Your SlideShare is downloading. ×
0
SIGITAS ALUBAUSKAS
Kauno Tado Ivanausko progimnazijos

direktorius
Apie knygos “Minties galia. Pakeiskite
mąstymą, pakeisite gyvenimą“ autorių

James Borg
Britų psichologas, verslo konsulta...
Jūsų mintys, mąstymo būdas lemia ir jūsų
savijautą, ir elgseną. Tik įsivaizduokite, kaip viskas
galėtų pasikeisti, jei geb...
Jei ir yra toks tikėjimas, kuris
gali pajudinti kalnus, tai tik
tikėjimas savo minties galia.
...nieko nėra gero ar blogo, tik
mūsų mintys paverčia ką nors geru
ar blogu.

Viljamas Šekspyras
Mintys kuria realybę. Mąstymo kokybė
lemia gyvenimo kokybę.
Tik protas gali vesti į sėkmę arba
tempti atgal – tolyn nuo sė...
Ţmogaus praeitį, dabartį ir ateitį
formuoja jo mintys.
Mūsų mąstymas ir yra mūsų gyvenimo
biografija.
Knygoje rašoma apie tai, kaip pasiekti
emocinę gerovę, sėkmę asmeniniame ir
profesiniame gyvenime išmokus valdyti
mintis, ...
Knygą sudaro 3 dalys:
1. Dalis. SVARBIAUSIA YRA MINTYS.
1.1 Esate savo minčių produktas.
1.2 Iškreipto mąstymo galia.
1.3 ...
Esate savo minčių produktas.
 Kasdien mūsų galvose kyla apie 60-80 tūkstančių
minčių.
 Tas vidinis dialogas, nuolat vyks...
Esate savo minčių produktas.
Nors ţmogui būdinga kaltinti aplinkinius
arba tiesiog savo lemtį dėl patiriamo
pykčio, streso...
Esate savo minčių produktas.
Jei negalime pakeisti aplinkinių ţmonių ar tam
tikrų gyvenimo aplinkybių, bent jau gebame
pak...
Valdykite savo protą arba jis valdys jus.

Esame savo minčių produktas.
Kas sekundę, kas minutę sau mintyse
komentuojame s...
Valdykite savo protą arba jis valdys jus.
Ar jūs valdote protą?
Ar leidţiate protui valdyti jus?

Kadangi mintys lemia tam...
Valdykite savo protą arba jis valdys jus.
Uţduotis (1-2 min.)

Dabar įsitraukite į vidinį pokalbį ir
imkite stebėti į galv...
Valdykite savo protą arba jis valdys jus.

Jei sugebėjote sekti
mintis, įrodėte, kad esate tarsi uţ
savo mąstymo, išorėje,...
Valdykite savo protą arba jis valdys jus.
Nesvarbu – būsi optimistas ar pesimistas,
rezultatas bus toks pat. Tiesiog optim...
Valdykite savo protą arba jis valdys jus.
Svarbu suprasti, kad pesimistinis
mąstymas turi tokį ypatumą – jis
prasiskverbia...
Valdykite savo protą arba jis valdys jus.
Ką pirmiausia reikėtų daryti?
 Pripaţinti, kad turite tokį polinkį –
galbūt tik...
Spragtelti jungiklį.
Būti optimistu yra ne tik geriausias
pasirinkimas, šis „optimizmas“ turi
įtakos įvairių mūsų gyvenimo...
Smegenys – tai vaistinė.
Smegenys yra tarsi vaistinė, kuri
veikia be pertraukos ir duoda vaistų bet
kuriuo paros metu.
Kie...
Smegenys – tai vaistinė.
Neigiamos emocijos drauge su daugybe
kasdien išgyvenamų kitų sukelia ţalingų
cheminių medţiagų an...
Smegenys – tai vaistinė.
Kokiu būdu nurodome smegenyse veikiančiai
vaistinei išskirti gerąsias ar blogąsiais medţiagas?
La...
Smegenys – tai vaistinė.
TEIGIAMOS MINTYS

suţadinate geras emocijas

išsiskiria gerosios medţiagos

GERAI JAUČIATĖS
Smegenys – tai vaistinė.
NEIGIAMOS MINTYS

suţadinate blogas emocijas

išsiskiria blogosios medţiagos

BLOGAI JAUČIATĖS
Kaip formuojasi mintis (ir kas ji yra).
Kiekviena mintis smegenyse sukelia reakciją.
Kaip tai vyksta?
Sistemą sudaro du el...
PROTAS DUOTAS MUMS, O
NE MES PROTUI.
Mintys – gerosios, blogosios ir bjauriosios

Įţvalga:
 dauguma ţmonių mano, kad mąstymas
yra tai, kas nutinka savaime,
 ...
Mintys – gerosios, blogosios ir bjauriosios
Bėda ta, kad daţniausiai ne gerosios mintys
vyrauja mūsų galvoje – daugiausia ...
Mintys – gerosios, blogosios ir bjauriosios

Atlikime nedidelį eksperimentą (2 uţduotis):
1.

Pabandykime nuliūsti – negal...
Mintys – gerosios, blogosios ir bjauriosios

Mintys lemia emocijas
 Optimistinės ir pakilios mintys – juntame optimizmą
i...
Tai tik mintis, ji negali įskaudinti
Mes patys kuriame savo mintis: jeigu
mintys liūdnos, nerimastingos arba
piktos, patys...
Tai tik mintis, ji negali įskaudinti

Klaidingas manymas, kad mintys
realios, gali įsukti praţūtingą negatyvių minčių
spir...
Vienu metu galvoje sukasi tik viena mintis
Dėmesį perkėlus nuo vienos minties prie
kitos, išsisklaido pirmoji.
Vienu metu ...
Sekite savo mintis
Svarbiausia išmokti sekti savo minčių eigą ir
nesileisti būti įtrauktam į nesibaigiantį minčių
verpetą,...
Apibendrinimas (1)
1. Kasdien mūsų galvoje kyla 60-80 tūkst. minčių.
Vidinio monologo pokyčiai lemia nuotaiką ir
fiziologi...
Apibendrinimas (2)
8. Smegenyse veikia „vaistinė“. Mintys suţadina
emocijas, kurios skatina gamintis chemines
medţiagas – ...
Apibendrinimas (3)
12.Spragtelkite jungiklį: pesimistiškos mintys verčia
jaustis nelaimingus, o optimistiškos – laimingus....
Iškreipto mąstymo galia

Senų įpročių neišmesi lauk pro
viršutinio aukšto langą. Juos
reikia nuleisti laiptais, pakopa po
...
Uţduotis – išsiugdyti trijų pakopų mąstymą

1. Kodėl darau prielaidą, kad mano mintys
apie save ir pasaulį yra tiesa?
2. P...
Uţduotis – išsiugdyti trijų pakopų mąstymą

Pamaţu keisdami įpročius ir pradėję
ugdytis supratimą apie tai, kas iš tiesų
y...
Uţduotis – išsiugdyti trijų pakopų mąstymą

Mąstymas gali būti laikomas iškreiptu, jei
ţmogus:






Kritikuoja save ...
Turėtų/privalo (nelankstus mąstymo būdas)

Įsitikinimas, kad pasaulis arba
aplinkybės, ar reiškiniai, ar ţmonės
„turėtų“ a...
Turėtų/privalo (nelankstus mąstymo būdas)

Sveikai mąstyti – tai ne reikalauti, kad
aplinkybės būtų kitokios, o teikti pir...
Perdėti apibendrinimai
Nesunkiai atpaţinsite tokį mąstymo
būdą, jeigu atkreipsite dėmesį į ţodelius
„niekada“, „visada“, „...
NETIKĖK VISKUO, KAS TIK
ŠAUNA Į GALVĄ.
Etikečių klijavimas
Dar viena iškreipto mąstymo rūšis etikečių klijavimas.
Etikečių klijavimas sukelia daugybę emocijų:
gė...
Kaltės prisiėmimas

Prisiimate kaltinimus, kai nesate
kaltas, net ir tuomet, kai dalykams, dėl
kurių kaltinama, negalite d...
Kitų kaltinimas

Šis iškreipto mąsymo būdas yra
priešingas kaltės prisiėmimui: kad ir kas
atsitiktų, kad ir kokia problema...
Savęs kaltinimas

Ţmogu stengiasi prsiimti atsakomybę uţ
dalykus, kurie aiškiai su juo nesusiję.
 „Neturėjau leisti Marij...
Perdėjimas/filtravimas

Kartais iš malkos priskaldomas
veţimas: išrankiojami menkiausi neigiami
dalykai, pakišami po didin...
Viskas arba nieko
Šiam mąstymo būdui būdingi vertinimo
kraštutinimui – arba gerai, arba blogai.
Tai taikoma ir sau, ir kit...
Kiti iškreipto mąstymo būdai
 Nelaimės lūkesčiai

(gąsdinimasis).

