• Share
  • Email
  • Embed
  • Like
  • Save
  • Private Content
Galimybių studijos pristatymas 2011 02 11
 

Galimybių studijos pristatymas 2011 02 11

on

  • 2,580 views

 

Statistics

Views

Total Views
2,580
Views on SlideShare
2,552
Embed Views
28

Actions

Likes
1
Downloads
15
Comments
0

1 Embed 28

http://www.lyderiulaikas.smm.lt 28

Accessibility

Categories

Upload Details

Uploaded via as Microsoft PowerPoint

Usage Rights

© All Rights Reserved

Report content

Flagged as inappropriate Flag as inappropriate
Flag as inappropriate

Select your reason for flagging this presentation as inappropriate.

Cancel
  • Full Name Full Name Comment goes here.
    Are you sure you want to
    Your message goes here
    Processing…
Post Comment
Edit your comment
  • Projektas "Lyderių laikas" Viešoji konsultacija 2010-11-08 UPC
  • Projektas "Lyderių laikas" Viešoji konsultacija 2010-11-08 UPC
  • Gediminas Projektas "Lyderių laikas" Viešoji konsultacija 2010-11-08 UPC
  • Užsienio šalių patirties analizė daugiausia remiasi Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos atliktu tyrimu „Mokyklų lyderystės tobulinimas“ ir Stanfordo universiteto atliktu tyrimu „Mokyklų lyderystės tyrimas „Sėkmingai dirbančių mokyklų vadovų rengimas“, kurie gilinasi į formalias magistrantūros programas ir apžvelgia daug realių pavyzdžių. Priority: Improving School Leadership activity ranked #3 out of 29 activities for the OECD Education Committee Programme of Work (2007-2008). Projektas "Lyderių laikas" Viešoji konsultacija 2010-11-08 UPC
  • OECD: Projektas "Lyderių laikas" Viešoji konsultacija 2010-11-08 UPC
  • Pagal švietimo centrų pateiktus duomenis dalis renginių 2008 m. (53,51 proc.) buvo vykdomi atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. vasario 12 d. įsakymu NR. ISAK-398 patvirtintas prioritetines valstybinių ir savivaldybių mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų, mokytojų, profesijos mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų kvalifikacijos tobulinimo kryptis 2008–2010 metams. Lentelėje apačioje pateikiamos prioritetinės sritys ir procentinė renginių išraiška (iš 53,51 proc. aukščiau paminėto). Projektas "Lyderių laikas" Viešoji konsultacija 2010-11-08 UPC
  • Pagal švietimo centrų pateiktus duomenis dalis renginių 2008 m. (53,51 proc.) buvo vykdomi atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. vasario 12 d. įsakymu NR. ISAK-398 patvirtintas prioritetines valstybinių ir savivaldybių mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų, mokytojų, profesijos mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų kvalifikacijos tobulinimo kryptis 2008–2010 metams. Lentelėje apačioje pateikiamos prioritetinės sritys ir procentinė renginių išraiška (iš 53,51 proc. aukščiau paminėto). Projektas "Lyderių laikas" Viešoji konsultacija 2010-11-08 UPC
  • Pagal švietimo centrų pateiktus duomenis dalis renginių 2008 m. (53,51 proc.) buvo vykdomi atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. vasario 12 d. įsakymu NR. ISAK-398 patvirtintas prioritetines valstybinių ir savivaldybių mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų, mokytojų, profesijos mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų kvalifikacijos tobulinimo kryptis 2008–2010 metams. Lentelėje apačioje pateikiamos prioritetinės sritys ir procentinė renginių išraiška (iš 53,51 proc. aukščiau paminėto). Projektas "Lyderių laikas" Viešoji konsultacija 2010-11-08 UPC
  • Vadyba yra empiriškai stebimas organizacijos valdymas bei specialioji (konkrečioji arba praktinė) disciplina, nagrinėjanti organizacijos valdymą ir kontrolę. Tarp tipinių vadybos užduočių yra: strateginis planavimas; ilgalaikių rėminių koncepcijų strateginėms veiklos sritims nustatymas veiksmingų sisteminių struktūrų sukūrimas, diegimas ir palaikymas, pvz., planavimo ir kontrolės sistemos, organizacinė struktūra. Įvairūs specialistai ne visuomet sutaria dėl išsamaus vadybos funkcijų sąrašo, sutarta, kad pagrindinės penkios Henri Fayol pasiūlytos funkcijos yra : Planavimas, Organizavimas, Vadovavimas, Koordinavimas ( Reguliavimas), Kontrolė Projektas "Lyderių laikas" Viešoji konsultacija 2010-11-08 UPC
  • Projektas "Lyderių laikas" Viešoji konsultacija 2010-11-08 UPC

Galimybių studijos pristatymas 2011 02 11 Galimybių studijos pristatymas 2011 02 11 Presentation Transcript

