskaidytą, bet organišką“ (Cousins, 1987, p.330).
  39. 39. Naujas muzikinio švietimo turinys kaip ugdomosios erdvės harmonizavimo kelias VadimasJakoniukas Daug dėmesio skiriama muzikinio ugdymo turinio problemai kultūrinių tradicijų sankirtos „Rytai – Vakarai“ aspektu.
  40. 40. XXI šimtmečio pradţioje muzikos meno ir muzikinio ugdymo vertinimai gerokai diferencijuojasi, darosi vis labiau įvairiakrypčiai ir daugiaaspekčiai. Kartu kyla būtinybė ieškoti ir pagrįsti naujas ugdymo paradigmas muzikos srityje.
  41. 41. Teologiniai ugdymo aspektai Saulius Keras Nagrinėjama ugdymo gelmė neatsiejama nuo visuminio suvokimo, kas yra ţmogus, kam jis pašauktas ir kaip per ugdymo procesą tai realizuojama.
  42. 42. Krikščioniškasis dvasingumas yra ugdomas pašaukimo, kaip asmeninės ir nepakartojamos egzistencinės tikrovės apsisprendimo, kai esi apglėbtas Kryţiaus ir Prisikėlimo meilės, asmeninio atsako, motyvų ir siekių. Tai kasdienis „atsiverskite ir tikėkite Evangelija“ (MK 1,15; Mt 3), o kartu ir klausimas „Ką turime daryti?“ (Lk 3, 10, 12; Apd 2,37; 16.30).
  43. 43. Tėvynės meile paţenklinta gyvenimo kelio prasmė Jonas Kievišas, Vincenta Dţiugytė – Panzer Atskleidţiama, kuo istorinės patirties, konkrečių ţmogaus veiksmų prasmės ir praeities situacijų analizė yra aktuali stiprinant ugdymo dvasingumą ir įvertinant dabarties jaunimo kultūros dvasinius pamatus bei gyvenimo kelio prasmės orientyrus.
  44. 44. Ţmogaus dvasinė branda ir stiprybė atsiskleidţia įvairiais būdais, taip pat ir pasirenkamu gyvenimo keliu, jo prasmingumu. Kita vertus, asmenybė bręsta sparčiai kintančioje aplinkoje, ir jaunam ţmogui, turinčiam nedidelę gyvenimo patirtį, nelengva vertinti kultūros kaitos tendencijas. Tokioje situacijoje renkantis kelią reikia stabilesnio pagrindo – dvasinių vertybių. Taip iškyla kultūros, kartu ir ugdymo dvasingumo bei jo savitumo reikšmė. Kadangi kiekvienam jaunuoliui artimiausia ir geriausiai suprantama yra tautos kultūra, jos dvasingumo tradicija svarbu grįsti ugdymo dvasingumą ir įtvirtinimą dvasinių vertybių sistemą, lemiančią pasirenkamo kelio prasmę. Tokiu atveju Tėvynės meile paţenklinta gyvenimo kelio prasmė ir pasirinkimas yra individuali ugdymo dvasingumo išraiška, kuri patvirtina, kad ugdymo dvasingumas yra tikrovės reiškinys ir aktuali pedagoginė problema.
  45. 45. Tėvų įtaka vaikų ugdymo dvasingumui Sibiro tremtyje Danutė Klumbytė
  46. 46. Būsimo muzikos pedagogo asmeninė profesinė raida aukštosios mokyklos auklėjimo erdvėje Ala Rastrygina
  47. 47. Meniškumo patyrimu grindţiama ugdymo dvasingumo erdvė rengiant specialistą aukštojoje mokykloje. Rimantė Kondratienė Meniškumas vertinamas kaip koncentruota estetiškumo išraiška. Specialistų ugdymo/si procese ši samprata įtvirtinama remiantis estetiškumo ir meniškumo patyrimu, kuris plečiamas kuriant ugdymo dvasingumo erdvę. Tyrimas parodė, kad meniškumo patyrimu grindţiama ugdymo dvasingumo erdvė sistemina specialisto rengimą – susieja profesinį tobulėjimą ir asmenybės brandą į visumą.
  48. 48. Keliamas tikslas estetiškumo bei meniškumo atţvilgiu įprasminti konkretų objektą aplinkos kultūroje. Kuriant tokioje ugdymo/-si erdvėje atsiskleidţia kūrėjo dvasingumas. Edukologijos poţiūriu tai ugdymo dvasingumo erdvė.
  49. 49. Kontaktinės improvizacijos prasmė: ištakos ir tikrovė Julija Melnik, Jonas Kievišas Atliktu tyrimu pagrįstos galimybės šia šokio forma koreguoti subjektų santykius, jų kuriamos ugdymo/-si erdvės dvasingumą ir vaidmenį skatinant asmenybės brandą. Esminiai ţodţiai: kontaktinė improvizacija, improvizacijos prasmė, dialogas, refleksija, epistema (mąstymo modeliavimo schema), ugdymo tikrovės dvasingumas.
  50. 50. Ugdytinio vaidmuo įprasminant veiklą mokyklos šokių būrelyje Vilija Merčaitienė, Jonas Kievišas Nustatyta, kad ugdytinio vaidmuo atsiskleidţia vertinant asmens interesų dalyvauti būrelyje transformaciją į veiklos įprasminimo ir kultūros raidos skatinimo veiksnius bei dvasines vertybes. Taip šokių būrelyje konkretintas ugdymo dvasingumas ir galimybės ne tik įprasminti veiklą, bet ir pertvarkyti tradicinį šokių mokymą į dvasingumo sklaida grindţiamą šiuolaikišką ugdymą.
  51. 51. Tyrimo visuma patvirtino, kad tiriamieji išskiria daug dvasinių vertybių, tarp jų pagarbą, atsakomybę, toleranciją ir pan.
  52. 52. Asmenybės sklaida piligriminiame ţygyje Kryţių kalnas – Šiluva Danutė Šlapkauskaitė, Tadas Rudys, Jūra Vladas Vaitkevičius Nagrinėjami piligriminio ţygio dalyvių kelionės motyvai, lyderio vaidmuo, keliaujančiųjų santykiai ir jų kaita neformalaus bendravimo aplinkoje. Tirta piligriminio ţygio Kryţių kalnas – Šiluva reikšmė jo dalyvių dvasinei brandai. Apklausa parodė, kad šis ţygis yra šiuolaikiškos kultūros reiškinys, kad jis pamaţu darosi vis populiaresnis, ypač tarp jaunimo, ir kad yra aktualus kaip ugdymo dvasingumo forma, o dalyvavimas jame – kaip asmenybės sklaidos būdas.
  53. 53. Mokinių kūrybinė saviraiška mene: inovacinės pedagoginės prieigos Ukrainoje. Galina Padalka Tai pasakytina ir apie dvasingumo procesus meno srityje, apie dvasingumą, kuris gali būti suformuotas remiantis tik aktyvia menine veikla, o ne pasyviu meno suvokimu
  1. A particular slide catching your eye?

    Clipping is a handy way to collect important slides you want to go back to later.

×