Your SlideShare is downloading. ×
0
2013 m. teisinio reglamentavimo analizės viešoji konsultacija
2013 m. teisinio reglamentavimo analizės viešoji konsultacija
2013 m. teisinio reglamentavimo analizės viešoji konsultacija
2013 m. teisinio reglamentavimo analizės viešoji konsultacija
2013 m. teisinio reglamentavimo analizės viešoji konsultacija
2013 m. teisinio reglamentavimo analizės viešoji konsultacija
2013 m. teisinio reglamentavimo analizės viešoji konsultacija
2013 m. teisinio reglamentavimo analizės viešoji konsultacija
2013 m. teisinio reglamentavimo analizės viešoji konsultacija
2013 m. teisinio reglamentavimo analizės viešoji konsultacija
2013 m. teisinio reglamentavimo analizės viešoji konsultacija
2013 m. teisinio reglamentavimo analizės viešoji konsultacija
2013 m. teisinio reglamentavimo analizės viešoji konsultacija
2013 m. teisinio reglamentavimo analizės viešoji konsultacija
2013 m. teisinio reglamentavimo analizės viešoji konsultacija
2013 m. teisinio reglamentavimo analizės viešoji konsultacija
2013 m. teisinio reglamentavimo analizės viešoji konsultacija
2013 m. teisinio reglamentavimo analizės viešoji konsultacija
2013 m. teisinio reglamentavimo analizės viešoji konsultacija
2013 m. teisinio reglamentavimo analizės viešoji konsultacija
2013 m. teisinio reglamentavimo analizės viešoji konsultacija
2013 m. teisinio reglamentavimo analizės viešoji konsultacija
2013 m. teisinio reglamentavimo analizės viešoji konsultacija
2013 m. teisinio reglamentavimo analizės viešoji konsultacija
2013 m. teisinio reglamentavimo analizės viešoji konsultacija
2013 m. teisinio reglamentavimo analizės viešoji konsultacija
2013 m. teisinio reglamentavimo analizės viešoji konsultacija
2013 m. teisinio reglamentavimo analizės viešoji konsultacija
2013 m. teisinio reglamentavimo analizės viešoji konsultacija
2013 m. teisinio reglamentavimo analizės viešoji konsultacija
2013 m. teisinio reglamentavimo analizės viešoji konsultacija
2013 m. teisinio reglamentavimo analizės viešoji konsultacija
2013 m. teisinio reglamentavimo analizės viešoji konsultacija
2013 m. teisinio reglamentavimo analizės viešoji konsultacija
2013 m. teisinio reglamentavimo analizės viešoji konsultacija
2013 m. teisinio reglamentavimo analizės viešoji konsultacija
2013 m. teisinio reglamentavimo analizės viešoji konsultacija
2013 m. teisinio reglamentavimo analizės viešoji konsultacija
2013 m. teisinio reglamentavimo analizės viešoji konsultacija
Upcoming SlideShare
Loading in...5
×

Thanks for flagging this SlideShare!

Oops! An error has occurred.

×
Saving this for later? Get the SlideShare app to save on your phone or tablet. Read anywhere, anytime – even offline.
Text the download link to your phone
Standard text messaging rates apply

2013 m. teisinio reglamentavimo analizės viešoji konsultacija

1,076

Published on

0 Comments
0 Likes
Statistics
Notes
  • Be the first to comment

  • Be the first to like this

No Downloads
Views
Total Views
1,076
On Slideshare
0
From Embeds
0
Number of Embeds
3
Actions
Shares
0
Downloads
2
Comments
0
Likes
0
Embeds 0
No embeds

Report content
Flagged as inappropriate Flag as inappropriate
Flag as inappropriate

Select your reason for flagging this presentation as inappropriate.