  • Mokyklų tobulinimo centras Projekto „Lyderių laikas“ Vadybinių kompetencijų formalaus pradmenų įgijimo bei neformalaus jų papildymo galimybių studijos (situacijos analizės) pristatymas švietimo politikos formuotojams 2011-02-11 ŠMM, Kolegijų salė
  • Projekto “Lyderių laikas” I etapo (2009–2011) veiklos Mokyklų tobulinimo centras KONSULTAVIMAS VIRTUALI APLINKA MOKYKLOS VALDYMO MODELIAI VADYBINIŲ KOMPETENCIJŲ PLĖTRA LYDERYSTĖS RAIŠKOS LONGITUDINIS TYRIMAS Konsultacinių švietimo paslaugų ir pasiūlos Lietuvoje ir užsienyje tyrimas Konsultavimo paslaugų ir pasiūlos modelio aprašas Konsultantų mokymo programos Mokymo programų mokymo paketai VA rengimo ir įgyvendinimo modelis VA koncepcija Lietuvos mokyklų valdymo efektyvumo tyrimas Siūlomų mokyklos valdymo modelių aprašas Vadybinių kompetencijų formalaus pradmenų įgijimo bei neformalaus jų papildymo galimybių studija Formalių studijų programa Formalių studijų metodinė medžiaga Neformalių studijų programos ir įgyvendinimo modeliai Neformalių studijų metodinė medžiaga Longitudinio Lietuvos švietimo lyderystės raiškos kaitos tyrimo metodologijos ir instrumentų sukūrimas Longitudinio Lietuvos švietimo lyderystės raiškos kaitos tyrimas
  • Projekto “Lyderių laikas” I etapo (2009–2011) veiklos Švietimo aprūpinimo centras
    • Švietimo aprūpinimo centras, kuriam ŠMM įsakymu pavesta vykdyti projektą.
    • Palydimosios veiklos:
    • Projekto administravimas
    • šešių knygų lyderystės tema vertimas į lietuvių kalbą, leidyba 2000 egz. tiražu, dalinimas švietimo institucijoms ir pristatymas švietimo bendruomenei (400 dalyvių);
    • 15 pavadinimų edukacinių knygų lyderystės tema pirkimas, dalinimas Mokytojų švietimo centrams ir pristatymas švietimo bendruomenei (20 centrų);
    • straipsnių (1000 lapų) lyderystės tema vertimas į lietuvių kalbą www.lyderiulaikas.smm.lt – Lyderio biblioteka;
    • dalyvavimas trijose tarptautinėse lyderystės konferencijose, medžiagos pristatymas ŠMM ir projekto interneto svetainėje; www.lyderiulaikas.smm.lt – sklaida;
    • dalyvavimas tarptautiniuose lyderystės tinkluose;
    • projekto viešinimas užsienyje ir Lietuvoje, straipsniai Lietuvos spaudoje;
    • projekto interneto svetainė www.lyderiulaikas.smm.lt – į pagalba švietimo vadybinei grandžiai.
  • Turinys
    • Studijos tikslai
    • Tyrimų metodai
    • Švietimo vadybos magistrantūros rinkos išorinių veiksnių analizė
    • Mokyklų darbuotojų vadybinių kompetencijų poreikiai ir esamų programų trūkumai
    • Užsienio šalių patirtis rengiant švietimo vadybos programas
    • Kokybinis egzistuojančių švietimo vadybos magistrantūros programų vertinimas
    • Kokybinis neformalaus profesinio tobulinimosi modulių vertinimas
    • Rekomendacinio pobūdžio tyrimo išvados
    • Bendrosios studijos išvados
  • Įvadas: studijos tikslai
    • Atlikti kokybinį egzistuojančių švietimo vadybos magistrantūros ir neformalaus profesinio tobulinimosi programų bei konkrečių modulių vertinimą lyderystės ir vadybos įgūdžių formavimo aspektu
    • Pateikti rekomendacijas į lyderystę orientuotos švietimo vadybos magistrantūros kūrimui
    • Pateikti alternatyvios magistrantūros programos įgyvendinimo galimybių įvertinimą
  • Sąvokos
    • formalusis švietimas
      • formal education
      • Teisės aktų nustatyta tvarka įregistruotos ir vykdo-mos švietimo programos, kurias sėkmingai baigus suteikiamas pradinis, pagrindinis, vidurinis arba aukštasis išsimokslinimas ir / ar kvalifikacija.
    • neformalusis švietimas
      • nonformal education
      • Švietimas pagal įvairias švietimo poreikių tenkinimo, kvalifikacijos tobulinimo, papildomos kompetencijos įgijimo programas.
  • Studijoje naudoti tyrimo metodai
    • Užsienio šalių patirties apžvalga (2010 m. sausio – kovo mėn.)
    • “ Lyderių laikas” projekto kontekste fokus grupė su švietimo sistemos ekspertais: mokyklų, švietimo sistemos valstybinių institucijų ir universitetų atstovais. (2010 m. sausio mėn.)
    • Giluminiai interviu su formaliose švietimo vadybos studijose studijuojančiais studentais ir absolventais (2010 m. spalio – lapkričio mėn.)
    • Kiekybinė mokytojų apklausa (2010 m. kovo – liepos mėn.)
    • Formalių ir neformalių studijų aprašymų įvertinimas (2010 m. sausio – kovo mėn.)
    • Viešai prieinamų dokumentų analizė (2010 m. sausio – liepos mėn.)
  • Švietimo vadybos magistrantūros rinkos išorinių veiksnių analizė
  • Lietuvos situacijos apžvalga
    • Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, pedagogų ir mokyklų vadovų skaičius mažėja nuo 2004 metų. Taip pat, remiantis Švietimo problemų analize (2008), pastebimas ryškus mokytojų senėjimas pagal amžių ir jaunų mokytojų skaičiaus mažėjimas. Tokia tendencija veda į problemą – galimą mokytojų trūkumą, mokytojų senėjimą ir švietimo stagnaciją mokyklose.
    • Siekiant šias problemas spręsti, pedagogams turėtų būti sudaromos įvairios kvalifikacijos kėlimo galimybės, pritraukiami jauni pedagogai.
    • Galima daryti prielaidą, kad mokytojų, norinčių lavinti vadybos , lyderystės kompetencijas, yra apie 10% nuo visų Lietuvos mokytojų, o tai yra apie 6000 potencialių klientų formalioms ir neformalioms studijoms.
  • Socialinės-ekonominės aplinkos analizė
    • Atlikus pasaulinių tendencijų analizę nustatyta, kad mokytojų kvalifikacijos ir išsilavinimo svarba yra aktuali problema, kurios sprendimo ieškoma tiek Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV), tiek ir Europoje.
    • Kalbant apie mokytojų kompetenciją, akcentuojamas ne tik mokomųjų dalykų išmanymas, bet ir gebėjimas efektyviai perteikti turinį.
