Daniel Goleman knygos „Visuomeninis intelektas“ pristatymas
Upcoming SlideShare
Loading in...5
×

Like this? Share it with your network

Share

Daniel Goleman knygos „Visuomeninis intelektas“ pristatymas

  • 630 views
Uploaded on

 

  • Full Name Full Name Comment goes here.
    Are you sure you want to
    Your message goes here
    Be the first to comment
    Be the first to like this
No Downloads

Views

Total Views
630
On Slideshare
468
From Embeds
162
Number of Embeds
1

Actions

Shares
Downloads
2
Comments
0
Likes
0

Embeds 162

http://www.lyderiulaikas.smm.lt 162

Report content

Flagged as inappropriate Flag as inappropriate
Flag as inappropriate

Select your reason for flagging this presentation as inappropriate.

Cancel
    No notes for slide

Transcript

  • 1. Visuomeninis intelektas Naujas mokslas apie ţmonių santykius Daniel Goleman.
  • 2. Pirmoji dalis. Žmogus sukurtas bendrauti.  Kitas jo įsakymas buvo: „Šypsokitės“
  • 3.  Dabar mokslas gali paaiškinti tokiomis akimirkomis veikiančią neuronų mechaniką.
  • 4.  Be to, būdai, kuriais viso pasaulio ţmonės palaiko ryšius – ir taip pat juos nutraukia – turi neţinomųjų, nes technologijos leidţia turėti daugiau tariamojo bendravimo, nors iš tikrųjų ţmonės atsiriboja. Visos šios tendencijos rodo, kad po truputį nyksta ţmonių bendravimo galimybės. Šis nenumaldomas technikos šliauţimas yra toks klastingas, kad niekas dar nėra apskaičiavęs jo visuomenės ir emocinės kainos.
  • 5.  Internetu neapkabinsi ir nepabučiuosi
  • 6.  Naujai atrasta neuronų klasė, verpstinės ląstelės, skubiausiai reaguoja, priimdamos bet kokius orientacinius ţaibiškus visuomeninius sprendimus, taip pat nustatyta, kad jo ţmogaus smegenyse gausiausios.
  • 7.  Kai patrauklios moters akys ţvelgia tiesiai į vyrą, jo smegenys išskiria malonumą sukeliančią cheminę medţiagą dopaminą – tačiau taip nebūna, kai moteris ţiūri kitur.
  • 8.  Pavyzdţiui, kai kurie pradiniai Cacioppo tyrimai atskleidė ryšius tarp slegiančių tarpasmeninių santykių ir tokio streso hormonų lygio pakilimo, kuris jau kenkia tam tikriems genams, kontroliuojantiems su virusais kovojančias ląsteles. Trūkstama šios schemos dalis buvo neuronų takai, galintys, esant kebliems santykiams, turėti biologines pasekmes – o tai vienas visuomeninio neuromokslo objektų.
  • 9.  Visuomeninės smegenys mūsų kūne atstovauja vienintelei biologinei sistemai, nuolat priderinančiai mus prie aplinkinių ţmonių vidinės būsenos.
  • 10.  Svarbiausi mūsų santykiai gali pamaţu sudaryti tam tikrą neuronų schemą. Todėl jei esame nuolat skaudinami ir pykdomi arba būname emociškai palaikomi tų, su kuriais kasdien bendraujame, ilgainiui tai gali keisti mūsų smegenis
  • 11.  Galėtume „visuomeninį intelektą“ laikyti proto ne tik apie santykius, bet ir proto juose santrumpa.
  • 12.  Ne tik mūsų nuotaikas, bet ir pačią biologiją mūsų gyvenime formuoja kiti ţmonės.
  • 13.  Santarvės receptas.
  • 14.  Kaip parodė vienas tyrimas, kad kai vadovai nepalankiai atsiliepė apie pavaldinius, tačiau balsu ir veido išraiška rodė šiltus jausmus, sulaukusieji kritikos visgi dėl viso to jautėsi gerai.