Cancel
No notes for slide

Transcript

  • 1. TEISINIO REGLAMENTAVIMO IR POLITINIO KONTEKSTO 2013 METŲ ANALIZĖ VIEŠOJI KONSULTACIJA 2014 04 30
  • 2. Analizę atliko: Dr. Zina Gaidienė, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto docentė (skyrius „Formaliųjų ir neformaliųjų švietimo lyderystės studijų finansavimas“) Vidmantas Jurgaitis, Mykolo Romerio universiteto Konstitucinės ir administracinės teisės instituto lektorius, projekto „Lyderių laikas 2“ teisininkas (skyrius „Švietimo įstaigų finansavimo („mokinio krepšelio“ metodikos) tobulinimas“) Rolandas Kučiauskas, Kauno r. Ugnės Karvelis gimnazijos direktorius, švietimo konsultantas (skyriai „Lyderystės plėtotės mokyklos, savivaldybės bei nacionaliniu lygmeniu modelio (modelių) įgyvendinimas“; „Lyderystės virtualios aplinkos institucionalizavimas“) Dr. Romas Prakapas, Mykolo Romerio universiteto Edukologijos ir socialinio darbo instituto docentas (skyriai „Lyderystės kompetencijų pripažinimo ir papildymo modelio įgyvendinimas“; „Longitudinio lyderystės tyrimo nuolatinis įgyvendinimas“) Denis Sosunov, projekto „Lyderių laikas 2“ teisininkas (skyrius „Švietimo konsultavimo modelio įgyvendinimas bei institucionalizavimas. Įvairių teisinių veiklos formų (darbo nuoma, laikinasis įdarbinimas, paslaugų teikimas ir kt.) taikymo galimybės pasitelkiant švietimo konsultantus“) Dr. Jolanta Urbanovič, Mykolo Romerio universiteto Viešojo administravimo instituto docentė (skyriai „Profesinės pagalbos teikimo, mokyklų bei kitų švietimo įstaigų bendradarbiavimo dėl organizacinio tobulinimosi organizavimas bei finansavimas“; „Mokyklų vadovų tapsmo ir karjeros sistemos kūrimas“)
  • 3. Analizės tikslas • Pristatyti 2013 m. švietimo teisinio reglamentavimo ir politinio konteksto, susijusio su lyderyste paremtu ir lyderiavimą skatinančiu švietimo įstaigų valdymu, analizę. Analizuojamas laikotarpis • 2013 m. sausio 1 d. – 2013 m. gruodžio 31 d.
  • 4. Analizės-straipsnio autoriai nagrinėjo politinį kontekstą ir švietimo teisinį reglamentavimą, per 2013 m. laikotarpį švietimo srityje priimtus teisės aktus. Autoriai pateikė išvadas dėl teisės aktų tobulinimo poreikio su švietimo lyderystės plėtote ir mokyklų savarankiškumo stiprinimu susijusiose skirtingose srityse. Toks skirstymas į sritis ir jų pavadinimai numatyti projekto paraiškoje ir veiklų aprašyme.
  • 5. ŠVIETIMO KONSULTAVIMO MODELIO ĮGYVENDINIMAS BEI INSTITUCIONALIZAVIMAS. ĮVAIRIŲ TEISINIŲ VEIKLOS FORMŲ (DARBO NUOMA, LAIKINASIS ĮDARBINIMAS, PASLAUGŲ TEIKIMAS IR KT.) TAIKYMO GALIMYBĖS PASITELKIANT ŠVIETIMO KONSULTANTUS
  • 6. LYDERYSTĖS PLĖTOTĖS MOKYKLOS, SAVIVALDYBĖS BEI NACIONALINIU LYGMENIU MODELIO (MODELIŲ) ĮGYVENDINIMAS
  • 7. ŠVIETIMO ĮSTAIGŲ FINANSAVIMO („MOKINIO KREPŠELIO“ METODIKOS) TOBULINIMAS • Mokinio krepšelio lėšos • Spec. lėšos • Mokyklos ūkio lėšos
  • 8. • Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012–2016 metų programos įgyvendinimo prioritetinių priemonių 107 punktas. • Numatyta pakeisti Mokinio krepšelio lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodiką (toliau – MK metodika) ir papildyti ją nuostatomis, kad skirstant mokinio krepšelio lėšas atsižvelgiama į klasių komplektų skaičiaus kitimą ir su darbo santykiais susijusias išmokas, keičiantis mokinių skaičiui.