    • Pastarąsias galimybes didina mokytojų lyderystės ir vadybos kompetencijos, kurios tampa būtinomis.
  • Teisinės aplinkos veiksnių analizė
    • Mokytojo kvalifikacijai kelti teisiškai tokios studijos nėra privalomos, tačiau tokios studijos naudingos mokyklos vadovams, kadangi pirmą kartą atestuojamas mokyklos vadovas (įskaitant mokyklos direktorius ir pavaduotojus) privalo būti išklausęs formalių antrosios pakopos vadybos studijų programą arba neformalų mokyklos vadybos kursą.
    • Čia kvalifikaciniai reikalavimai mokyklos vadovams padidina paklausą norimoms steigti studijoms, tačiau tuo pačiu metu ir padidina konkurenciją, kadangi galimu antrosios pakopos vadybos studijų pedagogams konkurentu tampa neformalios tos pačios srities studijos. Tačiau antrosios pakopos studijos kuria ir pridėtinę vertę – tai universitetinės studijos, ne tik padedančios kelti kvalifikaciją, bet dar ir suteikiančios mokslinį laipsnį.
  • Vartotojų poreikių įvertinimas
    • Tyrimas „Pedagogų rengimo kokybė Lietuvos aukštosiose mokyklose ir jų įsidarbinimo galimybės “ parodė, jog pedagogams trūksta teorinių vadybos žinių.
    • Tačiau reikia atkreipti dėmesį ir į tai, kad MTC atliktas tyrimas parodė, jog mokytojai, neužimantys mokykloje administracinių pareigų, neakcentuoja vadybinių kompetencijų turėjimo, lavinimo svarbos ir poreikio kasdieniame pedagogo darbe, dėl šios priežasties paklausa gali būti mažesnė, nei būtų konkrečių pedagoginių specializacijų magistrantūroms.
    • Todėl programos rengėjai turėtų atsižvelgti į tai ir sudaryti studijų programą atsižvelgiant į daugumos mokytojų – nedirbančių mokyklos administracijoje, poreikius vadybinėms kompetencijoms ir akcentuoti šių kompetencijų ugdymą potencialiems studentams .
  • Mokyklų darbuotojų vadybinių kompetencijų poreikio tyrimas
    • Buvo atliktas kokybinis tyrimas, kurio tikslas – išsiaiškinti, koks yra lyderystės kompetencijų poreikis ir kaip Lietuvoje organizuojamos švietimo vadybos programos šį poreikį tenkina. Remiantis tyrimo rezultatais suformuluotos rekomendacijos naujai kuriamoms švietimo vadybos programoms.
    • Tyrimo respondentais buvo parinkti asmenys, kurie Lietuvoje studijavo švietimo vadybą ir dirba mokyklose. Šie respondentai, remdamiesi savo darbo mokyklose patirtimi, turėjo galimybę palyginti praktikoje iškylančius vadybinių (lyderystės) kompetencijų poreikius ir įvertinti, kaip esamos švietimo vadybos programos šias kompetencijas ugdo.
  •   UŽSIENIO ŠALIŲ PATIRTIS RENGIANT ŠVIETIMO VADYBOS PROGRAMAS
  • Programų turinys
    • Švietimo magistrantūros programų turinys apima:
      • pagrindinių įstatymų leidimo, administravimo ir vadybos žinių ir įgūdžių ugdymą, reikalingą pamatiniam lyderio funkcionavimui mokymo įstaigoje (Austrijos ir Belgijos (Flanderso) mokyklų bendruomenės);
      • kompetentingesnę pedagoginę lyderystę, kuri gali būti naudojama formuojant mokyklos standartus (Šiaurinė Airija).
    • Programos turinys gali būti pagrįstas tradicinėmis vadybos disciplinomis (Vengrija, Korėja) arba individualių mokyklų kontekstais, programą derinant su papildomais mokymais (Anglija).
    • Daugumoje programų stengiamasi derinti teorines ir praktines žinias.
  • Programų turinys: Anglija
    • Anglijoje, kur lyderystės kompetencijų ugdymas turi atitikti griežtus reikalavimus, pagrindinės nuostatos yra mokyklų atskaitomybė ir vietos valdymas.
    • Yra siūloma kruopščiai sudarytų programų (dauguma jų yra vykdomos valstybės finansuojamos Nacionalinės mokyklų vadovų kolegijos), specialiai parengtų karjeros planavimui, mokyklos konteksto ir lyderystės lygio įvertinimui mokykloje arba švietimo sistemoje.
    • Programos paprastai yra pagrįstos lyderystės teorija, tačiau yra itin praktiškos ir lengvai pritaikomos.
  • Programų turinys: Austrija
    • Austrijoje, kur yra siekiama priešintis biurokratinio valdymo ir pagarbos valdžiai tradicijai, skatinamas iniciatyvesnės, savarankiškesnės ir bendradarbiaujančios lyderystės modelis.
    • Austrijos valdžia neseniai įsteigė Lyderystės akademiją, kurioje yra akcentuojama bendradarbiaujančios lyderystės ir verslumo įpročių ir gebėjimų plėtotė .
  • Programų turinys: Švedija
    • Švedijoje Nacionalinėje mokyklų direktorių mokymo programoje teorinio ir praktinio turinio akcentavimas bei didaktinio arba aktyvaus mokymosi metodų pasirinkimas priklauso nuo programą dėstančios mokymo įstaigos.
  • Programų turinys: nacionalinių tradicijų reikšmė
    • Nacionalinės tradicijos taip pat atlieka svarbų vaidmenį sudarant programos turinį.
    • Prancūzijos ugdymo programos siekia išlavinti specialistus, kurie atstovautų pagrindines šalies ir jos visuomenės vertybes.
    • Anglakalbės šalys labiau orientuojasi į technines kompetencijas, užtikrinančias valstybės politinių tikslų realizavimą.
  • Programų turinys: bendri pastebėjimai
    • Į švietimo programos turinį paprastai įeina pedagoginės teorijos, organizacinės plėtros ir pokyčių valdymas, taip pat ir lyderystės gebėjimai.
    • Lyderystės švietimo programų standartai, taip pat kaip ir lyderystės elgesio tyrimai, numato poreikį pakeisti ir / arba iš naujo suteikti prioritetą turiniui daugeliui švietimo programų (Jackson & Kelley, 2002; Knapp, Copland, & Talbert, 2003).
      • Į tokius pakeitimus įeina kompetencijų, įgalinančių mokyklų lyderius sėkmingiau mokytojauti ir mokyti, suteikimas.
      • Kiti gebėjimai: sprendimų priėmimas bendradarbiaujant, strategijų kūrimas, paskirstytos lyderystės praktinis įgyvendinimas, mokymo įstaigų bendruomenių bendros kultūros kūrimas, organizacinių pokyčių ir atnaujinimo procesai ir vadybos kompetencijos ugdymas atliekant analizę ir naudojant duomenis bei mokomąsias technologijas vadovaujant mokyklos tobulinimo veiklai (Waters et al., 2003; Knapp et al., 2003).