  • 15.  Kai vienas draugas šneka, antrojo kvėpavimas nepastebimai pereina į tokį patį ritmą
  • 16.  Kiekvienas pokalbis vyksta dviem lygmenimis - aukštesniuoju ir ţemesniuoju smegenų keliu. Aukštesnysis kelias veda į racionalumą, ţodţius ir prasmę. Tačiau ţemesnysis - išreiškia laisvę ir gyvybingumą, besiskverbiantį pro ţodţius, palaikydamas sąveiką tuoj pajuntamu ryšiu. Šis jausmas priklauso ne tiek nuo to, kas sakoma kiek nuo tiesesnio ir intymesnio nebylaus emocinio ryšio.
  • 17.  Altruizmo instinktas.
  • 18.  Visų pirma reikėjo pastebėti.
  • 19.  Psichologai mano, kad išgirdus istoriją apie tokį gerą poelgį – kai ji pasakojama gyvai – emocinis poveikis būna toks pats, kaip ir pamačius patį veiksmą. Tai, kad pakilumas gali būti uţkrečiamas, leidţia manyti, kad jis plinta ţemesniuoju keliu.
  • 20.  Trumpai tariant, buvimas bet kokia forma paskendus savyje uţmuša empatiją, jau nekalbant apie uţuojautą. Kai susitelkiame į save, mūsų pasaulį suspaudţia stūksodami virš jo milţiniškais pavidalais mūsų sunkumai ir rūpesčiai. Tačiau kai susitelkiame į kitus, pasaulis išsiplečia. Mūsų pačių sunkumai nuslenka į proto pakraščius, todėl atrodo maţesni, pagerėja gebėjimas uţmegzti ryšį arba atlikti uţuojautos paskatintą veiksmą.
  • 21.  Empatija palengvina tokią visuomeninę savybę kaip draugiškumas. Naujasis mąstymas teigia, kad mūsų gebėjimas būti draugiškiems buvo primatų rūšių, įskaitant mūsiškę, pagrindinė išlikimo strategija.
  • 22. Šiandienos psichologijoje ţodis „empatija“ vartojamas trimis skirtingomis prasmėmis: kito ţmogaus jausmų žinojimas; jautimas to, ką jaučia kitas; užuojauta kito skausmui. Atrodo, kad šios trys empatijos rūšys apibūdina trinarę seką: pastebiu tave, įsijaučiu į tave, taigi darau ką nors, kad tau padėčiau.
  • 23.  Šis pasakojimas rodo, kad palengvinti kitų kančią mus verčia ir šioks toks savanaudiškumas. Viena šiuolaikinės ekonomikos mokykla, sekdama Hobbesu, teigia, kad ţmonės aukoja labdarai iš dalies dėl malonumo, kurį patiria įsivaizduodami, kaip palengvina dalią tų, kuriems padeda, arba palengvindami savo pačių uţuojautos naštą.
  • 24. - Nors ţmonės paveldi biologinį polinkį, leidţiantį jausti pyktį, pavydą, būti savanaudiškiems ir godiems, taip pat grubiems, agresyviems ir smurtingiems, - pastebi Kaganas, - jie paveldi dar stipresnį biologinį polinkį gerumui, uţuojautai, bendradarbiavimui, meilei ir globai – ypač vargstančiųjų atţvilgiu. Toks vidinės etikos jausmas, priduria jis, - yra mūsų rūšies biologinis bruoţas.
  • 25.  Kas yra visuomeninis intelektas?
  • 26.  Tada, rodydamas į priešininką, sako: „Tačiau tu – tu puikiai ţaidi futbolą, tiesiog nuostabiai! Norėčiau kada nors ir aš taip mokėti, bet man tiesiog neišeina. Gal seksis kiek geriau, jei vis bandysiu?“
  • 27.  Edwardas Thorndikeas, Kolumbijos universiteto psichologas, pirmą kartą pasiūlęs šią sąvoką 1920 metais Harper‘sMonthly Magazine. Thorndikeas atkreipė dėmesį į tai, kad toks tarpasmeninis poveikis buvo gyvybiškai svarbus daugelio sričių sėkmei, ypač dirbant vadovaujamą darbą. „Geriausias gamyklos mechanikas“, rašė jis, - gali būti blogas viršininkas, jei stokos visuomeninio intelekto.
