Lietuvos ekonomika, 2011-2013 Dr.  Nerijus Mačiulis Vyriausiasis ekonomistas
Pastarieji įvykiai pasaulyje <ul><li>JAV sutaria dėl skolos limito padidinimo bei  $ 2,4 trilijono biudžeto konsolidavimo ...
Pasaulio ekonomika  … <ul><li>Įsiskolinimų mažinimo procesas tęsiasi  </li></ul><ul><li>Išsivysčiusių ekonomikų (AE) atsig...
Monetarinė ir fiskalinė politikos nukreiptos į priešingas kryptis <ul><li>Monetarinė politika :  išliks žemos palūkanos ir...
Pasaulio ekonomikos vystimosi scenarijai   2012-2013 <ul><li>Pagrindinis scenarijus (tikimybė – 60 %) .   Pasaulio ekonomi...
BVP pokyčiai <ul><li>Nė vienas sektorius dar neatsistatė iki  prieš krizę buvusio lygio.  </li></ul><ul><li>Arčiausiai pri...
Pagrindiniai augimo veiksniai – namų ūkių vartojimas ir investicijos
Infliacija mažės, vartojimas didės <ul><li>Metinė infliacija piką pasiekė gegužės mėnesį, metų pabaigoje vidutinė metinė i...
Naujų paskolų apimtys auga, kreditavimo sąlygos gerėja
Darbo rinkoje – teigiamos tendencijos, tačiau struktūrinis nedarbas išlieka <ul><li>Antrąjį ketvirtį nedarbas mažėjo sparč...
Tikėtina, kad realus emigracijos buvo daug mažesnis, nei rodo oficiali statistika <ul><li>2008 pradžioje darbo jėgą sudarė...
Pasiruošimas galimai recesijai <ul><li>Mažesni namų ūkių ir įmonių finansiniai įsipareigojimai </li></ul><ul><li>Vartojima...
Eksportas sudaro didesnę BVP dalį nei 2008 Visų pagrindinių rinkų augimas išlieka spartus: Vokietija 1,8 proc., Latvija – ...
Nam ų ūkių vartojimas <ul><li>2012 namų ūkių vartojimas augs šiek tiek greičiau nei 2011 dėl : </li></ul><ul><ul><li>Padid...
Ekonominė politika <ul><li>Minimalaus mėnesinio atlyginimo didinimas: </li></ul><ul><ul><li>Sumažins neoficialų darbo užmo...
Lietuvos BVP išlieka žemiau potencialaus, būtinos struktūrinės reformos 6.3% 4.7 % 4. 5 % <ul><li>Aukštojo mokslo reformos...
Pagrindiniai makroekonominiai rodikliai  2008-2013
Upcoming SlideShare
Loading in …5
×

Lietuvos ekonomika, 2011-2013 (2011 rugpjūtis), pristato Nerijus Mačiulis, „Swedbank“

4,909
-1

Published on

Lietuvos ekonomikos apžvalgos pristatymas. Autorius - „Swedbank“ Vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis, .

Published in: Economy & Finance, Technology
0 Comments
1 Like
Statistics
Notes
  • Be the first to comment

No Downloads
Views
Total Views
4,909
On Slideshare
0
From Embeds
0
Number of Embeds
0
Actions
Shares
0
Downloads
0
Comments
0
Likes
1
Embeds 0
No embeds

No notes for slide

Lietuvos ekonomika, 2011-2013 (2011 rugpjūtis), pristato Nerijus Mačiulis, „Swedbank“