 Emocionalus mąstymas (jausmai virsta tarsi
faktais)....
Jūsų vidinis kritikas
Esama dviejų poţiūrių į padarytas
klaidas, tačiau labai dţnai, apimti neigiamų
emeocijų, ţmonės nebe...
Proto pokštai (1)
Uţduokite klausimus sau, jei norite
mesti iššūkį iškreiptam mąstymui:
1. Kuo aš tai grindţiu – nuomonėmi...
Proto pokšai (2)
8. Kas blogiausia galėtų atsitikti?
9. Ar susitvarkyčiau, jei blogiausia išsipildytų?
10. Ką draugas/gimi...
Apibendrinimas (1)
1. Daugelis ţmonių sunkiai atpaţįsta savo
įsisenėjusius nekonstruktyvaus mąstymo
šablonus, nes daţniaus...
Apibendrinimas (2)
5. Negatyvios/iškreiptos mintys įsiskverbia į sąmonę,
pridaro ţalos ir išlekia taip greitai, jog sunku
...
Apibendrinimas (3)
8. Galima kritiškai vertinti savo klaidas arba
kritikuoti save dėl padarytų klaidų. Pirmuoju atveju
gau...
Ţmogui nerimą kelia ne
daiktai ar įvykiai, o tai, ką jis
apie juos mano.
Epiktetas (55-135 m.)
Minčių valdymas

Mąstymo keitimo raktas – nustatyti
iškreipto mąstymo būdus, kurie yra tapę
neatskiriama jūsų proto atliek...
Minčių valdymas.
Kai:
Pakeičiame mąstymą,

pakeičiame jausmus,

tuomet pakeičiame veiksmus,

o tai keičia mūsų gyvenimą
REET (racionalaus emocinio elgesio terapija)

 mūsų mintys ir įsitikinimai yra
psichologinių problemų prieţastis;
 minty...
Tokio dalyko kaip realybė
apskritai nėra, yra tik suvokimas
(savaip suvokdami kuriame savo
realybę)
Trys neracionalūs įsitikinimai („privalėjimai“)
1. Reikalavimu sau pačiam: man privalo sektis, turiu laimėti
aplinkinių pa...
Priėmimas
Koks priešnuodis padeda apsisaugoti nuo tokių
neracionalių mąstymo būdų?
Priėmimas.
Priimti realybę – nesvarbu, ...
Priėmimas
Turėtume išsiugdyti gebėjimą
„priimti“, skirstomą į tris rūšis:
1. Priimame save patį be jokių išlygų.
 Priimam...
Priėmimas
2. Priimame kitus be jokių išlygų.
 Priimame faktą, kad kiti ţmonės kartkartėmis elgsis
su mumis netinkamai.
 ...
Priėmimas
3. Priimame gyvenimą be jokių išlygų.
 Priimame faktą, kad gyvenimas ne visada klostosi
taip, kaip norėtume.

...
Mąstymas „čia ir dabar“
 Mąstydami racionaliau (ne taip
kritiškai/ne taip negatyviai) keičiame
savo emocinę būseną.
 Šis...
Mąstymas „čia ir dabar“
Meskite iš galvos skeptiškas mintis (ir
taip yra kuo rūpintis !) – Minties galia
padės:
 Nustelbt...
Pakeiskite mąstymą,

pakeisite gyvenimą

Mintys – jausmai – elgesys.
Jei mintys veikia elgesį, vadinasi proceso
esmę sudar...
ABC modelis
 Ne kiti ţmonės ir ne įvykiai priverčia ţmogų pasijusti
gerai ar blogai;
 tai mąstymas sukelia tuos jaumus (...
Apibendrinimas (1)
1. Vienintelis dalykas, kurį mes patys galime
kontroliuoti ir keisti, - mūsų mąstymas.
2. Mintys – tai ...
Apibendrinimas (2)
5. Mūsų mintys ir įsitikinimai – tai mūsų visų
psichologinių problemų prieţastis. Nuo jų
priklauso, kai...
„Kankinamas protas“ (2 dalis)
Streso ir nerimo procesų tyrėjai teigia, kad
svarbiausias dalykas – gebėjimas kontroliuoti p...
Stresas
Patiriamą stresą galima suskirstyti į keletą
kategorijų. Jis susijęs su:





darbu,
pinigais,
vaikų auginimu,...
Ar patiriate stresą?
Stresas pasireiškia įvairiais ţenklais ir poţymiais.
Lentelė „Streso poţymiai“
(paţymėkite „varnele“ ...
Ar patiriate stresą?
Lentelė „Streso poţymiai“
(paţymėkite „varnele“ jums tinkantį poţymį)
Streso poţymiai
Retai
Gana daţn...
Ūminis ir lėtinis stresas
Ūminis stresas patiriamas pakliuvus į
situaciją, verčiančią reaguoti nedelsiant. Kai baubas
ding...
Nesistenkite kilimais iškloti viso
pasaulio. Verčiau nusipirkite
šlepetes.
Patiriamo streso maţinimas
Kalbant apie streso ciklą, viskas prasideda nuo
ţmogaus minčių.

Interpretacija (suvokimas) to ...
Patiriamo streso maţinimas
Norint kuriuo nors iš aukščiau paminėtų būdų
nugalėti stresą, būtina ką nors keisti. O keisti
r...
Prisitaikyk
Jei neįmanoma pašalinti konkretaus
stresoriaus ar jo pakeisti, reikia keisti
save, tai yra keisti savo mąstymą...
Priimk
Būkime realistai ir supraskime, kad gyvenime
nėra teisybės, todėl visuomet atsiras
stresorių, kurių negalėsime suva...
Romybės malda

... suteik man romybės, kuri
padėtų priimti tai, ko negaliu pakeisti;
drąsos pakeisti tai, ką galiu pakeist...
Venk
Kartais yra tik vienintelė išeitis – laikytis
vengimo strategijos. Mes esame pajėgūs
valdyti tam tikrus stresorius.
...
Keisk
Galime pakeisti reagavimo į stresorių būdą,
keisdami su juo susijusias aplinkybes, tiesiog
imti kitaip elgtis: pakei...
„Didieji“ išgyvenimai

 Tarpusavio santykiai,
 Darbas,
 Sveikata,
 Šeima,
 Pinigai,
 Socialinis gyvenimas.
Fizinė mankšta – kad gyventume
Daugėja mokslinių įrodymų, kad laimės pojūtis
ne tik padeda neutralizuoti streso metu išski...
Apibendrinimas (1)
1. Stresas braunasi į įvairias mūsų gyvenimo sritis: jį
patiriame dėl tarpusavio santykių, darbo, pinig...
Apibendrinimas (2)
5. Interpretacija (suvokimas) to, kas vyksta, yra
svarbesnė, nei tai, kas vyksta iš tikrųjų.
6. Yra ket...
Mano gyvenimas buvo kupinas
nelaimių, kurių dauguma taip ir
neįvyko.
Michel de Montaigne
Nerimas
Nerimas paprastai susijęs su
įsivaizduojama ateitimi, kaip priešprieša
tam, kas vyksta dabar.
Nerimą daţniausiai s...
Nerimas
 Išnykus grėsmės suvokimui, išnyksta ir
nerimas. Daugeliu atvejų tai iš tiesų tik mūsų
suvokimo vaisius.
 Mūsų v...
Prieš teisdamas ţmogų, nueik
mylią avėdamas jo batus. O kas
paskui? Jis bus uţ mylios nuo
tavęs, o tu turėsi jo batus.
Bil...
Pyktis
Pyktis – antroji psichologinio streso
sudedamoji dalis.
Kartais tai, ką suvokiame kaip pyktį, visiškai
ne pyktis, o...
Pyktis
Pyktis kaip netinkamas atsakas būtų
reiškiamas:
1. Kai nėra jokios grėsmės, su kuria reikėtų susitvarkyti.
2. Kai p...
Pykčio maţinimas
Turint polinkį į pykčio protrūkius, galima jį
keisti kitais įpročiais:
Liaukitės – nusiraminkite – skaiči...
Pykčio maţinimas
Kai reaguojate į pyktį, nesitvardote.
Kai atsakote į pyktį pamąstę, tvardotės.
Kai reaguojate į pyktį, ve...
Apibendrinimas (1)
1. Kai situacija suvokiama kaip grėsminga ar
pavojinga, tai gali sukelti pyktį kaip psichologinį
atsaką...
Apibendrinimas (2)
6. Trumpalaikį pyktį daţniausiai sukelia kokia nors
konkreti situacija ir paskui greitai nusiraminama. ...
„Būtasis“, „esamasis“ ir „būsimasis“ protas (3 dalis)

Pirmiausia pamirštame vardus,
paskui pamirštame veidus. Vėliau
– uţ...
Atmintis ir smegenys
 Smegenys saugo mūsų
prisiminimus, viltis, svajones, nemalonumus, baimes ir
mūsų mintis.
 Smegenų u...
Kodavimas – laikymas - atgaminimas
 Trys elementai – kodavimas, laikymas ir
atgaminimas – yra ţmogaus atminties pagrindas...
Kodavimas – laikymas - atgaminimas
 Kokios pagrindinės atminties nepakankamumo
prieţastys? Jos glūdi informacijos priėmim...
Ar vyrų ir moterų smegenys skiriasi?

 Vyrų smegenys 10 proc. didesnės negu
moterų.
 Moterų protiniai gebėjimai tokie pa...
Ar vyrų ir moterų smegenys skiriasi?