      • Pastebimas didėjantis susidomėjimas etine lyderyste ir gilesnis socialinių bei kultūrinių veiksnių, formuojančių mokinių ugdymą, supratimas (Murphy).
      • Programos siekia dalyviams įdiegti analitinės ir kritinės analizės įpročius, kurie leis jiems mokytis iš praktikos.
  • Programų turinys: bendri pastebėjimai (2)
    • Gerai išvystytos ir nuoseklios programos susieja siekius, mokymosi užduotis ir kandidatų įvertinimą su bendromis vertybėmis, įsitikinimais ir žiniomis apie efektyvią vadybos praktiką (Knapp et al., 2003).
    • Jos pateikia logišką, nuoseklią darbo eigą, mokymosi užduotis ir programos struktūras, susijusias su teorija ir praktika , sudarytas pagal suaugusiųjų mokymo teorijos principus.
    • Mokymosi užduotys išlieja pamatus, ant kurių yra pastatomos naujos, savarankiškos žinios. Taip pat mokymosi užduotys skatina saviraišką, susieja praeities patirtį su naujomis įgytomis žiniomis. Jos yra labiau orientuotos į praktinę problemą nei į dėstomą dalyką ir pateikia įvairius problemos nagrinėjimo kontekstus, praktiškai pritaikant naujas žinias (Granott, 1998; Lave, 1991).
    • Žinių pagrindą, kuriuo yra pagrįsta programa, taip pat kaip ir mokomąsias strategijas, artimai sieja profesiniai valstybinių institucijų nustatyti standartai.
  • Programų turinys: bendri pastebėjimai (3)
    • Programose naudojami lyderystės ugdymo metodai skiriasi, nes kai kurie reformų šalininkai teikia pirmenybę lyderystės ir vadybos praktiniams gebėjimams, o ne akademiniams gebėjimams. Kiti palaiko tokių mokytojų ugdymą, kurie giliau suvokia mokymosi esmę ir atskleidžia lyderystės potencialą.
    • Idėjos, kaip pagerinti kandidatų į vadovo (lyderio) pareigas kokybę, žymiai skiriasi ir dažnai prieštarauja viena kitai.
      • Kai kurie reformų šalininkai propaguoja talentingų lyderių, nepriklausančių švietimo įstaigoms, verbavimą,
      • Kiti palaiko stiprių mokytojų, giliai suvokiančių mokymosi sampratas ir turinčių lyderystės potencialą, ugdymą.
      • Kai kurie išlaiko nuomonę, kad veiksmingos švietimo programos turėtų labiau vertinti kandidato lyderystės potencialą nei jo / jos akademinius gebėjimus (tradicinis kriterijus),
      • Kiti teigia, kad programose turi būti naudojami paprastesni kriterijai, tinkami kandidatų skaičiui padidinti.
      • Dar vieni įsitikinę, kad turėtų būti taikomi griežtesni atrankos kriterijai (Hess, 2003).
  • Studijų metodai: bendri pastebėjimai
    • Platus naudojamų metodų spektras. Kai kurios programos akcentuoja dalykines žinias (ką), kitos procedūrines (kaip).
    • Teorinis arba akademinis darbas yra daugiau ar mažiau papildomas patirtiniu, realiomis problemomis pagrįstu mokymusi ir patirtimi.
    • Grupinis darbas, tinklai, mentorystė ir mokymasis vienam iš kito yra daugelio šalių švietimo programų savybės, skirtos įtraukti studentus į intensyvų jų mokymosi proceso valdymą ir praktinį jų žinių ir įgūdžių įgyvendinimą.
  • Studijų metodai: pastabos
    • Su veiklos sritimi susijusios praktikos
      • Tarpdisciplininės eksperimentinio mokymosi studijos rodo, kad susidūrimas su realiomis situacijomis ir praktinis žinių pritaikymas padidina lyderio gebėjimą apmąstyti savo veiksmus, analizuoti ir sistemiškai planuoti veiksmų strategijas (Kolb & Boyatzis, 1999).
    • Problemų sprendimas
      • efektyvi studijų programa susideda iš mokomųjų užduočių ir įvertinimų, kurie orientuojasi į žinių praktinio įgyvendinimo problemas ir skatina efektyvų problemų sprendimą ir apsvarstymą.
  • Studijų metodai: pastabos (2)
    • Mokymasis vienas iš kito
      • Daugiau tyrimų yra atlikta mentoringo srityje, nei mokymosi vienas iš kito. Pagrindinės vadovavimo studijos nustatė jo efektyvumą (Hobson, 2003), be to, tai yra pagrindinė sudedamoji dalis universitetų siūlomose programose Jungtinėse Valstijose ir Jungtinėje Karalystėje.
      • Mokyklų lyderių tyrimas Anglijoje (Luck, 2003) parodė mentoringo metodo vertingumą. Kai kurie respondentai, kurie turėjo mentorius formalaus ugdymo programose, nurodė šį procesą kaip svarbiausią programos dalį. Kai kurie naujai pareigas einantys mokyklų direktoriai pareiškė, kad be mentoringo jie būtų „pražuvę“.
      • Remiantis Evans ir Mohr (1999), mokyklų vadovai mokosi efektyviausiai, kai jie yra įtraukiami į diskusijų grupes, kuriose jie suformuluoja įsipareigojimus vienas kitam ir sukuria „šalutinės atskaitomybės“ tinklą.
  • Valstybės politika siekiant skatinti lyderystę mokyklose
    • Suteikti tęstinius ir priderintus prie karjeros (pasiruošimo, darbo pradžios, dirbančiųjų) stadijos mokymus.
    • Užtikrinti suderinamumą ir kokybę mokymų iš skirtingų institucijų.
    • Suderinti mokymus su patirtimi: mokymosi, ugdomojo vadovavimo (angl. coaching) ir praktinės patirties.
  •   KOKYBINIS EGZISTUOJANČIŲ ŠVIETIMO VADYBOS MAGISTRA N TŪROS PROGRAMŲ VERTINIMAS
  • Vertinimo metodologija
    • Dalykai (klausimai), analizuojami studijų programos vertinimo metu:
    • Studijų programos pavadinimas ir studijų tipas.
    • Įgyjamas išsilavinimas (kvalifikacija).
    • Studijų trukmė (bendras kreditų (ar valandų) skaičius, auditorinių valandų skaičius).
    • Pedagoginio personalo, vykdančio programą, kvalifikacija.
    • Metodinis programos aprūpinimas (vadovėliai, kompiuterinė įranga ir kt.).
    • Materialusis programos aprūpinimas (laboratorijų įranga, praktikų bazė ir kt.).
    • Studijuojamų dalykų sąrašas ir apimtis kreditais (ar valandomis).