  1. 1. Lietuvos ekonomika, 2011-2013 Dr. Nerijus Mačiulis Vyriausiasis ekonomistas
  2. 2. Pastarieji įvykiai pasaulyje <ul><li>JAV sutaria dėl skolos limito padidinimo bei $ 2,4 trilijono biudžeto konsolidavimo per ateinančius 10 metų </li></ul><ul><li>JAV antro ketvirčio BVP augo mažiau nei tikėtasi (1,3 %), sumažinti ir pirmojo ketvirčio rezultatai </li></ul><ul><li>JAV PMI rodiklis sumažėja nuo 55 , 3 iki 50 , 9 </li></ul><ul><li>S &P kredito reitingų agentūra sumažina JAV kredito reitingą </li></ul><ul><li>Euro zonos skolos krizė tęsiasi </li></ul><ul><li>Ekonominiai rodikliai taip pat nuviliantys ( BVP, PMI) </li></ul><ul><li>Liepos 21d. sutariama dėl antro gelbėjimo paketo Graikijai </li></ul><ul><li>Didėja nepasitikėjimas didžiosiomis euro zonos valstybėmis </li></ul>
  3. 3. Pasaulio ekonomika … <ul><li>Įsiskolinimų mažinimo procesas tęsiasi </li></ul><ul><li>Išsivysčiusių ekonomikų (AE) atsigavimas nėra “savaiminis”, išliks žemiau ilgalaikės augimo tendencijos </li></ul><ul><li>Prasideda vidutinio laikotarpio biudžeto konsolidavimo planai </li></ul><ul><li>Mažėja ekonominės politikos priemonių galinčių paskatinti ekonomikos augimą </li></ul><ul><li>Politinio nepasitikėjimo krizė </li></ul><ul><li>Didelė rizika dėl besivystančių rinkų “kieto nusileidimo” </li></ul>
  4. 4. Monetarinė ir fiskalinė politikos nukreiptos į priešingas kryptis <ul><li>Monetarinė politika : išliks žemos palūkanos ir bus taikomos kitos netradicinės priemonės </li></ul><ul><li>Fiskalinė politika : neaiškus konsolidavimo greitis ir dydis , poveikis augimui , kiti politiniai efektai </li></ul><ul><li>Alternatyvų nėra... </li></ul>
  5. 5. Pasaulio ekonomikos vystimosi scenarijai 2012-2013 <ul><li>Pagrindinis scenarijus (tikimybė – 60 %) . Pasaulio ekonomika auga 3 ,5 -4 proc. per metus (žemiau potencialaus augimo). Išsivysčiusiose šalyse toliau žadamos struktūrinės reformos ir biudžeto konsolidavimas. Tuo pačiu metu ekonomika skatinama ir finansų rinkos raminamos žemomis palūkanų normomis ir kitokiomis netradicinėmis priemonėmis. Finansų rinkų svyravimo poveikis realiai ekonomikai ribotas. </li></ul><ul><li>Pasaulinė recesija (tikimybė – 30%). Pasaulio ekonomikos augimas sulėtėja iki mažiau nei 2 % - išsivysčiusiose ekonomikose pasideda recesija, besivystančiose augimas labai sulėtėja. Euro zonos skolos krizė išplinta į didžiąsias šalis, galimas kai kurių euro zonos šalių nemokumas </li></ul><ul><li>Geresnės augimo perspektyvos (tikimybė – 1 0%). Politikai priima greitus, koordinuotus ir adekvačius sprendimus. Nerimas sumažėja, lūkesčiai gerėja, padidėja vartojimas ir investicijos, ekonomikos augimas vėl pagreitėja iki 5 proc. </li></ul>
  6. 6. BVP pokyčiai <ul><li>Nė vienas sektorius dar neatsistatė iki prieš krizę buvusio lygio. </li></ul><ul><li>Arčiausiai priartėjo pramonė. </li></ul><ul><li>BVP jau “susigrąžino” beveik pusę krizės metu prarastos vertės </li></ul><ul><li>Eksportas viršijo ankstesnį piką </li></ul><ul><li>Lėčiausiai atsigavo vartojimas </li></ul>
  7. 7. Pagrindiniai augimo veiksniai – namų ūkių vartojimas ir investicijos
  8. 8. Infliacija mažės, vartojimas didės <ul><li>Metinė infliacija piką pasiekė gegužės mėnesį, metų pabaigoje vidutinė metinė infliacija sieks 4 proc. 2011 metais sumažės iki 2,5 proc. </li></ul><ul><li>Vartotojų pasitikėjimas ir mažmeninė prekyba auga lėtai, labai priklausys nuo bendro sentimentų fono pasaulyje </li></ul>
  9. 9. Naujų paskolų apimtys auga, kreditavimo sąlygos gerėja
  10. 10. Darbo rinkoje – teigiamos tendencijos, tačiau struktūrinis nedarbas išlieka <ul><li>Antrąjį ketvirtį nedarbas mažėjo sparčiausiai Baltijos šalyse </li></ul><ul><li>Met ų pabaigoje nedarbas sumažės iki 14,3 proc., mažės ir 2012 bei 2013 metais </li></ul><ul><li>Neto darbo užmokestis 2012 ir 2013 didės atitinkamai 5,5 proc ir 6 proc. </li></ul><ul><li>Per septynis šių metų mėnesius sukurta 70 , 8 tūkst. darbo vietų – tik kiek mažiau nei per tą patį laikotarpį atleista darbuotojų 2009 metais </li></ul><ul><li>Realus darbo našumas augs lėčiau nei atlyginimai </li></ul>