  • 9. • Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2013 m. rugpjūčio 28 d. nutarimu pakeitė ir nauja redakcija išdėstė MK metodiką. • Siekta tarpusavyje suderinti MK metodiką su Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių pakeitimo projektu, kuris parengtas įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012– 2016 metų programos įgyvendinimo prioritetinių priemonių 102 punktą. • Pakeista MK metodika įsigaliojo 2014 m. sausio 1 d.
  • 10. • Išanalizavus, kad pagal sutartinių mokinių skaičių 2013 m. rugsėjo 1 d. 9 savivaldybėse mokinių skaičius didėjo ir joms papildomai reikia skirti 5 mln. litų, o 51 savivaldybėje mokinių skaičius mažėjo ir jose atsilaisvino 8 mln. litų, o nauja MK metodikos redakcija įsigalios tik nuo 2014 m. sausio 1 d. • Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2013 m. lapkričio 5 d. nutarimu galiojančią MK metodiką papildė nauju 121 punktu, kuriuo Švietimo ir mokslo ministerija, atsižvelgdama į pasikeitusį sutartinių mokinių skaičių rugsėjo 1 d., perskirsto specialią tikslinę dotaciją, skirtą mokinio krepšeliui finansuoti iki einamųjų metų pabaigos, tarp savivaldybių: pirmiausia kiekvienai savivaldybei skiria mokinio krepšelio lėšų sumą, apskaičiuotą pagal sutartinių mokinių skaičių rugsėjo 1 dieną, o likusią specialios tikslinės dotacijos mokinio krepšeliui finansuoti sumą paskirsto savivaldybėms, kuriose pagal rugsėjo 1 d. duomenis sutartinių mokinių skaičius sumažėjo, proporcingai jų sutartinių mokinių skaičiaus sumažėjimui.
  • 11. • Šiuo nutarimu sudaromos galimybės anksčiau nei nuo 2014 m. sausio 1 d. padengti bent dalį lėšų poreikio pedagogų išeitinėms ir kitoms susijusioms išmokoms mokėti. • Tam leista naudoti ne ugdymo planui įgyvendinti skirtas lėšas, bet lėšas atsilaisvinusias dėl mokinių skaičiaus mažėjimo, nes specialios tikslinės dotacijos lėšos tose savivaldybėse mažinamos atitinkamai proporcingai, bet paliekant apie 38 proc. lėšų, atsilaisvinusių dėl mokinių skaičiaus mažėjimo. • Be to, nustatyta, kad į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą grąžinama ta specialios tikslinės dotacijos mokinio krepšeliui finansuoti dalis, kuri nepanaudojama MK metodikoje nurodytoms mokymo reikmėms tenkinti.
  • 12. SAVIVALDYBĖS MOKYKLOS SUKAUPTOS SPEC. LĖŠOS • Savivaldybės tarybos yra nustatančios, kad biudžetinių įstaigų pajamos, gautos atliekant funkcijas, numatytas jų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose, vadovaujantis įstatymais arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, įmokamos į rajono savivaldybės biudžetą. • Savivaldybės administracijos Finansų ir biudžeto skyrius perveda lėšas specialiosioms programoms vykdyti remdamasis asignavimų valdytojų paraiškomis. • Teismas civilinėje byloje konstatavo, kad gimnazija, kuri nėra privatus ar pelno siekiantis viešasis juridinis asmuo, net ir tomis lėšomis, kurias surenka gaudamas pajamų iš įstaigos veiklos, privalo jas pervesti į savivaldybės biudžetą. • Ta aplinkybė, jog šias lėšas įstaiga turi teisę, pateikusi paraišką, gauti specialiosioms programoms vykdyti, neleidžia įstaigai šių lėšų naudoti tokiu būdu, kuris nėra racionalus ir ekonomiškas, bei vertinti šių lėšų kaip įstaigos nuosavų („uždirbtų“) lėšų, nes bet kokios pajamos, kurias gauna biudžetinė įstaiga yra savivaldybės biudžeto pajamos, kadangi įstaigos savininkas yra savivaldybė.