  • 28.  Visuomeninio intelekto sudedamąsias dalis galima suskirstyti į dvi plačias kategorijas: visuomeninį suvokimą – tai ką apie kitus jaučiame ir visuomeninį laisvumą – ką tai suvokę darome.
  • 29.     Visuomenės suvokimas apima dalykus nuo ţaibiško kito ţmogaus vidinės būsenos pajutimo ir jo jausmų bei minčių supratimo iki sudėtingų visuomeninių situacijų „perpratimo“. Jam priklauso: Pirminė empatija. Įsijautimas į kitus; neţodinių emocinių signalų pajutimas. Įsiklausymas. Visiškas įsiklausymas; priderinamas prie ţmogaus. Empatinis tikslumas. Kito ţmogaus minčių, jausmų ir ketinimų supratimas. Visuomeninis išmanymas. Supratimas, kaip veikia visuomeninis pasaulis.
  • 30. Visuomeninio laisvumo spektrui priklauso: Sinchronizacija. Sklandi sąveika neţodiniu lygmeniu.  Savęs pateikimas. Gebėjimas gerai save parodyti.  Įtaka. Visuomeninių sąveikų pasekmių formavimas.  Rūpinimąsis. Rūpinimasis kitų poreikiais ir tai atitinkantis elgesys. 
  • 31.  Galime nustot kalbėję, bet negalime nustoti siuntę signalų (balso tono, trumpam pasirodančios išraiškos) apie tai, ką jaučiame. Net kai ţmonės stengiasi paslėpti visus emocijų poţymius, jausmai vis vien randa būdų pasirodyti. Šiuo poţiūriu, kai kalbame apie emocijas, negalime nebendrauti.
  • 32.  Įsiklausymas yra dėmesys, perţengiantis akimirksnio empatijos ribas ir pereinantis į visišką nenutrūkstantį buvimą kartu, skatinantį supratimą.
  • 33.  Keista, tačiau toks iš anksto neplanuotas bendravimas būdingas daugeliui labai gerų prekybininkų ir klientų vadybininkų. Tų sričių ţinovai nesiartina prie pirkėjo ar kliento iš pasiryţimo ką nors parduoti; jie save laiko tam tikros rūšies patarėjais, kurių uţduotis yra savo turimus dalykus tiems poreikiams patenkinti.
  • 34.  Tačiau visiškas atsidavimas buvimui kartu nereikalauja labai daug. „ Penkių minučių pokalbis gali būti labai prasminga ţmogiška akimirka“ – pastebima Harvard Business Review straipsnyje. „Kad tai pavyktų, reikia atidėti darbus, uţversti skaitomą atmintinę, atsitraukti nuo nešiojamo kompiuterio, pabusti iš svajų ir visiškai susitelkti į ţmogų, kuris šalia“.
  • 35.  Yra manančių, kad empatinis tikslumas rodo pačią būtiniausią kompetenciją visuomeninio intelekto srityje. Williamas Ickesas, Teksaso universiteto psichologas ir tokių tyrimų pradininkas, teigia, kad šis gebėjimas tikrai iš kitų išsiskiria taktiškiausius patarėjus, diplomatiškiausius pareigūnus, veiksmingiausius prekybininkus, sėkmingiausius mokytojus ir įţvalgiausius psichoterapeutus.
  • 36.  Empatinis tikslumas remiasi pirmine empatija, tačiau prie jos prisideda aiškus supratimas, ką kitas ţmogus jaučia ir galvoja. Tokios paţintinės pakopos reikalauja naujosios ţievės, ypač kaktinės skilties priekinės dalies, papildomos veiklos – taip aukštesniojo kelio tinklas sujungiamas su ţemesniojo kelio pirmine empatija.
  • 37.  Atrodo, kad empatinis tikslumas yra vienas iš sėkmingos santuokos raktų, ypač ankstyvaisiais metais.