 Moterų didţioji smegenų (kairiojo ir
dešiniojo pusrutulių) jungtis yra tankesnė
ne...
Apibendrinimas (1)
1. Nors smegenys ir nėra raumenys, bet kuo labiau
jas apkrauname darbu, tuo stipresnės jos tampa.
(Kita...
Apibendrinimas (2)
6. Smegenys yra „lanksčios“ ir nuolat kinta
veikiamos ţmogaus patirties. Smegenis mes
nuolat „instaliuo...
Čempionas bijo pralaimėti.
Visi kiti bijo laimėti.
Billie Jean King
Nugalėtojas pasiima viską

 Gebėjimas prisiimti atsakomybę uţ savo
mąstymą yra įgūdis ir jis išugdomas.
 Nugalėtojais gy...
Optimizmas, pesimizmas

Kalbant apie optimizmą beveik visuomet
minima:





laimė,
pasiekti tikslai, įgyvendintos svaj...
Pratybos: pasirūpinkite savo svajonėmis
Galvokite apie tą svajonę, kurią siekiate įgyvendinti.
Atsisėskite ramioje vietoje...
Dabar ištirkime jūsų intuiciją ir/ar dėmesį.
Paţiūrėkite į septynias kortas paveikslėlyje. Kad
laimėtumėte, turite pasirin...
Atsakymas
Įsiţiūrėkite.
Kurios kortos trūksta?
Jūsų kortos čia nėra, juk taip?
Veikė proto galia?
Dėmesys?
Vadinkite kaip ...
Mes visi esame tame pačiame
griovyje, bet kai kurie mato
ţvaigţdes.
Oscar Wilde
Gyvenimas yra nuostabus
 Visas jūsų gyvenimas iki pat šios akimirkos yra ne kas
kita, kaip jūsų metų metus puoselėtų minč...
„Negyvenk

taip, tarsi ketintum
gyventi dešimt tūkstančių metų.
Neišvengiama lemtis kybo virš galvos.
Kol gyveni, kol įman...
„Konstantos“, kurios siejasi su ţmonėmis, laikančiais
save laimingais

1. Jie suvokia, kad save valdo.
2. Optimizmas.
3. J...
Praeitis – istorija, ateitis –
paslaptis, o dabartis* – ne kas
kita kaip dovana.
* Anglų kalbos ţodis present reiškia ir „...
Jei manai, kad gali, tai ir
gali.
Taigi pirmyn: pakeisite mąstymą, pakeisite

gyvenimą.
James Borg knygos „Minties galia“ pristatymas
Upcoming SlideShare
Loading in...5
×

James Borg knygos „Minties galia“ pristatymas

1,070

Published on

0 Comments
0 Likes
Statistics
Notes
  • Be the first to comment

  • Be the first to like this

No Downloads
Views
Total Views
1,070
On Slideshare
0
From Embeds
0
Number of Embeds
1
Actions
Shares
0
Downloads
12
Comments
0
Likes
0
Embeds 0
No embeds

No notes for slide

Transcript of "James Borg knygos „Minties galia“ pristatymas"