    • Dalykų sąrašo pagrįstumas programoje, siekiant vadybinių kompetencijų įgijimo.
  • Vadybinę veiklą švietime laiduojančios kompetencijos (Žilinskaitė, Linkaitytė, 2009)
    • 6 vadybinės kompetencijos (jos gali būti vadinamos universaliomis / perkeliamosiomis): veiklos planavimas; veiklos planų įgyvendinimo organizavimas; vadovavimas; veiklos kokybės gerinimas; tyrimai ir vystymas; veiklos administravimas.
    • Šios vadybinės kompetencijos apima ir lyderystės potencialą: vizijos kūrimą, jos įgyvendinimo planavimą per pokytį, motyvavimą pokyčiams, organizacijos vystymą ir kūrybingumą, sąveiką su aplinka.
  • Vertintos švietimo vadybos magistrantūros programos Valstybinis kodas Studijų pakopa Studijų kryptis Studijų programa Auk š toji mokykla 62407S116 antroji Edukologija Edukologija (specializacija – š vietimo vadyba) KTU 62607S104 antroji Edukologija Š vietimo kokybės vadyba KU 62607S113 antroji Edukologija Š vietimo vadyba KU 62607S128 antroji Edukologija Verslumo edukologija MRU 62607S101 antroji Edukologija Š vietimo kokybės vadyba ŠU 62607S103 antroji Edukologija Š vietimo kokybės vadyba VPU 62607S119 antroji Edukologija Edukologija (specializacija – š vietimo vadyba) VU 62607S115 antroji Edukologija Š vietimo vadyba VDU 62607S127 antroji Edukologija Profesinio mokymo vadyba VDU 62607S126 antroji Edukologija Š vietimo kokybės vadyba VDU 62607S12 2 antroji Vadyba ir verslo administravimas Š vietimo įstaigų vadyba ir administravimas VPU 62107S111 antroji Edukologija Edukologija (specializacija – š vietimo vadyba) VPU
  • Vertintų švietimo vadybos magistrantūros programų bruožai (1)
    • 12 formalių magistrantūros programų teikiamos septyniuose universitetuose: KTU, KU, MRU, ŠU, VPU, VU ir VDU.
    • Švietimo vadybos magistrantūros studijos pasiskirstę geografiškai Vilniuje (5 programos), Kaune (4 programos), Klaipėdoje (2 programos) ir Šiauliuose (1 programa).
    • Tik dvi iš šių programų yra „Švietimo vadybos“ programos (teikiamos KU ir VDU), kituose universitetuose švietimo vadyba atsiranda tik kaip viena iš specializacijų, kuri gali būti nesiūloma kasmet.
  • Vertintų švietimo vadybos magistrantūros programų bruožai (2)
    • Kai kurios programos suteikia specializacijas:
      • KTU - Aukštojo mokslo organizavimo, Besimokančios organizacijos vystymo; Socialinės pedagogikos; Švietimo vadybos;
      • VU - Bendrosios edukologijos, Švietimo vadybos, Švietimo politikos ir Socialinės pedagogikos;
      • VDU (62607S115 programa) - Bendrojo lavinimo vadybos, Karjeros projektavimo, Profesinio mokymo vadybos, Suaugusiųjų švietimo vadybos, Švietimo kokybės vadybos,
      • VPU - Švietimo vadybos, Specialiosios pedagogikos ir Andragogikos
  • Vertintų švietimo vadybos magistrantūros programų bruožai (3)
    • Švietimo vadybos magistrantūros programų trukmė 63 – 80 nacionalinių kreditų.
    • Visose programose įgyjamas edukologijos magistro laipsnis (išskyrus švietimo įstaigų vadybos ir administravimo magistrantūrą, kuri yra verslo ir vadybos krypties).
  • Vertintų švietimo vadybos magistrantūros programų bruožai (4)
    • Programose didesnis dėmesys skiriamas edukologijos kompetencijoms ugdyti.
    • Vadybos kompetencijos ugdomos, studijuojant šiuos privalomus ir/ar pasirenkamus dalykus:
      • Valdymo teorijos;
      • Švietimo vadyba, Švietimo organizacijų vadyba;
      • Kokybės vadybos sistemos, Švietimo kokybės vadyba;
      • Socialinio darbo vadyba;
      • Edukacinių informacinių sistemų ir technologijų vadyba;
      • Edukacinių inovacijų valdymas;
      • Švietimo projektų valdymas, Strateginis projektų valdymas;
      • Švietimo organizacijų strateginis vystymas;
      • Organizacijų elgsena švietimo sistemoje;
      • Žmogiškieji santykiai, Žmogiškųjų išteklių vadyba;
      • Personalo konsultavimas ir mokymo organizavimas;
      • Lyderiavimas, Vadovavimo etika;
      • Švietimo ekonomika ir finansai, Finansų valdymas;
      • Žinių ekonomika;
      • Verslumas elektroninėje erdvėje.
  • Vertintų švietimo vadybos magistrantūros programų bruožai (5)
    • Dalykų, kuriuose ugdomos/ galimai ugdomos švietimo lyderystės kompetencijos, yra tik keletas :
      • lyderiavimas,
      • vadovavimo etika,
      • žmogiškųjų išteklių vadyba,
      • organizacijų elgsena,
      • švietimo/ ugdymo projektų valdymas/ vadyba,
      • švietimo vadyba,
      • valdymo teorijos.
  • Vertintų švietimo vadybos magistrantūros programų bruožai (6)
    • Esančios švietimo vadybos programos yra orientuotos į vadybos pagrindus, tačiau jos nėra orientuotos į lyderystės ugdymą.
    • Analizuotos programos mažai dėmesio skiria šių kompetencijų ugdymui: lyderystės, strateginio valdymo, organizacijos valdymo, pokyčių valdymo, marketingo organizavimo, finansų valdymo, žmogiškųjų išteklių valdymo ir veiklos administravimo.
  • Vertintų švietimo vadybos magistrantūros programų bruožai (7)
    • Tik VU teikiamoje edukologijos programoje bei VPU teikiamoje edukologijos programoje su švietimo vadybos specializacija įtraukta privaloma praktika, kitose programose praktikos nėra arba nėra duomenų apie ją.
    • Studijos daugiau dėmesio skiria teoriniams, o ne praktiniams aspektams.
  • NEFORMALAUS PROFESINIO TOBULINIMOSI PROGRAMŲ BEI KONKREČIŲ MODULIŲ VERTINIMAS
  • Kokybinio vertinimo rezultatai
    • Iš atsitiktinai atrinktų 33 neformalių tobulinimo programų atlikto vertinimo buvo nustatyta:
      • Strateginės praktikos kūrimo kompetencijos buvo ugdomos 13-oje iš 33 programų,
      • strateginės praktikos įgyvendinimo vadybos kompetencijos 8-iose,
      • vadovavimo 12-oje,
      • veiklų kokybės gerinimo 15-oje,