  • 38.  Visuomeninis paţinimas, ketvirtasis tarpasmeninio suvokimo aspektas, yra ţinios apie tai, kaip iš tiesų veikia visuomeninis pasaulis. Gabūs šiai paţinimo rūšiai ţmonės ţino, ko tikimasi beveik kiekvienoje visuomeninėje situacijoje.
  • 39.  Tarpasmeninio paţinimo įgūdţiai jau dešimtmečiais laikomi kertiniu visuomeninio intelekto akmeniu. Kai kurie teoretikai netgi teigia, kad visuomeninis paţinimas bendro intelekto taikymo visuomeniniame pasaulyje prasme yra vienintelis tikras visuomeninio intelekto komponentas. Tačiau šis poţiūris, susitelkiantis vien į tai, kaip iš tiesų bendraujame su ţmonėmis.
  • 40.  Ţmonės, kuriems šis visuomeninis gebėjimas sekasi prastai, paprastai kenčia nuo „disemijos“ – trūkumo, susijusio su sklandţių sąveikų, palaikančių neţodinius signalus, suvokimu, taigi ir reagavimu į juos.
  • 41.  Vaikų disemija buvo labiausiai tyrinėjama todėl, kad nuo jos kenčia daugelis vaikų, kurie vėliau mokykloje būna atstumiami. Tokią problemą turintis vaikas gali, pavyzdţiui, šnekinamas neţiūrėti į ţmones, kalbėdamasis su kuo nors stovėti per arti, rodyti emocinės būsenos neatitinkančias grimasas arba atrodyti netaktiškas ir nejautrus kitų jausmams. Nors visa tai galima palaikyti tiesiog „buvimo vaiku“ ţenklais, dauguma to paties amţiaus vaikų tokių sunkumų neturi.
  • 42.  Spėjama, kad 85 procentai pasiţyminčiųjų disemija šį trūkumą turi todėl, kad neišmoko skaityti neţodinių signalų ir reaguoti į juos, nes ganėtinai ilgai nebendravo su kitais vaikais arba jų šeima nerodė tam tikrų emocijų, ar laikėsi keistų visuomeninių normų. Dar kiti 10 procentų turi tą trūkumą, nes emocinė trauma sutrukdė būtinam mokimuisi. Manoma, kad tik 5 procentams galima diagnozuoti neurologinį sutrikimą.
  • 43.  Charizma yra vienas iš savęs pateikimo aspektų. Įtakingo pranešėjo, ţymaus mokytojo ar vado charizma apima jų gebėjimą mumyse įţiebti jausmus, kuriais jie patys trykšta, įtraukdami mus šį emocinį spektrą. Tokį emocinį uţkrečiamumą dar ryškiau galime matyti, kai charizmatiška figūra patenka į minią. Charizmatiški ţmonės turi išraiškos polėkį, patraukiantį kitus prisiderinti prie jų ritmo ir persiimti jų jausmais.
  • 44.  Manheteno suši bare prie pietų stalo nugirdau vieną verslininką sakant kitam: „Jis turi gebėjimą patikti ţmonėms. Tačiau negalėjai pasirinkti netinkamesnio ţmogaus – jis neturi jokių sektinų techninių įgūdţių”.
  • 45.  Išmintingai taikoma stipri jėga gali būti veiksminga konflikto išsprendimo, bet būtų daug geriau, jei jis pasireikštų kaip jo išvengti.
  • 46.  Tada savikontrolė (agresyvaus impulso moduliavimas), derinama su empatija (kito ţmogaus tyrinėjimas , kad nuspręstum, kokia galėtų būti maţiausia būtina gintis) ir visuomeniniu paţinimu (toje situacijoje veikiančių normų suvokimu).
  • 47.  Sumaniu išraiškingumu pasiţymintys ţmonės kitų yra laikomi savimi pasitikinčiais ir mielais ir apskritai daro gerą įspūdį.
  • 48.  Tik empatija nedaug reiškia, jei nieko nedarome.