  1. 1. SIGITAS ALUBAUSKAS Kauno Tado Ivanausko progimnazijos direktorius
  2. 2. Apie knygos “Minties galia. Pakeiskite mąstymą, pakeisite gyvenimą“ autorių James Borg Britų psichologas, verslo konsultantas, tarpusavio santykių, vadybos ir verslo plėtojimo specialistas. Jis dirba reklamos ir ţurnalistikos srityse, rengia psichologijos seminarus.
  3. 3. Jūsų mintys, mąstymo būdas lemia ir jūsų savijautą, ir elgseną. Tik įsivaizduokite, kaip viskas galėtų pasikeisti, jei gebėtumėte valdyti galią, slypinčią mintyse. Knyga patars, kaip kontroliuoti baimę ir nerimą, pagerinti asmeninius ir darbo santykius. Suţinosite, kaip pakeisti savo nuostatas ir tapti atsakingam uţ savo mąstymą, kaip, panaudojus įgimtas proto galias, kontroliuoti savo mintis, uţuot leidus joms valdyti jus.
  4. 4. Jei ir yra toks tikėjimas, kuris gali pajudinti kalnus, tai tik tikėjimas savo minties galia.
  5. 5. ...nieko nėra gero ar blogo, tik mūsų mintys paverčia ką nors geru ar blogu. Viljamas Šekspyras
  6. 6. Mintys kuria realybę. Mąstymo kokybė lemia gyvenimo kokybę. Tik protas gali vesti į sėkmę arba tempti atgal – tolyn nuo sėkmės. Todėl norint pakeisti gyvenimą tereikia padaryti vienintelį dalyką – pakeisti mąstymą.
  7. 7. Ţmogaus praeitį, dabartį ir ateitį formuoja jo mintys. Mūsų mąstymas ir yra mūsų gyvenimo biografija.
  8. 8. Knygoje rašoma apie tai, kaip pasiekti emocinę gerovę, sėkmę asmeniniame ir profesiniame gyvenime išmokus valdyti mintis, įgimtas proto galias panaudoti savo nuostatoms ir elgesiui keisti.
  9. 9. Knygą sudaro 3 dalys: 1. Dalis. SVARBIAUSIA YRA MINTYS. 1.1 Esate savo minčių produktas. 1.2 Iškreipto mąstymo galia. 1.3 Minčių valdymas. 2. Dalis. „KANKINAMAS PROTAS“. 2.1 Stresinė mąstysena. 2.2 Nerimas. 2.3 Pyktis. 3. Dalis. „BŪTASIS“, „ESAMASIS“ IR „BŪSIMASIS“ PROTAS. 3.1 Atmintis ir smegenys. 3.2 Nugalėtojas pasiima viską. 3.3 Gyvenimas yra nuostabus.
  10. 10. Esate savo minčių produktas.  Kasdien mūsų galvose kyla apie 60-80 tūkstančių minčių.  Tas vidinis dialogas, nuolat vykstantis galvoje, ir yra tikrasis biografijos autorius.  Nes mąstymas gali vesti į sėkmę arba priešingai.  Ar jūs valdote protą, ar jis valdo jus?  Kasdieninę ţmogaus savijautą lemia išskirtinai jo mintys.
  11. 11. Esate savo minčių produktas. Nors ţmogui būdinga kaltinti aplinkinius arba tiesiog savo lemtį dėl patiriamo pykčio, streso, liūdesio, nepasitenkinimo, neri mo ar dar ko nors, iš tiesų tik mintys diktuoja tam tikrus jausmus ir lemia elgesį. Ar netampame savo minčių apie skurdą, skausmą, problemas, meilę, gerumą, vil tis produktu? Mūsų atsakymas į šį klausimą daugiausia ir lems, kaip jausimės.
  12. 12. Esate savo minčių produktas. Jei negalime pakeisti aplinkinių ţmonių ar tam tikrų gyvenimo aplinkybių, bent jau gebame pakeisti tai, kas priklauso nuo mūsų – pasinaudoję proto galia pakeisti mąstymo būdą; jį pakeitus pakis ir mūsų nuostata ţmonių ar aplinkybių atţvilgiu. Tikėtina, kad pirmiausia buvo mintis. Kiekvienas ţmonijos siekis, svarbiausi jos atradimai – medicinos, mitybos, inţinerijos, architektūros ir verslo sričių atradimai – viskas prasidėjo nuo minties kaţkieno galvoje.
  13. 13. Valdykite savo protą arba jis valdys jus. Esame savo minčių produktas. Kas sekundę, kas minutę sau mintyse komentuojame situaciją, ir šito komentaro turinys veda prie veiksmo arba ketinimo, taip pat prie tam tikro pojūčio.
  14. 14. Valdykite savo protą arba jis valdys jus. Ar jūs valdote protą? Ar leidţiate protui valdyti jus? Kadangi mintys lemia tam tikrą emocinę būseną, jūs tikėtina, didţiąją gyvenimo dalį klydote manydamas, kad niekaip negalite pakeisti savo nuotaikos arba emocinės būsenos. Kiekvienas turime galių pakeisti savo emocinę būseną. Ir ši galia vadinama minties galia. Juk jūsų protas – tai ne jūs.
  15. 15. Valdykite savo protą arba jis valdys jus. Uţduotis (1-2 min.) Dabar įsitraukite į vidinį pokalbį ir imkite stebėti į galvą ateinančias ir iš jos išeinančias mintis. Nekomentuokite minčių, tik stebėkite jas kaip ţiūrovas. Taip pat atkreipkite dėmesį, ar buvote suviliotas priimti kai kurias galimas daiktas, uţklydusias negatyvias mintis.
  16. 16. Valdykite savo protą arba jis valdys jus. Jei sugebėjote sekti mintis, įrodėte, kad esate tarsi uţ savo mąstymo, išorėje, t.y. sekėte savo paties mąstymą. Taigi jūs turite galią kontroliuoti savo protą (jeigu juo naudojotės šiuo tikslu) ir neleisti protui valdyti jūsų.
  17. 17. Valdykite savo protą arba jis valdys jus. Nesvarbu – būsi optimistas ar pesimistas, rezultatas bus toks pat. Tiesiog optimistas smagiau nugyvens jam skirtą laiką. Išmintingų posakių, galinčių pakreipti ţmogaus gyvenimą, galia yra nuostabi. Jei mes atsakingi uţ minčių „gaminimą“, tuomet mes atsakingi ir uţ tų minčių keitimą. 1
  18. 18. Valdykite savo protą arba jis valdys jus. Svarbu suprasti, kad pesimistinis mąstymas turi tokį ypatumą – jis prasiskverbia į visas gyvenimo kerteles.  Jis sulaiko nuo veiklos.  Neleidţia pasinaudoti pasitaikančia proga.  Neleidţia įgyvendinti sumanymų.
  19. 19. Valdykite savo protą arba jis valdys jus. Ką pirmiausia reikėtų daryti?  Pripaţinti, kad turite tokį polinkį – galbūt tik retkarčiais - gyvenimą ir įvairias susiklostančias aplinkybes vertinti negatyviai arba pesimistiškai.  Tuomet įsidėmėkite tokią svarbią nuostatą (pagrindinę šios knygos idėją): Esate savo mąstymo produktas – jūsų mintys lemia savijautą.
  20. 20. Spragtelti jungiklį. Būti optimistu yra ne tik geriausias pasirinkimas, šis „optimizmas“ turi įtakos įvairių mūsų gyvenimo sričių rezultatams, nes pakeičia veiksmus ir jausmus. Šie pakitimai pirmiausia   padeda siekti uţsibrėţto tikslo ir sukuria palankesnes sąlygas siekiams įgyvendinti. Suprantama, optimizmas nepadės ištraukti laimingo loterijos bilieto ir laimėti milijoną – bet bent jau paskatins nueiti ir nusipirkti bilietą. Reikia tik spragtelti proto jungiklį – ir mąstymas visiškai pakis.
  21. 21. Smegenys – tai vaistinė. Smegenys yra tarsi vaistinė, kuri veikia be pertraukos ir duoda vaistų bet kuriuo paros metu. Kiekviena mintis sukelia biocheminę reakciją. Protas ir kūnas neatskiriamai tarpusavyje susiję. Mintys sukelia emocijas, kurios paskatina išsiskirti atitinkamas chemines medţiagas (vienos gali padėti, kitos – pakenkti)
  22. 22. Smegenys – tai vaistinė. Neigiamos emocijos drauge su daugybe kasdien išgyvenamų kitų sukelia ţalingų cheminių medţiagų antpuolį ir jos veikia ne tik tą akimirką, bet dar ilgą laiką išlieka organizme („cheminė ataka“ alina organizmo imuninę sistemą). Teigiamos mintys ir jas lydinčios malonios emocijos duoda signalą smegenims ir į kraują išsiskiria gerieji cheminiai junginiai, stiprinantys protinę ir fizinę būklę, taip pat imuninės sistemos kovingumą.
  23. 23. Smegenys – tai vaistinė. Kokiu būdu nurodome smegenyse veikiančiai vaistinei išskirti gerąsias ar blogąsiais medţiagas? Labai paprastai – mintimis. Svarbu kokias mintis pasirenkame (teigiamas ar neigiamas). Mąstymui yra būdingas grįţtamojo ryšio ciklas:  Kuo daugiau negatyvių minčių galvoje, tuo blogiau jaučiamės, o tai sukelia dar daugiau negatyvių minčių, todėl savijauta dar labiau pablogėja;  Kuo daugiau teigiamų minčių galvoje, tuo geriau jaučiamės, o tai sukelia dar daugiau teigiamų minčių, todėl savijauta dar labiau pagerėja.
  24. 24. Smegenys – tai vaistinė. TEIGIAMOS MINTYS suţadinate geras emocijas išsiskiria gerosios medţiagos GERAI JAUČIATĖS
  25. 25. Smegenys – tai vaistinė. NEIGIAMOS MINTYS suţadinate blogas emocijas išsiskiria blogosios medţiagos BLOGAI JAUČIATĖS
  26. 26. Kaip formuojasi mintis (ir kas ji yra). Kiekviena mintis smegenyse sukelia reakciją. Kaip tai vyksta? Sistemą sudaro du elementai: 1. Nervų sistema (elektrinė). 2. Endokrininė sistema (cheminė). Smegenis sudaro neuronai (nervinės ląstelės;jų yra apie 100 milijardų). Nuo nervų sistemos neatsiejama endokrininė sistema, sudaryta iš daugybės smulkių organų – vidaus sekrecijos liaukų, gaminančių ir tiesiai į kraują išskiriančių įvairius hormonus.
  27. 27. PROTAS DUOTAS MUMS, O NE MES PROTUI.
  28. 28. Mintys – gerosios, blogosios ir bjauriosios Įţvalga:  dauguma ţmonių mano, kad mąstymas yra tai, kas nutinka savaime,  o ne tai, ką jie atlieka patys. Labai svarbu suvokti, kad mąstymas yra procesas, uţ kurio vyksmą atsakome mes, todėl jo valdymo funkcija taip pat priklauso mums.