      • tyrimų ir vystymo nei vienoje, ir veiklų administravimo 1-oje programoje.
  • Kokybinio vertinimo rezultatai
    • Sekančių kompetencijų grupės buvo ugdomos gana tolygiai
      • Strateginės praktikos kūrimas, Strateginės praktikos įgyvendinimo vadyba, Vadovavimas, Veiklų kokybės gerinimas.
    • Tyrimų programų kūrimas, įgyvendinimas, reflektyvios praktikos skatinimas, parama naujovių įgyvendinimui, kaitos strategijos kūrimas bei įgyvendinimas, ir duomenų rinkimo, dokumentavimo bei raportavimo procedūrų palaikymas, išteklių panaudojimo stebėsena ir atskaitomybės vykdymas buvo ugdomos minimaliai .
  • Kokybinio vertinimo rezultatai (2)
    • Neformalus ugdymas pedagogams, lavinant vadybines kompetencijas šiuo metu ypač telkiamas ties bendra mokyklos, kaip švietimo įstaigos vadyba , o ypač ties ugdymo/švietimo proceso, bei metodinės medžiagos planavimu bei organizavimu.
    • Nei vienas iš rastų seminarų/kursų nesitelkia ties mokyklos, kaip organizacijos vadyba , pvz. organizacijos funkcijos, įvairesni, šiuolaikiniai valdymo būdai.
    • Didžioji dalis mokymų koncentruojasi ties darbo planavimo kompetencijomis, neskiriamas dėmesys mokyklos, kaip organizacijos tarp kitų organizacijų vadybos kompetencijos , pvz. apie išorinių veiksnių (išskyrus politikos įtakos) svarbą ir mokyklos valdymą šiame kontekste.
  • Kokybinio vertinimo rezultatai (3)
    • Itin mažas skaičius seminarų / kursų lavina komandinio darbo įgūdžius ar toleranciją, darbo multikultūrinėse grupėse įgūdžius, taip pat, mažai seminarų kalba apie mokyklos kaip organizacijos efektyvumą, jo vertinimą ir gerinimą.
    • Daugelis seminarų apima labai plačias temas, kurios yra studijuojamos labai trumpai.
      • Pavyzdžiui, „Mokyklos vadybos pagrindų“ seminarų ciklas apima šias tematikas – ugdymo proceso valdymas, žmogiškųjų išteklių, turto ir lėšų valdymas, švietimo vadybos kultūros priežastys ir uždaviniai, švietimo politikos ir strategijos plano rengimas ir įgyvendinimas.
      • Seminaro tematikos nepaliečia visų vadybos pagrindų, yra labai plačios ir nesusiję tarpusavyje.
    • Daugelyje seminarų temos yra analizuojamos bendrąja vadybos prasme, o ne pritaikytos švietimo ir / ar mokyklos kontekstui.
      • Pavyzdžiui, seminaras „Pokyčių švietimo organizacijoje valdymas“ turėtų analizuoti temas susijusias su pokyčiais švietimo organizacijoje, tačiau seminaro apraše apie švietimo organizacija yra neužsimenama ir pateikiami bendri pokyčių valdymo aspektai.
  • REKOMENDACINIO POBŪDŽIO TYRIMO IŠVADOS
  • 1. Programos tikslai ir studijų siekiniai I š vada: Vie š ųjų diskusijų metu, kalbant su Lietuvos mokyklų, š vietimo įstaigų, Lietuvos universitetų atstovais bei mokyklų ekspertų apklausa atskleidė Š vietimo vadybos ir lyderystės magistrantūros bei neformalaus profesinio tobulinimosi programų poreikį. Mokyklų atstovams nebeužtenka vien tik edukologinių kompetencijų. Jie nuolat įsitraukę į veiklas, reikalaujančias vadybinių gebėjimų: vadovavimas mokiniams, neformalaus ugdymo būreliams, bendradarbių komandoms, vadovavimas mokyklai. Rekomendacija: Š vietimo vadybos ir lyderystės magistrantūra bei neformalaus profesinio tobulinimosi programos turi apimti ne tik edukologijos, bet ir vadybos aspektus, leisti įgyti kompetencijų, reikalingų kurti ir įgyvendinti mokyklos strategiją, vadovauti, gerinti veiklų kokybę, atlikti tyrimus bei administruoti veiklas
  • I š vada: Vie š ųjų diskusijų dalyviai pastebi, kad dabartinėms programoms trūksta tarpdisciplini š kumo, vadybinio aspekto, neatsižvelgiama į skirtingų suinteresuotųjų pusių požiūrius ir poreikius.
    • Rekomendacija:
    • Siūloma, kuriant naują Š vietimo vadybos ir lyderystės magistrantūros programą bei neformalaus profesinio tobulinimosi programas, įvardinti vieningą konceptualų pagrindą, tam tikrą teorinę bazę, t.y. š ioje programoje siekiama apjungti kelių disciplinų (edukologijos ir vadybos) aspektus.
    • Š vietimo vadybos ir lyderystės magistrantūros programai realizuoti turi būti parinkti universitetai, galintys teikti kokybi š kas magistrantūros studijas, apimančias vadybos ir edukologijos disciplinas. Pasirinkti socialiai atsakingi universitetai turi akcentuoti profesionalumą, mokymąsi visą gyvenimą, novatori š kumą, sekti naujausias vadybos ir edukologijos tendencijas, siekti patenkinti studentų, mokyklų ir visuomenės poreikius.
    • Remiantis š vietimo institucijų atstovais, kuriant formalių studijų programą, rekomenduojama įtraukti visus programoje dėstysiančius dėstytojus, kad programa būtų sukurta sistemi š kesnė, numatant kiekvieno dalyko ry š ius su kitais, pagrindžiant jų tinkamumą, siekiant bendro programos tikslo. Be to, apklausti mokytojai, siūlo, kad „ programa turėtų būti sudaroma ne pagal tai, kokie institucijoje dėstytojai ir ką jie dėsto, o pagal tai, kokie programos tikslai “ .
    • Apibrėžiant formalios studijų programos rezultatus, reikia įvardinti jų sąsajas su studijų rū š imi, kryptimi, pakopa ir trukme.
    • Kuriant programą, būtina užtikrinti jos subalansuotumą ir holisti š kumą. Kiekvieno dalyko studijų rezultatai turi sietis su programos studijų rezultatais, tačiau tuo pačiu nesidubliuoti ir užtikrinti, kad būtų įgytos toje programoje apibrėžtos kompetencijos.
  • Išvada: Kokybinio tyrimo dalyviai pažymi, kad Švietimo vadybos studijų programos turi būti orientuotos ne tik į mokyklos, kaip organizacijos, vadybą, bet ir į švietimo sistemos vadybą , kadangi tobulindamiesi jie siekia žinių ir kompetencijų, reikalingų ne tik darbui ir karjerai mokymo įstaigose, bet ir įstaigose, susijusiose su švietimo sistemos vadyba. Rekomendacija: Į studijų programą ir / ar studijų modulius įtraukti politinių, teisinių dokumentų, susijusių su švietimo sistema, išaiškinimą ir analizę. Rengiant teorinių ir praktinių užsiėmimų medžiagą įtraukti pavyzdžius, susijusius ne tik su mokyklų veikla, bet ir su švietimo sistemos vadyba.