  • 13. Valstybės kontrolė atlikdama finansinius (teisėtumo) auditus kontroliavo MK lėšų naudojimą • Prielaida - nustatyti pažeidimai mažina pasitikėjimą mokyklomis ir jų savarankiškumo galimybes • Pavyzdžiui, atlikus auditą Vilniaus miesto savivaldybėje, konstatuota, kad: • 136 415,71 Lt mokinio krepšelio lėšų panaudota pažeidžiant teisės aktus, nes 2012 metų pabaigoje šių lėšų negrąžino į savivaldybės biudžetą, o panaudojo ateinančių metų (2013 m. mokymo reikmių) išlaidoms apmokėti. • 11 062,25 Lt mokinio krepšelio lėšų panaudojo ne pagal tikslinę paskirtį, o apmokėjo Justino Vienožinskio dailės mokyklos darbuotojų darbo užmokesčius, kurie turi būti finansuojami mokyklos ūkio lėšomis. • Negalėjo įvertinti 108,5 tūkst. Lt mokinio krepšelio lėšų panaudojimo teisėtumo, nes nevalstybinė mokykla VšĮ žydų vidurinė mokykla „Menachemo namai“ ir VšĮ žydų lopšelis-darželis „Menachemo namai“, kuriems nuo 2012 m. liepos mėn. buvo iškeltos bankroto bylos, asignavimų valdytojui nepateikė ataskaitų, išlaidas pateisinančių dokumentų arba patvirtintų jų kopijų. • negalėjo įvertinti Vilniaus Šeškinės vidurinėje mokykloje 2 957,8 tūkst. Lt valstybės biudžeto lėšų panaudojimo mokinio krepšelio darbo užmokesčiui ir socialinio draudimo įmokoms teisėtumo, nes darbo užmokesčio kasinių išlaidų registrų duomenys neatitiko banko sąskaitų išrašų duomenų, pedagoginių darbuotojų asmens bylose nėra darbo stažą pagrindžiančių dokumentų, taikyti kiti darbo užmokesčio koeficientai, negu nustatyti darbuotojų darbo sutartyse; • Vilniaus Gabijos gimnazija pažeidė Vyriausybės nutarimo reikalavimus, nes apskaičiavo ir sumokėjo darbuotojams 2 276,39 Lt daugiau darbo užmokesčio (be darbdavio socialinio draudimo įmokų), todėl priedų ir priemokų suma viršijo teisės akte nustatytą dydį. • Savivaldybė 2013 metais į valstybės biudžetą grąžino 147 477,96 Lt lėšų.
  • 14. Mokyklos ūkio lėšos • Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2013 m. gruodžio 18 d. nutarimu pakeitė Ūkio lėšų, skiriamų iš Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto specialių tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams, skyrimo savivaldybių mokykloms (klasėms arba grupėms), skirtoms šalies (regiono) mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, metodiką ir išdėstė ją nauja redakcija. • Vadovaudamasis galiojančiais teisės aktais švietimo ir mokslo ministras patvirtino mokyklų sąrašus, kurioms 2014 metais bus skiriama ūkio lėšų iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto.
  • 15. Mokyklos ūkio lėšos • Švietimo įstatymo 67 straipsnio 3 dalis nustato, kad valstybinėms ir savivaldybių mokykloms ūkio lėšas skiria mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija savo nustatyta tvarka. • 2013 metais Jonavos rajono savivaldybės taryba patvirtino Jonavos rajono savivaldybės mokyklų, teikiančių bendrąjį, ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą, neformaliojo švietimo įstaigų ūkio lėšų apskaičiavimo tvarkos aprašą.