  29. 29. Mintys – gerosios, blogosios ir bjauriosios Bėda ta, kad daţniausiai ne gerosios mintys vyrauja mūsų galvoje – daugiausia jų negatyvių ir bjaurių. Tai, kaip jaučiamės šiuo momentu, nulemta minčių. Jausmo neįmanoma išgyventi be minties.
  30. 30. Mintys – gerosios, blogosios ir bjauriosios Atlikime nedidelį eksperimentą (2 uţduotis): 1. Pabandykime nuliūsti – negalvodami apie liūdnus dalykus. 2. Dabar pamėginkime supykti – negalvodami apie ką nors, kas sukeltų pyktį. 3. O dabar pasistenkime pajusti kaltės jausmą – negalvodami apie tai, kas paţadintų kaltės jausmą. Nepavyko, ar ne?
  31. 31. Mintys – gerosios, blogosios ir bjauriosios Mintys lemia emocijas  Optimistinės ir pakilios mintys – juntame optimizmą ir pakilias emocijas. Jaučiamės gerai.  Pesimistinės ir negatyvios mintys – juntame pesimizmą ir slogias emocijas. Jaučiamės blogai. Jausimės laimingi, jeigu taip galvosime, t.y. mąstymas nebus pesimistinis. Mintys lemia tam tikrą savijautą.
  32. 32. Tai tik mintis, ji negali įskaudinti Mes patys kuriame savo mintis: jeigu mintys liūdnos, nerimastingos arba piktos, patys save ţeidţiame. Niekas kitas. Patys uţsikrauname naštą. O kokia jūsų nuomonė apie save (savigarba, savivoka)? Ţinoma mintys apie save patį yra viso labo tik mintys. Jos nėra realios. Mintys neturi galios ţeisti, jei tik patys šios galios joms nesuteikiame.
  33. 33. Tai tik mintis, ji negali įskaudinti Klaidingas manymas, kad mintys realios, gali įsukti praţūtingą negatyvių minčių spiralę. 2 Mintys ateina. Mintys išeina. Taip ir turi būti. Tik pagalvokit: jeigu po pamąstymo „jeigu traukiniai vėl vėluos..“būtų buvusi neutrali mintis, pavyzdţiui: „šiandien reikėtų paragauti sumuštinio su lašiša“, būtų buvusi nugnybta negatyvių minčių spiralės uţuomazga.
  34. 34. Vienu metu galvoje sukasi tik viena mintis Dėmesį perkėlus nuo vienos minties prie kitos, išsisklaido pirmoji. Vienu metu įmanoma tik viena mintis. Jeigu minties nesureikšminsime ir dėmesį nukreipsime į ką nors kitą, ši mintis išnyks. Mes turime nedaug galios:  kontroliuoti minčių turinį. Valdyti:  savo minčių vertinimą.
  35. 35. Sekite savo mintis Svarbiausia išmokti sekti savo minčių eigą ir nesileisti būti įtrauktam į nesibaigiantį minčių verpetą, verčiantį nusiminti ar jaustis nelaimingam. Išmokti pripaţinti, kad mintys – ne realybė, o tik įsivaizdavimas. Sukurtas mūsų pačių. Mintys - tiek teigiamos, tiek neigiamos – ima reikštis tik gavusios energijos. Mūsų energijos. Puiku, jei panaudojame ją mąstyti pozityviai. Laiku sustabdyti mintis – tai būdas jas valdyti. Jūs esate tas, mąstantysis, todėl tik jūs galite keisti savo mintis. Mintis pradedama kontroliuoti tik tada, kai jau susiformavusi.
  36. 36. Apibendrinimas (1) 1. Kasdien mūsų galvoje kyla 60-80 tūkst. minčių. Vidinio monologo pokyčiai lemia nuotaiką ir fiziologinius procesus. 2. Viskas, kas sukurta, kaţkada gimė kaţkieno galvoje. 3. Neįmanoma patirti jausmo, kurio nesukeltų mintis. 4. Keisdami mąstymą pakeisime savijautą, o ji paveiks mūsų elgesį. 5. Mes negalime pakeisti aplinkinių ţmonių ar konkrečios gyvenimo situacijos, tačiau prisiminkime štai ką: mes galime valdyti savo mintis. 6. Jei galime sekti savo mintis, tai galime valdyti ir savo protą - neleisti jam valdyti mūsų. 7. Kaip mes mąstome, taip ir reaguojame į gyvenimo netikėtumus.
  37. 37. Apibendrinimas (2) 8. Smegenyse veikia „vaistinė“. Mintys suţadina emocijas, kurios skatina gamintis chemines medţiagas – vienos jų mums naudingos, kitos – ţalingos. 9. Kai pozityvios mintys keičiamos negatyviomis (ar atvirkščiai), išsiskiria atitinkamos cheminės medţiagos. 10.Dauguma ţmonių mano, kad mąstymas yra tai, kas tiesiog ištinka, kad tai nėra veikla, kurią jie patys atlieka. 11.Mūsų mintys randasi ir virsta emocijomis akimirksniu – todėl šito beveik nepastebime.
  38. 38. Apibendrinimas (3) 12.Spragtelkite jungiklį: pesimistiškos mintys verčia jaustis nelaimingus, o optimistiškos – laimingus. 13.Mūsų mintys neturės galios mūsų įskaudinti, jei mes patys joms tokios galios nusteiksime. 14.Esame linkę kentėti dėl klaidingos nuostatos, neva mūsų mintys yra realios – bet jos nėra tikrovė, jos viso labo mintys. 15.Negalime valdyti kylančių minčių turinio, bet galime valdyti savo nuostatas ir poţiūrį į jas.
  39. 39. Iškreipto mąstymo galia Senų įpročių neišmesi lauk pro viršutinio aukšto langą. Juos reikia nuleisti laiptais, pakopa po pakopos. Markas Tvenas
  40. 40. Uţduotis – išsiugdyti trijų pakopų mąstymą 1. Kodėl darau prielaidą, kad mano mintys apie save ir pasaulį yra tiesa? 2. Prisiminkime, mintys ne visuomet atspindi tikrovę. 3. Kreivi veidrodţiai neatspindi manęs tikrojo.
  41. 41. Uţduotis – išsiugdyti trijų pakopų mąstymą Pamaţu keisdami įpročius ir pradėję ugdytis supratimą apie tai, kas iš tiesų yra mintis rasime būdų kaip suteikti sau galių. Nes išvengsime klaidos – tapatintis su pačia mintimi.
  42. 42. Uţduotis – išsiugdyti trijų pakopų mąstymą Mąstymas gali būti laikomas iškreiptu, jei ţmogus:      Kritikuoja save dėl praeities „pralaimėjimų“, Abejoja savo gebėjimais; Bijo ateities įvykių, Menkina save, Tikisi nesėkmės. SVARBU: nesvarbu, kaip stipriai kuo nors tikime – nuo to tas dalykas netampa tiesa.
  43. 43. Turėtų/privalo (nelankstus mąstymo būdas) Įsitikinimas, kad pasaulis arba aplinkybės, ar reiškiniai, ar ţmonės „turėtų“ arba „privalo“ būti ir elgtis tam tikru būdu (tokių lūkesčių padarinys : pyktis ir frustracija) sukelia gyvenime didelį kaltės jausmą. Visuomet atidţiai parinkite ţodţius – ir kalbėdami ir galvodami. 3
  44. 44. Turėtų/privalo (nelankstus mąstymo būdas) Sveikai mąstyti – tai ne reikalauti, kad aplinkybės būtų kitokios, o teikti pirmenybę:  tam tikros rūšies dalykams,  tam tikru būdu besielgiantiems ţmonėms,  tam tikrą poţiūrį į mus turintiems ţmonėms, kartu išsaugant lankstumą susitaikyti su aplinkybėmis ar ţmonėmis, kai reikalai nesiklosto norima linkme. Kaltės jausmo, frustracijos ir pykčio išvengtume, jeigu mintis performuluotume taip: 4
  45. 45. Perdėti apibendrinimai Nesunkiai atpaţinsite tokį mąstymo būdą, jeigu atkreipsite dėmesį į ţodelius „niekada“, „visada“, „pasaulis yra ...“, „visuomenė yra ...“, „kiekvienas ...“, „bet kas ...“, „niekas ...“. 5
  46. 46. NETIKĖK VISKUO, KAS TIK ŠAUNA Į GALVĄ.
  47. 47. Etikečių klijavimas Dar viena iškreipto mąstymo rūšis etikečių klijavimas. Etikečių klijavimas sukelia daugybę emocijų: gėdą, kaltę, nerimą, bjaurėjimąsi savimi, net depresiją. Reikia skirti asmens elgesio apraiškas nuo ţmogaus kaip asmenybės visumos. Daţniausiai ne ţmogaus charakteris kelia problemų, o mąstymo būdas ir /ar elgesys. 6
  48. 48. Kaltės prisiėmimas Prisiimate kaltinimus, kai nesate kaltas, net ir tuomet, kai dalykams, dėl kurių kaltinama, negalite daryti jokios įtakos. Rezultatas: nuolat jaučiatės įsiţeidęs ar apima liūdesys – ir uţplūsta kaltės jausmas, nors nėra jokio realaus pagrindo taip jaustis. 7
  49. 49. Kitų kaltinimas Šis iškreipto mąsymo būdas yra priešingas kaltės prisiėmimui: kad ir kas atsitiktų, kad ir kokia problema kiltų, visuomet bus kaltinami kiti ţmonės, aplinkybės, visas pasaulis. Šitaip mąstantis ţmogus laiko save aplinkybių auka, o energiją švaisto ieškodamas kaltųjų ir ţerdamas kaltinimus, bet nesistengia rasti išeities ar problemos sprendimo.
  50. 50. Savęs kaltinimas Ţmogu stengiasi prsiimti atsakomybę uţ dalykus, kurie aiškiai su juo nesusiję.  „Neturėjau leisti Marijos į pardotuves. Tuomet ji nebūtų pametusi auskaro“  „Jei būčiau anksčiau atvykusi į darbą, vanduo nebūtų uţliejęs lubų“
  51. 51. Perdėjimas/filtravimas Kartais iš malkos priskaldomas veţimas: išrankiojami menkiausi neigiami dalykai, pakišami po didinamuoju stiklu, o visi teigiami elementai tarsi išfiltruojami ir taip sukuriamas iškreiptas įvykio ar reiškinio vaizdas.
  52. 52. Viskas arba nieko Šiam mąstymo būdui būdingi vertinimo kraštutinimui – arba gerai, arba blogai. Tai taikoma ir sau, ir kitiems ţmonėms, ir įvykiams bei aplinkybėms. Kartais sakoma, kad ţmogus mato tik juoda ir balta, nepastebi pustonių. 8 Taip nelanksčiai mąstantis ţmogus gali patirti didelį psichologinį stresą ar nerimą.
  53. 53. Kiti iškreipto mąstymo būdai  Nelaimės lūkesčiai (gąsdinimasis).  Emocionalus mąstymas (jausmai virsta tarsi faktais).  Minčių skaitymas (manome, kad turime telepatijos dovaną). 9  Ateities spėjimas (pats sau tampa pranašu. Spėjimai virsta faktais. Galimybė paverčiama tikimybe).