  • Išvada: Dabartinės neformalios programos nesiūlo tokio plataus spektro programų, kokių yra tikimasi rinkoje. Daugiausia programų / seminarų yra siūloma bendrosios vadybos srityje ir pasigendama tarpdisciplininių ir specializuotų mokymų. Rekomendacija: Siūloma, kad neformalios programos būtų nuoseklios ir progresuotų tarp lygmenų. Jos turėtų numatyti tiek individualių, tiek lyderių komandų rengimo iniciatyvas, taip pat atsižvelgti į mokyklų įvairovę ir jų konteksto skirtumus. Britų Tarybos atliktas tyrimas „Lietuvos valstybinės lyderių ugdymo ir mokyklų tobulinimo programos reikalavimų analizė “ pateikia bendrą mokyklų lyderių ugdymo poreikių sąrašą pagal dvi grupes – mokyklų direktoriai ir metodinių grupių vadovai. Iš pateikto sąrašo matyti poreikis vadybos ir lyderystės neformalioms programoms švietimo srityje.
  • 2. Programos sandara Išvada: Tyrimo duomenys leido nustatyti mokyklų atstovų pageidavimą, kad studijos būtų sudarytos iš atskirų modulių, kad besiruošiantis studijuoti žmogus galėtų rinktis studijas pagal poreikį, t.y. galėtų rinktis tik dalį studijų, atskirus modulius. Neformalaus profesinio tobulinimosi programų moduliai galėtų būti konvertuojami į formalius kreditus. Rekomendacija: Siūloma, kuriant Švietimo vadybos ir lyderystės magistrantūros programą, pateikti tinkamą privalomų ir pasirenkamų studijų dalykų derinį, nuosekliai išdėstyti dalykus laike, suteikiant pakankamai laiko jiems įsisavinti. Kita vertus, taip pat rekomenduojama atkreipti dėmesį į kiekvieno dalyko turinį, kad ta pati medžiaga neatsikartotų, bet nuosekliai pasipildytų. Siūloma registruoti Švietimo vadybos ir lyderystės magistratūros programą vadybos srityje, su edukologijos antrine koncentracija. Tai leistų besimokantiems maksimaliai lanksčiai panaudoti įgytas žinias atitinkant Švietimo ir mokslo ministerijos keliamus reikalavimus. Formalias studijų programas teikiančiose organizacijose turi būti aiškiai apibrėžta tvarka, pagal kurią neformaliųjų studijų moduliai pripažįstami dalimi formaliųjų studijų ir jų konvertavimo į formalius kreditus tvarka.
  • I š vada: Tyrimai ir mokyklų atstovų atsiliepimai parodė, kas Š vietimo vadybos magistrantūros programos bei neformalaus profesinio tobulinimosi programos nėra pakankamai orientuotos į š iuolaikines vadybos tendencijas
    • Rekomendacija:
    • Siekiant suderinti vadybos ir edukologijos studijas Š vietimo vadybos ir lyderystės magistrantūra bei neformalaus profesinio tobulinimosi programos turėtų įtraukti atitinkamas temas. Papildomai tyrimai ir mokyklų atstovų atsiliepimai parodė būtinybę kurti programą kurios:
      • Temos turi apimti ne tik tradicines vadybos funkcijas, tačiau turi būti temų, labiau orientuotų į š iuolaikines vadybos tendencijas, pvz. lyderystę, motyvaciją, pajėgų telkimą, bendros vizijos kūrimą, įgalinimą, dvasią.
      • Turi būti įtraukti praktiniai, veikliniai aspektai .
      • Akcentuoti reikia ne lyderystės funkcijas, bet lyderystės tikslus .
      • Mokykloje ypač jaunam žmogui reikia matyti karjeros galimybių sistemą, kaip papildomą motyvaciją. Lyderystės programose reikia mokyti, kaip teikti paramą kitiems, kaip ugdyti lyderius mokyklos aplinkoje, kaip jiems padėti.
      • Lyderio (vadovo) etika.
  • Išvada: Švietimo institucijų atstovai vienbalsiai akcentavo tinkamą teorijos ir praktikos derinį , kaip būtiną sąlygą studijų programos patrauklumui ir pilnam studijuojančių poreikių patenkinimui. Atlikta užsienio šalių patirties rengiant švietimo vadybos programas analizė parodė, kad plačiai yra taikomi studijų metodai, orientuoti į realiomis problemomis pagrįstą mokymąsi.
    • Rekomendacija:
    • Siūlant Švietimo vadybos ir lyderystės magistrantūros bei neformalaus profesinio tobulinimosi programas, atkreiptinas dėmesys į užsiėmimų formas ir metodus. Siūloma įtraukti šiuos metodus:
      • Simuliacinė veikla;
      • Situacinių problemų sprendimai;
      • Savarankiško darbo užduotys atliekamos per praktinę patirtį;
      • Mokymasis iš savo paties veiklos. Mokymasis mokytis ;
      • Su veiklos sritimi susijusios praktikos;
      • Problemų sprendimas;
      • Kohortų grupės;
      • Mentoringas ir mokymasis vienas iš kito.
    • Orientuotų į realiomis problemomis pagrįstą mokymąsi metodų panaudojimas yra labai svarbus siekiant parengti vartotojams patrauklią studijų programą.
  • Išvada: Atliktų tyrimų metu švietimo sistemoje dirbantys asmenys pastebėjo, kad daugelis besimokančiųjų tikisi įgyti praktinio studijų metu įgytų žinių ir gebėjimų pritaikomumo įgūdžių. Rekomendacija: Studijų programoje praktinės užduotys ir savarankiškas darbas turi būti orientuoti ne į referatų rašymą, medžiagos vertimą, bet į problemų sprendimą ugdant kūrybiškumą, analitinį mastymą. Praktinės užduotys turi būti siejamos su realiais pavyzdžiais, teorinių studijų metu pateikiamos sąsajos su švietimo organizacijų ir švietimo sistemos vadybine praktika.
  • Išvada: Atliekant kokybinį švietimo vadybos magistrantūros programų vertinimą bei atsižvelgiant į kokybinių tyrimų metu gautas pastabas, buvo nustatyta, kad esama modulių vertinimo tvarka nenumato galimybės suvienodinti darbo, kurį reikia atlikti norint gauti įvertinimą, krūvio. Kitaip tariant, skirtinguose moduliuose reikalingas labai skirtingas darbo kiekis, norint atlikti užduotis ar pasirengti atsiskaitymams.