  • 16. Mokyklos ūkio lėšos • Jonavos savivaldybė šiuo aprašu siekia šiuolaikinių, su mokyklų savarankiškumo plėtote susijusių tikslų: • efektyviau naudoti mokymo aplinkai skirtas biudžeto lėšas; • sukurti skaidrią mokyklų finansavimo sistemą; • stiprinti mokyklų finansinį savarankiškumą; • didinti mokyklų vadovų atsakomybę už realiais finansiniais ištekliais grindžiamą sprendimų vykdymą.
  • 17. Mokyklos ūkio lėšos • Ūkio lėšų poreikis mokyklai skaičiuojamas pagal tam tikras objektyviai matuojamas normas ar įvedamus normatyvus. • Vadovaudamosi tokia skaičiavimo tvarka, kiekviena mokykla apsiskaičiuoja jai tenkantį savivaldybės biudžeto lėšų krepšelį. Jeigu visoms mokykloms susiskaičiavus ūkio lėšas, jų suma viršija savivaldybės galimybes, tai aprašas numato, kad savivaldybės biudžeto projekto rengimo darbo grupė gali priimti sprendimą teikti rajono savivaldybės tarybai ateinančių metų biudžeto projektą sumažinus biudžeto asignavimus ūkio išlaidoms visoms mokykloms vienodu procentu.
  • 18. PROFESINĖS PAGALBOS TEIKIMO, MOKYKLŲ BEI KITŲ ŠVIETIMO ĮSTAIGŲ BENDRADARBIAVIMO DĖL ORGANIZACINIO TOBULINIMOSI ORGANIZAVIMAS BEI FINANSAVIMAS
  • 19. • Švietimo pagalba – mokiniams, jų tėvams (globėjams, rūpintojams), mokytojams ir švietimo teikėjams specialistų teikiama pagalba, kurios tikslas – didinti švietimo veiksmingumą (Švietimo įstatymas). • Sąvoka „profesinė pagalba“ teisės aktuose yra neapibrėžta. • Pagalbos mokyklai ir mokytojui paskirtis – teikti informacinę, ekspertinę, konsultacinę ir kvalifikacijos tobulinimo pagalbą, didinančią švietimo veiksmingumą ir skatinančią mokyklos veiklos tobulinimą ir mokytojo profesinį tobulėjimą (ŠĮ, 23 str.). • Švietimo pagalba yra finansuojama iš ūkio lėšų mokykloms
  • 20. Lietuvoje veikia 82 švietimo pagalbos įstaigos: • 29 pedagoginės psichologinės tarnybos; • 23 mokytojų švietimo centrai; • 10 valstybinių švietimo pagalbos tarnybų ir • 20 savivaldybių švietimo pagalbos tarnybų. Matome, kad tarp švietimo pagalbos įstaigų dominuoja psichologinę bei pedagoginę pagalbą teikiančios įstaigos, tuo tarpu konsultacinę profesinę pagalbą teikiančių įstaigų pasigendama
  • 21. • Valstybinės švietimo 2013-2022 metų strategijoje - yra kuriama organizaciniam tobulėjimui palanki aplinka, tačiau mokykloms yra būtina profesinė pagalba, kad jos sugebėtų savarankiškai tvarkytis, racionaliai ir tikslingai naudoti turimą potencialą.
  • 22. LYDERYSTĖS KOMPETENCIJŲ PRIPAŽINIMO IR PAPILDYMO MODELIO ĮGYVENDINIMAS
  • 23. Problema 12.4. Visais švietimo lygiais pernelyg silpnai išplėtota kokybės kultūra, mokyklų bendruomenės nėra aktyviai įsitraukusios į kokybės, įsivertinimo ir įrodymais grįstos vadybos kūrimo procesus kaip sprendimų siūlytojai ir priėmėjai. Todėl reikia plėtoti tokią kultūrą, kai tyrimai, vertinimai yra nukreipiami į tai, kad atsirastų įrodymais, patirtimi ir žinojimu grįsta lyderystė, nuolatinis tobulinimas ir aukštos kokybės siekis. Tokia lyderystė turėtų pasižymėti atsakomybe ir visų švietimo valdymo lygmenų įsitraukimu, visų švietimo dalyvių ir socialinių partnerių gebėjimų panaudojimu švietimo tikslui pasiekti. Valstybinė švietimo 2013-2022 metų strategija // Valstybės žinios, 2013-, Nr. 140-7095.