  54. 54. Jūsų vidinis kritikas Esama dviejų poţiūrių į padarytas klaidas, tačiau labai dţnai, apimti neigiamų emeocijų, ţmonės nebeuţčiuopia skirtumo. Taigi galite:  kritiškai vertinti klaidas,  kritikuoti save dėl klaidų.
  55. 55. Proto pokštai (1) Uţduokite klausimus sau, jei norite mesti iššūkį iškreiptam mąstymui: 1. Kuo aš tai grindţiu – nuomonėmis ar faktais? 2. Ar iš tiesų yra koks nors ryšys tarp to, kas atsitiko preityje, ir to kas vyksta dabar? 3. Ar gali būti, kad klystu? 4. Kaip dėl to galiu būti tikras? 5. Kokias prielaidas aš darau? 6. Ar yra kokių nors pavyzdţių, galinčių pagrįsti mano mąstymo būdą? 7. Ar šis mąstymo būdas tempia mane atgal?
  56. 56. Proto pokšai (2) 8. Kas blogiausia galėtų atsitikti? 9. Ar susitvarkyčiau, jei blogiausia išsipildytų? 10. Ką draugas/giminaitis/kolega pasakytų apie šį mano poelgį? 11. Kas pasakė, kad taip viskas ir turėtų būti? 12. Kas verčia mane tuo tikėti? 13. Kur šito įrodymai? 14. Ar aš neprisiimu kaltės, nors nėra mano kaltės? 15. Ar tik neskubu daryti išvadų?
  57. 57. Apibendrinimas (1) 1. Daugelis ţmonių sunkiai atpaţįsta savo įsisenėjusius nekonstruktyvaus mąstymo šablonus, nes daţniausiai jie yra tapę gyvenimo įpročiais. 2. Keliama prielaida, kad ir negatyvus mąstymas vis dėlto yra racionalus. Bet taip yra tik tuo atveju, kai protas veikia blaiviai, o kai jis yra sutrikęs, toks mąstymas daţniausiai neracionalus. 3. Kai dauguma minčių sukasi apie pradinę mintį – ratas įsisuka. 4. Kai visą gyvenimą mąstote „iškreiptu“ būdu, stiprinate ryšius tarp tam tikrų neuronų. Rezultatas? Tampate iškreipto mąstymo specialistu.
  58. 58. Apibendrinimas (2) 5. Negatyvios/iškreiptos mintys įsiskverbia į sąmonę, pridaro ţalos ir išlekia taip greitai, jog sunku pastebėti, kad kaţkas atsitiko (lieka tik sukeltos emocijos). 6. Galvoje kurti alternatyvias „realybes“, mąstant, kas „būtų galėję būti“ ar kad „reikėjo būti tą ar aną padarius“ – tiesiausias kelias į kančias ir nerimą. Šios ateities „pranašystės“ kuria dirbtinę realybę, ir autorius esate jūs pats. 7. Mąstymo, todėl ir gyvenimo pokyčių raktas yra šis – reikia nustatyti, kuris ar kurie iškreiptų mąstymo būdų trukdo patirti pasitenkinimo gyvenimu jausmą.
  59. 59. Apibendrinimas (3) 8. Galima kritiškai vertinti savo klaidas arba kritikuoti save dėl padarytų klaidų. Pirmuoju atveju gaunama naudos, nes mokomasi iš situacijos. Antruoju – dėmesio centre atsiduriate jūs, o ne klaida ir tai trukdo pasirinkti konstruktyvesnį mąstymo būdą.
  60. 60. Ţmogui nerimą kelia ne daiktai ar įvykiai, o tai, ką jis apie juos mano. Epiktetas (55-135 m.)
  61. 61. Minčių valdymas Mąstymo keitimo raktas – nustatyti iškreipto mąstymo būdus, kurie yra tapę neatskiriama jūsų proto atliekamo repertuaro dalimi. Mūsų paţintiniai gebėjimai lemia mūsų savijautą ir elgesį Jei gebėsime reaguoti į sudėtingas aplinkybes ir problemas – ralias ar išgalvotas – be neigiamos nuostatos, pakis mūsų poţiūris į save pačius, kitus ţmones ir pasaulį.
  62. 62. Minčių valdymas. Kai: Pakeičiame mąstymą, pakeičiame jausmus, tuomet pakeičiame veiksmus, o tai keičia mūsų gyvenimą
  63. 63. REET (racionalaus emocinio elgesio terapija)  mūsų mintys ir įsitikinimai yra psichologinių problemų prieţastis;  mintys ir įsitikinimai lemia, kaip interpretuojame pasaulį kuriame gyvename, ir kaip jaučiamės diena iš dienos. Bloga nuomonė apie save arba neracionalus elgesys yra vidinio dialogo rezultatas.
  64. 64. Tokio dalyko kaip realybė apskritai nėra, yra tik suvokimas (savaip suvokdami kuriame savo realybę)
  65. 65. Trys neracionalūs įsitikinimai („privalėjimai“) 1. Reikalavimu sau pačiam: man privalo sektis, turiu laimėti aplinkinių palankumą arba būsiu nevykėlis (sukelia nerimą, kaltės jausmą, depresiją). 2. Reikalavimu kitiems ţmonėms: ţmonės privalo su manimi elgtis taip, kaip aš norėčiau, kad su manimi būtų elgiamasi – sąţiningai, rūpestingai ir maloniai. Jeigu jie šitaip nesielgia, vadinasi nėra geri ţmonės, todėl juos reikia smerkti, taip pat ir bausti (sukelia pyktį, slaptą agresiją ar net jos protrūkius). 3. Reikalavimu pasauliui: aš privalau gauti tai, ko noriu, ir tuomet, kada to noriu, be to manęs neturi ištikti tai, ko nenoriu. Tiesiog siaubinga, jei negaliu gauti to, ko noriu, tiesiog negaliu to ištverti (verčia atidėlioti veiklą, formuoja aukos mentalitetą ir savęs gailėjimo nuostatą).
  66. 66. Priėmimas Koks priešnuodis padeda apsisaugoti nuo tokių neracionalių mąstymo būdų? Priėmimas. Priimti realybę – nesvarbu, kad ir kokia nemaloni ji atrodytų.
  67. 67. Priėmimas Turėtume išsiugdyti gebėjimą „priimti“, skirstomą į tris rūšis: 1. Priimame save patį be jokių išlygų.  Priimame faktą, kad esame klystantys ţmonės, turintys blogų ir gerų savybių, kaip ir visi kiti.  Nėra jokių prieţasčių, dėl kurių turėtume būti neklystantys, neturintys jokių ydų.  Esame nei maţiau, nei labiau vertingi nei kas nors kitas, juk visi turime ir gerų, ir blogų savybių.
  68. 68. Priėmimas 2. Priimame kitus be jokių išlygų.  Priimame faktą, kad kiti ţmonės kartkartėmis elgsis su mumis netinkamai.  Nėra jokios prieţasties, dėl kurios jie privalėtų su mumis elgtis tinkamai.  Ţmonės, netinkamai su mumis besielgiantys, nėra labiau ar maţiau vertingi nei kiti.
  69. 69. Priėmimas 3. Priimame gyvenimą be jokių išlygų.  Priimame faktą, kad gyvenimas ne visada klostosi taip, kaip norėtume.  Nėra jokios prieţasties, dėl kurios gyvenimas visuomet turėtų pasisukti mums norima linkme.  Gyvenimas gali ir nebūti toks, kokį laikytume maloniu, tačiau jis nėra baisus ir iš esmės tikrai pakeliamas.
  70. 70. Mąstymas „čia ir dabar“  Mąstydami racionaliau (ne taip kritiškai/ne taip negatyviai) keičiame savo emocinę būseną.  Šis pokytis savo ruoţtu lemia elgesio pokyčius.
  71. 71. Mąstymas „čia ir dabar“ Meskite iš galvos skeptiškas mintis (ir taip yra kuo rūpintis !) – Minties galia padės:  Nustelbti neigiamas mintis kitomis mintimis,  Paţvelgti į dalykus kitu aspektu. Atsikratykite negatyvių minčių, o kitos mintys savaime susitvarkys.
  72. 72. Pakeiskite mąstymą, pakeisite gyvenimą Mintys – jausmai – elgesys. Jei mintys veikia elgesį, vadinasi proceso esmę sudaro tai, ko mes save „pripildome“, motyvacija ar demotyvacija veikti. Būdami didesni realistai, racionaliau mąstydami kiekvienoje situacijoje, mes galime negatyvias mintis pakeisti. Pavyzdţiui: 10
  73. 73. ABC modelis  Ne kiti ţmonės ir ne įvykiai priverčia ţmogų pasijusti gerai ar blogai;  tai mąstymas sukelia tuos jaumus (emocijas). ABC modelis reiškia: A – tai, kas atsitiko, įvykis (vaizdţiai kalbant, nuo ko viskas prasidėjo). B – įsitikinimai (mintys apie A). C – pasekmės (kaip ţmogus jaučiasi, kaip elgiasi, taip pat fizinė kūno reakcija) Beveik visada ţmonės linkę reaguoti šitaip:  kaltinti A (aplinkybes/įvykį)  dėl C (pasekmių) Pagal REET modelį B sukelia C ( o ne A sukelia C). 11
  74. 74. Apibendrinimas (1) 1. Vienintelis dalykas, kurį mes patys galime kontroliuoti ir keisti, - mūsų mąstymas. 2. Mintys – tai energija. Sutelkiame dėmesį į vieną vienintelę mintį, traukiame ją iš vidinio pasaulio ir kaţką kuriame uţ jo ribų – išorinėje „realybėje“. Jos pagrindas mūsų mintys. 3. Moksliniais tyrimais ne kartą įrodyta, kad ţmonėms labiau būdinga galvoti negatyviai. 4. Negatyvių minčių srautas niekada nenutrūks, šito neįmanoma pasiekti, o ir nereikia. Svarbiau štai kas – pirmiausia išmokti atpaţinti negatyvias mintis, paskui sumaţinti jų, nes jos kliudo gyvenime eiti pirmyn.
  75. 75. Apibendrinimas (2) 5. Mūsų mintys ir įsitikinimai – tai mūsų visų psichologinių problemų prieţastis. Nuo jų priklauso, kaip interpretuojame mus supantį pasaulį ir savo kasdieninę savijautą. 6. Mus pykdo ne gyvenimo įvykiai, bet reakcija į tuos įvykius (o ją lemia mūsų įsitikinimai). 7. Atkreipkite dėmesį į tariamą suvokimą, kuris gadina nuotaiką, verčia prastai jaustis, o paskui pasipriešinkite jam, meskite iššūkį jam. 8. Kontroliuokite protą remdamiesi minčių valdymo formule.
  76. 76. „Kankinamas protas“ (2 dalis) Streso ir nerimo procesų tyrėjai teigia, kad svarbiausias dalykas – gebėjimas kontroliuoti padėtį apimtam streso. Ar galėtumėte teigti, kad šiuo metu ištyvenate stresą? Jeigu jūsų atsakymas teigiamas, nesijaudinkite, nedidinkite jo – jūs pakliuvote į gerą draugiją. Tyrimai, atliekami Jungtinėje Karalystėje ir JAV, nuolat patvirtina, kad nuo 50 iki 70 proc. ţmonių visuomet susirūpinę dėl per didelio patiriamo streso.