  • 49.  Vien tik jausti susirūpinimą dėl kitų ne visada pakanka, taip pat turime imtis veiklos.
  • 50.  Susirūpinimas rodo ţmogaus gebėjimą uţjausti.
  • 51.  Galime pabandyti įvertinti visuomeninį intelektą neuromokslo poţiūriu. Smegenų visuomeninis išsidėstymas supina aukštesnįjį ir ţemesnįjį kelią. Sveikose smegenyse abi sistemos dirba vienodai ir jos yra tarsi kelrodis visuomeniniame pasaulyje.
  • 52.  Susitelkus į ţinojimą apie santykius, nekreipiama dėmesio į esmines nepaţintines savybes – pirminę empatiją ir sinchronizaciją – ir ignoruojami tokie gebėjimai kaip rūpinimasis. Grynai paţintinis poţiūris nepaiso svarbiausių visuomeninių veiksnių, susiejančių skirtingas smegenis, o tai sudaro bet kurios sąveikos pagrindą.
  • 53.  „Tamsiosios triados“ atveju: narcizai, makiavelininkai ir psichopatai.
  • 54.  Andrius įkūnija eilinį narcizmą. Tokius ţmones į priekį varo vienas motyvas: svajonės apie šlovę. Narcizai nuobodţiauja kasdienybėje, bet praţysta, susidūrę su nepaprastu iššūkiu. Šis bruoţas yra labai adaptyvus tose srityse, kai yra svarbu ką nors atlikti streso sąlygomis – nuo bylinėjimosi iki lyderiavimo.
  • 55.  Michaelis Maccoby, narciziškus lyderius tyręs (ir gydęs) psichoanalitikas, pastebi, kad šis tipas šiandien darosi vis daţnesnis viršutiniuose verslo sluoksniuose, vis labiau didėjant konkurencinei įtampai – taigi ir laukiančiam atpildui ir šlovei.
  • 56.  Sveiki narciziški lyderiai turi savireflekcijos gebėjimą ir moka pasitikrinti realybėje. Jie išsiugdo perspektyvos jausmą ir gali būti ţaismingi, net siekdami savo tikslų . Atviri naujai informacijai jie labiau negu kiti linkę priimti sveikus sprendimus ir maţiau negu kiti linkę „apakti“ nuo įvykių.
  • 57.  Kai Niccolo Machiavellis parašė Princą, šešioliktojo amţiaus rankvedį, kaip uţgrobti ir išlaikyti politinę valdţią klastingomis manipuliacijomis, jis laikė savaime suprantamu dalyku, kad ambicingam valdovui rūpi vien jo paties interesai ir jis visai negalvoja apie ţmones, kuriuos valdo ar triuškina, kad įgytų valdţią. Makiavelininkui tikslas pateisina priemones, kad ir kiek ţmogiškų kančių jos sukeltų. Tokia Machiavellio gerbėjų etika šimtmečius klestėjo karališkų dvarų prieglobstyje (ir, aišku, nesilpnėdama veša šiuolaikinėje politikoje ir versle).
  • 58.  Machiavellio prielaida buvo tokia, kad savanaudiškumas yra vienintelė varomoji ţmogaus prigimties jėga, apie altruizmą neuţsimenama niekur. Tiesą pasakius, politikoje makiavelininkas gali iš esmės nelaikyti savo tikslų savanaudiškais ar nedorais. Jis gali netgi sugalvoti įtikinamą visko paaiškinimą, netgi tokį kuriuo tiki jis pats. Pavyzdţiui, kiekvienas totalitarinis valdovas pateisina savo tironiją būtinybe apsaugoti valstybę nuo kokio nors pikto priešo, net jei ir pramanyto.
  • 59.  Psichopatija, arba „antisocialaus tipo asmenybės sutrikimas“.
  • 60.  Apgailestavimas ir gėda bei jų artimi pusbroliai – sumišimas, kaltė ir išdidumas – yra „visuomeninės“ arba „moralinės“ emocijos. Tamsiosios triados nariai šias etinių veiksmų paskatas jaučia geriausiu atveju tik labai prislopintai.
  • 61. Ačiū už dėmesį