  • 24. Lyderystės raiškos sąlygos Lyderystė kaip reiškinys pedagoginėje aplinkoje suprantama kaip intelektualios bendruomenės kūrimas ir bendradarbiavimu pagrįstos mokyklos kultūros puoselėjimas. Tam būtina sąlyga – savarankiškumo ir pasitikėjimu grįstų santykių stiprinimas.
  • 25. Situacija (1/2) 16.1. Švietimo vadyba turi tapti racionalesnė ir labiau bendruomeninė. Pastaruoju metu nemažai padaryta mažinant mokyklų reguliavimą teisės aktais, suteikiant mokykloms daugiau savarankiškumo (autonomijos) priimti įvairius sprendimus. Tačiau bendra teisės aktų bazė išlieka gana didelė, bendrojo ugdymo mokyklose dėl ilgai vyravusių griežtų valdymo reikalavimų ir kontrolės stokojama pasitikėjimo savimi, linkstama apsidrausti. Menkai bendradarbiaujama į mokyklų bendruomenes įtraukiant mokinius, tėvus, socialinius partnerius, nepasikliaujama visuomenės užsakymu, daugiau orientuojamasi į aukštesnės vadovybės pavedimus. Tai neleidžia mokyklose sukurti solidarios bendruomeninės elgsenos įgūdžių, neformuoja priklausymo bendruomenei, tautai tapatybės, atsakomybės už tautos kultūros ir valstybės gyvavimą. Visa tai slopina kūrybiškumą įgyvendinant naujas idėjas, atsakomybės prisiėmimą, lyderystę ir dinamiškesnio savarankiško kokybės gerinimo galimybes. Mažai skiriama finansinės paramos savarankiškai tobulėti pasiryžusioms mokykloms ir savivaldybių administracijų švietimo tobulinimo projektams, neveiksmingos kitos bendruomenių ir vadovų pastangų pripažinimo bei skatinimo priemonės, stokojama finansavimo lankstumo. Nesukurtos mokyklų ir jų savininko teises ir pareigas įgyvendinančių institucijų, dalyvių susirinkimų (savininkų) atskaitomybės bendruomenei formos. Valstybinė švietimo 2013-2022 metų strategija // Valstybės žinios, 2013-, Nr. 140-7095.
  • 26. Regioninio lygmens specialistų kompetencijos klausimas Probleminiai klausimai: •Ar kvalifikaciniai reikalavimai, keliami savivaldybių administracijų švietimo padalinių vadovams ir specialistams užtikrins strateginių švietimų tikslų realizavimą? •Kolizinė situacija - savivaldybių administracijų švietimo padalinių vadovų, specialistų bei mokyklų vadovų, pedagogų kvalifikacijų santykis.
  • 27. MOKYKLŲ VADOVŲ TAPSMO IR KARJEROS SISTEMOS KŪRIMAS
  • 28. BENDROJO UGDYMO MOKYKLŲ VADOVŲ ATRANKA • Kompetencijų vertinimas (atlieka NMVA) – tačiau jis taikomas tik asmenims norintiems tapti mokyklų vadovais • problema – naujai paskirtų ir pradėjusių eiti pareigas mokyklų vadovų tolesnis kompetencijų ugdymas.
  • 29. • Valstybinėje švietimo 2013-2022 metų strategijoje pabrėžiama, kad yra būtina „ugdyti švietimo įstaigų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų ir kitų asmenų telkiančios ir pasidalytosios lyderystės gebėjimus“, tačiau tarp numatomų veiklų ir siekinių pasigendama veiklų, orientuotų į vadovų lyderystės gebėjimų ugdymą.