  77. 77. Stresas Patiriamą stresą galima suskirstyti į keletą kategorijų. Jis susijęs su:     darbu, pinigais, vaikų auginimu, tarpusavio santykiais. Stresą galime apibrėţti kaip tam tikrą padėtį, kai ţmogus suvokia, kad jam keliami reikalavimai viršija jo gebėjimus tuos reikalavimus įvykdyti. Vėl grįţtama prie mąstymo, nes kalbama apie suvokimą.
  78. 78. Ar patiriate stresą? Stresas pasireiškia įvairiais ţenklais ir poţymiais. Lentelė „Streso poţymiai“ (paţymėkite „varnele“ jums tinkantį poţymį) Streso poţymiai Proto     Sunku sutelkti dėmesį Piniginės problemos Neryţtingumas/atidėliojimas Menka savivertė Emocijų       Nerimo jausmas Prislėgta nuotaika Liūdesys Jautrumas/irzlumas Polinkis greitai supykti Nuovargis/energijos stoka Retai Gana daţnai Kartais
  79. 79. Ar patiriate stresą? Lentelė „Streso poţymiai“ (paţymėkite „varnele“ jums tinkantį poţymį) Streso poţymiai Retai Gana daţnai Kartais Fiziologijos      Miego sutrikimas Nuolatinis nuovargis Nugaros/krūtinės/pečių skausmas Galvos skausmai Nusilpusi imuninė sistema Elgesio  Padidėjęs alkoholio ar rūkalų vartojimas  Pykčio priepuoliai  Tarpusavio santykių problemos  Lytinio gyvenimo problemos  Ţmonių šalinimasis  Pakitę mitybos įpročiai
  80. 80. Ūminis ir lėtinis stresas Ūminis stresas patiriamas pakliuvus į situaciją, verčiančią reaguoti nedelsiant. Kai baubas dingsta, ţmogaus fiziologinė reakcija greitai sunormalėja. Lėtinio streso poveikis daug destruktyvesnis, nes šis procesas nepaliaujamai tęsiasi.
  81. 81. Nesistenkite kilimais iškloti viso pasaulio. Verčiau nusipirkite šlepetes.
  82. 82. Patiriamo streso maţinimas Kalbant apie streso ciklą, viskas prasideda nuo ţmogaus minčių. Interpretacija (suvokimas) to kas atsitiko, yra svarbiau nei tai, kas atsitiko Psichologai jau seniai yra nustatę 4 susidorojimo su stresu būdus: 1. PRISITAIKYK 2. PRIIMK 3. VENK 4. KEISK
  83. 83. Patiriamo streso maţinimas Norint kuriuo nors iš aukščiau paminėtų būdų nugalėti stresą, būtina ką nors keisti. O keisti reikia:  reakciją arba  susidariusią padėtį.  Prisitaikyk ir priimk (turi keistis reakcija)  Keisk ir venk (reikia keisti susidariusią padėtį)
  84. 84. Prisitaikyk Jei neįmanoma pašalinti konkretaus stresoriaus ar jo pakeisti, reikia keisti save, tai yra keisti savo mąstymą. Jeigu pakeitę poţiūrį prisitaikome prie stresoriaus, tai vėl atgauname gebėjimą valdyti situaciją. Gyvenimas niekur neskuba. 12
  85. 85. Priimk Būkime realistai ir supraskime, kad gyvenime nėra teisybės, todėl visuomet atsiras stresorių, kurių negalėsime suvaldyti. Tiesiog jie nuo mūsų nepriklauso. Daţniausiai stresas yra vidinis atsakas į išorinį įvykį. Taigi, jeigu negalime pakeisti išorinio įvykio (transporto spūsties), turime ieškoti, kaip pakeisti savo nuostatą. Nešvaistykite laiko ir energijos, stengdamiesi valdyti dalykus, kurių neįmanoma valdyti.
  86. 86. Romybės malda ... suteik man romybės, kuri padėtų priimti tai, ko negaliu pakeisti; drąsos pakeisti tai, ką galiu pakeisti; ir išminties atskirti viena nuo kito ... Reinhold Niebuhr
  87. 87. Venk Kartais yra tik vienintelė išeitis – laikytis vengimo strategijos. Mes esame pajėgūs valdyti tam tikrus stresorius.  Išmokite naudotis ţodelio „NE“ galia (nebūk engiamas).  Venkite tam tikros situacijos arba aplinkos.  Venkite ţmonių.
  88. 88. Keisk Galime pakeisti reagavimo į stresorių būdą, keisdami su juo susijusias aplinkybes, tiesiog imti kitaip elgtis: pakeisti kasdieninio gyvenimo rutiną darbe ar namie, kad nepatirtume įtampos ir nemalonių jausmų kaip anksčiau.
  89. 89. „Didieji“ išgyvenimai  Tarpusavio santykiai,  Darbas,  Sveikata,  Šeima,  Pinigai,  Socialinis gyvenimas.
  90. 90. Fizinė mankšta – kad gyventume Daugėja mokslinių įrodymų, kad laimės pojūtis ne tik padeda neutralizuoti streso metu išskirtas chemines medţiagas, jį, pasirodo galima sustiprinti reguliariai mankštinantis. Mankšta – puikus atsakas į emocinius ir fizinius poţymius, rodančius, kad protas įsitempęs. Labai paprastas receptas: pakeitus mąstymą, šį pokytį reikia sustiprinti fizine mankšta – taip veiksmingiau pakelti nuotaiką ir susigrąţinti dţiaugsmo pojūtį.
  91. 91. Apibendrinimas (1) 1. Stresas braunasi į įvairias mūsų gyvenimo sritis: jį patiriame dėl tarpusavio santykių, darbo, piniginių reikalų, vaikų auginimo, kasdienio gyvenimo problemų. 2. Ta pati situacija vienam ţmogui sukelia stresą, o kitas – priešingai – jaučiasi gerai (kyla sveika įtampa). Viskas priklauso nuo to, kaip ţmogus suvokia tą situaciją. 3. Kai įtampa sukelia stresą, sutrinka mūsų protas, emocijos, fiziologinė būsena ir elgesys. 4. Stresas ir įtampa fiziologiškai juntami skirtingai. Stresą išgyvenančio ţmogaus kraujyje cirkuliuoja daugiau streso hormonų.
  92. 92. Apibendrinimas (2) 5. Interpretacija (suvokimas) to, kas vyksta, yra svarbesnė, nei tai, kas vyksta iš tikrųjų. 6. Yra keturi būdai susidoroti su stresą keliančia situacija: prisitaikyk, priimk, venk, keisk. 7. Automatinis atsakas į stresą – „kovok arba bėk“ reakcija – šiandieniniame pasaulyje aktyvinamas daţniau, todėl du hormonai, adrenalinas ir kortizolis, linkę kauptis šiuolaikinio ţmogaus kraujyje. 8. Keisti mąstymą ir kartu imtis fizinės mankštos (geriausia aerobinės) – puikus būdas pataisyti nuotaiką. Hormonas peptidas (gaminamas, kai intensyvėja širdies veikla) sustabdo adrenalino išsiskyrimą į kraują ir švelnina reakciją į stresą.
  93. 93. Mano gyvenimas buvo kupinas nelaimių, kurių dauguma taip ir neįvyko. Michel de Montaigne
  94. 94. Nerimas Nerimas paprastai susijęs su įsivaizduojama ateitimi, kaip priešprieša tam, kas vyksta dabar. Nerimą daţniausiai sukelia grėsmė. Kartais ji tiesog menama – nerimaujama dėl ateityje galinčių nutikti nemalonumų. Tyrimų rezultatai rodo, kad net 80-90 proc. dalykų, dėl kurių ţmonės nerimauja, niekada taip ir netampa tikrove. Gana daţnai nerimas dėl tam tikrų įvykių neturi pagrindo – jie niekada neįvyksta.
  95. 95. Nerimas  Išnykus grėsmės suvokimui, išnyksta ir nerimas. Daugeliu atvejų tai iš tiesų tik mūsų suvokimo vaisius.  Mūsų valia keisti mąstymą ir dėl „grėsmės“ nesikankinti apimtam nerimo, o tik jausti įprastą susirūpinimą.  Geras humoro jausmas yra puikus nerimo ir streso priešnuodis.
  96. 96. Prieš teisdamas ţmogų, nueik mylią avėdamas jo batus. O kas paskui? Jis bus uţ mylios nuo tavęs, o tu turėsi jo batus. Billy Connolly
  97. 97. Pyktis Pyktis – antroji psichologinio streso sudedamoji dalis. Kartais tai, ką suvokiame kaip pyktį, visiškai ne pyktis, o stresas. Kaip jau ţinome, ne įvykiai mus vargina, o tai, ką jie mums reiškia. Niekas negali mūsų priversti supykti. Kiekvieno iš mūsų pyktis yra labai asmeniškas dalykas. Kartais labai naudinga nuţingsniuoti mylią apsiavus kito ţmogaus batais. Pasitengti paţvelgti į aplinkybes ir įvykius kito ţmogaus akimis.
  98. 98. Pyktis Pyktis kaip netinkamas atsakas būtų reiškiamas: 1. Kai nėra jokios grėsmės, su kuria reikėtų susitvarkyti. 2. Kai pykčio lygis neatitinka jį sukėlusių aplinkybių. Ţmogaus gyvenimui pyktis neigiamai atsiliepia, jeigu jis:  Per daug stiprus,  Nuolat kartojasi,  Per ilgai trunka.
  99. 99. Pykčio maţinimas Turint polinkį į pykčio protrūkius, galima jį keisti kitais įpročiais: Liaukitės – nusiraminkite – skaičiuokite (vos imate suvokti, kad galvoje jau mezgasi pikta mintis). Kai esame supykę, mes linkę tuoj pat reaguoti. Tuomet esame savo emocijų vergai. Bet daug geriau atsakyti pamąsčius. Kai atsakome pamąstę: mes valdome protą, o ne jis valdo mus.
  100. 100. Pykčio maţinimas Kai reaguojate į pyktį, nesitvardote. Kai atsakote į pyktį pamąstę, tvardotės. Kai reaguojate į pyktį, veikia refleksai. Kai atsakote į pyktį pamąstę, galvojate. „Supykti gali kiekvienas – tai taip lengva, bet pykti ant to ţmogaus, kuris vertas pykčio, iki reikiamo laipsnio ir tinkamu laiku, dėl tinkamos prieţasties ir tinkamu būdu – tai gali ne kiekvienas, ir tai tikrai nelengva“. Aristotelis (384-322 m. prieš Kristų)
  101. 101. Apibendrinimas (1) 1. Kai situacija suvokiama kaip grėsminga ar pavojinga, tai gali sukelti pyktį kaip psichologinį atsaką į stresą.. 2. Stresas sukelia pyktį, o pyktis sukelia stresą: tarp jų yra grįţtamasis ryšys. 3. Mes renkamės – supykti ar ne. Tai mūsų sprendimas. 4. Kiekvieno tikrovės suvokimas subjektyvus, ir jis skiriasi. Prieš leisdamas sau supykti, pamėginkite paţvelgti į dalykus kito ţmogaus akimis. 5. Pyktis yra netinkamas atsakas abiem atvejais: kai nėra jokios grėsmės, su kuria reikėtų grumtis, ir kai pykčio lygis neatitinka jį išprovokavusios situacijos.