    • Rekomendacija:
    • Kuriamoje Švietimo vadybos ir lyderystės programoje turėtų būti aptarti vertinimo aspektai – bendrosios visos programos nuostatos ir galimybė vertinimo metodiką adaptuoti kiekvienam studijų dalykui.
    • Apibrėžiant pasiekimų vertinimo aspektus reikia atsižvelgti į šiuos klausimus:
    • Kokia vertinimo sistema bus naudojama?
    • Kokiais kriterijais vertinama?
    • Kaip bus skelbiami vertinimo rezultatai: viešai ar anonimiškai?
    • Kokios vertinimo procedūros?
    • Ar suteikiama vertinimo rezultatų apskundimo galimybė?
    • Kokia skundų nagrinėjimo tvarka?
  • 3. Personalas I š vada: Š vietimo lyderystės magistrantūros dėstytojai turėtų būti parinkti, remiantis jų kvalifikacija ir patirtimi, suderinant su programos tikslais . Rekomendacija: Parenkant dėstytojus verta atsižvelgti ne tik į individualius specialistus, bet ir į dėstytojų komandas, jų gebėjimą dirbti kartu. Verta apsvarstyti galimybes kviesti įvairių sričių dėstytojus. Mokyklų atstovai norėtų, kad jiems dėstytų praktikai. Turėtų būti apsvarstytos dėstytojų tobulinimosi galimybės: dėstytojų mokymasis, jų stažuotės ir pan. Rekomenduojama aptarti ir parinkti tinkamą studentų – dėstytojų skaičiaus santykį, siekiant užtikrinti kokybi š kas studijas. Siūloma pasvarstyti, koks dėstytojų – studentų skaičiaus santykis bus teorinėse, praktinėse paskaitose, seminaruose ir pan. Ar programos kokybės bus geresnė, pakvietus i š orinių (ir užsienio) institucijų atstovus? Jei taip, kokius ir kiek? Kokių kompetencijų jie turėtų turėti?
  • Išvada: Kokybinio tyrimo metu švietimo įstaigų atstovai nurodė, jog dėstytojų kompetencija, jų asmenines savybės (lyderio savybės), daro didelę įtaką studentų lūkesčių, susijusių su studijų programa, patenkinimui, taip pat formuoja studijų programos įvaizdį. Rekomendacija: Pedagoginio personalo grupės, realizuosiančios švietimo vadybos programą, formavimas turi būti atliekamas poreikio patenkinimo principu – turi būti parenkami tie dėstytojai, kurie yra reikalingi – turintys didelę kompetenciją dėstomo dalyko srityje, pasižymintys lyderių savybėmis. Nesant pakankamiems vidiniams ištekliams, turi būti naudojami išoriniai žmonių ištekliai. Išorinių išteklių panaudojimas leis išvengti ir studijų programos tinklelio, kuris ne visiškai atitinka poreikius, formavimo klaidų, kuomet parenkami ne reikalingi moduliai, bet tie, kuriuos galima rengti ir vesti remiantis tik jau dirbančių aukštojoje mokykloje darbuotojų kompetencija tam tikroje mokslo srityje. Prioritetas turėtų būti skiriamas asmenims, turintiems praktinio darbo švietimo sistemoje ar švietimo organizacijose patirtį (arba darbo su švietimo organizacijomis patirtį).
  • 4. Materialieji ištekliai Išvada: Švietimo vadybos magistrantūros programų aprašuose detaliai išvardinti turimi ir reikalingi ištekliai studijų organizavimui. Kokybinis neformalaus profesinio tobulinimosi paslaugas teikiančių institucijų vertinimas parodė, kad švietimo centrai turi tinkamas patalpas mokymams organizuoti, tačiau ne visada yra pakankamai apsirūpinę įranga, knygomis, studijų medžiaga, kt. Fizinės aplinkos ir aprūpinimo materialiniais ištekliais veiksnys ne tik yra būtinas užtikrinant studijų procesą, bet ir daro įtaką studijas organizuojančios institucijos įvaizdžiui, studijų programos įvaizdžiui.
  • 5. Programos eiga Išvada: Kokybinio tyrimo metu švietimo įstaigų ir organizacijų atstovai nurodė, kad studijas administruojantis personalas , ypač vykdantis studentų paiešką, studijų programos pristatymą potencialiems studijuojantiems, turi didelę įtaką sprendimui pasirinkti studijų programą, apsispręsti studijuoti. Rekomendacija: Rekomenduojama nuspręsti, kas bus programą administruojantys asmenys? Kokios jų funkcijos? Mokyklų atstovų siūlymu, „galėtų būti sudaroma programos įgyvendinimo priežiūros grupė ” . Ar parinkti administruojantys asmenys turi pakankamą kompetenciją ir patirtį šioms funkcijoms atlikti? Ar planuojama į programos administravimą įtraukti kitus suinteresuotuosius asmenis (pvz. studentus, mokyklų atstovus)? Jei taip, kokiu būdu jie bus įtraukti? Kokias funkcijas atliks? Rekomenduojama apsvarstyti ir apibrėžti studentų informavimo apie naują studijų programą strategiją: kaip bus informuojami potencialūs studentai, kokia informacija pasieks įstojusius studijuoti studentus. Ar bus užtikrinta pakankama informacija apie programą, studijų formas, studijų tikslus, finansavimą, studijų tikslus ir siekinius, pasiekimų vertinimą, tvarkaraščius, galimą mobilumą ir t.t. Verta paskirti, kas bus atsakingas už studentų informavimą, paramos jiems suteikimą.
  • Bendrosios studijos išvados
  • Bendrosios studijos išvados (1)
    • Rekomenduojama įdiegti formalias magistrantūros studijas Lietuvoje, kurios skatintų pedagogų vadybines ir lyderystės kompetencijas.
    • Ši rekomendacija yra paremta:
      • Sektinomis pasaulinėmis tendencijomis;
      • Lietuvos tendencijomis;
      • Teigiamu vartotojų poreikiu ir nustatyta esama paklausa;
      • Teigiamomis esamomis galimybėmis įgyvendinti šią magistrantūrą.
  • Bendrosios studijos išvados (2)
    • Pasaulyje stiprėja mokytojo kaip lyderio vaidmuo, bei kyla pedagogų asmeninis interesas, siekti aukštesnės kvalifikacijos ir vadovo pozicijos.
    • Tyrimai parodė, kad mokytojo lyderio kompetencijų stiprumas tiesiogiai ir teigiamai įtakoja mokinių rezultatus.
    • Pasaulinės tendencijos atskleidė švietimo lyderystės kompetencijų didėjančią svarbą, nes tai padeda svariau prisidėti prie mokyklos ir visos švietimo sistemos tobulinimo.