  • 30. MOKYKLŲ VADOVŲ TAPSMO IR KARJEROS SISTEMOS VERTINIMO IŠVADOS: • Daug dėmesio skiriama reikalavimams, keliamiems pretendentams į mokyklos vadovo postą bei jų atrankos proceso tobulinimui, tačiau • būtina atkreipti dėmesį į tolimesnę mokyklų vadovų karjeros raidą: – naujai paskirtų vadovų mentorystės sistemos kūrimui, – nuolatinį mokyklų vadovų lyderystės gebėjimų ugdymą, – peržiūrėti ir įvertinti esamų vadovų potencialą bei jo kaitos galimybes.
  • 31. FORMALIŲJŲ IR NEFORMALIŲJŲ ŠVIETIMO LYDERYSTĖS STUDIJŲ FINANSAVIMAS
  • 32. Analizės šaltiniai • Valstybinė švietimo 2013-2022 metų strategija • Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas • Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas • Lietuvos Respublikos neformaliojo ir suaugusiųjų švietimo įstatymas • Lietuvos Respublikos valstybinio audito ataskaita „Neformalaus suaugusiųjų švietimo plėtra (2013m) • ŠMM įsakymo projektas „Dėl Neformaliojo suaugusiųjų švietimo plėtros 2014-2016 metų veiksmų plano patvirtinimo“
  • 33. Problema • Trūksta švietimo lyderystės studijų finansavimo lankstumo, pernelyg didelis mokyklų reguliavimas teisės aktais . • Bet pakeisti prastai vertinamos finansavimo metodikos ir krypties neplanuojama
  • 34. Pasekmės • „Labai mažas baigusiųjų aukštąsias pedagogikos studijas studentų, pasirinkusių dirbti mokytojais (per 2000-2010 m. laikotarpį tik 15 proc.) skaičius“ • „Lietuvos bendrojo ugdymo, profesinio mokymo, aukštosios, neformaliojo švietimo mokyklos nepakankamai išnaudoja turimą potencialą siekdamos geresnės kokybės bei sąveikos su žmogaus ir visuomenės poreikiais.“ • „Šiuo metu Lietuvos suaugusiųjų mokymosi finansavime dominuoja pasiūlos modelis, nemaža dalis lėšų tiesiogiai skiriama švietimo institucijoms, konsultacinėms įmonėms.“ • Šiuo metu vyksta Švietimo lyderystės magistrantūros studijos ISMe, bet finansų valdymo jose nemokoma. • Ar švietimo lyderystės studijų finansavimas yra problema?
  • 35. Išvados • Lyderystė švietime yra procesas • Neaišku ar reikia įstatymų, reguliuojančių formaliųjų ir neformaliųjų švietimo lyderystės studijų finansavimą • O gal parengti lyderystės studijų finansavimo principus, ne taisykles?
  • 36. APIBENDRINIMAS IR IŠVADOS • Išskirtinas esminis pozityvus dalykas – Valstybinėje švietimo 2013-2022 m. strategijoje suformuluotas aiškus lyderystės kultūros puoselėjimo siekis ir pagrindinės kryptys
  • 37. APIBENDRINIMAS IR IŠVADOS • Būtina tobulinti teisės aktus su švietimo lyderystės plėtote ir mokyklų savarankiškumo stiprinimu susijusiose srityse, numatyti aiškesnius teisinius instrumentus. • Lyderystės ir mokyklų savarankiškumo idėjos turėtų būti realizuojamos ne griežtais teisiniais imperatyvais, o nustatant pagrindinius principus ir pateikiant aiškias rekomendacijas, kaip švietimo subjektai galėtų šias idėjas naudoti ir veiksmingai įgyvendinti savo veikloje, siekiant geresnės ugdymo kokybės.
  • 38. APIBENDRINIMAS IR IŠVADOS • Siekiant prasmingo strateginių švietimo lyderystės siekių realizavimo, būtina numatyti pagrindinius kriterijus, kurie leistų įvertinti švietimo lyderystės veiksmingumą. • Pastarojo objektyviam ir pagrįstam įvertinimui rekomenduotinas reguliarus ilgalaikis lyderystės raiškos bei skverbties švietime atskirų kintamųjų matavimas, remiantis moksliškai pagrįsta metodologija, empiriškai validuotais instrumentais.
  • 39. AČIŪ UŽ DĖMESĮ

×