  102. 102. Apibendrinimas (2) 6. Trumpalaikį pyktį daţniausiai sukelia kokia nors konkreti situacija ir paskui greitai nusiraminama. O ilgalaikio pykčio prieţastis - mūsų iškreiptas mąstymas. 7. Moksliniai tyrimai atskleidė, jog pyktis nuo kitų nesveikų emocijų skiriasi tuo, kad jam kilus ţmonėms būdinga nenorėti iš tos būsenos „išeiti“. 8. Kai reaguojate į pyktį, nesitvardote (veikia refleksai). Kai atsakote į pyktį pamąstęs, tvardotės (galvojate). 9. Keiskite mąstymą ir kartais savęs paklauskite: „Ar verta pykti?“ arba „O ko aš noriu iš šios situacijos?“ – tai daug geriau nei supykti.
  103. 103. „Būtasis“, „esamasis“ ir „būsimasis“ protas (3 dalis) Pirmiausia pamirštame vardus, paskui pamirštame veidus. Vėliau – uţsitraukti uţtrauktuką ir galiausiai – jį atitraukti. George Burns
  104. 104. Atmintis ir smegenys  Smegenys saugo mūsų prisiminimus, viltis, svajones, nemalonumus, baimes ir mūsų mintis.  Smegenų uţduotis – apdoroti jutimais gaunamą informaciją, ją saugoti ir panaudoti kūno funkcijoms valdyti.  Smegenys nors ir nėra raumuo, bet kuo jos labiau apkraunamos veikla, tuo pajėgesnės tampa ir prireikus geriau dirba.  Smegenyse yra daugiau kaip 10 trilijonų neuronų, laukiančių, kada bus pašaukti veikti. „Visos ţinios yra ne kas kitas, kaip įsiminimas“ Platonas
  105. 105. Kodavimas – laikymas - atgaminimas  Trys elementai – kodavimas, laikymas ir atgaminimas – yra ţmogaus atminties pagrindas.  Kodavimas – informacijos priėmimas.  Laikymas – priimtos informacijos laikymas (saugojimas).  Atgaminimas – išsaugotos informacijos atgaminimas prireikus  Vieno ar kelių šių elementų paţeidimas sutrikdo atminties funkcionavimą.  Visi šie elementai sąveikauja tarpusavyje, kad mūsų atmintis būtų gera.
  106. 106. Kodavimas – laikymas - atgaminimas  Kokios pagrindinės atminties nepakankamumo prieţastys? Jos glūdi informacijos priėmimo (kodavimo) etape. Mes nekreipiame dėmesio į dalykus.  Moksliniai tyrimai įrodė, kad net stengiantis atlikti tik dvi uţduotis tuo pat metu, blogiau sutelkiamas dėmesys į abi uţduotis, todėl nukenčia informacijos atgaminimas. Įsidėmėkite: daugdarbystė – atminties priešas „Tikrasis atminties menas yra dėmesio menas“ Samuelis Johnsonas
  107. 107. Ar vyrų ir moterų smegenys skiriasi?  Vyrų smegenys 10 proc. didesnės negu moterų.  Moterų protiniai gebėjimai tokie pat kaip ir vyrų, nes jų smegenų ląstelių skaičius yra tas pats, tik moterų smegenyse jos tankiau išsidėsčiusios.  Vyrų ir moterų smegenys informaciją apdoroja skirtingai.  Moterų gyvenimas nėra toks pastovus kaip vyrų.
  108. 108. Ar vyrų ir moterų smegenys skiriasi?  Moterų didţioji smegenų (kairiojo ir dešiniojo pusrutulių) jungtis yra tankesnė negu vyrų.  Moterų, kai jos klausosi ir kalba, smegenys dirba intensyviau nei vyrų.  Moterų intuicija yra stipresnė. Nustatyta, kad emocijomis nuspalvintus prisiminimus smegenys koduoja stipriau. Vyrai pamiršta, bet niekada neatleidţia. Moterys atleidţia, bet niekada nepamiršta.
  109. 109. Apibendrinimas (1) 1. Nors smegenys ir nėra raumenys, bet kuo labiau jas apkrauname darbu, tuo stipresnės jos tampa. (Kitaip nei raumenų, smegenų galia neribota). 2. Informaciją geriau įsiminsime asociacijomis, jos nutiesia naujus nervinius takus, o šie vėliau padeda lengviau informaciją atgaminti. 3. Ar atmintis svarbi? Atmintis - viskas, o ţinios – tai tik paprasčiausias įsiminimas. 4. Įsimenant informaciją svarbiausios trys šio proceso dalys: kodavimas, laikymas, atgaminimas. Problemų sukelia bet kurios jų nepakankamumas. 5. Kas daţniausiai sukelia atminties nepakankamumą? Daţniausiai – informacijos kodavimas, nes tam skiriame nepakankamai dėmesio.
  110. 110. Apibendrinimas (2) 6. Smegenys yra „lanksčios“ ir nuolat kinta veikiamos ţmogaus patirties. Smegenis mes nuolat „instaliuojame“ – tiesiame naujus nervinius takus. 7. Tyrimai rodo, kad vyrų ir moterų smegenys tam tikrais atvejais informaciją apdoroja skirtingai. Moterų kairiojo ir dešiniojo smegenų pusrutulių jungtis yra geresnė.
  111. 111. Čempionas bijo pralaimėti. Visi kiti bijo laimėti. Billie Jean King
  112. 112. Nugalėtojas pasiima viską  Gebėjimas prisiimti atsakomybę uţ savo mąstymą yra įgūdis ir jis išugdomas.  Nugalėtojais gyvenime tampa tie iš mūsų, kurie išmoksta valdyti mintis ir panaudoti protą savo pačių labui.  Galia pakeisti mąstymą ir pritraukti daugiau sėkmės į gyvenimą slypi ne mūsų rankose – ji yra mūsų galvoje.  Ir optimizmas ir pesimizmas – galinga jėga. Ţodis „pesimizmas“ kilęs iš lotyniško „pessimus“, reiškiančio „blogiausias“ . Jei tikimasi blogiausio, tai protas įjungia mechanizmą mintisjausmas-elgesys, o jo veikimas garantuotai ves prie tokio rezultato, kokio tikimasi.
  113. 113. Optimizmas, pesimizmas Kalbant apie optimizmą beveik visuomet minima:     laimė, pasiekti tikslai, įgyvendintos svajonės, atkaklumas, gera sveikata. Pesimizmą daţniausiai lydi:     nusiminimas, jausmas, kad esi nelaimingas, nenoras spręsti problemų, prasta sveikata, polinkis kaltinti.
  114. 114. Pratybos: pasirūpinkite savo svajonėmis Galvokite apie tą svajonę, kurią siekiate įgyvendinti. Atsisėskite ramioje vietoje. Atsipalaiduokite ir ramiai kvėpuokite. Įsivaizduokite tą svajonę kaip pasiektą arba išsipildţiusią. štai jūs toje „nuotraukoje“ spinduliuojate dţiaugsmą.  Suţadinkite tinkmas emocijas, matykite visas detales, girdėkite visus garsus.  Savo mintyse darykite viską, ką galite, kas jums leis pajusti, kad tai realu ir pasiekiama.  Leiskite paveikslui palengva išnykti.     (Tai savo vaizduotėje pakartokite maţiausiai du ar tris kartus per savaitę. Kiekvienu dabartiniu veiksmu jūs kuriate savo ateitį).
  115. 115. Dabar ištirkime jūsų intuiciją ir/ar dėmesį. Paţiūrėkite į septynias kortas paveikslėlyje. Kad laimėtumėte, turite pasirinkti vieną iš jų – tą, kuri intuityviai jus traukia, ir įvardinkite ją mintyse keletą kartų. Prašome tai daryti greitai. O dabar patikrinkime jūsų vizualizacijos galias. Įsivaizduokite pasirinktą kortą – kaip ji pakyla į orą ir pranyksta tarp debesų. Gerai. Dabar liko šešios kortos. Paţiūrėkite į toliau pateikiamą atsakymą Jeigu teisingai atlikote uţduotį, jūsų kortos ten nebus. Puikiai padirbėjote, jūs laimėjote. Nugalėtojas pasiima viską.
  116. 116. Atsakymas Įsiţiūrėkite. Kurios kortos trūksta? Jūsų kortos čia nėra, juk taip? Veikė proto galia? Dėmesys? Vadinkite kaip norite. Puikiai padirbėta. (10 taškų) Taškų skaičiavimo skalė  9 taškai ir daugiau (9-29): turite galią – minties galią.  Maţiau kaip 9 taškai: jūsų protas bejėgis !
  117. 117. Mes visi esame tame pačiame griovyje, bet kai kurie mato ţvaigţdes. Oscar Wilde
  118. 118. Gyvenimas yra nuostabus  Visas jūsų gyvenimas iki pat šios akimirkos yra ne kas kita, kaip jūsų metų metus puoselėtų minčių ir nuostatų rezultatas. Dabar visa tai jau vadinama praeitimi. Tai, ko nepakeisi.  Viskas, ką turime dabar – yra štai ši dabarties akimirka... „Visas gyvenimas – prisiminimai, išskyrus tą vienintelę dabarties akimirką, bet ji pralekia taip greitai, kad vargu ar ją pajunti.“ Tennessee Williams  Būtent dabar yra mums svarbu, nes nuostatos ir mintys, vadinasi, ir tai ką sakome ir darome, kuria ateitį.
  119. 119. „Negyvenk taip, tarsi ketintum gyventi dešimt tūkstančių metų. Neišvengiama lemtis kybo virš galvos. Kol gyveni, kol įmanoma, būk geras“ Markas Aurelijus, „Sau pačiam“
  120. 120. „Konstantos“, kurios siejasi su ţmonėmis, laikančiais save laimingais 1. Jie suvokia, kad save valdo. 2. Optimizmas. 3. Jų lūkesčiai ir tikslai realistiški. 4. Jie mankštinasi, jų gera sveikata. 5. Jiems būdinga sveika savigarba. 6. Jie - atviros asmenybės. 7. Turi su kuo artimai bendrauti. 8. Turi laisvalaikį ir pomėgį. 9. Naudojasi pagalba. 10.Patenkinti savo darbu.
  121. 121. Praeitis – istorija, ateitis – paslaptis, o dabartis* – ne kas kita kaip dovana. * Anglų kalbos ţodis present reiškia ir „dovana“ ir „dabartis“
  122. 122. Jei manai, kad gali, tai ir gali. Taigi pirmyn: pakeisite mąstymą, pakeisite gyvenimą.
  1. A particular slide catching your eye?

    Clipping is a handy way to collect important slides you want to go back to later.

×