  11. 11. Tikėtina, kad realus emigracijos buvo daug mažesnis, nei rodo oficiali statistika <ul><li>2008 pradžioje darbo jėgą sudarė 1588 tūkst. gyventojų </li></ul><ul><li>Antrąjį šių metų ketvirtį darbo jėgą sudaro 1641 gyventojas </li></ul><ul><li>Darbo jėga išaugo dėl padidėjusio aktyvumo lygio </li></ul><ul><li>Dauguma emigravusių galėjo būti nebent niekada darbo jėgai nepriklausę gyventojai, pavyzdžiui: </li></ul><ul><ul><li>Ką tik mokslus baigę </li></ul></ul><ul><ul><li>Kaimo gyventojai </li></ul></ul><ul><ul><li>Asocialūs asmenys </li></ul></ul><ul><ul><li>Turtingieji, neturintys poreikio dirbti </li></ul></ul><ul><ul><li>Pensininkai ir vaikai </li></ul></ul><ul><li>Taigi, realus emigracijos mastas 2009-2011 metais galėjo būti apie tris kartus mažesnis nei oficialiai skelbiamas (138 tūkst.) </li></ul>
  12. 12. Pasiruošimas galimai recesijai <ul><li>Mažesni namų ūkių ir įmonių finansiniai įsipareigojimai </li></ul><ul><li>Vartojimas pagrįstas pajamomis </li></ul><ul><li>Subalansuota einamoji sąskaita </li></ul><ul><li>Reikšmingai išaugęs įmonių produktyvumas ir konkurencingumas </li></ul>
  13. 13. Eksportas sudaro didesnę BVP dalį nei 2008 Visų pagrindinių rinkų augimas išlieka spartus: Vokietija 1,8 proc., Latvija – 3,5 proc., Rusija – 4,4 proc.
  14. 14. Nam ų ūkių vartojimas <ul><li>2012 namų ūkių vartojimas augs šiek tiek greičiau nei 2011 dėl : </li></ul><ul><ul><li>Padidintų senatvės pensijų (apie +5,5% arba 600mln lit ų ) </li></ul></ul><ul><ul><li>Vidutinis nedarbo lygis sumažės iki 1 3 proc. 2012 ir 10,5 proc. 2013 metais . Struktūrinis nedarbas išlieka problema, žemos kvalifikacijos nedarbas pradės mažėti atsigaunant statybų sektoriui. </li></ul></ul><ul><ul><li>Didesni neto atlyginimai ( nominalus augimas 5, 7%); kai kurių paslaugų (IT, apskaitos ) bei apdirbamosios gamybos sektoriuose gali augti ir greičiau . MMA išaugs 10 ,8 %, bet perkamoji galia išaugs mažiau. </li></ul></ul><ul><ul><li>Infliacija 2012 metais sumažės iki 2,5 % (dėl žemesnių naftos ir kitų išteklių kainų) , bet vėl padidės 2013 metais dėl augančių atlyginimų ir galimai nepakankamų gamybinių pajėgumų. </li></ul></ul><ul><ul><li>Kreditavimo sąlygos bus geresnės, tačiau augimas bus lėtas. Naujos “atsakingo skolinimo” taisyklės lėtins būsto paskolų portfelio augimą, bet gali paskatinti gyventojų taupymą. </li></ul></ul><ul><ul><li>Vis tik tikėtina, kad taupymo norma pamažu mažės nuo 2009 metais pasiekto rekordo (7 , 9 proc. ) </li></ul></ul>
  15. 15. Ekonominė politika <ul><li>Minimalaus mėnesinio atlyginimo didinimas: </li></ul><ul><ul><li>Sumažins neoficialų darbo užmokestį </li></ul></ul><ul><ul><li>Didins skirtumą tarp socialinių pašalpų ir minimalaus atlyginimo </li></ul></ul><ul><ul><li>Apsunkins naujų darbo vietų kūrimą, ypač nekvalifikuotų bei regionuose </li></ul></ul><ul><li>Mažėjančios gamtinių išteklių kainos ir žemesnė infliacija reiškia didėjančią tikimybę tenkinti infliacijos Mastrichto kriterijų. </li></ul><ul><li>Papildomas išlaidas pensijoms turi atsverti sumažintos išlaidos kitose srityse – galimybių tai padaryti yra daug </li></ul><ul><li>Biudžeto konsolidaciją tęsti būtina, nes: </li></ul><ul><ul><li>Valdžios sektoriaus deficitas viršys 5 milijardus litų šiemet ir 3 milijardus 2012 metais – ekonominio pagrindo išlaidų didinimui nėra </li></ul></ul><ul><ul><li>Tikėtina kad biudžeto deficitas bus arti 3 % BVP... </li></ul></ul><ul><ul><li>o įvestas euras per metus leistų Lietuvai sutaupyti iki vieno milijardo litų </li></ul></ul>
  16. 16. Lietuvos BVP išlieka žemiau potencialaus, būtinos struktūrinės reformos 6.3% 4.7 % 4. 5 % <ul><li>Aukštojo mokslo reformos tęsimas (vietoje nemokamo – mokesčių kreditai) </li></ul><ul><li>Tolesnė valstybinių įmonių reforma (arba privatizacija) </li></ul><ul><li>Sveikatos apsaugos reforma </li></ul><ul><li>Darbo rinkos liberalizavimas ir socialinės apsaugos sistemos reforma </li></ul><ul><li>Neefektyvių valstybės funkcijų atsisakymas, verslo reguliavimo mažinimas </li></ul><ul><li>Šešėlinės ekonomikos mažinimas </li></ul>
  17. 17. Pagrindiniai makroekonominiai rodikliai 2008-2013

×